Lietuvių kalbos ypatybės turėtojų pavadinimų su priesaga„*-ko-“ darybos raida
Full text
QUESTÕES DE LINGUÍSTICA LITUANA XXXVI (1996) LÍNGUA LITUANA: PESQUISADORES E PESQUISAS Saulius AMBRAZAS DESENVOLVIMENTO DA FORMAÇÃO DE NOMES DE POSSUIDORES DE UMA PROPRIEDADE NA LÍNGUA LITUANA COM O SUFIXO *-ko $ 1. Com o sufixo *-ko, desde tempos antigos, formavam-se diminutivos (aut., 1994, 130—134). Mais tarde, esse sufixo também foi utilizado para formar nomes de possuidores de uma propriedade (nomina attributiva). Do antigo sufixo *-ko surgiram os sufixos lituanos -okas(-ė), -ikas, -ikis, -ikė, -ykas, -eika, -eikis/-eikys, -aikis, -inykas|-ininkas(-ė- ), -ininkis, -enykas/-eninkas(- -ė), -aunykas/-auninkas(-¢€), -elnykas/-elninkas- (-ė), -(i)ukas(-ė), -(i)ūkas(-ė), -uika, -iaukas, -iauka, -iaukė, -(i)uoka, -(i)uokė, -ėkas. Com eles formam-se nomes de possuidores de uma propriedade. Derivados com os sufixos -(i)okas(-ė) $ 2. Os nomes de detentores de propriedades com este sufixo são formados muito menos frequentemente do que os diminutivos: 1) a partir de adjetivos, por exemplo: baltékas(-é) "cavalo branco ou égua branca" Pn, Er (LKŽ I? 610), bériokas(-€) Ds, bėrūkas(-ė) "cavalo castanho, égua castanha" R II 83; JD 772; Srv; Pn; Rm (I? 765, 771), dryžiūkas, Nv, dryžėkas "tecido de linho tingido e listrado" Sts (II? 735, 736), kurciokas(-¢) "pessoa surda" Lzd; Gz; Rmš; Vlk; Bgt; Brt; Krok (VI 943), liesokas "pessoa ou animal magro" Varn; Užv (VII 434), naujokas(-ė) "pessoa que começa algum trabalho" K; Vlkv; Vdk; "jovem recém-convocado para o serviço militar" R; MŽ; N; K. Donel (VIII 590), prasčiūkas(-ė) "pessoa simples, ignorante, de origem humilde" P; BM 117; J; JD 342; JV 32; V. Krėv; (d)Pb; LTR(Ds); "cerveja ruim, vodca" JD 491; LTR(Plv) (LKZ X 543—544), sartokas "cavalo castanho" JV 955; Sb; Ėr (XII 168), slydokas "boleto" J; Skd; Tl; Pln; Eig; Vvr; Sts; Plt; Gd; "lepšė" Vrd; "kukulis" Sts; "grybus griauziantis Sliuzas” Vrd (XIII 11), staéiokas "kas šiurkštus, storzievis” BsMt II 208(Prnv); Pč; Ds; Sl; Vlkv; Jrb; Slm; Ig; Svn; Lel; Vdzg; "quem fala dialetalmente" Brb; Dg; "que é ereto, não deitado¢" Nmé (XIII 621), sirmokas "cavalo ou boi tordilho" JD 772; Slm; Er; SI; LTR(Rm) (XIV 903), šviežokas "naujokas" Trg (XV 567); 2) de substantivos, por exemplo: brukniendkas "bruknienojas” Tr; Sb (ŽD 132; LKZ I? 1083), bulbienékas Pnm; Er; Svn; Ukm, bulvienékas ”bulvienojas” Jnsk; Ldk (LKZ I? 1149, 1156), galvékas "nedidelis debesis" Sb; Kp; Slm; Tr; "esse tipo de chapéu; reentrância do chapéu" Kos 43; TDr VI 167 (ŽD 132; LKZ III 86), kaulokas "costela ou osso das costas com carne" Pl; Kp; Pnd (LKZ V 435), kisenidkas "carteirista” Varn (V 881), kojokai ”paus sobre os quais as crianças caminhavam brincando? J; Klov; Rd; Ar; Ėr; Žvr; Lnkv; Šmk; "prie padų prilipę sniego gumulai” Gdž (VI 206), kryZiokai "kryžialentės" J; Alvt; Dglš; Mrj; Kt; Dkš; Ud; "cabra para serrar toras" Ls; "estacas pregadas transversalmente para formar uma cruz” Rm; Ssk, kryziokas "sinal da cruz" Ggr; "kryžialentės" J; Ds; Tr; "menturio sukiklis” Msg; "prietaisas siūlų sruogoms uždėti" Vv; "skara su ''kryžiniais raštais" Vdk; "toks žaidimas; arklių liga” J; "kryžiuotis" JD 846; JV 295; PPr 281 (LKZ VI 669—670), kryžokai "tábuas transversais" Gdr; Lp; Vdšk; Kb; "cavalete para serrar toras" Vdn; "dispositivo para colocar a meada ao enrolar os fios” Užp; "xale axadrezado antigo" Plt; Rs, kryZékas "tábua transversal" Ds; Krkn; "trikojis kam nors pastatyti" Škn; "muštukis, menturio sukiklis” Ds; Skdt; Vdr; Sdk; Kri; "prietaisas siūlų sruogoms uždėti, siūlus vejant” Dv; "cabo de pá e forquilha" Rd; "muleta” Trgn; "lenço com padrões cruzados“ Up; "milefólio; cáscara-sagrada" Trgn; "cruzado" S. Dauk; N; [K]; J; A 1884,41; Drsk (LKŽ VI 677; DTZ 677), kujokas "pagaliai, ant kurių vaikai pasistoje vaikšto Zaisdami” Kos 126; J; Vrb; Nm; Sln; Skr; Kt; Zg; Sv; Erz; Vkš; Šlv; "ramentai" Šmn; Vv; Vikv; Gs (VI 790), medžiūkai "tamanco com sola de madeira e parte superior de couro” Mrs; Rd; Vb; Nj; Vs (VII 997), pelickas "que apanha bem ratos" Vrd; Žd; Kltn; ra; Žr; Vik; Sts; Ms; Trk (IX 768), piestokas ”piestos grūdiklis\", MŽ II 346; N; [K]; Sek (IX 927), ragučiokai "prie rogių prikabintos rogutės rąstams vežioti" Lkm (XI 39), samanėkai "samanų kupstai" Švnč; Sb (ŽD 133; LKŽ XII 90), sėmenėkai "iškultos sėmenų galvelės" Sml; Paj; Krik; Grž; Adm; Švnč; Pšlį Kré; Sle; Lel; Skp; "cabeças de linho não debulhadas" Vins; Vad; Km; Smn; Sv (XII 359), snapokas "quem não é astuto, tolo" Vb (XIII 237), žarnokai "estômago de porco ou de ovelha cortado em pedaços e cozido" BM 174, 443; Kp; Pnd (LKŽK); 3) de numerais, por exemplo: antrokas "a segunda camada de feno a partir do toco" Pg; "cerveja da segunda coadura" Nj J; Mžš; Rm (LKZ I? 174), dvejokai "dveji sunerti į draugę drabužiai" Vlkv; Brt; Mrj; "du indai, sujungti viena šakute" R; [K]; Pns; Kč; "saco duplo para despejar o malte" Krsn, dvejokas "tal dinheiro" Svné (II? 949), ketvirtokas "quarta parte do valakas" Vik; Pls’ "tal medida de biral" Trak (V 670), ketvirtokas "quarta parte do valakas" Vlk; Pls; "tal medida de biral" Trak (V 670), pirmékas "da primeira filtragem, cerveja boa" Rm; Sb; Mžš (X 19), trečiškas "da terceira filtragem, cerveja fraca" Er; Sb; Mžš; Krs; Slm; Alz; Km; "dinheiro antigo — moeda de prata no valor de três groschen" Q 129, 135; B; R; MŽ II 135, 141; N(Rg); K; Ns 1854,2; RD 174; BsO 397; KlvD 295; N 174; JD 57, 589; Žem; LTR(Plv); Lkš; "trečioji valako dalis” Rtn; Al; Grv; "trečioji darliaus dalis" Dv; Rod, trečiūokas(-ė) "trečiasis sūnus ar duktė" Rm; "animal de três anos" Žž; "camponês que 101
administra um terço do valakas" Drsk; Žml; "trabalhador rural que recebe a terça parte da colheita" Er; Van; "terceiro cavalo atrelado" J (LKŽ XVI 731), trečiūkės "um tipo de curva" Ggr (XVI 732). § 3. Em parte dos dialetos meridionais, junto à fronteira com a Polônia, os derivados com o sufixo -iokas(-€) designam uma pessoa segundo o lugar onde vive ou de onde provém, por exemplo: kaiSiadoriokas(-€), lazdijokas(-€), seirijokas(-€) etc. (DaiktvDr 413; LKA III Zemél. Nr.110, p. 117). Esse uso, ao que parece, foi incentivado pela língua polonesa, onde por volta do século XV começaram a surgir derivados com -ak que expressavam um significado de pertencimento correspondente, por exemplo, : 102
polak "polonês" (Rospond, 1979, 185). Além disso, derivados desse tipo também existem na língua bielorrussa, cf. o eslavismo dvariokas "trabalhador da propriedade senhorial" S I 309; Klm; PnmA; "senhor da propriedade senhorial" LB 96, 118, dvarokas "trabalhador da propriedade senhorial" BsMt II 24; LTR(Brt); Dkš; Rdm; "senhor da propriedade senhorial" Kb; Vrnv (cf. gud. deopax, see LKŽ II? 938). $ 4. In the Slavic languages, names denoting possessors of a characteristic with *-akoare, in general, much more productive than in the Baltic languages, cf. Sl. *novaks "newcomer", *svojaks "brother-in-law", *rybaks "fisherman", etc.! On the other hand, names denoting possessors of a characteristic with the suffix *-akohave also been observed in other related languages, cf. Lithuanian naujokas and Sl. *novaks, gr. veéat, veūxos "jovem"- ?, também s. ind. bhiksakah "aquele que pede esmola": bhiksa "esmola" (Wackernagel, Debrunner, 1954, 267). Assim, este tipo de formação pode ser bastante antigo, talvez herdado do proto-indo-europeu tardio ou da época da sua fragmentação. Derivados com o sufixo -ikas § 5. Na língua lituana, há ainda menos nomes de detentores de características com este sufixo do que com -okas. Formam-- se: 1) a partir de adjetivos, por exemplo: balčikas "pequeno branco” Pai (LKŽ I? 588), baltikas "uma espécie de cogumelo-leiteiro" MŽ; N; [K], didikas "pessoa de alta linhagem" J; A 1885,82; LzP (LKŽ II? 478), keršikas "keršas meitėlis" Pg (V 623), laibikas "ilgas siauras laukas" C II 456; N, naujikas "naujokas" SD! 99; SD? 226; K; Vaižg; "naujakurys" J; Klk; Vkš (LKŽ VIII 587), raudonikas "raudonikis" NS 1354; Kp; RdN; Slč; Žeml; Alz; Skm; Srv; Šš; Krm; Sem; Btrm; Eiš; Lkž; Gržl; Lel; Vins; Slén; "o que é vermelho, de rosto belo" Skdt (XI 260), sacerdote "padre" JD 1228; J; 2) a partir de substantivos, por exemplo: bėgštikas "corredor" J I 200 (: bėgšta "corrida" DaiktvDrR 67), kaukarikas "parte posterior da cabeça" Sb (: kaūkaras "colina, outeiro; cume da montanha; testa; parte posterior da cabeça"), kaukorikas "criança de cabeça grande“ Šmn (: kaūkoras Rs, kaukoris "colina, outeiro" Klvr —LKŽ V 420, 423—424), pirštikas ” dedo da luva“ Švnč; Rš; Trgn; Rk (X 32), tarpikas "espaço entre dois celeiros de debulha, celeiros de feno Saliniy” Yl; Trkn; Brs; Slnt; Pln; Sd; Všv; "šalinė" Lnk; Ms; Brs; "namogalio pastogė ratams, padargams, malkoms laikyti" Gršl (XV 895), žirnikai "tokia gėlė" (paplitęs rytų aukštaičių ir žemaičių tarmėse, užfiksuotas jau S.Dauk; P; J —LKŽK); 3) iš skaitvardžių: šimtikas "šimtinė" Pg (LKŽ XIV 823). $ 6. Latvių ir prūsų kalbose šio tipo vediniai irgi reti, pvz.: la. melnikis "juodis (arklys)”, namikis "sodininkas", pr. preisiks "priešas" (Feindt) III 7920, acc. pl. swintickens "šventaisiais" (Heiligen) III 1335_9 (SV 49; LVG 358; BKGF 89). i ! Slawski, 1974, 90—91; Vaillant, 1974, 326—328. 2 Brugmann, 1906, 501; Sechwyzer, 1939, 543 sulit. ; Otkupščikov, 1988, 101—103. 103
Tuo tarpu slavų kalbose ypatybės turėtojų pavadinimai su *-ikonuo seno buvo produktyvūs, pvz.: sl. *bogatscs "rico", *junscs "touro jovem; jovem; criança" (cf. lituano jaunikis), * starscs "velho"*. Nas outras línguas aparentadas, ao que parece, não existem derivados desse tipo. Assim, é possível que, inicialmente, nas línguas eslavas se tenha começado a formar, com o sufixo diminutivo *-ikoy, denominações de detentores de propriedades, e que mais tarde, devido aos antigos contactos entre as línguas bálticas e eslavas, essa inovação também tenha afetado um pouco as línguas bálticas. Nas línguas bálticas, o sufixo diminutivo *-iko foi incorporado, há muito tempo, ao paradigma de formação das denominações de agentes (DaiktvDrR 135—138). Derivados com os sufixos -ikis, -ikė, -eika, -eikis/-eikys, -aikis $ T. Uma ou outra denominação de detentor de propriedade foi formada com estas variantes do sufixo -ikas: -ikis (sobre a sua origem, ver aut., 1991, 22): baltikis "lebre branca" Lkč (LKZ 1? 614), juodikis "cogumelo comestível de chapéu preto" Dbč, jūodikis "o mesmo. " Mrc; "sopa de sangue" Dglš; "moeda pequena" (difundido nos escritos antigos —LKŽ IV 401), noivo (difundido desde o século XVI), laibikis R II 312; MZ; N; K, latbikis - "faixa de campo longa e estreita" Nm (VII 14), raistikis "um cogumelo de pântano desse tipo" Žln; i Vrn (XI 60), raudonikis (amplamente difundido); -ikė (cf. aut., 1994, 130): baltiké "cogumelo de uma espécie de fungos-de-leite" Stč; Klov (LKA III 131), bobikė "pequena cavilha" Rs; Šv; "cabo do pincel" Rs; Vdk (LKŽ I? 962), guginikė "gansos com papos" Skdv (III 702), joninikė "variedade de batata" Trš | (IV 356), kanapiké ”variedade de lenço" Varn (V 197), kartikė "cogumelo amargo no leite" Btr (V 339), lempikė "recipiente para unguento" Grg (VII 323), lutikė "galinha de pernas curtas" Šv; "mulher baixa e atarracada" Lkv; Up (VII 713), rudikė "fêmea do gato" C I 145; N; [K]; BZ 559; KZ; "rudmėsė" K I 389; JD 95, širdikė "girnų verpsté” Šll; Pd; Jd; Tt; "audimo šaudyklės pagaliukas, šeivas" Pj (XIV 848), širdžikė "girnų verpstė" Rs; Nmk; Vdk (LKA I 141), tabakikė "raktažolė" Škt (LKŽ XV 638), vistiké "toks grybas" Dv (LKA III 131); -ykas (plg. aut., 1994, 131—132): laimykas "aitvaras" Gdž (LKŽ VII 55); -eika (sobre a origem deste sufixo, ver DaiktvDrR 139): alsčika "pessoa que tem falta de ar” Klm (LKŽ I? 110), jauneika "a criança mais nova da família“ Lnkv; O (IV 306), lieseika "pessoa magra" J; Slnt; Als (ŽD 159, LKZ VII 433), mandréika "espertalhão" Jnšk (LKZ VII 823), mundréika "quem é excelente, habilidoso, esperto" LTR(MIt); Ign (VIII 380), nevalčika "pessoa suja, desleixada, desajeitada" Žem; Šll; Krkl; Klm; Skr; Skn; Prn; Ar; Gs; Lbv; Btg (VIII 750), rūstčikas "kas nuolat sélsta” Krkl (XI 1022), šuneikė "pramuštgalvis" Sdb; Ps; Declive (XV 357); -eikis/-eikys; atbuletkis "quem faz algo às avessas, vai; quem resiste, faz o contrário" J; Kv; Pln; Vvr; Krkl (LKŽ I? 336), jūodeikis Kltn; Ut, juodeikys į "sopa de sangue cozida com ácido" Lkm (IV 399), šūdeikis "quem não serve para nada" 3 Meillet, 1905, 344 ss. ; Slawski, 1974, 99—100; Vaillant, 1974, 296 ss. 104 Ce Sb Sl ini ao Ani
Sg; "ninharia" Rs (XV 319), cf. os hidrónimos Dubeikis Krt, Saldeikis Vdk, Šalteikis, Šalteikė Šv e outros (Vanagas, 1970, 107 ss.); -aikis: jūodaikis "sopa de sangue" Dkšt; Lkm (LKŽ IV 391), cf. ainda pr. hidr. Stoboiz: stabis "pedra" (Steyn) E 32 (Gerullis, 1922, 248), talvez também pr. arwaikis "potranca" (Volle) E 434: * arva-"rápido" (Karaliūnas, 1992, 18; de modo um pouco diferente Mažiulis PKEZ I 94—95). Derivados com os sufixos -inykas/-ininkas(-ė), -ininkis, -enykas/-eninkas(-ė) 48. O sufixo -inykas/-ininkas(-ė) —é o sufixo mais produtivo para as denominações de detentores de uma característica. Tanto no lituano atual como no antigo, com ele formam-se geralmente derivados que designam uma profissão. Nos escritos antigos encontramos numerosos derivados deste tipo, que atualmente desapareceram por completo ou são usados com outros significados. A maioria deles foi registrada no dicionário de K. Sirvydas: akmeninykas "canteiro” SD! 50 (cf. akmeninirikas “cf. also” C II 1154; N; K; “carregador de pedras” Grž —LKZ I? 80), balninykas “selador” SD! 165; SD? 403 (idem S. Dauk., cf. balnininkas K), bažnyčinykas “zelador da igreja” SD? 122 (cf. bažnyčininkas “idem” R II 389; “aquele que vai à igreja” Kv; Klp —LKZ I? 700), čiustinykas “feiticeiro” SD? 40 (idem Ch 152; Rp, cf. čiustininkas [K]), draučinykas “lanceiro” SD? 120 (idem Bt ApD 23,23, cf. draūčininkas [K]), drobinykas “comerciante de linho” SD? 300 (cf. drobininkas “idem” K; “tecelão de linho” K; Slnt —LKŽ II? 739), duoninykas “padeiro” SD! 121, 291 (idem BB 1 Moz 40,1; MTP 29, cf. dūonininkas “idem” K; “aquele que é sustentado por outros” Sch 124; Jrb; Vlkv; Gs; “pensionista” Alk —LKŽ II? 872), gultinykas “criado do quarto de dormir” SD? 157 (plg. gultininkas N; [K]), juostinykas "juostų dirbėjas“ SD! 119; SD? 286 (plg. jūostininkas "t.p." N; K; M; BZ 416; NdZ), kruopinykas "kas daro kruopas, kas jomis prekiauja" SD? 133 (plg. kruopininkas M), mielinykas “kalkių, gipso degéjas” SD! 189; SD? 469 (plg. mielininkas N; [K]), mulinykas "mulų varovas” SD* 182 (plg. mulininkas N; [K]), nuodinykas(-ė) "burtininkas(-ė)" SD! 17, 403 (t.p. DP 526a35; BK 1818, plg. dar nuodininkas N; [K]; A 1884,13), peilinykas ”peilių dirbėjas" SD! 99; SD? 227 (cf. peilininkas "idem" Lex 61; C II 44; Q 44; R II 255; K II 56; "quem comercializa facas“ N; K; "quem corta com facas" Ig —LKŽ IX 746), plėškinykas "quem fabrica pléskas” SD? 147, sapelkinykas (sapielkinykas?) "tocador de birbynė" SD? 297 (idem. Sut, cf. sapelkininkas N, supelkininkas [K]; KZ), sarginykas "guardião" SD! 176; SD? 424, sietinykas "quem fabrica peneiras ou comercializa peneiras" SD? 403 (cf. siétininkas N; K; L; Rtr, sietininkas BZ 496; KZ), skydinykas "fabricante ou comerciante de escudos" SD! 120; SD? 287 (cf. skjdininkas N; K; Ser; NdZ), stalinykas "funcionário de príncipes e magnatas" SD! 175; SD? 423 (”stalius” BB Sir 39,28, cf. stalininkas "funcionário de príncipes e nobres; carpinteiro" Nj K e em outros escritos- ), vainikinykas "tecelão de coroas” SD“ 194, vandeninykas "instalador de canalizações” SD* 392 (cf. vandenininkas N; Š), vilninykas "cardador de lã” SD? 105
473 (t.p. Sut, cf. vilnininkas/ vilnininkas N; K; Rtr; NdZ; KZ), žvaizdinykas "astrônomo" SD! 41; SD? 80 (idem, DP 603; Cf. também, compare Astrônomo S. Stan; Vários derivados deste tipo são característicos apenas desde o início da tradição escrita Pequenos Para os escritos da Lituânia, por exemplo: čiepininkas "jardineiro" KIM 128; Lex 13, 39a; O 205; R II 158; K, dézininikas "fabricante e vendedor ar de caixas" Lex 77; C II 491; RII 317; K, clético "kiosquinista” Lex 20a; K I 267; [K], militar "soldado" BB 4 Gên 31,48; 2 Kar 24,2; Jos 5,4; Juiz de 20,44, pequenas causas "trabalhador de moedas antigas” Lex 16a, N, K, masniniiikas "fabricante de máquinas, alfaiate" Lex século XVI; C I 331; Krz 46; B 398; K I 232, fabricante de carroças "mosqueteiro” Lex 63; O 633; Krz 249; R; "armeiro” K I 267; "comerciante de K, espingardas" surmininkas "quem toca a surma” Lex 73a; C II 389; Q 435; Krz 170; N; [K]; KZ. Assim, os derivados dos sufixos -inykas/-ininkas(-¢), que designam uma profissão, já 4 nos séculos a. XVI-XVII eram muito produtivos. Ju A antiguidade é indicada pelos correspondentes em ki-. nas línguas bálticas, cf. lit. laukinikas (já difundido século XVI ir p. selvagem (Leman) E 407, p. laūcinieks (ver $ 21). 4 § 9. Sufixos Nos textos antigos, há muito menos derivados iš em ir -inykas/-ininkas(-€), formados a partir de substantivos que possuem um significado não especializado. | Já Nos séculos XVI–XVII, a. eram amplamente usados os derivados dalinykas/dalininkas, darbinykas/darbininkas, drauginykas/dragininkas, kekšinykas/kekšininkas(-- ė), lietuvinykas/lietuvininkas, naminykas/namininkas, pagalbinykas/pagalbininkas, priesinykas/priesininkas, skolinykas/skolininkas, tarpinykas/tarpininkas, vietinykas/vietininkas. į Atualmente, nas variedades ir dialetais, são usados os derivados metininkas "mitulys" Lex 52, naudinykas "aquele que procura benefício" BP II 6112, 5715; BB Sir 14,9, o na língua comum — maistinykas BB Pat 24,21; SD! 96; SD? 25, 82 a variante maistininkas. Vários derivados desse tipo têm atualmente nos dialetos um significado diferente daquele registrado nos escritos antigos, por exemplo: kerštinykas/kerštininkas "inimigo" (usado em muitos ji ta escritos a. dos séculos XVI—XVII, atualmente nos dialetos tem o significado de "pessoa vingativa”), kieminykas "proprietário rural“ DP 27814 (agora nos dialetos "quem gosta de visitar", quanto ao desenvolvimento do significado deste derivado, cf. Mažiulis, 1960, 206—208), pakampinykas "quem se esconde" SD? 318 ("quem anda sorrateiramente pelos cantos” Rod a LKŽ IX 149), livro de sonhos "quem sonha sonhos proféticos, anuncia-os" BP II 30924, 3106,11; BB 1 Moz 37,19; Bt Jd 8 (cf. livro de sonhos "sonhador" R; K; L; Rs; DunZ — LKZ XII 145), pentecostal "fala-nada" SD* 5, 299; Sul ("quem segue os contos" Género — LKŽ XIII 336). § 10. Uma parte considerável dos substantivos encontrados nos escritos antigos são derivados de priesa gos -inykas/-ininkas(-€), que conservaram mais ou menos o ar significado puro de detentores da propriedade, agora completamente desaparecidos, por exemplo: auginykas "bajulador" SD* 212, ausininkas "caluniador" Lex 66 (t.p. B; N; K), colaborador "colaborador” BB 1 PvK 3,4; Ch! 13X, bolsista/bolsista ”cúmplice’ (em muitos escritos a. dos séculos XVI–XVII), barninykas BB Syr 4,7; 1 PvIm 3; DF 526a36; SD? 469, barnininkas "quem briga" Lex do 45, coletor de impostos SD? 44, 45, 82 coletor de tributos "quem paga tributo" SD* 82; SE 234; Ch 5 Moz 20,11, envergonhado "libertino" MT 215b, geležinykas "cavaleiro encouraçadSD* 103 (cf en į 106
o” gelezininkas "comerciante de ferro" Lex 29a; N; K), gyvatininkas "habitante” C I 548 (também RB 1 Crn 23,18; K; LC 1881,15; "quem tem a sua própria vida, camponês” B; K), griekinykas BP 9X; BB Pat 12,21, griekininkas "homem pecador" K1M 357 (também R; N; K), gvaltinykas "homem que se zanga rapidamente" SD! 41, juokinykas "bufão" SD? 413 (cf. juokininkas K; Š; BZ 525), kalavijinykas "quem está armado com uma espada" SD? 170 (cf. kalavijininkas N; Ser; NdZ), kartuvinykas "condenado a ser enforcado" SD* 438 (cf. kdrtuvininkas "o mesmo" N; [K]; "quem enforca” J), kovinykas "quem briga, brigão” BB 2 PvTm 2,24 (cf. kovininkė Ns 1858,3), nebarninykas "quem não briga” Vln 395, nevaidinykas "quem não discute” 394, pragarinykas "habitante do inferno“ SD? 298 (cf. pragariniūkas "o mesmo" N; [K]; "quem provoca o inferno, brigão" NdZ; "comilão" LzP, pragarnikas, ver § 14), priežastinykas "quem é causa de alguém ou de algo" MP 145 (o mesmo Sut), puotinykas "festeiro" SP I 4591, sostinykas "quem se senta no trono" DP 542aj14, 595320, stulpinykas "eremita cristão que vive sobre uma coluna" SD? 410 (o mesmo Sut, cf. stulpininkas “fabricante de pilares (estátuas)” N; K), šarvinykas “guerreiro armado, encouraçado” (característico dos escritos antigos), šuolininkas “aquele que corre aos saltos” C II 206 (também Krz 152; MZ; N; K; BZ 513; NdZ; KZ), tautinykas “habitante do país” BB Jer 52,24; 2 Cr 23,13 (cf. Karaciejus, 1987, 19), turtinykas “rico” Ch! 10X (cf. turtininkas Sln; Vaizg; A. Vien e também em outros escritos —LKZK), véjinykas “leviano” SD? 479 (cf. véjininkas "t.p." NdZ; KZ), viltinykas "apgavikas" MP 240, 275, 339, 359b; Ch" 41455 (nas explicações acrescentadas no final); KN 34 (t.p. Kos 58b; Sut, cf. veltininkas "t.p." J; BZ 58b; Ser; KZ; "leitor da revista Viltis" nos escritos do início do século XIX), Zaislinykas "jogador" SD! 38; SD? 437 ("grojejas” Bt Apr 14,2). Há também muitos derivados desse tipo na língua lituana contemporânea (DaiktvDr 340—342, 360). § 11. Os nomes de possuidores de características de adjetivos com o sufixo -inykas/-ininkas(-ė) são formados muito raramente. Nos escritos dos séculos XVI—XVII encontramos apenas alguns desses derivados. Entre eles, bendrinykas- /bendrininkas(-ė), kaltinykas/kaltininkas(-ė- ), pėstinykas/- pėstininkas são comuns ainda hoje. Um ou outro derivado adjetival com o sufixo -inykas/-ininkas(-ė) é característico apenas dos escritos antigos, por exemplo: bjaurinykas- (-ė) "pessoa feia, imoral" Ch 14X; PrP 3911; KN 6; MT 215b; Bt Mt 21,31, drasinykas "bravo" BB Pat 15,14, gailinykas "tirano" SD? 263, 245 (cf. gailininké "freira" LC 1884,3), godinykas "avarento, ladrão" BP II 22155, 22914, 3567; BB Job 2.9; 1 PvK 5,10; WP 104, naujinykas "neófito” BB 1 PvTm 3,6, naujininkas "colono recém-chegado" Lex 64a (t.p. Q 364, 366; Krz 145; NT 1 PvTm 3,6; J; V.Kudir), neteisinykas/neteisininkas (em muitos escritos antigos), nenaujinykas "não novato” Vln 39g, smarkinykas "tirano" (em muitos escritos antigos), Sykstinykas "avarento" BB Sir 32,29, teisinykas "pessoa justa" (em muitos escritos antigos). O derivado baisinykas "pessoa terrível, sem coração“ (em muitos escritos antigos) tem nos dialetos o significado de "aquilo que é terrível, gigantesco; aquele que teme, assusta-se" (LKZ I? 107
568). Atualmente, nos dialetos, também há muito poucos derivados de adjetivos com o sufixo -inykas/-ininkas, por exemplo: brangingkas(-€) Gs; Skp; Srv, brangininkas(-ė) "quem cobra caro” K; Rs; Skr (LKŽ I? 997), gūdrininkas(-ė) "espertalhão" Kri; Užp; Grz; Ps (III 698), kurtingkas "quem é surdo" Svné; Dglš (VI 980), liesininkas(-€) "quem é magro" Varn (VII 434), mandrinirikas "espertalhão" Tat; Vks (VII 823), pigingkas "quem vende barato" Pn; "quem quer comprar barato" Kp, piginiūkas "quem vende barato?" Lk; Er (IX 938), puikiniiikas "dândi” Grg (X 852), suktinykas “trapaceiro” Sn (XIV 126), sirminirikas "cavalo ou boi tordilho” JD 541; LTR(Ilg); Smk (XIV 903). § 12. Alguns derivados dos sufixos -inykas/-ininkas(-€) são formados a partir de numerais, por exemplo: antrinykas/- antrininkas- /antrininkas "objeto de segunda categoria, inferior; ajudante; pessoa infiel" (difundido nos dialetos, sobretudo na Žemaitija), | dešimtinijkas "comandante de dez soldados“ DP 17933, dešimtininkas "idem” K; "quem cumpre dez dias de servidão; funcionário da polícia" J I 316, ketvirtinykas Kp, ketvirtininkas "quem possui a quarta parte de um valakas" J II 94; "saco que comporta um quarto de um pūras” C II 352; N; [K] (ŽD 146; LKZ V 669), pirminykas/- pirmininkas/- pirmininkas "supervisor; o primeiro; comandante militar; pastor que está à frente do rebanho; o melhor, de primeira qualidade" (difundido nos dialetos), šimtinykas/- šimtininkas/- šimlininkas “comandante de cem soldados“ (característico dos escritos antigos), trėtininkai “grãos, farinha de terceira qualidade, inferior“ Žd; Užv; Trk, trėtininkas- /trétininkas "cerveja de terceira categoria, fraca“ DunZ; Vkš; Zg, trétinykas/- trétininkas "membro do ramo da Ordem de São Francisco de Assis ao qual pertencem os leigos” M. Valanč; Vlkv; "aluno da terceira classe" Rm; "o trabalhador contratado mais jovem, que executa trabalhos mais leves" Vaižg; Jsv; "que tem a terceira parte de um valakas" Dv (LKZ XVI 795). | į $ 13. Às vezes, o sufixo -inykas/-ininkas(-ė) é abreviado, eliminando a primeira vogal £, toda a sílaba in ou até mesmo parte da palavra-- base. į] Encontramos denominações de possuidores de características com esse sufixo abreviado já em textos dos séculos XVI-XVII, por exemplo: gertuvnykas "estalajadeiro" SD? 97, girtuvnykas "frequentador de estalagem" SD® 85 (cf. girtūvninkas N; [K]), kepurnykas SD! 16; SD? 39 (t.p. S.Dauk; Sl; Vdsk), kepurninkas Lex 51a (t.p. R II 213; K; J; Jrk 41; Lg; Pnd —LKZ V 595; LKA III 129), lietuvnykas BP I 1355_¢; II 9718, 3792_3, 39912, 41516; KIG 65; MT XIX; DK! 30; SD! 73; SD? 154 (também A. Baran; RAN; Lz; Aps; Dv, cf. lLetuvninkas R II 288; B; I.Simon; KlvD 361; Uzp —LKZ VII 451; LKA III 129), liezuvnykas(-é) SD? 89; SP. I 8212; II 7315 (também Kri; Rs, cf. lieživninkas(-ė) Krz; Uzv; Gs —LKZ VII 458; DunZ 176), malunyké BB Pam 12,4 (cf. maklinykas/makininkas, widespread in the dialects LKA III 129), marskinykas “tailor of shirts” SD? 125 (cf. marškininkas “the same” N; [K]; “net maker” [K]), meskernykas SD* 472 (cf. meškerninkas K, meškėrninkas Plt; Bržr; Als; Grg; Plng; Pln; Sdr; Varn; Pvn —LKŽ VIII 90; DūnŽ 196), milninkas “cloth maker” Lex 89a (the same in MZ; N, cf. milininkas Krz 202; K), pagalbnykas BB 1 Moz 2,18 (cf. pagalbninkas Q 164; R II 198), pakasynykas “member of a funeral” SD? 76 (cf. pakasgninkas MTt V 162), pavadnykas “horse held by the bridle” 108
SD? 116, pietuvnykas “diner” SD? 230, pyragnykas “pastry baker” BB Oz 7,3, popiernykas “paper manufacturer or merchant” SD? 284 (cf. popierninkas Q 639; R II 274; MZ II 367), priesnykas BB 2 Moz 15,7; Ps 13,4; 27,2; 31,1; 73,4; 73,23; 78,53; AK 45 (cf. priesninkas Ns 1858/4), sgsparnykas "pedra angular da construção” BB 1 Reis 7,11; Mt 21,42, teviksnykas "tévainis” SP I 3244 _5; II 59456 (t.p. Sut). § 14. Nos dialetos há mais derivados desse tipo. Geralmente eles são formados a partir de substantivos polissilábicos, por exemplo: amatngkas Grž; Ėr, amainykas Gs, amatninkas S. Dauk; J; Vrd; Le; Dr; Krs (LKZ I? 118; DūnŽ 25; LKA Ty 129), apaingkas “forro do calçado” Srj; Lp; “saia inferior” Ls, apatninkas “idem” Skr; Rmé (LKZ I? 185; DunZ 28), admeninkas “enxó para desbastar tábuas” Trk (I? 339), ašmeninkė “agulha para costurar peles” Brs; Yl (I? 339), brigūdnykas Stč; שמ?מ? " x abc def Ob; Sv; Btg; Klt, ferroviário Mžš, comerciante Vdšk; Str (LKA III 129), comerciante(-a) Krš; Dr (LKŽ VI 485; DunZ 149), kumelnijkas "garanhão" Vik (VI 871), liežiūvnykas Gdl, Ds (VII 451, 452), ligūšnykas(-ė) Ps, ligasninkas(-ė) "pessoa ou animal que está constantemente doente" Paj (VII 463), milicnykas Ant; Kn; Vik (LKA III 129), minūtnykas Lz (LŽ 165), minūtninkas "ponteiro do relógio que indica os minutos” Krš (DunZ 201), naktigonykas Vlk; Lp; Mrc; Nė; JnšM; Lz, naktigoninkas "naktigonis" Alv (LKŽ VIII 517; LŽ 171), naujgninkas "naujienų mėgėjas" Bru; Pgg; Smln; Vn; Dr (LKŽ VIII 588; DūnŽ 211), nūomarnykas "epiléptico" Jnšk (LKŽ VIII 941), 6buolnykas "quem comercializa maçãs" Grž (VIII 993), pasaknykas "quem sabe contar contos" Lnkv (IX 446), pašalnijkas "forasteiro" Rgvl (IX 555), potėrnykas(-ė) "pessoa devota" Slm, potėrninkas "idem. " Grž; Grz; "pessoa que conduz as orações quando o pai-nosso é rezado sem sacerdote" Dr; Gršl (X 470), pragarnijkas "glutão" Drsk (DTŽ 279), priekabninkas Skr, prikabninkas Gr (LKZ X 642), rūpesnykas Rod (XI 986), sandėlninkas Lnk (XII 118), sandėlnykas Mžš; Er; VIk, sandėlninkas Grž; Žg; Sd; Akm; Ver (LKŽ XII 118; LKA III 129), smagūrnykas Lš (LKŽ XIII 71—72), Sermuksngkas "raminho de sorveira" Ds (XIV 659), škarmalnykas Sl, trūktornykas/trūktorninkas, vargénykas (difundidos no dialeto, ver LKA III 129). Derivados com o sufixo reduzido -inykas/-ininkas(-ė) formam-- se muito menos frequentemente a partir de nomes de duas sílabas, por exemplo: bitnykas (amplamente difundido no dialeto aukštaitiano), bitninkas Sk (LKA III 129), bébnykas "noivo" Vp (LKŽ 1? 963), girnykas (amplamente difundido no dialeto aukštaitiano, ver LKA III 129), mėsnykas Glv; Ukm; Smn; Antz; Tj; Vvs; Vrnv (LKZ VIII 47; LKA III 129), plytninkas Grd (LKZ X 253), pradžnykas "kas pradeda" Kp; Pnd (X 496), purtnykas "šviežias, purus pyragas“ Kit; Uzp (X 983), pūsnykas Slm; Dbk (X 1053), sieksnijkas "kas sieksnio ilgumo?" Slk (XII 508), stelnykas Klt (XII 520). § 15. A tendência de encurtar os derivados deste sufixo é muito antiga. Assim, são igualmente abreviados os seguintes derivados da língua prussiana: criztniz (Teuffer) III 11156, nom. pl. sendraugiwėldnikai “co-herdeiros” (Miterben) III 93g, dat. sing. waldniku "ao soberano" (dem Kénige) III 91,5 (cf. DaiktvDrR 144). 109
Be a forma teęvuocis "pai do marido"; -(i)uokė: rudučkė "rudmėsė" SD! 154; SD* 393; A. Baran; Mt; Msk; Aln; Km; Sln; Ds; Al; Pkp (LKZ XI 880), Zaliuoké "toks grybas" Kos 135; A. Baran; Kvr; Svn; "Zaliojį varlė" Jn(Rt); Plt (LKŽK), cf. hydronym Šermuokė NmŽ (Vanagas, 1970, 203; 1981, 329). These suffixes may be apophonic variants of the suffix -(i)ukas(-€) (ŽD § 140). Sufixo su derivacional -ėkas § 29. Sufixo O sufixo -ėkas é, em geral, raro na língua lituana. Com um pouco mais de frequência su ja formam-se diminutivos que têm correspondentes na língua letã (aut., | 1994, 133—134), o denominações dos detentores de propriedades su -ėkas são apenas alguns, por exemplo: kaklėkas "corda para amarrar cavalos ao varal” Bd (LKZ V 92), lepekas "inútil pessoa” Lp; Vs (VII 364), merlekas "pau encharcado de água” Grv (VIII 39), šlapėkas "šlapias medis malkoms, šlapias pagalysTM Nč (XIV plg. 1015), dar strapėkas "medžio galas, pagalys, rastigalis” Slk; Ds; Sug; "vara, cacete" Lkm (XIII 938) ir s. abrev. strops "telhado, teto" (Būga, 1959, 1 222 am ao surgimento do tipo de formação podem ter influído os numerosos nomes de possuidores de i características das línguas eslavas su - 'aks, cf. slavismo smalėkas ”pedaço de madeira iš resinoso” gud. cmoasx (ZD 127). Conclusões 1. Os mais antigos são os nomes de possuidorsu es de uma característica com o sufixo *-ako-, que podem ser herdados dos tempos da cisão da iš protolíngua indo-europeia tardia. ar 2. Outros sufixos, derivados de iš *-ko-, foram provavelmente utilizados na língua protobalta para formar nomes de possuidores de uma característica (exceto derivados recentes su -ėkas). Isso foi fortemente influenciado pelos antigos contactos entre as línguas bálticas e eslavas. Com efeito, nas línguas eslavas, desde há muito, su os nomes de detentores de uma propriedade *-koy eram formados com muito mais frequência do que nas línguas bálticas. Iš Das línguas eslavas į para as línguas bálticas, provavelmente veio ir sobretudo o sufixo derivacional dos nomes de detentores * de uma propriedade iniko-/-ineiko (< *-ino- + *-iko-/-eiko-) e a sua variante *-eniko-/eneiko- (< *-eno- + *-iko-/-eiko-). Nas línguas bálticas, o su sufixo *-k era mais frequentemente utilizado para formar diminutivos. j ABREVIATURAS BK — Curto Mok flo Krik [cioniBko Recolha / De Escrito pelo Cardeal Roberto Bellarmino, em Vilnius, 1677. BKGF — Endzelins J. Sons das línguas bálticas ir formas. Vilnius: Editora 1€ Estatal de ir Literatura Política e Científica, 1957. | Substantivo — Urbutis V. Formação de substantivos. — Gramática da língua lituana 1, Vilnius: Mintis, 1965, 261—473. i " Būga, 1958, 516—517; ME IV 178—179; ŽD 140; LVG 360, 361. 116
DaiktvDrR —Ambrazas S. Desenvolvimento da formação de substantivos. Derivações verbais da língua lituana, Vilnius: Editora de Ciência e Enciclopédias, 1993. DTZ — Naktinienė G., Paulauskienė A., Vitkauskas V. Dicionário do dialeto de Druskininkai, Vilnius: Mokslas, 1988. DunZ — Vitkauskas V. Dicionário das variedades linguísticas dūnininkai do nordeste, Vilnius: Mokslas, 1976. GrK — Kalbrieda Lezuwe Zemaytyszka Suredita Par Kunega Symona Grossa [...] Ano de 1835. LKA — Atlas da língua lituana 1—3 /Ed. red. K. M or k u n a s, Vilnius: Mokslas, 1977—1991. d LKK — Questões de linguística lituana, Vilnius. LKŽ — Dicionário da língua lituana 1—16, Vilnius, 1956—1995. LKŽK — Fichário do Dicionário da língua lituana. IVG — Endzelins J. Gramática da língua letã, Riga: Latvijas valsts izdevnieciba, 1951. LŽ-Petrauskas J, Vidugiris A. Dicionário do dialeto de Lazūnai, Vilnius: Mokslas, 1985. ME — Mūlenbachs K., Endzelins J. Dicionário da língua letã, Riga: Kulturas fonda izdevums, 1923—1932. PKEZI1 — Mažiulis V. Dicionário etimológico da língua prussiana 1, Vilnius: Mokslas, PrP — Pradžia pamok [la del maju weykialu [...]. Karalauciuy, 1680. SV—Endzelins J. Língua prussiana antiga, Riga: Universitates apgads, 1943. ZD —Skardžius P. Formação de palavras da língua lituana, Vilnius, 1943. As outras abreviaturas das fontes são as mesmas que no grande ”Dicionário da língua lituana". LITERATURA 1988. Ambrazas S. 1991: Formação dos nomes nas línguas bálticas e eslavas (antigas semelhanças e diferenças). —Baltistica 27(1), 15—34. Ambrazas S. 1994: Desenvolvimento da formação dos diminutivos na língua lituana. —LKK 34, Ambrazas S.1994a: O sufixo -ingas nas línguas bálticas e o alemão -ing. —Baltistica 130—157. 29(1), 29-32. Azarch Ju. S. 1984: Formação de palavras e formação de formas dos substantivos na história da língua russa, Moscou: Nauka. Balalykina E. A. 1980: Estrutura de formação de palavras dos adjetivos nas línguas eslavas e bálticas: formações nominais com os formantes indo-europeus *-no-, *-to-, *-lo-, Kazan" Editora da Universidade de Kazan. Baltinpa M. 1984: Par -enieks, -inieks e -niekS. —Questões da cultura da língua letã 20, 134—139. Bezzenberger A. 1877: Contribuições para a história da língua lituana com base em textos lituanos do século XVI. e do século XVII. Jahrhunderts, Göttingen: Editora de Robert Peppmüller. Brugmann K. 1906, Esboço da gramática comparativa das línguas indo-germânicas 2, 1, Estrasburgo: Karl J. Trübner. Būga K.1958—1961: Escritos selecionados /Por. Z. Zinkevičius, Vilnius: Editora Estatal de Literatura Política e Científica. Endzelins J. 1974: Obras selecionadas 2, Riga: Zinatne. Erhart A.1982: Línguas indo-europeias, Praga: Academie. Gerullis G. 1922: Die altpreufische Ortsnamen, Berlim, Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. Grinaveckis V. 1973: História dos dialetos žemaitianos (fonética), Vilnius: Mintis. Henzen W. 1957: Formação de palavras alemãs, Tübingen: Editora Max Niemeyer. Kalnius A. 1937: Dicionário de Simonas Daukantas, Kaunas (datilografado). - 117
Karaciejus J. 1987: História dos termos sociais da língua lituana (com base no material de monumentos escritos dos séculos XVI—XVIII), Vilnius: Avtoref. diss. [...] kand. filol. nauk. Karaliūnas S. 1992: Novas descobertas na etimologia prussiana (nomes para potro e suíno). —Colloguium Pruthenicum Primum /Ed. por W. Smoczynski, A. Holvoet, Varsóvia: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, Mažiulis V. 1960: 15—20. Sobre as palavras dvaras, kiėmas. —Linguística 2, 205–209. Meid W. 1967: Linguística germânica. Vol. 3: Formação de palavras. Berlim: Walter de Gruyter e Cia. Meillet A. 1905: Estudos sobre a etimologia e o vocabulário do eslavo antigo 2, Paris: Livraria Hachette. ’ Nikolaev G. A. 1987: Russkoe istoriceskoe slovoobrazovanie, Kazan: Izdatel'stvo Kazanskogo universiteta. Otkupséikov Ju. V. 1988: Dogrecesky substrat, Leningrado: Izdatel’stvo Leningradskogo universiteta. Otrebski J. 1930: Contribuições eslavo-lituanas, Vilnius: Publicado pelo Instituto de Investigação Científica da Europa Oriental. Pisani V.1940—1941: Latino Provincia, o sufixo indo-europeu *-eng e as formações germânicas em -INGA-, -UNGA-, -INGO-, -UNGO- (Excerto dos Rendiconti dell'Istituto Lombardo di Scienze e Lettere 74). Rosinas A. 1995: Os pronomes das línguas bálticas: morfologia. Vilnius: Universidade de Vilnius. k Rospond S. 1979: Gramática histórica do polonês. Varsóvia: Editora Científica Estatal. k Salys A. 1930: O dialeto žemaitiano 1, Kaunas: Akc. Tipografia da editora "Spindulio". ; Schmid VW. P. 1962: Sobre o Pai-Nosso de Simon Grunau. —Pesquisas indo-germânicas 67, 261—273. § Schwyzer E. 1939: Gramática grega. Munique: C. H. Beck's Verlags-; livraria. | Skardžius P. 1931. VI Pormenor. —Archivum Philologicum 2, 197. k Slawski F.1974: Esboço da formação de palavras protolava. —Stownik prastowtaniski 1 /Red. F. Slawski, Wroclaw etc. : Zaklad Narodowy im. Ossolinskich, 43—141. e. Subačius G. 1993: Neologismos no Grande dicionário polonês-lituano de Simonas Daukantas, formação individual. —Estudos do renascimento lituano 4, Vilnius: 4 Baltoji varnele, 135—216. Subačius G. 1993a: O projeto da língua escrita padrão samogícia de Jurgis Ambraziejus Pabrėža. —Língua lituana: seus pesquisadores e pesquisas. Teses das comunicações da conferência dedicada a Jurgis Gerulis (13/08/1888 — cerca de 1995). Outubro de 1993. 20—22, Vilnius, 29. k Vaillant A.1974: Gramática comparada das línguas eslavas 4, Paris: Edições Klincksieck. | Vanagas A. 1970: Formação dos hidrônimos da RSS da Lituânia, Vilnius: Mintis. Vanagas A. 1981: Dicionário etimológico dos hidrônimos lituanos, Vilnius: Mokslas. Varbot Z. Z. 1969: Formação de palavras nominais do russo antigo, Moscou: Nauka. Wackernagel J, Debrunner A. 1954: Gramática indiana antiga 2, 2, Gotinga: Vandenhoeck u. Ruprecht. r Zinkevičius Z. 1966: Dialetologia lituana, Vilnius: Mintis. ! Zinkevičius Z. 1974: A língua do hinário de Slavocinskis (de 1646). —LKK 15, 135-170. į Zinkevičius Z. 1979: A língua de M. Mažvydas. —Baltistica 15(1), 16—21. 118
O DESENVOLVIMENTO DE NOMINA ATTRIBUTIVA COM O SUFIXO *-KOEM LITUANO Resumo O sufixo diminutivo *-kodesempenhou um papel importante na formação da categoria derivacional de nomina attributiva nas línguas bálticas. Os derivados com *-akosão muito antigos (cf. Lituano. naujokas, eslavo. *novaks “noviço, principiante”, grego. véak, VEQKOS “juventude”. Muitos outros sufixos lituanos provenientes de *-koeram usados para formar nomina attributiva provavelmente no proto-báltico, exceto os novos sufixos -ékas (cf. slapékas “vara molhada- ”); -utka (cf. baltūika "vaca branca”). As línguas eslavas exerceram grande influência nesse processo, pois nelas nomina attributiva com *-koeram formados desde tempos antigos com muito mais frequência do que nas línguas bálticas. A formação de derivados com o sufixo *-eniko-/-- eneikofrom a partir de particípios com *-eno-(cf. ORuss. uéeniks učens) e de derivados com *-iniko-/-ineikofrom a partir de adjetivos com *-ino-(cf. ORuss. bludeniks: bludenyj) nos textos eslavos antigos e a ausência de uma boa etimologia dos sufixos *-iniko-/-- neiko-(cf. Lituano laukingkas, OPr. laukinikis (Leman) E 407, letão laūcinieks ”agricultor”) e sua variante *-eniko-/-- enetko-(- cf. OLith. muitenykas, OLatv. muitenieks "funcionário da alfândega”) nas línguas bálticas permitem-nos supor que este sufixo mais produtivo de nomina attributiva foi tomado de empréstimo do eslavo. Nas línguas bálticas, a principal função derivacional do sufixo *-koera a formação de diminutivos. 119