Lietuvių kalbos ypatybės turėtojų pavadinimų su priesaga„*-ko-“ darybos raida

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIY KALBA: TYREJAI IR TYRIMAI Saulius AMBRAZAS LIETUVIY KALBOS YPATYBES TURETOJY PAVADINIMYU SU PRIESAGA *-koDARYBOS RAIDA § 1. Su priesaga *-konuo seno buvo daromi deminutyvai (aut., 1994, 130—134). Véliau Si priesaga buvo panaudota ir ypatybés turétojy pavadinimams (nomina attributiva) daryti. 18 senovinés priesagos *-koigriedéjo lietuviskos priesagos -okas(-é), -tkas, -ikis, -ikée, -ykas, -etka, -eikis/-eikys, -aikis, -inykas/-ininkas(-é), -ininkis, -enykas/-eninkas(-é), -aunykas/-auninkas(-é), -elnykas/-elninkas(-é), -(i)ukas(-é), -(i)ukas(-é), -uika, -iaukas, -iauka, -iauke, -(i)uoka, -(1)uokeé, -ékas. Su jomis daromi ypatybés turétojy pavadinimai. Vediniai su priesagomis -(7) okas(-é) § 2. Ypatybés turétojy pavadinimai su Sia priesaga daromi daug reéiau negu deminutyvai: 1) if budvardZiy, pvz.: baltékas(-é) ”baltas arklys ar balta kumelé” Pn, Er (LKZ I? 610), béridkas(-é) Ds, bérékas(-é) béras arklys, béra kumelé” R II 83; JD 772; Srv; Pn; Rm (I? 765, 771), dryziékas, Nv, dryzékas ”dazytas lininis dryzuotas audeklas” Sts (II? 735, 736), kuréidkas(-é) ”kuréias zmogus” Lzd; Gz; Rms; Vlk; Bgt; Brt; Krok (VI 943), Kesékas ”liesas zmogus ar gyvulys” Varn; Uzv (VII 434), naujokas(-é) ”pradedantis koki darba zmogus” K; Vlkv; Vdk; ”jaunuolis, naujai pasauktas j kariuomene” R; MZ; N; K.Donel (VIII 590), praséiékas(-€) ”paprastas, neapsisvietes, nekilmingas zmogus” P; BM 117; J; JD 342; JV 32; V.Krév; (d)Pb; LTR(Ds); ”prastas alus, degtiné” JD 491; LTR(Plv) (LKZ X 543-544), sartékas ”sartas arklys” JV 955; Sb; Er (XII 168), slydékas ”kazlékas” J; Skd; Tl; Pln; Eig; Vvr; Sts; Plt; Gd; "lepsé” Vrd; ”kukulis” Sts; *erybus griauziantis Sliuzas” Vrd (XII 11), stadiékas ”kas SiurkStus, storzievis” BsMt II 208(Prnv); Pé; Ds; Sl; Vikv; Jrb; Slm; Ig; Svn; Lel; Vdzg; ”kas 8neka tarmiskai” Brb; Dg; ”kas status, neguls¢ias” Nmé (XIII 621), sirmékas ”3irmas arklys ar jautis” JD 772; Slm; Er; Sl; LTR(Rm) (XIV 903), SvieZékas *naujokas” Trg (XV 567); 2) i8 daiktavardziy, pvz.: brukniendkas ”bruknienojas” Tr; Sb (ZD 132; LKZ I? 1083), bulbienékas Pnm; Er; Svn; Ukm, bulvienékas ”bulvienojas” Jnsk; Ldk (LKZ I? 1149, 1156), galvékas ”nedidelis debesis” Sb; Kp; Slm; Tr; *tokia kepuré; skrybélés jdubimas” Kos 43; TDr VI 167 (ZD 132; LKZ III 86), kaulékas ”Sonkaulis ar nugaros kaulas su mésa” Pl; Kp; Pnd (LKZ V 435), kigeniékas ”kiSenvagis” Varn (V 881), kojokai ”pagaliai, ant kuriy 101 vaikai vaikStioja Zaisdami” J; Klov; Rd; Ar; Er; Zvr; Lnkv; Smk; ”prie pady prilipe sniego gumulai” Gdz (VI 206), kryZokai ”kryzialentés” J; Alvt; Dgls; Mrj; Kt; Dks; Ud; ”oZys rastams pjauti” L3; ”kryZmai sukalti pagaliai” Rm; Ssk, kryziékas ”kryziaus Zzenklas” Ggr; ”kryZialentés” J; Ds; Tr; ”menturio sukiklis” M&g; ”prietaisas siuly sruogoms uzZdéeti” Vv; ”skara su ‘kryZiniais rastais” Vdk; ”toks zaidimas; arkliy liga” J; ”kryziuotis” JD 846; JV 295; PPr 281 (LKZ VI 669-670), kryZ6kai ”kryZialentés” Gdr; Lp; Vdsk; Kb; ”ozys rastams pjauti” Vdn; “prietaisas sruogai uzZdéti, sitlus vejant” Uzp; ”senovine languota skara” Plt; Rs, kryZékas ”kryzialenté” Ds; Krkn; ”trikojis kam nors pastatyti” Skn; "mustukis, menturio sukiklis” Ds; Skdt; Vdr; Sdk; Kri; ’prietaisas sitly sruogoms uZdéeti, sitlus vejant” Dv; ”kastuvo ir Sakiy rankena” Rd; ”ramentas” Trgn; ”skara kryzminiais ra3tais” Up; ”kraujazole; Sunobelé” Trgn; ”kryZiuotis” S.Dauk; N; [K]; J; A 1884,41; Drsk (LKZ VI 677; DTZ 677), kujékas ”pagaliai, ant kuriy vaikai pasistoje vaiksto Zaisdami” Kos 126; J; Vrb; Nm; Sln; Skr; Kt; Zg; Sv; Erz; Vk; Slv; "ramentai” Smn; Vv; Vikv; Gs (VI 790), medzékai ”klumpé mediniu padu, odiniu virsumi” Mrs; Rd; Vb; Nj; Vs (VII 997), peliokas kas gerai gaudo peles” Vrd; Zd; Kltn; Brs; Zr; Vsk; Sts; Ms; Trk (IX 768), piestdkas ”piestos gridiklis” MZ II 346; N; [K]; Ssk (IX 927), raguéiékai ”prie rogiy prikabintos rogutes rastams vezioti” Lkm (XI 39), samanékai ”samany kupstai” Svné; Sb (ZD 133; LKZ XII 90), sémendkai ”iskultos semeny galvelés” Sml; Paj; Krik; Griz; Adm; Svné; P3l; Kré; $lé; Lel; Skp; ”nekultos liny galvelés” Vzn3; Vad; Km; Smn; Sv (XII 359), snapékas "kas negudrus, vépla” Vb (XIII 237), zarnékat *verdamas supjaustytas kiaulés ar avies skrandis” BM 174, 443; Kp; Pnd (LKZK); 3) i8 skaitvardZiu, pvz.: antrékas ”antras sienojas nuo kelmo” Pg; ”antrojo ko3imo alus” N; J; Mz; Rm (LKZ I? 174), dvejékai ”dveji sunerti , drauge drabuZiai” Vikv; Brt; Mrj; ”du indai, sujungti viena sakute” R; [K]; Pns; Ké; ’dvilypis krepsys abrakui pilti” Krsn, dvejékas ”toks pinigas” Svné (I? 949), ketvirtékas ”ketvirta dalis valako” Vlk; Pls’ ”toks biraly saikas” Trak (V 670), ketvirtékas ”ketvirta dalis valako” VIk; Pls; ”toks biraly saikas” Trak (V 670), pirmékas ” pirmojo kosimo, gerasis alus” Rm; Sb; Mzs (X 19), trecidkas ”treciojo kogimo, silpnasis alus” Er; Sb; Mzs; Krs; Slm; Alz; Km; *senovinis pinigas — trijy grasiy vertés sidabriné moneta” Q 129, 135; B; R; MZ II 135, 141; N(Rg); K; Ns 1854,2; RD 174; BsO 397; KlvD 295; N 174; JD 57, 589; Zem; LTR(Plv); Lks; ”tredioji valako dalis” Rtn; Al; Grv; ”trecioji derliaus dalis” Dv; Rod, trecidkas(-é) ”treciasis sinus ar dukte” Rm; *trejy mety gyvulys” Zz; ”valstietis, valdantis treédalj valako” Drsk; Zml; ”Zzemeés darbininkas, gaunantis treciaja dali derliaus” Er; Vin; ”trediasis prikinkytas arklys” J (LKZ XVI 731), treéiékés ”tokia-pasuky rasis” Ggr (XVI 732). § 3. Dalyje pietiniy tarmiy prie Lenkijos pasienio vediniai su priesaga -iokas(-é€) Zymi asmenj pagal jo gyvenamaja ar kilimo vieta, pvz.: kaisiadoridkas(-é), lazdijékas(-é), seirijékas(-é) ir t-t. (DaiktvDr 413; LKA HI Zemel. Nr.110, p. 117). Tokia vartosena, matyt, skatino lenky kalba, kur apie XV a. émé rastis atitinkamy priklausymo reikSme turinéiy vediniy su -ak, pvz.: 102 polak ”lenkas” (Rospond, 1979, 185). Be to, tokio tipo vediniy esama ir gudy kalboje, plg. slavizma dvariékas ”dvaro darbininkas” S I 309; Klm; PnmA; ”dvaro ponas” LB 96, 118, dvarékas ”dvaro darbininkas” BsMt II 24; LTR(Brt); Dk; Rdm; ”dvaro ponas” Kb; Vrnv (plg. gud. deopax, zr. LKZ II? 938). § 4. Slavy kalbose ypatybes turetojy oan su *-ako-, apskritai, yra daug produktyvesni negu balty kalbose, plg. sl. *novaks ”naujokas”, * svojaks ”Svogeris”, *rybaks ”Zvejas” ir t.t.! Antra vertus, ypatybés turétojy pavadinimy su priesaga *-akopastebeta ir kitose giminiskose kalbose, plg. lie. naujékas ir sl. *novaks, gr. véa€, véaxos ”jaunuolis””, taip pat s. ind. bhiksakah ”kas pra3o ismaldos” : bhiksa ”i8malda” (Wackernagel, Debrunner, 1954, 267). Taigi Sis darybos tipas gali buti gana senas, galbut paveldétas is vélyvosios indoeuropieciy prokalbés ar jos skilimo laiky. Vediniai su priesaga -ikas § 5. Ypatybés turétojy pavadinimy su Sia priesaga lietuviy kalboje yra dar maZziau negu su -okas. Jie daromi: 1) i8 budvardiiy, pvz.: bdléikas”baltas meitélis” Pai (LKZ I? 588), baltikas *tokia piengrybiy rusis” MZ; N; [K], didtkas ”auk&tos kilmés Zmogus” J; A 1885,82; LzP (LKZ II? 478), kersikas ”ker3as meitélis” Pg (V 623), laibikas *ilgas siauras laukas” C II 456; N, naujikas ” naujokas” sD" 99; SD? 226; K; Vaizg; "naujakurys” J; Klk; Vks (LKZ VIII 587), raudonikas Srasidonitia? NS 1354; Kp; RdN; Sle; Feil: Alz; Skm; Srv; $3; Krm; Sem; Btrm; Eis; Lkz; Grzl; Lel; Vzns; Slén; kas inuidane, skaistaus veido” Skdt (XI 260), Sventikas oun iene? JD 1228; J; 2) i8 daiktavardziy, pvz.: bég3tekas ”bégikas” J 1 200 (: bégsta ”bégimas” DaiktvDrR 67), kaukarikas ” pakausis” Sb (: katikaras”kalva, kauburys; kalno virguné; kakta; pakausis”), kaukorikas ”vaikas didele galva” Smn (: katikoras Rs, kaukoris ”kalva, kauburys” Klvr — LKZ V 420, 423—424), pirstikas ” pirstinés pirstas” Svné; RS; Trgn; Rk (X 32), tarpikas ”tarpas tarp dviejy jaujos, darzinés Saliniy” Yl; Trkn; Brs; Slnt; Pln; Sd; V8v; ”Saliné” Lnk; Ms; Brs; ”namogalio pastogé ratams, peter ae malkonas laikyti” Grél (XV 395), Zirntkai ”tokia géle” (paplites ryty aukstaiziy ir zemai¢iy tarmése, uZfiksuotas jau S.Dauk; P; J — LKZK); 3) i8 skaitvardziy: simtikas ”Simtiné” Pg (LKZ XIV 823). § 6. Latviy ir priisy kalbose Sio tipo vediniai irgi reti, pvz.: la. melnikis *juodis (arklys)”, namikis ”sodininkas”, pr. preisiks ”priegas” (Feindt) III 7920, acc. pl. swintickens ”Sventaisiais” (Heiligen) III 133g_59 (SV 49; LVG 358; BKGF 89). : oo 1974, 90—91; Vaillant, 1974, 326—328. ? Brugmann, 1906, 501; Schwyzer, 1939, 543 su lit.; OtkupScikov, 1988, 101—103. 103 Tuo tarpu slavy kalbose peter. turétojy 2 - su *-ikonuo seno buvo produktyvis, pvz.: sl. “bogatece *turtuolis” , *junvco ”jaunas bulius; jaunuolis; vaikas” (plg. lie. jaunikis), * starvcs ”senis’ ee Kitose giminigkose kalbose tokiy vediniy, rodos, néra. Taigi, galimas daiktas, kad iS pradziy su deminutyvy priesaga *-ikoypatybés turétojy pavadinimus imta daryti slavy kalbose, o véliau dél seny balty ir slavy kalby kontakty 8i inovacija Siek tiek palieté ir balty kalbas. Balty kalbose deminutyvy priesaga *-ikolabai seniai buvo jtraukta j veikéjy pavadinimy darybos paradigma (DaiktvDrR 135—138). Vediniai su priesagomis -ikis, -iké, -eika, -eikis/-eikys, -aikis § 7. Vienas kitas ypatybeés turétojo pavadinimas padarytas su Siais priesagos -ikas variantais: -ikis (apie j Jo kilme Zr. aut., 1991, 22): balttkis ”baltasis kiskis” Lké (LKZ I? 614), juodkis ”valgomasis juoda galva grybas” Dbé, jrodikis ”t.p.” Mre; *kraujine sriuba” Dgls; ”skatikas” (paplites senuosiuose rastuose — LKZ IV 401), jauntkis (paplites nuo XVI a.), laibikis R Il 312; MZ; N; K, lazbikis — *ilgas siauras lauko rézis” Nm (VII 14), raistukis ”toks raisto grybas” Zn; Vrn (XI 60), raudonskis (placiai paplites); -iké (plg. aut., 1994, 130): baltiké *piengrybiy rugies grybas” Sté; Klov — (LKA II 131), bobiké ”pentelé” Rs; Sv; ”pentelés kotas” Rs; Vdk (LKZ I? 962), gugintké "Zasys su gugomis” Skdv (III 702), jonintkeé *bulviy rusis” Trs (IV ale kanapiké ”skepetaiciy riigis” Varn (V 197), kartské "grybas karéiu pienu” Btr (V 339), lempiké ”tepaliné” Grg (VII 323), lutiké ” vista trumpo- — mis kojomis” Sv; ”maza kresna moteris” Lkv; Up (VII 713), rudiké ”katino patelé” C 1 145; N; [K]; BZ 559; KZ; ”rudmésé” K 1389; JD 95, Sirdiké” girny verpste” Sll; Pd; Jd; Tt; ”audimo Saudyklés pagaliukas, Seivas” Pj (XIV 848), Sirdzké ”girny verpste” Rs; Nmk; Vdk (LKAI 141), tabakiké "raktazolé” Skt (LKZ XV 638), visteké ”toks grybas” Dv (LKA III 131); j -ykas (plg. aut., 1994, 131—132): laimykas ”aitvaras” Gdz (LKZ VII 55); -eika (apie Sios priesagos kilme Zr. DaiktvDrR 139): alséika ” Zmogus, kuris turi dusuli” Klm (LKZ I? 110), jauneika *jauniausias vaikas Seimoje” Lnkv; O (IV 306), lieseika liesas zmogus” J; SInt; Als (ZD 159, LKZ VII 433), mandréika ”gudruolis” Jnsk (LKZ VII 823), mundréika "kas Saunus, apsukrus, ee LTR(MIt); Ign (VIII 380), nevaléika ”neSvarus, apsileides, nerangus Zmogus” Zem; Sll; Krkl; Klm; Skr; Skn; Prn; Ar; Gs; Lbv; Btg (VI 750), rustéikas ” kas muclet sélsta” Krkl (XI 1022), Suneika *pramustgalvis” Sdb; Ps; Slé (XV 357); lehielc eikys; atbulezkis ”kas atbulas ka daro, eina; kas prieSinasi, priesin- — gai daro” J; Kv; Pln; Vvr; Krkl (LKZ I? 336), juodeikis Kitn; Ut, juodeikys — su rigstimi virta kraujiné sriuba” Lkm (IV 399), Sudetkis ”kas niekam tikes” s Meillet, 1905, 344 tt.; Slawski, 1974, 99—100; Vaillant, 1974, 296 tt. 104 Sg; “niekis” Rs (XV 319), plg. vandenvardzius Dubeikis Krt, Saldeikis Vdk, Saltekis, Salteiké Sv ir kt. (Vanagas, 1970, 107 tt.); -aikis: jiodaikis ”kraujo sriuba” Dkst; Lkm (LKZ IV 391), plg. dar pr. hidr. Stoboiz: stabis ”akmuo” (Steyn) E 32 (Gerullis, 1922, 248), galbut ir pr. arwaikis ”kumelaitis” (Volle) E 434 : *arva- ”greitas” (Karalitinas, 1992, 18; kiek kitaip Maziulis PKEZ I 94—95). Vediniai su priesagomis -inykas/-ininkas(-é), -ininkis, -enykas/-eninkas(-é) 88. Priesaga -inykas/-ininkas(-é) — tai pati dariausia ypatybes turétojy pavadinimy priesaga. Tiek dabartinéje, tiek ir senojoje lietuviy kalboje su ja daZniausiai daromi vediniai, zymintys profesija. Senuosiuose ra3tuose randame nemaiza Sio tipo vediniy, kurie dabar yra visai isnyke arba vartojami kitomis reik8Smémis. Daugiausia jy uzfiksuota K. Sirvydo zodyne: akmeninykas ”akmenkalys” SD! 50 (plg. akmeninitikas ”t.p.” C II 1154; N; K; ”akmeny vezéjas” Grz — LKZ I? 80), balninykas ”balnius” SD! 165; SD? 403 (t.p. S.Dauk., plg. balnininkas K), baznyéinykas *baznyCios prizitrétojas” SD? 122 (plg. baznyéininkas ”t.p.” R II 389; ”kas eina j bagnyéia” Kv; Klp — LKZ I? 700), ciustinykas ”burtininkas” SD? 40 (t.p. Ch 152; Rp, plg. éiustininkas [K]), drauéinykas “ietininkas” SD? 120 (t.p. Bt ApD 23,23, plg. draticininkas [K]), drobinykas ”drobiy pirklys” SD? 300 (plg. drébininkas ”t.p.” K; ”drobig audéjas” K; SInt — LKZ II? 739), duoninykas ”duonos kepéjas” SD! 121, 291 (t.p. BB 1 Moz 40,1; MTP 29, plg. dtionininkas ”t.p.” K; kas kity islaikomas” Sch 124; Jrb; Vikv; Gs; ”isimtininkas” Alk — LKZ 2 872), gultinykas ”miegamojo kambario tarnas” SD? 157 (plg. gultininkas N; [K]), juostinykas ”juosty dirbéjas” SD! 119; SD? 286 (plg. juostininkas ”t.p.” N; Kk; M; BZ 416; NdZ), kruopinykas “kas daro kruopas, kas jomis prekiauja” SD? 133 (plg. kruopininkas M), mielinykas ”kalkiy, gipso degéjas” SD! 189; SD? 469 (plg. mielininkas N; [K]), mulinykas ”muly varovas” SD? 182 (plg. mulininkas N; [K]), nuodinykas(-é) *burtininkas(-e)” SD! 17, 403 (t.p. DP 526a35; BKK 1818, plg. dar nuodininkas N; [K]; A 1884,13), peilinykas ” peiliy dirbejas” SD! 99; SD* 227 (plg. peilininkas ”t-p.” Lex 61; C II 44; Q 44; R IT 255; x II 56; "kas prekiauja peiliais” N; K; ”kas pjaustosi peiliais” Ig — LKZ IX 146), pléskinykas ”kas gamina pléskas” SD? 147, sapelkinykas (sapielkinykas?) ”birbynininkas” SD? 297 (t.p. Sut, plg. sapelkininkas N, supelkininkas [K]; KZ), sarginykas *sargas” SD! 176; SD? 424, sietinykas "kas daro sietus ar jais prekiauja” SD? 403 (plg. siétininkas N; K; L; Rtr, sietininkas BZ 496; KZ), skydinykas "skydy dirbéjas ar prekiautojas” SD! 120; SD? 287 (plg. skyjdininkas N; K; Ser; NdZ), stalinykas “kunigaiksdiy, didiky pareiginas” SD! 175; SD? 423 ("stalius” BB Sir 39,28, plg. staliminkas ”kunigaikséiy, didiky pareigunas; stalius” N; K ir kituose raStuose), vainikinykas ”vainiky pynéjas” SD! 194, vandeninykas ”vandentiekio tieséjas” SD? 392 (plg. vandenininkas N; $), vilninykas »vilny kedentojas” SD? 105 473 (t.p. Sut, plg. vilnininkas/vilnininkas N; K; Rtr; NdZ; KZ), Zvaizdinykas © *astronomas” SD! 41; SD® 80 (t.p. DP 603; Sut, plg. Zvaizdininkas S.Stan; ~ I). Keli gio tipo vediniai nuo rastijos pradZios budingi tik Mazosios Lietuvos ragtams, pvz.: éiepininkas ”sodininkas” KIM 128; Lex 13, 39a; Q 205; R II 158; K, dézinitikas ”déeziy darytojas ar pardavéjas” Lex 77; C 11 491; R II 317; — K, klétkininkas ”kioskininkas” Lex 20a; K I 267; [K], karinykas ”kareivis” BB 4 Moz 31,48; 2 Kar 24,2; Joz 5,4; Teis 20,44, kolgtkininkas ”senoviniy pinigy dirbéjas” Lex 16a, N, K, masnininkas *masny dirbejas, siuvéjas” Lex 16a; C I 331; Krz 46; B 398; K I 232, puckininkas ”muskietininkas” Lex 63; Q 633; | Krz 249; R; "ginkladirbys” K I 267; ”Sautuvy pirklys” K, sufmininkas ” kas griezia surma” Lex 73a; C II 389; Q 435; Krz 170; N; [K]; KZ. ; Taigi priesagos -inykas/ -ininkas(-é€) vediniai, zymintys profesija, jau_ XVI-XVII a. buvo labai produktyvis. Jy senuma rodo atitikmenys kitose balty kalbose, plg. lie. laukinykas (paplites jau XV1J a.) ir pr. laukinikis _ (Leman) E 407, la. laticinieks (zr. § 21). 4 § 9. Priesagos -inykas/-ininkas(-é) vediniy, padaryty i8 daiktavardziy ir | turingiy nespecializuota reikime, senuosiuose rastuose yra daug maziau. Jau XVI—XVII a. plagiai buvo vartojami vediniai dalinykas/ dalininkas, darbinykas/darbininkas, drauginykas/dragininkas, kekSinykas/ kekSiminkas(-e), lietuvinykas/lietuvininkas, naminykas/namininkas, pagalbinykas/ pagalbininkas, priesinykas/priesininkas, skolinykas/skolininkas, tarpinykas/tarpininkas, vietinykas/vietininkas. i Dabar tarmése vartojami ir vediniai metininkas ”mitulys” Lex 52, naudinykas ”naudos ieSkantis” BP Il 6112, 5715; BB Sir 14,9, o bendrinéje kalboje — maistinykas BB Pat 24,21; SD! 96; SD® 25, 82 variantas maistininkas. Keli gio tipo vediniai turi dabar tarmése kitokia reik8mge negu ji uZfiksuota senuosiuose rastuose, pvz.: kerstinykas/kerstininkas ” prie’as” (vartojamas daugelyje XVI—XVII a. rasty, dabar tarmese turi reikSme ”kerstingas zmogus”), kieminykas ”kaimo savininkas” DP 27814 (dabar tarmése ”kas megsta svetiuotis”, dél sio vedinio reiksmés raidos plg. Maziulis, 1960, 206—208), pakampinykas ”kas slapstosi” SD? 318 ("kas pakampémis landzioja” Rod = LKZ IX 149), sapninykas”kas sapnuoja pranasingus sapnus, juos skelbia” BP II 30924, 3106.11; BB 1 Moz 37,19; Bt Jd 8 (plg. sapnininkas *svajotojas” K; L; Rs; DunZ — LKZ XII 145), sekminykas ”niekakalbis” SD? 5, 299; Sut ("kas sakmes seka” Rod — LKZ XIII 336). § 10. Nemaza dalis, senuosiuose rastuose randamy daiktavardziy priesa gos -inykas/-ininkas(-é) vediniy, daugiau ar maziau iSlaikiusiy grynaja ypa tybés turétojy reik8me, dabar visai isnyke, pvz.: ausinykas ” pataikinas” $ Di 212, ausininkas ”3meizikas” Lex 66 (t.p. B; N; K), bendradarbinykas * bend: radarbis” BB 1 PvK 3,4; Ch! 13X, bursinykas/bursininkas ”bendrinink (daugelyje XVI-XVII a. rasty), barninykas BB Syr 4,7; 1 PvTm 3; 526a36; SD? 469, barnininkas ”kas barasi” Lex 45, doklinykas SD? 44, 45, doninykas ”kas moka duokle” SD? 82; SE 234; Ch 5 Moz 20,11, gediny *paleistuvis” MT 215b, gelezinykas ”Sarvuotas raitininkas” SD* 103 (plg 106 gelezininikas ” prekiautojas gelezimi” Lex 29a; N; K), gyvatininkas ” gyventojas” C 1 548 (t.p. RB 1 Krn 23,18; K; LC 1881,15; ”kas turi savo gyvata, laukininkas” B; K), griekinykas BP 9X; BB Pat 12,21, griekininkas ”nuodemingas Zmogus” K1M 357 (t.p. R; N; K), gvaltinykas “greit supykstantis zmogus” SD! 41, juokinykas ”juokdarys” SD? 413 (plg. juokininkas K; S; BZ 525), kalavijinykas ”kas ginkluotas kalaviju” SD? 170 (ple. kalavijininkas N; Ser; NdZ), kartuvinykas ”pasmerktas pakarti” SD? 438 (plg. kdrtuvininkas ”t.p.” N; [K]; ”kas karia” J), kovinykas ”kas vaidijasi, barnininkas” BB 2 PvTm 2,24 (plg. kovininké Ns 1858,3), nebarninykas ”kas nesibara” Vln 395, nevaidinykas "kas nesivaidija” 394, pragarinykas ”pragaro gyventojas” SD? 298 (plg. pragarinitikas ”t.p.” N; [K]; ”kas kelia pragara, gindininkas” NdZ; ”édranas” LzP, pragarngkas, zr. § 14), prieZastinykas ”kas yra kieno nors priezastis” MP 145 (t.p. Sut), puotinykas ”puotautojas” SP I 4591, sostinykas “kas sédi soste” DP 542a14, 59520, stulpinykas ”krikScioniy atsiskyrélis, gyvenantis ant stulpo” SD? 410 (t.p. Sut, plg. stulpininkas ”stulpy (statuly) dirbejas” N; K), Sarvinykas” ginkluotas, Sarvuotas karys” (budingas seniesiems ra3tams), Suolininkas ”kas Suoliais bega” C II 206 (t.p. Krz 152; MZ; N; K; BZ 513; NdZ; KZ), tautinykas ”Salies gyventojas” BB Jer 52,24; 2 Kron 23,13 (plg. Karaciejus, 1987, 19), turtinykas ”turtuolis” Ch! 10X (plg. turtininkas Sln; Vaizg; A.Vien ir kituose raStuose — LKZK), vejinykas ” vejavaikis” SD* 479 (plg. vejininkas ”t.p.” NdZ; KZ), viltinykas ”apgavikas” MP 240, 275, 339, 359b; Ch! 41495 (gale pridétuose paaiskinimuose); KN 34 (t.p. Kos 58b; Sut, plg. viltininkas ”t.p.” J; BZ 58b; Ser; KZ; ”Vilties” zurnalo skaitytojas” XIX a. pr. raStuose), Zaislinykas ”Zaidéjas” SD! 38; SD? 437 ("grojejas” Bt Apr 14,2). NemaZa tokios darybos vediniy yra ir dabartinéje lietuviy kalboje (DaiktvDr 340—342, 360). § 11. Is bidvardziy ypatybés turétojy pavadinimai su priesaga -inykas/-ininkas(-é) daromi labai retai. XVI—XVII a. raStuose randame vos kelis tokius vedinius. Tarp jy bendrinykas/bendrininkas(-é), kaltinykas/ kaltininkas(-é), péstinykas/péstininkas paplite ir dabar. Vienas kitas budvardinis priesagos -inykas/-ininkas(-é) vedinys budingas tik seniesiems rastams, pvz.: bjaurinykas(-é) ”bjaurus, nedoras zmogus” Ch 14X; PrP 3933; KN 6; MT 215b; Bt Mt 21,31, drgsinykas ”drasuolis” BB Pat 15,14, gailinykas ’tironas” SD? 263, 245 (plg. gailininké ”vienuole” LC 1884,3), godinykas” gobSuolis, plésikas” BP IJ 22195, 22914, 3567; BB Job 2,9; 1 PvK 5,10; WP 104, nauwjinykas ”naujatikis” BB 1 PvTm 3,6, naujininkas *naujakurys” Lex 64a (t.p. Q 364, 366; Krz 145; NT 1 PvTm 3,6; J; V.Kudir), neteisinykas/neteisininkas (daugelyje senyjy rasty), nenaujinykas ”nenaujokas” Vln 39g, smarkinykas ”tironas” (daugelyje senyjy rasty), Sykstinykas *SykStuolis” BB Sir 32,29, teisinykas ”teisingas zmogus” (daugelyje senyjy rasty). Vedinys baisinykas” baisus, beSirdis Zmogus” (daugelyje senyjy rasty) tarmése turi reikime "kas yra baisus, milziniskas; kas bijo, baidosi” (LKZ 17 107 568). Dabar tarmése priesagos -inykas/-ininkas vediniy i8 budvardziy irgi yra_ labai nedaug, pvz.: brangingkas(-é) Gs; Skp; Srv, brangininikas(-é) ”kas brangiai ima” K; Rs; Skr (LKZ I? 997), gudrininkas(-é) ”gudruolis” Kri; Uzp;_ Grz; P& (III 698), kurtingkas ”kas kurcias” Svné; Dgl& (VI 980), liesininkas(-é) ”kas liesas” Varn (VII 434), mandrinitikas ” gudruolis” Tat; Vks (VI 823), piginykas "kas pigiai parduoda” Pn; ”kas nori pigiai pirkti” Kp, pigi-— ninkas ”kas pigiai parduoda” Lk; Er (IX 938), puikinitikas "dabita” Grg (X_ 852), suktinykas ”suk¢ius” Sn (XIV 126), sirminirikas ”Sirmas arklys arba_ jautis” JD 541; LTR(llg); Smk (XIV 903). § 12. Keli priesagos -inykas/-ininkas(-é) vediniai padaryti i8 skaitvardziy, / pvz.: antrinykas/antrininkas/antrininkas ”antros, menkesnés ridies daiktas; | padéjéjas; neistikimas zmogus” (paplites tarmése, daugiausia Zemaiciuose), deSimtingkas ” deSimties kareiviy vadas” DP 17933, deSiritininkas ”t.p.” K;— *kas eina desimt dieny baudZiavos; policijos tarnautojas” J 1316, ketvirtinykas Kp, ketvirtininkas ” kas turi ketvirta dali valako” J II 94; ”maiSas, j kuri telpa ~ ketvirtis puro” C II 352; N; [Kk] (ZD 146; LKZ V 669), pirminykas/ pirminin=_ kas/pirmininkas ”prievaizdas; pirmtinas; karvedys; piemuo esantis bandos ~ priekyje; kas geriausias, pirmos rugies” (paplites tarmése), Svntinykas/ sin tininkas/ Zimtininikas ”8imto kareiviy vadas” (biudingas seniesiems raStams), trétininkai ”trecios, menkesnés rusies griidai, miltai” Zd; Uzv; Trk, trétininkas/trétininkas ” treciarusis, silpnas alus” DinZ; Vks; Zg, trétinykas/ trétininkas” Pranciskaus AsyZiecio ordino Sakos, kuriai priklauso pasaulieciai, narys” M.Valané; Vikv; ”trecios klasés mokinys” Rm; ”jauniausias samdinys, atlie-_ kantis lengvesnius darbus” Vaizg; Jsv; ”kas turi trecia valako dali” Dv (LKZ_ XVI 795). i § 13. Kartais priesaga -inykas/-ininkas(-é) yra trumpinama, ismetant pirmaji balsj 2, visa skiemenj in ar net dali pamatinio ZodZio. , Ypatybes turéetojy pavadinimy su taip aptrumpéjusia priesaga randame | jau XVI-XVII a. raStuose, pvz.: gertuunykas ”smuklininkas” SD? 97, gir-_ tuvnykas ”smuklés lankytojas” SD° 85 (plg. girtdvninkas N; [K]), kepurnykas” SD! 16; SD? 39 (t.p. S. Dauk; Sl; Vdsk), kepurninkas Lex 51a (t.p. R II 213; K; J; Jrk 41; L8; Pnd — LKZ V 595; LKA III 129), lietuynykas BP 1 13556; II 9718, 3792-3, 39912, 41516; KIG 65; MT XIX; DK! 30; SD! 73; SD? 154” (tp. A. Baran; RdN; Lz; Aps; Dv, ne lietuwninkas R II 288; B; i. Simon; KlvD 361; eg) = LKZ VII 451; LKA III 129), LieZuunykas(-é) SD* 89; SP I 82); Il 7315 (t-p. Kri; Rs, a8 lieziuninkas(-é€) Krz; Uzv; Gs — LKZ VII 458; DunZ 176), malunyké BB Pam 12,4 (plg. malinykas/makininkas, 4 paplitusi tarmése LKA III 129), marSkinykas ” angekinhy siuvéjas” SD* 125 { (plg.. marskininkas ”t.p.” N; [K]; *tinkly mezgéjas” [K]), meskernykas SD? j 472 (plg. meskerninkas K, meskérninkas Plt; Brzr; Als; Grg; Plng; Pln; Sdr; Varn; Pvn — LKZ VIII 90; DianZ 196), milninkas ”milo audéjas” Lex — 89a (t.p. MZ; N, ple. Hadinieas Krz 202; K), pagalbnykas BB 1 Moz 2,18 (plg. nuualininkes Q 164; RII 198), pakasynykas ”laidotuviy narys” SD? 76 (plg. pakasgninkas MTt V 162), pavadnykas ”uz pavadiio laikomas arklys” — 108 SD? 116, pietuvnykas Epictatitorss” SD? 230, pyragnykas ”pyragy kepéjas” BB Oz 7,3, popiernykas ”popieriaus gamintojas ar pirklys” SD? 284 (plg. pothenninkas Q 639; R II 274; MZ II 367), priesnykas BB 2 Moz 15,7;. Ps 13,4; 27,2; 31,1; 73,4; 73,23; 78,53; AK 45 (plg. priesninkas Ns 1858,4), seanateeboe Akertinis statinio akmuo” BB 1 Kar 7,11; Mt 21,42, téviksnykas *tévainis” SP I 3244_5; II 594_5 6 (t-p. Sut). § 14. Tarmése tokiy vediniy yra daugiau. DaZniausiai jie daromi is daugiaskiemeniy vardazodziy, pvz.: amatnykas Grz; Er, amdinykas Gs, amatninkas S.Dauk; J; Vrd; Le; Dr; Kré (LKZ P 118; DinZ 25; LKA II 129), apatngkas ” vidpadis” Srj; Lp; ”apatinis sijonas” L8, apatnirikas ”t.p.” Skr; Rmé (LKZ I? 185; DiinZ 28), a3meninkas ”velénai plese zambis” Trk (I? 339), aSmeniziké ”adata kailiniams siuti” Brs; Yl (I? 339), brigadnykas Sté; Ob; Sv; Btg; Kt, gelzkelnykas Mz8, krdéutuonykas Vdsk; Str (LKA III 129), krautdvninkas(- a Kr3; Dr (LKZ VI 485; DinZ 149), kumelngkas ”erzilas” Vik (V1 871), lesions Gdl, Ds (VII 451, 452), ligdSnykas(-é) Ps, ligaSninkas(-é) "nuolat sergantis zmogus ar gyvulys” Paj (VII 463), cAtpeibkas Ant; Kn; Vik (LKA III 129), mindtnykas Lz (LZ 165), mindtninkas ”laikrodzio rodykle, rodanti minutes” Kré (DinZ 201), naktigonykas Vik; Lp; Mre; Né; JnsM; Lz, naktigoninkas ” *naktigonis” Alv (LKZ VII 517; LZ 1a), naujyninkas ”naujieny mégéjas” Bru; Pgg; SmIn; Vn; Dr (LKZ VIII 588; DunZ 211), niiomarnykas ”epileptikas” Jnsk (LKZ VII 941), 6buolnykas Pas prekiauja obuoliais” Grz (VIII 993), pdsaknykas ”kas moka pasaky” Lnkv (IX 446), pasalnykas “pasalietis” Rgvl (IX 555), potérnykas(-é) ”pamaldus zmogus” Slm, potérninkas ”t.p.” Grz; Grz; *maldoms vadovaujantis asmuo, kai poteriai kalbami be kunigo” Dr; Grél (xX 470), pragarnykas ” besotis” Drsk (DTZ 279), priekabninkas Skr, prykabninkas Gr (LKZ X 642), rupesnykas Rod (XI 986), sandélninkas Lnk (XII 118), sdndélnykas M28; Er; Vik, séndélninkas Grz; Zg; Sd; Akm; Zr (LKZ XII 118; LKA III 129), smagurnykas Ls (LKZ XI 71— 72), sera ukangies ”SermukSnio vytelé” Ds (XIV 659), skarmdlnykas Sl, traktornykas/traktorninkas, vargénykas (paplite tarméje, zr. LKA II 129). Vediniai su aptrumpéjusia priesaga -inykas/-ininkas(-é) is dviskiemeniy vardazodziy daromi daug retiau, pvz.: bitnykas (plagiai paplites aukstaiciy tarméje), bitninkas Sk (LKA III 129), bd6bnykas ”mergininkas” Vp (LKZ EB 963), girnykas (placiai paplites aukStaiciy tarmeje, zr. LKA III 129), mesnykas Glv; Ukm; Smn; Antz; Tj; Vvs; Vrnv (LKZ VIII 47; LKA III 129), plytninkas Gra (LKZ X 253), ee "kas pradeda” is. Pnd (X 496), eee as SvieZias, purus pyragas” Kit; Uzp (X 983), pusnykas Slm; Dbk A 1053), sieksngkas "kas sieksnio ilgumo” Sik (XII 508), stelnykas Kit (XII 520). § 15. Polinkis trumpinti Sios priesagos vedinius yra labai senas.-Antai panagiai sutrumpéje ir sie prusy kalbos vediniai: crictniz (Teuffer) II] 111s5—¢, nom. pl. sendraugiweldnikai ”drauge veldétojai” (Miterben) III 93g, dat. sing. waldniku ”valdovui” (dem Kénige) III 9125 (plg. DaiktvDrR 144). Be 109 tg@vuocis ”vyro téevas”’; -(i)uoké: rududké ”rudmesé” SD! 154; SD? 393; A.Baran; Mt; M3k; Aln; Km; SIn; Ds; Al; Pkp (LKZ XI 880), Zaliudké ”toks grybas” Kos 135; — A.Baran; Kvr; Svn; ”Zalioji varle” Jn(Rt); Plt (LKZK), plg. vandenvardi — Sermuéké NmZ (Vanagas, 1970, 203; 1981, 329). Sios priesagos gali biiti priesagos -(i)ukas(-é) apofoniniai variantai (ZD 140). Vediniai su priesaga -ékas § 29. Priesaga -ékas lietuviy kalboje apskritai yra reta. Kiek daz- — niau su ja daromi deminutyvai, turintys atitikmeny latviy kalboje (aut., 1994, 133134), o ypatybes turétojy pavadinimy su -ékas yra vos keli, pvz.: — kaklékas "saitas arkliams pririgti prie grazulo” Bd (LKZ V 92), lepékas ”niekam tikes zmogus” Lp; Vs (VII 364), merlekas ”vandenyje imirkes pagalys” Grv (VIII 39), Slapekas ”Slapias medis malkoms, Slapias pagalys”™ Né (XIV ~ 1015), plg. dar strapekas ”*medzio galas, pagalys, rastigalis” Slk; Ds; Sug; *lazda, kuoka” Lkm (XIII 938) ir s. sl. strops ”stogas, lubos” (Biga, 1959, 222). hue darybos tipui atsirasti galéjo turéti itakos gaustis slavy kalby ypatybés turétojy pavadinimai su aks, plg. slavizma smalekas” dervingas pagalys” is gud. cmoasax (ZD 127). ISvados 1. Seniausi yra ypatybés turétojy pavadinimai su priesaga *_ako-, kurie gali buti paveldeti i8 vélyvosios indoeuropietiy prokalbes ar jos skilimo laiky. 2. Kitos priesagos, kilusios ig *-ko-, ypatybés turétojy pavadinimams daryti buvo panaudotos veikiausiai prabalty kalboje (iSskyrus nesenus vedinius su -ékas). Tam didelés jtakos turéjo senieji balty.ir slavy kalby kontaktai. Mat slavy kalbose nuo seno su *-koypatybés turetojy pavadinimai buyo daromi daug dagzniau negu balty kalbose. 15 slavy kalby j baltu kalbas veikiausiai atéjo ir dariausia isvestiné ypatybés turétojy pavadinimy priesaga * iniko-/-ineiko (< *-ino- + *-iko-/-eiko-) bei jos variantas * _eniko-/-eneiko- (< *-eno- + *-iko-/-eiko-). Balty kalbose su priesaga *-kodagniausiai buvo daromi deminutyvai. SUTRUMPINIMAI BK — Trumpas Mok flo Krik fcioni&ko Surinkimas / Nuog Roberto Bellarmino Kardynolo parasitas, Vilnae, 1677. % BKGF — Endzelynas J. Balty kalby garsai ir formos. Vilnius: Valstybine politinés ir mokslines literaturos leidykla, 1957. 4 DaiktvDr — Urbutis V. Daiktavardziy daryba. — Lietuviy kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 261—473. 4 7 Baga, 1958, 516—517; ME IV 178—179; ZD 140; LVG 360, 361. 116 DaiktvDrR — Ambrazas S. Daitktavardziy darybos raida. Lietuviy kalbos veiksmazodiniat vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1993. DTZ— Naktiniene G, Paulauskiené A., Vitkauskas V. Druskininky tarmes Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DunZ — Vitkauskas V. Siaurés ryty dinininky inekty Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. GrK — Kalbrieda Lezuwe Zemaytyszka Suredita Par Kunega Symona Grossa |[...] Metusy 1835. LKA — Lietuviy kalbos atlasas 1-3 / Ats. red. K. Mork unas, Vilnius: Mokslas, 1977—1991. : LKK — Lietuviy kalbotyros klaustmai, Vilnius. LKZ — Lietuviy kalbos Zodynas 1—16, Vilnius, 1956—1995. LKZK — Lietuviy kalbos Zodyno kartoteka. LVG — Endzelins J. Latviegu valodas gramatika, Riga: Latvijas valsts izdevnieciba, 1951. LZ— Petrauskas J.. Vidugiris A. Laziny tarmés Zodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. ME— Milenbachs K., Endzelins J. Latuiesu valodas vardnica, Riga: Kulttras fonda izdevums, 1923—1932. PKEZI— Maziulis V. Prisy kalbos etimologijos Zodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1988. PrP — Pradjia pamok fia del maju weykialu [...]. Karalauciuy, 1680. SV — Endzelins J. Senprugu valoda, Riga: Universitates apgads, 1943. ZD— SkardiZius P. Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1943. Kiti Saltiniy sutrumpinimai tokie pat kaip didziajame ” Lietuviy kalbos zodyne”. LITERATURA Ambrazas S.1991: Balty ir slavy kalby vardazodziy daryba (senosios bendrybes ir skirtybés). — Baltistica 27(1), 15—34. Ambrazas S. 1994: Lietuviy kalbos deminutyvy darybos raida. — LKK 34, 130—157. Ambrazas S.1994a: Balty kalby priesaga -ingas ir germany -ing. — Baltistica 29(1), 29—32. Azarch Ju. S. 1984: Slovoobrazovanie i formoobrazovanie suséestvitelnych v istorii russkogo jazyka, Moskva: Nauka. Balalykina E.A. 1980: Slovoobrazovatelnaja struktura prilagatenych v slaujansktich i baltijskich jazykach: imennye obrazovaniya s t.-e. formantamz *_no-, *-to-, *-lo-, Kazan’: Izdatel'stvo Kazanskogo universiteta. Baltina M. 1984: Par -enteks, -inieks un -niek3. — Latviesu valodas kulturas jautajyumi 20, 134—139. Bezzenberger A. 1877: Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts, Gottingen: Verlag von Robert Peppmiller. Brugmann K. 1906, Grundriss der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen 2, 1, StraSburg: Karl J. Trubner. Buiga K.1958—1961: Rinktiniat ragtat / Par. Z. Zinkevitius, Vilnius: Valstybine politinés ir mokslinés literaturos leidykla. Endzelins J. 1974: Darbu izlase 2, Riga: Zinatne. Erhart A. 1982: Indoevropské jazyky, Praha: Academie. Gerullis G. 1922: Die altpreufische Ortsnamen, Berlin, Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. Grinaveckis V. 1973: Zemaiciy tarmiy istorija (fonetika), Vilnius: Mintis. Henzen W. 1957: Deutsche Wortbildung, Tubingen: Max Niemeyer Verlag. Kalnius A: 1937: Simono Daukanto Zodynas, Kaunas (maSinraStis). m 117 Karaciejus J. 1987: Istorija socialnych terminov litovskogo jazyka (na ~ materiale pis'mennych pamjatnikov XVI—XVIII vv. ), Vilnjus: Avtoref. diss. [...] kand. filol. nauk. Karaliunas S. 1992: New findings in Prussian etymology (names for foal and swine). — Colloquium Pruthenicum Primum / Ed. by W. Smoczynski, A. Holvoet, Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, 15—20. Madziulis V. 1960: Del zodziy dvdras, kiémas. — Kalbotyra 2, 205—209. Meid W. 1967: Germanische Sprachwissenschaft. Bd. 3: Wortbildung. Berlin: Walter de Gruyter u. Co. Meillet A. 1905: Etudes sur létymologie et le vocabulaire du vieur slave 2, Paris: Libraire Hachette. ; Nikolaev G.A. 1987: Russkoe istoriéeskoe slovoobrazovanie, Kazan: Izdatel/stvo Kazanskogo universiteta. OtkupSéikov Ju. V. 1988: Dogreéeski substrat, Leningrad: Izdatel'stvo Leningradskogo universiteta. Otrebski J. 1930: Przyczynki stowiarisko-htewskie, Wilno: Nakladem Institutu naukowo-badawszego Europy Wschodniej. Pisani V. 1940—1941: Latino Prévincia, il suffiso indoeuropeo *-eng e le formazioni germaniche in -INGA-, -UNGA-, -INGO-, -UNGO- (Estratto dei Rendiconti dellIstituto Lombardo die Scienze e Letter 74). 1 Rosinas A. 1995: Balty kalby ivardziai: morfologija. Vilnius: Vilniaus univer- — sitetas. 4 Respond S. 1979: Gramatyka historyczna polskiego. Warszawa: Paristwowe — Wydawnictwo naukowe. 4 Salys A. 1930: Die Zemaitischen Mundart 1, Kaunas: Akc. ”Spindulio” b-vés © spaustuve. 4 Schmid W. P. 1962: Zu Simon Grunaus Vaterunser. — Indogermanische — 3 Forschungen 67, 261—273. ' Schwyzer E. 1939: Griechische Grammatik. Minchen: C. H. Beck's Verlags4 buchhandlung. | Skardzius P. 1931. VI Smulkmena. — Archivum Philologicum 2, 197. 4 Stawski F.1974: Zarys slowotwoérstwa praslowianskiego. — Slownzk praslowiariski 1 / Red. F. Slawski, Wroclaw etc.: Zaklad Narodowy im. Ossolinskich 43—141. q Subaéius G. 1993: Simono Daukanto Didziojo lenky-lietuviy kalby zodyno naujadarai: individuali daryba. — Lietuviy atgimimo studijos 4, Vilnius: ef Baltoji varnele, 135—216. i Subaéius G. 1993a: Jurgio Ambraziejaus Pabrézos bendrinés raSomosios Ze-_ maiciy kalbos projektas. — Lietuviy kalba: jos tyréjai ir tyrimai Jurgiu ; Geruliui (1888 08 13 — apie 1995) pamineti konferencyos pranesim tezés. 1993 m. spalio. 20—22 d., Vilnius, 29. Vaillant A.1974: Grammaire cnpares des langues slaves 4, Paris: Editio Klincksieck. Vanagas A. 1970: Lietuvos TSR hidronimy daryba, Vilnius: Mintis. i Vanagas A. 1981: Lietuviy hidronimy etimologinis zodynas, Vilnius: Mokslas. Varbot Z. Z. 1969: Dreunierusskoe imennoe slovoobrazovanie, Moskva: Nauka. Wackernagel J.. Debrunner A. 1954: Altindische Grammattk 2, Gottingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Zinkeviéius Z. 1966: Lietuviy dialektologija, Vilnius: Mintis. a Zinkeviéius Z. 1974: Slavoéinskio giesmyno (1646 m.) kalba. — LKK 15, 135—170. y Zinkeviéius Z. 1979: M. Mazvydo kalba. — Baltistica 15(1), 16—21. 118 THE DEVELOPMENT OF NOMINA ATTRIBUTIVA WITH THE SUFFIX *-koIN LITHUANIAN Summary The diminutive suffix *-koplayed a great role in the formation of derivative category of nomina attributiva in the Baltic languages. The derivatives with *-akoare very old (cf. Lith. naujokas, Slav. *novaks * novice, beginner”, Gk. véaé, VEAKOC * youth”). Many other Lithuanian suffixes from *-kowere used to form nomina attributiva probably in Proto-Baltic, except the new suffixes '-ékas (cf. Slapekas ” wet stick”), -uika (cf. baltuika ” white cow”). The great influance in this process had made the Slavic languages where nomina attributiva with *-kowere formed from ancient times much more frequently than in Baltic. The formation of derivatives with the suffix *-eniko-/-eneikofrom partciples with *-eno- (cf. ORuss. uéeniks uéens) and derivatives with *-intko-/-ineikofrom adjectives with *-ino- (cf. ORuss. bludeniks : bludsnyj) in the Old Slavic texts and the absence of good etimology of the suffixes * iniko-/-neiko- (cf. Lith. laukingkas, OPr. laukinikis (Leman) E 407, Latv. laicinieks *farmer”) and his variant *enitko-/-eneiko- (cf. OLith. muitenykas, OLatv. muitenieks * customs official”) in the Baltic languages enable us to soppose this the most productive suffix of nomina attributiva was 119 .