LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIYU
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Juozas
KARACIEJUS
J.
GERULIO
”SENIEJI
LIETUVIU
SKAITYMAI”:
SUDARYMO
PRINCIPAI
IR
REIKSME
LITUANISTIKAI
(lyginan
su
”Lie u iy
li e a i os
is o ijos
ch es oma ija”
)
Dauguma
iek
p ieska inio
Kauno
(nuo
1930
m.
Vy au o
DidZiojo)
uni-
e si e o,
iek
poka inio
(iisky us
neben
1945-1955
m.)
Vilniaus
uni e -
si e o
s uden y
li uanis y
pazin j
su
senaisiais
lie u iskais
as ais,
jy
kalbos
ypa ybemis
bei
li e a u iniais
elemen ais
dazniausiai
p adéda o
is
J.
Ge ulio
pa eng os
i
1927
m.
isleis os
ch es oma ijos
”Senieji
lie u iy
skai ymai.
I
dalis:
Teks ai
su
j adais”!
( oliau:
Skai ymai).
Pi mieji
po
anka
galbii
da
u éda o
ais
paciais
me ais
pasi odziusius
M.
Bi ziskos
”Rink inius
misy
se-
no és
as us”
( oliau:
RaS ai),
o
an ieji —
da
1957
m.
igleis a
K.Ko sako
i
J.
Lebedzio
edaguo a
”Lie u iy
li e a i os
is o ijos
ch es oma ija”
( oliau:
Ch es oma ija).
Pas a osios
suda y ojai
bu o
uZsimoje
nu ung i
isus
anks-
esnius
panasaus
pobudzZio
leidinius,
nes
”anks¢iau
igleis os
senosios
lie u iy
li e a u os
ch es oma ijos
bei
aS y
inkiniai
(E.
Vol e io,
M.
Bi ziskos,
J.
Ge ulio
i
k .)
y a
pasene,
nea i inka
Siy
dieny
eikala imy”?.
Kadangi
J.
Ge ulio
Skai ymais
dazniau
naudojosi
(i
ebesinaudoja)
ne
'
ik
s uden ai,
be
i
lie u iy
kalbos
(i8
dalies
i
senosios
lie u iy
li e a i os)
y ine ojai,
aiskeja,
kad
Ch es oma ija
negali
pakeis i
Skai ymy.
Taigi
Ch es-
oma ijos
eiksme
li uanis ikai
ge okai
mazesné,
negu
bu o
iké asi.
Todél
isai
pag is ai
kyla
klausimas,
kas
nulémé
J.
Ge ulio
Skai ymy
populia uma?
No edami
a saky i
j
ji,
pi miausia
u ée ume
pasiaiskin i,
kokiais
k i e ijais
ado aujan is
bu o
a ink i
eks ai
i
kokiais
p incipais
emési
abiejy
ch es-
oma ijy
suda y ojai,
a ink us
eks us
pa eikdami
skai y ojui.
Tiesa,
p ieS
p adedan
ie’ko i
a sakymy
i
miné us
klausimus,
ne eikia
uzmi s i,
kad
K.
Ko sako
i
J.
LebedZio
edaguo a
Ch es oma ija
apim imi,
u iniu
i
is
dalies
paski imi
y a
a imesne
M.
Bi ziskos
Ras ams,
o
ne
J.
Ge-
ulio
Skai ymams, apiman iems
ik
XVI—XVII
a.
lie u iskus
as us.
Todeél
:
1
Daba
pee
ik
apgailes au i,
kad
J.
Ge ulis
neiS eséjo
pazado
i
nepa engé
8io
leidinio
IT
dalies,
ku ioje
zadejo
ne
ik
”
as
ly is
i
uos
zodzius
paaiskin i,
ku ie
ne
isiems
le u iams
sup an ami’,
be ,
ma y ,
hase
sumanes
p ak iskai
a saky i
j
I
dali
engian
iskilusj
klausima:
”
a
ne eiké y
i is
ony
,
lo yniskyjy
i
lenkiskyjy
o iginaly
no s
po
kelis
puslapius
a spausdin i?
Nes
dae
musy
senyjy
as y
3
o
del
o
jidomu
bi y
ma y i,
kaip
e éjai
su
sa o
Sal iniais
pee
(p.
V).
Iie u iy
li e a u os
is o ijos
ch es oma ija.
Feodalizmo
epocha.
Red.
K.Ko sakas
i J.Lebedys.
V.:
Vals ybine
g ozinés
li e a i os
lei-
dykla,
1957,
5.
25
lygin i
galima
ik
abiejuose
leidiniuose
pa eik us
siy
amZiy
lie u iskus
eks us
bei
ju
komen a us.
Be
o,
panaSiy
leidiniy
suda y ojai
pi miausia
p ies
akis
u éjo
busimus
skai y ojus,
.
y.
kam
Sie
leidiniai
bu o
ski iami
i
kokiy
iks-
ly
siekiama.
Bi en
Sios
aplinkybés
lémé
eks y
a inkimo
bei
JY
pa engimo
p incipus.
J.
Ge ulis
Skai ymy
”P akalboje”
aiskiai
nepasako,
kam
ski iama
knyga,
adiau
is
jos
p adzios
galima
humany i,
jog
leidinys
ski iamas
specia-
lis ams,
plg.:
”Musy
senieji
kalbos
paminklai
placiai
po
pasaulj
issklaidy i.
Re ai
kas
jais
isais
pasinaudo i
egali,
o
naujy
leidimu
i gi
nedaug.
Dél
o
a.
a.
Bugos
pa agin as,
umpuosius
eks us
is isus,
0
i§
iugesniy
didokas
i8 aukas
a spausdinu’®.
Be
o,
Cia
aip
pa
paaiskinama,
kaip
eks ai
giam
leidiniui
bu o
a ink i.
Ch es oma ijos
suda y ojai
leidinio
”P a a méje”
konk eciau
nusako,
kam
Jie
ski ia
sa o
leidini,
plg.:
’Senosios
lie u iy
li e a ii os,
i8si ysciusios
eoda-
lizmo
epochoje,
pi miniai
Sal iniai,
dauguma
senyjy
lie u isky
as y,
siandien
y a
sunkiai
p ieinami:
jie
y a
ape
bibliog a inémis
e enybemis,
ku iy
ne
didziosiose
espublikos
biblio ekose
bé a
islikusiy
os
ienas
ki as
egzem
plio-
Tus.
Poa
d
ag
ye i
u os
Ta s
Use
ca
been
4)
ba
din.
Sesniasias
jy
LS)
G)
Tia
al
kas
Piel
eu)
myacm
es
nm
els
musu
isuomenei,
ypac
mokslei ijai
(is e in a
mano.
—
J.
K.),
i
y a
3ios
ch es oma ijos
uzda inys”*.
Teks y
a inkimo
k i e ijai
Cia
aip
pa
ap a iami:
”Sj
ch es oma ija
y a
he u iy
li e a u os,
o
ne
ap-
lamai
lie u isky
as y
is o ijos
ch es oma ija.
Taigi
joje
pa eikiama
ik
oji
medZiaga,
ku ios
Zan iniai
a
s ilis iniai
pozymiai
leidzia
ja
p iski i
is o igkai
besi ys anéiai
g ozinei
li e a iu ai.
Uz a
Sioje
ch es oma ijoje
nepa eikiami
ie
senieji
lie u iski
eks ai,
ku ie
y a
a ba
g ynai
als ybinio
adminis acinio
pobudzio
(p z.,
i ai us
dokumen ai,
eisiniai
ak ai,
aldZios
a sigaukimai
i
pan.),
a ba
iesiogiai
p iklauso
eliginiam
kul ui
(p z.,
i ai ios
maldos,
gies-
més
kaip
okios
i
pan.),
a ba
y a
is isai
ilologinio
bei
pedagoginio
u inio
p z.,
Zodyny,
g ama iku,
elemen o iy
eks ai).
Tuo
éi
ch es oma ija
ski ia-
si
nuo
anksiau
igleis y
senosios
he u iy
li e a os
ch es oma ijy,
i
ku ias
pap as ai
bu o
dedami
isu
lie u isky
as y
eks ai,
nepaisan
Jy
Zan iniu
a
s ilis iniy
ypa ybiy.
Ty
ch es oma ijy
suda y ojai
dazniausiai
upinosi
pa eik i
medziagos
ne
iek
musy
li e a u ai,
kiek
Lie u os
p aeiciai
bei
jos
kul u ai,
lie u iy
kalbos
is o ijai
y iné i.
Be
o,
bu guazijos
aldymo
laikais
isleis os
ch es oma ijos
bu o
ypaéiai
pe k au os
i ai iy
E yUa eliginico
bei
Eul inis
pob dzio eks y
(maldy,
giesmiu,
pamoksly,
biblijos
e imy).
Jose
okiu
budu
bu o
Diasbe
a
im
ani
s
bel
aan
a
eliginiy
as u
aidmuo
lie u iy
au os
kul u iniame
gy-
enime
(
iS e in a
mano.
—
J.
K.)
i ,
an a
e us,
ski iamas
ais-
kiai
pe
mazas
demesys
pasaulie inio
u inio
as ams
bei
g ozinés
li e a i os
Genial
ie
Senieji
he u iy
skai ymai.
I
dalis.
K.
-
Lie u os
uni e si e o
leidinys,
1927,
[p.]
V.
Lie u iy
li e a i os
ws o yos
ch es oma iya,
5.
26
uzuomazgoms
senojoje
lie u iy
as ijoje.
Sioje
ch es oma ijoje,
p iesingai,
pag indine
ie a
ski iama
kaip
ik
pasau-
lie inio
u inio
ag ams
i
iems
senosios
he u iy
as ijos
eks ams,
ku iuose
pasi ei8kia
pasaulie iniai
mo y ai
bei
pi mieji
meninés
is aiskos
elemen ai.
S ai
kodél
gioje
ch es oma ijoje
gausiai
pa eikiamos
i ai iy
eliginiy
knygy
p akalbos,
dedikacijos,
panegi ikos,
ku iose
daugiausia
pasi eigké
kaip
ik
pa-
saulie iniai
mo y ai
bei
g ozinés
ig aigkos
p iemonés”?.
I§
Siy
ilgoky
Ch es oma ijos
”P a a més”
is auky
ma ome,
kad
4
any
dieny
eikala imus
a i inkan i
knyga
ski iama
ne
specialis ams
(ne gi
ne
s u-
den ams!),
be
isuomenei,
ypa¢
mokslei iams,
i
pag indinis
jos
ikslas
—
sa i ai
i
naujo iskai
supazindin i
skai y ojus
su
senaisiais
aS ais
a
ben
budingesnemis
jy
is aukomis.
Deja,
i8
ka o
pasaky ina,
kad
del
uo
me u
y a usiy
ideologiniy
nuos a y
Ch es oma ijos
engéjams
éio
sumanymo
iki
galo
nepa yko
igy endin i.
Tai
aigkiai
odo
kai
ku iy
Ch es oma ijoje
pa eik-
u
senyjy
lie u isky
as y
apim is®.
Galima
bu y
many i,
jog
ai
sup a o
i
Jau é
pa ys
Ch es oma ijos
engéjai,
i
odél
knygos
”P a a méje”
a si ado
il-
giausiy
so is iniy
is edZiojimy,
ku iais
bandoma
i eig i
skai y ojui,
kad
senieji
eliginiai
as ai
né a
labai
eikSmingas
al inis
lie u iy
kul ai
bei
li e a u-
ai
y ine i.
Tokie
eiginiai,
d is¢iau
saky i,
labai
padejo
jsi y au i
neigiamai
paziu ai
|
senuosius
aS us.
Kadangi
ski iasi
ap a iamy
ch es oma ijy
ad esa as,
sa aime
sup an a-
ma,
kad
i
a ink y
lie u isky
eks y
pa eikimo
p incipai
u i
ski is,
nes,
kas
eikalinga
specialis ui,
isai
nebu ina
eiliniam
skai y ojui
i
a i kSéiai.
Tai
kaip
abiejuose
leidiniuose
pa eikiami
jau
a ink i
eks ai?
J.
Ge ulis
apie
eks y
pa eikimo
p incipus
ago:
”Kalbos
i
aSybos
nei
aisiau,
nei
lyginau.
Juk
mes
no im
pa i i,
kaip
anais
laikais
is
ik yjy
kalbéjo
i
ase,
o
ne
kaip
kas
no s
is
musy
Magz ydo,
Daukgos
a ba
Si ydo
ie oj,
sakos,
aSes
bu y.
Tik ai
s ambiasias
spaudos
klaidas
is aisiau
pas abose,
be ,
kaip
man
da-
ba
odos,
i
as
ankiai
be
eikalo”’.
Vadinasi,
J.
Ge ulis
s engesi
pa eik i
au en iskus
lie u iskus
eks us,
.
y.
okius,
kokie
eikalingi
specialis ui.
Kiek
ki aip
su
senaisiais
eks ais
elgesi
Ch es oma ijos
suda y ojai.
Jie
sako:
”Rengian
sia
ch es oma ija,
eko
sp es i
sude inga
eks y
kalbinio
pa-
eikimo
klausima.
Kaip
zinoma,
eodalizmo
epochos
lie u iski
as ai
y a
pa-
aSy i
sa i a,
labai
j ai iopa
aSyba,
ski inga
nuo
musy
daba inés
agybos,
o
jy
kalba
u i
nemaza
Siandieninéje
li e a i inéje
musy
kalboje
nebe a oja-
my
a chaizmy
bei
a mybiy.
Visa
ai
ge okai
apsunkina
y
as y
skai yma,
o
kai
ku iais
a ejais
da o
Jy
u inj
ne
sunkiai
su okiama.
Tu in
iksla
Sioje
ch es oma ijoje
pi miausia
pa eik i
medZiagos
he u iy
li e a ii os
is o-
Ten
pa .
ee
:
P z.,
Zymiausio
XVI
a.
aSy ojo
M.
Daukéos
lie u iskus
as us
Ch es oma i-
Joje
ep ezen uoja
ik
nepilna
21
Pos ilés
eilu e
(18
eiluéiy
i8
7
puslapio
i
2,5
eilu es
18
339
puslapio).
Todél
a gu
a
is
okiy
is auky
galima
ka
no s
pasaky i
apie
M.
DaukSos
lie u isky
as y
ialbas
bei
s iliaus
ypa ybes
i
Jy
li e a inius
elemen us
bei
iS aiskos
p iemones.
Ge ulis
J.
Senieji
lKe u iy
skai ymai,
[p.]
V.
21
Tijai
s udijuo i,
eko
pasi iipin i,
kad
j
ch es oma ija
dedami
senosios
lie u iy
Tas ijos
eks ai
bii y
leng ai
sup an ami.
Dél
o
jie
bu o
ansponuo i
j
da-
ba ing
agyba
i i8
dalies
j
daba ing
li e a ii ine
kalba,
a sisakan
daugelio
one iniy
i
mo ologiniy
a chaizmy
bei
a mybiy,
aéiau
nekeigian
leksikos
i
sin aksés.
I8
seno iniy
mo ologiniy
lyéiy
ansponuojan
epalik os
ik
os,
ku ios
ypaé¢iai
budingos
lie u iy
kalbos
is o inio
ys ymosi
a z ilgiu
i
ku ios
su eikia
senyjy
lie u isky
as y
kalbai
bei
s iliui
sa i a
kolo i a.
Vi-
sos
seno inés
leksinés,
mo ologinés
i
sin aksinés
ly ys,
ku ios
galé y
bi i
nesup an amos
Siy
dieny
skai y ojui,
y a
paaiskin os
i8nagose
p ie
kiek ieno
ansponuo o
eks o”®.
*No in
kiek
galima
aki aizdziau
pa ody i
eodalizmo
epochos
he u isky
as y
pobidj
ne
ik
u inio,
be
i
kalbos,
a3ybos,
spaudos
echnikos
a -
Z ilgiais,
Sioje
ch es oma ijoje
g e a
ansponuo y
eks y
pa eikiamos
i
jy
au en iskos
o okopijos,
igsky us
uos
a ejus,
kai
o iginaly
eks as
né a
isli-
kes””
Is
pas a osios
Ch es oma ijos
”P a a més”
ci a os
ne
ik
paaiskeéja,
kad
knyga
ski iama
ne
specialis ams
(dél
o
i
p i eiké
XVI—XVII
a.
lie u is-
kus
eks us
”i8 e s i”
j
daba ine
kalba),
be
i
da
ienas
idomus
dalykas:
Ch es oma ijos
engéjai
o
me o
p i alomais
ideologiniais
8 ampais
p isags y-
oje
”P a a méje”
kelis
ka us
akcen a e
knygos
isski inuma,
jos
p anasuma,
be
jokios
abejonés,
sup a o,
kad
okiais
p incipais
pa engus
senuosius
lie u iy
eks us
miné i
eiginiai
pakimba
o e.
Todél
engéjai
bu o
p i e s i
ieSko i
is-
ei ies
—
g e a
j
daba ine
kalba
ansponuo y
XVI—XVII
a.
eks y
jdé i
i
jy
o okopijas.
Taéiau
mokslei iams
a ba
placiajai
isuomenei
kiek ieno
eks-
o
o okopija
ne eikalinga,
o
specialis ams
ne eikalingi
ansponuo i
eks ai.
Galbi
ne gi
galima
paabejo i,
a
is
ik yjy
di
knyga
ski iama
isuomenei,
juolab,
kad
”P a a més”
pabaigoje
eigiama:
”Fo og a uo iniai
eks ai
iga-
lina
naudo is
Sios
ch es oma ijos
medziaga
ne
ik
musy
li e a i os
is o ijos,
be
i
lie u iy
kalbos
eikalui”!®.
P isiminus
eks y
a inkimo
i
jy
pa engimo
p incipus,
pas a ajame
eiginyje,
a odo,
galima
la elg i
i
p iei a a ima.
Taigi,
ne gi
nesileidzian
i
de alesnj
abiejy
ch es oma ijy
lyginima,
aiSkiai
ma y i,
kad
Si aip
pa eng a
*Lie u iy
li e a i os
is o ijos
ch es oma ija”
ne-
gali
pakeis i
J.
Ge ulio
*Senujy
lie u iy
skai ymy”,
nes
okiais
eklek iskais
_
p incipais
pa eng a
Ch es oma ija
daba
negalime
pasinaudo i
i
kaip
mo-
komaja
knyga
—
s uden ai
isuome
pi miausia
Ziu i
i
ansponuo a,
o
ne
j
o og a uo inj
eks a.
Tik iausiai
odél
daba
nemazai
ne
diplomuo y
li ua-
nis y
os
ne
os
paskai o
M.
DaukSos
a
K.
Si ydo
as us.
Daba ,
J.
Ge ulio
Skai ymams
apus
bibliog a ine
e enybe,
e kian
eikia
naujos
senyjy
as-
y
ch es oma ijos.
Ja
engian
ne eike y
e s is
pe
gal a,
o
ei i
J.
Ge ulio
p amin u
aku,
ado au is
jo
p incipais.
:
Pas a asis
eiginys
labai
p imena
J.
Ge ulio
pazadgq an oje
Skai ymy
del ig
1
as
ly is
i
uos
Zodzius
paaiskin i,
ku ie
ne
isiems
lie u iams
sup an ami”
(P.
i
Ine u iy
li e a a os
s o ijos
ch es oma ija,
6.
Ten
pa .
28
K*K*
Kai
s aipsnis
bu o
pa agy as
i
j eik as
spaudai,
a k eipiau
démesj
j
p o .
J.
LebedZio
aS uose
iSspausdin a
pi mojo
”Lie u iy
li e a ii os
is o-
ijos
ch es oma ijos”
a ian o
dalyking
i
g ieZ oka
ecenzija
(z .
Lebedys
J.
Li uanis ikos
ba uose,
.
2,
V.:
Vaga,
1972,
p.
16-35),
ku ioje,
be
ki y
daly-
ky,
keliami
eks y
a inkimo
bei
pa eikimo
klausimai,
ku ie
né a
diame aliai
p ieSingi
s aipsnyje
eiskiamoms
min ims.
Be
o,
i8
miné o
Sal inio aiskéja,
kad
ik
po
Sios
ecenzijos,
ku i
baigiama
gana
g ieZ a is ada,
—
”
Visi
miné i
dalykai
odo,
kad
ch es oma ija
né a
uzbaig a
uog i,
be
ji
labai
eikalinga”
-
(Ten
pa ,
p.
35),
—
p o .
J.Lebedys
bu o
pak ies as
knyga
edaguo i
i
aisy i,
be ,
ma y ,
ne
isais
klausimais
J.
Lebedzio
balsas
bu o
lemiamas.
29