é
i
ileido
“Lie u iy
kalbos
aSybos
zodyna
mokykloms”
(1956-1980
m.
iSéjo
6
leidimai),
su
P .
KniiikS a
-
“Mokomaji
lie u iy
kalbos
a8ybos
i
ki cia imo
zodyna”
(1983-1996
m.
iSéjo
4
leidimai),
su
V.
Kosuchinu
—
mokyklai
ski a
“Lie u iy- usu
kalby
Zodynq”
(1956),
su
K.
Gai eniu
i
V.
Se nu
“Mokyklinj
lie u iy- usy
kalby
zodynq”
(1985).
A.
Lybe is
suda é
i
didesnj,
pla esnei
i-
suomenei
ski a
“Lie u iy- usy
kalby
zodynq”,
ku io
1-ajame
leidime
(1962)
pa eik a
apie
37
000,
0
2-ajame
pa aisy ame
i
papildy ame
leidime
(1989)
apie
65000
zodziy.
Da
s udijyu
me ais
A.
Lybe is
p adéjes
bend ada biau i
“Naujojoje
omu o-
je”
(bene
pi moji
1935
m.
pasi odZiusi
jo
publikacija
supazindino
isuomene
su
J.
Baléikonio
leidziamais
J.
Jablonskio
Ra§S ais),
éliau
moksliniuose
leidiniuose
i
pe iodikoje
paskelbé
nemazZa
s aipsniy
lie u iy
leksikog a ijos,
leksikologi-
jos,
e minologijos,
kalbos
kul ii os
i
ki ais
klausimais,
eikSmingy
p isiminimy
iS
lie u iy
kalbo y os
is o ijos
i
apie
a ski us
kalbinininkus.
1996
m.
lapk icio
6
d.
sa o
87-ajj
gim adienj
A.
Lybe is
su iko
be eik
SeSe-
ius
me us
a gin as
sunkios
ligos,
o
lapk i¢io
22-oji
bu o
pasku iné
jo
gy enimo
diena.
Vilniaus
Ka eliSkiy
kapinese
gausus
a imuju,
mokiniy,
bend ada biy,
biciuliy
bi ys
a sis eikino
su
daug
nu eikusiu,
g aziy
da bo
aisiy
palikusiu
kal-
binininku,
S iesaus
a minimo
moky oju
i
Zmogumi.
An anas
Lybe is
i
jo
da -
bai
jéjo
i
lie u iy
kalbo y os
is o ijq.
Kazys
Mo kanas
IN
MEMORIAM
RUDOLFAS
GRABIS
(1906-1996)
1996-ieji
la iy
kalbo y ai
—
skaudziy
ne ek¢iy
me ai:
pe
anks i
aip
didzZiai
pamég a
sa o
mokslo
s i j
paliko
La ijos
uni e si e o
p o eso é
Ma a
Rudzy e,
nebaige
p ade u
da by
emig acijoje
iSauges
la galie is,
Viskonsino
uni e si e o
p o eso ius
Valdis
Zepas,
g aziai
de yniasdesim me j
a S en es,
e ingais
da bais
papuos a
sa o
zemiskaja
kelione
g uodzio
17
d.
baige
i
Ridol as
G abis,
ienas
zymiausiy
pas a ujy
desim meciy
la iy
kalbos
y iné oju.
R.
G abis
gimeé
1906
m.
ugpjuicio
11
d.
bu usio
Kidumo
als¢iaus
“G ibzuose”
(Césiy
ajone).
1934
m.
baigé La ijos
uni e si e a.
Cia
jo
moky ojai
bu o
Ana
Abele,
Ludis
Be zinis,
Janis
Endzelynas
i
ki i
zymieji
ano
me o
la iy ilologai.
1931
m.
J.
Endzelyno
edaguo ame
La ijos
ilology
d augijos
zu nale
“Filologu
bied ibas
aks i”
bu o
paskelb a
pi moji
R.
G abio,
da
s uden o,
im a
publikacija
-
jo
gim osios
a mes
ap aSas
(“Kiiduma
pagas a
izloksnes
ap aks s”).
1935
m.
ame
paciame
Zu nale
iSspausdin as
ki as
R.
G abio
dialek ologinis
s aipsnis
“Pas abos
apie
S aupes
pa apijos
a mes” (“Piezimes
pa
S aupes
d audzes
izloksném”).
R.
G abis
moky oja o
Rygos
gimnazijose,
dés e
Rygos
moky ojy
ins i u e.
278
Kelis
ka us
i8leis as
jo
su
ki ais
pa aSy as
la iy
kalbos
ado élis
mokykloms
“Zodis
i
sakinys”
(“Va ds
un
eikums”.
1945-1947
m.
jis
-
La ijos
uni e si e o
deés y ojas.
1946
m.
J.
Endzelynas
pak ie é
R.
G abj
di b i
j
ka
ik
jsik usios
La ijos
Moksly
akademijos
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u a.
Be eik
isdesim
me y
jis
ak igkai
ado a o
Sio
ins i u o
kalbininky
da bui.
1970-1974
m.
bu o
i
ins i u o
di ek o iaus
pa aduo ojas.
R.
G abio
ado aujamas
kalbininky
kolek y as
pa engé
pa j
iSssamiausiq
daba inés
la iy
kalbos
s uk i os
ap a’q
“Daba inés
la iy
li e a i inés
kalbos
g ama ika”(“Misdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika”,
I-II,
Riga,
1959,
1962).
Uz
§j
eikala
R.
G abiui
d auge
su
ki ais
au o iais
1965
m.
bu o
paski a
La ijos
als ybiné
p emija.
R.
G abis
ado a o
i
La ijos
e minology
da bui.
1963
m.
bu o
iSleis as
jo
i
Dzid os
Ba ba és
bei
Anos
Be gmanés
pa eng as
“Kalbo y os
e miny
Zodynas”
(“Valodniecibas
e minu
a dnica”,
Riga,
1963).
Bu o
jis
i
poka io
me y
s a biausio
la iy
leksikog a ijos
eikalo
“La iy
li e a i inés
kalbos
zodyno”
(“La iegu
li e a as
alodas
a dnica”,
1-8,
Riga,
1972-1996)
edakcijos
kolegijos
pi mininkas.
Paskelbé
R.
G abis
e ingy
la iy
kalbos
is o ijos
y inéjimy.
Pi miausia
Cia
miné ina
jo
s udija
“XVII
amiiaus
la iy
kalbos
g ama iky
apz alga”
(“Pa ska s
pa
17.
gadsim a
la iesu
alodas
g ama ikam”.
—
Valodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i,
V,
1955,
205
—266.
Ipp).
Pasi aukes
j
pensija,
kalbinininkas
labai
glaudzius
ySius
palaike
su
sa o
gim uoju
Kidumu.
Lygiai
po
SeSiasdeSim
me y
pe aukos
jis
el
sug jzo
p ie
sa o
jaunys és
dieny
emos
i
paskelbé
a um
pi mosios
kalbinés
publikacijos
esinj
“Kiidumo
a més
eks us”
(“Kiiduma
izloksnes
eks i”,
Riga,
1991).
Zmonés,
ku iems
eko
bend au i
su
Siuo
la iy
kalbininku,
isada
jj
a simins
kaip
miela,
nuosi dy
zmogy.
Salia
gim osios
kalbos
R.
G abis
labai
myléjo
la iy
liaudies
daing.
I$
mo inos
pasakojimy
kalbininkas
p isiminda o,
jog
Siy
dainy
melodijas
jis
puikiai
paka oda o
ne
ada,
kai
da
nemokéjo
iS a i
Siy
dainy
zodziu.
1968
m.
R.
G abis
bu o
i& ink as
La ijos
Moksly
akademijos
na iu
ko esponden u,
0
1992
m.
—
ga bés
na iu.
Mi é
Rudol as
G abis
Rygoje.
Palaido as
An uosiuose
Misko
kapuose.
Tegul
jam
biina
leng a
gim oji
smil is.
Algi das
Sabaliauskas
279