Dėl vienos veiksmažodžių grupelės kirčiavimo

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS İncelemeler. Eleştiriler. Notlar Görüşler. İncelemeler. Gözlemler Genel Bakışlar. Eleştiriler. Notlar BİR FİİL GRUBUNUN VURGULANMASI ÜZERİNE Sözlüklerdeki vurgu normları bazen standart dil kullanıcılarının neredeyse tamamı tarafından kabul görmez ve kaçınılır. Bunun nedenleri neler, mesele nedir? Karmaşıklık mı, normların temelinin zorluğu mu? 1. Bir zamanlar -tuvas ekli türevleri düzenlemeye çalışılmıştı (puréntuvas demek zorunda kalınmasın diye; ancak purintùvas, tintuvai, fakat tintùvas vb.). 2. Özellikle günümüzde CC-ieti fiillerinin çekimli ve türemiş biçimlerine ilişkin vurgu normları gerçekçi değildir. Bu fiillerden 9 tane vardır; normları şöyledir: a) líeti, líeja (ağızlarda lėja), líejo (ağızlarda lėjo) “su dökmek” ríeti, ríeja (ağızlarda rėja), ríejo (ağızlarda rėjo) skriéti, skriéja, skriėjo “uçmak” žviéti, žviéja, žviėjo “balık tutmak” Bunlara, akraba biçimler olan lýti, rýti “tıkıştırmak, yemek” de karşılık gelir; skrýti (žviéti bu biçime sahip değildir). Türemiş biçimler—edilgen ortaçlar—da aynı şekilde uyarlanmıştır: nuríetas, -à, sužviétas, -à, aplíetas, -à. b) Bu türden diğer fiiller büyük çeşitlilik gösterirken, kullanım tamamen başka bir yol izlemektedir. Sözlüklerde en çok kaydedilen biçim gliéti, -ja, -jo olup, sözde çekim biçimleri gliejáu, gliejái, gliejù, gliejì şeklindedir (ağızlarda 3. tekil şahıs biçimi büyük çeşitlilik gösterir: şimdiki zamanda glėja, glìena, geçmiş zamanda glìne) LKŽ III 421. Yerel konuşma biçimleri arasında, anılan dört fiile uyarlanmış glíeti End biçimi de vardır (1964'te Girdiškė'de kaydedilen gl’íjau biçimini de karşılaştırın); gliéti biçimi DŽ₃'te de önerilmektedir. Dolayısıyla standart dil kullanıcılarının belirli biçimlerde vurguyu sona almaları beklenir; fakat bunu kimse öğretemez. Örneğin, edilgen ortaç biçimlerini àpglìetas, -à, sùglìetas, -à kimse duymamıştır. F. Sragio'nun kaydettiği àpgliejo, añgliejo, išgliejo biçimleri, fiil biçimlerinin vurgulanmasında bir anakronizmdir; fiil sisteminin hiçbir yerinde buna benzer bir şey yoktur (belki glìnti, glìna, glìne? fiiliyle biçimler karıştırılmıştır). griéti fiilinde de benzer bir durum vardır (LKŽ III 594–595, DŽ₃): griéti, griéja (grėja, griẽna), griéjo (grėjo, griñe, griẽne). Burada grìnti, -a, -ė fiilinin biçimleriyle karışmış örnekler vardır (LKŽ III 612–613). griejáu, griejái biçimleri nadiren duyulur; örneğin LKŽ III 594'te bile atgriejái Ktk biçimi kaydedilmiştir; bu bir anomalidir, böyle bir vurgu olamaz. nùgrietas, -à ortaçları işitilemez (yalnızca nugrié-tas, -à Sug). Burada birbirine karışmış bu iki fiil kafa karışıklığına yol açmış olmalı; birbirinden ayrı 263 biçimleri. c) Bütün sözlüklerin ve ders kitaplarının verdiği biçim lėti, -ja, -jo “eritmek, biçim vermek”tir. Düşen vurgulu kök yalnızca Žemaitija’nın en batısında kaydedilmiştir (LKŽ VII 444–445); diğer her yerde yalnızca lėti biçimi vardır. Önekli biçimlerin vurgusu arkaik ya da bütünüyle açıklanamaz niteliktedir: nulėjo, sulėjo, prilėjo vb. (Acaba bunlar, iki heceli šòl’ėję ~ sulėję, pril’ėję ~ prilėję biçimlerinde ėi’nin j ile birleşmesinden mi, yoksa – ā > e’den mi kaynaklanıyor (– ē > e gibi); ya da başka bir şey mi? Ancak Žemaitija lehçelerinde bile ortaçlar nul’ėję, pril’ėję, šol’ėję biçiminde söylenir: Krp, Akm, Ub, Eig, Trš, Rdn; nul’ī·c ise Vn, Grd, Krš vb. yörelerde. Dolayısıyla Litvanca konuşulan alanın büyük bölümü, iyi ve doğru olan, standart dile uygun lėti, -ja, -jo biçiminin varlığını gösterir (krş. “iç yağı, metali” anlamındaki lýdyti, lydinys (3ª) vb.). d) Ilgą laiką žodynų teigta tik sieti, -ja, -jo (tarmių formos es.l. siena, sėja, būt. k. sėnė, sine, sėjo). Matyt, pagal sýti, sýja, sýjo veiksmažodį, šnektose yra sieti, sėja, sėjo Rdn,Krš, Šts, Sd, Eig (LKŽ XII 533 nusisieti yra netiesa!), Jdr, Vn, Jrb ir kt. Mokyti jaunimą siejų, sieji, siejau, siejai, susietas, -à (3ᵇ), pasietas, -à (3ᵇ), o ne siejų, sieji, siejau, siejai, susietas, -à (3), pasietas, -à (3) ir kt. nelabai turi pasisekimo, net pačių kalbininkų nevartojama. Sąsaja sieti – sýti turi senoviškumo bruožų, todėl suprantama DŽ₃ teigta antroji forma sieti, -ja, -jo ir bendrinei kalbai. Beje, kai kurie užrašymai siēt~ gali būti paveikta bendrinės kalbos žodynų iš tradicijos. Sieti formos irgi yra mišusios su veiksmažodžio siñti (sinti?), plg. dalyvį pasintas Lš, Vs ir kt.). e) Düşen vurgulu köke sahip šliėti fiili de uzun yıllar standart dil normu olmuştur. šliėna, šlinė, šliėjo biçimleri šliñti fiilinden gelmiş olabilir. LKŽ XIV 1064–1067’ye göre šliėti çoğunlukla doğu ve batı ağızlarından birkaçında kaydedilmiştir; šliėti biçimi ise A. Juška ve J. Jablonskis tarafından Dkš’den, başka derlemecilerce Šts, Rt, Kin, Prk, Ds, Bsg, Ar, Bb, Upt vb. yörelerden kaydedilmiştir. Standart dile buradan atšlėjėju, atšlėjau, atšlėjėtas, -à (3), prišliėtas, -à, atšlėjų, prišliėjau, atšlėtas, -à (3ᵇ), prišlietas, -à (3ᵇ) değil vb. biçimleri geçmiştir (krş. Eigirdžiai yakınlarında kaydedilen isim: š’ļ’ėie-mûos pri v’īr’es’n’ū·ju | t’ī·ka kuo). šliėti biçiminin kendi içindeki biçim ilişkileri, DŽ₃ yazarlarının bunu standart dil için de önermesine imkân vermiştir (ancak orada verilen pri-šliėtos, su-šliėji! biçimleriyle de karşılaştırın; DŽ₃ 618). Standart dilin kabul etmediği, hatta dilbilimcilerin kendi bilimsel ve konuşma dillerinde de kullanmadığı çeşitli fiil biçimleri az değildir: nórti, panorsti, panorstù, panorau, panorai, pànortas, pànota, užšinorta; atitòlti, atitolstù, atitolau, atitolai, nùtoltasi vb. (Düşen vurgulu bir fiilden türeyen biçimlerin vurgusu böyle olmalıdır.) Standart dilin vurgu normlarını belirlerken bazen belirli sözcüklerin tarihini ve bütün biçim sistemini de incelemek gerekir. Böylece kodlayıcıların öngörmediği ya da normları belirleme ve bildirmede bütünüyle rastlantısal olan unsurlar da açığa çıkabilir. Vytautas Vitkauskas 264 LITERATŪRA DŽ– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. LKŽ III, VII, XII, XIV – Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956; 7: Mintis, 1966; 12: Mokslas, 1981; 14: Mokslas, 1986. KARYBOS ŽODYNAS Išleistas lietuviškas karybos žodynas (Smetona 1995). Čia noriu pateikti truputį žodyno priešistorės ir paliesti kelias problemas, su kuriomis susidūriau jį sudarinėdamas. Lietuviškos karybos terminijos iki šiol į vieną vietą niekas nebuvo sudėjęs, nors mėginimų ir būta. Pirmasis bandymas – berods P.Rusecko parengtas ir 1919 m. išleistas “Lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas karybos terminų žodynėlis”. Jis nedidukas, daug abejotinų arba šiuolaikinės kalbotyros požiūriu net visiškai neteiktinų dalykų. Vėliau, aišku, buvo rašomi statutai, įvairūs vadovai, žinynai, instrukcijos. Tačiau dabar jais nebegalima pasinaudoti, nes pasikeitusi ir ginkluotė, ir kariavimo būdai. Pagaliau juose atsispindėjo būtent to meto kalba – bendrinės kalbos kūrimosi meto kalba. Štai keletas pavyzdžių iš to meto artileristams parengto žodynėlio: vertikalusis įkirtimas – nasečka, rintė – vint, bryliai – zakrainy, šėstarnė – šesternia, Perkūno sidabras – gremučaja rtutj. Žinoma, čia buvo ir puikiai sukurtų, ypač bendrųjų techninių terminų, tačiau visa tai apie rusišką 1902 metų patranką, kuri visiškai nebeaktuali. Prieš karą karybos terminija bene daugiausia domėjosi J.M.Laurinaitis, Krašto apsaugos ministerijos Terminologijos komisijos pirmininkas. Ketvirtajame dešimtmetyje Generalinio štabo kursuose dėstė ir išsamiau karybos terminiją studijavo A.Salys bei Pr.Skardžius. Viename iš savo straipsnių (Laurinaitis 1938) M.J.Laurinaitis teigia, kad rašomas didelis karinės kalbos žodynas, prie kurio, man atrodo, Pr.Skardžius su A.Saliu irgi turėjo prisidėti. Deja, žodyną baigti sutrukdė karas, rankraščiai dingo. Šio darbo nuotrupų galima rasti bendruosiuose žodynuose. Antai prieš pat karą pasirodė nedidukas (apie 15000 žodžių) S.Rozeno Rusų-lietuvių kalbų žodynėlis (Rozen 1941). Pratarmėje už patarimus dėkojama Pr. Skardžiui. O ten parašyta, kad nariad – tarnybos būrys, o ne taryba, kaip teigia visi šiuolaikiniai žodynai, juoba kad šis žodis “grupės žmonių” reikšmės neturi (LKŽ XV), o būtent tokia yra svarbiausia nariad reikšmė. Po karo karybos terminija, kaip žinia, buvo tik rusiška. Suradau 1986 metų kažkodėl agropamoninio komplekso leistą mažytį pasikalbėjimų žodynėlį, skirtą jaunam kariui (Kratkij... 1986). Kaip šios srities įdomybę, galima paminėti Rusijos kariuomenės karo metu išleistą nedidelę pasikalbėjimų knygelę, matyt, skirtą tardyti žmonėms, mokantiems tik lietuviškai (Šebalin 1944). Joje – karinių duomenų rinkimo tematika, reikalinga priešakiniams daliniams, naikinimo batalionams. Knygelė net transkribuota, tačiau žodynui, aišku, nepravertė. Taigi šiuolaikinės lietuviškos karybos terminijos iki pastarųjų metų lyg ir 265