Dėl vienos veiksmažodžių grupelės kirčiavimo

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Apžvalgos. Recenzijos. Pastabos Opinions. Reviews. Observations Überblicke. Rezensionen. Anmerkungen DĖL VIENOS VEIKSMAŽODŽIŲ GRUPELĖS KIRČIAVIMO Žodynų kirčiavimo normos kartais yra vos ne visų bendrinės kalbos vartotojų nepriimamos, vengiamos. Kokios priežastys, kas yra! Painumas, normų pagrindo sudėtingumas? 1. Kažkada bandyta tvarkyti -tuvas priesagos darinius (, kad nereiktų tarti puréntuvas, bet purintùvas, tintuvai, bet tintùvas ir kt.). 2. Ypač dabar nerealios yra veiksmažodžių CC-ieti formų ir išvestinių formų kirčiavimo normos. Tų veiksmažodžių yra 9 – jų normos tokios: a) líeti, líeja (tarm. lėja), líejo (tarm. lėjo) “pilti vandenį” ríeti, ríeja (tarm. rėja), ríejo (tarm. rėjo) skriéti, skriéja, skriėjo “skristi” žviéti, žviéja, žviėjo “žvejoti” Joms atliepia ir giminiškos formos lýti, rýti “prikaišioti, ėsti”, skrýti (žviéti tokios formos neturi). Išvestinės formos – neveikiamosios rūšies dalyviai irgi yra taip prisitaikę: nuríetas, -à, sužviétas, -à, aplíetas, -à. b) Kiti tokio pobūdžio veiksmažodžiai labai įvairuoja, o vartosena eina visai kitu keliu. Žodynų fiksuota daugiausia gliéti, -ja, -jo, vad. gliejáu, gliejái, gliejù, gliejì (tarmėse 3 asmens forma labai įvairuoja: es. l. glėja, glìena, būt. k. glìne) LKŽ III 421. Šnektų yra ir glíeti End, pritaikyta prie keturių minėtųjų (plg. dar ir gl’íjau, užrašytą Girdiškėje 1964 m.), forma gliéti teikiama ir DŽ₃. Taigi bendrinės kalbos vartotojai turėtų kirtį tam tikrose formose kelti į galūnę, o to išmokyti nieko negalima, pvz., nev. rūšies dalyvių àpglìetas, -à, sùglìetas, -à niekas nėra girdėjęs. F. Sragio užrašytos formos àpgliejo, añgliejo, išgliejo yra veiksmažodžių formų kirčiavimo anachronizmas – nieko panašaus visoje veiksmažodžio sistemoje nėra (gal buvo sumaišytos formos su veiksmažodžiu glìnti, glìna, glìne?). Panašiai yra ir su veiksmažodžiu griéti (LKŽ III 594–595, DŽ₃): griéti, griéja (grėja, griẽna), griéjo (grėjo, griñe, griẽne). Čia esama sumaišytų formų iš veiksmažodžio grìnti, -a, -ė (LKŽ III 612–613). Formos griejáu, griejái retai girdimos, pvz., net LKŽ III 594 fiksuoja formą atgriejái Ktk – tai jau anomalija, tokio kirčiavimo negali būti. Negalima išgirsti dalyvių nùgrietas, -à (tik nugrié-tas, -à Sug). Čia bus padarę painiavos tie du susiplakę veiksmažodžiai, atskiros 263 jų formos. c) Visų žodynų ir vadovėlių teikiama forma yra lėti, -ja, -jo “lydyti, formuoti”. Tvirtagalė šaknis užfiksuota tik pačiuose Žemaičių vakaruose (LKŽ VII 444–445), o visur kitur tik lėti. Archainis ar visiškai nepaaiškinamas priešdėlinių formų kirčiavimas: nulėjo, sulėjo, prilėjo ir kt. (Ar čia iš šòl’ėję ~ sulėję, pril’ėję ~ prilėję dvisilbiu ėi susiliejus su j, o – ā > e (kaip ir – ē > e) ar dar kas. Tačiau net žemaičiai dalyvius sako nul’ėję, pril’ėję, šol’ėję Krp, Akm, Ub, Eig, Trš, Rdn, nul’ī·c Vn, Grd, Krš ir kt. Taigi didžioji lietuvių kalbos ploto dalis rodo esant gerą, taisyklingą, bendrinei kalbai tinkamą lėti, -ja, -jo (plg. lýdyti “taukus, metalą”, lydinys (3ª) ir kt. d) Ilgą laiką žodynų teigta tik sieti, -ja, -jo (tarmių formos es.l. siena, sėja, būt. k. sėnė, sine, sėjo). Matyt, pagal sýti, sýja, sýjo veiksmažodį, šnektose yra sieti, sėja, sėjo Rdn,Krš, Šts, Sd, Eig (LKŽ XII 533 nusisieti yra netiesa!), Jdr, Vn, Jrb ir kt. Mokyti jaunimą siejų, sieji, siejau, siejai, susietas, -à (3ᵇ), pasietas, -à (3ᵇ), o ne siejų, sieji, siejau, siejai, susietas, -à (3), pasietas, -à (3) ir kt. nelabai turi pasisekimo, net pačių kalbininkų nevartojama. Sąsaja sieti – sýti turi senoviškumo bruožų, todėl suprantama DŽ₃ teigta antroji forma sieti, -ja, -jo ir bendrinei kalbai. Beje, kai kurie užrašymai siēt~ gali būti paveikta bendrinės kalbos žodynų iš tradicijos. Sieti formos irgi yra mišusios su veiksmažodžio siñti (sinti?), plg. dalyvį pasintas Lš, Vs ir kt.). e) Tvirtagalės šaknies veiksmažodis šliėti irgi ilgų metų bendrinės kalbos norma. Jo formos šliėna, šlinė, šliėjo gali būti atėjusios iš veiksmažodžio šliñti. Pagal LKŽ XIV 1064–1067 šliėti užrašytas daugiausia iš vienos kitos rytiečių, vakariečių šnektos, o šliėti A.Juškos, J.Jablonskio iš Dkš, kitų užrašinėtojų iš Šts, Rt, Kin, Prk, Ds, Bsg, Ar, Bb, Upt ir kt. Iš ten į bendrinę kalbą atėjo atšlėjėju, atšlėjau, atšlėjetas, -à (3), prišliėtas, -à, ne atšlėjų, prišliėjau, atšlėtas, -à (3ᵇ), prišlietas, -à (3ᵇ) ir kt. (plg. prie Eigirdžių užrašytą daiktavardį š’ļ’ėie-mûos pri v’īr’es’n’ū·ju | t’ī·ka kuo). Vidiniai formų ryšiai šliėti forma DŽ₃ autoriams leido siūlyti ir bendrinei kalbai (bet plg. ir ten teiktą pri-šliėtos, su-šliėji! DŽ₃ 618). Įvairių veiksmažodžių formų, kurių nepriima bendrinė kalba, net pačių kalbininkų mokslo ir šnekamoji kalba, yra nemažai: tai nórti, panorsti, panorstù, panorau, panorai, pànortas, pànota, užšinorta; atitòlti, atitolstù, atitolau, atitolai, nùtoltasi ir kt. (Taip turėtų būti kirčiuojamos formos iš tvirtagalės priegaidės veiksmažodžio.) Kartais nustatant bendrinės kalbos kirčiavimo normas reikia panagrinėti ir tam tikrų žodžių istoriją, visų kokių formų sistemą. Gali tada išryškėti ir kodifikuotojų nenumatyti ar visai atsitiktiniai normų nustatymo ir teigimo dalykai. Vytautas Vitkauskas 264 LITERATŪRA DŽ– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. LKŽ III, VII, XII, XIV – Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956; 7: Mintis, 1966; 12: Mokslas, 1981; 14: Mokslas, 1986. KARYBOS ŽODYNAS Išleistas lietuviškas karybos žodynas (Smetona 1995). Čia noriu pateikti truputį žodyno priešistorės ir paliesti kelias problemas, su kuriomis susidūriau jį sudarinėdamas. Lietuviškos karybos terminijos iki šiol į vieną vietą niekas nebuvo sudėjęs, nors mėginimų ir būta. Pirmasis bandymas – berods P.Rusecko parengtas ir 1919 m. išleistas “Lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas karybos terminų žodynėlis”. Jis nedidukas, daug abejotinų arba šiuolaikinės kalbotyros požiūriu net visiškai neteiktinų dalykų. Vėliau, aišku, buvo rašomi statutai, įvairūs vadovai, žinynai, instrukcijos. Tačiau dabar jais nebegalima pasinaudoti, nes pasikeitusi ir ginkluotė, ir kariavimo būdai. Pagaliau juose atsispindėjo būtent to meto kalba – bendrinės kalbos kūrimosi meto kalba. Štai keletas pavyzdžių iš to meto artileristams parengto žodynėlio: vertikalusis įkirtimas – nasečka, rintė – vint, bryliai – zakrainy, šėstarnė – šesternia, Perkūno sidabras – gremučaja rtutj. Žinoma, čia buvo ir puikiai sukurtų, ypač bendrųjų techninių terminų, tačiau visa tai apie rusišką 1902 metų patranką, kuri visiškai nebeaktuali. Prieš karą karybos terminija bene daugiausia domėjosi J.M.Laurinaitis, Krašto apsaugos ministerijos Terminologijos komisijos pirmininkas. Ketvirtajame dešimtmetyje Generalinio štabo kursuose dėstė ir išsamiau karybos terminiją studijavo A.Salys bei Pr.Skardžius. Viename iš savo straipsnių (Laurinaitis 1938) M.J.Laurinaitis teigia, kad rašomas didelis karinės kalbos žodynas, prie kurio, man atrodo, Pr.Skardžius su A.Saliu irgi turėjo prisidėti. Deja, žodyną baigti sutrukdė karas, rankraščiai dingo. Šio darbo nuotrupų galima rasti bendruosiuose žodynuose. Antai prieš pat karą pasirodė nedidukas (apie 15000 žodžių) S.Rozeno Rusų-lietuvių kalbų žodynėlis (Rozen 1941). Pratarmėje už patarimus dėkojama Pr. Skardžiui. O ten parašyta, kad nariad – tarnybos būrys, o ne taryba, kaip teigia visi šiuolaikiniai žodynai, juoba kad šis žodis “grupės žmonių” reikšmės neturi (LKŽ XV), o būtent tokia yra svarbiausia nariad reikšmė. Po karo karybos terminija, kaip žinia, buvo tik rusiška. Suradau 1986 metų kažkodėl agropamoninio komplekso leistą mažytį pasikalbėjimų žodynėlį, skirtą jaunam kariui (Kratkij... 1986). Kaip šios srities įdomybę, galima paminėti Rusijos kariuomenės karo metu išleistą nedidelę pasikalbėjimų knygelę, matyt, skirtą tardyti žmonėms, mokantiems tik lietuviškai (Šebalin 1944). Joje – karinių duomenų rinkimo tematika, reikalinga priešakiniams daliniams, naikinimo batalionams. Knygelė net transkribuota, tačiau žodynui, aišku, nepravertė. Taigi šiuolaikinės lietuviškos karybos terminijos iki pastarųjų metų lyg ir 265