Enklitinių veiksmažodžių formų „mi“, „ti“ vartojimas kai kuriose pietų žemaičių šnektose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Adelė JUDEIKIENĖ ENKLITINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ FORMU mi, ti VARTOJIMAS KAI KURIOSE PIETU ZEMAICIU SNEKTOSE" Šio straipsnio tikslas — bent trumpai sustoti ties labai senu ir įdomiu kalbos reiškiniu — veiksmažodžių enklitinių formų mi, fr, vartojimu. Tą reiškinį jau yra analizavę savo tarminiuose darbuose prof. V. Grinaveckis (Grinaveckis 1960: 41-110), A. Salys (Salys, 1992: 337) ir prof. Z. Zinkevičius (Zinkevičius 1966). Nemaža tokių pavyzdžių, paimtų iš K. Sirvydo, M. Daukšos, J. Bretkūno bei kitų mūsų senųjų raštų autorių, pateikta ir LKŽ tomuose. Šiuo senu mūsų kalbos reiškiniu taip pat domėjosi ir kitų šalių kalbininkai — vokiečių S. Hermanas (Hermann 1926: 15) bei norvegas Ch. S. Stangas (Stang 1966: 253-254). Buvo manoma, kad veiksmažodžių enklitinés formos dabar jau visiškai išnykusios. Tam reikia paprieštarauti: jas dar vartoja senieji pietų žemaičių (dū- nininkų) tarmės atstovai. Tiesa, jaunesnieji, nors ir gerai mokantys savo tarmę, tų formų jau visiškai nežino. Norima dar bent kiek įsigilinti į senuosiuose raštuose pateiktus arba Žo- dyno kartotekoje užrašytus bei tarmėse išgirstus pasakymus su šiomis išlikusiomis enklitikų formomis. Manoma, kad enklitinės formos atsiradusios iš veiksmažodžio + asmeni- nio įvardžio. Kadangi tas įvardis, prisišliejęs prie kirčiuoto veiksmažodžio, buvo nekirčiuotas, tai jis trumpeédamas keitėsi: iš mun atsirado mir, iš fau— tr. Tai taip pat galėtų įrodyti ir pavyzdžiai iš senųjų raštų: dokly duomi SD 72 “duoklę duomi”, afch iemus dimi amfina giwenima BP II 83 “AS jiemus duomi amžiną gyvenimą“, galwa sawa dimi uffu awis mana BP II 74 “Galva savo duomi užu avis mano”, dikem nauie tikra Dwafe BP II 301 “Duokem (duok mi) naują tikrą dvasią", padimi ing twirtas rakas tawos Pweczeušios meiles DK 180-181 “Paduomi į tvirtas rankas tavos Svenciausios meilės“. Tokių pavyzdžių rasime ir mūsų kalbininkų darbuose. Nemažai jų esama ir J.Jablonskio raštuose: duokiam (duokia + mi, t.y. duokiam) duonos kasnelj Kv (J. Jabl), tylek, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) (J.Jabl 1957: 256), paskum ir savo veidą pamirode (parodė man), dantį svembiam, dantį geliam * Nuoširdžiai dėkoju doc. dr. V.Vitkauskui už pasiūlytą temą bei pagalbą rašant straipsnelį (žemėlapio sudarymą ir transkripcijos sutvarkymą). 201 (svembia man, gelia man) (J. Jabl 1957: 255-256). Profesoriaus Z. Zinkevičiaus teigimu (Zinkevičius 1966: 300), keletas pa- našių pavyzdžių yra pateikta K. Jauniaus Lietuvių kalbos gramatikoje. Galima būtų paminėti tokius sakinius: suspauskiam (= suspauskim) galvelę “coxmu MHe TOJIOBVIKY“, dantį skaudam “y Mens Gojnur 396", ar dantį skaudat? (= skauda tau) “6oxuT y Te6a 3y6?”, tylek, rykštę paimsiuot (= paimsiu tau) “moray, Bo3bMy Tebe pozry"(Zinkevičius 1966: 300-301). E Kuršaičio manymu (KGr 1876: 299), tokios formos Prūsų lietuviams buvo žinomos iš senųjų giesmyny, 0 gyvojoje po beveik nebevartojamos. Vis dėlto a žemaičiai varniškiai, kraštų žmonės dar kartais pasako būsimojo laiko I asmens formas su priaugusiu t (< ti) arba gretutines (esam.l. I asm.) formas, net prie veikiam. rūšies dalyvio prideda tą -!f (<tr) (bovdu osek'ėšos' it “buvau uzsikiSusi”, bova Zad'iejos'it “buvai zadéjusi”). Tai netekęs reikšmės datyvas. Prof. V. Grinaveckis teigia, kad jo tarmėje (apie Laukuvą) tiesioginės nuosa- kos būsimojo laiko veiksmažodžiai I ir II asmenų galūnėse dažnai tariami su ¢ gale, ir pateikiami tokie sakiniai: d'érpsiit Spuoké.n'e — dirbsuot špokinę “dirb- siu inkilą“; zesiit nom'in ~ eisuot numien “eisiu namo”; važ'ūsūt i Šelal'e ~ vaziuosuot (“vaziuosiu”) į Šilalę; vérsiit večėrė pdtra ~ virsuot (“virsiu” večerei putra; ar és'it'i jėžera “ar eisyt (“eisi * ) i ežerą"; a dūs'it mon piitos ~ ar duosyt (“duosi”) mun pietus; je fres It, gaus'it— jei ėsyt (“ési”), gausyt (“gausi”) (Grinaveckis 1960: 109). Pirmasis būsimojo laiko asmuo su galūne ; vartojamas dažniau negu antrasis. Kartais ftariamas ir kitų veiksmažodžio formų gale, pvz.: 02b70skas bovūu os'ek'ėšos'it — uz bliuskos (“palaidinukés”) buvau užsikišusyt [nosinę] (Grinaveckis 1960: 109). Manoma, kad minėtų veiksmažodžių galūnės £ yra enklitinio įvardžio # (tau) naudininko liekana. Nustojęs savo reikšmės, # suaugo su veiksmažodžio I asmeniu ir imtas laikyti galūne. Vėliau f pagal pirmojo asmens analogiją imta dėlioti ir prie antrojo asmens veiksmažodžių galūnių. Kartais, mano turimais duomenimis, jis pridedamas ir prie kitų veiksma- žodžio formų. Dažnai jis būna suaugęs su esamojo laiko pirmojo asmens veiks- mažodžių galūne, pasitaiko, kad būna priaugęs netgi prie dalyvių galūnių. Visa tai galėtų įrodyti ir mano bei iš kitų gretimų žemaičių tarmių užrašyti pavyz- džiai, (dalis j jų paimta iš LKŽ kartotekos, kita dalis j jų užrašyta dr. V.Vitkaus- ko). Štai jie: būsūt nažėnos nuv'erčau jūkas Pj (LKŽ K ) “būsuot nežinąs — nuverčiau juokais"; kon dar'is'it Šv “ką darysyt?"; kon p'ėrks'it torgū Šv “ką pirksyt turguo?”; mos'ičt tor'ies'it t'ik p'ėn'ingū, ka tūok'os dal'ikos perkal'ūo- je Šv (LKŽ K) “turbūt turėsyt tiek piningų, kad tokius dalykus pirkalioji?”; ka to I'ieks'it pro dor'ės Grdm “kad tu lėksyt pro duris"; kaZ'e ar aš tau it ėksūt Šv “kažin ar aš tau jtiksuot?”; d4 nu galviios tabliec’o 10riit Kv (LKZ K) “dar nuo galvos tablečių turuot”; /dukiit liukit, vo anūo jau nab'ie (mires) Sv “laukuot 202 Veiksmažodžių formų 22; fi paplitimo žemėlapis pietų žemaičiuose (dūnininkai) * 100 102 126 98 125 127 9 Telšiai 130 128 131a " š L 129 151 o Kretinga o Plung 152 156 157 158 155 ; “ag, 159 189 190 187 yee 191 —s 219 20 20a — 252 ai \ 222 Kelmė „p 253 o 254 \ 255 256 < 258 Fitts ) 2 Ss 288 289 290 ią [| 292 293 3 287 / 291 Q g Šilalė 326 328 Er J WwW 325 ai 3 9 322 Pd 327 32 361 83 % 357 3 3 359 o Sime i —- UBF ua 358 360 362 ava) 1 X 332 390 391 396 x 387 89 344 14 . 3 s L a 388 a9 Teurde® 295 397 o 435 p. 392 vD- 25 Li 43) 34 arn 4 a N 8 433 = 28 Ly ao § 5) LS 465 pt “1 ą “x, 461 462 466 —— 4), an A % ai 4188 489 5 & R 484 Jurbarkas RTF S 490 492 į "i ) , rado“ Istit11š Šešupe 511 Šai Ka timing 510 5 pg A 525 Gyvenamųjų vietų, iš kurių rinkta medžiaga, sąrašas 286 — Judrėnai (Klaipėdos r.) 288 — Kvėdarna (Šilalės r.) 254 — Laūkuva (Šilalės r.) 322 — Pajūris (Šilalės r.) 289 — Šiaūduva (Šilalės r.) 323 — Šilalė 285 — Švėkšna (Šilalės r.) 321 — Teneniai (Šilalės r.) 356 — Vainūtas (Šilalės r.) 357 — Žvingiai (Šilalės r.) 203 laukuot, 0 ano jau nebėra"; Sp ėrso, e ženūosit Jdr (LKŽ K) “išpersiu (kailį), ir Zinosyt”; torit m'ižo, kvičū Šv “turuot miežių, kviečių"; važ'ūsūt i torgo Šv “važiuosuot į turgų"; asit pas raibe Šv “eisuot pas Raibį"; ; tujau b'ėnksūt s'ūt'e Grdm “tujau bengsuot siūti"; af'edūk, kon bova žad'iejos'it Lkv (LKŽ K) “ati- duok, ką buvai žadėjusyt“; aš in ėsūt Žv (LKŽ K) “aš ineSuot”; kan aš eš juo iš v'ėrsūt (iš to gėrimo), aš f pavils ose eso Tn (LKZ K) “ką aš iš jo iSversuot, aš pavalgiusi esu"; ana mon bdva s'ėn'ė žad'iejos'it Lkv (LKŽ K) “ana mun buvo seniai žadėjusyt"; je nezad'in'sit, mone k'éks Vn (LKZ K) “jei nezadinsuot, muni baile; boc’ parnasos'it 15 sos'iedo (tūbelį) Šv “būčiau parnešusyt iš kai- mynų"; ga/ nabrisdt= važ ūjo i egūon'en'e Kv “gal nebrasuot — važiuoju į ligo- nine”; lisk isk, kol uodegą įkišyt Sv (LKZ XVII 469). Kaip rodo pavyzdžiai, enklitinė galūnė vartojama ne tik su būsimojo laiko veiksmažodžiais. Veiksmažodžių formos forūt, /dukit ir kitos panašios rodo, kad enklitines galūnes turi esamojo laiko veiksmažodžiai, netgi dalyviai. Mano- ma, kad enklitikai mj, fr, nustoję savo pirmykštės reikšmės, pradėti dėlioti prie kitų veiksmažodžio formų. Iš turimų kalbos duomenų galima daryti išvadą, kad tai labai senas nyks- tantis kalbos reiškinys, tačiau tikrai svarbus kalbotyrai ir kol kas dar gyvas senų- jų žmonių lūposė. Remiantis pateiktais pavyzdžiais, žemėlapyje parodomos šio reiškinio var- tojimo ribos, kurios vakaruose eina per Ramučius - Inkaklius bei Skomantų vakariniu pakraščiu, šiaurėj — per Pėžaičius - Petraičius - Judrėnus ir Šiuraičių pietiniu pakraščiu, rytuose — per Požerę - Šilalės rytiniu ir pietų pakraščiu, pie- tuose — per Žvingius - Bikavėnus - Gorainius ir vėl užsibaigia ties Ramučiais. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI BP II — Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Evangeliu... PerJana Bret- kuna... Karaliaucziuie... 1591. I ir II dalis. DK - Katechismas arba mokstas kiekwienam krikszionii priwalvs. Paraszitas per D. Iakvba Le- desma Theologa Societatis IESV. Ižgulditas iz Ligzuwio Lankiszko ing Lietu- wiszka per Kuniga Mikatoju Daugsza Kanonika Zemaicziu. Izspaustas Wilniuie... 1595. Grinaveckis V. 1960: Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jy raida. — VVPI Mokslo darbai, Lietuvių kalba ir literatūra 11, 41—110. Grinaveckis V. 1957: Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių vokalizmas. Balsiai a, e. — VVPI Mokslo darbai 3, 161—174. Hermann S. 1926: Litauische Studien, Berlin. J.Jabl- Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. Jonikas P. 1939: Pagramančio tarmė, Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. KGr — Grammatik der littauischen Sprache von Friedrich Kursch a t Halle a. S.,1876. LKŽ I-II — Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius, 1941; 2, Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žody- nų ir mokslo literatūros leidykla, 1947. LKŽ XVII — Lietuvių kalbos žodynas 17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. 204 LKŽ K — “Lietuvių kalbos žodyno" kartoteka. Salys A. 1992: Raštai 4, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. SD-Sirvydas K. 1713: Dictionarivm trivm lingvarvm, In usum Studiosae Tuventutis, Avctore... Constantino Szyrwid... Owinta editio... Vilnae... M DCC XIII... (žodyno penktasis leidimas). Stang Ch. S. 1966: Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo [ir kt.). Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. THE USAGE OF THE ENCLITIC VERB FORMS mij, ti IN SOME DIALECTS OF SOUTHERN SAMOGITIAN Summary The paper analyses a very old phenomenon of the Lithuanian language - the enclitic verb forms mi, ti and their usage in old writings and the Southern Samogitian (diinininkai) dialect. Appended is a map indicating the spread of these forms. 205