LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
I ena
ERMANYTE
KELIOS
PASTABOS
APIE
ENANTIOSEMIJA,
Kalbos
p ieSybes
analizuojan
p agma iniu
poZi iu
j
akis
k in a
labai
senas
kalbos
eiskinys
—
enan iosemija,
kai
as
pa s
zodis
u i
d i
p ieSingas
eikSmes
( aip
is ySkéja
Zodzio
eikSmiy
polia izacija).
Enan iosemija
( ok.
Enan iose-
mie,
angl.
Enan iosemy),
ku ios
pa adinimas
kiles
i8
g .
enan ios
—
‘p ieSais
esan is,
p ieSingas’
+
sema-—‘zenklas’,
iS ySkéja
am
ik ame
kon eks e,
kadan-
_
gi
be
jo
Sio
kalbos
eiSkinio
negalima
pakankamai
sup as i
iek
s uk os,
iek
seman ikos
poziii iu.
Enan iosemija
kalbo y os
i
apibidinama
kaip
Zodzio
a
mo emos
ypa ybé
u é i
p ieSingas
eikSmes
(Gai enis,
Keinys
1990:
57).
Enan iosemija
biidinga
daugeliui kalby
nuo
an ikos
laiky
iki
Siandien.
ISsa-
miau
Sis
ling is inis
eiSkinys
im as
nag iné i
ik
XIX
a.
pab.,
no s
jau
G.
V.
F
Hégelis
(Hegel)
“Logikos
mokslo”
j ade
kalbéjo
apie
enan iosemijq.
Jo
nuo-
mone,
dauguma
okieciy
kalbos
zodziy
(ypa¢
p ieSdeéliniai
eiksmazodZia1)
u i
ne
ik
ki okias,
be
i
p ieSingas
eikSmes.
Vokieciy
kalbininkas
Ka las
Abelis
(Ca l
Abel)
“Sp achwissenscha liche
Ab-
handlungen”
(“Kalbo y os
y inéjimai”)
VIII
dalyje,
pa adin oje
“P ieSingos
pi minio
Zodzio
eik8més”,
eigé,
jog
mus
pasieke
seniausi
enan iosemijos
pa-
yzdziai
uz asy i
Egip o
hie ogli ais
(Abel
1885:
316).
Seno és
egip ieciy
kalboje
bi a
daug
Zodziu,
ku iy
kiek ienas
u éjo
d i
p ie-
Singas
eikémes.
Sias
polia ines
eiksmes
ge iausiai
ilius uoja
Zodziai:
unx
( ik
ki aip
one iSkai
modi ikuojamas),
eiSkes
i
“a ideng i,
nudeng i”
(uy),
i
“uz-
deng i,
su ynio i”
(ua);
a
( aip
pa
a i inkamai
modi ikuojamas)
eiSkes
i
“klausy i,
gi de i”
(a ),
i
“bi i
ku ciam”
(a );
sneA
—
“ski i,
a ski i”,
sneA—-
“Sung i”
i
k .
Zodis
quen
Egip o
gy en ojui
ei8ké
i
“s ip us”,
i
“silpnas”.
Tik
§
hie ogli-
a
eikéjo
paai8kin i
a i inkamais
Zenklais
bei
pieSiniais,
odanciais
konk eciy
eikSmiy
ski umg.
Biid a dis
s ip us
pap as ai
biida o
ilius uojamas
s o incio
ginkluo o
ka io,
o
si/pnas—klipancio
zmogaus
( ik iausiai
e go)
pieSiniu.
Veiks-
mazodj
a i
“uZzlip i”
aizduoda o
laip ai,
o
“nulip i”
-
kopé ios
(Abel
1885:
317,
329).
(Da
plg.
hindi
ka/:
“ aka ”
i
“ y oj”;
pa so:
“uz aka ”
i
“po y ”.)
Be eik
uo
pa
me u
enan iosemija
nag inéjo
i
ki as
okie¢ciy
kalbininkas
—
V.
Se clis
(Sche zl).
Jo
manymu,
enan iosemija
biidinga
daugeliui
kalbu.
Pa yz-
dziui,
lo .
bid a dis
a/ us
ei8ké
ne
ik
“aukS as”,
be
i
“gilus”,
.
y.
esan is
zemai
(a/ us
mons
“aukS as
kalnas”
i
a/ um
lumen
“gili
upé”).
Pag indine
enan iosemijos
p ieZas imi
V.
Se clis
laiké
seno éje bu usias
ben-
53
d asias
Saknis,
ku iy
eikSmés
da
nebu o
di e encijuo os.
Ru uliojan is
mas y-
mui
i
o muojan is
kalbai
i8
y
nepakankamai
di e encijuo y
eikSmiy
palaips-
niui
iSsisky é
konk e esnés
pag indinés
eikSmés,
ku iy
an oji
daZniausiai
bu-
o
pe kel iné
a ba
u éjo
ki okia
in onacija.
Pa yzdziui,
is
sla y
kalby
kamieno
on-,
ku io
pi mineé
eikSmeé
“k apas”,
iS iedéjo
d i
p ieSingos
eik8més
—
“ma-
lonus
k apas,
a oma as”
(plg.
éeky
iinu,
lenky
wo,
usu
6a oBoHne)
i
“blo-
gas
k apas,
d okas,
sma é”
(plg.
bulga y
soxg,
lenky
wo
bei
usu
sons,
anoBoHne)
(Se cl
1883: 1-39;
1884:
41-84).
Seman iné
kalbos
uni e salija,
pudinga
sow
pce
a
y a
polisemija.
Pa-
yzdziui,
eiksmazodis
b éks /
ei8kia
i
“au8 i,
8 is i”
(E
kai
jau
dienai
b éks-
an
y ai
S iesa
inks a,
asos
pilnos
Zolyny
Zemyn
gal os
links a
A.
Ba an),
i
“ em i”
(Vaka as,
jau
p adeda
b éks i
LKZ
I,
1028
(P k).
Ne u édamas
z akés
b éks an
u éjau
ei i
gul i
LKZ
I,
1028(1).
Pie.
os
pacios
Saknies
daik a a dj
b éksma,
AukS ai ijoje
eiskian j
“apyaus is”,
0
Zemai ijoje
“p ie ema”
(Siuo
a eju
enan iosemijos
pag indas
—
a minis).
Ta p
polia iniy
o
pa ies
ZodzZio
eikSmiy
esama
gan
glaudaus
seman inio
ySio.
Tai
s /esa,
ku i
a i inkamu
pa-
os
me u
ai
sus ip éja,
ai
susilpnéja,
o
Saknies
b éks-
zodziy
eikSmiy
p ieSin-
gumas
p iklauso
nuo
an inio
komponen o
—
pa os
me o
p ieSp ieSos.
Enan iosemija
nea sie ina
i
nuo
homonimijos,
ku i
daZnai
a si anda
i§
dau-
gia eikSmiy
Zodziy
(ypa¢
kai
seman iné
sqsaja
a p
a ski y
eikSmiy
a y um
nu iks a).
Pa yzdziui,
lie.
banda
“gal ijy
bi ys”
i
“kepaliukas
(pp .
py ago
a
agai8io)”.
Siedu
ZodZiai
a pusa y
jungiami
bend osios
eik8més
“ u as,
nuo-
sa ybé”,
uz iksuo os
K.
Si ydo
aS uose
i
iSlikusios
Ry yu
Lie u os
a mése:
Nauda,
banda
SD
203.
P aleidziau
isa
sa o
band3
LKZ
I,
638
(Ku ).
Taigi
Siuo
a eju
homoniminiy
eikSmiy
apa ybés
san ykis
nesua dy as.
Akcen uo inas
am
ik y
homoniminiy
eiksmazodziu
g ama inis
bei
seman-
inis
san ykis.
Pa yzdziui,
lie u iy
kalbos
Zodynuose
ak i
eiksmazZodis
pa ei-
kiamas
d iem
lizdais:
1
ak i,
aka
( akia,
a ika),
aké
( ako)
“k ap& y i”
y a
anzi y inis:
Raké,
aké
i
p a aké
skaudulj
an
ankos
LKZ
XI
112
(K )
i
2
ak i,
a ika,
ako
—
in anzi y inis
i
ei8kia
“mazée i
skylei,
ak i,
uZsiki8 i”
(Ma-
za
bulia
(ada os
skylu é)
g ei ai
a ka
i
isiskai
uz anka
LKZ
XI
115
(Sl).
A.
Kaukienés
nuomone,
|
ak i
y a
ak y aus
eiksmo
eiksmaZodis,
0
2
ak i
ei8-
kia
bisenos
paki ima
i
suda o
seman ine
opozicija
su
pi muoju
ak i eiksma-
zodziu
(Kaukiené
1994:
77-78).
Ling is iniu
i
seman iniu
pozii iu
jdomy
enan iosemijos
pa yzdj
pa eike
ki as
lie u iy
kalbininkas
—
V.
BalaiSis.
Analizés
objek u
jis
pasi inko
kalno
Rambynas
pa adinima.
Sj
ie o a dj
au o ius
ak uoja
kaip
enan iosemiska,
kilusj
i8
sla y
kalby.
Lie u iui
Rambynas
ei8kia
kalng
(a ba
aukS a
ska dinga
Nemuno
k an a
ne oli
Tilzés
Silu és
aj.),
o
okiediui
ai
ie o é,
esan i
gilioje
Ri igeno
salos
lomoje,
Rambin.
Ide.
Saknies
* em-
de e minan o
-b(A)
ediniy
gana
gausu
iek
bal u,
iek
ge many,
iek
sla y
kalbose,
ik
bal u
i
ge many
zodziai
su
j a dy ais
Saknimi
i
de e minan u
daZniausiai
eiSkia
“i8kilima,
pa-
54
kilig
ie a”
(plg.
lie.
u ibas,
umbé i,
embé i,
la.
umba
“k ioklys”,
no egy
imi
“i&kili
ie a”
i
.
.),
0
sla y
kalbose
Sie
ediniai
dazniausiai
eiskia
“nuo-
pjo a,
ki ima”,
.
y.
jdubusig
ie a
(plg.
J.
Poko ny
* emb-,
*
omb-,
*
mb-
“ka-
po i,
ki s i,
da y i
jpjo as
bei
jka pas”
(Balaisis
1991:
52-53).
Apie
lie u iy
kalbos
enan iosemijos
eiSkinj
pi masis
p abilo
Jonas
Jablons-
kis.
Teo i8kai
jis
enan iosemijos
da
neanaliza o,
be
sa o
“Lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje”
(1922
m.),
ap a damas
eiksmazZodzio
eikslus
i
iiSis,
pa eike
ne-
mazq
pluog a
e ingy
Sio
ei8kinio
pa yzdziy
bei
a i inkamai
juos
apibend ino:
“Bigos
eikslu
pasakome
ik ai
einan
am
ik a
eiksma.
Juo
nepasakome,
kuo
as
eiksmas
gali
a ba
u i
pasibaig i<...>
Sakome
ne
isai
aikiai
“du is
da yk”
ada,
kada
sakomajam
aisku,
kaip
jo
“da ymas”
u i
pasibaig i
<...>
Zmogus,
ku s
sako
“da yk
du is”,
isada
jaudiasi
biisigs
sakomojo
kaip
eikian
sup an a-
mas,
i
sakomasis
isada
da o
ko
p aSomas
a ba
ka
liepiamas.
Jei
uodu
Zodziu
pasakom,
kad
du ys
uZda y os,
ada
Zinom,
saky ojas
i
sakomasis,
jog
du ys
da an
eikia
a ida y i”
(Jablonskis
1957:
293).
Analogisky
pa yzdziy
J.
Jablonskis
pa eikes
i
daugiau.
P z.:
Jok
a klius
(j
lauka,
namo)
( .
y.
isjok,
pa jok
LE.).
Kam
Ainka/
a klius
(da ai,
kad
sskinky-
um
a ba
pakinky um)?
Jau
a klius
kinko,
uoj
pakinkys,
iskinkys.
Jai
aka
ainikélj
segé
(p isegé).
Jai
ainika
jau
sega
(nusega).
Siaucia
jam
ska g
(an
peciy,
nuo
pe iy).
Kam
adeléji,
adZioji[a klius],
a
ku
aZiuoji
(plg.
s adele-
i,
j adZio i)?
Toliau
jis
nieku
nebe azZiuos,
jau
a klius
adeléja,
adzioja
( uoj
is adelés,
is adZios)
(Jablonskis
1957:
294).
Visais
Siais
a ejais
nu ody y
eiks-
mazodziy
eik’més
paai8kéja
i8
kon eks o.
Plg.
da :
Kas
au
bedi bs
aip,
kaip
uo és
nu
sdulés
lig
s4ulés
LKZ
XII
192
(LZ).
Sdulé
nuo
sdulés
(Nuo
saulé ekio
ligi
saulélydzio)
kasda om
bulbas
LKZ
XII
192
(Dgl8).
Tai,
jog
lie u iy
leksika
i8
p adziy
nebu o
pakankamai
di e encijuo a,
odo
eiksmazodziai,
nusakan ys
a imosi,
mo imosi,
engimosi
i
pan.
eiksmus.
Tai
au i(s),
mau i(s),
sia is i(s),
ilk i(s)
i
k .
panaSaus
ipo
zodziai,
pasizymin ys,
be
polia ikumo,
i
ek o i8kumu.
Sios
ypa ybés
ypaé
biidingos
y
eiksmazo-
dziy
sang azinéms
o moms.
NemaZai
okio
ipo
eiksmazodziy
y a
pa eikes
i
J.
Jablonskis.
P z.:
Kam
aunies,
a
eisi
ku
(plg.
apsiau i)?
Kam
aunies,
a
jau
eisi
gul i
(plg.
nusiau i)?
(Jablonskis
1957:
293).
Kam
maunies/
pi S ines?
Bus
Sal a
(bik
su
pi s inémis).
A
ne aZiuosi,
kad
jau
pi 8 ines
maunies
(nusimau-
ni)?
A
jau
ilksies
(p ie’
eidamas
gul i)?
A
jau
il/ksies
(a sikeles
anks i
y a
is
lo os)?
(Jablonskis
1957:
294-295).
Tokia
eik&miy
polia izacija
bidinga
i
ki oms
kalboms.
Pa yzdziui,
L.
No i-
ko o
nuomone,
wec w
gali
eik& i
usy
kalboje
i
“jneS i”,
i
“i8ne8 i”,
ik
eika-
lingas
am
ik as
kon eks as,
nu odan is
k yp j
(ec u
c1oga
i
Hec u
Tyza)
(No-
iko
1973:
185).
Kai
ku ie
p ie&déliniai
eiksmazodziai
(ypa¢
su
p ie8déliu
a¢-)
aip
pa
enan-
iosemiski.
Pa yzdZiui,
a is /
eiskia
i
“ i an
p ia in i,
a iden i”
(Dédé
uo
a pu
a i o
aziuojamajj
k ésla
LKZ
XI
686(M8),
i
“ i an
paSalin i”
(I
akme-
55
a
nuog
angos
Sulinies
a isda o
LKZ
XI
687
(BB1Moz
29
3);
a s im i
—
i
“s umian
nu olin i”
(Tokia
kiaulio é
nedo a:
isada
ki as
a as uma
nuo
lo io
LKZ
XIII
1042(Skd ),
i
“a gaben i”
( .
y.
“p ia in i”
I.
E.)
(Kaip
plunksna
maisq
a s imiau
LKZ
XII
1043(E );
a sok i
—
i
“Sokan
a si auk i”
(Ko
Gia
a sOkaikaip
nuo
ugnies
?
LKZ
XV
232(K k),
i
“Suoliu
a
Suoliuojan
p ia é i”
(A soka
a sokes
p i
munes
i
sako
LKZ
XV
233(D )
i
pan.
Daugelyje
kalby
aps u
okiy
paesicliny
eiksmazodziy,
ee
p ieSingas
eiksmes.
Plg.
ok.
ab-:
abdecken
eiskia
i
“apdeng i,
uzdeng i”,
i
“nudeng i”.
Si
okiska
p ieSdélj
ab-
u é y
a i ik i
usy
o -,
be
Gia
ma ome
jab
eiskini,
odan i,
jog
usy
kalbos
eiksmaZodis
su
Siuo
p ieSdéliu
igyja
nep ieSdélinio
eiksmazodzio
eik8me.
J a dy a
eigini
usy
kalbininkas
I.
Go elo as
ilius -
uoja
o 6emu7Ts
pa yzdziu,
ku io
eik’mé
y a
“bal in i,
da y i
bal a”,
o
ne
“pa-
naikin i
bal uma”
(Go elo
1986:
87-88).
Rusy
kalboje
esama
i
isiskai
enan iosemi8ky
eiksmaZodziy
su
p ieSdéliu
-.
Pa yzdziui,
pi mine,
.
y.
anks esnioji,
o xasa s
eikSmé
bu o
“uzZ ay i
palikima”,
o
daba
Sis
eiksmazZodis
eiSkia
“panaikin i
( eise
i)
palikima”.
Ki as
usy
kalbininkas
—-
R.
Budago as
—
a k eipé
démesj
j
da
jauciama
eiksmazodzio
mo6equTs
seman ini
y§j
su
daik a a dziu
6eza
(seniau
mo6equTs
eiské
“sunaikin i,
uzmus i”,
.
y.
u éjo
neigiamg
eik’me,
o
daba ,
p ieSingai,
eiskia
“nugalé i,
laimé i”,
aigi
Si
eik’mé
eigiama.
Sios
abi
eikimés
san y-
kiauja
is o iSkai,
nes
as,
kas
sunaikina,
pap as ai
i
nugali,
i eikia
p ieSq
a
a zo a
(Budago
1965:
66-71).
ReikSmiy
polia izacija
ypa¢
aki aizdi,
kai
lie u iy
kalbos
aiksmazodZiai
nu-
sako
empe a i os
s y a imus.
P ieSingas
eiksmes
u i
a i inkami
eiksmazZo-
dziai
iek
be
p ieSdéliy,
iek
su
p ieSdéliais.
Cia
enan iosemija,
kaip
i
anks es-
niais
a ejais,
i ySkéja
a i inkamame
kon eks e.
Pa yzdziui,
dég i,
dégin i
(Tie
a o
medziai
ik
smilks a,
0
nedega
LKZ
IL,
368(V ),
Degama
ugnis
sunku
azgesy i
LKZ
IL,
368(Ds)
i
Veidai
déga
nuo
Saléio
LKZ
IL,
369(Lp)*;
dégin i
(Vidudieny
baisiausia,
kai
saulé
dégina,
negali
pakgs
LKZ
IL,
363(Gs)
i
O
kad
pus o,
kad
d imba,
sniegas
eida
kad
degina!
LKZ
I
,
363(B.
S uog);
Nudega
Salciu,
ugnim
LKZ
XVII(SD
212);
iskép i
(Sia
asa a
nuo
ka S iy
isi
ja ai
&ke-
pé
LKZ
V
588(Ds)
i
Sieme
isy
sodai
[nuo
speigo]
kepé
LKZ
V
588(Ds);
képin i
(Nezmoniskai
gi
i
kepina
saulé,
né
paei
negali
oliau
zmogus
LKZ
V
581(S )
i
Lauke
képin e
képina
Sal is
LKZV
581(Jns);
pleské i
(Sausos
mal-
kos
eip
ge ai
pléska
LKZ
X
173(U )
i
Pléska
pe ziem
be
nus ojimo
LKZ
X
173(T gn);
pléskin i
(Pléskinau
isa
diena,
o
kamba iai
Sal i
LKZ
X
175(B s)
i
Toks
Sal is
p/éskina,
g ycia
neap aisy a
LKZ
X
176(Skd );
Su
ka S u
andeniu
plikyk
kojas
e sio
LKZ
X
229(J).
Sal is
Sala
ugnadegiu,
.
y.
kaip
ugnimi
pliko
eida,
ankas,
kojas
LKZ
XVII
373(J);
s il i
(Paku a
aip
ka 8 ai
jki en a,
kad
*
Veiksmazodziy
dég ii
kép i
seman ikoje
iz elgiama
i
“dia ezinés
opozicijos
galimybé”
(Kaukiené
1994:
63).
56
an ausiai
s ils a
LKZ
XIV
359(J)
i
Toki
Siuosme
Saléiai,
kad
ne
Zandai
s é/a
LKZ
XIV
359(NO);
s ilin i
(Saulé
s ilina
i§
aukS ybiy
LKZ
354(V.
K é )
i
O
lauke
s ilina,
galima
ausis
nu’al
LKZ
XIV
354(Vs)
i
k .
Tokie
eiksmaZodzZiai
pap as ai
eiSkia
i
in ensy y
Silimq
(Sildyma),
Siluma,
ka 8 j,
i
sma ky
Salima
(Saldyma),
Sal i,
speiga
(E many é
1991:
73-74).
Sias
polia ines
eik’mes
jun-
gia
bend as
in ensyyumo
komponen as.
Bi ina
akcen uo i,
kad
Salimo
(Saldymo)
eikSme
daZniausiai
bina
pe kel i-
né,
an iné,
.
y.
is es iné.
Taciau
esama
i
okiy
eiksmazodziy,
ku iy
pi moji,
.
y.
pag indiné
eik’meé
y a Salimas
(Saldymas),
o
Silimo
(Sildymo)
eik8mé
y a
an iné.
Pa yzdziui,
spigin i
(I
pa aka e,
a ode,
a sime es
Sal is,
ale
ku
au
—
da
labiau
p adéjo
_spigin i!
LKZ
XIII
397(S ).
Didis
Sal is
spigina
oda
LKZ
XIII
397(Rsn),
i
Ziema
speigas,
o
asa a
saulé
spigina
LKZ
XIII
397(J).
Balos
i
e smés,
nu
saulés
spindulio
neuzgaunamos,
nu
amziy
bu gejo,
ku ios
i
isu
Tokios
seman ikos
eiksmazodZiu,
eiSkianciy
empe a i os
s y a imus,
esa-
ma
i
ki ose
kalbose,
plg.
la.:
Ejo
pa
sniegu
mazmei ai
nemaz
nebija
auks i,
be
aigi
isu
laiku
s ilin
s ila
Bi znieks-Upi is
IV
279.
Zeme
izkal usi,
sausa
ka
pelni,
un
saule
o
saka séjusi
ik
s ip i,
ka
[ a éjo ]
s i/a
pi ks i
Kla a
I
64
(LLVV:
1991:
7,
séj.,
324)
i
.
.
Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
eiksmaZzodzZiai
eiSkia
biisenos
a
eiksmo
p iesy-
bes
a ba
ki ima,
p z.:
ak /
“da y is
aklam,
p adé i
maziau
ma y i”
(Jau
mano
akys
a ika
¢ys ai,
.
y.
mazinas
S iesybé
LKZ
I,
87(J)
i
“akims
a si e i,
p ade i
pind
(Ka iukai
jau
a ika,
uo
ma ys
LKZ
I
(88(Kp);
gu b i‘
ea p l,
ge ai
aug-
i”
(Po
ligai
sesuo
gu bs a,
.
y.
eina
s ip yn
LKZ
III
742(J)
i
“sku s i,
gala
an
(Jis
isa
laika
gu bo
i
gu bo,
iki
numi é
LKZ
III
742(Sb);
jank i“a p as-
i
Zjs i”
(Pa Sai
baigia
junki
DZ,
269,
i
“p a in is”
(Kiaulé
ju ks a
j
Zi nius
DZ,
269)
i
pan.
Enan iosemisky
eiksmazodziy
pe kel ines
eikSmés
ne e ai
da
u i
i
i o-
niskq
a spal ji.
Pa yzdziui,
d ads /
eiSkia
i
“saky i,
kad
o
neda y u,
neleis i,
ispé i,
gin i”
(D ausk
ned a isk,
da o
sa o,
i
gana
LKZ
IL,
662(Gs).
D ausk
sa o
duk a
nuo
blogy
da by
LKZ
Il,
662(J),
i
“kalbin i,
kad
lik y,
sulaiky i”
(D adde
mane
algy ,
ik
ne u éjau
laiko
LKZ
II
,
662(Ukm).
Seimyna
d a idzia
pasilik i
an us
me us
LKZ
IL,
662(Kp);
gé bin i
i
“duo i
ga be,
gi i,
auks in-
i;
ge b i”
(Ji
ligi
gy a
ga bino,
ji
i
numi usj
ga bina
LKZ
II
117(J.
Jabl),
i
“niekin i,
pik uoju
miné i,
peik i,
plis i”
(Ta
ne ikélj
isi
g4 bina
LKZ
III
117(Rm)
i
pan.
Tam
ik u
eiksmazodziy
i
os
pacios
Saknies
daik a a dziy eikSmes
san y-
kiauja
i
kaip
kon e sy ai.
Pa yzdziui,
(pa)sk6d/in i
“duo i
(pa)skola
(kam)”
i
“im i
(pa)skolg
(i8
ko)”.
PanaSi
seman iné
sqsaja
i
a p
ki y
os
pa
Saknies
daik a a dziy
skola,
paskola,
skolini ikas,
-é.
Isidémé ina,
kad
enan iosemija
biidinga
ne
ien
eiksmaZodziams.
Sia
“ idi-
ne
p ieSybe”
u i
i
kai
ku ie
daik a a dziai
( ai
miné a
jau
Sio
s aipsnio
p a-
57

dzioje),
bid a dziai,
ne gi
p ie eiksmiai.
Pa yzdziui,
daugia eikmis
daik a a dis
duksas
1.
“gel onos
spal os
b angu-
sis
me alas”
i
5.
p k.
“kas
no s
labai
ge as,
puikus”
(LKZ
I,
479)
a mése
eis-
kia
i
“iima os,
méSlas”
(Auksg
ezZa,
ai
i
smi da
LKZ
I,
390
(Kp).
Daugia eik’mis
daik a a dis
Si dis
eiSkia
iek
ge asias,
iek
blogasias
zmo-
gaus
biido
sa ybes.
“Ge uma”
nusakan i
si dis
pap as ai
eiskiama
maloniniais
deminu y iniais
epi e ais,
ku iy
ypa¢
gausu
a mése
bei
au osakoje
(Si dele,
padi bek
uz
mane
LKZ
XIV
864
(J.
Jabl).
Té uli
mano,
si de/e
mano,
kam
p izadéjai
jaunam
be neliu[i]?
(d.)
LKZ
XIV
864
(Dg).
Si dis,
eiskian i
blogasias
zmogaus
bido
sa ybes
—
“pik uma,
pyk j”,
okios
deminu y inés
o mos
nebe u i
(Man
uZéjo
si dis,
i
pasakiau
ne
ie oj
Zodj
LKZ
XIV
864(Jn’k).
Ragana
kalukei
i8
si dies
issuko
isas
ke u ias
kojukes
LKZ
XIV
865(LTR(Al).
Tos
pacios
Saknies
biid a dis
si dingas,
-a
aip
pa
eiSkia
ge asias
i
bloga-
sias
Zmogaus
sa ybes.
Sio
biid a dzio
pi moji
eikSmé
y a
“ku is
ge os
Si dies,
maloningas,
malonus”
(Ak
lie u ininkai,
si dingimano
b oleliai
LKZ
XIV
848(K.
Donel).
An oji
Sio
bid a dzio
eikSme
aip
pa
seman iSkai
a ima
pi majai
—
“kylan is
i§
a i os
Si dies,
nuoSi dus,
ik as”
(No éjau
iS a i
jiems
Zodj
si din-
ga,
be
Si dis
a Salusias,
leda
adau
LKZ
XIV
849(P.
Vaié).
Si dingas,
-a eiskian is
“g ei
jSi s an is,
supyks an is”,
nusako
blogasias
zmo-
gaus
sa ybes
(Ku s
pasi8iauses,
Si dingas,
a
lankuok,
nuge ink
LKZ
XIV
849(J).
Vy iSkosios
bei
mo e i8kosios
giminés
sudu inis
daik a a dis
Zemasi dis,
-é
aip
pa
eiSkia
ge uosius
i
bloguosius
zmogaus
biido
b uoZzus.
Pi moji
Sio
daik a a dzio
eikSmé
y a
“kas
kie os,
negailes ingos,
Zemos
Si -
dies”
(Niekai
okiam
Zemasi dZiu/
[zmogui]
i
b olj
nudé
sp.).
An oji,
enan iosemi&ka
pi majai,
Sio
daik a a dzio
eikSmé
y a
“kas
nuo-
lankus,
leng ai
pa eikiamas”
(Viso
o
neduoda
é as
puikiesiems,
be
Zemasi -
dZiams
A.
Ba an.).
Tokia
enan iosemi8ky
bid a dziy
bei
kai
ku iy
daik a a dziy
ypa ybeé
cha-
ak e izuo i
j ai ius
Zmogaus
biido
b uozus
i
sa ybes
bidinga
i
ki oms
kal-
boms.
Plg.
angly
k.
appa en
“ma omas,
aiSkus”
i
“ a iamas,
numanomas”.
A i inkamas
eikSmes
u i
i
iS es inis
angly
k.
p ie eiksmis
appa en ly
“ai8kiai,
neabejo inai”
i
“
u bi ,
galbii ”.
Idomiu
min¢ciy
apie
enan iosemijq
y a
pa eikes
lie u iy
iloso as
An anas
Maceina.
Sa o
s udijoje
“Asmuo
i
is o ija”
jis
emiasi
p anciizy
eologo,
jézui-
o
Jean
Daniélou
samp o a imais,
ku
eigiama,
jog
daugelio
kalby
zodziai,
eiSkian ys
s ecig
i
p ieSa,
u i
a
paciq
Saknj.
Pa yzdziui,
g aikiSkai
s e imSalis
adinasi
xénos,
p iesiskumas
—
xeno obia,
0
s e ingumas
—
xeno ilia;
lo yniskai
s ecias
y a
hospes,
0
p ieSas
—
Aos is
(plg.
usy
oc s
analogiSkas
eikSmes).
Lie u iy
kalbos
s écias,
be
jokios
abejonés,
y a
enan iosemiskas,
kadangi
Sis
daik a a dis,
no s
i
eiSkia
k ies a
asmenj,
aciau
as
asmuo
a ykes
pa iesé i
is
ki u ,
.
y.
iS
s ecios
Salies.
(Plg.
2
s édias,
-ia
adj. (4)
1.
ne
gim inés,
oliau
58
esan is,
s e imas
(apie
ie a,
k a8 q)
i
2.
ne
i§
sa iskiy
(apie
Zmogy)
(LKZ
XIV
286).
Taigi
iek
daik a a dis,
iek
bid a dis
u i
a
pacia
Sakni
s e -,
ku i
ienu
a eju
a ojama
pa adin i
k ies a,
lauk q
asmenj,
ki u
gi
a eju
—
s e ima,
i8
ki u
a ykusi
zmogu.
A.
Maceinos
ZodZiais
a ian ,
“kiek ienu
a eju
Sis
Zmogus
né a
sa asis.
Gali
jis
bi i
p iglaudZiamas
i
ne
pa aisinamas,
aciau
jis
niekad
ne ampa
ie iniu”
(Maceina
1981:
63).
A
lais és,
a
ge esnés
duonos
ieSkodamas
oks
a ei is
ne-
bus
sa as,
jis
p i ales
zemin is,
.
y.
elg is
aip,
kaip
o
pageidaus
jj
p iémusieji.
“S e ias
a eina
i
y a
p iimamas
ik
odél,
kad
jis
p i alo
sSes —
pasak
lie u is-
kos
pa a lés:
“S e eliai,
susip a o
a ei i,
susip aski
i
iSei i”
(Maceina
1981:
64).
Tokiy
aizdingy
posakiy
apie
s ecig
i
“nes e ingus”
san ykius
su
juo
gana
gausu
lie u iy
au osakoje.
Pa yzdziui:
Tai
jau
séskis,
kad
a éjai:
s écias
bisi,
y oj
algy
gausi
(juok.)
LKZ
XIV
286(M s).
Apsidziaugé
kaip
s ecius
iSleides
LKZ
XIV
285(K P(Jn8).
Mielas
s ecias
—
gaila
a skés
LKZ
XIV
285(M )j).
Plg.
la.
ciema
édiens
lidz
majas
a iem
“s e iy
algis
ligi
a y
( .
y.
neso us
I.
E.)”
(Balke idius,
Kabelka
1977:
132)
i
.
.
Enan iosemija
daugelyje
kalby
p apleciama
iki
an i azés
(g .
an iph asis
—
p ieS a a imas,
p ieSingybé),
.
y.
s ilis inés
igi os,
am
ik o
posakio,
ku io
iesiogine
eik’me
i onija
a ba
sa kazmas
pakei ia
p ieSinga
(PikCilingis
1975:
297-298).
Pa yzdziui:
Koks
p o ingas
pa a imas!
ie oj
Koks
k as/as
pa a imas!
G azi
bjau ybé
kalp
elnias
(apie
labai
g azia
me gai e)!
LKZ
K
(Rm).
Cia
eigiamoms
emocijoms
eikS i
pasi elkiami
neigiamos
eik’més
ZodZiai.
Siuo
a eju
nebekalbama
apie
ieno
Zodzio
eik’miy
polia izacija,
nes
Cia
igii uoja
isas
sakinys,
.
y.
ilus
kon eks as,
kai
a i inkamomis
s ilis inémis
p iemonémis
i
in onacija
i8 y8kinama
eik8miy
p ie’ybé.
Pa yzdziui,
lo .
o/-
Jendum
esse
Oc a ium:
“Ok a ijy
bi ina
iauks in ?’
i
“Ok a ijy
bi ina
pasa-
lin ?’;
cum
acen
claman
“kai
yli
—
Saukia”
(Cice ono
posakis),
.
y.
ylin
eiskiamas
nep i a imas,
plg.
qui
ace ,
consen i e
ide u
“ yléjimas
—
su iki-
mo
zenklas”;
es ina
len e
“skubék
Ié a?’
(S e onijaus
posakis),
.
y.
neda yk
[nieko]
paskubomis;
p anc.
Sa an
es
so
plus
gu’un
so
igno an
“
Moky as
k ailys
didesnis
uz
nemoky a
k ail ’
(Molje o
posakis)
i
. .
Kai
ku ie
kalbininkai
enan iosemij4
da
adina
homonimine
an onimija,
ne gi
homoan onimija,
p z.:
Suo
—
~
ge iausias
Zmogaus
d augas
i
Suniui
—
suns
mi -
is.
Kalboje
i8
ik yjy
ne e ai
susipina
an onimija
i
homonimija
(Go elo
1986:
89).
Apibend inan
bi ina
pasaky i,
jog
enan iosemija,
no s
i
né a
ypa¢
p oduk-
y us
kalbos
ei8kinys,
iSnyk i
isai
nesi engia.
P ieSingai,
igaudama
is
naujy
o my
bei
ai8kos
bidu,
p i aiky y
daba ies
ealijoms
i
gy enimo
empui,
enan-
iosemija
nenyks a.
Kaip
i
seniau,
aip
i
daba
kiek ienoje
kalboje
esama
pa-
kankamai
daug
Zodziu,
u in¢iy
“ idiniy
p ie’ybiy”,
.
y.
polia izuo y
eikSmiy.
59
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Abel
C.
1885:
Sp achwissenscha liche
Abhandlungen,
Leipzig,
316-329.
BalaiSis
V.
1991:
Enan iosemija
i
Rambynas.
—
Zodziai
i
p asmés,
1,
50-54.
Balke iéius
J.,
Kabelka
J.
1977:
La iy-lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
A.
Ba an-An anas
Ba anauskas,
jo as ai.
Bb1
—
Bib/ja...
11
leid.,
Be lyne
1931.
Budago
R.A.
1965:
V edenie
nauku
o
jazyke,
Mosk a:
P os eSéenie.
DZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
S.Dauk-Simonas
Daukan as,
jo
ag ai.
K.
Donel-
Ch is ian
Donali ius.
Li ausche
Dich ungen...,
Konigsbe g,
1869.
E many é
I.
1991:
An oniminés
o
pa ies
eiksmaZodzio
eikimés.
—
Kalbos
kul i a
61,
73-74.
Gai enis
K.,,
Keinys
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
Go elo
I.N.
1989:
Enan iosemija
kak
s olkno enie
p o i o eci ych
endencij
jazyko o o
az i ija.
—
Vop osy
jazykoznanija,
87-89.
I-Lau ynas
I inskis,
jo
a8 ai.
J
—
Li o ski
slo a ’A.
JuSke ié’a...,
1-2,
Sank -Pe e bu g,
1897,
1904.
J.Jabl-Jonas
Jablonskis,
jo
as ai
i
Zodyno
lapeliai.
Jablonskis
J.
1957:
Ras a 1,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.
Kaukiené
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodZiy
is o ija
1,
Klaipéda.
V.K é -Vincas
K é é-Micke i€ius,
jo
as ai.
K P
(In3)-
V.
K é é-Micke i€ius.
Pa a leés
i
p iezodzia
1-2,
Kaunas,
1934-1935;
Lie u iy
pa a lés
i
p iezodZiai
3,
Kaunas,
1937;
4
—-
Da bai
i
dienos,
7,
1938.
LKZ
I,
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1,
Vilnius,
1941.
LKZ
L-Il,-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-2,
Vilnius:
Min is,
1968-1969.
LKZ
Il
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidyk-
la,
1956.
LKZ
V
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
5, Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidyk-
la,
1959.
LKZ
X-XV
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
10-15,
Vilnius:
Mokslas,
1976,
1978,
1981,
1984,
1986,
1991.
LKZ
K -
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka.
LLVV
VII,
—
La iesu
li e a as
alodas
a dnica
7,,
Riga:
Zina ne,
1991,
324.
Maceina
A.
1981:
Asmuo
i
is o ija,
Chicago:
A ei is,
63-64.
MsS—P anas
MaSio as,
jo
aS ai
i
e imai.
No iko
L.A.
1973:
An onimija
usskom
Jazyke
(Seman icesky
analiz
p o i opoloznos i
leksike),
izda els o
Mosko skogo
un- a,
185.
Pikéilingis
J.
1975:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
2,
Vilnius:
Mokslas,
297-298.
SD
-
Dic iona ium
ium
ling a um,
In
usum
S udiosae
Iu en u is,
A c o e...
Cons an ino
Szy id...
Q in a
edi io...
Vilnae...
B.S uog-Balys
S uoga,
jo
a8 ai.
Se cl
V.
1883, 1884:
O
slo ach
s
p o i opoloZnymi
znaéenijami
(ili
o
ak
nazy aemoj
enan io-
semii).
—
Filologiceskije
zapiski,
ypusk
5-6,
1-39;
ypusk
1,
41-84,
Vo onez.
P.Vaié-P anas
Vaiéai is,
jo
ags ai.
SOME
NOTES
ON
ENANTIOSEMY
Summa y
Enan iosemy
is
a
e y
old
linguis ic
phenomenon
da ing
back
o
Ancien
Egyp
imes.
I
is
de ined
in
linguis ics
as
a
p ope y
o
a
wo d
o
a
mo pheme
o
ha e
opposi e
meanings.
60
Pola iza ion
o
meanings
is
especially
e iden
in
e bs
deno ing
luc ua ions
o
empe a u e
(e.g.
deg i, kep i,
s il i
and
o he s).
This
kind
o
inne
opposi ion
is
cha ac e is ic
o
some
nouns,
adjec i es
and
e en
ad e bs.
The
main
cause
o
enan iosemy
is
he
nondi e en ia ed
meanings
o
he
wo ds
wi h
com-
mon
oo s.
Bo h
polisemy
(c .
b ék& i-“au8 i,
is i”
and
“ em i”)
and
homonymy
(c .
banda
—
“ca le
“and
“a
loa
o
b ead”).
The
abo e
homonyms
ha e
a
common
meaning
“p o-
pe y,
owne ship”.
Jonas
Jablonskis
was
he
i s
Li huanian
linguis
o
in es iga e
enan iosemy
(Lie u iy
kal-
bos
g ama ika,
1922).
In e es ing
easoning
on
he
enan iosemic
wo d
s e
¢ias
has
been
o e ed
by
he
Li hu-
anian
philosophe
A.
Maceina.
Ha ing
he
meaning
o
a
pe son
who
has
been
in i ed
o
isi ,
he
noun
a
he
same
ime
cha ac e izes
his
pe son
as
somebody
who
has
come
om
elsewhe-
e,
is
a
s ange .
En iosemy
usually
becomes
e iden
in
cohe en
ex s
only.
Pola iza ion
o
he
meanings
mani es s
i sel
in
he
in ona ion
and
s ylis ic
means.
Some imes,
en iosemy
is
expanded
o
an
an i-ph ase,
i.
e.
a
ce ain
saying
whose
li e al
meaning
is
changed
o
he
opposi e
meaning
by
means
o
i ony
o
sa casm.
The
phenomenon
o
enan iosemy
is
no
going
o
disappea ,
i
is
jus
acqui ing
new
o ms
o
exp ession
in
he
language.
61