Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Vida ŽILINSKIENĖ TERMINŲ PATEIKIMAS “DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ZODYNO?” III LEIDIME Matematikos ir informatikos institute parengta “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" III leidimo kompiuterinės analizės programa padėjo išsamiai išanali- zuoti žodžius, jų reikšmes ir konkrečius žodyno straipsnius, kurie turi terminų pažymas, bei kai kuriuos iš jų palyginti. Nors žodyne pateikti terminai tesudaro palyginti nedidelę jos dalį, tačiau vis dėlto tai 3940 žodžių ir 2248 reikšmės ar žodžių junginiai. Konkrečių sričių terminų kiekis yra toks (pirmasis skaitmuo rodo, kiek žodyne yra žodžių, jų reikšmių ar žodžių junginių, turinčių tam tikros srities pažymą, o skliausteliuose — kiek antraštinių žodžių turi tą pažymą): agr. - 4 (2) fiziol. - 31 (23) anat. — 148 (91) fot. - 14 (7) archit. - 27 (14) geogr. — 130 (74) astr. — 40 (16) geol. - 64 (43) av. - 13 (4) geom. - 20 (12) bazn. - 133 (76) gram. - 89 (54) biol. — 100 (51) istor. — 407 (248) bot. —- 1236 (1057) kar. — 145 (59) chem. - 186 (62) kom. - 6 (4) ekon. - 47 (28) kul. - 7 (59) etnogr. — 219 (55) . lingv. - 204 (115) farm. - 21 (19) lit. — 115 (51) fil. - 57 (27) log. - 2 (1) fin. - 18 (11) mat. — 181 (74) fiz. — 145 (72) med. - 227 (54) min. - 4 4) stat. — 40 (26) mit. — 34 (15) teatr. — 21 (7) muz. - 181 (103) tech. — 592 (430) polit. — 54 (37) teis, — 98 (49) psich. - 17 (7) tekst. - 3 (1) relig. - 9 (2) vet. = 12 (6) spec. - TI (31) zool. - 796 (657) sport. — 141 (95) zemd. — 9 (7) Iš pateiktų duomenų labai akivaizdžiai matyti, kad konkrečių sričių terminų skaičius smarkiai skiriasi; vienų pateikta vos keletas (agr., kom., log., min., tekst.), 46 o kitų šimtai (bot., lingv., muz., istor., tech., zool.). Nors santrumpų sąraše yra pažyma ped. (pedagogika), tačiau žodyne nėra nė vieno žodžio ar reikšmės, pažymėtos šia santrumpa. Peržiūrėjus tų sričių terminus, kurių yra tik po kelis, aišku, kad žodyne iš tikrųjų yra gerokai daugiau žodžių, kurie taip pat turėtų būti pažymėti kaip tam tikri terminai. Pvz., predikatas turi pažymą log. (logika). Jei logika yra mokslas, tiriantis mąstymo, samprotavimo dėsnius ir jo formas’, tai šią pažymą galėjo turėti bent jau dedukcija (vieno sprendimo išvedimas iš kito pagal logikos dės- nius), indukcijos pirmoji reikšmė (išvadų gavimas iš atskirų teiginių: prš. d e- dukcija) ar subjekto trečioji reikšmė (loginis veiksnys). Jeigu pažymą min. (minerologija) turi žodžiai — agatas, ametistas, piritas, žėrutis, tai kyla klausimas, kodėl šios pažymos neturi, pvz., deimantas, granitas, korundas, smaragdas ir daugelis panašių kitų. Pažymą tekst. (tekstilė) turi: karšinys (vilnų juosta, išėjusi iš karšimo maši- nos), atspaudo trečioji (toliau rašoma skaitmenimis) reikšmė (per anksti su- lankstyto audinio dėmė, atsiradusi nuo neišdžiūvusių marginamųjų dažų), pro- retos 3 reikšmė (praretintų kilpelių eilutė). Palyginus šį žodį ir šias reikšmes, visiškai aišku, kad tai gan skirtingos sąvokos. Jiems, žinoma, tinka ši pažyma, tačiau jei tekstilė yra audiniai, tai kodėl pažymos tekst. neturi daugybė žodyne esančių audinių pavadinimų, pvz., aksomas, 2 atlasas, bajus, batistas, drapas, drobė, gelumbė, krepas, milas, satinas ir pan. Be to, yra keletas žodžių, pavadi- nančių audinį pagal audimo būdą, tai astuonnytis, dešimtnytis, devynianytis, dvinytis, trinytis, iš kurių vienintelis dešimtnytis turi pažymą etnogr. (etnografi- ja). Yra ir atitinkamų būdvardžių: astuonnytas, -a, dešimtnytas, -a, dvylikanytis, -€, trinytas, -a. Atidžiau panagrin€jus artimų sričių ar tam tikros mokslo ir kokios nors jo šakos terminus, matyti, kad nevienodumų yra nemažai. Jų yra net tarp lingvisti- kos ir gramatikos terminų?*, nors kiekvienam kalbininkui aišku, kur gramatikos, o kur lingvistikos terminas. Panašiai yra atsitikę, nurodant geometrijos (matematikos šakos) ir matema- tikos terminus. Tik visi žodyne esantys trigonometrinių funkcijų pavadinimai turi pažymą mat.: kosinusas, sinusas, kontangentas, tangentas, kosekantas, se- kantas. Matematikos šakų pavadinimai vieni turi pažymą mat. — algebra, arit- metika, kiti gi neturi jokios pažymos — geometrija, trigonometrija, stereometrija. Kaip ir lingvistikos || gramatikos terminų atveju, taip pat ir matematikos || geometrijos atveju tam tikri būdvardžiai ir veiksmažodžiai yra laikomi termi- nais. Esama visiškai tokių pačių būdvardžių bei veiksmažodžių, kurie termino ! Dabartinės lietuvių kalbos Žodynas. 3 leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. ? Plačiau žr.: Žilinskienė V. 1995: “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" III leidimo terminai. — Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, Žodynų sudarymo principai. Kon- ferencijos pranešimų tezės. 1995 m. kovo 16-17 d., Vilnius, 37-39. 47 pažymos neturi. Pvz.: bendravardiklis, -ė, įvairiavardiklis, -€, dalus, -i turi pažy- mą mat., 0 jos neturi — algebrinis, -ė, diferencialinis, -ė, kūginis, -ė, kvadratinis, -¢ antroji reikšmė (toliau 2 r.), /ygragretus, -i 1 r., periodinis, -€ 2 r., tikimybinis, -€, trupmeninis, -€, vektorinis, -€. Žodžiai: diferencijuoti 2 r., įbrėžti 2 r., pada- lyti 3 r., padauginti 3 r., prastinti 3 r., stambinti 3 r., suprastinti 3 r., sutraukti 9r., turi pažymą mat., 0 apibrėžti] r., atimti 7 r., nubrėžti 2r., bendravardiklin- ti, subendravardiklinti, sudėti 5 r., dalyti3 r., dauginti 2 r., logaritmuoti, sudau- ginti jokios pažymos neturi. Zodžių, nusakančių būtent geometrines figūras ar tam tikrus jų elementus, žymėjimas visiškai supainiotas. Palyginkime: briaunainis geom. 1 daugiakampis geom. gretasienis geom. 1 ketursienis geom. Visai taip pat supainiota: apskritimas geom. cilindras 1. geom. elipsė 1. geom. išpjova 2. geom. spindulys 4. geom. kampas 2. mat. kubas mat. kūgis 2. mat. lygiagretainis mat. piramide 1. mat. priekampis mat. rombas mat. 1 staciakampis mat. 1 trikampis mat. trapecija 1 mat. 1 keturkampis 1 penkiakampis 1 sesiakampis hiperbolé 2. mat. nuopjova 3. mat. parabolė 1. mat. ritinys 6. mat. rutulys 1. mat. skersmuo mat. skritulys 2. mat. Labai skiriasi ir įvairių tipų linijų (jos taip pat skirtinos geometrijai) Zyméji- mas: aukštinė geom. gulstine geom. horizontalé 1. geom. įstrižainė geom. JZambiné geom. kirstiné mat. vertikale kraštinė mat. kreivė mat. laužtė mat. linija 1. mat. pasviroji mat. pusiaukampiné mat. pusiaukrastiné mat. Statmuo mat. Yra dar nemažai žodžių ar jy reikšmių, kurių definicijos rodo, kad jie yra matematikos terminai, tačiau pažymos mat. neturi, pvz.: erdvė 2 r., nelyginis, -€, programa xr., vidurkis 1 r., vidurkinis, -ė, vidurkinti ir pan. 48 Atskirti, kur yra geometrijos, o kur matematikos terminai nesunku, ir, ma- tyt, nevienodumų atsirado dėl šios medžiagos gausumo. Panašus ryšys, koks yra tarp gramatikos || lingvistikos ar geometrijos || mate- matikos terminų, matyt, turėtų būti ir tarp agronomijos ir žemdirbystės termi- nų. Nagrinėjamame žodyne rašoma, kad: agronomija žemdirbystės mokslas žemdirbystė 1. žemės dirbimas, žemės ūkis, 2. žemės dirbimo mokslas. Išeitų, kad agronomijos sąvoka yra siauresnė ir atitinka tik Žemdirbystės 2 -ąją reikšmę. Palyginkime, kokie žodžiai ar jų reikšmės turi aptariamąsias pažy- mas: kultūra 4. agr. Jaura 3. žemd. lizdas 9. agr. kūlėnas žemd. mulčias agr. kūlykla žemd. poskiepis agr. kultivatorius žemd. pagrąža žemd. riekė 2. žemd. sėjomaina žemd. trasomaina žemd. žaliena žemd. Visų pirma iš šių konkrečių žodžių labai aišku, kad santykis agr. || žemd. neatitinka siauresnės sąvokos santykio su platesne. Antra, jeigu agronomija — žemdirbystės mokslas, tai, matyt, pažymą agr. turėtų turėti bent jau: agrotechnika žemės ūkio kultūrų auginimo sistema daržininkystė daržų laikymo, daržovių auginimo mokslas, verslas dirvotyra dirvožemio mokslas sodininkystė sodų auginimas, sodininkavimo mokslas Panašių žodžių būtų nesunku rasti ir daugiau. Trečia, jeigu poskiepis (augalas, į kurį skiepijama) turi pažymą agr., tai ko- dėl šios pažymos neturi skiepas (1. skiepytas medelis. 2. žr. skiepūglis), o skie- pūglis (pampuruota šakelė, įskiepijama į kitą augalą) turi pažymą bot. (botani- ka). Kodėl mulčias pažymėtas agr.? Rodos, čia geriau tiktų pažyma žemd., bet tada šios pažymos reikėtų žodžiams: kompostas, mėšlas 1 r., trasa 1 r. ir pan. Tuo labiau, kad frgsomaina turi pažymą žemd. Keistai atrodo ir žemdirbystės terminai, kai visi yra vienoje vietoje. Jeigu kūlykla (kūlimo aikštelė) laikomas žemdirbystės terminu, tai, matyt, nė kiek ne prastesni terminai būtų daržinė, jauja 2, 3 r., klojimas 2, 3 r., kluonas 1 r. ir pan. Jeigu kultivatorius žemdirbystės terminas, tai kitos mašinos ar įran- kiai, naudojami žemės ūkio darbams, taip pat turėtų turėti šią pažymą. Tačiau nei javapjove, nei traktorius, nei plūgas, nei akécios ar pan. šios pažymos netu- ri, 0 kombainas turi pažymą tech. (technika). Apskritai pažyma tech. daug kur 49 kertasi su kitomis pažymomis, ypač fiz. (fizika). Gal, rengiant naująjį žodyną, visas mašinas būtų geriau žymėti tech. ar net dviem pažymomis. Neaišku, kuo nusipelnė pažymos žemd. žodis pagrąža (galudirvis, kuriame dirbant apsigręžiama), jei dirva, arimas 2 r., armuo 1 r., avižiena, dobiliena, kvietiena, rugiena 1 r. ir pan. nelaikomi terminais. Ši pažyma, matyt, tiktų ir žodžiams: sėja 1 ir 2 r., antselis, įsėlis. Be to, prisimintina, kad žodyne visi javų pavadinimai pateikti vienaskaitos forma ir turi pažymą bot. Iš pateiktų samprotavimų išeitų, kad užtektų pažymos žemd. ir ją galėtų tu- rėti daug daugiau žodžių ir jų reikšmių. Labai panašių neaiškumų atrandama lyginant bažnytinius ir religinius ter- minus. Žodyne pateikta: bažnyčia 1. maldos namai (ppr. katalikų ir protestantų). 2. krikščionių religi- nė bendrija: Romos katalikų b. Stačiatikių b. bažnytinis, -é -> bažnyčia religija tikėjimas, kad egzistuoja antgamtinės jėgos (Dievas ar dievai, dva- sios ir pan.), tikyba: Krikščionių, musulmonų r. reliiginis, -ė -> religija Išeitų, kad re/rgija yra platesnė sąvoka negu bažnyčia, taigi ir religinis — pla- tesnė sąvoka negu bažnytinis. Peržiūrėjus žodyne esančius 9 religinius ir 133 bažnytinius terminus, pirmiau- sia galima pasakyti, kad pažyma bažn. nuosekliai pažymėti gal tik kunigų apei- ginių drabužių ir bažnytinių švenčių pavadinimai Tuo tarpu kitų žodžių žymėjimą sunku suprasti. Jeigu vieni tam tikros se- mantikos žodžiai turi pažymą bažn., tai kiti, rodos, kad visai analogiški, jau nepazymeti. Palyginkime: dekanas? r., diakonas, kapelionas] r., klebonas, klie- rikas, vikaras turi pažymą bazn., o altaristas, arkivyskupas, kunigas 1 r., legatas, pastorius (pažyma knyg.), popiežius, vyskupas jokios pažymos neturi. Visi vienuolių ordinų ir jų narių pavadinimai yra be jokios pažymos, bet bro- lija 3 r., brolis 4 r., sesuo 3 r., vienuolynas, vienuolis turi pažymą bažn. Yra ir veiksmažodžių, laikomų bažnytiniais terminais, pvz.: gavéti 1 r., (plg. gavenia bazn.), išganyti 4 r., išrisšti 2 r., kanonizuoti 1 r., melsti 2 r., melstis, pakrikštyti 1 r., pasninkauti, pašventinti 1 r., perkrikštyti, peržegnoti] r., pote- riauti 1 r., žegnoti, o įšventinti, klebonauti, krikščioninti, kunigauti, pastoriauti, vikarauti, vyskupauti pateikti be jokių pažymų, tuo tarpu krikštyti 1 jau su pažy- ma relig. Tarsi išeitų, kad pridėjus priešdėlį pereinama iš religinio termino į bažnytinį arba iš netermino į terminą. Lyginant tarpusavy žodžių reikšmes ar žodžius (asketas 1 r., asketizmas 1 r., auka 4 r., aureolé 1 r., Dievas, krikštas 1 r., krikštyti 1 r., siela 3 r.), turinčius pažymą relig., visai neįmanoma suprasti pagal kokį požymį jos prirašytos. Gal ši pažyma tiktų ir kitų (nekrikščioniškųjų) religijų pavadinimams bei panašiems su tuo susijusiems žodžiams žymėti, pvz., budizmas, islamas ir pan. Matyt, religinius ir bažnytinius terminus galėtų kvalifikuotai atskirti tik šios 50 srities specialistai arba gal užtektų platesnės reikšmės relig. Kita vertus, atrodo, kad žodyne panašios srities žodžių yra vos ne dukart daugiau negu pažymėta. Iš tokių galima paminėti: a/forius, celibatas, kalvinizmas, kanonas 4 r., konfesija, krikščionybė, kryžius 1 r., liturgija, protestantizmas, reformacija, sinodas, sta- čiatikybė ir pan. Išnagrinėjus architektūros ir statybos terminus, vėl kyla mintis, kad arba juos reikia griežčiau (jei įmanoma) skirti vienus nuo kitų, arba palikti platesnės reikš- mės pažymą stat. Žodyne yra tik vienas žodis arka dvigubai pažymėtas archit., stat., tačiau tuoj krinta į akis ir kiti analogiški žodžiai, turintys vieną pažymą, pvz.: cokolis, fasadas, kolona 1 r., niša— archit., ferma 3 r., santvara, skliautas 2 r. — stat., O arabeska 1 r., baliustrada, balkonas 1 r., galerija 3 r., nava, pasažas 1 r. ir kt. niekuo nepažymėti. Nevienodai pateikti architektūros ir meno stiliai: gotika pažymėta archit. o barokas, klasicizmas, neogotika, neoklasicizmas, rokokas neturi jokių pažymų, gal kad pastarųjų keturių žodžių definicijose kalbama tik apie meno kryptį ar stilių. Neaišku, kodėl archit. pažymas turi skersstaktis 1 r. (arkos atrama), viršu- langis (viršutinis lango skyrius), kai, sakykim, santvara (sujungtų strypų kon- strukcija), sąrama (lango ar durų angos pertvara), statramstis (stačiai stovinti atrama) laikomi statybos terminais. Tarp pažymėtų statybos terminų yra keletas statybinių medžiagų pavadini- mų: plausamolis, skalda 1 r., skaldinėlis, užpilas 1 r., užpildas, bet labai daug tokių medžiagų pavadinimų yra be jokių pažymų, pvz.: akmenbetonis, alebast- ras, asbestcementis, betonas, bitumas, cementas 1 r., cementbetonis, gipsce- mentis, kalkės, keramzitas, keramzitbetonis, molbetonis, monolitas 2 x., plienbe- tonis, putbetonis, ruberoidas ir kt. Taip pat tarp šios srities pažymėtų terminų nemažai žodžių, nusakančių jvai- rias statinio detales, pvz.: afotrauka 2 r., laiptatakis, lovys 3 r., pagrindas 1 r., perdanga 1 r., stoglatakis, stogvamzdis ir kt., bet labai daug, rodos, panašių žo- džių termino pažymos neturi, pvz.: cerpé 1 r., dailylentė, driblenté 1 r., gegnė, grebestas, klojinys 3 r., konstrukcija 2 r., pamatas 1 r., sąspara 1 ir 2 r., sija, sijy- nas. Atidžiai šiuos žodžius surinkus, susidarytų daug daugiau statybos terminų. Peržiūrėjus žodžius, pažymėtus spec. (specialus), iš viso neaišku, kas tai per žodžiai ar jų reikšmės. Labai krinta į akis veiksmažodžiai, turintys šią pažymą. Palyginkime juos: apmokestinti, apmuitinti, apseklinti, gyslineti, įdarbinti, iš- gyslinėti, iškaulineti, kaulinėti, 2 mielinti, nuskaityti 5 r.,, senėti 2 r., vesti 6 r. Taip pat visiškai neaišku, kas bendra tarp turinčių šią pažymą tokių žodžių: ap- nasa, 1 dvitaškis 1 r., fašina, galvomatis, glitimas, kilnybė 2 r., mėlynė 3 r., mo- nopolis 1 1., raštas 8 r., sluoksna 2 r., vandentalpa. Be to, šią pažymą turi keletas aiškių fizikos terminų, pvz., dažnis, deformaci- ja, jautris, 2 mazgas, nuokrypis, keturi prietaisai — malūnas 2 r., turbogrąžtas, turbogeneratorius, turbokompresorius, dviejų mokslo šakų pavadinimai — įša- 51 lotyra, knygotyra (kiti 27 žodžiai su dėmeniu — tyra jokių pažymų neturi, o /edo- tyra turi pažymą geogr. (geografija). Gal tik aiškesnę grupę sudaro žodžių reikšmės, nusakančios lyg ir bendrą- sias mokslo sąvokas: ašis 2 r., būsena 2 r., deklaracija 2 r., efektas3 r., eilė 5 r., figūra3 r., filtras 2 r., fonas3 r., formule? r., frakcija 3 xr., gardelė 2 r., grupė3 r., informacija 2 r., poslinkis 1 r., slenkstis] r., taškas 5 ir T r., Žingsnis 4 r. ir kt. Bet tada ir šie žodžiai ar jų reikšmės turėtų turėti analogiškas pažymas, pvz.: area- las, bandymas 2 r., ciklas, diagrama, doktrina, eksperimentas, fazė, genezė, 1 grafikas, hierarchija, hipotezė, išvada, katalogas, klasė 3 x., klasifikacija, kom- ponentas, metodas, pogrupis, pokytis, problema, procesas r., prognozė ir dau- gybė kitų. Labai neaiški skiriamoji riba tarp fizikos ir technikos terminų: vieni matavi- mo prietaisai, pvz: ampermetras, manometras, vatmetras turi pažymą fiz., kiti, pvz.: aukščiamatis, dažniamatis, dinamometras, voltmetras — tech., o treti, pvz.: barometras, chronometras, drėgmėmatis, kolorimetras neturi jokios pažymos. Tačiau kai tokių žodžių pateikti šimtai, tai juos reikėtų analizuoti atskirame darbe. Čia gal tik derėtų dar viena pastaba, kad matavimo vienetai, kurie kartais pažymėti fiz. ar tech. ar dar kitaip, o dažniausiai neturi jokių pažymų, galėtų turėti pažymą (pvz., metrologija). Palyginkime: amperas, mikrometras2 r., omas, vatas, voltas pažymėti fiz.; mylia, svaras 2 r. istor.; 2 mazgas — spec.; Šviesmetis — astr.; 1 aras] r., 3 baras, centimetras, colis, decibelas, decimetras, 1 gramas, hektaras, hercas, kilogramas, kilovatas — nepažymėti. Pabrėžtina, kad ši terminų analizė pateikta ne tam, kad būtų parodyta, jog tarp žodžių, pažymėtų tam tikros srities terminais, yra daug nevienodumų. Pui- kiai suprantama, kad žmogus savo galvoje negali sukaupti ir susisteminti tokios daugybės žodžių. O žodyno analizei parengta programa kaip tik ir leidžia ne- sunkiai surinkti žodžius pagal atitinkamas pažymas arba net jas prisirašyti ir jau paskui pagal jas surūšiuoti, po to belieka žodžius palyginti ir, ką reikia, pakore- guoti. Be to, atrinkus mokslo sričių terminus, juos jau nesunkiai galės patikrinti atitinkamų sričių specialistai, o ir Zodynininkams bus lengviau susirasti vienos ar kitos mokslo srities terminų straipsnius, juos sulyginti bei suvienodinti tiek dalykiškai, tiek formaliai. PRESENTATION OF TERMS IN THE THIRD EDITION OF “DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ZODYNAS” Summary The paper aims to show how the computer analysis programme worked out at the Institute of Mathematics and Informatics for the 3d edition of “Dabartinės lietuvių kalbos Zodynas” provides new possibilities of analysing words and their meanings having certain markings. The terms of agronomy, architecture, geometry, logics, mathematics, minerology, religion, construction, textile, agriculture and special terms are discussed. The terms of related fields of science are compared. 52