LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Aloyzas
GUDAVICIUS
DABARTINES
LIETUVIU
KALBOS
ZODYNAS
LEKSIKOS
SISTEMISKUMO
POZIURIU
Dél
o,
kad
leksika
y a
sis ema
kaip
i
ki i
kalbos
lygmenys,
niekas
nebesi-
gindija,
no s
pa s
leksinés
sis emos
pobidis
ne
isy
ienodai
sup an amas.
Ta-
Giau
galima
eig i,
kad
leksikos
sis ema
elemen y
skaiciumi
i
y8iy
a p
jy
j ai-
umu,
gausumu
y a
sudé ingiausias
isy
kalbos
lygmeny
da inys.
Todél
aip
sunku
a ky is
su
leksika
bu o
s uk i alis ams.
Leksine
sis ema
sunku
jsp aus i
j
be
kokias
schemas.
Leksinés
sis emos
speci ika
lemia
okie
jos
pag indiniai
b uo-
Zai:
a)
elemen y
gausumas
i
nes abilumas,
nes
nuola
a si anda
naujy
elemen y
(leksemu,
sememy),
0
esan ys
pas ebimai
keidiasi,
b)
ySiy
a p
elemen y
i ai o e
( ySiai
pagal
u inj,
pagal
o ma,
u inj
i
o ma),
Cc)
sis emos
skaidymasis
j
s ambesnes
i
smulkesnes
posis emes,
d)
ne ySkios
ibos
a p
elemen y
i
posis emiy,
jy
dalinis
su apimas
i
susipy-
nimas.
Leksing¢
sis em
a
ne
jos
dalj
iSsamiai
i
adek a¢iai
ap aSy i
bei
pa aizduo i
i8
ik yjy
nejmanoma.
Cia
isai
ne inka
J.
T y o
p ipazin as
mozaikos
p incipas.
P iim inesnis
aizdas
—
daugybé
mazesniy
i
didesniy
iy,
liecianciy
ienas
ki a
i
da
dazZniau
pe sismelkianéiy
ienas
j
ki a
daugiama éje
e d éje.
Si o
nejmanoma
pa eik i
d ima éje
plokS umoje
—
popie iaus
lape.
ISsamiausi
i
iksliausi
kalbos
leksinés
sis emos
ap aSai
—
aiSkinamieji
Zody-
nai.
Taciau
i§
esmés
jie
y a
ik
sis emos
elemen y
egis acija,
be
ne
pacios
sis emos
(s uk i os)
ap aSymas.
Ypac
ai
pasaky ina
apie
abécélinius
Zodynus.
IS aiSkingai
apie
okio
ipo
Zodynus
aSé
zymusis
usy
leksikog a as
V.Dalis,
pa s
sa o
zodynui
pasi inkes
lizdinj
Zodziy
pa eikimo
p incipa:
“Pa ys
a imiau-
si,
giminiSki
zodziai
(...)
iSsklaidomi
oli
j
Salis
i
ken¢ia
en
ieni8i,
be
koks
gy as
kalbos
ySys
supléSy as
i
p a as as
(...),
né a
jokiy
jégu
skai y i
oki
Zody-
nq,
p ie
de8im o
Zodzio
p o as
a bunka
i
ima
suk is
gal a,
nes
miisy
p o as
isu
ieSko
kokio
no s
p asmingo
ySio
i
nuoseklumo”
(Dal’
1989
psl.
XXVI).
I§
dalies
leksikos
sis emiSkumg
a spindi
sis eminiai
(ideog a iniai)
Zodynai,
uo
a pu
abécéliniuose
zodynuose
galima
as i
ik
ieng
ki q
sis emiSkumo
pozymi.
Pi miausia, am
ik a
sis eminiy
ySiy
eksplikacija
y a
ZodZio
eikSmiy
aiSkini-
mas
sinonimais
i
an onimais
—
pa odomas
ski ingy
sememy
su apimas
a ba
a imumas.
An a,
aiskinimas
nuo odomis
j
ki us
elemen us
pa odo
pacius
a i-
33
miausius
leksemy
ySius
(nu odoma
okia
pa
ki o
Zodzio
eiksme
a ba
da ybi-
nis
y8ys).
T e ia,
ap asomasis
eik8més
aiSkinimas
aip
pa
pa odo
sis eminius
ysius
a p
aiskinamojo
Zodzio
eik8més
i
aiSkinime
pa a o y
zodziy
eikSmiu
(p z.,
siek i
—
‘s eng is
palies i,
paim i
kq
oliau
esan y’
aiskiai
ma omas
ySys
a p
eik8miy
‘siek i’
i
‘s eng is’,
‘palies i,
paim i’,
‘ oliau’).
Aikinamasis
abécélinis
Zodynas
negali
i8samiau
a spinde i
leksikos
sis e-
miskumo
dél
abécélinio
ZodZiy
pa eikimo
p incipo
(g e a
a si anda
daznai
la-
bai
olimi
seman i8kai
Zodziai,
sua domi
ealiis
seman iniai
ySiai
(Piesa skas
1987:
121),
jo
i
ikslas
ki as
—
eik i
in o macija
apie
a ski us
leksines
sis emos
elemen us.
Taéiau
suda an
oki
Zodyna,
ap agan
a ski o
ZodZio
seman ing
s uk-
i a,
bii ina
gal oje
u é i
isa
sis ema
a ba
jos
dalj.
Tai
pab ézia
i
pa ys
leksi-
kog a ai.
J.Paulauskas
aSo,
kad
Zodyno
edaga imas
ne
pagal
abéceéle,
o
pagal
bend us
Zodziy
b uozus
(Zodziy
g upémis)
“ u é y
padé i
paSalin i
j ai ias
klai-
das,
nelygumus,
ne ienodo
ak a imo
a ejus,
ku iy
negalima
is eng i
zodyna
engian
abécéliskai”
(Paulauskas
1985:
6;
.p.
Z .
S edo a
1981:
171;
Babickie-
né
1985:
231).
Taéiau
kalbos
Zodyno
dydis
i
seman iniy
g upiy
g upeliy
gusybe
y a
objek-
y i
p ieZas is,
dél
ko
zodyno
edaga imui
( u e y
bi i
-
i
asymui)
pagal
Zo-
dziy
g upes
daznai
nusiZengiama.
I8
o
a si anda
okiy
zodyno
ikumy:
1)
ne ienodai
ap a’omi
analogi8ki,
iena ipiai
leksiniai
iene ai
(ZodZiai
i
sememos),
2)
ydingai
aiskinama
sinonimais,
odél
ni eliuojami
a imy
sememy
eiks-
miy
ski umai,
3)
aiskinama
ZodzZiais,
ku ie pa ys
zodyne
neaiSkinami.
Ne u édami
ikslo
i8samiau
ap a i
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno”,
Cia
pa eiksime
ik
iena
ki a
pa yzdj,
pa odan j,
kokiy
ne ienodumy
i
nenuosek-
lumy
a si anda,
kai
nepakankamai
a siZ elgiama
j
sis eminius
Zodziy
i
seme-
mu
san ykius
i
isa
leksinés
sis emos
s uk i g.
Bene
dazniausias
aiskinamujy
Zodyny
seman inés
dalies
ikumas
y a
ne-
ienodas
iena ipiy
ak y
ap aSymas.
Zodziais
ba i onas,
bosas,
al as,
kon al-
as,
diskan as,
sop anas,
eno as,
ku iy
pag indiné
eik8mé
y a
‘ am
ik as
y-
i8kas,
mo e i8kas
a
aiki8kas
balsas’,
galima
pa adin i
i
dainininka
a
daini-
ninke,
u in¢ius
okius
balsus.
Sis
egulia us
me oniminis
ySys
ne ienodai
Zy-
mimas
ys)
P ie
Zodziy
sop anas,
kon al as,
bosas,
eno as
pazymé a
an oji
eik’mé
‘dainininkas,
u in is
okj
balsa’,
p ie
zodziy
ba i onas
i
diskan as
$i
eikimé
pa eikiama
kaip
pi mosios
eiksmés
a spal is
(po
kablia aSkio),
0
p ie
zodzio
a/ as
nenu odoma
ne
kaip
eikSmés
a spal is.
Dz
Siuo
a eju
i gi
ne-
nuoseklus,
ik
as
nenuoseklumas
ki oks:
sa a ankiSka
eikSmé
‘dainininke’
pa-
zymé a
p ie
Zodziy
al as,
kon al as,
eiksmés
‘ am
ik as
balsas’
a spal is
—
p ie
zodzio
diskan as,
o
p ie
zodziy
ba i onas,
bosas,
sop anas,
eno as
isal
nezy-
mima
eikSme.
Kalbanéiyju
samonéje
labai
a imi
susij¢
naminiy
gy uliy
pa adinimai:
a -
34
klys,
a is,
ka é,
ka é,
kiaulé,
ozka,
Suo,
iusis.
Jy
pag indiniy
eik$miy
aiSkini-
mui
DZ,
a oja
is
semy
g upes:
pla esnés
klasés
nu odyma
(‘naminis
gy u-
lys’),
ski iamuosius
poZymius
(‘s ambus’,
‘ aguo as,
a ajojan is’)
i
auginimo
ikslq
(‘laikomas
mésai
i
ilnoms’),
a¢iau
nuoseklumo
né a.
Tikslo
sema
ne-
pazymé a
Zodziy
ka e
i
iusis
eikSmése
(galé y
bi i
‘namy
jaukumui,
peléms
gaudy i’
i
‘kailiukui
i
mésai’),
sema
‘naminis’
nepazymé a
ozkos
eiksmeje,
ski iamuju
pozymiy
semy
né a
p ie
a ies
(‘ idu inio
dydzio’),
k aulés
(‘apauges
Se iais’),
ka és
(‘nedidelis’,
‘S elniakailis”),
suns
(‘lojan is,
kandZiojan is’),
7u-
SIO
(‘S elniakailis’);
be
eikalo,
a odo,
zymima
p iklausymo
zoologinei
klasi i-
kacijai
sema
p ie
ka és
(‘
ples iuju
bi io’)
i
iusio
(‘kiSkiy
Seimos’)
i
e mino-
loginé
nuo oda
zool.
ik
p ie
ka és,
oZkos,
Suns
i
iusio
pa adinimy.
DZ,
aiski-
nimai
ienodesni,
a¢iau
sku desni:
nu odoma
ik
auginimo
ikslo
sema,
"be
i
i
él
nenuosekliai,
p ie
ka és
eikSmés
p idedama
‘s ambus
aguo as’,
0
p ie
ka és
i
iusio
aiskinimy
—
pazyma
zool.
DZ,
pi moji
Zodzio
pog upis
eik’mé
nusakoma
aip:
“gy iiny
a
augaly
sis-
ema ikos
iene as,
smulkesnis
uZ
g upe
uo
a pu
Zodyje
g upé
okia
e mino-
logizuo a
eikSme
neski iama.
DZ,
Sio
nenuoseklumo
nebé a.
Be eik
analogiskos
seman inés
s uk i os
i
e és
( aleu )
sememos
ka s-
ak aujis,
Sal ak auyis
‘imus,
s aigus’
i
‘lé as,
amus’
plius
‘apie
zmogy’
abie-
juose
Zodynuose
aiskinamos
isai
ski ingai;
pi moji
pa eikiama
kaip
daik a a -
dis
i
aiSkinama
sinonimu
‘ka S uolis’,
o
an oji
—
kaip
biid a dis
i
kaip
pag in-
dinés
eik8més
‘kei¢ian is
kino
empe a ii g
pagal
aplinkos
empe a ii g’
i8 es-
iné
eik’mé
(su
pazyma
p k.).
Be
u bi
sunku
bi y
nugincy i,
kad
kalbanciy-
ju
samonéje
abu
ZodZiai
su okiami
kaip
iS aikinga
zmogaus
empe amen o
cha-
ak e is ika,
o
jos
pag indas
—
pi mujy
Sakny
ka s as
i
Sal as
pe kel inis
pa a -
ojimas,
a p
pi mosios
i
an osios
zodzio
sa/ ak aujis
eikSmiy
sunku
jZii é i
seman inés
p iklausomybés
y§j,
ai
iesiog
laiky ina
pa alelia
nominacija.
Zodzio
eik&miy
sky imas
leksikog a ui
ik iausiai
daznai
y a
pa s
sudé in-
giausias
da bas,
nes
i§
p incipo
Zodyje
galima
ski i
a ba
daugiau
labiau
specia-
lizuo y
eik’miy,
a ba
maZiau,
be
bend esniy,
abs ak esniy
( okiy
pa yzdziu
nesunku
as i
palyginus
DZ
i
LKZ).
Taciau
negalima
pa eisin i
eik8miy
ilia-
cijos
ne ienodumo
a p
pama inio
Zodzio
i
p ieSdeliniy
ediniy,
ku ie
dazniau-
siai
u i
pap as esne
seman ine
s uk i a.
Dz,
ski ia
d i
zodzio
kezp i
eik8-
mes:
‘leip i,
alp i’
i
‘d és i,
gai8 i’,
o
edinyje
nukeip i
pi moji
eik8mé
ak iSkai
isskaidy a
j
is:
‘nusilp i,
sunyk i’,
‘nulép i,
sugleb i’
i
‘nualp i’;
ne ienodas
i
s ilis inis
apibidinimas
—
kezp/ i
ik
an oji
eik8me
u i
pazyma
snek.,
o
nukeip i
—
isas
Zodis.
DZ,
daznai
nenuosekliai
pa eikiamos
p o esinés
leksikos
i
s ilis inés
zodziy
cha ak e is ikos.
An ai
p ie
zodziy
i usas,
lazdeléy a
pazyma
biol.,
p ie
uzk a-
as—
med.
o
p ie
mik obas,
bacila,
bak e ija,
ne
gonokokas
jokiy
pazymy
né a;
DZ,
be
pazymos
palik i
ik
mik obas
i
gonokokas,
0
bacilaix
bak e ija
u i
pazymas
Dyol.
35
Kulina ijos
s e ai
p iklausanéios
leksemos
/snauja
‘ am
ik u
bidu
su aisy i
i
su ynio i
j
pil o
ple e
kiaulés
aukai;
aukine’,
k aujiené
‘s iuba
i8
k aujo’,
nuga iné
‘gy ulio
nuga os
mésa’
DZ,
u i
pazymq
kul,
o
isi8kai
analogi8kos
eikSmés
i
a ojimo
s e os
leksemos
aukiné,
Za noka ,
Soniné,
kumpis
8ios
pazymos
ne u i.
DZ,
pazyma
kul.
palieka
ik
p ie
k aujienés,
o
p ie
Za noky
p ideda
e nog .
Ankséiau
miné oje
Zmoniy
balsy
pa adinimy
g upéje
isos
leksemos
u i
pa-
zyma
muz.,
issky us
al as
i
eno as.
ia
isiskai
ienodai
nenuoseklus
i
DZ,;1
i
DZ,
Nenuosekly
p o esinés
( e minologinés)
leksikos
ak a img
ilius uoja
oks
pa yzdys:
DZ,
neisski os
pelédagal iy,
bal uky
d ugiy
Seimos,
no s
a ski y
a -
s o u
paaiskinime
§
Seimy
pa adinimai
a ojami
(kaspinuo is
—
3.
“ oks
peledgal-
iy
Seimos
d ugys”;
ci inukas
-
zool.“bal uky
Seimos
d ugys”),
0
s aipsnyje
sp in-
dis
duodama
a ski a
“Seimos”
eik’mé
3.dgs.zool.
“ okia
d ugiy
Seima”
Labai
daznas
eiSkinys
—
ne ienodas
p ieSdéliniy
ediniy
s ilis inis
ak a i-
mas,
palygin i
su
pama inio
Zodzio
s ilis iniu
zyméjimu,
no s
p ieSdélis
pap as-
ai
nepakei ia
Zodzio
(sememos)
s ilis inés
e es.
Pa yzdziui,
Hz,
duodama
pazyma
snek.
p ie
sememy
aisky i,
p i aisky i
‘melz i,
p imelz i,
mazai
gau-
nan
pieno’,
be
jos
né a
p ie
analogi’kos
pa aisky i
sememos,
Bz,
Snek,
aSo-
ma
p ie
abiejy
p ieSdélé y,
be
ne aSoma
p ie
aisky i.
Zodiziai
apd iskélis,
nud iskélis
DZ,
ne u i
pazymos
menk.,
o
sud iskelis
—
u i.
DZ,
isi
Sie
ZodZiai
pa eikiami
be
pazymos
menk.
DZ,
neé a
pazymos
menk,
p ie
Zoa io
isd asa
‘menkas,
sunykes
gy ulys
a
Zmogus’,
uo
a pu
isai
analo-
giskos
emocinio
e inimo
poZiii iu
Zodziy
d asna
i
nuod asa
sememos
—
u i;
as
pa s
i
DLs
Zodziy
Hiaub i
Zliaug i eik&més
‘godziai
és i,
y i’
DZ,
ne u i
pazymos
Ssnek.,
o
p ie’déliniy
suzliaub s,
suzliaug i
—
u i,
DZ,
nuosekliai
Zymi
snek.
i
p ie
nep ieSdele ujy.
Lyginan
DZ,
i
DZ;
ma y i,
kad
DZ,
s ilis inés
cha ak e is i-
kos
i
emocinio
e inimo
pazymas
aSo
nuosekliau,
pig.
da :
DZ,
p ie
A aulin
y a
pazyma
snek.,
p ie
iSkiaulin i—
né a;
p ie
auzy i,
auks y a
’
menk,,
oO
p ie
p i auzy ,
p i auks i
—né a;
p ie
pliu p iy a
snek.,
o
p ie
papliu p i—
menk.;
DZ,
isiems
Siems
Zodziams
duodama
pazyma
snek.
DZ,
pazyma
menk.
a8o-
ma
p ie
HieZu au i,
0
paliezu au i
i
p iliezu au i
duodama
be
Sios
pazymos,
uo
a pu
DZ,
be
pazymos
paliekama
ik
p iliezu au i,
DZ,
pazyma
snek.
a8o-
ma
p ie
s0d%io
pi mokas,
o
p ie
an okas,
eciokas
i
oliau
j
jos
né a,
aSoma
p ie
penke ukininkas,
be
ne aSoma
p ie
d eje ukininkas,
eje ukininkas,
ke -
e ukininkas.
DZ,
isi
miné i
Zodziai
laikomi
s ilis i$kai
neu aliais.
Nenuosekliai
zymimas
i
pe kel inés
eiksmés
pobidis;
ka ais
ienodos
se-
man inés
p iklausomybés
sememos
iena
u i
pazyma
p k.,
ki a
—
snek.,
pa yz-
dziui:
DZ,
zodzio
de g i eiksmé
Zodziais
‘bjau o i,
plis i,
Smeiz i’
zymima
kaip
pe kel iné,
o
analogiska
Zodzio
isde g /
eik8mé
—
ne
(DZ,
abu
a ejai
zymimi
p k.);
isiskai
analogiskos
y a
Zodziy
a sau /i
a ki s i
eikSmés
‘g iez ai
a sa-
ky i’,
be
DZ,
pazyma
p k.
y a
ik
p ie
pi mosios
(DZ,
—
p ie
abiejy);
Zodzio
36
éZ i
eikSmé
‘a i ai,
iesiai
saky i’
DZ,
pa eikiama
kaip
pe kel ine,
o
analogi8-
ka
edinio
#s éZ -
su
pazyma
snek.
(DZ,
abiem
a ejais
—
snek.);
zodzio
y i
eikSmé
‘godziai
algy i,
es i,
ge i’
Da
pa eikiama
su
pazyma
p k.,
o
analogi§-
ka
p i y i
eik8mé
—
su
pazyma
menk.
(DZ,
—abiem
a ejais
menk.).
Del
nepakankamo
démesio
sis emiSkumui
ne ienodai
pa eikiami
ie
pa ys
g ama iniai
zodzio
pozymiai.
I
DZ,
i
DZ,
zodziai
pi maklasis,
pi maku sis
(DZ,
da
i
penk aklasis)
pa eikiami
‘kaip
daik a a dziai,
o
an aku sis,
an a-
klasis,
eciak/asis
i
.
—
kaip
biid a dziai,
zodziy
eciaku sis,
ke i aku sis,
penk aku sis
abiejuose
zodynuose
i8
iso
né a.
Ki i
pa yzdZiai
i§
DZ;
dykakal-
bis
—
daik a a dis,
0
usciakalbis
—
biid a dis;
sa/ ak aujis
—
biid a dis,
0
Sil a-
k aujis
—
daik a a dis;
s u kscia ilnis
—
daik a a dis,
0
s elnia ilnis,
ilga ilnis,
Plona ilnis,
umpa ilnis,
Sil a ilnis,
juoda ilnis
—
bud a dziai;
iene gis,
as uo-
ne gis
—
daik a a dziai,
0
ke e gis—
sep yne gis
ix
de yne gis
—
bid a dzZiai;
DZ,
gy uliy
pa adinimai
pagal
amZiy
pa eikiami
aip
pa ,
o
isi
ki i
zodziai
nuosekliai
laikomi
biid a dZiais.
Ne u in
gal oje
isos
seman inés
g upés
leng a
nepas ebé i
niekuo
nepa ei-
sinamy
p aleidimy.
Pa yzdziui,
DZ,
y a
isi
mokiniy
pa adinimai
pagal
klase,
be
p aleis i
ienuolik okas
i
d ylik okas,
y a
ke u iolikinis,
Sesiolikinis,
sep y-
molikinis,
de yniolikinis,
be
kazkodél
né a
penkiolikinis,
aS uoniolikinis.
Labai
daznai
minimas
ai8kinamujy
Zodyny
ikumas
y a
ydingas
eikSmeés
aiskinimas,
-y.
ku io
no s
Zodzios
eikSmeé
paaiskinama
sinonimu,
0
pas a ojo
eikimé
paaiskinama
nu odan
j
pi majj
Zodj.
Siuo
a eju
nepaaiskéja
nei
ka
eiSkia
abu
zodziai,
nei
a
ski iasi
i
kuo
ski iasi
jy
eik8més
(Lybe is
1962:
201).
Daznai
labai
a imos
a
apacios
eikSmés
ZodZiai
aiskinami
ieni
ki ais.
Tokiy
pa yzdziy
nesunku
as i
DZ,
i
Dz;
pyudy i-1.
“s undy i”,
o
s undy i—
1.
“pju-
dy i”;
zimb i
—
1.
“z imb i,
binbii
bimb i
—
1.
“zi z i,
z imb i”,
z imb
—
1.
“bimb i”,
zi z i—
1.
“bi b i,
bimb i
(apie
abzdzius)”,
bi b i—
2.
ay
bimb i’.
Siek
iek
padeda
pasi aikan ys
eiksmés
pa ikslinimai
p ie
ieno
a
ki o
Zodzio,
kaip
pa eik ame
pa yzdyje
—
“(apie
abzdZius)”,
plg.
da
(abiejuose
Zodynuo-
se):
ci ks i—1.
“Gi p i,
s i p i”,
s i p i—
“Ci kS i
(apie
s i pli)”,
ci p i—
1.
“ci ks-
i,
s i p i
(apie
s i pli,
paukS elj)”.
Taciau
logi8kai
okie
pa ikslinimai
nepa eisi-
nami,
nes
iSeina,
kad,
sakysim,
pa eik ame
pa yzdyje
ci ks /y a
as
pa s,
kas
i
s i p i,
0
jau
s i p i—ne
as
pa s,
kas
ci ks i.
Da
aki aizdesnis
p ieS a a imas
ma y i
okiame
pa yzdyje:
skepe a
—
“ska elé”,
0
ska elé
—
“nedidelé
skepe a
gal ai
ap is i”
(DZ,).
Aki aizdu,
kad
ai kinan
zodzius
sinonimais
labiausiai
a siz elgiama
j
sis emi8kumo
p incipq.
Taciau
béda
y a
a,
kad
dazniausiai
nei8-
y8kinami
a imos
eikSmés
Zodziy
ski umai,
iksuojamas
ik
jy
bend umas
(Némec
1970:
293).
Abiejuose
leidimuose
bu b i
aiskinama
sinonimu
bu gz i,
pas a asis
—
sinonimais
bi gz i,
uz i,
digz ,
bi gz i—sinonimais
bimb i,
zi z i,
o
digz ii
uz u i
da
i
ap aSomajj
eikSmés
paaiSkinima:
pi masis
—
“leis i
nes ip y,
plong
ga sa,
z imb i,
bi gz i,
iz i”,
an asis
—
“iSduo i
Zema,
p a isa
ga sa,
gaus i”.
IS
okio
aiSkinimo
a o
Siek
iek
aiSkus
ik
ski umas
a p
digz i
S

i
a i,
be
neai&ku,
kuo
ski iasi
isu
ki y
Zodziy
eikSmés.
IS
pa eik o
sinonimi-
nio
aiskinimo
iSei y,
kad
jos
lyg
i
nesiski ia,
be
iS
ik yjy
aip
né a
(plg.
miskas
uzia,
be
*
miskas
bu bia,
bu zgia,
bi zgia).
Daznas
aiskinamyjy
zodyny
ikumas
y a
as,
kad
eik’més
aiSkinamos
o-
kiais
Zodziais,
ku ie pa ys
Zodyne
neaiskinami.
Toks
“aiskinimas”
ypa¢
nege as,
ssp
nepaaiSkin as
Zodis
ienin elis
a skleidzia
eik’me.
Ea edaia ,
DZ:
ba
is .
“mii
(apie
gal ijy
baubima)”,
0
mi
—né a,
amp ele i
1.‘
‘su ampsé i”,
0
su-
ampsé i
—
né a,
edekliau i
zem.” aznyCio i,
ezan
mi8kqa”,
0
aznycio i—
né-
a;
p isi p i—
“iSsi p i”,
o
issi p /—
né a,
capsen i—“pamazu
capsé i”,
0
capsé i
—né a;
yplab.”kas
daznai
ypCioja,
iS ypelis”,
be
né a
nei
ypc o i,
nei
is ype-
Hs.
DZ,
okiy
nenuoseklumy
jau
maZiau,
Cia
pamine ais
a ejais
andame
Zo-
dziy
mi,
su ampsé i,
capsé i,
ypcio i
aiskinimus.
Sio
aiskinamojo
Zodyno
béda
y a
i
ada,
kai
eik8mé
a skleidziama
ap aSomuoju
bidu,
be
Salia
(a ba
i
pa-
Giame
aiskinime)
duodamas
zodyne
p aleis as
zodis,
pa yzdziui
(aiSkinimuose
isski i
ZodZiai,
ku iy
paciy
né a
Dz):
Phumpin i2.
“ne angiai
ei i,
plumpin i”;
Si sé i
dz.
“az i,
bimbiliuo i
(apie
bi es,
Si ses)”;
mo ina
2.
“bi e,
dedan i
kiau8i-
nélius; bi inélis”,
d asna
3.
b.
menk.
“sudZi i es
gy ulys
a
zmogus;
sea
aba
pe d eselis”,
kadiukas
dis
Chea
jauniklis,
ka ukas”;
paka iiklai
dgs.2.
“pa So
pakaklés
speneliai;
sa guciai”;
s is i
y .
“zib i,
S is i”;
g/uodenas
zool.
“j
gy a e
panagus
nenuodingas
oplys;
geleziné
gy a e,
a inuke”;
sukiauksé i
“ umpai
pakiaukse i,
kiauk ele i”;
suki ksé i
“ umpai
paki ksé i,
ki k ele i”.
DZ,
okiy
nenuoseklumy
pasi aiko
eciau,
aciau
jy
y a
( aip
pa ,
kaip
i
DZ,,
aiSkinami
zodziai
sukiauksé i,
s is i,
pliumpin i).
Cia
pa eik i
pa yzdziai
(jy
u ime
i
daugiau)
nebu o
specialiai
enkami
DZ
k i ikai,
o
pas ebé i
aiskinan is
ki us
leksinés
seman ikos
klausimus.
Taigi
gali-
ma
many i,
kad
analogisky
nenuoseklumy
DZ
y a
i
daugiau.
Nemanome,
kad
iskel i
dalykai
y a
didelis
aiSkinamojo
zodyno
iikumas,
nes
g iez as
mokslisku-
mo
p incipo
laikymasis
nega an uoja,
jog
Zodyno
apib ézimai
bus
aiSkis
i
nau-
dingi
skai y ojui
(P a din
1983:
3).
Daznai
leksikology
eikiami
logiSkai
nep ie-
kais ingi
eiksmés
apib ézimai
isiSkai
ne ik y
aiSkinamajame
zodyne,
ski a-
me
placiajai
isuomenei,
plg.
oki
galima
zodzio ge b 7
eik’més
apibiidinima
kon eks e
“X
ge bia
Y”:
“X,
bend audamas
su
Y,
jaucia
ai,
ka
pap as ai
jaucia-
me
bend audami
su
uo,
kas,
m isy
nuomone,
y a
oks,
koks
jis
u i
bi i”.
Ba en
aip
apib ézia
lenkiSko
zodzio
szanowac
eik’me
zymi
kalbininké
A.Viezbicka
(Wie zbicka
1971:
72).
Ki a
e us,
nesunku
su ok i,
koks
sudé ingas
uZda inys
zodyno
suda y ojui
y a
nuola
u é i
p ie$
akis
isas
seman ines
g upes,
j
ku ias
jeina
Zodis,
ku io
eikSme
a
eikSmes
leksikog a as
aiSkina.
Vis
iek
oks
iks-
las
y a
siek inas.
AiSkinimas
sinonimais,
nenu odan
eikSmés
ski umy
a p
ju,
a ojimas
aiSkin i
zodziams,
ku ie pa ys
né a
paaiSkin i
Zodyne,
—
isa
ai
men-
kina
Sio
ipo
Zodyno
e e
i
kenkia
p ak iniams
Zodyno
a ojimo
ikslams.
38
LITERATURA
Babickiené
Z.
1985:
Regulia iyjy
is es iniy
eiksmiy
pa eikimas
aiskinamuosiuose
lie u iy
i
usy
kalby
Zodynuose.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
24,
223-235.
Dal’
V.
1989:
Jlans
B.
Hamy Hoe
cnoso.
—
To7Kopsii
Clopapb
XUBOTO
BeJIMKOpyccKo o
A3bIKA
1.
DZ,
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Min is,
1972.
pe
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
Ly
b
e is
A.
1962:
Sinoniminis
Zodziy
eiksmés
aiSkinimas
“Lie u iy
kalbos
zodyne”.
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai
5.
Némec
I.
1970:
Sys émo é
poje i
slo ni
z4soby
jejim
lexikog a ickem
popise.
—
Sla ica
slo aca
5(3).
Paulauskas
J.
1985:
Zodyno
edaga imas
Zodziy
g upémis.
-
Ka/bos
kul ii a,
49.
Piesa skas
B.
1987:
Sis eminiai
ZodZiy
ySiai
mokomajame
d ikalbiame
Zodyne.
-
Kalbo y a
27(3).
P a din
M.N.
1983:
IIpapgqun
M.H.
CnospapHoe
To koBaH e,
HaydHOCTb
UM
3ypaBblii
cMpICcH.
—
Bo mpocsl
¢3bIKO3HaHHA
6.
S edo a
N.J.
1981:
IIbegoza
H.
10.
OgHOTOMHEI
TONKOBBIM
coBapb:
cnlelmMdbuKa
xKaHpa
M
HeEKOTOpsle
MpoGMeMBbI
JaibHeuel
pabo sl.
—
PyccKu i
AZBIK:
IpOOJIeMBI
xynoxecTBeHHoH
pe m.
JIeKCHKOOIHA
HW
WeKcuKo padua.
BHHO payOBCKHe
YTCHUT
9,
10,
Mocxsa.
Wie zbicka
A.
1971:
Kocha,
lubi,
szanuje.
Medy acje
seman yczne,
Wa szawa.
THE
DICTIONARY
OF
CONTEMPORARY
LITHUANIAN
FROM
THE
POINT
OF
VIEW
OF
LEXICAL
SYSTEMATICS
Summa y
The
alphabe ical
dic iona y
can
e lec
he
sys em
o
lexical
ela ions
o
a
ce ain
deg ee
only.
Howe e ,
when
edi ing
such
a
dic iona y
one
mus
ha e
a
clea
image
o
he
s uc u e
and
ela ions
o
seman ic
g oups.
The
pape
e iews
inaccu acies
o
di e si ies
which
o igina ed
because
o
he
lack
o
a en ion
o
he
sys emic
o ganiza ion
o
he
ocabula y.
These
include
a
di e en
desc ip ion
o
analogous
lexemes,
synonymic
explana ion
which
makes
he
meanings
o
close
sememes
almos
iden ical,
and
hei
desc ip ion
by
wo ds
ha
a e
no
explained
in
he
dic iona y.
39