Lietuvių kalbos instituto kronika. 1996

LIETUVIU KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1996 1996 metu liepos ménesj informacija apie Instituta paskleista pasauliniais kompiuteriy tinklais. Ja galima rasti adresu: Attp./www.mch.mii.It/more/ki/pradzia.htm Instituto kompiuterinio pasto adresas: /ki@ ktlmitIt Struktira Instituto direktorius iki 1996 m. gruodzio 15 d— prof. habil. dr. Zigmas Zinkevictus. Direktoriaus pavaduotojai — dr. Kazys Morkunas (mokslo reikalams) ir Kestutis Jurkinas (bendriesiems reikalams). Mokslinis sekretorius iki 1996 m. vasario 1 d. — rena Andriukaitiené, nuo vasario 1 d. — dr. Artiras Judzentis. 1996 metais Institute veiké Se8i skyriai: Zodyny (vadovas — doc. dr. Vytautas Vitkauskas), Gramatikos (vadovas — prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas), Vatdyno (vadové — habil. dr. Vitalija Maciejauskiené), Terminologijos (vadovas — dr. Kazys Gaivenis), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas — dr. Kazys Morktinas), Kalbos kultiros (vadovas — dr. Pranas Knitiksta). Dirbo Leidybos grupe (vedéjos pareigas laikinai éjo Neda Marcinkiené). 1996 mety pabaigoje Institute dirbo 125 darbuotojai, i8 jy 94 mokslo darbuotojai, 34 mokslininkai (2 habilituoti daktarai profesoriai, 6 habilituoti daktarai, 4 daktarai docentai, 23 daktarai). ] jungtine Instituto ir Vytauto DidzZiojo universiteto doktorantura istojo Ramuté Bingeliené, Asta Kup¢inskaité, Vilija Lazauskaité, Evia Liparté ir Vilija Sakalauskiene. Pagrindinés veiklos kryptys Lietuvos Respublikos Vyriausybés 1995 03 21 nutarimu Nr. 399 De/ valstybiniy moks/lo instituty saraso nustatytos tokios pagrindinés Instituto veiklos kryptys: lietuviu kalbos leksikologijos, gramatinés sandaros, tarmiy, vardyno tyrineéjimai, terminijos kirimas; lietuviu kalbos istorijos ir kalby rySiy tyrinéjimai, dabartinés lietuviy kalbos funkcionavimo visuomenéje tyrimai ir normalizacija. Svarbiausi Instituto tarybos sprendimai Vasario 20 d. aptarti Instituto mokslinio darbo 1995 metais rezultatai ir 1996 mety planai; patvirtintas spausdinti Ka/bos ku/tiros 68 sasiuvinis; apsvarstyta 260 uzsienio mokslininky teisé naudotis kompiuteriniu Dabartinés [ietuviy kalbos Zodyno variantu ir patvirtinta licencijos juo naudotis sutartis; Instituto moksliniu sekretoriumi patvirtintas dr. Artiras Judzentis; priimtas habil. dr. Vitalijos Maciejauskienés prasymas atleisti ja i8 VDU ir LKI humanitariniy moksly srities kalbotyros krypties doktorantiros ir habilitacijos komisijos pirmininkés pareigu, Sios komisijos pirmininku iSrinktas habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Kovo 22 d. svarstytas 1995 metais priimty VDU ir LKI doktoranty darbo organizavimas; aptartas Lietuvos Respublikos mokslo laipsniy ir pedagoginiu mokslo vardy sistemos bendruyjy nuostaty projektas. Balandzio 16 d. aptarti tarptautinés Instituto ekspertizés rezultatai; pakoreguota Danutés Sabaliauskaités doktorantiros studijy komiteto sudetis. GeguzZés 23 d. patvirtinti spausdinti Lietuviy kalbos Zodyno 18 tomas, Lietuviy kalbotyros klausimy 36 tomas ir Vytauto Vitkausko Gyvosios kalbos fakty »Lietuviy kalbos zodynui“ rinkimo programa; nustatyti kalbotyros darby tekstu rinkimo ir maketavimo ikainiai; i VDU Senata Instituto atstovu pasiulytas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevicius; aptarti susitikimo su UNESCO vadovais ir priemimo j doktorantira 1996 metais reikalai. Liepos 3 d. sudaryta pri¢émimo j VDU ir LKI humanitariniy mokslu srities kalbotyros krypties doktorantiira 1996 metais komisija; tartasi dél Instituto Antakalnio ramy apsaugos; informuota apie Instituto dalyvavima projekte Moks- /o ir studijy institucijos pasaulio komptiuterty tinkluose. Rugséjo 24 d. patvirtinta 1996 metais priimty Instituto doktoranty Ramutés Bingelienés, Astos Kup¢inskaités, Vilijos Lazauskaités, Evijos Lipartés, Vilijos Sakalauskienes doktorantiros studijy komitety sudétis, pritarta VDU doktoranty Raimondos Adamonytés, Birutés Briaukienés, Sigitos Jankauskaités, Jovitos Liutkutes doktorantiros studijy komitety sudeéciai, pakoreguota doktorantés Audros Zavadzkaités doktorantiros studijy komiteto sudétis, pritarta VDU doktoranto Gailiaus Laukagalio doktorantiros studijy komiteto pakoregavimui ir naujai jo sudé¢iai; pasitilytos Instituto atstovy j Studijy kokybés vertinimo centro Ekspertu komisijos rezerva kandidatiros. Spalio 15 d. nutarta teikti: Lietuvos Respublikos mokslo premijy konkursui — Lietuviy kalbos Zodyno 7-16 tomus bei ju autorius ir redaktorius dr. Irena Ermanyte, dr. Sofija Kezyte, dr. Jona Paulauska, dr. Kazi Ulvyda (po mirties), doc. dr. Vytauta Vitkauska, dr. Klementina Vosylyte, Angele Vilutyte-RimSeviciene, dr. Kazimiera Pakalka; Valstybés mokslo stipendijai — dr. Ritos Militinaités kandidatura; Jaunyjy mokslininky moksliniy darby konkursui-— dr. Danutés Marijos Liutkevicienés darba; AukSciausiojo laipsnio valstybés mokslo stipendijai — habil. dr. Algirdo Sabaliausko kandidattra; Martyno Mazvydo premijai — prof. Jocheno Dieterio Rangés mokslo darbus. Patvirtinta Lenkijos moksly akademijos Slavistikos instituto (Varsuva) ir Lietuviy kalbos instituto mokslinio bendradarbiavimo sutartis bei Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto ir Lietuviy kalbos instituto mokslinio bendradarbiavimo sutarties projektas. 261 GruodzZio 30 d. Instituto direktoriumi nuo 1997 m. sausio 2 d. iSrinktas habil. dr. Algirdas Sabaliauskas; patvirtinti spaudai: Lietuviy kalbotyros klausimai t. 37, Terminologiya [Sas.] 3, Lietuviy kalbos tarmiy ir ju saveikos tyrimo programa. Sociolingvistika. Leidyba Dabartinés letuviy kalbos gramatika = A Grammar of Modern Lithuanian | V. Ambrazas, K. Garsva, A. Girdenis, E. Jakaitiené, P. KniukSta, S. Krinickaité, V. Labutis, A. Laigonaité, E. Oginskienée, J. Pik¢ilingis, A. Ruzé, N. Sliziené, K. Ulvydas, V. Urbutis, A. Valeckiené, E. Valiulyté; Red. V. Ambrazas. — V.: Mokslo ir enciklopedijy I-kla. — 1996 — 2-asis pataisytas leidimas — 743 p.: schem. — 3000 egz. Daukantas S. Didysis lenky — lietuviy kalby zodynas. T. 3: r -z/ Parengé G. Subacius. Santraukos lenky ir anglu k. - V.: Mokslo ir enciklopedijy 1-kla. - 1996. — 384 p. — 1000 egz. Jono Jablonskio konterencija: Ties kalbos kulturos ir stilistikos riba: (PraneSimy tezés. Vilnius, 1996 m. spalio 4 d.) / Red. P. KnitikSta; Spaudai rengé D. Vainauskiené. — V.: Lietuviy k. inst. — 1996. — 22 p. — 150 egz. Kalbos kultira. [Sas.] 68/ Red. kolegija: V. Ambrazas, K. Gaivenis, P. Knitiksta (ats. red.), V. Maciejauskiené, R. Militinaite, G. Naktiniené, A. Pupkis, K. Ulvydas ; Sasiuvinj sudareé ir spaudai renge A. Bataityte. V.: Lietuviy k. inst. — 1996. — 122 p. — 1500 egz. Lietuviy kalba: tyréjai ir tyrimar. Pirmosios lietuviskos knygos — Martyno Mazvydo Katekizmo — 450 mety sukakciai pamineti konferencijos pranesimy tezés. 1996 m. spalio 23-24 d. / Org. komisija: D. Mikuléniené, K. Morkinas, A. Sabaliauskas. — V.: Lietuviy k. inst. — 1996. - 39 p. — 200 egz. Lietuviy kalbos tarmiy ir jy saveikos tyrimo programa. Kirciavimas | Sudare: D. Mikuléniené, B. Stundzia; Ats. red. K. Morkinas. — V.: Lietuviu k. inst. - 1996. — 91 p. — 300 egz. Lietuviy kalbos Zodynas. T.17: Tulé - valgus / Vyr. red. V. Vitkauskas; Red. kolegija: I. Ermanyté, G. Naktiniené, J. Paulauskas, Z. Siménaité, V. Vitkauskas. — V.: Mokslo ir enciklopedijy I-kla. — 1996 —- 1079 p. — 5000 egz. Lietuviy kalbotyros klausimai. T. 36: Lietuviy Kalba: tyrejai ir tyrimai / Toma sudare: D. Mikuléniene, K. Morkinas, A. Sabaliauskas; Red. kolegija: V. Ambrazas (ats. red. pav.), V. Maciejauskiené, D. Mikuléniené, K. Morkiinas (ats. red.), G. Naktiniené, B. Stundzia, Z. Zinkevicius. — V.: Lietuviy k. inst. - 1996. — 246 p. — 700 egz. Sabaliauskaite D. M. Lietuviy kalbos drabuziy pavadinimar. Humanitariniy moksly kalbotyros krypties daktaro disertacijos santrauka. — V., 1996. - 11 p. - 100 egz. Terminologija [Sas.] 3 / Red. kolegija: A. Buraéas, K. Gaivenis (ats. red.), A. 262 Kaulakiené, J. Klimaviéius (ats. red. pav.) A. Smilgevicius. — V.: Lietuviy k. inst. — 1996. - 119 p. — 500 egz. Vaiéiulyté-Romantuk O. Tikriniai vardai Gervéciy apylinkiy tarmeye / Ats. red. E. Valiulyté. Santrauka angly k. — V.: Lietuviy k. inst. — 1996. — 160 p.— 700 egz. Vanagas A. Lietuvos miesty vardai/ Parengé ir pratarme parasé V. Maciejauskiené. Santrauka vok. k. — V.: Mokslo ir enciklopedijy I-kla. — 1996. — 322 p. — 3000 egz. Vitkauskas V. Gyvosios kalbos fakty ,,Lietuviy kalbos Zodynur™ rinkimo prorama / Redagavo ir orientaciniais klausimais papildée I. Ermanyte. — V.: — 1996 — 56 p. — 1000 egz.. Zinkevicius Z. The History of the Lithuanian Language. With a Foreward by W. R. Schmalstieg. — V.: Mokslo ir enciklopedijy 1-kla. — 1996. — 333 p. — 1000 egz. Prestiziniy ir kity svarbiausiyjy Instituto darby leidybai 1996 m. léSy skyre Svietimo ir mokslo ministerija bei Valstybiné lietuviy kalbos komisija i8 Valstybinés kalbos vartojimo ir ugdymo programos. Dalyvavimas spaudoje Paskelbta 63,5 moksliniai straipsniai (i$ ju 9 — uzsienio leidiniuose), iSspausdintos 43,33 konferencijy tezés (i8 jy 23,33 — tarptautiniy konferencijy). Mokslinés ekspedicijos Zodyny skyrius liepos 1-14 d. surengé ekspedicijg Moléty rajono Alantos apylinkése. Ekspedicijai vadovavo Zita Siménaité, dalyvavo Angelé Kaulakiene, Rituté Petrokiené, Klementina Vosylyte. Kalbininkems talkino Alantos vidurinés mokyklos mokytoja G. Jakucioniene ir aukStyjy mokykly studenteés. Ekspedicijos metu uZrasyta 24 valandos tarmés teksty, Lietuviy kalbos zodyno kartotekai atiduota 2000 leksikografiniy kartotekos vienetu. Kalbos istortjos ir dialektologijos skyrius surengé tris ekspedicijas: birzZelio 27 — liepos 5 d. i Skuodo rajono Ylakiy apylinkes vaziavo Vita Pranskinaité (vadové), Ona Aleknaviciene, Rima Baceviciite, Ricardas Petkevicius, Nijolé Tuomiené ir Edmundas Trumpa; liepos 8-19 d. Utenos rajono Balciy apylinkése medziaga rinko Laima Grumadiené (vadove), Ri¢ardas Petkevicius, Vita Pranskunaité, Irena RaiSutiené, Niolé Tuomiené, Aloyzas Vidugiris ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentai; liepos 23-31 d. Ukmergés rajono Taujény apylinkése tarme tyre Edmundas Trumpa (vadovas), Daiva Atkoéaityté, Rima Bacevicitité, Asta Leskauskaité, Vita Pransktnaite, Audra Zavadzkaite ir Vytauto DidZziojo universiteto studentai. Tarmiy medziaga taip pat rinkta is Linkmeny (Vytautas Kardelis) ir Pelesos (Edmundas Trumpa) snektu. 263 Pagal jvairias anketas ir programas (Tarmiu ir jy saveikos tyrimo, Kalbos fakty rinkimo, Europos kalby atlaso) i8 viso skyriaus uzrasyta apie 7000 vienetu tarminiy duomeny, j magnetofono kasetes jrasyta apie 70 valandy trukmeés tekstu. Konferencijos, seminarai Sausio 26-27 d. Vilniuje, Mokytoju namuose, surengtoje konferencijoje Etniné kultira atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis? praneSimus skaité Jonas Klimavicius (Kaip stabilizuojasi kalba) ir Vytautas Vitkauskas ( Tarmiy galutinio nykimo rezultata!). Vasario 5-7 d. vykusioje 31-ojoje Lietuvos nacionalineje fizikos konferencijoje Angelé Kaulakiené skaité pranesima Fizikos terminijos raidos ypatybes. Vasario 19 d. Lietuvos nacionalinéje Martyno Mazvydo bibliotekoje ivykusiame Augusto Schleicherio minéjime apie zymiojo kalbininko gyvenima ir darbus papasakojo Algirdas Sabaliauskas. Vasario 22 d. Latviy kalbos instituto mokslinéje konferencijoje Ka/bos statika ir dinamika, skirtoje akademiko Janio Endzelino 123-iosioms gimimo metinéms, pranesimus skaité Saulius Ambrazas (De/ ba/ty kalby vediniy su priesaga *-modarybos raidos) ir Riéardas Petkevicius (Del /etuviy ir latviy kalby tos pacios reiksmés datktavardZiu). Kovo 28 d. Lietuvos nacionalinéje Martyno Mazvydo bibliotekoje surengtuose Mazvydo skaitymuose praneSimus skaite Juozas Karaciejus ( Wo/- fenbiittelio postilé Mazosios Lietuvos lietuviskujy rasty kontekste) ir Arturas Judzentis (Martyno Mazvydo rasty kalbos tyrimai: bukle ir uzdaviniat). Balandzio 18 d. Vilniaus m. savivaldybéje Instituto Kalbos kultiros skyrius surengé seminara Svetimybés kalbininku ir kalbos vartotojy akimis. Jame apie trikstamy zodziy ieSkojima ir ieSkotojus kalbéjo Jonas Klimavicius, Danguole Mikuléniené apzvelgé zodziy tvarkyba ir visuomenées pataisas, Pranas KniukSta aptaré pozitrj i svetimybes ir kvieté bijoti ne skolinio, 0 svetimos dvasios. Specialiai Siam renginiui Jurga Girciené ir Loreta Vaicekauskiené parenge lankstinuka Svetimybes ir ju pakaitat. Balandzio 22 d. Kaune, Maironio lietuviy literattiros muziejaus surengtoje konferencijoje Masronzio ,,Jaunoji Lietuva“ mokykloje Vytautas Vitkauskas skaiteé pranesima ,,/aunosios Lietuvos“ kalbos ir tdéjy brangumas. Balandzio 25 d. Rezeknéje vykusiame seminare Latga/resu /iteraturas un literaras (rakstu) valodas izpétes problémas Vidmantas Kuprevicius skaité pranesima Del latviy kalbos zodziy rankrastiniame XIX a. I pusés lietuviy rytiectu — lenky kalby nezinomo autoriaus Zodyno registre. Balandzio 25-26 d. Valstybinés lietuviy kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo surengtame seminare Ka/bos tvarkyba: teorinés ir praktinés problemos pranesimus skaite Laima Grumadiené (Ka/bos tvarkybos sékmés laidas — rysys su visuomene), Pranas Knitiksta (Apie kalbos tvarkybos strategt264 ja), Danguolé Mikuléniené (Ka/bos tvarkyba: norminimas ir administravimas), Loreta Vaicekauskiené (Kalba ir prestizas) it Vytautas Vitkauskas (Kaip tvarkytina miisy bendriné kalba). GeguiZés 3 d. Vilniaus miesto savivaldybes surengtoje sueigoje Svetimas Zodis kaip svetima kepuré apie mazq tauta su dideliu zodynu kalbéjo Vytautas Vitkauskas, apie lietuvi8ky zodZiy baime Vilniaus vieSuosiuose uZraSuose pasakojo Pranas Kniuksta. Geguzés 3-4 d. Klaipédos universiteto Baltistikos centro surengtoje tarptautinéje konferencijoje Vakary balty kalbos ir kulturos reliktai Aloyzas Vidugiris skaité praneSima Js Zietelos ir prety aukstaiciy leksikos sasajy. Geguizés 6 d. Rygoje vykusiame JT Baltijos skyriaus eksperty grupés pasitarime dél geografiniy vardy standartizacijos dalyvavo ir praneSima skaite Maryté Razmukaité ir Vidas Garliauskas. GeguZés 7 d. Mokslininky rimy surengtoje diskusijoje Gimtoji kalba: ripesciai dél jos likimo dalyvavo Danguole Mikuléniené, Aloyzas Vidugiris ir Zigmas Zinkevicius. Geguzés 18-25 d. Géteborgo (Svedija) universitete vykusiame seminare prane’ima Balty kalby Zodziy darybos kategorijos istoriniu poziiiriu skaité Saulius Ambrazas. Birzelio 4 d. Kauno technologijos universiteto Humanitariniy moksly instituto surengtoje konferencijoje Ku/tira ir visuomené praneSimus skaité Kazys Gaivenis ir Angelé Kaulakiené (Ekstralingvistinial terminy norminimo principai) ir Stasys Keinys (Lietuviy kalba XXI a. priesaustyje). Birzelio 7 d. Kauno Verdenésklubo surengtoje konferencijoje Tauta ir kalba pranesimus skaité Kazys Garsva (Lietuviy kalbos retkalai valstybés pakrasciuose) it Zigmas Zinkevitius ( Vilnius — pasaulio baltisty centras). Liepos 4—6 d. vykusioje Pasaulio lituanisty bendrijos konferencijoje Lituanistika XXI amdiaus isvakarése: tyrinéjimy prioritetat, metodat ir naujovés praneSimus skaité Zigmas Zinkevicius (Del istorinés lituanistikos tyrimo prioritety) ir Aloyzas Vidugiris (Lietuviy kalbos tarmiy reiksmé ir perspektyvos). Rugséjo 20-21 d. Latviy kalbos institute (Ryga) vykusiame Europos kalby atlaso vytiausiosios redakcijos pasitarime dalyvavo Kazys Morkinas. Pasitarimo dalyviams jis perskaité pranesima Apie /ingvistinés geogratijos darbus Lietuvoje. Spalio 4 d. Marijampoléje Kalbos kulturos skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuviy kalbos katedros surengtoje Jono Jablonskio konferencijoje Ties kalbos kultiros ir stilistikos riba prane8imus skaité Laima Grumadiené (Tarmes elementai bendrinéje kalboje), Asta Kup¢inskaité (Nelietuvisky kalbos elementy (démeny) vartojimo polinkiai) ir Pranas Kniuksta (Kanceliariniy stampy plitimas ir platinimas). Spalio 22 d. Rygoje vykusioje konferencijoje Nacionala terminologya: vésture, tagotne un perspektivas Albina Auksoriite, Kazys Gaivenis ir Angelé Kaulakie265 né skaité bendra pranesima Keletas minciy apie letuviskus terminy standartus. Spalio 23-24 d. Instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengtoje tarptautinéje konferencijoje Lietuviy kalba: tyréjai ir tyrimat (pirmosios lietuviskos knygos — Martyno Mazvydo Katekizmo — 450 mety sukakctal paminéti) praneSimus skaité Ona Aleknaviciené (Jono Bretkuno Postilés leksikos tyrimo problemos), Saulius Ambrazas (Dé/ ypatybés turétojy pavadinimy su ptiesaga -(i)unas kilmés), rena Andriukaitiené (Spal/vy pavadinimai X VI-X VII a. lietuviy rastijos paminkluose), Daiva Atko€aityte (Erzvilko Snektos priegatdZiy distribucija dvigarsiuose), Rima Bacevicitte (Del priebalsry [I] ir [1'] tarimo), Nijolé Cepiené (Karaliauciaus archyviniai dokumentai), Kazimieras Gaivenis, Valentinas Cerniauskas ir Vida Zilinskiené (Lietuviy kalbos terminy bankas), Kazimieras Garsva (Pretryciy Latvijos lietuviy snekty fonetika), Jolanta Gelumbeckaité ( Vulgatos prielinksniniy konstrukciy santykis su iliatyvu J. Bretkino Evangelijos pagal Luka vertime), Elena Grinaveckieneé (Lietuviskos kilmés frazeologizmai baltarusiy snektose), Laima Grumadiené (XVIII a. vidurio Zasliy parapijos gyventojy pavardés), Juozas Karaciejus (Kada buvo isleista pitmoji lietuviska knyga), Gina Kavaliinaite (S. B.Chylinskio Biblia ir jos vertimo Saltinio problema), Pranas Knitksta (Apie jvardzio tamsta daiktavardeyima), Vilija Lazauskaité (Del bevardes giminés budvardziy sakninio kirciavimo), Asta Leskauskaité (Priebalsiy t, d’ irk’, g’ misimas prety aukstarcty ir ryty aukstaiciy vilniskiy tarmése), Evija Liparté (Deé/ kai kurty prieveiksminiy ir lokatyvinty konstrukeijy S. Daukanto rastuose), Milda Luéinskiené (Kai kurie leksikos skirtumat J. Jaknaviciaus 1647 m. ir 1705 m. evangelijose), Danguolé Mikulénieneé (De/ prijungiamujy jungtuky kad ir ka santykio), Kazys Morkiinas (Us M. Mazvydo rasty ir D. Kleino gramatiky veiksmazodzio mortfologijos), Alma Ragauskaité (XVI a. Zemaitijos valstieciy dvikamieniai asmenvardZial), Nijolé Tuomiené (Kody kaita dvikalbéje aplinkoje), Edmundas Trumpa (Kai kutios fonemos /a/ ypatybés Pelesos snektoje), Aloyzas Vidugiris (Zanavykar — Zemaiciy ar suduviy palikuonys?), Vytautas Zinkevicius (Senyjy lretuvisky rasty tyrinéjimo kompiuterizavimas), Zigmas Zinkevitius (Pirmoyi lietuviska knyga ir musy rasomosios kalbos istakos). Be to, konferencijoje praneSimus skaité Anatolij Nepokupnyj i§ Kijevo (K mpo6emam zn@@epeHyHalwu C1AaBH3MOB M. Maxeuzaca), Ilga Jansone ( Varda cilme un ta semantiska motivacija (latv. piedurkne)ir Anna Stafecka is Rygos (/z/oksnu ipatnibas garigo dziesmu krajuma ,,Dzismies Swatas...“ (1801), Lietuvos aukstujy mokykly déstytojai, doktorantai ir kiti lituanistai. Lapkricio 6 d. Vilniaus universiteto Balty filologijos katedros surengtoje Kazimiero Bigos konferencijoje praneSimus skaité Laimutis Bilkis (Dé/ kai kurty senujy helonimy kilmés bei darybos), Jonas Klimavicius (Apidémeé), Vitalija Maciejauskiené (De/ /etuviy pavardziy (asmenvardziu) klasifikaciJos) ix Zigmas Zinkevicius (Kursiy, kursininku, naujoji kursiy ar nerijos kurStu kalba ?). 266 Gruodzio 21 d. Lietuviy literatiros ir tautosakos instituto surengtoje konferencijoje, skirtoje Lauryno Ivinskio kalendoriy 150-me¢iui, praneSimus skaite Albina Auksoriiité (LZ. Jvinskio Prigimtuomene. Sistematikos kategorijy pavadinimai) ir Vytautas Vitkauskas (Leksikos pasirinkimas spaudai (pagal L. Ivinskio rastus). Stazuotés, komandiruotés Balandzio 30 — geguzés 25 d. habil. dr. Simas Karal/iiinas stazavosi Lenkijos moksly akademijos Slavistikos institute. VarSuvos bibliotekose jis rinko medziaga ir skaité literatira balty-slavy etimologijos ir slavy genciy etnonimy kilmés bei raidos klausimais. BirZelio 24 — liepos 2 d. Vatnahalsene (Norvegija) vykusioje Siaurés kra8ty vasaros mokykloje, skirtoje laiko ir veikslo klausimams (Nordic summer school on tense and aspect), dalyvavo ir praneSima apie laika bei veiksla dabartinés lietuviy kalbos sudétiniuose prijungiamuosiuose laiko sakiniuose (Zénse and aspect in temporal complex sentences in modern Lithuanian) skaité doktoranté Juraté Pajédiene. Rugpjiicio 18 — rugséjo 1 d. doktoranté Gina Kava/iiinaité stazavosi Antverpene (Belgija). Vasaros mokykloje ji mokési dabartinés olandy kalbos, bibliotekose rinko medZiaga apie olandiskus Biblijos vertimus. Rugséjo 3 — gruodzZio 31 d. Institute stazavosi Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Vincentas Drotvinas. Stazuotei vadovavo habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Rugséjo 4 — gruodzio 24 d. Suomijos kalby institute stazavosi habil. dr. Sumas Karaliunas. Helsinkio bibliotekose jis studijavo indoeuropieciy ir finy-ugry kalbotyros literatiira, rinko medziaga savo moksliniam darbui. Lapkri¢io 24 — gruodzZio 22 d. Olandijoje stazavosi doktoranté Gina Kava- /iainaité. Amsterdame ir kituose miestuose ji doméjosi S. B. Chylinskio Biblijos vertimo Saltiniais, Institutui iSrupino faksimilinj pagrindinio jy — Statenbijbel — \eidima. Gruodzio 8-13 d. Lenkijos moksly akademijos Slavistikos institute Varsuvoje stazavosi doktoranté Mi/da Lucinskiené. Varsuvos bibliotekose ji rinko medziaga disertacijai. Instituto sveciai Kovo 27 — balandzio 3 d. ir spalio 22-30 d. Institute vieSéjo ir savo darbams lietuviy kalbos duomenis rinko Ukrainos MA A. Potebnios kalbotyros instituto (Kijevas) skyriaus vadovas profesorius Anatolij Nepokupnyy. Konferencijoje Lietuviy kalba: tyréjai ir tyrimai sveCias perskaité pranesima. Balandzio 12-17 d. Institute lankési Valstybinio Sankt Peterburgo universi267 teto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros katedros aspirantas Aleksej Andronov. Geguzés 22 d. Upsalos (Svedija) universiteto profesorius Lars-Gunar Larsson Vilniaus universiteto Slavy filologijos katedroje skaiteé pranesima The influence of Baltic languages on Baltic Finnic languages. Pranesimo klauseési ir Instituto darbuotojai. Geguzeés 23 d. svecias lankési Institute. Su juo susitiko Instituto direktorius Zigmas Zinkevicius, Kazys Morkinas, Algirdas Sabaliauskas. Birzelio 14 d. Institute lankesi italy baltistas Pietro Umberto Dini. Liepos 11 d. LKI ir LLTT lankési, Instituto su lituanistikos fondais statybas apzitiréjo LR Prezidentas A/girdas Brazauskas, Prezidento pataréjai Romas Gudaitis, Arvydas Matulionis, Prezidento kanceliarijos vadovas Andrius Meskauskas. Liepos 18 d. lankési Bjorn Wiemer i§ Vokietijos Konstanzo universiteto. Rugsejo 13 d. Institute lankési Rusijos MA Kalbotyros instituto profesoriai Georgij Klimov ir Dzoja Edelman. Rugsejo 14-16 d. vieSejo lituanistikos problemomis besidomintis filosofas i§ Olandijos Derk Boonstra. Spalio 23 d. Institute lankési ir konferencijoje Lietuviy kalba: tyréjat ir tyrimai pranesimus perskaite vieSnios iS Latviy kalbos instituto (Ryga) [ga Jansone ir Anna Statecka. Zimones ir datos Sausio 20 d. habil. dr. Simu/ Kara/finu/ sukako 60 metu. Vasario 15 d. akademikas Kazys Ulvydas apdovanotas Lietuvos Didziojo kunigaikS¢io Gedimino tre¢iojo laipsnio ordinu. Vasario 16 d. Latvijos moksly akademijos uZsienio nariai Zigmas ZinkeviCius ir Algirdas Sabaliauskas kartu su Lietuvos moksly akademijos Humanitariniy ir socialiniy moksly skyriaus pirmininku akademiku Algirdu GaiZuciu dalyvavo Latvijos MA visuotiniame susirinkime, skirtame Sios mokslo jstaigos penkiasdeSimtme¢iui pamineti. Iskilmiy metu Latvijos MA Prezidentas 7a/s Millers Zigmut Zinkeviciui jteiké Latvijos MA uZsienio nario diploma. Kovo 8 d. Moksly akademijoje prof. habil. dr. Zigmui Zinkeviciui uz knyga Lietuviy kalbos istorija jteikta 1995 m. Lietuvos Respublikos mokslo premija ir laureato diplomas. Kovo 19 d. Moksly akademijoje ivyko susitikimas su 1995 m. Lietuvos Respublikos mokslo premijos laureatu akademiku Zigmu Zinkeviciumi. Prane&imo tema Lietuviy rasomosios kalbos istakos. Susitikime kalbéjo habil. dr. A/- gitdas Sabaliauskas. BalandzZio 9 d., antraja $v. Velyku diena, Instituto jaunimas su Seimomis susirinko j smagiq vakarone Lietuviy literatiiros ir tautosakos instituto saléje, prisiminé senuosius Sios Sventés papro¢ius, Soko ir dainavo. 268