cho
Smoczynskio
suda y a
Ku y owicziaus
da by
bibliog a ija
(XXXV-XLVIJ),
o
knygos
gale
—
Zodiiy
i
pa a dZiy
odyklés.
Si
puikiai
pa eng a
i
labai
u inin-
ga
knyga
nieku
nenusileidzia
ge iausiems
okio
pobidzio
Vaka u
Eu opos
lei-
diniams.
Ka u
su
jau
miné u
an uoju
Ku y owicziui
ski u
omu
(Linguis ica
Bal ica
4)
i
o
pa ies
Woiciecho
Smoczynskio
pa eng u
memo ialiniu
inkiniu
Janui
Sa a ewicziui
(Analec a
Indoeu opea
C aco iensia
Vol.
1,
C aco iae,
1995)
ai
gali
bu i
pa yzdys,
kaip
i
mes
u é ume
page b i
zymiausiy
Lie u os
kalbi-
ninky
a minima.
Vy au as
Amb azas
LIETUVIU
KALBOS
STUDIJU
VADOVAS
TERJE
MATHIASSEN.
A
SHORT
GRAMMAR
OF
LITHUANIAN,
Columbus,
Ohio,
1996:
Sla ica
Publishe s,
INC,
256
P.
Pas a uoju
deSim meciu
daugelyje
Eu opos
Saliy
pas ebime
lie u iy
kalbos
s udiju
pagy éjima.
Lie u iy
kalbos
ku sai
skai omi
ne
ik
La ijos,
Vokie ijos,
Lenkijos,
Rusijos,
be
i
I alijos,
S edijos,
No egijos,
Suomijos,
Cekijos
i
ki u
Saliy
uni e si e uose,
daugelyje
jy
ykdomi
s a bis
li uanis ikos
y imai,
ku ia-
mi
nauji
pe iodiniai
bal y
kalbo y os
leidiniai!.
Ta¢iau
iki
Siol
labai
iko
uni-
e si e inéms
s udijoms
p i aiky y
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ado y
angly
kal-
ba.
Ta
sp aga
padeda
uZpildy i
neseniai
pasi odziusi Oslo
uni e si e o
p o eso-
iaus
Te je
Ma hiasseno
,,T umpa
lie u iy
kalbos
g ama ika“.
G ama ikos
au o ius
—
lie u iy
kalbininkams
ge ai
Zinomas
bal is as
i
sla-
is as,
No egijoje
esian is
sa o
moky ojo
Ch is iano
S ango
li uanis ikos
s u-
dijy
adicijas.
Jis
puikiai
kalba
lie u i8kai
i
y a
paskelbes
daug
s a biy
lie u iy
kalbo y ai
da bu.
Ilgq
laika
dés ydamas
lie u iy
kalba
Oslo
uni e si e e
jis
su-
kaupé
didelj
Sios
s i ies
pa y ima,
ku iuo
i
pasinaudojo
sa o
g ama ikoje.
G ama ika
susideda
i§
umpo
i ado
i
14
sky iu.
I ade
pa eikiama
Siek
iek
duomeny
apie
lie u iy
kalbos
ie a
a p
ki y
kalby,
pag indines
jos
a mes
i
daba ine
bikle.
Pi majame
sky iuje
(21-36)
apibiidin a
bend inés
lie u iu
kal-
bos
onologiné
sis ema,
jos
ealiza imas
Snekamojoje
i
asomojoje
kalboje,
aip
pa
balsiy
i
p iebalsiy
kai a
i
ki is
bei
p iegaidé.
2-7
sky iuose
(37-177)
ap a i
mo ologijos
dalykai
pagal
zodziy
klases
( ad.
kalbos
dalis),
jy
mo olo-
gines
ka ego ijas
i
kai yba.
A siz elgian
i
knygos
a o ojo p ak inius
po ei-
kius,
o my
i
jy
unkcijy
ap a’ymas
né a
ienas
nuo
ki o
g ieZ ai
a ski as,
kny-
Vienas
i8
naujausiy
—
Pie o
U.
Dini
i
Nikolajaus
Mikhailo o
edaguojamas
Res
Bal icae.
Miscellanea
i aliana
di
s udi
bal is ici.
1,
1995;
2,
1996;
3,
1997,
Pisa.
252
goje
ne andame
ne
a ski y
mo ologijos
i
sin aksés
daliy.
Daug
o my
a o-
senos
dalyky
pa eik a
biid a dzio,
skai a dzio,
eiksmazodzZio
sky iuose,
ypac
apibidinan
daly iy
o mas.
Daik a a dzio,
bid a dzio,
eiksmazodzio
sky iy
gale
umpai
paminé os
i
s a biausios
kalbos
daliy
da ybos
ypa ybeés
(p ieSde-
liniai,
p iesaginiai
ediniai).
Linksniy
(8),
p ielinksniy
(9)
i
jung uky
(11)
sky-
iai
jau
i8 isai
ski i
sin aksei
(178-202).
A ski u
(10)
sky iumi
apibudin os
laiko
aiskos
p iemonés
(202-206),
o
oliau
12-14
sky iuose
ap asy a
ien isinio
i
sudé inio
sakinio
sanda a
(210-229),
de inimas
(230-235)
i
zodziy
a ka
(236-
247).
Knygos
gale
p idé as
s a biausios
li e a ii os
sqa aSas
i
dalykiné
odykle.
G ama ikos
dalyku
ap aSymas
knygoje
o ien uo as
j
daba ine
kalbos
no -
ma.
T umpu
is o iniy
komen a u,
i8ski y pe i u,
pap as ai
pa eik a
ik
ais
a -
ejais,
kai
au o iui
apéjo
paaiskin i
kai
ku iy
o my
ski umus
(p z.
balsiy
kai-
os
laipsnius,
me a onija,
Saussu e’o
i
Leskieno
désnius)
a ba
i8 ySkin i
lie u-
iu
kalbos
g ama inés
sanda os
speci ika.
Tiek
sa o
sanda a,
iek
i
g ama ikos
duomeny
pa eikimo
bidu
Te je
Ma hiasseno
knyga
y a
naujas
i
o iginalus
da -
bas.
Jo
me odinius
p i alumus,
be
abejo,
i e ins
a o ojai,
daugelyje
uzsienio
Saliy
s udijuojan ys
lie u iy
kalba
i
a ojan ys
jos
duomenis
kalbo y os
y i-
mams.
Cia
ik
no é¢iau
a k eip i
démesj
j
ai,
kaip
au o ius
pa eikia
i
aiskina
uos
dalykus,
ku ie
iki
Siol
g ama ikos
ap aSuose
i
ki uose
lie u iu
kalbo y os
da buose
y a
in e p e uojami
ski ingai,
dél
ku iy
ne e ai
disku uojama.
Vienas
i§
jy
— ai
nelinksniuojamos
bid a dziy
o mos
(gé a,
ma/onu
i
pan.),
ku ias
ieni
y ineé ojai
y a
siule
a ibo i
nuo
giminés
ka ego ijos
i
laiky i
negimininémis
o momis
(Aldona
Paulauskiene),
p ie eiksmiais
(Aleksas
Gi -
denis,
Vladas
Zulys)
a ski os
,,bisenos
ka ego ijos“
Zodziais
(Kazimie as
Mus-
eikis),
o
ki i
pagal
y aujan¢ciq
adicija
laiko
be a dés
giminés
o momis
(Ade-
le
Valeckiené,
Dalija
Teko iené
i
k .).
Ma hiassenas
jas
adina
specialiomis
,be a des
gimines“
o momus
(special
neu al
o ms
62
.)
i
ai8kina,
kad
be a dés
giminés
(meu a/)
e minas
y a
pa eisinamas
diach onijos
poziu iu.
Ka u
jis
si lo
al e na y y
e mina
—
(bid a dzio)
nekai omoji
o ma
( he
indeclinable
o m).
Sis
e minas,
be
abejo,
ge esnis
uz
megiminine
o ma,
aciau
sunkiai
p i aikomas
daly iams, u in iems
ki okias
nekai omasias
o -
mas
—
padaly ius.
Pa s
au o ius,
pasi les
a
e mina,
oliau
aSo
ik
apie
specia-
lias
be a dés
giminés
(meu a/)
o mas.
Veiksmazodzio
ap aSas
g indziamas
daba ineje
lie u iy
kalbo y oje
jau
isi-
i inusiu
pozi iu
j
3
asmens
o ma
kaip
g yna
kamiena
i
ienodas
isu
laiku
1
i
2
asmens
gal nes.
Tai
leidzia
pap as¢iau
i
nuosekliau
apibudin i
isa
eiks-
mazodzio
o my
sis ema
naudojan is
daug
mazesniu
mo ologiniy
o man y
in-
en o iumi,
negu
bu o
da oma
seniau.
Siuo
a z ilgiu
au o ius
duoda
ge a
pa-
yzdj
Lie u os
mokyklu
g ama ikoms
i
kai
ku iems
misy
uni e si e iniams
s u-
dijy
ku sams,
ku
3
asmens
o my
kamiengalio
balsis
is
da
laikomas
galine.
G ama ikoje
iSski os
ke u ios
eiksmazodzio
nuosakos:
iesiogine,
liepia-
moji,
a iamoji
i
ne iesioginé.
Kalbedamas
apie
ne iesiogine
nuosaka
( he
e-
253
a i e
mood)
au o ius
a k eipia
demesj
j
ai,
kad
ji
u i
a
pacia
laiko
i
iiSies
o mu
apim i
kaip
iesiogine.
Tai
nesan i
uni e sali
zymé y
nuosaku
ypa ybé
(pap as ai
jos
u incios
maziau
laiko
o my
negu
iesiogine
nuosaka);
ji
lei-
dzian i
kel i
klausima
del
os
nuosakos
ypa ingos
ie os
kalbos
sis emoje
(134—
135). Ta
au o iaus
min is
da
syki
p imena
galimybe
ne iesioginés
nuosakos
pa-
adigma
in e p e uo i
i
kaip
a ski a
aki aizdumo
(e idencialio)
ka ego ija,
ku-
ia
y a
i8sky es
i
apibidines
Romanas
Jakobsonas.
Liepiamosios
nuosakos
o my
g upe
laikoma
ad.
leidZiamoji/geidziamoji
nuosaka
(pe missi e
/op a i e).
Siuo
a z ilgiu
kalbamasis
da bas
su inka
su
ki omis
daba inémis
g ama ikomis.
Taciau
p ie
miné o
liepiamosios
nuosakos
pog upio
ski iamos
esamojo
laiko
3
asmens
o mos
su
dalely émis
egu(/)
i
é,
p z.,
egi(/)
a eina,
ea eina
(129).
Lie u os
kalbininky
da buose
os
o mos
daba
y a
ski iamos
p ie
iesioginés
nuosakos,
kaip
i
bisimojo
laiko
3
asmuo
su
omis
paciomis
dalely emis,
p z.,
egu(/)
a eis,
ea eis
(jy
au o ius
isai
nemini),
0
sa i u
liepiamosios
nuosakos
pog upiu
laikomos
ik
o mos
su
-ie,
-ai
( ea einié,
e asa’).
Cia
bi y
galima
disku uo i
su
au o iumi,
a
p ide-
a
modaline
dalely é
y a
pakankamas
pag indas
ski i
iesioginés
nuosakos
esa-
mojo
i
busimojo
laiko
o mas
p ie
ki os
—
liepiamosios
nuosakos.
Ta iamosios
nuosakos
isski i
du
laikai:
esamasis
(p esen
subjunc i e)
i
bu asis
(pas
subjunc i e).
Pozii is
j
sudé ines
a iamosios
nuosakos
o mas
su
eiksmazodzio
bi i
a iamaja
nuosaka
i
bi ojo
laiko
eikiamuoju
daly iu
kaip
j
Sios
nuosakos
bi ajj
laika
y a
isai
pag is as
jy
seman ine
p ieSp iesa
ien isinéms
o moms
laiko
eiksmés
pag indu,
plg.:
pi kciau:
biciau
pi kes,
u éciau:
biiciau
u éjes
(132).
Sky iuje
apie
eiksmazodzio
iiSies
ka ego ija
i8 ySkin as
jos
san ykis
su
unkcine
sakinio
pe spek y a,
ku is
ge okai
ski iasi
nuo
angly
kalbos:
dél
g a-
ma iskai
neapib ez os
papildinio
ie os
eiksmazodZio
a z ilgiu
lie u iy
kalbo-
je
galimi
j ai is
angly
kalbos
pasy iniy
(ypa¢
ina iy)
kons ukcijy
a i ikme-
nys
(142-145).
Tik ai
be
eikalo
beasmenés
kons ukcijos
pa i inama,
kad...
(one
con i ms
ha ...)
a ian u
laikomas
okia
eik’me
bend inei
kalbai
nebi-
dingas
pasakymas
pa i ina,
kad...
(143).
Daug
diskusijy
kelianéias
lie u iu
kalbos
kons ukcijas
su
in anzi y iniy
ne eikiamuju
daly iy
be a dés
giminés
o momis
(cia
Zmoniy
gy enama
/
gy en a
i
pan.)
au o ius
apibidina
kaip
o maliai
pasy ines
( o mal
passi es),
nu odydamas
jy
beasmenj
pobidi
i
mo-
dalinius
a spal ius
(144).
Beje,
p ie
eiksmazodziy,
ne u in¢iy
sang aziniy
o mu,
ne eiké y
miné i
eiksmazodzio
by6 i
(148),
nes
jis
daznai
a ojamas
su
sang azos
o man u
a
pacia
eikSme.
Neasmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos
knygoje
ski s omos
j
is
g u-
pes:
1)
bend a j
(in ini i e),
2)
padaly ius
/
pusdaly ius
i
daly ius
(ge unds
and
pa iciples),
3)
eiksmazodinj
daik a a dj
( e bal
noun).
Nauju
i
sa i u
badu
apib éz a
i
ap a a
ad.
,,ge undijy“
g upé,
ku iai
p iski iamos
,,daly iu
o -
254
mos,
a ojamos
ad e bialine
unkcija“
(163).
Pasak
au o iaus,
a
g upe
suda o
du
nelinksniuojami
(indeclinable)
ge undijai,
a i inkan ys
esamojo
i
bu ojo
ka -
inio
laiko
padaly ius
(seinan ,
iséjus),
i
du
pusiau
linksniuojami
ge undijai,
a i inkan ys
pusdaly j
i
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamujy
daly iy
a dininka
(iSeidamas,
-a,
iséjes,
-usi).
Pusdaly iy
ko eliacija
su
Salu inj
eiksma
eiSkian-
Giais
( esp.
ad e bialiniais)
daly iais
y a jau
ne
sykj
kons a uo a,
i
daba
lie u-
iu
kalbo y oje
apsk i ai
links ama
pusdaly j
laiky i
esamojo
laiko
eikiamojo
daly io
o ma,
specializuo a
aplinkybinei
(ad e bialinei)
unkcijai.
Tuo
budu
pusdaly is
j aukiamas
j
daly iy
posis emj.
Ap a iamoje
g ama ikoje
nuei a
p ie-
Singu
keliu:
iek
pusdaly is,
iek
su
juo
ko eliuojamas
bi ojo
ka inio
laiko
ei-
kiamuju
daly iy
a dininkas
p iski i
p ie
ge undijy.
Taciau
aip
da an
eike y
ge undijais
(pusdaly iais)
laiky i
i
esamojo
bei
bi ojo
laiko
ne eikiamujy
da-
ly iy
a dininko
o mas,
ku ios
u édamos
aplinkybine
(ad e bialine)
unkcija
ko eliuojamos
su
pusdaly iais
bei
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamujy
daly iy
a -
dininkais
ies
i
laiko
pag indu
(a néSdamas:
a néSes
=
a nesamas:
a nes-
as).
Tad
au o iaus
pasi ly as
sp endimas
labai
iSplés y
daly iniy
o my
homo-
nimija:
as
pacias
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamujy
i
esamojo
bei
bu ojo
laiko
ne eikiamyjy
daly iu
a dininko o mas
eike y
laiky i
a ba
daly iais,
a ba
is
dalies
linksniuojamais
ge undijais
ik
pagal
unkcija.
Beje,
p ie
,,i8
dalies
links-
niuojamy
ge undijy“
pa eik a
o ma
doméjes
(154)
eiké y
pa aisy i
j
sang a-
zine
doméjesis.
Apibiidindamas
nelinksniuojamus
ge undijus
( esp.
padaly ius)
au o ius
mini
ik
aplinkybine
(ad e bialine)
ju
a oseng.
Sa i os
kons ukcijos
su
aiskinamo-
sios
eikSmés
padaly iais
(p z.:
Zina
j@
e kian /
e kus/
e ksian )
i
g ama-
ika
nei auk os,
gal
odél
j
ja
nepa eko
i
bi ojo
dazninio
bei
bisimojo
laiko
padaly iai,
ku ie,
pasak
au o iaus,
esa
,,ypa¢
e i*
(ex emely
a e
152).
T eciaja
neasmenuojamujy
eiksmazodzio
o my
g upe
g ama ikoje
laikomi
eiksmazodiniai
daik a a dziai
( e ba/
nouns)
su
p iesaga
-imas/-ymas
(165—
167).
Au o ius
pab ézia
ju
didelj
p oduk y uma:
jie
gali
bi i
da omi
be eik
i§
kiek ieno
eiksmazodzio.
Tai,
be
abejo,
p ia ina
uos
edinius
p ie
mo ologi-
niy
o my
i
pa eisina
jy
i aukima
j
eiksmazodZio
sis ema,
ypa¢
kalbos
moky-
mui
ski ame
da be.
P ie
a dazodiniy
da iniu,
jeinanciu
j
eiksmazodzio
sis e-
ma,
lie u iy
kalbos
eiksmazodinius
daik a a dzius
su
-imas/-ymas
y a
sky es
i
Al edas
Sennas
sa o
1966
m.
g ama ikoje
224-225
(g e a
in ini y o,
daly iu,
padaly iy
e c.);
lo yny
kalbos
eiksmazodiniai
a dazodZziai
su
p iesaga
-nd-,
ad.
ge undijai,
aip
pa
adiciSkai
laikomi
eiksmazodZio
sis emos
na iais.
Vien isinio
sakinio
sin aksé
ap a a
emian is
e bocen iniu
sakinio
mode-
liu.
Ta inys
laikomas
cen ine
sakinio
dalimi,
nes
a)
beasmeniy
sakiniy
pag in-
dine
dalis
y a
a inys,
b)
p iklausomosios
sakinio
dalys
(papildiniai,
aplinkybés)
iesiogiai
p iklauso
nuo
a inio,
be
ne
nuo
eiksnio.
Su
cen ine
sakinio
dalimi
—
a iniu
—
eiksnys
siejamas
a pusa io
p iklausymo
(in e dependency)
san y-
kiu
(212).
Taigi
ia
ado aujamasi
panasgiais
p incipais
kaip
Lie u iy
kalbos
ins-
255
i u e
pa eng ose
g ama ikose.
Disku uo ina
a odo
min is,
jog
apibend in uo-
se
eiginiuose
i
ad.
,,amzinyjy
iesy“
nusakymuose
ne a
p aleidziama
jung is
y a,
p z..
Zmogus
y a
mi ingas
(212).
Sio
ipo
sakiniai
be
jung ies,
ep ezen-
uojan ys
indoeu opieciy
nominalinius
sakinius,
nuo
seno
i
pla¢iai
a ojami
lie u iu
kalboje
(4Zuolas
kai is
médis;
Zmogis
mi ingas
e c.).
Naujas
i
idomus
y a
de inimo
sky ius
(229-235),
ku iame
apibidin a
daug
lie u iy
kal-
bai
sa i y
de inimo
a eju.
Pasku iniame
knygos
sky iuje
apie
zodziy
a ka
(236-247)
a skleis as
ak u-
aliosios
sakinio
skaidos
aidmuo
j ai iy
zodziy
a kos
modeliy
pa inkimui,
u
modeliy
san ykis
su
ski ingomis
kons ukcijomis
angly
kalboje
i
daug
ki y
s a -
biy
Sios
s i ies
dalyku,
ku ie
okio
pobudzio
g ama ikos
ku suose
iki
Siol
nebu-
o
nuosekliai
ap a i.
Baigdamas
no é¢iau
pab eéz i,
kad
Te je
Ma hiasseno
knyga
pa eikia
nuosekluy,
glaus a
i
sis emiskq
lie u iy
kalbos
g ama inés
sis emos
ap aSa,
ku-
is
bus
naudingas
ne
ik
s udijuojan iems
lie u iy
kalba,
be
i
bisimu
g ama i-
kos
da by
au o iams.
Vy au as
Amb azas
»yLINGUISTICA
BALTICA*
KETVIRTASIS
TOMAS
S ai
imame
j
ankas
jau
ke i ajj
1992
m.
Lenkijoje
p ade o
leis i
a p au i-
nio
bal is ikos
Zu nalo
,,Linguis ica
Bal ica“
oma.
Sis
omas
ypa ingas,
jis
ski -
as
Sim me¢iui
nuo
didziojo
indoeu opeis o
i
bal is o
J.
Ku y owicziaus
gimi-
mo
pamine i.
P adzioje
po
umpu és
p a a més
W.S
moczynskis
(p.
XI-XXV),
Sio
puikaus
bal is ikos
zu nalo
sumany ojas
i
edak o ius,
apz elgia
sa o
moky-
ojo
J.
Ku y owicziaus
gy enima
i
moksline
eikla.
Po
o
p isiminimais
apie
J.
Ku y owicziy
dalijasi
W.Ska mowskis(p.
XXVII-XXXII),
S.
U ban-
czykas(p.
XXXII-XXXVII),
ES awskis
(p.
XXXIX-XL).
Biog a iné
dalis
uzbaigiama
issamia
W.S
moczy iskio
suda y a
bal is iniy
i
sla is iniy
J.
Ku y owicziaus
da bu
bibliog a ija
(p.
XLI-XLIX).
Toliau
skelbiami
36
anglu,
okieciy,
p anciizy,
i alu,
usy
kalbomis
pa asy i
s aipsniai
j ai iais
bal is ikos,
sla is ikos,
kai
ku ie
i
indoeu opeis ikos
klausi-
mais.
Dziugu
Siame
,,Linguis ica
Bal ica*
ome
(kaip
i
ki uose)
ma y i
Lie u-
os
kalbininky
pa a des.
Pi miausia
mine inas
Z.Zinke iciaus
s aipsnis
(p.
83-91),
ku iame
emian is
ank aS iniy
eks u,
uz aSy u
p ieS
pasi odan
M.
Maz ydo
Ka ekizmui,
analize
keliama
hipo ezé,
kad
ank as iniy
lie u isky
as y
galejo
bu i
jau
Mindaugo
laikais.S.
Ka ali inas
(p.
135-140)
pa eikia
o iginalia
4mZzaus
e imologija.
Velionis
V.
G ina eckis
(p.
145-148)
zemaiciy
a meje
pasi aikan i
zodj
kénka
,,puSis“
susiejo
su
la.
kuoks
,,medis“
256