anciy
skai¢ius
da
sieké
ko
ne
iks an j
asmenu,
ku iy
daugiausia
bu o
Zase-
ciy
sodziuje,
maziau
Pagi iuose,
Na diuose,
S éloje,
Te eikiuose
i
k .
NeZinia,
kiek
lenky
kalbininkai
J.
Rozwadowskio
palikimo
a chy e
da
as
skelb iny
da-
lyky,
a¢iau
leidinys
,,Zie elos
apylinkiy
lie u iy
a mé
Nauga duko
k aS e“
liks
kaip
ienas
e ingiausiy
J.
Rozwadowskio
li uanis iniy
da bu,
p a u inusiy
lie-
u iy
dialek ologijg.
Uz
ai
isiems
lenky
kalbininkams,
p isidéjusiems
p ie
Sio
da bo
pa engimo
spaudai,
didziausia
miisy
padéka.
Aloyzas
Vidugi is
REIKSMINGI
DARBAI
ISKILAUS
KALBININKO
SIMTMECIUI
XX
amZiaus
Eu opos
kalbo y a
nea ski iamai
susijusi
su
lenky
kalbininko
Je zy
Ku y owicziaus
a du.
Remdamasis
s uk i inés
analizés
me odais
Sis
ne-
pap as ai
pla aus
aki acio
y iné ojas
a skleidé
naujy
pe spek y y
lyginamojoje
i
bend ojoje
kalbo y oje,
o
sa o
no a o iskas
min is
ealiza o
daugelyje
mo-
nog a ijy
i
ki y
da by,
ku ie sa o
ema ika
apima
ne
ik
indoeu opieciy,
be
i
ki y
Seimy
(ypa¢
semi y)
kalbas.
Kokios
gy os
daba
jo
idéjos
i
adicijos,
aki-
aizdziai
odo
du dideli
s aipsniy
inkiniai,
suda y i
Woiciecho
Smoczynskio
i
paskelb i
Sim ujy
Ku y owicziaus
gimimo
me iniy
p oga.
Vienas
is
y
inkiniy,
ski as
bal is ikai
i
sla is ikai,
i8¢jo
kaip
musy
kalbininkams
ge ai
Zinomo
a p-
au inio
Zu nalo
,,Linguis ica
Bal ica“
ke i asis
omas
(Ku y owicz
Memo ial
Volume
Pa
Two,
K akéw,
1995,
333
p.).
Ki as,
da
didesnis,
inkinys
y a
ski -
as
bend iesiems
bei
me odologiniams
kalbo y os
klausimams
i
i ai iy
(dau-
giausia
indoeu opie¢iy)
kalby
aidai
(Ku y owicz
Memo ial
Volume
Pa
One.
Analec a
Indoeu opaea
C acowiensia
Vol.
II,
K akéw,1995,
593
p.).
Ta
inkini
ia
i
no é ume
umpai
ap a i.
I8
jame
paskelb y
da by
ma y i,
kaip
Ku y o-
wicziaus
min ys
oliau
esiamos
i
a sispindi
daba iniuose
j ai iy
kalby
aidos
y imuose.
Lie u iy
is o inei
kalbo y ai
Ku y owicziaus
da bai
ypa¢
s a biis
sa o
me o-
dologiniais
i
eo iniais
p incipais.
IS
daugelio
inkinyje
paskelb y
s aipsniy
Cia
no éCiau
a k eip i
démesj
j
uos,
ku iuose
nag inéjami
dalykai
galé y
paska in i
musy
kalbininkus
apmas y i
i
a idziau
pa y iné i
a i inkamy
lie u iy
kalbos
i
ki y
bal y
kalby
eiSkiniy
aida.
]Zymiojo
kalbininko
biog a ija,
mokslo
da bai
i
jy
me odiniai
pos ula ai
ap-
a i
inkinio
suda y ojo
i
edak o iaus
Smoczynskio
j adiniame
s aipsnyje
(,,Je zy
Ku y owicz
1895-1978.
On
he
hund ed h
anni e sa y
o
his
bi h“,
XI-
XXIV).
Taikydamas
indoeu opie¢iy
kalby
lyginamajai
g ama ikai
unkcinj
po-
ziu j
j
kalba,
Ku y owiczius
daugiausia
y é
ne
a ski us
kalbos
elemen us,
be
ju
a pusa io
san ykius
i
jy
sis emy
geneologija,
o
uos
kalby
iene y
san ykius
apib ézeé
a siz elgdamas
j
jy
opozicijas,
neu alizacijos
a ejus
i
hie a chija.
248
Ti ian
opozicijy
kai a
i
jy
aidos
k yp i
galima
nus a y i
kalbos
ki imy
san yki-
ne
ch onologija.
Pazymé ina,
kad
Ku ylowicziaus
apib éZ a
i
isbandy a
idines
ekons ukcijos
me odika
bu o
panaudo a
i
Lie u os
kalbininky
Jono
Kazlaus-
ko,
Vy au o
Maiiulio
i
k .
da buose;
ji
sékmingai
aikoma
i
daba .
Lie u iy
i
ki y
bal y
kalby
eiksmazZodziy
laiko
i
eikslo
ka ego iju
y ine-
ojus
u é y
sudomin i
Axelio
Hol oe o
s aipsnis
(,,Je zy
Ku y owicz
on
e bal
aspec “,
19-24).
Jame
oliau
plé ojamos
min ys
apie
indoeu opie¢iy
p okalbei
ekons uojama
nedi e encijuo a
eikslo/laiko
ka ego ija,
ku ios
emuose
im-
pe ek y inis
esamasis
laikas
bu es
p ieSinamas
pe ek y iniam
bi ajam
laikui
(p e e i ui).
Sla y
kalbose
eikslas
y a
iesiogiai
nep iklausomas
nuo
laiko,
o
impe ek as
i es
bi uoju
laiku,
ad
Ku y owiczius
okiq
bikle
laiké
ély a
lai-
ko/ eikslo
ka ego ijos
aidos
pakopa.
Palygings
sla y,
omany
i
g aiku
kalby
duomenis
Hol oe as
p iéjo
is ada,
kad
sla y
kalby
eiksmazodziy
ski ingi
eiks-
lo
kamienai
galéje
susida y i
i
nep iklausomai
nuo
eikslo
pozi iu
zymeé uy
laiko
o mu.
Tad
sla y
impe ek y inés
(eigos
eikslo)
o mos
galéjusios
bu i
a imesnés
senajam
impe ek ui
negu
bu o
manoma
iki
Siol.
Ka u
Hol oe as
pab é7ia,
jog
oliau
i ian
eikslo
ka ego ija
labai
s a bu
ski i
du
eikslo
opo-
ziciju
ipus:
iesiogiai
susijusj
su
laiko
nu odymu
i
nuo
jo
nep iklausoma.
Leszeko
Bedna czuko
s aipsnyje
(,,Typologie
e
isomo phisme
du
sys eme
indo-eu opéen“,
39-48)
bandoma
apzZ elg i
s a biausias
indoeu opie¢iu
p o-
kalbés
g ama inés
sis emos
ypa ybes
Siuolaikines
kalby
ipologijos
pozi iu.
Ta p
ju
au o ius
nu odo
dideli
pos pozicinés
de i acijos
aidmeni,
leksiniy
galuniy
sink e izma,
labiau
iSplé o as
a daZodines
ka ego ijas
i
maziau
—
eiksmazo-
dines.
Zodziy
san ykiai
bu e
ei8kiami
linksniais
i
pos poziciniais
p ielinks-
niais
( .
y.
polinksniais,
a ba
pos pozicijomis),
aip
pa
pos poziciniais
jung u-
kais
i
daugeliu
dalely¢iy.
Zodziy
a ka
bu usi
j ai uojan i,
be
y a es
SOP
( esp.
SOV)
modelis.
Au o ius
eigia,
kad
kai
ku iy
kalbininky
spejama
e ga y-
iné
a
ak y iné
sakinio
sanda a
nepalikusi
aiSkiy
pédsaky
seniausiuose
indo-
eu opieciy
kalby
eks uose.
Akuza y o
a ojimas
iesioginio
papildinio
links-
niu
laikomas
a gumen u,
p ieS a aujanciu
e ga y ines
sakinio
sanda os
ekons -
ukcijai
uo
laiko a piu,
kai
indoeu opieciai
u éjo
leksinio
ipo
g ama ine
sis-
ema.
S aipsnyje
keliama
min is,
jog
agliu inacinio
i
izoliacinio
ipo
elemen-
ai,
pas ebimi
kai
ku iose
indoeu opie¢iy
kalbose,
gali
bu i
a si ade
del
ki u
Seimy
i
ki okio
ipo
kalby
po eikio.
ISo ine
ki okio
ipo
kalby
j aka
aiskinamas
i
eiksmazodzio
laiky
sis emos
siau éjimas,
audi y o
( esp.
ne iesiogines
nuo-
sakos)
ka ego ija,
e ga y iné
sakinio
kons ukcija
i
eiksmazodzio
p adineé
ie-
a
kai
ku iose
kalbose.
Vis
dél o
eiké y
a siz elg i
j
ai,
kad
ide.
kalby
seno eje
pas ebime
daugiau
agliu inacijos
b uozy,
o
san ykiniy
mo emy
unkcijos
y a
labiau
di e encijuo os
negu
élesniais
aidos
laikais,
s ip éjan
mo emy
uzijai
bei
sink e izmui.
Tai,
beje,
yskiai
ma y i
i
lie u iy
kalbos
leksijos,
ypa¢
links-
nia imo,
is o ijoje.
Tad
ben
kai
ku ie
agliu inacijos
eiSkiniai
(pa yzdziui,
san-
ykiniy
mo emy,
ypa¢
p iesagy,
didesnis
seman inis
sa a ankiskumas)
gali
bu-
249
i
pa eldé i,
juos
nebi ina
aiskin i
kon ak ais
su
ki y
ipy
kalbomis.
Bal u kalby
in ini y y
i
supino
(siekinio)
kons ukcijy
aida
padeda
aiSkiau
sup as i
José
Luis
Ga cia-Ramono
s aipsnyje
pa eik i
Vedy
kalbos
duomenu
y imo
ezul a ai
(,,Zu
Konku enz
on
Da i
und
Akkusa i
on
Nomina
ac-
ionis
und
Abs ak a
im
Indoge manischen“,
101-114).
IS
jy
ma y i,
kad
eiks-
mazodzio
abs ak y
akuza y as
nuo seniausiy
laiky
u éjes
k yp ingumo
(Ziel)
eikSme,
0
da y as
eiskes
iksla
(Zweck).
Taciau
kon eks o
salygojamais
a e-
jais
su
judéjimo
eiksmazodZiais
( ed.
a-ya
‘ei i’,
aA
‘ aziuo i’
i
pan.)
u
eiks-
miy
ski umas
bu es
neu alizuojamas
i
abiejy linksniy
o mos
galéjusios
eikS i
paski i.
Akuza y as
bu es
dazniau
a ojamas
su
nep ieSdéliniais
i
in anzi y-
iniais,
da y as
—
su
p ieSdéliniais
i
anzi y iniais
eiksmazodzZiais.
Bal y
kal-
by
in ini y ai
aip
pa
y a
iS iedeje
i$
paski j
eiskusio
da y o,
supinas
—
i§
aku-
za y o,
aciau
supina
Cia
pap as ai
ma ome
ik
su
judéjimo
eiksmazZodziais.
Vis
del o
lie u iy
i
la iy
a mése
andami
supino
a osenos
a ejai
su
‘no é i’,
‘galé i’
eikSmiy
eiksmazZodzZiais
(plg.au .
LKK XXXII,
100)
leidzia
many i,
kad
ki ados
i
bal y
kalbose
eiksmazodziy
abs ak y
da y ai
i
akuza y ai
—
in ini y y
bei
supino
pi m akai
-
bu o
a ojami
panaSiai
kaip
senojoje
indy
kalboje
Vedy
laiko a piu.
Apie
sansk i o
in ini y y
su
- um,
kilusiy
i8
eiksmazodziy
abs ak u
akuza-
y u,
a osena
kalbama
i
Jos o
Gippe o
s aipsnyje
(,,Zu
Syn ax
des
In ini-
i s
au
-
Zum
im
Al indischen“,
255
—277).
IS
gausiu
i
de aliai
isnag iné y
duo-
meny
ma y i,
kad
beasmenése
kons ukcijose
su
be a dés
giminés
bid a dzio
o ma
sakyam
‘galima’
Sie
in ini y ai
bu o
siejami
i
su
akuza y u,
i
su
nomina-
y u
panaégiai
kaip
lie u iy
kalbos
kons ukcijoje
ga/ima
pjau i
ugius
/
ugiaz
i
pan.
Tad
jsidémeé ina
au o iaus
iS ada,
jog
okios
sansk i o
beasmenés
kons uk-
cijos
esanCcios
naujos
kilmés,
iS iedéjusios
i$
asmeniniu.
Tai
p a a u
u é i
ome-
nyje
i ian
lie u iy
i
la iy
kalby
ad.
objek o
nomina y o
kilme.
Bal is ai,
i ian ys
eiksmazodzZio
laiky
sis emos
aida,
u é y
a k eip i
dé-
mesj
ij
Paolo
di
Gio ine
s aipsni
apie
p e e i a
su
ilguoju
Saknies
okalizmu
aka inése
indoeu opieciy
kalbose
(,,Sul
p e e i o
a
ocalismo
adicale
lungo
nelle
lingue
indoeu opee
‘occiden ali’“,
115-129).
Kaip
zinoma,
bal yu
kalby
bu ojo
laiko
o mos
su
ilguoju
balsiu
iki
Siol
in e p e uojamos
ski ingai:
ieni
y iné ojai
ka u
su
Nicolas
an
Wijku,
Ch is ianu
S angu,
Jonu
Kazlausku
jas
laiko
seno inémis,
pa eldé omis,
o
ki i
p i a ia
Ku y owicziui,
laikiusiam
jas
naujesnémis,
susida iusiomis
bal y
kalby
di oje.
S aipsnio
au o ius,
1990
m.
paskelbes
didele
knyga
apie
indoeu opie¢iy
pe ek a
(S udio
sul
pe e o
indo-
eu opeo.
Pa e
I,
Roma:
,,La
Sapienza“),
pa eikia
naujy
a gumen y
uz
ai,
kad
i
lo yny,
kel u
bei
ge many
kalby
p e e i o
o mos
su
ilguoju
Saknies
okaliz-
mu
esancios
ne
senojo
pe ek o
e leksai,
o
ino acijos,
susida iusios
nep iklau-
somai
kiek ienoje
kalby
g upéje,
silpnéjan
eduplikacijos
aidmeniui
i
nyks-
an
paciam
pe ek ui.
Apie
indoeu opie¢iy
pe ek o
kilme
is
pe i as inés
kon-
s ukcijos
su
eiksmazodiniu
a dazodZiu
i
jung imi
kalbama
aip
pa
Wi oldo
250
S e anskio
s aipsnyje
(,,L’o igine
du
pa ai
en
indo-eu opéen“,
131-135).
1976
m.
zu nale
,,Bal is ica*
XII
(1),
25-29
bu o paskelb a
jidomi
E iko
P.
Hampo
hipo ezé
apie
indoi anénuy,
g aiky,
a mény
pe ek ui
budingo
augmen-
o
galimus
pédsakus
lie u iu
kalbos p ieSdéliniy
eiksmazodziy
bu ojo
laiko
o mose:
uos
pédsakus
odas
ki ¢io
a i aukimas
j
p ieSdeélj
iS
ki ados
p ie§
Sakni
bu usio
i
éliau
isnykusio
ki ciuo o
augmen o
(plg.
pad ioda
—
pada e
i
pan.).
Siame
inkinyje
isspausdin ame
s aipsnyje
au o ius
panasiu
bidu
e-
kons uoja
augmen a
(ide.
e-)
i
albany
kalbos
eiksmazodzio
dha
‘duo i’
o -
mose.
Lygindamas
jas
su
a i inkamomis
bal y
kalby
eiksmazodzio
o momis
jis
mano,
kad
ai
galin i
bu i
albany,
bal y
i
sla y
kalby
bend ybe
(,,Albanian
dha
‘gi e’,
395-398).
S a bis
indoeu opie¢iy
kalby
eiksmazodzio
sis emos
susida ymo
klausi-
mai
s a s omi
i
Reinha do
S empelio
s aipsnyje
apie
s a y o,
pe ek o
i
me-
dijaus
san yki
(,,S a i ,
Pe ek
und
Medium:
Eine
e gleichende
Analyse
ii
das
Indoge manische
und
Semi ische“,
518-528).
Busenos
—
eiksmo
opozicija
laikoma
pi mine,
pacia
seniausia.
AiSkinama,
kad
bisenos
eiksmazodziai
ki a-
dos
bu e
nedi e encijuo i
nei
laiko,
nei
nuosakos
a
uSies
a z ilgiu
i
suda e
indoeu opie¢ciy
pe ek o
pama a.
RiSies
ka ego ija
i
ak y o
—
medijaus
p ies-
p ieSa
p iski iama
ik
eiksmo
eikSmeés
eiksmazodziy
o moms.
Au o ius
ap-
a ia
a ejus,
ku
bisenos
(s a y ine)
i
ezul a ing
eikSme
i8
pi miniy
bisenos
eiksmazodziy
pe émusios
medijaus
o mos,
nu odo
semi y
kalbos
pa aleles.
Lie u iy
kalbos
kiekiniai
skai a dziai
sep yn/
i
de yni
nuo
seno
kildinami
iS
ekons uo y
ide.
o my
‘sep p/sep mm
i
‘neup.
A i inkamos
ge many
i
ana-
oly
kalby
o mos
nag inéjamos
Kenne ho
Shieldso
J .
s aipsnyje
(,,On
he
Indo-Eu opean
o igin
o
he
Ge manic
ca dinals
‘7’
and
‘9’“,
505-512).
Cia
aiskinama,
kad
indoeu opieciy
skai a dis,
zymin is
‘7’,
u éjes
Sakni
‘sep-,
p ie
ku ios
bu e
p idé i
,,nesingulia iniai*
elemen ai
*-¢
i
“-7.
Tuo
bidu
susida e
duble ai
‘sep- i
“sepn>*sepm,
o
del
jy
kon aminacijos
a si ades
‘sep ,
ku io
e leksas
lo yny
kalboje
y a
sep em.
Taciau
da
p ies
‘sepp
i ima
sepm
p ie
jo
ge many
i
ana oly
dialek uose
bu es
p idé as
an asis
,,nesingulia inis“
ele-
men as
-
i
aip
susida iusi
ge many
kalboms
ekons uojama
p a o ma
‘sep .
Panagiai
p ie
Saknies
“new-
bu es
p idé as
,,nesingulia inis
*-7,
o
ge many
i
ana oly
kalbose
da
i
*-¢.
Pi mines
o mas
‘sepg i
“new
au o ius
mano
ki a-
dos
bu us
ben
d iejuose
—
ge many
i
ana oly
—
dialek uose.
Pagal
Si
aiskinima
ge many
kalby
skai a dzius,
zymin¢ius
‘7’
i
‘9’,
eiké y
kildin i
i§
kiek
ski in-
gu
p a o my
negu
a i inkamus
bal y
kalby
skai a dZius.
Cia
paminé i
s aipsniai,
labiau
susije
su
lie u iy
is o inés
kalbo y os
p oble-
momis,
suda o
ik
nedidele
dalj
knygoje
paskelb y
da by.
Joje
andame
61
s aipsni,
i8
ku iy
3
ski i
Ku y owicziaus
gy enimui
i
da bams,
8
—
bend ie-
siems
i
me odologijos
klausimams,
9
—
indoeu opeis ikos
p oblemoms,
4
—
he-
i y,
2
—
ocha u,
7
—
indoi anénu,
2
-
a ménu,
7
-
g aiku,
1
—
albany,
3
—
lo ynu,
5
—kel u,
6
-
ge manu,
3
—semi y
i
1
— iu ky
kalboms.
Rinkinyje
idé a
Woicie-
251
cho
Smoczynskio
suda y a
Ku y owicziaus
da by
bibliog a ija
(XXXV-XLVIJ),
o
knygos
gale
—
Zodiiy
i
pa a dZiy
odyklés.
Si
puikiai
pa eng a
i
labai
u inin-
ga
knyga
nieku
nenusileidzia
ge iausiems
okio
pobidzio
Vaka u
Eu opos
lei-
diniams.
Ka u
su
jau
miné u
an uoju
Ku y owicziui
ski u
omu
(Linguis ica
Bal ica
4)
i
o
pa ies
Woiciecho
Smoczynskio
pa eng u
memo ialiniu
inkiniu
Janui
Sa a ewicziui
(Analec a
Indoeu opea
C aco iensia
Vol.
1,
C aco iae,
1995)
ai
gali
bu i
pa yzdys,
kaip
i
mes
u é ume
page b i
zymiausiy
Lie u os
kalbi-
ninky
a minima.
Vy au as
Amb azas
LIETUVIU
KALBOS
STUDIJU
VADOVAS
TERJE
MATHIASSEN.
A
SHORT
GRAMMAR
OF
LITHUANIAN,
Columbus,
Ohio,
1996:
Sla ica
Publishe s,
INC,
256
P.
Pas a uoju
deSim meciu
daugelyje
Eu opos
Saliy
pas ebime
lie u iy
kalbos
s udiju
pagy éjima.
Lie u iy
kalbos
ku sai
skai omi
ne
ik
La ijos,
Vokie ijos,
Lenkijos,
Rusijos,
be
i
I alijos,
S edijos,
No egijos,
Suomijos,
Cekijos
i
ki u
Saliy
uni e si e uose,
daugelyje
jy
ykdomi
s a bis
li uanis ikos
y imai,
ku ia-
mi
nauji
pe iodiniai
bal y
kalbo y os
leidiniai!.
Ta¢iau
iki
Siol
labai
iko
uni-
e si e inéms
s udijoms
p i aiky y
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ado y
angly
kal-
ba.
Ta
sp aga
padeda
uZpildy i
neseniai
pasi odziusi Oslo
uni e si e o
p o eso-
iaus
Te je
Ma hiasseno
,,T umpa
lie u iy
kalbos
g ama ika“.
G ama ikos
au o ius
—
lie u iy
kalbininkams
ge ai
Zinomas
bal is as
i
sla-
is as,
No egijoje
esian is
sa o
moky ojo
Ch is iano
S ango
li uanis ikos
s u-
dijy
adicijas.
Jis
puikiai
kalba
lie u i8kai
i
y a
paskelbes
daug
s a biy
lie u iy
kalbo y ai
da bu.
Ilgq
laika
dés ydamas
lie u iy
kalba
Oslo
uni e si e e
jis
su-
kaupé
didelj
Sios
s i ies
pa y ima,
ku iuo
i
pasinaudojo
sa o
g ama ikoje.
G ama ika
susideda
i§
umpo
i ado
i
14
sky iu.
I ade
pa eikiama
Siek
iek
duomeny
apie
lie u iy
kalbos
ie a
a p
ki y
kalby,
pag indines
jos
a mes
i
daba ine
bikle.
Pi majame
sky iuje
(21-36)
apibiidin a
bend inés
lie u iu
kal-
bos
onologiné
sis ema,
jos
ealiza imas
Snekamojoje
i
asomojoje
kalboje,
aip
pa
balsiy
i
p iebalsiy
kai a
i
ki is
bei
p iegaidé.
2-7
sky iuose
(37-177)
ap a i
mo ologijos
dalykai
pagal
zodziy
klases
( ad.
kalbos
dalis),
jy
mo olo-
gines
ka ego ijas
i
kai yba.
A siz elgian
i
knygos
a o ojo p ak inius
po ei-
kius,
o my
i
jy
unkcijy
ap a’ymas
né a
ienas
nuo
ki o
g ieZ ai
a ski as,
kny-
Vienas
i8
naujausiy
—
Pie o
U.
Dini
i
Nikolajaus
Mikhailo o
edaguojamas
Res
Bal icae.
Miscellanea
i aliana
di
s udi
bal is ici.
1,
1995;
2,
1996;
3,
1997,
Pisa.
252