LIETUVIYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
ApZz algos.
Recenzijos.
Pas abos
Opinions.
Re iews.
Obse a ions
Ube blicke.
Rezensionen.
Anme kungen
DEL
RYTU
AUKSTAICIU
TARMES
SKIRSTYMO
Ge ai
suklasi ikuo i
a mes
jmanoma
ik
ada,
kai
kalbos
plo as
y a
k uop&¢iai
is i as,
kada
jau
Zinomos
isos
s a besnés
izoglosos.
Taciau
p ak iskas
a miy
y imo
da bas
e ¢ia
klasi ikuo i
(ski s y i)
a mes,
kad
i
ne obulai,
jau
da bo
p adZioje.
Ry y
auks aiciy
a mé
p ie§
ka a
bu o
nepalygin i
maziau
i8 i a
ne-
gu
aka y
(i
pie y)
aukS aiciy
a
Zemaiciy
a més,
odél
jq
suski s y i
j
pa a -
mes
i
da
smulkesnius
iene us
bu o
sunku.
P o .
An anas
Salys,
i§
dalies
sekdamas
Kazimie u
Jauniumi,
a puka io
lai-
ko a piu
pasiiilé
y y
aukS ai¢ius
(jis
adino
auks aiciais
y ieciais)
ski s y i
j
is
pa a mes:
1)
pan inininkus,
ku ie
i ap adzius
an,
am,
en,
em
iSlaika
s eikus,
o
i agalius
e ciq
on,
2m,
en,
em,
aip
pa
i agalius
4,
e
is e cia
9,
e-;
2)
pon ininkus,
ku ie
miné us
ga sus
e cia
an,
2m,
en,
em
esp.
9,
@
(iS
4,
¢)
ne
ik
i agaliuose,
be
i
i ap adziuose
skiemeny-
se,i 3)
pun ininkus,
ku ie
ie oj
an,
am,
en,
em,
4,
¢
u j
un,
um,
in,
um,
U,
7.
Ta iau
ge ai
i8 y us
paaiskéjo,
kad
jo
pan ininky,
pon ininky
i
pak aS iniy
pun ininky
plo uose
is
ik yjy
y a
daug
sudé ingiau.
Cia
ie omis
esama
ki okiy
i imy,
A.
Salio
da
neZino y.
An ai
apie
K ekena a,
Ramygalq
i ap adziai
an,
am,
en,
em
iSlaikomi
s eiki,
be
i agaliai
e ciami
un,
um,
n,
m,
aigi
i$
esmés
Cia
y a
pun ininkiSkas
pan ininky
a ian as,
ku io
A.
Salys
nebu o
numa es.
Apie
Pane ézj
i ap adzius
Siuos
ga sus
e éia
kaip
pon ininkai,
o
i agalius
—
kaip
pun ininkai,
aigi
Gia
él
sa i as
pun ininkiSkas
pon ininky
hib idas.
Apie
Pas alj,
Salodius,
a i kS iai,
i ap adzius
a ia
kaip
pun ininkai,
o
i agalius
—
kaip
pon ininkai,
ia
jau
pon ininkiskas
pun ininky
hib idas.
Be
o,
ne
isu
en,
em
i imas
y a
analogiskas
an,
am
i imui:
esama
okiy
Snek y,
ku
dn,
4m
e ciami
Jn,
jm,
be
én,
ém
iSlaikomis eiki
(Joniskélis,
VaSkai...),
aigi
pusiau
pon ininky,
pusiau
pan ininky.
Maza
o,
i -
agaliy
e ,
em
i imas
daug
ku
p iklauso
nuo
olimesnio
skiemens:
p ies
minkS q
p iebalsj
bina
e ,
e ,
o
p ie’
kie a—
o ,
‘om.
I ai o e
da
didina
gausus
ski umai
neki ¢iuo uose
skiemenyse.
Balsiy
4,
¢
i imas
i gi
daug
ku
neklauso
A.
Salio
nuos a os.
Daugelis
pan ininky
i
pon ininky
g
ki éiuo a
e éia
o
nezii édami
p iegaidés,
o
neki ciuo g
a ia
9,
ik
pak a8 yje
apie
K ekena g
u ima
4
(po
ki éiu)
esp.
2
(neki Giuo ame
skiemenyje).
Apie
Pas alj
a iama
@
a ba
9
p iklausomai
nuo
237
ki cio
(ne
p iegaidés
!).
Vie oj
¢
Zodzio
idu yje
daugelis
a ia
a i a
e
(ki Giuo as
ilgas,
neki ciuo as
umpas,
p iegaidés
nepaisoma),
o
galiinéje
—
susiau éjus]
e
(apie
K ekena a
e
).
Ry uose,
apie
Pas alj,
a iama
7
a ba
e
ziu in
ki cio
(ne
p iegaidés).
Esan
okiai
padé¢iai
nejmanoma
iksliai
su o muluo i,
kas
y a
ie
pan ininkai
i
kas
pon ininkai.
A ski i
ienus
nuo
ki y
bii y
galima
ik
pagal
ki Giuo y
i -
ap adziy
dn,
dm
(8iy
d iejy
!)
a ima,
be
ai
u é y
eo ine,
be
jokiu
bidu
ne
p ak ing
eik’m¢.
Ma
Zodziy
su
ki ciuo ais
i ap adziais
4n,
4m,
ku iuos
pon ininkai
i8
ik yjy
e ia
Jn,
dm,
y a
isai
nedaug,
os
keliolika
(daznesni
an is,
langas,
pan is,
sdm is...),
neskai an
jy
p iesaginiy
ediniy.
Daug
dazniau
pon ininky
plo e
a ojami
s eiki
(ne e ¢iami)
i ap adziai
dn,
dm,
bi en ,
an inés
kilmés
(p z.,
‘éms a,
da .
sg.
ém,
ge dm,
da .
pl.
aikém,
1.
pl.
di bam
i
k .),
skoliniuose
i
i
bend inés
kalbos
a éjusiuose
Zodziuose
(4ngelas,
bankas,
ankas
i
. .),
onoma opéjinés
kilmés
zodziuose
(4m elé i,
bamb elé i...)
i
k .
Gali
zmogus
kalbé i
isq
dieng
i
nepa a o i
né
ieno
iS
y
keliolikos
Zodziu,
u in¢ciy
e ciamus
dn,
4m.
Maza
o,
dél
nuoseklumo
u é ume
i&ski i
da
i
puon ininkus,
plg.
a ima
pion is
‘pan is’
Jo ainiai.
Pagaliau
okio
ski s ymo
bep asmiSkumga
odo
ai,
kad
pagal
jj
galime
suski s y i
ik
y y
auk& aiciy
plo o
Siau és
aka y
kampa,
0
isas
ki as
kelis
ka us
didesnis
plo as,
p iklausan-
is
ien
pun ininkams,
uo
biidu
lieka
nesuski s y as.'
1964
m.
su
Aleksu
Gi deniu
ikslindami
a miy
klasi ikacija
pasiiiléme
y-
y
aukS aicius
ski s y i
ki u
pag indu:
j
aka us
mazZdaug
nuo
Papilio-Vabal-
ninko-Ka a sko-Gied ai iy-Maisiagalos
linijos
esanéiame
y y
auks aiciy
plo e,
ku
neki ciuo uose
skiemenyse
neski iami
ilgieji
i
umpieji
balsiai
(jie
isi
buna
ik
umpi),
siilléme
iSski i
pane ézi&kiy,
ku ie
isus
umpuosius
galuninius
balsius
suplaka
j
ienq
edukuo g
balsj
(po
kie o
p iebalsio
uZpakalinj,
po
minkS o
—
p ieSakinj),i
Si in iSkiy,
ku
okio
suplaki-
mo
né a,
pa a mes,
0
j
y us
nuo
os
linijos,
ku
neki éiuo uose
skiemenyse
balsiy
ilgumo
ski umas
i8laikomas,
mes
si léme
igski i
u eniski
u,
anyk& ény,
kupiskény
i
ilnigkiy
pa a mes
pagal
uos
pa¢ius
k i e ijus
kaip
i
A.
Salio
klasi ikacijoje,
ik
da us
pa a méms
ki us
pa adini-
mus
(ne
p a a dinés
kilmés,
be
pagal
s a biausia
ame
plo e
mies q).
Toks
y y
aukS aiciy
a més
ski s ymas,
kaip
i
isa
pa ikslin a
a miy
klasi ikacija,
ilgainiui jsigaléjo
i
daba ,
galima
saky i,
isuo inai
a ojama.
Veliau
gilinan is
j
a miy
ski iamyjy
ypa ybiy
senuma
bei
kilme
i
apsk i-
ai
i ian
lie u iy
kalbos
a miy
is o ija,
i yskéjo
nuomoné,
kad
susi o ma u-
sios
anykS ény
i
kupiskény
pa a més
ilgainiui
pe skélé
pusiau
senesnj
u enis-
kiy
( ipiSkiausiy
y y
aukS ai iy)
plo a.
Po
o
i8
aka y
a slinkusi
ino aciné
'De ali
A.Salio
ski s ymo
k i ika
iSdés y a
leidinyje:
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai,
A
se ija
3(31),
1969,
142-146.
238
pane eziskiy
i
Si in i8kiy
banga
ilgainiui
uZliejo
aka ing
,,u eniSkiy“
puse,
ik
Siau éje
p ie
kupiSkeny
liko
adinamoji
Vabalninko
Snek a,
p iski iama
Siau és
pane éziSkiams,
be
da
palygin i
a ima
u eniSkiams.
Be
o,
da
paaiskéjo,
kad
be
Vabalninko
Snek os,
esama
ki o
,,u eniSkiy“
elik o
deSiniaja-
me
S en osios
k an e
a p
Ka a sko
i
Vidiskiy
(Geluéiai
i
k .
kaimai).?
Neseniai
Zane a
U bana iéiii é-Ma ke iciené
paskelbé
labai
idomy
s aipsnj*,
ku iame
eigiama,
jog
pas a ajj
,,u eniSkiy“
elik a
apie
Gelucius
suda as
didesnis
plo as,
bi en ,
isi
Ka a sko
i
VidiSkiy
pa apijy
kaimai
(labai
s a bus
pas ebéjimas!),
ik
8]
plo a,
jos
nuomone,
eiké y
ski i
ne
p ie
pie y
pane éziskiy,
be p ie
Si in iSkiy.
Ji
iskélé
klausima,
a
apsk i ai
e éjo
Si in-
iSkius
a ski i
nuo
pie iniy
pane éziskiy,
juk
Sios abi
y y
aukS aiciy
pa a més
esancios
labai
a imos.
Daugiau
esq
pama o
Siau inius
pane éZziskius
a ski i
nuo
pie iniy
i
laiky i
a ski a
y y
aukS ai¢iy
pa a me.
Taciau
daba
esa
g iau i
nusis o éjusios
klasi ikacijos
nebe e a.
Dél
iSkel y
abejoniy
i
samp o a imy
S ai
kas
pasaky ina.
Pi miausia
dél
Ka a sko-Vidiskiy
pa apijy
p isky imo
Si in iskiams.
Kaip
Vabalninko
apylinkés,
aip
i
Sios
pa apijos
suda o
pak aS ines
pane éziskiy
Snek as
(Vabalninko
apylinkés
—
Siau és,
Sios
pa apijos
—
pie y
pane éziskiy),
a mieS as
elik iniy
u eniSkiy
(Vabalninko
apylinkése)
a ba
jy
esinio
daba i-
nio
Si in iSkiy
(Ka a sko
i
VidiSkiy
pa apijos)
ypa ybiy.
Pe einamasis
Ka a s-
ko-VidiSkiy
Snek os
pobidis
aki aizdus.
An ai
VidiSkiuose
sakoma
dé bus
‘da -
bas’,
acc.
pl.
sakus
‘Sakas’
kaip
i
isame
pie y
pane éZziskiy
plo e
(plg.
Si in-
iskiy
da bas,
sakds),
be
Saka
(plg.
Si in iskiy
Saka,
p.
pane éziskiy
sak ),
di ba
(Si .
di ba,
p.
pan.
di bu),
koja
(Ri .
koje,
p.
pan.
k6je)
su
i8laiky u
,u eniskiy“
e leksu
-a
(Saka
a eju
i
Si in iSkiy).
Esan
okiai
padé¢iai,
8iq
pe einamaja
Snek q
galima
bi y
p iski i
iek
pie iniams
pane éziskiams,
iek
i
Si in i8kiams.
Taciau
kadangi
galiinéje
a
aidos
k yp is
bu o
a>
@—>
u
(u ),
ai
u in i
baig inj
ezul a a
uw
(kad
i
ne
isose
o mose)
&i
8nek a
labiau
p iski ina
p ie
pie y
pane éziSkiy,
negu
p ie
Si in i8kiy,
ku ie
okio
uw
ne u i
( en
e a
@
laipsnis).
Sup an ama,
¢ia
eikia
dialek ology
susi a imo,
kaip
i
ki ais
a ejais,
ku
susidu iama
su
pe einamosiomis
Snek omis.
Del
klausimo:
a
e éjo
Si in iskius
a ski i
nuo
pie iniy
pane éziskiy?
I
Siuo
a eju
abejoné
keliama
pag is ai.
IS
ik yjy
pie iniai
pane éziskiai,
ypaé
pe einamosios
jy
Snek os
a ciau
Si in iskiy,
y a
gana
a imos
Si in i8kiams.
Taciau
ienus
nuo
ki y
ai8kiai
ski ia
umpyjy
balsiy
galiinése
likimas:
pie i-
niai
pane éziskiai
uos
balsius
suplaké
j
iena
ga sa
(po
kie ujy
p iebalsiy
*Zinke iéius
Z.
Dél y y
auks aiciy
pa a miy
is o ijos.
-
Bal is ica
16(2),
1980,
138-
139,
3U bana icéii é-Ma ke iéiené
Z.
Da
ka a
apie
y y
aukS ai¢iy
a miy
ibas.
-
Kalbo y a
43
(1),
1994,
85-87.
239
uzpakalinj
,
po
minkS uyjy
—
p ieSakinj
2),
o
Si in iSkiai
okio
suplakimo
ne u-
i.
Tai
lemé
ne ienodas
a—
a@—
u
galinése
aidos
laipsnis:
pane éZi8kiai
u i
u ,
o
8i in iSkiai
—
da
ik
@.
Pe einamojoje
Ka a sko-Vidiskiy
snek oje,
kaip
ma éme,
asai
suplakimo
p ocesas
da
nepasibaiges,
kai
ku ios
o mos
iSlaiké
a
i u,
po
mink& yjy
p iebalsiy
e
(Ja)
i
7
sky ima.
Sujungus
Si in i8kius
i
pie y
pane eziskius
j
ieng
pa a me,
bu y
sunku
su o muluo i
jos
ski iamajj
k i e iju.
Visus
pane éZziskius
—
pie inius
i
Siau inius
—j
ienq
pa a me
jungia
onologijos
pozi iu
labai
s a bi
ypa ybé
—
umpyjy
balsiy
galiinése
suplakimas.
Siau és
pane éziskiy
iSsky imas
j
a ski q
y y
aukS aiciy
pa a me,
neZii in
jy
gana
didelio
ski umo
nuo
pie y
pane éZiskiy,
suda y y
nemazZa
p ak inio
pobidzZio
sunkumy.
Imkime
ySkiausiq
Siau és
i
pie y
pane ézi8kiy
ski uma
—
umpyjy
balsiy
gal inése
i ima
mu mamaisiais
i
jy
isnykima.
Labai
sunku,
iesiog
nejmanoma
nus a y i,
ku
ga sas
jau
mu mamasis
i
ku
da
ik
s ip iai
edukuo as.
Ne
gindijamasi,
ku
jo
i§
iso
nebé a
i
ku
da
esama
am
ik y
lieckany.
Aisku,
kad
okia
ypa ybé,
nesuda an i
ySkios
izo onos,
negali
ei i
pa a més
ski iamuoju
k i e ijumi,
ji
egali
bi i
laikoma
ik
os
pa a més
daliy
ski umu.
Tas
pa
pasaky ina
dél
ki y
s a biyjy
ski umy,
ku iy
daugelis
i gi
nesuda o
aiSkiai
apciuopiamy
izo ony
(i8sky us
gal
ik
isuo inj
ki éio
a i aukima,
be
Sis
biidingas
ne
isiems
Siau és
pane éZi8kiams,
isim j
suda o
Bi zy
kampas),
kaip
an ai
s aipsnio
au o és
nu odomas
yskesnis
Siau és
pane éziskiy
plo e
(lyginan
su
pie y
pane éZiskiais)
balsiy
a imas
ki éiuo uose
skiemenyse,
ySkesnés
jy
p iegaidés
i
pan.
Be
o,
isos
ski iamosios
izo onos
labai
iSsisklaidZiusios,
nesuda o
aiskios
ibos.
An a
e us,
diach oniSkai
Zi i in
pie y
pane éziskiai
ebé a,
pasaky ume,
ne
isai
ik i
pane éziskiai,
jeigu
ipiskais
laikysime
Siau és
pane éZziskius.
Plg.
galinése
umpujy
balsiy
aida
pane éziskiy
plo e:
a, u,
e,
7
>
u ,
¢
>’.
Todél
s aipsnio
au o és
abejonés
isai
sup an amos,
ypa¢
jeigu
j
Siuose
dialek us
Zii-
ime
sinch onijos
poZi iu.
Be
klasi ikuojan
a mes
negalima
nea siZ elg i
i
j
diach onija ( a més
is o ijq),
jos
igno uo i.
IS
iso
o,
kas
pasaky a,
da osi
ai8ku,
kad
pakei e
nusis o éjusj
y y
auk& aiciy
a més
ski s yma,
nieko
nelaimé ume,
ik
da y ume
painia a.
Beje,
i
s aips-
nio
au o é
aSo,
jog
ne e a
g iau i
jau
nusis o éjusios
klasi ikacijos.
Ka a sko-
Vidiskiy
i
Vabalninko
Snek as
i
oliau
ak uokime
kaip
pe einamasias
pane éziskiy
pa a més
&nek as.
Ta miniy
iene y
sandi oje
izo onos
ne
isuo-
me
suda o
ySkius
pluos us,
daZnai
biina
labai
iSsisklaidziusios
(ne
pasiekia
a més
idu j),
odél
a miy
klasi ikacijq
lemian is
s a besniyjy
izo ony
pa in-
kimas
né a
leng as
da bas,
ne e ai
gelbs i
y éjy
susi a imas.
Miné ame
sa o
s aipsnyje
(i
ki uose
pas a ojo
laiko
da buose)
a8
pap as ai
kalbu
apie
a miniy
ypa ybiy
aida,
o
ne
apie
a miy
klasi ikacija,
kaip
ka ais
no é y
sup as i
skai y ojas.
I8
Gia
a si ado
ne ikslus
Z.U bana iéii és-
Ma ke icienés
eiginys,
esq
a8
Geluciy
Snek a
p isky es
u eni8kiams
(p.
85).
To
a§
neda iau.
Jq
laikau
ik
a ima
u eniSkiams
(kaip
i
Vabalninko
apylinkes)
240
snek a,
p imenan@ia
Si in iSkius
(p.
139).
Beje,
zodj
u eniSkiai
i
aSiau
kabu ése,
u édamas
omenyje
senajj
os
a més
plo q
p ieS
pe skélimg
pusiau.
Zane os
U bana iciii és-Ma ke icienés
s aipsnyje
pa eik a
i
ki y
dialek-
ologams
ak ualiy
min¢iy,
su
ku iomis
negalima
nesu ik i.
[domi
jos
samp o-
a imai
dél
Ukme gés
mies o
a mineés
p iklausomybés
—
laiko
Si in iSkiy
i
pie iniy
pane éziskiy
sandi os
objek u.
Tokio
poZiu io
i
aS
isuome
laikiausi*,
Ukme gés
besalygiSkai
niekuome
nesky iau
nei
pane éziskiams,
nei
Si in iS-
kiams
(au o é
lyg
i
linkusi
p iski i
Si in iSkiams).
Mies as
y a
ijy
y y
aukS ai¢iy
a més
pa a miy
(i§
Siau és
y y
pusés
p ia éj¢
anykS énai)
susidi i-
mo
ie oje,
be
nep iklauso
nei
ienai
i§
jy.
Mies o
gy en ojy
kalba
mi& i,
joje
galima
pas ebé i
isy
ijy
pa a miy
elemen y.
Kaip
i
isuose
mies uose,
ji
la-
bai
pa eik a
bend inés
kalbos
j akos.
Dél
bu imo
a miy
susiki imo
aske,
Ukme gés
a do
negaléjau
panaudo i
pa a mei
pa adin i
(dél
o
ka ais
uk-
me giSkiai
man
pap iekaiS auja),
no s
Sis
mies as
-
mano
gim iné.
Tdomis
au o és
samp o a imai
apie
adinamuosius
,, uo ininkus“,
ku
a-
iama
/’S as,
ne
ud as
‘ a as’.
Dél
okio
a imo
ji
aSo:
,,P ieZas is
ik iausiai
y a
d iejy
balsiy
ilgumo
sis ema.
Ma
Cia
okalizmas
y a
i§
esmés
kaip
Si in i-
Skiy,
iSsky us
,, o ininka ima“.
Jei
bii y
iSlaiky a
d as,
gé as
kaip
ki y
anykS ény,
9, e
u é y
pailgé ii
a,
e
su ap y
su
o,
é.I ie oj
/apas,
i
ie oj
Jopas
ki éiuo oje
pozicijoje
u é ume
/dpas,
neki ciuo oje
/apél‘is.
Balsiy
o
i
ésu apimas
su
a
i
e
bi y
labai
nepa ogus,
balsynas
ap y
labai
nedi e enci-
juo as.
Reikia
u é i
gal oje,
kad
Siose
Snek ose
neki ¢ciuo oje
pozicijoje
i
aip
jausu ampa
4a,
o
i
uo,
¢,
é
i
se.
Da
d iejy
balsiy
po y
su apimo
jau
ik ai
bi y
pe
daug.
Todél
2,
e
bu o
padi ongizuo i“
(p.
86).
Su
Sia
i8 ada
galima
bi y
su ik i.
Taciau
pas ebé ina,
kad
pa s
pie inis
anykS ¢ny
kampas
—
Lyduokiy
pa apijos
pie aka iné
dalis
Ukme gés
link
(Nuio eky,
Juoddusiy,
Jog ily
i
k .
kaimai)
,,ne uo ininkuoja“
(ia
a iama
d as),
no s
okalizmas
da
a i-
mesnis
Si in i8kiams,
negu
y,
ku ie
,, uo ininkuoja“
( en
esama
polinkio
j
,zadininka ima“).
P isimin inas
i ,,
puon ininka imas“
(Jo ainiai).
Reiké y
ge ai
iS i i
isy
Snek y
okalizmq
onologijos
poZiii iu.
Jsidémé inos
au o és
min ys
apie
keis a
Sio
k aS o
anykS ény
i
Si in iskiy
Snek y
au,
ai,
e
mono ongizacija
i agaliuose
i
neki ¢iuo uose
skiemeny-
se,
ypaé
a i ame
ZodzZio
gale
( a iama
ma
‘ma au’,
muske
‘miskai’,
gdudi
‘gaudei’),
ku ia
sieja
su
isisku
spiidzio
pe kélimu
j
an ajj
d ibalsio
sanda.
Negalima
nep i a i
au o ei,
kelian¢iai
pa apijy
iby
eik’me
izo ony
nusis o éjimui.
Tai
seniai
pas ebé a.
Pa apijy
ibos
y a
senos
i
pasizymi
pas o-
umu.
Kas
ki a
ajony
a
apylinkiy
ibos,
ku ios
palygin i
naujos,
be
o,
nuola
kai aliojamos.
Dialek ologai
gali
j
pas a asias
nek eip i
démesio,
aciau
igno-
uo i
pa apijy
iby
ne alia.
Zigmas
Zinke icius
4%.
Zinke iéius
Z.
Ukme gés
ajono
a mé.-—
Masy
kalba
4,
1978,
28-31.
241