LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
B onius
PRESKIENIS
J.
MILIAUSKAS-MIGLOVARA
APIE
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Juozas
Miliauskas-Miglo a a
(1845-1937)
jau
mokyklos
suole
sky é
didesnj
démesj
lie u iy
kalbai
negu
jo
amZiaus
mokiniai.
Besimokydamas
Bi zy
e o -
ma y
mokykloje
i§
usisky
i
lenkisky
g ama iky,
gal ojo:
jei
kada
biisias
moky-
as
y as,
pa aSysias
lie u i8kq
kalbamoksli.
Gy endamas
Rygoje,
de in ojo
deSim me¢io
p adZioje
nu a é
okj
kalbamoks-
lj
pa agy i.
Tiesa,
p adZioje
lenky
kalba.
J.
Miliauskas
nuola
pab éZda o
didele
kalbos
mokslo
eik8m¢.
Badamas
ka S as
ka alikas,
laikydamas
eligine
pasau-
lézi i a
Zmogaus
e és
ma u,
kalbos
mokslq
adina
pi muoju
mokslu.
No s
,,d a-
sisko
Zmogaus
gy enimo,
ie os
mokslas“
y a
,, isy
eikalingiausias“,
a¢iau
jis
a sidu ia
an oje
ie oje
(VUBRS,:
46).
Be
kalbos
mokslo
,,i
ki i
mokslai
nega-
li
do ai
skleis is“
(VUBRS,:
32).
Kalbos
mokslo
s a ba
y a
okia
didelé,
nes
kalboje,
ano
J.
Miliausko,
a sispindi
au os
is o ija,
pap odiai.
Lie u io
d asios
lobis
isy
pi ma
glidi
kalboje,
pa s
,,lie u is
y a
kalboje“.
Todél
J.
Miliauskas
ja
aip
uoliai
y inéjo,
aip
en uzias ingai
ja
gyné
i
p opaga o.
J.
Miliausko
samp o a imai
lie u iy
i
lenky
kalbomis
apie
lie u iy
kalbos
is o ija,
a mes,
a8yba,
g ama ika,
leksikq
daugiausia
like
ank a8¢iuose.
Mi-
né ini
Sie
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank aS¢iy
sky iuje
esan ys
jo
da -
bai:
»,Lie u iskosios
kalbos
mokslas“,
,,Zodis
délei
iSda imo
lie u ikosios
g a-
ma ikos“,
,,Zodis
apie
skaid um4
lie u iSkosios
kalbos“,
,,Klaidos
lie u ixko-
sios
kalbos
i
aS o“
i
k .
Sie
ank a8¢iai,
no s
juose
y a
nemaza
ka ojimy,
panasumy,
suda y y
apie
480
puslapiy.
Be
o,
kai
ku ios
kalbinés
paZii os
i8-
dés y os
paskelb uose
laiskuose,
knygeléje
,,Viduklés
k a8 as“.
J.
Miliauskas,
nespéjes
uZbaig i
né
ke u iy
klasiy,
nebu o
pasi enges
kalbi-
niams
y inéjimams.
Todél
,,jo
kalbiniuose
ai8kinimuose,
ypaé
e imologijose,
daug
dile an izmo,
nepama uo y
i& edziojimy
i
nai iy
samp o a imy.
Tadiau
jo
pas angos
gai in i,
u in i
bei
ugdy i
li e a ii ing
kalba,
no as
jne& i
sa o
in-
delj
j
lie u iy
aS ijg
i
kalbo y a
odo,
kad
i
jis,
sa e
laikas
bajo u,
/.../
s engési
eik i
sa o
k aS o
liaudies
i
kul i os
labui*
(K uopas
1974:
140).
XIX
a.
pa s
gy enimas
e é
sp es i
bend inés
kalbos
ugdymo
p oblemas.
Nuo
XVII
a.
pabaigos Zemai¢iy
a mé
ilga
laika,
galima
saky i,
apo
bend ine
aSomaja
kalba.
XIX
a.
pasku iniais
desim mediais,
p adéjus
kul i iniame
gy-
enime
ak y iai
eikS is
aukS ai¢iams
aka ie¢iams,
a
a me
pasi odiius
pi -
miesiems
laik aS¢iams,
im a
ja
laiky i
bend ine
kalba.
Kiek ienam
aSan¢iajam
eikejo
ne
ik
apsisp es i,
kokia
a me
aSy i,
be
i
kokios
a més
pag indu
u i
231
bi i
ku iama
li e a i iné
kalba.
Tada
kone
kiek ienas
a8y ojas,
ypa¢
poe as
,ga séjo
sa amokslémis
kalbos
s udijomis
/.../.
Ne u in
sa o
mokyklu,
ku ios
o muo y
lie u iSkajj
mas ymo
i
kalbos
biida,
okios
s udijos
bu o
neis engia-
ma
engimosi
salyga,
no in
ku i
lie u i8kus
eilé aS¢ius,
i
gana
ilgai
igi a o
kaip
bi inybé
lie u iy
poe y
biog a ijose
/.../“
(Kubilius
1982:
46).
J.
Miliauskas
mané,
kad
p adZioje
isi
lie u iai
kalbéjo
ienodai,
éliau
kal-
ba
sugadino
s e imyjy
j aka,
a si ado
j ai iausiy
a miy
(jis
jas
adina
kalbe-
s a s).
Ta més
susi o ma o
baudzia os
me ais
(VUB
RS.:
5).
1923
m.
laiske
K.
Bugai
J.
Miliauskas
lie u iy
kalba
lygina
su
medZiu.
Medis
u i
liemenij,
sklei-
dzian j
Sakas,
ku ios
gina
q
liemenj nuo
ejy.
Musy
kalbos
liemuo
y a
iena
a mé,
o
jo
Sakos
—
ki os
a més
(LNB
RS:
1).
Paminéjes,
kad
lie u iy
kalboje
aps u
a miy,
—
jy
mazdaug
iek,
kiek
kalbandiyjy
lie u iSkai,
—
J.
Miliauskas
is
dél o
ski ia
de ynias
a mes.
Tai
Vidukleés,
Siauliu,
Ma ijampoles,
Tilzés,
K e-
ingos,
TelSiy,
Pane ézio,
AnykSciyu,
Me kinés.
Taip
ski s ydamas
neduoda
nei
kalbinés cha ak e is ikos,
nei
geog a inio
apib ézimo
(Jonikas
1972:
321).
K.
Jaunius,
A.
Salys,
kaip
zinome,
nu odé
d i
pag indines
a mes. Tokia
nuos a a
ado aujasi
i
daba iniai
kalbininkai.
J.
Miliauskas
lenky
kalba
pa aSy os
lie-
u iy
g ama ikos
jzangoje
nu odo,
kad
kiek iena
a mé
sa o
pak aS¢iuose
u i
da
i
sa o
pa a mes,
aciau
jy
nei8 a dija.
Viduklés
a mé,
jo
nuomone,
apima
didelj
e nog a inés
Lie u os
plo a.
Tai
ne
ik
e i o ija
a p
Nemuno,
Dubysos,
Ja os
upiy,
be
i
Pakapés,
K uopiy,
Sakynos,
Zaga és
apylinkés,
,,su
mazomis
pakai omis
ji
p ieina
i
Ne j
(Vilijqa).
Tai
pa odo,
kad
a
a mé
uzémé
Zymiai
didesnj
Lie u os
plo a“
(Jonikas
1938:
486).
|
Viduklés
a me
y a
panasios
Siau-
liy,
Ma ijampoles,
TelSiy, Tilzés,
K e ingos
a més.
Taciau
jos
daugiau
a
ma-
Ziau
y a
pa eik os
okieciy
i
la iy
kalby
ij akos.
Likusios
a més,
—
Pane ézZio,
Anyk&¢iy,
Me kinés,
—
,,biidamos
eile
amzZiy
labiau
nuo
Viduklés
a més
a ski -
os,
daugiau
sula éjo
i
kiek
su uséjo“
(Jonikas
1938:
486).
J.
Miliauskas
jau
pi mose
sa o
publikacijose
eiké
pi menybe
zemaiciy
a -
mei.
I§
jos
eiké y
im i
aisykles
besi o muojan¢iai
bend inei
kalbai,
kadangi
ji
nepasida é
a ba
maZiausiai
pasida é
s e imy
kalby
j akai.
IS eiSkes
okias
min-
is,
J.
Miliauskas
p adZioje
§j
klausima
silo
sp es i
diskusijy
bidu.
K eipdama-
sis
j
lie u iy
li e a i os
Zino us
i
mégéjus,
p aSo
jy
asy i
,,zinoma
a me
i
sa o
aisyklémis“,
pa eikS i
Siuo
poZi i iu
nuomone
apie
ki y
pa aSy us
ki i-
nius,
apie
bend asias,
dalines
i
a mines
lie u iy
kalbos
ypa ybes,
,,kad
uo
bidu
ilgainiui
bi y
galima,
lyginan
j ai es
nuomones
i
nuos a us,
suda y i
ben-
d asias
aisykles,
labiausiai
inkamas
isuo iniai
li e a ii oje
a o i*
(Bi zi8ka
1937:
19).
Da
aiSkiau
i
iksliau
pasisakoma
,,RaS uose“.
,,Visos
a més
y a
ge os
i
koZna
u i
sa o
papéde.
Ta
a mé
bus
sa o
laiku
isuo iniai
p iim a,
ku i
u és
isy
didZiausiq
i
a kiliausiq
a8lia a*
(Miglo a a
1884:
32).
Po
kiek
laiko
J.
Miliausko
paZiii os
bend inés
kalbos
o ma imosi
klausimu
apo
is
ka ego ikesnés.
Jeigu
p adZioje
jis
si ilé
diskusijy
keliu
nusp es i,
ko-
kia
a mé
u é y
bi i
imama
aSomosios
kalbos
pag indu,
ai
éliau,
kada
jau
232
bemaz
niekas
neabejojo
aka y
aukS ai¢iy
a mes
inkamumu,
jis
apo
g iez u
Viduklés
a més
Salininku.
LaiSkuose,
pokalbiuose,
aSiniuose
is
ka ojo
a
pa i:
u i
bi i
aSoma
ik
Sia
a me.
Nu odeé
kelis
a gumen us.
Pi ma,
jau
seniai
moky i
zmonés
Viduklés
a me
laike
ik aja
lie u iy
kalba.
Ten
pi miausia
a si-
ado
as as.
An a,
éliau
Gediminas
i
ki i
aldo ai
a
a me
duoda o
j ai ius
nu odymus.
T ecia,
XVIII-XIX
a.
I-oje
puséje
lie u iy
as’y ojai
ja
p ipazino
ik aja
lie u iy
kalba.
Ke i a,
L.
I inskis
Sia
a me
leido
sa o
kalendo ius.
M.
Valan¢ius
(jj J.
Miliauskas
isais
a ejais
laikée
didziausiu
au o i e u),
ge ai
mo-
kédamas
el8iSkiy
i
aseiniSkiy
a me,
,,mégo
p ipazin i
a me
idukliSke“
(VUBRS,:
7).
Pagaliau
§j
q
miné a
a me
y a
pa ages
aip
pa
K.
Jaunius.
La-
bai
gaila,
kad
niekas
nepa asé
lie u iy
kalbos
g ama ikos
Sia
a me.
Taigi
is
Viduklés
k aS o
a éjo
lie u iy
au os
i
jos
kalbos
is o ija.
Viduklés
k as as
—
Lie u os
Si dis,
e nog a inis
cen as.
Senoji
Viduklés
a mé
bu o
ne
ik
pi ma-
sis
musy
aS o
lopsys,
be jau
ada
Zino a,
kad
ji,
kaip
lie u iy
kalbos
liemuo,
y a
ge iausia,
eisingiausia,
pasizymin i
g aziausiu
zodziy
skambesiu.
No édamas
pa ody i
Viduklés
a més
p anasumus,
J.
Miliauskas
ja
pe asé
,,AnykS¢ciy
Sile-
lio“
du
posmus.
Jo
nuomone,
iS auka
,,.mano
aSmeniu
iSdedama
da
aiskiau,
ne
kaip
jis
pa s
kai
aSé“
(LMABRS:
4).
J.
Miliausko
sup a imu,
kodél
u é u-
me
pi menybe
a iduo i
,sugadin oms“
a méms,
,,jei
ebé
gy as
i
s eikas
pi -
mu inis
kalbesis,
ku io
ne u im
alios
paniekin i
kaip
nudé é o
d abuzZio:
nes
né
jokia
mada
senai
i
gy ai
kalbai
nep i inka“
(VUBRS,:
12).
Ki os
a més
nuk ypo
nuo
sa o
pi mu inés
o mos,
nuo
sa o
liemens.
Pi mu inis
lie u iy
a8-
as
bu o
,,i8suk as
i§
ik o
kelio
i
pak eip as
j
ilZiskj
i
ma ijampoli8kj
kalbe-
sius“
(VUBRS:
4).
J.
Miliauskas
pazymi,
kad
isi
u ime
pazin i
a mes,
o
,, a-
Sanciajam
eikalg
( -y.
g ama ikq
—
B.P)
pi ma
eikia
pag indinai
ismok i
kalba
su
isomis
a memis
/.../“
(Jonikas
1938:
485).
Ta¢iau
as
a miy
i8mokimas,
a odo,
labiau
eikalingas
bend am
i8sila inimui,
iSp usimui.
O
kalbos
pag in-
du
u ime
im i
jos
liemenj,
y.
Viduklés
a me.
Juk
,,.kiek iena
medj
paZis am
i
ji
e inam
pagal
jo
liemenj,
ne
pagal
Sakas“
(VUBRS,:
9).
Viduklés
a me
galima
papildy i
ki omis
a mémis
ik
uo a eju,
jeigu
,,kas
bi y
joje
nusi yne
(nusidé éj¢),
o
ki ose
i8like
/.../“
(Jonikas
1938:
487).
Viduklés
a mé
y a
ne
ik
ki y
a miy
e smé,
be
jq
ge iausiai
sup an a
isy
a miy
a s o ai.
Sios
a més
zodzius
leng a
pa eik i
lo yniSku
al abe u.
Pasi emiama
i
ki y
kalby
pa yzdziu:
jose
y a
kelios
a més,
be
aSoma
ik
mokslo
p ipazin a
iena
a me.
Gal odamas
ay i
lie u iy
kalbos
g ama ika,
J.
Miliauskas
pa ei8ké
nuomo-
n¢
apie
jau
pa asy asias
ga ama ikas.
Jis
sakési
daug
pasimokes
i
pasiémes
medziagos
i8
A.
Schleiche io,
ypa¢
i8
F
Ku Sai¢io
g ama iky.
Be
aiomos
g a-
ma ikos
au o iui
jos
a odé
nepakankamos,
nes
emiasi
ne
a
a me.
Todél
i
nu a é
,,pa s
pa agy i
g ama ika,
ge iau
a aizduojanéiq
lie u iy
kalba“
(Joni-
kas
1938:
483).
J.
Miliausko
poZii is
j
anks esnes
g ama ikas,
kaip
i
j
a mes,ki o.
P adzZio-
je
palygin i
palankiai
e ines
F.
Ku Sai¢io,
A.
Schleiche io
g ama ikas,
éliau
233
jas,
aip
pa
J.
Jablonskio
g ama ika,
laiké
ne
kenksmingomis
lie u iy
kalbai,
nes
jose
emiamasi
okieCiy
i
lenky
kalby
j akos
pa eik omis
a mémis
(K uo-
pas
1975:
130).
J.
Miliauskui
a odé,
kad
anksciau
miisy
aS as
o ma osi
no s
i
paleng a,
be
sékmingai.
Iki
XIX
a.
II-sios
pusés
lie u iskas
aS as,
jo
nuomone,
bu o
leng as
i
sup an amas,
o
padé is
pasikei é
spaudos
d audimo
me ais.
Tada
anks-
Ciau
ki e
a’y ojai
be eik
padéjo
plunksna.
Jy
ie as
uzémé
zmonés,
usy
mo-
kyklose
apsik é ¢
pik a
d asia
i
ge ai
neiSmokeg
lie u iSkai
kalbé i
i
a8y i.
Ka u
su
lie u iSka
spauda
Tilzéje
a si ado
lie u iy
aS e
nauja
s o é
su
j ai io-
mis
painia omis.
P adéjus
ei i
,,AuS ai“,
ku i
emési
aukS aiciy
aka ie¢iy
a me,
J.
Miliaus-
kas
siun inéjo
jai
ne
ik
aSinius
Zemai¢iy
a me,
be
pi So
i
sa o
a8yba.
Zu na-
las
asé
ak y iam
sa o
bend ada biui,
kad
,,miisy
s a aSas
( ies aS is,
o og a i-
ja)
y a
Sleiche io
pas a y asis
/.../“
(Au a:
120),
be
Sis
i
oliau
nepaisé
edak-
cijos
nu odymo.
O
,,Au8 a“
i
oliau
aisé
jo
idukliske
a me
pa agy us
ki i-
nius.
Au o ius,
aiSku,
uo
aisymu
nebu o
pa enkin as.
J.
Miliauskas
,,RaS uo-
se“
iSdés o
sa o
a’ybos
p incipus.
Jy
laikosi
i
éliau.
Jis
iki
sa o
gy enimo
pabaigos
bu o
nepa enkin as
i
lie u iy
kalbos
moksliniais
y inéjimais,
i
jos
p ak ine
a osena.
Jo
nuomone,
a ki us
nep iklausomybe,
kalbos
si uacija
da
pablogéjo.
J.
Miliauskas
Zodzius
daba iné
asomoji
kalba
dazniausiai
a$o
ka-
bu eése.
Tai
ne
g ynoji,
o
popie iné
kalba,
joje
daug
j ai iausiy
painia y.
J.
Miliauskas
bando
paai&kin i,
kodél
susida é
okia
iesiog
ka as o iska
kal-
bos
si uacija.
Pag indiné
p ieZas is
—
a sisakymas
aS e
i
Snekamoje
kalboje
Viduklés
a més.
,,Pe
nubégima
nuo
iduklikio
kalbesio,
—
iesiai,
be
jokiy
uZuolanky
i ina
laiske
K.
Bigai,
—
jsi y a o
a’ e
nebesuskai omos
paklai-
dos“
(LNBRS:
5).
J.
Miliauskas,
palygin i
placiai
apibiidines
p as a,
jo
nuomone,
kalbos
si ua-
cija
i
jos
p ieZas is,
nu odo
i
iSei j.
Ji
labai
pap as a.
Ne eikia
kazku
ieSko i
lie u iy
kalbos
obulumo.
Jis
Viduklés
a méje,
odél
eikia
g iZ i
p ie
jos,
kaip
sup an amiausios
i
ge iausios
a més.
J.
Miliauskas
jsi ikines,
kad
bi en
jo
kalba,
besi emian i
Sia
a me,
y a
obula.
Todél
uZsispy es
laikési
sa osios
i-
dukliskés
a8ybos.
Tik ai
bu o
uZsispy es
kaip
ik as
Zemai is.
Pe gy eno,
kad
jo
léSomis
iSleis a
knygelé
,,Viduklés
k asz as“
ne u i
pasisekimo:
neSiojes
po
knygynus,
be
niekas
nepi ko.
Ma y ,
dél
keis os
idukli8kos
a’ybos.
Ta¢iau
bu o
jsi ikines,
kad
okia
y a
ik oji
a’yba.
Do anodamas
,,Viduklés
k asz a“
uzZ aSyda o:
,,Raszau
aip,
kaip
u ie u
buu i
lie u iszkai
aszoma“
(LA),
Pagal
mana
sup a ima,
mano
aszmo
u ie u
buu i
isuo inai
p ijim as“
(Juske icius
1995:
112).
Sa o
a8yba
pi So
i
lie u iy
kalbos
a8ybos
e o mos
komisijai.
Laiske
K.
Bugai
j odinéja,
kad
,, isi
miisy
mokslai
(Gia
u ima
gal oje
kalbos
mokslus
—
B.P)
ebé
da
bekalbiais,
kol
kalba
lie u iSkoji
palik a
kalbos
os
moksle
nei&-
aisy a
su
pasi émimu
an
ieno
isy
g yniausio
lie u isko
gy o
kalbesio“
(LNBRS:
7).
234
XIX
a.
p adzioje
S.
Vali inas
eiliuo ame
laiske
pe spéjo
D.
PoSka,
kad
jis,
aSydamas
zodyna,
nelaiky y
Viduklés
a més
missy
kalbos
e alonu:
Ne ilkis,
/.../
Kad
Viduklé
nuog
idaus
Zemai¢ciy
p amin a,
Kad
i
kalba
os
ienos
Salies
negadin a
(Valiiinas
1976:
207).
P aslinkus
Sim ui
me y,
J.
Miliauskui
galéjo
bi i
pa aSy as
ne
ienas
pana’us
laiskas.
Tik
jis,
be
abejo,
bi y
nesulaukes
jokio
a ga sio.
J.
Miliauskas
Sia
p as-
me bu o
jsi ikines
sa o
eisingumu.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
AuS a-—
Ausz a.
Laik asz is
iszleidziamas
Lie u os
milé oju.
Tilzéje,
1883,
N .
4.
Bi zi&Ska
V.
1937:
1883
m.
,,Raszlia os
pacz as“.—
Masy
seno é
2,
N .
1(6),
Kaunas.
Jonikas
P
1938:
Juozo
Miliauskio
g ama ikos
p akalba.
-
Misy
seno é
2.
N .
3(8),
Kaunas.
Jonikas
P1972:
Lie u iy
bend inés
asomosios
kalbos
ki imasis
an oje
XIX
a.
puséje,
Cikaga:
Ped.
Li uanis ikos
ins i u as.
JuSke iéius
E.
1995:
AuS ininky
palikimas
Kauno
echnologijos
uni e si e o
biblio ekoje.
—
Knygo y a
22(29),
Kaunas.
K uopas
J.
1974:
J.
Miliauskio
(Miglo a os)
leksikog a iniai
da bai.
—
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai.
A
se ija
3
(48).
K uopas
J.
1975:
J.
Miliauskio
(Miglo a os)
leksikog a iniai
da bai.
-
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai.
A
se ija
1
(50).
Kubilius
V.
1982:
XX
amziaus
Iie u iy
ly ika,
Vilnius:
Vaga.
LA
-
Lie u os
aidas,
1933
ko o
18.
LMABRS
-
Lie u os
moksly
akademijos
biblio ekos
Rank aS iy
sky ius,
F
267
—
694.
LNBRS
-
Lie u os
nacionalinés
M.
Maz ydo
biblio ekos
Rank aS iy
sky ius,
KB
22-104.
Miglo a a
J.
1884:
Rasz ai,
li ai es
eilas.
Pi mas
pluuksz as,
Tilziej.
Vali inas
S.
1976:
An
ma iy
k as o,
Vilnius:
Vaga.
VUBRS
-
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank a& iy
sky ius,
F
D
902.
VUBRS,
—
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank a& iy
sky ius,
F
D904.
VUBRS,
-
Vilniaus
uni e i e o
biblio ekos
Rank aS¢iy
sky ius,
F
1
F192.
VUBRS,
-
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank a&ciy
sky ius,
F1
D1074
(li ai es
dogmas).
VUBRS,
-
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank aS¢iy
sky ius,
Fl
D1074
(Klaidas
Lie u i-
szkoses
Kalbos
i
Rasz a).
VUBRS,
-
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank aS¢iy
sky ius,
F1
D1074
(Visokes
muusu
Ga-
diines).
J.
MILIAUSKAS-MIGLOVARA
ABOUT
THE
LITHUANIAN
DIALECTS
Summa y
J.
Miliauskas’
conside a ions
abou
he
Li huanian
dialec s
a e
mainly
ound
in
his
manusc-
ip s.
He
dis inguishes
nine
Li huanian
dialec s:
Viduklés,
Siauliy,
Ma ijampolés,
TilZés,
K e in-
gos,
TelSiy,
Pane ézio,
AnykS¢iy,
Me kinés
bu
he
nei he
gi es
hei
linguis ic
cha ac e is ics
no
de ines
hei
geog aphical
bounda ies.
J.
Miliauskas
indica es
ha
e e y
o
hese
dialec s
is
di ided
in o
subdialec s
bu
he
doesn’
enume a e
hem.
When
he
p oblem
o
choosing
one
235

dialec
as
he
basis
o
he
Li huanian
w i en
language
a ose
he
Vaka y
aukS aiciy
dialec
was
undoub edly
conside ed
as
he
mos
sui able
o
ha
pu spose.
Bu
con a y
o
his
s a emen
J.
Miliauskas
insis ed
ha
only
Viduklés
dialec
should
be
used
in
w i ing
and
g ounded
his
a gu-
men s
on
ac s.
J.
Miliauskas
was
o
he
opinion
ha
du ing
he
yea s
o
Li huania’s
independence
he
s a e
o
he
Li huanian
language
became
e en
wo se
and
he
main
eason
o
his
was
he
ejec ion
o
he
Viduklés
dialec
bo h
in
he
scien i ic
esea ch
and
p ac ical
usage.
The
only
way
ou
o
such
an
abno mal
si ua ion
was
he
e u ning
o
he
Viduklés
dialec
in
which,
in
his
opinion
ou
i s
w i ings
we e
being
w i en.
236