Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITĖ İSİM KÖKENLİ -inė, -inis EKLİ İSİMLERİN VURGULANIŞI Bu makalede -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis) ekleriyle türetilmiş isimlerin vurgulanışı ele alınmaktadır. -inė, -inis ekli, isimlerden türetilmiş isimler 1993 tarihli “Çağdaş Litvanca Sözlüğü”nden derlenmiştir. Bu malzeme, “Çağdaş Litvanca Sözlüğü”nün önceki baskılarındaki (DŽ, DŽ₂) verilerle, ağız sözlükleri (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), “Litvanca Sözlüğü” (LKŽ I–XVII) ve Litvanya Dili Enstitüsü Sözlükler Bölümü fiş koleksiyonundaki verilerle karşılaştırılmıştır. §1. V. Urbutis'in belirttiğine göre (LKGI 343, 352; DLKG 115), bu ekleri taşıyan sözcüklerin büyük bölümü “başlangıçta, görünüşe bakılırsa, yalnızca basit -inė, -inis sıfatlarıydı; ancak daha sonra isimleştiler” (ayrıca bk. P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). Gerçekte, ele alınan isimlerin türetimi tek biçimli değildir. Hem adlaşmadan hem de -inė, -inis ekiyle türetilmiş isimlerden söz edilebilir; bugün bu iki türetim türünün arasındaki sınırı çizmek zordur. Çünkü artzamanlı açıdan isimleşme, sıfat eki olan unsurun eşzamanlı olarak artık isim türetme biçimbirimi şeklinde algılanmasıyla sona erer. Adlaşmanın hazırladığı zeminde, gerçek (biçimbilimsel) sözcük türetme türleri (sıfat kökenli eklerle) sıklıkla ortaya çıkar ve yaygınlaşır; yer adlarının -inė ekiyle türetilmesi türünü karşılaştırınız (V. Urb 297). Bu nedenle bugün bazı türevlerin (ör. palaidinė, įžambinė, šaltinis vb.) söz konusu ekle türetilmiş isimler mi, yoksa bu eki taşıyan ve isimleşmiş sıfatlar mı olduğunu söylemek zordur (A. Paul 44; ayrıca bk. P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). P. Kniūkšta'nın belirttiği üzere (1976: 117), “bu sözcüklerin hangi isimle sıfat görevinde kullanılabileceği çoğu zaman bile belli değildir: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis”. §2. Akademik dilbilgilerinde (LKGI, DLKG), taban sözcükle ilişkilerine ve türetim anlamlarına göre -inė, -inis ekli türevler birkaç kategoriye ayrılır: 1) İsim kökenli bir niteliğe sahip olanların adları. Çoğu isimlerden türetilmiştir; örneğin skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė “hastalık”, bulvinis, vatinis; sıfatlardan, örneğin rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; sayı adlarından, örneğin dešimtinė, keturinė “dört kişinin söylediği çok sesli şarkı” (LKGI 343–344; DLKG 115–116). 2) Yer adları (isimlerden türetilmiştir). Bunlar ya kap-kacak ve benzeri eşyaların adlarıdır; örneğin muilinė, peleninė, piniginė ya da özel 190 daha büyük kapalı mekânların adlarıdır; örneğin malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134). 3) Bayram ve tören adları (çoğunlukla çoğul biçimdedir). Bazıları isimlerden türetilmiştir; örneğin Petrinės, Joninės; diğerleri sıra sayılarından türetilmiştir; örneğin Devintinės, Sekminės. Tekil biçimi olan -inė ekli türevler nadiren bayram adı olarak kullanılır; örneğin žolinė (LKGI 422; DLKG 144). 4) Fiil kökenli bir niteliğe sahip olanların adları; örneğin auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė “1. iri arpa kırması, ezme arpa. 2. bu kırmadan yapılan çorba”, muštinis “1. eski bir gümüş ya da altın para. 2. mutf. dövülmüş etten pirzola”; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108), türevlerin bir bölümünün görünüşe göre geçmiş zaman edilgen ortaçlarından yapıldığını ileri sürer. Ancak bugün bu türdeki bütün türevlerin oluşumuna farklı biçimde yaklaşmak, yani -tinė, -tinis ekini ayırt etmek daha doğru olur; bu ek, fiilin (çoğunlukla geçişli) mastar gövdesine getirilir, karşılaştırınız: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (ayrıca bk. A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116), fiil ve ortaç türevlerinin isim olarak kullanılabildiğini (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), ancak bunları -inė, -inis ekli türevler olarak değerlendirdiğini belirtir. Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214). §3. Litvancanın ilk dilbilgisi kitaplarında ve ders kitaplarında -inė, ~inis ekli isimler, belirli vurgu türlerinin örnekleri olarak sunulmuş; ekin kendisinden ya hiç söz edilmemiş ya da vurgusu belirtilmemiştir. 1992 tarihli J. Jablonskis'in “Litvanca Dilbilgisi”nde -inė, -inis eki anılır ve (sözcük türü belirtilmeksizin) şu örnekler verilir: mokytinis “öğrenim görmüş kişi...”, suktinis “dans”, šaltinis, vytinis; degutinė “katranın yakıldığı, saklandığı yer”, druskinė “tuzun saklandığı yer”, gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė “tüylü”, šaukštinė “kaşıklık”, šeimyninė, varpinė, viraline (viralın saklandığı yer); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės “isim günü” (J. Jabl 371)¹. “Litvanca Ders Kitabı”nda (J. Jabl 26–27) yazar, “yazı dilinde ton vurgusunu belirtmediği sözcükler arasında şu çok heceli sözcükler de vardır: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė” diye belirtir. J. Jablonskis, belirtilen eserlerin hiçbirinde -inė, -inis ekli isimlerin vurgulanışı hakkında ayrıntılı bilgi vermez; örneklerden görüldüğü üzere, bazı türevleri vurgusuz olarak da sunar. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), çok heceli isimlerin vurgu türlerini ele alırken, “sondan bir önceki hecede kuvvetli düşen tona ya da sondan üçüncü (dördüncü) hecede sabit vurguya sahip olan” isimleri IIa türüne dahil eder. Örnek olarak naginė ismini verir. -inė, -inis eki ise “Kısa Litvanca Vurgu Bilgisi”nin kuramsal 1 J. Jablonskis'in “Litvanca Dilbilgisi”nde bazı örnekler vurgusuz olarak verilmiştir. 191 bu bölümde anılmamaktadır. V. Kamantauskas, 1929 tarihli “Vurgu Sözlüğü”nde, -inė sonekiyle türemiş bir düzine kadar sözcük verir: aušrinė ve aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė. §5. P. Būtėnas (1931: 88, 92), ikinci çekim sınıfındaki çok heceli isimlerin vurgulanışını incelemiş ve “değişmeyen vurguya” sahip, ör. šeimyna, šeimyninė, ve “değişken vurguya” sahip, ör. giltinė – giltinė isimlerin vurgulanışından söz etmiştir. Yazar (P. But 107), -inė sonekiyle türemiş, I. (yani değişmeyen vurgulu) ve II. ile III. (yani değişken vurgulu) paradigma biçimlerini verir. Örneğin, vurgusu sabit olanlar: degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; vurgusu değişken olanlar: kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; vurgu yeri değişenler: daržinė, -ės, daržinė. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas. §6. 1948 tarihli “Litvanca Yazım Sözlüğü”nde -inė, -inis sonekiyle türemiş yaklaşık yüz elli sözcük kaydedilmiştir.2 Bunların çoğu birinci vurgu sınıfındadır (örn. ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė vb.); ikinci sınıftan biraz daha az sayıda örnek vardır (örn. areštinė, kailinė, penkinė, strėninė vb.); üçüncü sınıftan ise birkaç örnek bulunur (örn. giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ vb.). §7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; ayrıca bkz. LKGI 237–241), çok heceli isimlerin vurgulanışını ele alırken -inė, -inis sonekiyle türemiş birinci vurgu sınıfı (druskinė, malkinė) ve ikinci vurgu sınıfı (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė) sözcükleri belirtir. Laigonaitė (A. Laig 45), “vurgu bakımından -inis, -ė sonekiyle türemiş isimlerin de çeşitlilik gösterdiğine” dikkat çeken belki de ilk kişidir. Yer veya mekân belirten isimlerden bazıları vurguyu sonek üzerinde taşır ve ikinci vurgu sınıfına girer: alinė, skardinė, stiklinė vb. Diğerleri ise temel sözcüğün tekil belirtme hâlindeki vurgu yerini ve tonlamasını korur ve birinci vurgu sınıfında yer alır: balaninė, druskinė, mėsinė vb. Üçüncü grupta vurgu son ecededir: daržinė (3ᵇ). A. Laigonaitė (1978), “Litvanca Vurgubilim” adlı eserinde -inė, -inis sonekiyle türemiş isimleri ayrıca ele almaz. §8. P. Skardžius (1968: 43), -inė, -inis sonekiyle türemiş çok heceli isimlerden birinci (žiiginė), ikinci (aušrinė) ve üçüncü (liepinė “ıhlamur ağacından yapılmış kap”, stoginė “ambar”) vurgu sınıflarına örnekler verir, ancak bunların vurgulanışını incelemez. §9. -inė, -inis sonekiyle türemiş isimleri en ayrıntılı biçimde A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) inceler. Yalnızca standart dil verileriyle yetinmez, 2 Bütün örnekler dizinde kaydedilmiştir (bkz. Ek). 192 lehçe malzemesine ve istatistiksel verilere dayanır, vurgu varyantlarını sunar. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63). Ek vurgusu tipine (yani ikinci vurgu paradigmasına), A. Pakerys’e (1994: 112) göre “temel sözcüklerin datif biçiminde (ya da aynı vurgu konumuna sahip başka bir çekim biçiminde) vurgulu olan heceden sonraki değil, sondan bir önceki hecenin değil; son, üçüncü ya da sondan daha uzaktaki bir hecenin vurgulu olduğu” türemiş sözcükler girer; örn. grandinė (: grandìs 4) vb. Vurgulama normlarının standart dilde dalgalandığı (hatta günümüzde de kuşku uyandırdığı) -inė, -inis ekli türemiş sözcüklerden bir düzine kadarı sunulmaktadır; örn. gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 vb. İstisna olarak ikinci vurgu paradigmasına alınan bazı türemiş sözcükler de belirtilmektedir; örn. kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) vb. (A. Pak 113–114). §10. Birinci vurgu paradigmasına, temel sözcüklerinin çoğul datifinde sondan bir önceki hecenin vurgulu olduğu -inė, -inis ekli türemiş sözcükler girer (başka bir deyişle, bunlar eski baritonlardır): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1); krş. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės „zool. balık ailesi“ (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2). 193 §11. Günümüz dilindeki birinci vurgu paradigmasına ait -inė, -inis ekli türemiş sözcüklerin bir bölümü, lehçelerde ve bazı yazılı kaynaklarda iki farklı biçimde vurgulanır: bazı yerlerde aynı türemiş sözcük temel sözcük gibi vurgulanır: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; başka yerlerde ise türemiş sözcük ek üzerinde vurgulanır: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; ya da her iki biçimde de vurgulanırlar: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Sözü edilen -inė, -inis ekli türemiş sözcüklerden bazıları, lehçelerde yalnızca birinci ve ikinci değil, üçüncü vurgu paradigmasına göre de vurgulanır: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (krş. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (krş. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ ve liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (krş. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (krş. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl. Verilen örneklerden görüldüğü üzere, standart dilde birinci vurgu paradigmasına ait -inė, -inis ekli türemiş sözcükler Litvanca konuşulan bölgenin tamamında iki farklı biçimde vurgulanır: hem kökte hem ekte. Bu durumda, ek vurgusuna yönelimin yalnızca belirli bir lehçeye değil, Litvanca konuşulan bölgenin bütününe özgü olduğu söylenebilir. §12. Temel sözcüğün çoğul datifinde vurgu sondan bir önceki hecedeyken, eki vurgulama eğilimi günümüz dilindeki bazı örneklerde de görülür. Sirkumfleksli köke sahip türemiş sözcükler sıklıkla vurgu bakımından- 3LKŽ, Litvanca Dil Enstitüsü Sözlükler Bölümü’nün fiş arşivi anlamına gelir. 194 sonekinde, ör. aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) karşılaştırınız žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, ancak žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115), belirtilen sözcükleri istisna olarak ikinci vurgu sınıfına dahil eder; oysa “çekimli çoğul datifin (ya da benzer başka bir hâlin) gövdesinde vurgulu son öncesi hece bulunan sözcükleri türetim tabanı olan isimler, standart dilde genellikle 1. vurgu sınıfındadır.” İkinci (birinci değil) vurgu sınıfına, isimleşirken vurguyu genellikle yapıldıkları malzemeyle ya da neyle ilişkili bir niteliği ifade eden ilgili sıfatlardan devralan -inė, -inis ekli türevler de girer (ayrıca bk. LKG I 240; A. Pak 115), ör. kmyninė (: kmynas 2, karşılaştırınız sıf. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, karşılaştırınız sıf. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, karşılaştırınız sıf. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, karşılaştırınız sıf. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, karşılaştırınız sıf. vyšninis, -ė). İsimleşme, türetim tabanı birinci vurgu sınıfına ait üç heceli sözcükler olan isimlerin vurgu yerini de belirlemiş olabilir. Bunlar, çok heceli birinci vurgu sınıfı sözcüklerinden türetilen sıfatlar gibi, genellikle ekte vurgulanır; ör. adatìnė (: ádata 1, karşılaştırınız sıf. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, karşılaştırınız sıf. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, karşılaştırınız sıf. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, karşılaştırınız sıf. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, karşılaştırınız sıf. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, karşılaştırınız sıf. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, karşılaştırınız sıf. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, karşılaştırınız sıf. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, karşılaştırınız sıf. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, karşılaştırınız sıf. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, karşılaştırınız sıf. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, karşılaştırınız sıf. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, karşılaştırınız sıf. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, karşılaştırınız sıf. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, karşılaştırınız sıf. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, karşılaştırınız žemuoginis, -ė). Ek -inė, -inis ile türetilen ve burada anılan birkaç sözcük, 1954 tarihli “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”ta düzenli biçimde, yani birinci vurgu sınıfına göre vurgulanmıştır: adatinė, parakinė, šautuvinė; sonraki baskılarda ise yalnızca ikinci vurgu sınıfına dahil edilir. Kök sözcüğünün vurgulu kısa ünlü taşıdığı, -inė, -inis ekli türevlerde de vurgunun eke kayma eğilimi görülür; ör. braižiklinė (: braižiklis 2, karşılaştırınız braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, karşılaştırınız drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, karşılaştırınız kepurinė ve kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, DŽ₁'de belirtilmemiş), vežiminė (: vežimas 2). Konuşma dilinde vurguyu eke taşıma eğilimi (lavoninė 2), lavóninė 1 (: lavónas 1) sözcüğünün vurgulanışında da görülür: sözlüklerde yalnızca birinci vurgu sınıfı kaydedilmiştir. Uluslararası sözcükler de vurguyu eke taşımaya eğilimlidir; ör. bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2); oysa kökte vurgulanmaları gerekir: bagā- 195 žinė 1 Dž 60 (karşılaştırınız bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (karşılaştırınız elektra 2). §13. Türetim tabanı sözcüklerinin çoğul datifinde vurgulu son hece bulunan (başka bir deyişle hareketli vurgulu) ek vurgulu, yani ikinci vurgu sınıfına ait türevler şunlardır: alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); üçüncü vurgu sınıfının türetim tabanı sözcükleri neredeyse tümüyle üç hecelidir: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ); reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ) istisnadır. §14. Günümüz dilinde ek vurgulu olan bazı türevler, ağızlarda ve yazılı kaynaklarda kökte vurgulanır (yani birinci vurgu sınıfına girer): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J ve aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 ve beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv ve blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 ve Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 ve raģinė An, skersinė NdŽ ve skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ ve skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ ve stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr ve šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ ve šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar ve vakarinė FrnW, Žolinė “Kutsal Meryem’in göğe alınması bayramı” Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 ve Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš ve žolinė Db; öte yandan bazıları son hecede vurgulanır (yani üçüncü vurgu sınıfına girer): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 ve marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J ve šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km ve taukinė Plk. “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”ta (DŽ₃ 160) gaisrinė türevinin iki türlü vurgu biçimi verilir: normatif biçim gaisrinė (: gaisras 4) ve konuşma dilindeki— 196 dilde yaygın olan gaisrinė (1). Sonuncusu, „Lietuvių kalbos žodynas“ta (LKŽIII 36) kayıtlı değildir. İkinci vurgu sınıfına, açık bir türetim temeli olmayan palapinė adı da girer; bu sözcük, bileşikleşerek adlaşmış bir sıfat olarak değerlendirilebilir. §15. A. Pakerys’in (1994: 64) belirttiğine göre, birinci vurgu sınıfına istisna olarak, çoğul yönelme durumu vurgulu heceyle biten sözcüklerden türetilmiş, -inė sonekiyle kurulan küçük bir türev grubu girer: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Anılan türevlerin tümü, anglinė türevi dışında, ağızlarda sonek vurgusuyla söylenir: kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (ve krş. stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ta (DŽ₃ 346) yalnızca kvapinė türevinin sonek vurgulu biçimi de verilmiştir. Sonek vurgusuna geçişi yalnızca adlaşma değil, taban sözcüklerin vurgu değişimi de açıklayabilir. Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. šil̃tinė adı, šil̃tas, -à 4 sıfatıyla bağlantılı kabul edilirse, bir istisna sayılmalıdır. Ancak A. Pakerys (1994: 64), türevin taban sözcüğü olarak ikinci vurgu sınıfındaki šil̃tis adını (“sıcaklık, ısınma, yüksek sıcaklık”) kabul etmeye eğilimlidir. Yazılı kaynaklarda sonek vurgulu biçimi de kaydedilmiştir: šil̃tinė /K/, Rtr. §16. Üçüncü vurgu sınıfıyla (3ᵇ) daržinė adı vurgulanır (: daržas 4, daržáms); ayrıca kàpinės 3ᵇ de bu sınıftadır; oysa kãpas 4, kapáms biçimindedir. Son türev ağızlarda sonek vurgusuyla da söylenir: kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Bu vurguyu adlaşma açıklayabilir; krş. sıfat kapìnis, -ė. §17. Sunulan malzemeden, vardažodinis -inė, -inis sonekli ve sabit vurgulu adların ağızlarda sonek vurgusu türüne geçme eğiliminde olduğu da anlaşılmaktadır (ör. arbãtinė 1 ve arbatinė 2). Bu eğilim konuşma diline de yansımaktadır. İncelenen 249 -inė, -inis sonekli addan yalnızca 50’si (%20,8) taban sözcüğün vurgu yerini korur ve sonek vurgulu varyantlara sahip değildir (ör. bū̃stinė, nõsinė). Bu durum, genel olarak Litvanca vurgu eğilimleriyle uyumludur. İstatistiksel veriler (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46), üç heceli sözcüklerde sondan bir önceki hece vurgusunun özellikle yaygın olduğunu (%51,71) gösterir: sözcükler uzadıkça vurgu sanki sözcüğün ortasına kayar (Girdenis 1983: 117–118). Dolayısıyla -inė, -inis sonekli adlar, standart dilin normatif sözlüklerinde vurgu varyantlarıyla verilmelidir: kök vurgusunun (lavóninė 1) yanında sonek vurgusu (lavoninė 2) da verilmelidir. 197 Priedas VARDAN TÜRETİLEN -inė, -inis SONEKLERİYLE KURULAN ADLARIN ÇEŞİTLİ KAYNAKLARDAKİ DİZİNİ adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116 adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113 aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64 apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65 arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 çay evi (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62 yüksek yer (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112 yüksek yer (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24 yüksek yer, LžŽ 27 kulaklık (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115 şafak yıldızı (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 şafak yıldızı (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 bagaj bölmesi (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116 bagaj bölmesi (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115 güvercinlik (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63 güvercinlik (2), LKŽ I 584, A. Pak 63 huş ağacından yapılmış nesne (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114 huş ağacından yapılmış nesne (1), LKŽ I 777, A. Pak 114 tozluk (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114 tozluk (1), LKŽ I 893, A. Pak 114 pireler çoğ. (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954 braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115 braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115 bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398 būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61 cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26 cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56 cukrinė (2), LžŽ 46 daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52 degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187 dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114 dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114 dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440 dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64 dešrinė (1) RŽ 188 dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344 drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116 198 drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115 ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38 ýldeginė (1), LKŽ IV 38 iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284 Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116 Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57 juozapinė (2), DŽ₃ 271 Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429 kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62 kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62 kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228 kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173 kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182 kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137 mezarlık (2), LKŽ V 232 söğütlük (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293 söğütlük (1), LKŽ V 293 kanatlılar çoğ. (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307 ateşli hastalık (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64 ateşli hastalık (2), LKŽ V 326 kazan dairesi (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112 şapka dansı (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115 şapkaya ait (2), LKŽ V 594 şapkaya ait (1), LKŽ V 594 şapka dansı (1), RŽ 236 dört kişilik (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116 yumurta (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114 ilmek (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61 ilmekli (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790 ilmekli (2), LKŽ V 790 kirvinė (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63 kirvinė (2), LKŽ V 875, A. Pak 63 kmyninė (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188 kmyninė (1), LKŽ VI 188 knyginė (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244 kojinė (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115 kojinis (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295 kojinis (2), LKŽ VI 295 kojinys (3ª), LKŽ VI 295 kraštinė (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248 krepšinis (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116 krūtinė (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115 kumštinė (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63 kumštinė (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63 kvapinė (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64 kvapinė (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045 l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66 laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75 lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97 199 lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A. 200 Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134 penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116 penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296 pieštūkinė (1), DŽ₃ 553 pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263 pilvinė (2), LKŽ IX 1028 pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112 pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62 pipirinė (2), LKG I 398 pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63 pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63 pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589 eldiveler (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63 eldivelik (3b), LKŽ X 32, A. Pak 63 lifli (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301 tuğla fırını (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61 tüylü (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63 tüylü (2), LKŽ X 353, A. Pak 63 dinlenme yeri (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405 karşılıklı (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283 karşılıklı (2), LKŽ X 695 karşılıklı (3a), LKŽ X 695 kuğuya ait (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845 tüylü (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860 yarı açılı (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023 yarı kenarlı (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024 çam kozalağına ait (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044 çam ağacına ait (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115 çamlık (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106 boynuzluk (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353 boynuzluk (1), LKŽ XI 32 rāktinė (1), DŽ₃ 642 havluluk (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173 havluluk (1), LKŽ XI 173 mürekkep hokkası (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56 mürekkep hokkası (1), P. Būt 107 yazı işleri bürosu (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63 yazı işleri bürosu (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63 rātinė (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243 rūžinė (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353 gereç deposu (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387 cevizlik (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579 havuçluk (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344 giysi odası (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61 yünlü kumaş dükkânı (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116 rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953 düğmeci dükkânı (2), DŽ₃ 670 201 şekerleme kutusu (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62 malt fabrikası (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79 malt fabrikası (2), RŽ 321 saloōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61 kavşak (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127 nöbetçi kulübesi (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156 nöbetçi kulübesi (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157 nöbetçi kulübesi (1), LKŽ XII 157, RŽ 322 tohumluk (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398 tohumluk (2), LKŽ XII 331, RŽ 324 kuş üzümü (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325 gümüş renkli (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323 ringa balığı (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548 silosinė (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550 sinkinė (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344 siurblinė (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, LKŽ XII 610 skalinė (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324 skalinė (2), LKŽ XII 705 skardinė (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115 skepetinė (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812 skepetinis (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327 skersinė (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114 skersinė (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114 skersinė (3ᵇ), LKŽ XII 826 skiedinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868 skiedrinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114 skiedrinė (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114 skrandinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115 skrandinis (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734 skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052 skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333 smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112 sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66 spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116 spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322 spórinė (1), DŽ₃ 725 sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470 spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476 sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488 stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646 stalinė (1), LKŽ XIII 646 statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116 stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112 stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64 stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64 stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64 strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339 stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115 202 sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142 sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358 sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63 šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365 šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74 kaynak (3ᵇ) LKŽ XIV 486 šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365 šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63 šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63 šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šeimyninė (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609 aileye ait (2), LKŽ XIV 609 šermeninė (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657 šermukšninė (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115 üvez ağacına ait (1), LKŽ XIV 659 šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693 šiaudinė (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717 šilinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788 šilkinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792 šiltinė (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74 šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šimtinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114 šimtinė (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114 šimtrublinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825 šiukšlinė (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66 şoninė (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63 şoninė (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63 şovininė (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398 şratinė (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287 şratinė (1), LKŽ XV 287 tabakinė (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61 tabokinė (1), RŽ 350 tütün kutusu (2), LKŽ XV 629 taukinė (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45 taukinė LKŽ XV 1005 tepalinė (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354 tošinė (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353 kaba kumaş (2), LKŽ XVI 518 trirublinė (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359 tūkstantinė (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112 tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ tumpinė (2), LKŽ uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ 203 užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363 užlaidinė (1), LKŽ şehir dışındaki (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894 waffle kumaşı (1), DŽ₃ 902, LKŽ vaflinė (2), LKŽ vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66 vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63 vaistinė (2), LKŽ vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423 vakarìnė (1), LKŽ valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ devlet (2), LKŽ, DūnŽ 425 boru (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115 boru (2), LKŽ su (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ bakır (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115 çan kulesi (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64 çan kulesi (2), LKŽ yazlık (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344 rüzgâr (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61 Paskalya (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ Paskalya (2), LKŽ, DūnŽ 434 Macar (1), DŽ₃ 921, LKŽ fırtına (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353 at arabası (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115 orta (2), DŽ₃ 927, LKŽ şarap (2), DŽ₃ 935 şarap mahzeni (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63 şarap mahzeni (2), LKŽ, A. Pak 63 iplik fabrikası (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442 iplik fabrikası (1), LKŽ iplikten yapılmış (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63 iplikten yapılmış (2), LKŽ, A. Pak 63 kiraz likörü (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115 Vytėlinė (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ dokuma tezgâhı (1), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143 dokuma tezgâhı (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ tavşan eti yemeği (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 tavşan eti yemeği (2), LKŽ çalı çırpı (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115 çalı çırpı (1), RŽ 376 kazık ağacı (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398 toprak altı (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475 yeraltı ocağı (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377 yaban çileği ocağı (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ yaban çileği ocağı (1), LKŽ damadın annesi (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65 damadın annesi (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ damadın annesi (2) LKŽ 204 gaz lambası (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ fitilli lamba (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43 fitilli lamba, LKŽ ot bayramı¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380 ot bayramı (1), LKŽ ot bayramı² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133 ot bayramı (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113 mum ocağı (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ mum ocağı (2), LKŽ, RŽ 381 pul pulu ocağı (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATŪRA S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas. B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144. DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys. DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119. J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925. J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180. J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433. V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928. K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929. K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48. P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251. 205 Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532. LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969. LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994. A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė. P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968. V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont. Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2). 206