Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITĖ VARDAŽODINIŲ PRIESAGOS -inė, -inis DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS Straipsnyje aptariamas daiktavardžių su priesagomis -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis) kirčiavimas. Priesagos -inė, -inis vardažodiniai daiktavardžiai rinkti iš 1993 metų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“. Ši me- džiaga palyginta su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ankstesnių leidimų (DŽ,, DŽ,), tarmių žodynų (DūnŽ,LzŽ, DrskŽ) , „Lietuvių kalbos žodyno“ (LKŽ1I-XVII) ir Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus kartotekos duomenimis. §1. Didelė dalis žodžių su šiomis priesagomis, kaip teigia V. Urbutis (LKGI . 343, 352; DLKG 115), „pradžioje, matyt, tėra buvę paprasti priesagos -in€, -inis būdvardžiai, kurie tik vėliau sudaiktavardėjo“ (žr. dar P. Kniūkš 115-119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul, 74-75). Iš tikrųjų aptariamų daiktavardžių daryba nėra vienalytė. Galima kalbėti ir apie substantyvizaciją, ir apie su priesaga -inč, -inis padarytus daiktavardžius, — dabar sunku nužymėti ribą tarp vieno ir kito tipo vedinių. Mat diachroniškai daiktavardėjimas baigiasi tuo, kad buvusi būdvardžio priesaga sinchroniškai jau suvokiama kaip daikta- vardžio darybos formantas. Substantyvizacijos parengtoje dirvoje neretai pasi- rodo ir tarpsta jau tikrosios (morfologinės) žodžių darybos tipai (su adjektyvi- nės kilmės priesagomis), plg. vietų pavadinimų darybos tipą su priesaga -iné (V. Urb 297). Todėl šiandien sunku pasakyti, ar kai kurie vediniai (pvz., palaidi- nė, įžambinė, šaltinis ir kt.) yra su aptariama priesaga padaryti daiktavardžiai, ar sudaiktavardėję šią priesagą turintys būdvardžiai (A. Paul 44; žr. dar P. Kniūkš 117; A. Paul, 74-75). Dažnai net neaišku, kaip teigia P. Kniūkšta (1976: 117), „su kokiu daiktavardžiu jie galėtų būti vartojami būdvardiškai: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis“. §2. Akademinése gramatikose (LKGI, DLKG) pagal santykį su pamatiniu Zo- džiu bei darybos reikšmę priesagos -inėč, -inis vediniai skirstomi į kelias kate- gorijas: | 1) Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Dauguma padaryta iš daik- tavardžių, pvz., skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė liga“, bulvinis, vatinis; iš būdvardžių, pvz., rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; iš skaitvardžių, pvz., dešimtinė, keturinė „keturių giedama sutartinė“ ( LKGI 343-344; DLKG 115-116 ). 2) Vietų pavadinimai (padaryti iš daiktavardžių). Tai arba indy ir į juos pa- našių daiktų pavadinimai, pvz., muiliné, peleninė, piniginė, arba specialių 190 didesnių patalpų pavadinimai, pvz., mdlkiné, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134). 3) Švenčių ir apeigų pavadinimai (dažniausiai daugiskaitiniai). Vieni pada- ryti iš daiktavardžių, pvz., Petrinės, Joninės; kiti — iš kelintinių skaitvardžių, pvz., Devintinės, Sekminės. Vienaskaitos formą turintys priesagos -inė vedi- niai retai kada eina švenčių pavadinimais, pvz., Žolinė (LKGI 422; DLKG 144). 4) Veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz., auklėtinis, -e, su- gyvčėntinis, -€; grūstinė ,,1. stambios miežių kruopos, kruštienė. 2. tokių kruo- py sriuba“, mustinis „1. senovinis sidabrinis ar auksinis pinigas. 2. kul. muštos mėsos kotletas“; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107-108) teigia, kad dalis vedinių, matyt, yra padaryta iš būtojo laiko neveikiamųjų daly- vių. Tačiau dabar į visų šio tipo vedinių darybą teisingiau būtų žiūrėti kitaip, būtent išskirti priesagą -tiné€, -tinis, kuri dedama prie veiksmažodžio (dažni: "- siai tranzityvinio) bendraties kamieno, plg.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, rali. tinė (žr. dar A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) pažymi, kad daiktavardiškai g būti vartojami veiksmažodžių ir dalyvių vediniai (augintinis, globotinis, įgali tinis, pintinė, laužtinė), bet juos laiko priesagos -inė, -inis vediniais. Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Amb- razas (1993: 63, 95-96, 195, 214). §3. Pirmosiose lietuvių kalbos gramatikose, vadovėliuose priesagos -inė, ~inis daiktavardžiai pateikti kaip tam tikrų kirčiavimo tipų pavyzdžiai, o pati priesaga arba iš viso neminima, arba neaprašomas jos kirčiavimas. 1992 metų J. Jablonskio „Lietuvių kalbos gramatikoje“ minima priesaga -inė, -inis ir pateikiami (neįvardijant kalbos dalies) šie pavyzdžiai: mokytinis „ėjęs mokslus žmogus...“, suktinis „Šokis“, Šaltinis, vytinis; degutinė „kur degutą dega, kur jj laiko“, druskinė „kur druską laikom“, girntinė, krūtinė, lįgoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plūnksninė „plūksninė“, šaukš- tiné „šaukšdėtis“, Šeimyninė, varpinė , viralinė (kur viralą laikom); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės „vardadienis“ (J. Jabl, 371)'. „Lietuvių kalbos vadovėlyje“ (J. Jabl 26-27) autorius pažymi, kad ,,nekaito raštų kalboje priegai- džių, tarp kitų, šie daugiaskiemeniai žodžiai: /../ drūskinė, ligonine, malkinė, šeimyninė“. Nė viename nurodytų veikalų J. Jablonskis apie priesagos -ine, -inis daiktavardžių kirčiavimą išsamiau nerašo, o, kaip matyti iš pavyzdžių, kai kuriuos vedinius pateikia ir nekirčiuotus. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), aptardamas daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo tipus, prie Ila tipo priskiria tuos daiktavardžius, kurie „turi tvirta- pradę priegaidę priešpaskutiniame skiemenyje arba pastovų kirtį trečiajame (ketvirtajame) skiemenyje nuo galo““. Kaip pavyzdį jis pateikia daiktavardį nagi- nė. Pati priesaga -inė, -inis „Trumpo lietuvių kalbos kirčio mokslo“ teorinėje ! Kai kurie pavyzdžiai J. Jablonskio „Lietuvių kalbos gramatikoje“ pateikiami nekirčiuoti. 191 dalyje neminima. 1929 metų „Kirčio žodyne“ V. Kamantauskas pateikia kelio- lika priesagos -inė vedinių: aušrinė ir aūšrinė, būstinė, daržinė, dedervinė, degtinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, naginė, palapinė, pamatinė, piištinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žinginė. §5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) nagrinėja antrosios linksniuotės daugiaskieme- nių daiktavardžių kirčiavimą ir kalba apie „nešokinėjančio kirčio“, pvz., seimy- na, šeimyninė ir „nepastovaus kirčio“, pvz., giltinė — giltinę daiktavardžių kirčiavimą. Autorius (P. Būt 107) pateikia priesagos -ine I-osios (arba nešokinė- jančio kirčio) ir II-osios bei III-osios (arba nepastovaus kirčio) paradigmų vedi- nius. Pavyzdžiui, pastovaus kirčiavimo — degūtinė, drūskinė, ligoninė, malki- nė, pirstine, plytinė, plūnksninė, rašalinė, raštinė, Saukstine, šeimyninė, varpinė; nepastoviai kirčiuojami — kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; kilnojamojo kirčiavimo — daržinė, -ės, daržinę. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Bab- rausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neapta- riamas. §6. 1948 metų „Lietuvių kalbos rašybos žodyne“ nurodoma beveik pusantro šimto priesagos -inč, -inis vedinių.* Daugiausia jų pirmosios (pvz., 4datine, dėšrinė, išimtinė, lavoniné, papirosiné, vaistinė ir kt.), šiek tiek mažiau antrosios (pvz., arestiné, kailinė, penkinė, stréniné ir kt.), keletas trečiosios (pvz., giminė 3?, raugtinė 3*, stoginė 3* ir kt.) kirčiuotės. §7. A. Laigonaitė (A. Laig 36-37; Zr. dar LKGI 237-241), aptardama daugias- kiemeniy daiktavardžių kirčiavimą, nurodo priesagy -in€, -inis pirmosios kir- čiuotės (druskiné, malkinė) ir antrosios kirčiuotės (alin, skardinė, stiklinė, degtinė) vedinius. Ji (A. Laig 45) bene pirmoji atkreipia dėmesį į tai, kad „kirčio atžvilgiu įvairuoja ir priesagos -/nis, -¢ daiktavardžiai“. Vieni vietą ar būstinę žyminčių daiktavardžių kirtį turi priesagoje ir kirčiuojami antrąja kirčiuote: a/i- nė, skardinė, stiklinė ir kt. Kiti išlaiko pagrindinio žodžio vienaskaitos galinin- ko kirčio vietą bei priegaidę ir kirčiuojami pirmąja kirčiuote: ba/aninė, druski- nė, mėsinė ir kt. Treti kirtį turi galūnėje — daržinė (3°). „Lietuvių kalbos akcentologijoje“ A. Laigonaitė (1978) priesagos -inė, -inis daiktavardžių atskirai nemini. §8. P. Skardžius (1968: 43) pateikia priesagos -in€, -inis daugiaskiemenių daiktavardžių pirmosios (Žinginė), antrosios (aušrinė), trečiosios (liepiné ,lie- pinis indas“, stoginė „daržinė““) kirčiuotės vedinius, bet jų kirčiavimo neapta- ria. §9. Išsamiausiai priesagos -in€, -inis daiktavardžius nagrinėja A. Pakerys (1994: 61-67, 112-117). Jis neapsiriboja vien bendrinės kalbos duomenimis, ? Visi pavyzdžiai suregistruoti rodyklėje (žr. Priedą). 192 remiasi tarmine medžiaga, statistiniais duomenimis, pateikia kirčiavimo grety- bių. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pir- mosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., J/fgd- ninė (: ligonis, -ė 1, ligoniams, -ėms), mėtinės (: mėtai 2, métams), pirstinė (: pirštas 2, pirštams), rankinis (: ranka 2, rankoms) ir kt. Kai kurių daikta- vardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose — antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abe- jaip“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būd- vardziais, pvz., aliėjinė 1 (: aliėjus 2) ir aliejinė 2, aliėjinė 1 (plg. aliėjinė 2 (=1), aliejinė 2,bdv. aliejinis, -ė 2, aliėjinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balanidinė 1, balandiné 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsilei- džiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63). Priesaginio kirčiavimo tipui (t.y. antrajai kirčiuotei) priklauso tie vediniai, kurių, anot A. Pakerio (1994: 112), „pamatinių žodžių naud. (ar kitas tos pačios kirčio vietos linksnis) turi kirčiuotą ne priešpaskutinį, o galinį, trečią ar tolesnį nuo galo skiemenį“, pvz., grandinė (: grandis 4) ir kt. Pateikiama keliolika priesagos -imė, -inis vedinių, dėl kurių kirčiavimo normos bendrinėje kalboje svyruota (ar net ir dabar abejojama), pvz., gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ, 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ, 160ir kt. Nurodomi išimties tvarka antrajai kirčiuotei skiriami kai kurie vediniai, pvz., kareivinės (: kareivis 2, kareiviams) ir kt. (A. Pak 113-114). §10. Pirmajai kirčiuotei priklauso tie priesagos -iné, -inis vediniai, kurių pamatinių žodžių daugiskaitos naudininkas turi kirčiuotą priešpaskutinį skie- menį (kitaip sakant, jie yra senieji baritonai) : būstinė (: būstas 1), dūrpinė (: dūrpės 1), garstytinė (: garstycia 1), plg. garstytinė (: garstyčia 2, garstyčią) DŽ,200, yldeginé (: yldegis 1), kalkinė (: kalkė 1), karpinės „zool. žuvų šeima“ (: karpis 1), kilpinė (: kilpa 1), kojiné (: koja 1), ldiptiné (: Idiptas 1), nosiné (: nosis 1), patroniné (: patronas 1), pusidukampiné (: pusidu- kampis 1), pusiaukraštinė (: pusidukrastis 1), ropiné (: ropé 1), rumbūotinė (: rumbūotas 1), salyklinė (: salyklas 1), sankirtinė (: sankirta 1), sargybinė (: sargyba 1), sostinė (: sostas 1), sūrinė (: sūris 1), sviestinė (: sviestas 1), vėjinė (: vėjas 1), vėtrinė (: vėtra 1); cigarinė (: cigaras 2), degūtinė (: degūtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), ginklinė (: ginklas 2), iždinė (: iždas 2), knyginė (: knyga 2), lakštiniai (: lakštas 2), mūsinė (: mūsė 2), papirosiné (: papirosas 2), pieštūkinė (: pieštūkas 2), pipirinė (: pipiras 2), pyraginė (: pyragas 2), plytinė (: plyta 2), pūdrinė (: pudra 2), pūslėlinė (: pūslėlė 2), raktinė (: raktas 2), ratinė (: ratas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininé (: saldainis 2), salotiné (: salota 2), serbentinė (: serbentas 2), silkinė (; silkė 2), sporinė (: spora 2), šiūkšlinė (: šiūkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvakinė (: žvakė 2), žvynėlinė (: Zvynélis 2). 193 $11. Dalis dabartinės kalbos pirmosios kirčiuotės priesagos -mné€, -inis vedi- nių tarmėse ir kai kuriuose raštuose kirčiuojami dvejopai: vienur tas pats vedi- nys kirčiuojamas kaip pamatinis žodis: arbatiné Pn, aliėjinė Gs, balandinė Trg; BZ 99, bulviné Alk, Ob, cukriné Mit; DrskŽ 50, druskiné Ins, Jz, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskZ 73, dioniné Ldk; DrskZ 77, kdiliné Sim, karstiné Ut, Ng, Sk; DrskZ 140, BZ 490, kilpinis K, J, kifviné LKŽ V 875, kdjinis Als, Vks, NmS; J, kumstiné Grz, Ppl, lydékiné DZ, 421, DZ, 366, liepiné Pgr, Mrj, NmS, Zg¢, ligoninė Jib, J. Jabl; DrskZ 192, miltiné Grs, pastoginé Rm, plūnksninė J.Jabl, priesiné Pl, DrskZ 283, raštinė Viv, Gril, Kiš, sékliné BZ, siukstiné Ut, Vdn, Brz, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdZ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KZ, ŠOninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdZ, PolZ, tabakiné KzR, tosiné NdZ, Š, KZ, vafliné LKZ3, vaistinė Pns; Š, NdZ, Rtr, valstybiné Š, NdZ, varūzdinė DZ, 914, velykiné Krs, Nm, Sutk, Kt, vyniné Fr W, vifviné DZ, 939, zuikiné Rdm; kitur vedinys kirčiuojamas priesagoje: arbatinė Grg, aliejiné Skr, balandiné Vdzg, bulviné DZ, 95, cukriné LzŽ 46, druskiné Kv, Up, Skd; K, R, 98, duoniné DūnŽ 79, kailiné Lnkv, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirviné Up, Vdk, kojinis GK ,,,, kumstiné Alk, Skr, lydekiné Grg, Sint, liepiné Dkš, $n, ligoninė Kis, miltiné Vn, pastoginé Er, 8d, Tv, Lk, Ps; Jn, plunksniné Er, priesiné Ud, raštinė End; Lc, sėklinė Jib, Saukstiné Dkst, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, VI, 1, Šoninė Plt, Viv, Ping, Uzv, $k, fabakiné Kivr, Mrj; KZ, Rtr, tosiné K, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vafliné LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Var, End, Pln; KZ, DūnŽ 425, velykiné Gdr, Šv, Uzv, Sim, vyninė Grg; KZ, zuikiné KZ; arba kiréiuojami abejaip: kdiliné 1 ir kailiné 2 RZ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydékiné 1 ir lydekiné 2 DZ,369, sékliné 1 ir sėklinė 2 NdZ, tabakiné 1 ir tabakiné 2 NdZ, varūzdinė1 ir vamzdiné 2 NdZ, velykiné 1 ir velykiné 2 NdZ, vifviné 1 ir virviné 2 NdZ, zuikiné 1 ir zuikiné 2 NdZ. Keli iš paminėtų priesagos -in€, -inis vedinių tarmėse kirčiuojami ne tik pir- maja, antrąja, bet ir trečiąja kirčiuote: bulviné 3* Gs, Alk (plg. bulviné Al), kojinys Akm, Vkš (plg. kdjinis Vk3), liepiné 3* K, NdZ ir liepiné 3° Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malka 1) Alk, Trg, Sb, Grz (plg. malkiné 3* Jib), pirstiné 1 (: pirštas 2) Gr, Kv, Ob, Sint, Kp, Ps, Plv, Erz, Nmč (ple. pirstiné 3° Skr; K), priesiné Gdl. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių bendrinės kalbos pirmosios kir¢iuotes prie- sagos -inė, -inis vediniai visame lietuvių kalbos plote kirčiuojami dvejopai: ir šaknyje, ir priesagoje. Tokiu atveju galima teigti, kad polinkis į priesaginį kirčia- vimą būdingas ne vienai kuriai nors tarmei, o visam lietuvių kalbos plotui. §12. Tendenciją kirčiuoti priesagoje, kai pamatinio žodžio daugiskaitos nau- dininkas kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje, atspindi ir kai kurie dabarti- nės kalbos atvejai. Cirkumfleksinės šaknies vediniai neretai kirčiuojami prie- 3 LKŽ žymima Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus kartoteka. 194 sagoje, pvz., aukštinis (: aūkštis 2), aukštinė (: aūkštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiaūšis 2), lapiné (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė C Zabas 2), Zeminé (: Zémé 2) plg. Zéminé DZ, 969, DZ, 960, DZ, 953, bet žeminė DrskZ 475. A. Pakerys (1994: 114-115) nurodytus žodžius, kaip išimtis, priskiria antra- jai kirčiuotei, nors „daiktavardžiai, kurių darybos pamatu eina žodžiai, turintys kirčiuotą priešpaskutinį daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) ka- mieno skiemenį, b. k. paprastai yra 1 kirčiuotės.“ Antrajai (o ne pirmajai) kirčiuotei priklauso dar ir tie priesagos -ir6, -inis vediniai, kurie daiktavardėdami kirtį perėmė iš atitinkamų būdvardžių, daž- niausiai reiškiančių ypatybę, susijusią su medžiaga, iš kurios ar su kuo kas pada- ryta (žr. dar LKGI 240; A. Pak 115), pvz., kmyniné (: kmynas 2, plg. bdv. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, plg. bdv. sidabrinis, -€), stumbrinė (: sturnbras 2, plg. bdv. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermūkšnis 2, plg. bdv. šermukšninis, -€), vyšninė (: vyšnia 2, plg. bdv. vyšninis, -€). Substantyvizacija galėjo lemti ir tų daiktavardžių kirčio vietą, kurių darybos pamatas — triskiemeniai pirmosios kirčiuotės žodžiai. Jie, kaip ir būdvardžiai, sudaryti iš daugiaskiemenių pirmosios kirčiuotės žodžių, paprastai kirčiuo- jami priesagoje, pvz., adatinė (: adata 1, plg. bdv. adatinis, -ė), parakinė (: parakas 1, plg. bdv. parakinis, -€), penkrubliné (: penkrublis 1, plg. bdv. penkrublinis), poilsinė (: poilsis 1, plg. bdv. poilsinis, -€), rankšluostinė (: raūkšluostis, plg. bdv. rankšluostinis, -ė), silosiné (: silosas, plg. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skėpeta 1, plg. bdv. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguole 1, plg. bdv. spanguolinis, -€), Sautuviné (: šautuvas 1, plg. bdv. Sautuvinis, -€), Simtrubliné (: širtrublis 1, plg. bdv. simtrublinis, -€), vasari- nė (: vasara 1, plg. bdv. vasarinis, -€), trirubliné (: trirublis 1, plg. bdv. trirublinis), tikstantiné (: tūkstantis 1, plg. bdv. tūkstantinis, -€), uzkandiné (: uzkanda 1, plg. bdv. uzkandinis, -€), uZmiestiné (: uZmiestis 1, plg. bdv. uZmiestinis, -€), Zemuoginé (: Zémuogé 1, plg. Zemuoginis, -€). Keli paminėti priesagos -in€, -inis vediniai 1954 metų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ kirčiuoti dėsningai, t. y. pirmąja kirčiuote: adatiné, parakine, šautuvinė, vėlesniuose leidimuose priskiriami tik antrajai kirčiuotei. Priesagoje linkstama kirčiuoti ir tuos priesagos -in€, -inis vedinius, kurių pamatinio žodžio kirčiuotas trumpasis balsis, pvz., braižiklinė (: braižiklis 2, plg. braižiklinė DZ 87), drabužinė (: drabūžis 2, plg. drabūžinė DZ, 145), kepurinė (: kepūrė 2, plg. kepūrinė ir kepuriné DŽ,331), krūtininė (: krūtinė 2, DŽ, neminima), vežiminė (: vežimas 2). Snekamosios kalbos tendenciją kirčiuoti priesagoje (/avoniné 2) atspindi ir žodžio Javoniné 1 (: lavonas 1) akcentuacija: žodynuose fiksuojama tik pirmoji jo kirčiuotė. Į priesaginį kirčiavimą linkę ir tarptautiniai žodžiai, pvz., bagažinė (: baga- žas 2), elėktrinė (: elektra 2), nors jie turėtų būti kirčiuojami šaknyje: baga- 195 žinė 1 DŽ, 60 (plg. bagažas 2), elektrinė 1 RŽ 199 (plg. elektra 2). §13. Priesaginio kirčiavimo (t. y. antrosios kirčiuotės) yra tie vediniai, kurių pamatinių žodžių daugiskaitos naudininkas turi kirčiuotą galinį skiemenį (ki- taip sakant, yra kilnojamojo kirčiavimo): alinė (: alūs 4), ausiné (: ausis 4), blusinės (: blusa 4), dešrinė (: dešra 4), garinė (: garas 4), giriné (: gira 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandis 4), gumbinė (: gurnbas 4), kampinė (; karpas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laiviné (: laivas 4), lediné (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopsys 3,4), miškinis (: miškas 4), naktinis, -¢ (: naktis 4), naminė (: namas 4), naminis, -€ (: namas 4), penkiné (: penki 4), plausiné (: plaūšas 4), pakiné (: pūkas 4), pasliné (: pūslė 4), pusiné (: pušis 4), raziné (: ražas 4), rudiné (: rudas 4), saginé (; saga 4), siurblinė (: siurblys 4), skaliné (: skala 4), skardinė (: skarda 4), skrandinė (: skranda 4), skreplinė (: skreplys 4), skujinė (: skuja 4), statinė (: status 4), stiklinė (: stiklas 4), stréliné (:strėlė 4), šatrinė (: šatra 4), šeškinė (: šėškas 4), šilinė (: šilas 4), šilkinė (: šilkas 4), vairiné (: vairas 4), vininé (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); trečiosios kirčiuotės pamatiniai žodžiai beveik visi triskiemeniai : dilgėlinė (: dilgėlė 3*), garvežinė (: garvežys 3*), gegužinė (: gegužė 3?), gėralinė (: gėralas 3°), kambarinė (: kambarys 3"), katilinė (: katilas 3?), keturinė (: keturi 3), pamatinė (: pamatas 3"), pašarinė (: pašaras 3°), patalinė (; patalas 3%), pavariné (: pavara 3°), peleninė ¢ pelenai 3°), piniginė (: pinigas 3), rašalinė (: rašalas 3?), riešutinė (: riešutas 3*), skiedininė (: skiedinys 3°, 3*) smegeni- nė (: smégenys 3?), spragilinė (: spragilas 3°), sultininė (: sultinys 3°, 3*), šermeninė (: šefmenys 3?), uodeginé (: uodega 3*), užkurinė (: užkurys 3?), vidurinė (: vidurys 3%), žagarinė (: žagaras 3?), žibalinė (: žibalas 3°), išskyrus reikmeninė (: reikmuo 3%), sarginė (: sargas 3), sprandinė (: sprandas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3*). §14. Kai kurie dabartinės kalbos priesaginio kirčiavimo vediniai tarmėse ir raštuose kirčiuojami šaknyje (t. y. priklauso pirmajai kirčiuotei) : aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J ir adsriné Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 ir Dėržinė LKŽ I 777, blauzdiné Alk, Pnm, Vdk, Užv ir b/aūzdinė Pn, Stč, Inšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskZ 126 ir Joninés Pjv; NdŽ, MZ, R, raginė An, Br; JR 104 ir raginė An, skersinė NdŽ ir skefsiné Pl, Trs; NdZ, skiedrinė NdŽ ir skiedrinė Pu, staliné NdZ, KZ ir stalinė Rtr, BZ, Šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KZ, Rtr ir Širūtinė Kbr; M, NdŽ, L, Sratiné NdZ, KZ ir šratinė BZ, vakarinė Gd; Lec, P.Skar ir vakarinė FmW, Žolinė „šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė“ Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 ir Zoliné Sug, Alv; DrskŽ 484, Žolinė Krš ir Žolinė Db; o kiti galūnėje (t. y. priklauso trečiajai kirčiuotei): marginé Jrk, Sauk, KI 461 ir marginé Sint; NdZ, šaltinis Skr, Vikv, Pls, Er, Jib; K, Š, NdŽ, J ir Saltinys Lb; N, taukiné Jib, Nm, Vit, Erz Skr, Ds, Km ir faukiné Pk. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DZ, 160) pateikiamas dvejopas vedi- nio gaisrinė kirčiavimas: norminis variantas gaisrinė (: gaisras 4) ir šnekamo- 196 joje kalboje vyraujantis gaisrinė (1). Pastarasis „Lietuvių kalbos žodyne“ (LKŽIII 36 ) nefiksuotas. Antrajai kir¢iuotei priklauso ir aiškaus darybos pamato neturintis daiktavar- dis palapinė, kurį galima traktuoti kaip sudaiktavardėjusį būdvardį. 815. Pirmajai kirčiuotei išimties tvarka, kaip teigia A. Pakerys (1994: 64), priklauso nedidelė grupelė priesagos -inė vedinių, grindžiamų žodžiais, kurių daugiskaitos naudininkas baigiasi kirčiuotu skiemeniu : arg/inė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapams), mėsinė (: mėsa 4, mésoms), pilvinė (: pilvas 4, pilvams), stoginé (: stogas 3, stogams), vaipinė (: vaipas 4, varpams). Visi paminėti vediniai tarmėse (išskyrus vedinį argline) kirčiuo- jami priesagoje : kvapiné Ss, mėsinė Jib; J, pilvinė Vik, Dkšt, Dglš, Ign, sf0ginė Rdm; KZ (ir plg. stoginė Lok, Ping, Gril), varpinė Ss; Š, NdZ. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DZ, 346) tik vedinio kvapinė pateiktas ir priesaginis variantas. Priesaginį kirčiavimą galėjo lemti ne tik substantyvizacija, bet ir pa- matinių žodžių akcentuacijos kitimas. Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį ndginé, jei pama- tiniu žodžiu laikomas ndgas 4, nagams. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai — n4giné Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote — naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. Išimtimi laikytinas ir daiktavardis šiltinė, jei jis siejamas su būdvardžiu šil- tas, -a 4. Bet vedinio pamatu A. Pakerys (1994: 64) linkęs laikyti antrosios kirčiuotės daiktavardį šiltis „šiltamas, įšilimas, aukšta temperatūra“. Raštuo- se užfiksuotas ir priesaginio kirčiavimo variantas: Ši/tinė /K/, Rtr. 816. Trečiąja kirčiuote (3?) kirčiuojamas daiktavardis daržinė (: daržas 4, daržams), taip pat kapinės 3?, nors kapas 4, kapams. Pastarasis vedinys tarmėse kirčiuojamas ir priesagoje — kapinės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Tokį kirčiavimą galėjo lemti substantyvizacija, plg. bdv. kapinis, -€. §17. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad vardažodiniai priesagos -in€, -inis pastovaus kirčiavimo daiktavardžiai tarmėse taip pat linkę pereiti į priesaginį kirčiavimo tipą (pvz., arbatiné 1ir arbatinė 2). Ši tendencija atsispindi ir šnekamojoje kalboje. Iš išnagrinėtų 249 priesagos -inė, -inis daiktavardžių tik 50 (20,8 96) išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir neturi priesaginio kirčiavi- mo variantų (pvz., būstinė, nosinė). Tai apskritai atitinka lietuvių kalbos kir- čiavimo polinkius. Statistiniai duomenys rodo (Karosienė, Girdenis 1990: 36— 46), kad triskiemeniuose žodžiuose ypač dažnas priešpaskutinio skiemens kirtis (51,71 96 visų atvejų): ilgėjant žodžiams, kirtis tarsi pasislenka į jų vidurį (Gir: denis 1983: 117-118). Taigi priesagos -inė, -inis daiktavardžiai bendrinės kalbos norminamuosiuo- se žodynuose turėtų būti pateikiami su kirčiavimo variantais — šalia šaknies kir- čio (lavoniné 1) pateikiant priesagos kirtį (/avoninė 2). 197 Priedas VARDAŽODINIŲ PRIESAGOS -iné, -inis DAIKTAVARDŽIŲ ĮVAIRIUOSE ŠALTINIUO- SE RODYKLĖ adatinė (2), DZ, 2, DZ, 4, LKŽ I 19, RZ 151, A. Pak 113, 116 adatine (1), DZ2, LKZ 119, A. Pak 113 aligjiné (1), DZ, 9, DZ, 11, DZ, 11, LKZ I 98, RZ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejiné (2), LKZ I 98, RZ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliné (2), DZ, 10, DZ, 11, DZ, 12, LKZ 199, RZ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 afigliné (1), DZ, 13, DZ, 14, LKZ 1 138, RZ 155, A. Pak 64 apyverpiné (1), DZ, 26, DZ, 28, LKZ I 233, A. Pak 65 arbatiné (1), DZ, 39, DZ, 40, DZ, 33, LKZ I 290, RZ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 arbatiné O), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62 aukštinė (2), DZ, 64, DZ,63, DZ, 55, A. Pak 112 aukštinis (2), DŽ, 64, DŽ, 63, DŽ, 55, LKŽ I 493, LzŽ 27, DrskŽ 24 aukštinys, 'LzŽ 27 ausinė (2), DŽ, 64, DŽ, 63, DŽ, 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115 aušrinė (2), DŽ, 65, DŽ, 64, DZ, 56, LKZ 1513, V. Kam II 17, RZ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 aūšrinė (1), LKZ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 bagažinė (2), DZ, 68, DZ, 66, RZ 166, A. Pak 115, 116 bagaziné (1), DZ 60, LKZ I 554, A. Pak 115 balaidiné (1), DZ, 69, DZ, 68, LKZ I 584, A. Pak 61, 63 balandiné O), LKŽ I 584, A. Pak 63 beržinė (2), DZ, 80, DZ, 78, DZ, 76, LKZ I 777, A. Pak 114 bérziné 1), LKZ I 777, A. Pak 114 blauzdinė (2), DZ, 85, DZ, 83, DZ, 83, LKZ I 893, LKG I 353, A. Pak 114 blaūzdinė (1), LKŽ I 893, A. Pak 114 blusinės dgs. (2), DŽ, 87, DŽ, 85, DŽ, 86, LKŽ I 954 braižiklinė (2), DZ, 88, DŽ, 86, A. Pak 115 braižiklinė (1), DZ, 87, LKZ 1 986, RZ 175, A. Pak 115 bulviné (1), DZ, 94, DZ, 92, LKZ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulviné 2), DZ, 95, LKZ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulviné (3), LKZ I 1156, LKG I 398 būstinė (1), DZ, 95, DZ, 93, DZ, 98, LKZ I 1211, V. Kam II 25, RZ 179, A. Pak 61 cigariné (1), DZ, 98, DZ, 96, DZ, 102, LKZ II 26 cukriné (1), DZ, 100, DZ, 98, DZ, 104, LKZ II 49, LKG I 394, A. Paul 56 cukriné 2), LzŽ 46 daržinė (3%), DZ, 109, DZ, 107, DZ, 118, LKZ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ-185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LzŽ 52 degutiné (1), DZ, 113, DZ, 111, DZ, 123, LKZ II 377, P. Būt 107, RZ 187 dešimtinė (2), DZ, 117, DZ, 115, DZ, 130, LKZ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskZ 64, DLKG 116, A. Pak 114 dešimtinė (1), LKZ II 436, A. Pak 114 desréliné (1), DZ, 118, DZ, 116, DZ, 130, LKZ II 440 desriné (2), DZ, 118, DZ, 116, DZ, 130, LKZ II 440, DūnŽ 79, DrskZ 64 dėšrinė (1) RŽ 188 dilgėlinė (2), DZ, 123, DZ, 121, DZ, 138, LKŽ II 548, LKG I 344 drabužinė (2), DŽ, 128, DŽ, 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116 198 drabūžinė (1), DŽ, 145, LKŽ II 623, A. Pak 115 yldeginis (1), DZ, 208, DZ, 206, DZ, 254, LKŽ IV 38 yldeginé (1), LKZ IV 38 izdiné (1), DZ, 265, DZ, 264, DZ, 285, LKZ IV 284 Joninės dgs. (2), DZ, 268, DZ, 267, DZ, 289, LKZ IV 356, RZ I 422, LKG I 422, DrskZ 126, A. Pak 115, 116 Joninės dgs. (1), DZ, 268, LKZ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57 juozapiné (2), DZ, 271 Juozapinés dgs. (2), LKZ IV 429 kailinė (1), DZ, 274, DZ, 274, DZ, 298, LKZ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62 kailiné (2), LKZ V 51, RZ 227, A. Pak 62 kalkinė (1) DZ, 278, DZ, 278, DZ, 304, LKZ V 172, RZ 228 kambariné (2), DZ, 280, DZ, 279, DZ, 306, LKZ V 173 kampiné (2), DZ, 280, DZ, 280, DZ, 307, LKZ V 182 : kapinės (3%), DZ, 283, DZ, 282, DZ, 310, LKZ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LzZ 106, DrskZ 137 kapinės (2), LKŽ V 232 3 karklinis (2), DZ, 285, DZ, 285, DZ, 315, LKZ V 293 katklinis (1), LKZ V 293 karpinés dgs. (1), DZ, 286, DZ, 286, LKZ V 307 kafstiné (1), DZ, 287, DZ, 287, DZ, 316, LKZ V 326, RZ 232, DrskZ 140, A. Pak 64 karštinė (2), LKZ V 326 katilinė (2), DZ, 290, DZ, 291, DZ, 322, LKZ V 409, A. Pak 112 kepuriné (2), DZ, 297, DZ, 298, DZ, 331, LKG I 344, A. Pak 115 kepurinis (2), LKZ V 594 kepurinis (1), LKZ V 594 kepuriné (1), RZ 236 keturiné (2), DZ, 299, DZ, 300, DZ, 344, LKZ V 657, LKG I 344, DLKG 116 kiaušinis (2), DZ, 302, DZ, 302, DZ, 337, LKZ V 713, DūnŽ 496, LzZ 116, DrskZ 150, A. Pak 114 kilpinė (1), DZ, 304, LKZ V 790, A. Pak 61 kilpinis (1), DZ, 304, DZ, 305, DZ, 340, LKZ V 790 kilpinis (2), LKZ V 790 kifviné (1), DZ, 307, DZ, 308, DZ, 344, LKZ V 875, A. Pak 63 kirviné (2), LKZ V 875, A. Pak 63 kmyniné (2), DZ, 316, DZ, 317, DZ, 356, LKZ VI 188 kmyniné (1), LKZ VI 188 knyginé (1), DZ, 317, DZ, 319, DZ, 358, LKZ VI 241, RZ 244 kėjinė (1), DZ, 319, DZ, 321, DZ, 360, LKZ VI 295, RZ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115 kéjinis (1), DZ, 319, DZ, 321, DZ, 360, LKZ VI 295 kojinis (2), LKZ VI 295 kojings (3%), LKZ VI 295 kraštinė (2), DZ, 329, DZ, 331, DZ, 376, LKZ VI 444, RZ 248 krepšinis (2), DZ, 332, DZ, 380, DZ, 380, LKZ VI 532, A. Pak 112, 116 kriitininé (2), DZ, 337, DZ, 340, LKZ VI 736, A. Pak 115 kūmštinė (1), DZ, 341, DZ, 344, LKZ VI 887, A. Pak 63 kumstiné (2), LKZ VI 887, A. Pak 63 kvapiné (1), DZ, 346, DZ, 349, DZ, 398, LKZ VI 1045, A. Pak 64 kvapiné (2), DZ, 346, LKZ VI 1045 laiptinė (1), DZ, 354, DZ, 354, RZ 257, A. Pak 61, 63, 66 laiviné (2), DZ, 352, DZ, 355, LKZ VII 75 lakštiniai dgs. (1), DZ, 353, DZ, 356, DZ, 406, LKZ VII 97 199 lapiné' (2), DZ, 355, DZ, 358, DZ, 409, LKZ VII 149, RZ 258, A. Pak 115, 116 lapiné (1), LKŽ VII 149 lapinė ? (2), DŽ, 355, DŽ, 358, DŽ, 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavéniné (1), DZ, 357, DZ, 361, DZ, 413, LKZ VII 210, RZ 259, A.Pak 62, 66 lediné (2), DZ, 358, DŽ, 361, DŽ, 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ, 363, DŽ, 366, DZ, 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydekiné 2), DZ, 363, LKZ VII 403 liepiné (1), DZ, 364, DZ, 367, DZ, 422, LKZ VII 425, A. Pak 63 liepinė (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepinė (3*), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepinė (3P), LKŽ VII 425 ligoninė (1), DŽ, 367, DŽ, 370, DŽ, 425, LKŽ VII 479, J. Jabl, 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 lininis (2), DŽ, 369, DŽ, 372, DŽ, 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ, 374, DŽ, 376, DŽ, 433, LKŽ VII 654 malkinė (1), DŽ, 379, DŽ, 382, DZ, 440, LKZ VII 801, Jabl, 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RZ 268, A. Laig 34, 45, LKG 1238, 398, A. Paul 56, DrskZ 200, A. Pak 61, 63 malkiné (3%), LKZ VII 801, A. Pak 63 marginé (2), DZ, 382, DZ, 384, DZ 443, LKZ VII 853, V. Kam II 72, LKG I 344 marginé (3), LKZ VII 853 marinis (2), DZ, 382, LKZ VII 859 mésiné (1), DZ, 393, DZ, 395, DZ, 457, LKZ VIII 44, RZ 272, A. Laig 45, DrskZ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 miltinė (1), DŽ, 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 miltinė 2), LKZ VIII 197, A. Pak 63 miškinis (2), DZ, 402, DZ, 405, DZ, 470, LKZ VIII 290 mūsinė (1), DZ, 410, DZ, 412, DZ, 479, LKZ VIII 438, DrskZ 219 naginé (1), DZ, 412, DZ, 414, DZ, 482 naginés (1), LKZ VIII 501, "V. Kam I 20, II 27, P Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskZ 220, A. Pak 64, 65 naginé (3%, LKZ VIII 501, A. Pak 65 naktinis (2), DZ, 413, DZ, 415, LKZ VIII 519 naminé (2), DZ, "413, DZ, 416, DZ, 483, LKZ VIII 353, RZ 279, DLKG 116 naminis (2), DZ, 413, DZ, 416, DZ, 484, LKZ VIII 352, DrskZ 221, DLKG 116 nésiné (1), DZ, 428, DZ, 433, DZ, 504, LKZ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzZ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapinė (2), DZ, 487, DZ, 493, DZ, 536, LKZ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamatiné (2), DZ, 491, DZ, 496, DZ, 538, LKZ IX 286, V. Kam II 84, RZ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazginé (2), DZ, 491, DZ, 497, DZ, 538, LKZ IX 287 papirdsiné (1), DZ, 497, DZ, 507, DZ, 542, LKZ IX 366, RZ 291 parakiné (2), DZ, 500, DZ, 505, DZ, 544, LKZ IX 397, RZ 292, A. Pak 113 parakiné (1), DZ, 544 pastéginé (1), DZ, 517, DZ, 623, DZ, 554, LKZ IX 533, RZ 293 pasariné (2), DZ, 519, DŽ, 526, DŽ, 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DZ, 523, DZ, “529, DZ, "558, LKZ IX 602, RZ 294 patroniné (1), DZ, 526, DZ, 533, DZ, 561, LKZ IX 632 pavariné (2), DZ, 529, DZ, 536, DZ, 563, LKZ IX 669 pavėsinė (2), DZ, 530, DZ, 538, DZ, 564, LKZ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DZ, 536, DZ, 543, DZ, 569, LKZ IX 761, P Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A. 200 Paul 56, LzŽ 190, DLKG 134 penkinė (2), DŽ, 538, DŽ, 545, DZ, 571, LKZ IX 793, RZ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116 penkrubliné (2), DZ, 538, DZ, 545, DZ, 571, LKZ IX 796, RZ 296 pieStukine (1), DZ, 553 pilviné (1), DZ, 556, DZ, 564, DZ, 585, LKZ IX 1028, DrskZ 263 pilviné (2), LKŽ IX 1028 piniginė (2), DZ, 557, DZ, 564, DZ, 585, LKZ IX 1042, RZ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112 pipiriné (1), DZ, 557, DZ, 565, DZ, 586, LKZ IX 1071, RZ 299, A. Pak 62 pipiriné (2), LKG I 398 pyraginė (1), DZ, 558, DŽ, 566, DŽ, 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63 pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63 pirštinė (1), Dž, 560, DŽ, 568, DZ, 589 pirštinės 0), LKŽ X 32, Jabl, 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LzŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63 pirštinė (3%), LKZ X 32, A. Pak 63 plaušinė (2), DŽ, 564, DŽ, 570, DŽ, 593, LKŽ X 110, RŽ 301 plytinė (1), Dž, 569, DZ, 576, DZ, 599, LKZ X 252, J. Jabl, 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61 plunksniné (1), DZ, 572, DZ, 579, DZ, 602, LKZ X 353, J. Jabl, 371, P. Būt 107, A. Pak 63 plunksniné (2), LKŽ X 353, A. Pak 63 poilsinė (2), DŽ, 574, DZ, 581, LKZ X 405 priešinė (1), DZ, 601, DZ, 610, DZ, 623, LKZ X 695, A. Laig 45, DrskZ 283 priešinė (2), LKŽ X 695 priešinė (3*), LKŽ X 695 pūdrinė (1), DŽ, 627, DŽ, 635, DŽ, 635, LKŽ X 845 pūkinė (2), DŽ, 628, DZ, 636, DZ, 636, LKZ X 860 pusidukampiné (1), DŽ, 633, DŽ, 641, DŽ, 641, LKŽ X 1023 pusiaukraštinė (1), DŽ, 633, DŽ, 641, DZ, ‘641, LKZ X 1024 pusléline (1), DZ, 634, DZ, i DZ, 642, LKŽ X 10 44 pusline (2), DZ, 634, DZ, 64 2, DZ, 643, LKZ X 1045, LKG I 353, DLKG 115 pusiné (2), DZ, 636, DŽ, 644 44, DŽ, 644, LKŽ X 1106 raginė (2), DZ, 639, DZ, 646, DZ, 648, LKZ XI 32, LKG I 353 raginė (1), LKŽ XI 32 raktinė (1), DZ, 642 rankšluostinė (2), DZ, 643, DZ, 651, LKZ XI 173 rankšluostinė (1), LKŽ XI 173 rašalinė (2), DŽ, 644, DŽ, 652, DZ, 655, LKZ XI 207, RZ 313, LKG I 398, A. Paul 56 rašalinė (1), P. Būt 107 raštinė (1), Dž, 645, DŽ, 653, DZ, 656, LKZ XI 232, P. Biit 107, A. Pak 63 raštinė (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63 ratinė (1), DZ, 646, DZ, 653, DZ, 657, LKZ XI 243 raziné (2), DŽ, 649, DŽ, 656, DŽ, 661, LKŽ XI 341, LKG I 353 reikmeninė (2), DŽ, 651, DŽ, 659, DŽ, 665, LKŽ XI 387 riešutinė (2), DŽ, 659, DŽ, 666, LKŽ XI 579 rėpinė (1), DŽ, 664, DŽ, 671, DŽ, 682, LKŽ XI 833, LKG I 344 rūbinė (1), DŽ, 665, DŽ, 672, DZ, 683, LKZ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61 rudiné (2), DZ, 665, DZ, 672, DZ, 683, LKZ XI 870, V. Kam II 102, RZ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116 rumbūotinė (1), DZ, 667, DZ, 686, DZ, 674, LKZ XI 953 saginé (2), DZ, 670 201 saldaininė (1), DŽ, 671, LKŽ XII 62 salykliné (1), DZ, 672, DZ, 679, DZ, 693, LKZ XII 79 salykliné (2), RZ 321 salotiné (1), DZ, 672, DZ, 679, DZ, 693, LKZ XII 82, A. Pak 61 sankirtiné (1), DZ, 675, DZ, 681, DZ, 696, LKZ XII 127 sargybinė (1), DZ, 676, DŽ, "683, DZ, "698, LKZ XII 156 sarginé (2), DZ, 676, DZ, 683, DZ, 698, LKZ XII 157 sarginė (1), LKŽ XII 157, RŽ 322 sėklinė (1), DŽ, 684, DŽ, 690, DŽ, 707, LKŽ XII 331, LKG I 398 sėklinė (2), LKŽ XII 331, RŽ 324 serbentinė (1), DŽ, 687, DŽ, 694, LKŽ XII 424, RŽ 325 sidabrinė (2), DŽ, 690, DZ, 696, DZ, 714, LKZ XII 500, DrskZ 323 silkiné (1), DZ, 692, DZ, 698, LKZ XII 548 silosiné (2), DZ, 692, DZ, 698, DZ, 716, LKZ XII 550 sinkiné (2), DZ, 693, DZ, 699, DZ, "717, LKZ XII 565, LKG I 344 siurbliné (2), DZ, 595, DZ, 701, LKZ XII 610 skaliné (2), DZ, 697, DZ, 702, DZ, 724, LKZ XII 705, LKG I 353, DūnŽ 324 skalyné (2), LKŽ XII 705 skardinė (2), DŽ, 699, DŽ, 705, DŽ, 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115 skepetinė (2), DŽ, 701, LKŽ XII 812 skepetinis (2), LKŽ XII 812, DūnŽ 327 skersinė (2), DŽ, 701, DŽ, 707, DŽ, 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114 skersinė (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114 skersinė (3"), LKŽ XII 826 skiedininė (2), DŽ, 703, DŽ, 709, DŽ, 728, LKŽ XII 868 skiedrinė (2), DŽ, 703, DŽ, 709, DZ, 728, LKZ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114 skiedriné (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114 skrandinė (2), DŽ, 707, DŽ, 713, DŽ, 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115 skrandinis (2), DŽ, 707, DZ, 713, DŽ, 734 skreplinė (2), DZ, 707, DŽ, 714, DŽ, 735, LKŽ XII 1052 skujinė (2), DŽ, 709, DŽ, 716, DZ, 737, DZ XII 1126, RZ 330, A. Laig 45, Drsk Z 333 smegeniné (2), DZ, 715, DZ, 722, DZ, 744, LKZ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112 séstiné (1), DZ, 721, DZ, 727, DZ, 751, LKZ XIII 301, A. Pak 61, 66 spaliné' (2), DZ, 721, DZ, 727, DZ, 751, LKZ XIII 313, A. Pak 115, 116 spaliné? (1), DZ, 721, DZ, 751, LKZ XIII 312, A. Pak 64 spaliné 2), LKZ XIII 312, A. Pak 64 spanguoliné (2), DZ, 721, DZ, 728, DZ, 752, LKZ XIII 322 sporinė (1), DZ, 725 sporiné (1), DZ, 732, DZ, 757, LKZ XIII 470 spragiliné (2), DZ, 725, ‘DZ, 732, DZ, 757, LKZ XIII 476 sprandiné (2), DZ, 726, DZ, 732, DZ, 757, LKZ XIII 488 staliné (2), DZ, 730, DZ, 737, DZ, 763, LKZ XIII 646 staliné O), LKŽ XIII 646 statinė (2), DŽ, 731, DŽ, 738, DŽ, 764, LKŽ XIII 678, V. Kam II 116 stiklinė (2), DŽ, 7346, DZ, 741, DZ, 768, LKZ XIII 776, RZ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskZ, DLKG 115, A. Pak 112 stéginé (1), DZ, 736, DZ, 743, DZ, 770, LKZ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64 stoginé (2), LKŽ XIII 837, A.Pak 64 stoginė (3*) LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64 strėlinė (2), DŽ, 738, DŽ, 745, DŽ, 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339 stumbrinė (2), DŽ, 740, DŽ, 746, DZ, 775, LKZ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115 202 sultininė (2), DZ, 763, LKZ XIV 142 sūrinė (1), DZ, 774, DZ, 780, DZ, 784, LKZ XIV 213, RZ 341, Drsk Z 358 sviestiné (1), DZ, 795, DZ, 801, DZ, 792, LKZ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63 Saline (2), DZ, 798, DZ, 803, DZ, 795, LKZ XIV 448, RZ 343, A. Laig 45, LzZ 253, DrskZ 365 šaltinis (2), DZ, 799, DZ, 804, DZ, 797, LKZ XIV 486, A. Paul 60, DrskZ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paul, 74 šaltinys (3") LKŽ XIV 486 šatrinė (2), DŽ, 801, DŽ, 806, DZ, 799, LKZ XIV 545, DūnŽ 365 Saukstine (1), DZ, 801, DZ, 806, DZ, 799, LKZ XIV 566, J. Jabl_371, P. But 107, A. Laig 45, A. Pak 63 šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63 šautuvinė (2), DŽ, 801, DŽ, 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šautuvinė (1), DZ, 800, LKZ XIV 596, A. Pak 113 šeimyninė (1), DZ, 802, DZ, 807, LKZ XIV 609 šeimyninė O), LKŽ XIV 609 šermeninė (2), DŽ, 803, LKŽ XIV 657 šermukšninė (2), DŽ, 803, DŽ, 808, Dž, 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115 šermūkšninė (1), LKŽ XIV 659 šeškinė (2), DZ, 804, DZ, 809, LKZ XIV 693 Siaudiné (2), DZ, 805, DZ, 810, DZ, 804, LKZ XIV 717 šilinė (2), DZ, 807, DZ, 812, LKZ XIV 788 šilkinė (2), DŽ, 807, DŽ, 812, DŽ, 807, LKŽ XIV 792 šiltinė (1), DŽ, 807, DZ, 812, DZ, 308, LKZ XIV 806, V. Kam II 122, RZ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paul, 74 šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šimtinė (2), DZ, 808, DZ, 013, DZ, 808, LKZ XIV 824, RZ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzZ 257, A. Pak 114 šimtinė (1), LKZ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114 šimtrublinė (2), DZ, 808, DZ, 813, DZ, 808, LKZ XIV 825 šiūkšlinė (1), DZ, 810, DZ, 815, DZ, 811, LKZ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66 šoninė (1), DZ, 819, DZ, 824, DZ, 823, LKZ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzZ 299, DLKG 115, A. Pak 63 šoninė (2), LKZ XV 259, A. Pak 63 Sovininé (2), DZ, 819, DZ, 824, DZ, 823, LKZ XV 265, RZ 348, LKG I 398 Sratiné (2), DZ, 820, DZ, 825, LKZ XV 287 šratinė (1), LKŽ XV 287 tabūkinė (1), DŽ, 826, DŽ, 823, DŽ, 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61 tabokiné (1), RZ 350 tabokiné (2), LKZ XV 629 taukiné (2), DZ, 835, DZ, 840, DZ, 844, LKZ XV 1005, A. Laig 45 taukiné LKŽ XV 1005 tepalinė (2), DŽ, 840, DZ, 846, DZ, 851, LKZ XVI 42, RZ 354 tėšinė (1), DZ, 850, DZ, 855, DZ, 863, LKZ XVI 518, LKG I 353 tosiné 2), LKZ XVI 518 trirubliné (2), DZ, 358, DZ, 863, DZ, 873, LKZ XVI 906, RZ 359 tūkstantinė (2), DZ, 861, DZ, 866, DZ, 877, LKZ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112 tumpine (1), DZ, 862, DZ, 867, LKZ tumpiné (2), LKŽ uodeginė (2), DZ, 871, DŽ, 876, LKŽ užkandinė (2), DŽ, 882, DZ, 887, DZ, 896, LKZ uzkuriné (2), DZ, 885, DZ, 891, DZ, 897, LKZ 203 užlaidinė (2), DŽ, 886, DŽ, 891, DŽ, 897, LKŽ, RŽ 363 ūžlaidinė (1), LKŽ užmiestinė (2), DŽ, 898, DŽ, 894 vaflinė (1), DŽ, 902, LKŽ vaflinė (2), LKZ vairinė (2), DŽ, 904, DŽ, 910, LKŽ o vaistinė (1), DŽ, 905, DŽ, 911, DŽ, 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66 vaistinė (1), DŽ, 905, DŽ, 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63 vaistinė (2), LKZ _ i | vakarinė (2), DZ, 906, DZ, 912, LKZ, DūnZ 423 vakarinė (1), LKZ i valstybinė (1), DŽ, 908, DŽ, 914, LKŽ valstybinė (2), LKZ, DūnZŽ 425 vamzdinė (1), DZ, 909, DZ, 915, DZ, 914, LKZ, LKG I 353, DLKG 115 vamzdiné (2), LKZ vandeniné (2), DZ, 910, DZ, 916, LKZ | varinė (2), DŽ, 912, DŽ, 918, DŽ, 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115 vafpiné (1), DZ, 913, DZ, 919, DZ, 918, LKZ, P. Būt 107, RZ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64 varpiné (2), LKZ vasariné (2), DZ, 915, DZ, 921, DZ, 921, LKZ, LKG I 344 véjiné (1), DZ, 919, DZ, 925, DZ, 926, LKZ, A. Pak 61 velykiné (1), DZ, 920, DZ, 926, LKZ velykiné (2), LKZ, DūnŽ 434 vengrinė (1), DZ, 921, LKZ vétriné (1), DZ, 925, DZ, 931, DZ, 935, LKZ, LKG I 353 vežiminė (2), DZ, 925, DZ, 932, DZ, 935, LKZ, A. Pak 115 vidurinė (2), DZ, 927, vininé (2), DZ, 935 | t vyninė (1), DZ, 935, DZ, 941, DZ, 946, LKZ, RZ 372, A.Pak 63 vyninė (2), LKZ, A Pak 63 j | viralinė (2), DZ, 936, DZ, 942, DZ, 947, LKŽ, P. Būt 107, RZ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442 viralinė (1), LKŽ vitviné (1), DZ, 939, DZ, 945, LKŽ, A. Pak 63 virviné (2), LKZ, A. Pak 63 vyšninė (2), DZ, 941, DZ, 947, DZ, 954, LKZ, DLKG 116, A. Pak 115 vytéliné (1), DZ, 941, DZ, 948, DZ, 955, LKZ vytiné! (2), DZ, 942, DZ, 948, DZ, 955, V. Kam II 143 vytiné? (2), DZ, 942, DZ, 948, DZ, 955, LKZ zuikiné (1), DZ, 946, DZ, 952, DZ, 960, LKZ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 zuikiné (2), LKZ zabiné (2), DZ, 947, DZ, 954, DZ, 963, LKZ, A. Pak 115 zabiné (1), RZ 376 zagariné (2), DZ, 947, DZ, 954, DZ, 963, LKZ, LKG I 398 zeminé (2), DZ, 953, DZ, 960, LKZ, DrskZ 475 žėminė (1), DZ, 953, DZ, 960, DZ, 953, LKZ, RZ 377 zemuoginé (2), DZ, 953, DZ, 960, LKZ zémuogine (1), LKZ i | žėntinė (1), DŽ, 954, DŽ, 961, DŽ, 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65 žentinė (3*) DŽ, 954, DŽ, 961, LKŽ žentinė (2) LKZ 204 žibalinė (2), DZ, 955, DZ, 962, DZ, 971, LKZ zinginé (1), DZ, 958, DZ, 965, DZ, 976, LKZ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RZ 379, P. Skar 43 žinginė, LKŽ žolinė! (2), DZ, 963, DZ, 971, DZ, 982, LKZ, RZ 380 žolinė (1), LKŽ žolinė? (2), DŽ, 963, DŽ, 971, LKŽ, LKG I 422, DūnŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133 žolinė (1), DŽ, 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113 žvakinė (1), DZ, 965, DZ, 972, LKZ žvakinė 2), LKZ, RZ 381 zvynéliné (1), DZ, 967, DZ, 947, DZ, 987, LKZ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATURA S.Ambr— Ambrazas S. DaiktavardZiy darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Babrauskas B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas. Būga K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. — Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. PBūt- Būtėnas P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKG- Urbutis V. Daiktavardžių daryba. — Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86-144. DrskŽ- Naktinienė G., Paulauskienė A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ- Vitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Durys M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literata- ros leidykla, 1954. DZ,- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. — Kalbotyra 34(1), 117-119. J.Jabl — Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925. Jablonskis J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). — Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59-180. J.Jabl,— Jablonskis J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). — Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182-433. VKam- Kamantauskas V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928. Kamantauskas V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929. Karosienė V, Girdenis A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. — Ka/botyra 41(1), 36—48. PKniūkš-— Kniūkšta P. Priesagos -inis būdvardžiai: Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.Laig- Laigonaitė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. Laigonaitė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGI- Laigonaitė A. Daiktavardis. — Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161-251. 205 Urbutis V. Daiktavardžių daryba. — Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251-473, 532. LKŽI-II — Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969. LKŽIII-LKŽXVII — Lietuvių kalbos žodynas 3—6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. APak- Pakerys A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994. A.Paul- Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. A Paul, —~ Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklope- dijy leidykla, 1994. LzŽ- Petrauskas J, Vidugiris A. Laziny tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RŽ- Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. Skardžius P 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė. PSkar- Skardžius P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968. VUrb- Urbutis V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -iné, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -iné, -inis (balaidiné, krepšinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daB die nominalen Substantive auf -iné, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das wiederspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substan- tive auf -iné, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, daB in dreisilbigen Wortern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fille): wenn die Wortern langer werden, werden sie in der Mitte betont. Also miissen die Substantive auf -inis, -iné in den Worterbiichern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgefiihrt werden — neben der Wurzelbetonung (/avéniné 1) muB auch die Suffixbetonung vorhanden sein (/avoniné 2). 206