Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITĖ ACCENTUAREA SUBSTANTIVELOR CU SUFIXUL DE ORIGINE NOMINALĂ -inė, -inis Articolul discută accentuarea substantivelor cu sufixele -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis). Substantivele de origine nominală cu sufixele -inė, -inis au fost extrase din „Dicționarul limbii lituaniene contemporane” din 1993. Acest material a fost comparat cu datele din edițiile anterioare ale „Dicționarului limbii lituaniene contemporane” (DŽ, DŽ₂), din dicționarele dialectale (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), din „Dicționarul limbii lituaniene” (LKŽ I–XVII) și din fișierul Secției de dicționare a Institutului Limbii Lituaniene. §1. O mare parte dintre cuvintele cu aceste sufixe, după cum afirmă V. Urbutis (LKGI 343, 352; DLKG 115), „la început, se pare, nu erau decât adjective obișnuite cu sufixul -inė, -inis, care abia mai târziu s-au substantivizat” (vezi și P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). În realitate, formarea substantivelor discutate nu este omogenă. Se poate vorbi atât despre substantivizare, cât și despre substantive formate cu sufixul -inė, -inis — în prezent este greu de trasat limita dintre un tip și celălalt de derivat. Căci, din punct de vedere diacronic, substantivizarea se încheie atunci când fostul sufix adjectival este perceput sincron ca formant de derivare a substantivelor. Pe terenul pregătit de substantivizare apar adesea și se dezvoltă tipuri propriu-zise (morfologice) de derivare a cuvintelor (cu sufixe de origine adjectivală), cf. tipul de formare a denumirilor de locuri cu sufixul -inė (V. Urb 297). Prin urmare, astăzi este greu de spus dacă unii derivați (de exemplu, palaidinė, įžambinė, šaltinis etc.) sunt substantive formate cu sufixul în discuție sau adjective substantivizate care conțin acest sufix (A. Paul 44; vezi și P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Adesea nici măcar nu este clar, după cum observă P. Kniūkšta (1976: 117), „cu ce substantiv ar putea fi folosite adjectival: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis”. §2. În gramaticile academice (LKGI, DLKG), derivații cu sufixele -inė, -inis sunt împărțiți în mai multe categorii, în funcție de relația cu termenul de bază și de sensul derivativ: 1) Denumiri ale unor entități care au o anumită însușire nominală. Majoritatea sunt formate de la substantive, de exemplu, skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė „boală”, bulvinis, vatinis; de la adjective, de exemplu, rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; de la numerale, de exemplu, dešimtinė, keturinė „cântec polifonic cântat de patru persoane” (LKGI 343–344; DLKG 115–116). 2) Denumiri de locuri (formate de la substantive). Acestea sunt fie denumiri de vase și de obiecte asemănătoare, de exemplu, muilinė, peleninė, piniginė, fie denumiri de încăperi speciale 190 mai mari, de exemplu, malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134). 3) Denumiri de sărbători și ceremonii (de obicei la plural). Unele sunt formate de la substantive, de exemplu, Petrinės, Joninės; altele — de la numerale ordinale, de exemplu, Devintinės, Sekminės. Derivații cu sufixul -inė care au formă de singular servesc rareori drept denumiri de sărbători, de exemplu, žolinė (LKGI 422; DLKG 144). 4) Denumiri ale unor entități care au o anumită însușire verbală, de exemplu, auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė „1. crupe mari de orz, cruștiene. 2. supă din astfel de crupe”, muštinis „1. monedă veche de argint sau de aur. 2. cul. cotlet din carne bătută”; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) susține că o parte dintre derivați sunt, probabil, formați de la participii pasive ale trecutului. Totuși, în prezent ar fi mai corect să privim altfel formarea tuturor derivaților de acest tip, și anume să distingem sufixul -tinė, -tinis, care se adaugă la tema infinitivului verbului (cel mai adesea tranzitiv), cf.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (vezi și A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) remarcă faptul că derivații verbali și participiali pot fi folosiți ca substantive (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), dar îi consideră derivați cu sufixele -inė, -inis. Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214). §3. În primele gramatici și manuale de limba lituaniană, substantivele cu sufixele -inė, ~inis erau prezentate ca exemple ale anumitor tipuri de accentuare, iar sufixul în sine fie nu era menționat deloc, fie accentuarea lui nu era precizată. În „Gramatica limbii lituaniene” a lui J. Jablonskis din 1922 este menționat sufixul -inė, -inis și sunt prezentate (fără a se indica partea de vorbire) următoarele exemple: mokytinis „persoană care și-a făcut studiile...”, suktinis „dans”, šaltinis, vytinis; degutinė „locul unde se fabrică smoala, unde se păstrează”, druskinė „locul unde se păstrează sarea”, gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė „plūksninė”, šaukštinė „șaukšdėtis”, šeimyninė, varpinė, viraline (locul unde se păstrează mâncarea lichidă); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės „ziua onomastică” (J. Jabl 371)¹. În „Manualul limbii lituaniene” (J. Jabl 26–27), autorul notează că „în limbajul scris nu marchează intonația cu semne de accent în cazul acestor cuvinte polisilabice, printre altele: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė”. În niciuna dintre lucrările indicate J. Jablonskis nu tratează mai detaliat accentuarea substantivelor cu sufixele -inė, -inis, iar, după cum reiese din exemple, unii derivați sunt prezentați și fără accent. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), discutând tipurile de accentuare ale substantivelor polisilabice, include în tipul IIa substantivele care „au un accent ferm cu intonație descendentă pe penultima silabă sau accent fix pe a treia (a patra) silabă de la sfârșit”. Ca exemplu, el dă substantivul naginė. Sufixul însuși -inė, -inis, în „Scurtul tratat despre accentul lituanian”, în partea teoretică 1 Unele exemple din „Gramatica limbii lituaniene” a lui J. Jablonskis sunt prezentate fără accent. 191 Această parte nu este menționată. În „Dicționarul accentului” din 1929, V. Kamantauskas prezintă câteva zeci de derivate cu sufixul -inė: aušrinė și aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė. §5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) a analizat accentuarea substantivelor polisilabice din declinarea a II-a și vorbește despre accentuarea substantivelor cu „accent fix”, de exemplu, šeimyna, šeimyninė, și cu „accent mobil”, de exemplu, giltinė – giltinė. Autorul (P. But 107) prezintă derivate cu sufixul -inė aparținând paradigmelor accentuale I (cu accent fix) și II și III (cu accent mobil). De exemplu, cu accentuare stabilă: degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; cu accentuare instabilă: kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; cu accentuare mobilă: daržinė, -ės, daržinė. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas. §6. În „Dicționarul de ortografie al limbii lituaniene” din 1948 sunt indicate aproape o sută cincizeci de derivate cu sufixul -inė, -inis.2 Cele mai multe aparțin paradigmei accentuale I (de exemplu, ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė ș.a.), ceva mai puține celei de-a II-a (de exemplu, areštinė, kailinė, penkinė, strėninė ș.a.), iar câteva celei de-a III-a (de exemplu, giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ ș.a.). §7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; vezi și LKGI 237–241), discutând accentuarea substantivelor polisilabice, indică derivate cu sufixele -inė, -inis din paradigma accentuală I (druskinė, malkinė) și din paradigma accentuală II (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė). Ea (A. Laig 45) este, se pare, prima care atrage atenția asupra faptului că „din punctul de vedere al accentului, variază și substantivele cu sufixele -inis, -ė”. Unele substantive care denumesc un loc sau o încăpere au accentul pe sufix și sunt accentuate după paradigma a II-a: alinė, skardinė, stiklinė ș.a. Altele păstrează locul accentului și intonația formei de acuzativ singular a cuvântului de bază și sunt accentuate după paradigma I: balaninė, druskinė, mėsinė ș.a. Altele au accentul pe terminație – daržinė (3ᵇ). În „Accentologia limbii lituaniene”, A. Laigonaitė (1978) nu menționează separat substantivele cu sufixele -inė, -inis. §8. P. Skardžius (1968: 43) prezintă derivate ale substantivelor polisilabice cu sufixul -inė, -inis din paradigma accentuală I (žiiginė), a II-a (aušrinė) și a III-a (liepinė „vas pentru flori de tei”, stoginė „șopron”), dar nu discută accentuarea lor. §9. A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) analizează cel mai amănunțit substantivele cu sufixele -inė, -inis. El nu se limitează doar la datele limbii standard, 2 Toate exemplele sunt înregistrate în index (vezi Anexa). 192 se bazează pe material dialectal și date statistice și prezintă variante de accentuare. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63). La tipul de accentuare a sufixului (adică la clasa accentuală a doua) aparțin acei derivați ale căror cuvinte de bază au, potrivit lui A. Pakerys (1994: 112), „dativul (sau un alt caz cu aceeași poziție a accentului) accentuat nu pe silaba penultimă, ci pe silaba finală, a treia sau o silabă și mai îndepărtată de final”, de exemplu, grandinė (: grandìs 4) și altele. Sunt prezentate câteva zeci de derivate cu sufixul -inė, -inis în privința cărora normele de accentuare din limba standard au fost fluctuante (sau chiar sunt încă incerte), de exemplu, gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 și altele. Sunt indicate, ca excepții, unele derivate încadrate în clasa accentuală a doua, de exemplu, kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) și altele (A. Pak 113–114). §10. De clasa accentuală întâi fac parte acei derivați cu sufixul -inė, -inis ale căror cuvinte de bază au dativul plural accentuat pe silaba penultimă (cu alte cuvinte, sunt baritone vechi): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), cf. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės „familie zoologică de pești” (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2). 193 §11. O parte dintre derivatele cu sufixul -inė, -inis din clasa accentuală întâi a limbii actuale sunt accentuate în moduri diferite în dialecte și în unele scrieri: într-un loc, același derivat este accentuat ca și cuvântul de bază: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; în alte locuri, derivatul este accentuat pe sufix: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; sau sunt accentuate în ambele moduri: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Câțiva dintre derivații menționați cu sufixul -inė, -inis sunt accentuați în dialecte nu doar în clasa întâi și a doua, ci și în clasa accentuală a treia: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (plg. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (plg. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ și liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (plg. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (plg. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl. După cum se vede din exemplele prezentate, derivații cu sufixul -inė, -inis din clasa accentuală întâi a limbii standard sunt accentuați în două moduri pe întregul teritoriu al limbii lituaniene: atât pe rădăcină, cât și pe sufix. În acest caz, se poate afirma că tendința de accentuare a sufixului este caracteristică nu unui anumit dialect, ci întregului teritoriu al limbii lituaniene. §12. Tendința de a accentua sufixul, când cuvântul de bază are accentul pe silaba penultimă în dativul plural, se reflectă și în unele cazuri din limba actuală. Derivații cu rădăcină circumflexă sunt adesea accentuați pe su- 3Fișierul de fișe al Secției de dicționare a Institutului de Limba Lituaniană, indicat prin LKŽ. 194 în sufix, de pildă, aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) compară žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, dar žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) atribuie cuvintele menționate, ca excepție, celei de-a doua clase de accentuare, deși „substantivele formate de la cuvinte care au accentuată silaba tematică penultimă în dativul plural (sau într-un alt caz similar), de regulă, aparțin în limba standard clasei 1 de accentuare.” De a doua clasă de accentuare (și nu de prima) țin și acele derivate cu sufixul -inė, -inis care, devenind substantive, au preluat accentul de la adjectivele corespunzătoare, de obicei cele care exprimă o caracteristică legată de materialul din care sau de lucrul cu care este făcut ceva (vezi și LKG I 240; A. Pak 115), de pildă, kmyninė (: kmynas 2, cf. adj. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, cf. adj. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, cf. adj. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, cf. adj. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, cf. adj. vyšninis, -ė). Substantivizarea ar fi putut determina și locul accentului acelor substantive al căror cuvânt de bază este unul tris silabic din prima clasă de accentuare. Acestea, la fel ca adjectivele formate de la cuvinte polisilabice din prima clasă de accentuare, sunt de regulă accentuate pe sufix, de pildă, adatìnė (: ádata 1, cf. adj. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, cf. adj. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, cf. adj. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, cf. adj. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, cf. adj. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, cf. adj. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, cf. adj. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, cf. adj. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, cf. adj. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, cf. adj. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, cf. adj. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, cf. adj. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, cf. adj. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, cf. adj. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, cf. adj. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, cf. žemuoginis, -ė). Câteva derivate cu sufixul -inė, -inis menționate mai sus sunt accentuate conform regulii, adică după prima clasă de accentuare, în „Dicționarul limbii lituaniene contemporane” din 1954: adatinė, parakinė, šautuvinė; în edițiile ulterioare sunt atribuite numai celei de-a doua clase de accentuare. Există o tendință de a accentua pe sufix și derivatele cu sufixul -inė, -inis al căror cuvânt de bază are o vocală scurtă accentuată, de pildă, braižiklinė (: braižiklis 2, cf. braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, cf. drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, cf. kepurinė și kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, DŽ₁ nu o menționează), vežiminė (: vežimas 2). Tendința limbii vorbite de a accentua pe sufix (lavoninė 2) se reflectă și în accentuarea cuvântului lavóninė 1 (: lavónas 1): în dicționare este consemnată numai prima sa clasă de accentuare. Și cuvintele internaționale tind să fie accentuate pe sufix, de pildă, bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), deși ar trebui accentuate pe rădăcină: bagā- 195 žinė 1 Dž 60 (cf. bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (cf. elektra 2). §13. Derivatele cu accent pe sufix (adică cele din a doua clasă de accentuare) sunt cele ale căror cuvinte de bază au silaba finală accentuată la dativul plural (cu alte cuvinte, au accent mobil): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); cuvintele de bază din clasa a treia de accentuare sunt aproape toate tris silabice: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), cu excepția lui reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ). §14. Unele derivate din limba contemporană cu accent pe sufix sunt accentuate pe rădăcină în dialecte și în sursele scrise (adică aparțin primei clase de accentuare): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J și aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 și beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv și blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 și Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 și raģinė An, skersinė NdŽ și skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ și skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ și stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr și šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ și šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar și vakarinė FrnW, Žolinė „sărbătoarea Adormirii Maicii Domnului” Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 și Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš și žolinė Db; altele sunt accentuate pe terminație (adică aparțin clasei a treia de accentuare): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 și marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J și šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km și taukinė Plk. În „Dicționarul limbii lituaniene contemporane” (DŽ₃ 160) sunt indicate două accentuări pentru derivatul gaisrinė: varianta normativă gaisrinė (: gaisras 4) și varianta colocvială 196 în limba respectivă este predominant gaisrinė (1). Acesta din urmă nu este consemnat în „Dicționarul limbii lituaniene” (LKŽIII 36). Tot la paradigma accentuală a doua aparține și substantivul palapinė, care nu are o bază derivativă clară și poate fi tratat ca adjectiv substantivizat prin compunere. §15. După cum susține A. Pakerys (1994: 64), prin excepție, de paradigma accentuală întâi aparține un grup restrâns de derivate cu sufixul -inė, bazate pe cuvinte al căror dativ plural se termină într-o silabă accentuată: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). În dialecte, toate derivatele menționate (cu excepția lui anglinė) au accentul pe sufix: kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (și cf. stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. În „Dicționarul limbii lituaniene contemporane” (DŽ₃ 346), numai derivatul kvapinė este prezentat și cu varianta accentuată pe sufix. Accentul pe sufix ar fi putut fi determinat nu doar de substantivizare, ci și de schimbarea accentuării cuvintelor de bază. Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. O excepție este și substantivul šil̃tinė, dacă este pus în legătură cu adjectivul šil̃tas, -à 4. Însă A. Pakerys (1994: 64) consideră că baza derivatului este substantivul din paradigma accentuală a doua šil̃tis, cu sensul „căldură, încălzire, temperatură ridicată”. În scrieri este atestată și varianta cu accent pe sufix: šil̃tinė /K/, Rtr. §16. Substantivul „șură” se accentuează conform celei de-a treia paradigme accentuale (3ᵇ) (: „grădină” 4, „grădinilor”), la fel și „cimitir” 3ᵇ, deși „mormânt” 4, „mormintelor”. Acest derivat este accentuat în dialecte și pe sufix – „cimitir” Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. O astfel de accentuare ar fi putut fi determinată de substantivizare, cf. adj. „funerar, -ă”. §17. Din materialul prezentat reiese că, în dialecte, substantivele denominale cu sufixul -inė, -inis și accent fix tind, de asemenea, să treacă la tipul de accentuare pe sufix (de exemplu, arbãtinė 1 și arbatinė 2). Această tendință se reflectă și în vorbirea curentă. Dintre cele 249 de substantive cu sufixul -inė, -inis analizate, numai 50 (20,8%) păstrează locul accentului cuvântului de bază și nu au variante cu accent pe sufix (de exemplu, bū̃stinė, nõsinė). În ansamblu, aceasta corespunde tendințelor accentuale ale limbii lituaniene. Datele statistice arată (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46) că, în cuvintele trisilabice, accentul pe penultima silabă este deosebit de frecvent (51,71% din totalul cazurilor): pe măsură ce cuvintele se lungesc, accentul pare să se deplaseze spre mijlocul lor (Girdenis 1983: 117–118). Prin urmare, substantivele cu sufixul -inė, -inis ar trebui prezentate în dicționarele normative ale limbii standard cu variante de accentuare – alături de accentul pe rădăcină (lavóninė 1), indicându-se și accentul pe sufix (lavoninė 2). 197 Priedas ACCENTUAREA SUBSTANTIVELOR DENOMINALE CU SUFIXUL -inė, -inis ÎN DIFERITE SURSE adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116 adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113 aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64 apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65 arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 ceainărie (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62 loc înalt (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112 înalt (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24 înălțime, LžŽ 27 căști (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115 zori (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 zori (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 portbagaj (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116 portbagaj (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115 porumbar (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63 porumbar (2), LKŽ I 584, A. Pak 63 de mesteacăn (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114 de mesteacăn (1), LKŽ I 777, A. Pak 114 jambiere (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114 jambiere (1), LKŽ I 893, A. Pak 114 de purici, plural (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954 braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115 braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115 bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398 būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61 cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26 cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56 cukrinė (2), LžŽ 46 daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52 degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187 dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114 dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114 dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440 dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64 dešrinė (1) RŽ 188 dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344 drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116 198 drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115 ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38 ýldeginė (1), LKŽ IV 38 iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284 Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116 Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57 juozapinė (2), DŽ₃ 271 Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429 kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62 kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62 kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228 kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173 kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182 kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137 cimitir (2), LKŽ V 232 de salcie (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293 de salcie (1), LKŽ V 293 capcane la plural (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307 febră (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64 febră (2), LKŽ V 326 centrală termică (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112 dans în cerc (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115 dans în cerc (2), LKŽ V 594 dans în cerc (1), LKŽ V 594 dans în cerc (1), RŽ 236 în patru părți (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116 ou (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114 capcană (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61 de capcană (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790 de capcană (2), LKŽ V 790 toporișcă (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63 toporișcă (2), LKŽ V 875, A. Pak 63 chimion (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188 chimion (1), LKŽ VI 188 carte (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244 șosetă (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115 șosetar (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295 șosetar (2), LKŽ VI 295 ciorap (3ª), LKŽ VI 295 margine (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248 baschet (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116 piept (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115 mănușă (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63 mănușă (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63 parfum (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64 parfum (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045 l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66 laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75 lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97 199 lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A. 200 Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134 penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116 penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296 pieštūkinė (1), DŽ₃ 553 pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263 pilvinė (2), LKŽ IX 1028 pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112 pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62 pipirinė (2), LKG I 398 pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63 pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63 pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589 pirštinės (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63 mănușă (3b), LKŽ X 32, A. Pak 63 plaušinė (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301 plytinė (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61 plūnksninė (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63 plunksninė (2), LKŽ X 353, A. Pak 63 poilsinė (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405 priešinė (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283 partea opusă (2), LKŽ X 695 partea opusă (3a), LKŽ X 695 pūdrinė (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845 pūkinė (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860 pusiáukampinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023 pusiáukraštinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024 pūšelìnė (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044 pūšinė (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115 pušinė (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106 raginė (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353 raginė (1), LKŽ XI 32 rāktinė (1), DŽ₃ 642 rankšluostinė (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173 rañkšluostinė (1), LKŽ XI 173 rašalinė (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56 rašalinė (1), P. Būt 107 raštinė (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63 raštinė (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63 rātinė (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243 ražinė (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353 reikmeninė (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387 riešutinė (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579 rōpinė (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344 rūbinė (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61 rudinė (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116 rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953 saginė (2), DŽ₃ 670 201 saldaininė (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62 salýklinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79 salyklinė (2), RŽ 321 salōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61 sánkirtinė (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127 sargýbinė (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156 sarginė (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157 sarginė (1), LKŽ XII 157, RŽ 322 sėklinė (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398 sėklinė (2), LKŽ XII 331, RŽ 324 serbentínė (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325 sidabrinė (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323 silkinė (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548 silosinė (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550 sinkinė (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344 siurblinė (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, LKŽ XII 610 skalinė (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324 skalinė (2), LKŽ XII 705 skardinė (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115 skepetinė (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812 skepetinis (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327 skersinė (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114 skersinė (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114 skersinė (3ᵇ), LKŽ XII 826 skiedinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868 skiedrinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114 skiedrinė (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114 skrandinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115 skrandinis (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734 skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052 skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333 smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112 sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66 spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116 spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322 de spori (1), DŽ₃ 725 sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470 spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476 sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488 stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646 de masă (1), LKŽ XIII 646 statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116 stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112 stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64 stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64 stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64 strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339 stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115 202 sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142 sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358 sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63 šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365 šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74 izvor (3ᵇ) LKŽ XIV 486 šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365 šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63 šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63 šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šeimyninė (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609 familială (2), LKŽ XIV 609 šermeninė (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657 šermukšninė (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115 de scoruș (1), LKŽ XIV 659 šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693 šiaudinė (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717 šilinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788 šilkinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792 šiltinė (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74 šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šimtinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114 šimtinė (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114 šimtrublinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825 šiukšlinė (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66 șoninė (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63 șoninė (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63 șovininė (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398 șratinė (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287 șratinė (1), LKŽ XV 287 tabakinė (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61 tabokinė (1), RŽ 350 de tutun (2), LKŽ XV 629 taukinė (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45 taukinė LKŽ XV 1005 tepalinė (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354 tošinė (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353 toșină (2), LKŽ XVI 518 trirublinė (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359 tūkstantinė (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112 tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ tumpinė (2), LKŽ uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ 203 užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363 užlaidinė (1), LKŽ din afara orașului (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894 vaflină (1), DŽ₃ 902, LKŽ vaflinė (2), LKŽ vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66 vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63 vaistinė (2), LKŽ vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423 vakarìnė (1), LKŽ valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ de stat (2), LKŽ, DūnŽ 425 de țeavă (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115 de țeavă (2), LKŽ de apă (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ de cupru (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115 clopotniță (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64 clopotniță (2), LKŽ de vară (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344 eoliană (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61 de Paște (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ de Paște (2), LKŽ, DūnŽ 434 maghiară (1), DŽ₃ 921, LKŽ de vânt (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353 de căruță (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115 de mijloc (2), DŽ₃ 927, LKŽ de ac cu gămălie (2), DŽ₃ 935 vyninė (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63 vyninė (2), LKŽ, A. Pak 63 viralìnė (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442 viralìnė (1), LKŽ virvinė (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63 virvinė (2), LKŽ, A. Pak 63 vyšninė (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115 vytėlinė (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ vytinė¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143 vytinė² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ zuikinė (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 zuikinė (2), LKŽ žabinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115 žabinė (1), RŽ 376 žagarinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398 žeminė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475 žeminė (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377 žemuoginė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ žemuoginė (1), LKŽ žentinė (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65 soacră (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ žentinė (2) LKŽ 204 žibalinė (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ žinginė (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43 žinginė, LKŽ žolinė¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380 žolinė (1), LKŽ žolinė² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133 žolinė (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113 žvakinė (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ lumânare (2), LKŽ, RŽ 381 žvynėlinė (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATŪRA S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas. B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144. DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys. DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119. J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925. J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180. J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433. V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928. K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929. K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48. P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251. 205 Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532. LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969. LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994. A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė. P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968. V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont. Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2). 206