Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITĖ AKCENTOWANIE RZECZOWNIKÓW ODRZECZOWNIKOWYCH Z PRZYROSTKAMI -inė, -inis W artykule omówiono akcentuację rzeczowników z przyrostkami -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis). Rzeczowniki odimienne z przyrostkami -inė, -inis zebrano z „Słownika współczesnego języka litewskiego” z 1993 roku. Materiał ten porównano z danymi z wcześniejszych wydań „Słownika współczesnego języka litewskiego” (DŽ, DŽ₂), słowników gwarowych (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), „Słownika języka litewskiego” (LKŽ I–XVII) oraz kartoteki Działu Słowników Instytutu Języka Litewskiego. §1. Duża część wyrazów z tymi przyrostkami, jak twierdzi V. Urbutis (LKGI 343, 352; DLKG 115), „początkowo, jak się zdaje, była po prostu zwykłymi przymiotnikami z przyrostkiem -inė, -inis, które dopiero później uległy substantywizacji” (zob. także P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). W rzeczywistości derywacja omawianych rzeczowników nie jest jednolita. Można mówić zarówno o substantywizacji, jak i o rzeczownikach utworzonych za pomocą przyrostka -inė, -inis — dziś trudno wyznaczyć granicę między jednym a drugim typem derywatów. Diachronicznie substantywizacja kończy się bowiem na tym, że dawny przyrostek przymiotnikowy jest już synchronicznie postrzegany jako formant słowotwórczy rzeczownika. Na gruncie przygotowanym przez substantywizację często pojawiają się i rozwijają już właściwe (morfologiczne) typy słowotwórcze (z przyrostkami pochodzenia przymiotnikowego), por. typ nazw miejsc tworzonych za pomocą przyrostka -inė (V. Urb 297). Dlatego dziś trudno stwierdzić, czy niektóre derywaty (np. palaidinė, įžambinė, šaltinis i in.) są rzeczownikami utworzonymi za pomocą omawianego przyrostka, czy też przymiotnikami zawierającymi ten przyrostek, które uległy substantywizacji (A. Paul 44; zob. także P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Często nawet nie wiadomo, jak zauważa P. Kniūkšta (1976: 117), „z jakim rzeczownikiem mogłyby być używane w funkcji przymiotnika: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis”. §2. W gramatykach akademickich (LKGI, DLKG), ze względu na związek z wyrazem podstawowym i znaczenie słowotwórcze, derywaty z przyrostkiem -inė, -inis dzieli się na kilka kategorii: 1) Nazwy nosicieli cechy wyrażanej przez rzeczownik. Większość utworzono od rzeczowników, np. skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė „choroba”, bulvinis, vatinis; od przymiotników, np. rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; od liczebników, np. dešimtinė, keturinė „pieśń sutartinė śpiewana przez cztery osoby” (LKGI 343–344; DLKG 115–116). 2) Nazwy miejsc (utworzone od rzeczowników). Są to nazwy naczyń i podobnych przedmiotów, np. muilinė, peleninė, piniginė, lub nazwy specjalnych 190 większych pomieszczeń, np. malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134). 3) Nazwy świąt i obrzędów (najczęściej występujące w liczbie mnogiej). Jedne utworzono od rzeczowników, np. Petrinės, Joninės; inne — od liczebników porządkowych, np. Devintinės, Sekminės. Derywaty z przyrostkiem -inė mające formę liczby pojedynczej rzadko pełnią funkcję nazw świąt, np. žolinė (LKGI 422; DLKG 144). 4) Nazwy nosicieli cechy wyrażanej przez czasownik, np. auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė „1. gruba kasza jęczmienna, kruštiene. 2. zupa z takiej kaszy”, muštinis „1. dawna moneta srebrna lub złota. 2. kotlet z rozbitego mięsa”; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) twierdzi, że część derywatów została, jak się zdaje, utworzona od imiesłowów biernych czasu przeszłego. Obecnie jednak trafniej byłoby inaczej ujmować derywację wszystkich derywatów tego typu, mianowicie wyodrębnić przyrostek -tinė, -tinis, który dodaje się do tematu bezokolicznika czasownika (najczęściej przechodniego), por.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (zob. także A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) zauważa, że derywaty od czasowników i imiesłowów mogą być używane rzeczownikowo (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), lecz uznaje je za derywaty z przyrostkiem -inė, -inis. Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214). §3. W pierwszych gramatykach i podręcznikach języka litewskiego rzeczowniki z przyrostkiem -inė, ~inis podawano jako przykłady określonych typów akcentuacyjnych, natomiast o samym przyrostku albo w ogóle nie wspominano, albo nie omawiano jego akcentuacji. W „Gramatyce języka litewskiego” J. Jablonskisa z 1992 roku wspomniano o przyrostku -inė, -inis i podano następujące przykłady (bez określenia części mowy): mokytinis „człowiek, który ukończył naukę...”, suktinis „taniec”, šaltinis, vytinis; degutinė „miejsce, gdzie wytapia się smołę, gdzie się ją przechowuje”, druskinė „miejsce, gdzie przechowuje się sól”, gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė „plūksninė”, šaukštinė „szuflada na łyżki”, šeimyninė, varpinė, viraline (miejsce, gdzie przechowuje się potrawę), petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės „imieniny” (J. Jabl 371)¹. W „Podręczniku języka litewskiego” (J. Jabl 26–27) autor zauważa, że „w języku pisanym nie zaznacza się akcentu, między innymi, w następujących wyrazach wielosylabowych: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė”. W żadnym z wymienionych dzieł J. Jablonskis nie omawia szerzej akcentuacji rzeczowników z przyrostkiem -inė, -inis, a jak wynika z przykładów, niektóre derywaty podaje bez oznaczenia akcentu. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), omawiając typy akcentuacyjne rzeczowników wielosylabowych, zalicza do typu IIa te rzeczowniki, które „mają opadającą intonację na przedostatniej sylabie albo stały akcent na trzeciej (czwartej) sylabie od końca”. Jako przykład podaje rzeczownik naginė. Sam przyrostek -inė, -inis w teoretycznej części „Krótkiej nauki o akcencie litewskim” 1 Niektóre przykłady w „Gramatyce języka litewskiego” J. Jablonskisa podano bez oznaczenia akcentu. 191 w tej części nie wspomniano. W „Słowniku akcentowym” z 1929 roku V. Kamantauskas podaje kilkanaście derywatów z przyrostkiem -inė: aušrinė i aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė. §5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) omawia akcentuację wielosylabowych rzeczowników drugiej deklinacji i mówi o akcentuacji rzeczowników o „nieruchomym akcencie”, np. šeimyna, šeimyninė, oraz o „zmiennym akcencie”, np. giltinė – giltinė. Autor (P. But 107) podaje derywaty z przyrostkiem -inė należące do paradygmatów akcentowych I (czyli z nieruchomym akcentem) oraz II i III (czyli ze zmiennym akcentem). Na przykład rzeczowniki o stałej akcentuacji: degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; akcentowane niestale: kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; z ruchomym akcentem: daržinė, -ės, daržinė. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas. §6. W „Słowniku pisowni języka litewskiego” z 1948 roku wymieniono niemal półtora setki derywatów z przyrostkami -inė, -inis.2 Większość z nich należy do pierwszej (np. ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė i in.), nieco mniej do drugiej (np. areštinė, kailinė, penkinė, strėninė i in.), a kilka do trzeciej (np. giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ) klasy akcentowej. §7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; zob. też LKGI 237–241), omawiając akcentuację wielosylabowych rzeczowników, wskazuje derywaty z przyrostkami -inė, -inis należące do pierwszej klasy akcentowej (druskinė, malkinė) oraz drugiej klasy akcentowej (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė). Ona (A. Laig 45) bodaj jako pierwsza zwraca uwagę na to, że „pod względem akcentuacji zróżnicowane są również rzeczowniki z przyrostkiem -inis, -ė”. Niektóre rzeczowniki oznaczające miejsce lub siedzibę mają akcent na przyrostku i należą do drugiej klasy akcentowej: alinė, skardinė, stiklinė i in. Inne zachowują miejsce akcentu i intonację biernika liczby pojedynczej wyrazu podstawowego i należą do pierwszej klasy akcentowej: balaninė, druskinė, mėsinė i in. Jeszcze inne mają akcent na końcówce – daržinė (3ᵇ). W „Akcentologii języka litewskiego” A. Laigonaitė (1978) nie omawia osobno rzeczowników z przyrostkami -inė, -inis. §8. P. Skardžius (1968: 43) podaje derywaty wielosylabowych rzeczowników z przyrostkami -inė, -inis należące do pierwszej (žiiginė), drugiej (aušrinė) i trzeciej (liepinė „liepinis indas”, stoginė „daržinė”) klasy akcentowej, lecz nie omawia ich akcentuacji. §9. Najobszerniej rzeczowniki z przyrostkami -inė, -inis omawia A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117). Nie ogranicza się on do danych języka ogólnego, 2 Wszystkie przykłady zebrano w indeksie (zob. Dodatek). 192 opiera się na materiale gwarowym i danych statystycznych, przedstawia warianty akcentowania. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63). Do typu akcentowania sufiksalnego (tj. do akcentowania paradygmatu drugiego) należą derywaty, których, jak podaje A. Pakeris (1994: 112), „celownik liczby mnogiej (lub inny przypadek z tym samym miejscem akcentu) wyrazów podstawowych ma akcentowaną sylabę nie przedostatnią, lecz ostatnią, trzecią lub jeszcze dalszą od końca”, np. grandinė (: grandìs 4) i in. Przedstawiono kilkanaście derywatów z sufiksem -inė, -inis, co do których normy akcentowania w języku ogólnym były chwiejne (lub nadal budzą wątpliwości), np. gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 i in. Wskazano niektóre derywaty, które wyjątkowo zalicza się do paradygmatu drugiego, np. kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) i in. (A. Pak 113–114). §10. Do paradygmatu pierwszego należą te derywaty z sufiksem -inė, -inis, których wyrazy podstawowe mają w celowniku liczby mnogiej akcentowaną sylabę przedostatnią (innymi słowy, są to dawne barytony): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), por. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės „rodzina ryb, zool.” (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2). 193 §11. Część derywatów z sufiksem -inė, -inis, należących we współczesnym języku do paradygmatu pierwszego, w gwarach i niektórych tekstach jest akcentowana dwojako: w jednych miejscach ten sam derywat akcentuje się tak jak wyraz podstawowy: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; gdzie indziej derywat akcentuje się na sufiksie: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; albo akcentuje się je na oba sposoby: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Kilka spośród wymienionych derywatów z sufiksem -inė, -inis w gwarach akcentuje się nie tylko zgodnie z paradygmatem pierwszym i drugim, lecz także trzecim: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (por. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (por. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ i liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (por. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (por. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl. Jak wynika z przytoczonych przykładów, derywaty z sufiksem -inė, -inis należące w języku ogólnym do paradygmatu pierwszego są akcentowane dwojako na całym obszarze języka litewskiego: zarówno na rdzeniu, jak i na sufiksie. W takim przypadku można stwierdzić, że tendencja do akcentowania sufiksalnego jest charakterystyczna nie dla jednej określonej gwary, lecz dla całego obszaru języka litewskiego. §12. Tendencję do akcentowania sufiksu, gdy wyraz podstawowy ma akcent w przedostatniej sylabie celownika liczby mnogiej, odzwierciedlają również niektóre przypadki we współczesnym języku. Derywaty z rdzeniem cyrkumfleksowym często akcentuje się na przed- 3Kartoteka Działu Słowników Instytutu Języka Litewskiego, oznaczona skrótem LKŽ. 194 w przyrostku, np. aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) por. žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, ale žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) zalicza wskazane wyrazy, jako wyjątek, do drugiej grupy akcentowej, chociaż „rzeczowniki, których podstawę słowotwórczą stanowią wyrazy z akcentowaną sylabą tematu w dopełniaczu liczby mnogiej (lub innym podobnym przypadku), zasadniczo należą do 1 grupy akcentowej”. Do drugiej (a nie pierwszej) grupy akcentowej należą również te derywaty z przyrostkiem -inė, -inis, które w procesie substantywizacji przejęły akcent od odpowiednich przymiotników, najczęściej oznaczających cechę związaną z materiałem, z którego lub z czym coś zostało wykonane (zob. także LKG I 240; A. Pak 115), np. kmyninė (: kmynas 2, por. przym. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, por. przym. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, por. przym. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, por. przym. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, por. przym. vyšninis, -ė). Substantywizacja mogła również zadecydować o miejscu akcentu w tych rzeczownikach, których podstawą słowotwórczą są trzysylabowe wyrazy pierwszej grupy akcentowej. Podobnie jak przymiotniki utworzone od wielosylabowych wyrazów pierwszej grupy akcentowej, są one zazwyczaj akcentowane na przyrostku, np. adatìnė (: ádata 1, por. przym. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, por. przym. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, por. przym. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, por. przym. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, por. przym. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, por. przym. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, por. przym. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, por. przym. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, por. przym. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, por. przym. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, por. przym. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, por. przym. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, por. przym. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, por. przym. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, por. przym. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, por. žemuoginis, -ė). Kilka wspomnianych derywatów z przyrostkiem -inė, -inis w „Słowniku współczesnego języka litewskiego” z 1954 roku miało regularny akcent, tj. należało do pierwszej grupy akcentowej: adatinė, parakinė, šautuvinė, natomiast w późniejszych wydaniach zalicza się je wyłącznie do drugiej grupy akcentowej. Istnieje tendencja do akcentowania przyrostka także w derywatach z przyrostkiem -inė, -inis, których wyraz podstawowy ma akcentowaną krótką samogłoskę, np. braižiklinė (: braižiklis 2, por. braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, por. drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, por. kepurinė i kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, DŽ₁ nie odnotowuje), vežiminė (: vežimas 2). Tendencję języka potocznego do akcentowania przyrostka (lavoninė 2) odzwierciedla również akcentuacja wyrazu lavóninė 1 (: lavónas 1): słowniki odnotowują wyłącznie jego pierwszą grupę akcentową. Do akcentowania przyrostka skłaniają się również wyrazy międzynarodowe, np. bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), choć powinny być akcentowane na rdzeniu: bagā- 195 žinė 1 Dž 60 (por. bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (por. elektra 2). §13. Do derywatów z akcentem na przyrostku (tj. należących do drugiej grupy akcentowej) zaliczają się te wyrazy pochodne, których wyrazy podstawowe mają w celowniku liczby mnogiej akcentowaną sylabę końcową (innymi słowy, mają akcent ruchomy): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); wyrazy podstawowe trzeciej grupy akcentowej są niemal wszystkie trzysylabowe: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), z wyjątkiem reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ). §14. Niektóre derywaty, które we współczesnym języku mają akcent na przyrostku, w dialektach i tekstach akcentowane są na rdzeniu (tj. należą do pierwszej grupy akcentowej): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J i aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 i beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv i blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 i Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 i raģinė An, skersinė NdŽ i skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ i skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ i stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr i šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ i šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar i vakarinė FrnW, Žolinė „święto Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny” Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 i Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš i žolinė Db; natomiast inne mają akcent na końcówce (tj. należą do trzeciej grupy akcentowej): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 i marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J i šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km i taukinė Plk. W „Słowniku współczesnego języka litewskiego” (DŽ₃ 160) podano dwojaki akcent wyrazu pochodnego gaisrinė: wariant normatywny gaisrinė (: gaisras 4) oraz potocz- 196 dominującym w jej języku gaisrinė (1). Tego ostatniego nie odnotowano w „Słowniku języka litewskiego” (LKŽIII 36). Do drugiej grupy akcentowej należy również rzeczownik palapinė, niemający wyraźnej podstawy słowotwórczej; można go traktować jako złożony przymiotnik, który uległ substantywizacji. §15. Do pierwszej grupy akcentowej, wyjątkowo, jak twierdzi A. Pakerys (1994: 64), należy niewielka grupa derywatów z przyrostkiem -inė, utworzonych od wyrazów, których celownik liczby mnogiej kończy się akcentowaną sylabą: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Wszystkie wymienione derywaty (z wyjątkiem anglinė) mają w gwarach akcent na przyrostku: kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (por. też stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. W „Słowniku współczesnego języka litewskiego” (DŽ₃ 346) wariant z akcentem na przyrostku podano tylko dla derywatu kvapinė. Na akcentowanie przyrostka mogła wpłynąć nie tylko substantywizacja, lecz także zmiana akcentuacji wyrazów podstawowych. Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. Za wyjątek należy uznać również rzeczownik šil̃tinė, jeśli wiąże się go z przymiotnikiem šil̃tas, -à 4. A. Pakerys (1994: 64) skłonny jest jednak uznać za podstawę derywacji rzeczownik drugiej grupy akcentowej šil̃tis „ciepło, nagrzanie, wysoka temperatura”. W tekstach odnotowano również wariant z akcentem na przyrostku: šil̃tinė /K/, Rtr. §16. Trzecia grupa akcentowa (3ᵇ) obejmuje rzeczownik daržinė (: daržas 4, daržáms), a także kàpinės 3ᵇ, choć kãpas 4, kapáms. Ten ostatni derywat ma w gwarach także akcent na przyrostku – kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Taką akcentuację mogła spowodować substantywizacja, por. przym. kapìnis, -ė. §17. Z przedstawionego materiału wynika, że w gwarach rzeczowniki odimienne z przyrostkami -inė, -inis o stałym akcencie również mają tendencję do przechodzenia na typ akcentowania przyrostkowego (np. arbãtinė 1 i arbatinė 2). Tendencja ta jest widoczna również w języku potocznym. Spośród 249 zbadanych rzeczowników z przyrostkami -inė, -inis jedynie 50 (20,8%) zachowuje miejsce akcentu wyrazu podstawowego i nie ma wariantów z akcentem na przyrostku (np. bū̃stinė, nõsinė). Ogólnie odpowiada to tendencjom akcentuacyjnym języka litewskiego. Dane statystyczne pokazują (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46), że w wyrazach trójsylabowych szczególnie częsty jest akcent na przedostatniej sylabie (51,71% wszystkich przypadków): wraz z wydłużaniem się wyrazów akcent jak gdyby przesuwa się ku ich środkowi (Girdenis 1983: 117–118). A zatem w słownikach normatywnych współczesnego języka litewskiego rzeczowniki z przyrostkami -inė, -inis powinny być podawane z wariantami akcentuacyjnymi – obok akcentu na rdzeniu (lavóninė 1) należy podawać akcent na przyrostku (lavoninė 2). 197 Priedas INDEKS RZECZOWNIKÓW ODIMIENNYCH Z PRZYROSTKAMI -inė, -inis W RÓŻNYCH ŹRÓDŁACH adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116 adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113 aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64 apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65 arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 herbaciarnia (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62 podnóżek (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112 podnóżkowy (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24 podnóżek, LžŽ 27 nausznik (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115 jutrzenka (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 jutrzenka (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 bagażnik (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116 bagażnik (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115 gołębnik (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63 gołębnik (2), LKŽ I 584, A. Pak 63 brzozowy (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114 brzozowy (1), LKŽ I 777, A. Pak 114 nagolennik (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114 nagolennik (1), LKŽ I 893, A. Pak 114 pchły, lm. (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954 braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115 braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115 bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398 būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61 cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26 cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56 cukrinė (2), LžŽ 46 daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52 degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187 dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114 dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114 dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440 dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64 dešrinė (1) RŽ 188 dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344 drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116 198 drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115 ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38 ýldeginė (1), LKŽ IV 38 iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284 Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116 Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57 juozapinė (2), DŽ₃ 271 Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429 kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62 kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62 kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228 kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173 kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182 kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137 cmentarz (2), LKŽ V 232 wierzbowniczy (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293 wierzbowniczy (1), LKŽ V 293 żerdzie w płocie, lm. (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307 gorączka (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64 gorączka (2), LKŽ V 326 kotłownia (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112 kepurinė (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115 kepūrinis (2), LKŽ V 594 kepūrinis (1), LKŽ V 594 kepūrinė (1), RŽ 236 czterodaniowa (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116 jajko (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114 pętlica (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61 pętlicowy (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790 pętlicowy (2), LKŽ V 790 siekierka (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63 siekierka (2), LKŽ V 875, A. Pak 63 kminkownica (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188 kminkownica (1), LKŽ VI 188 księgarnia (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244 pończocha (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115 pończochowy (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295 pończochowy (2), LKŽ VI 295 pończochowy (3ª), LKŽ VI 295 krawędziowy (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248 koszykówka (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116 pierś (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115 rękawica (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63 rękawica (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63 zapachowy (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64 zapachowy (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045 l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66 laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75 lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97 199 lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A. 200 Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134 penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116 penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296 pieštūkinė (1), DŽ₃ 553 pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263 pilvinė (2), LKŽ IX 1028 pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112 pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62 pipirinė (2), LKG I 398 pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63 pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63 pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589 rękawiczki (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63 rękawiczka (3b), LKŽ X 32, A. Pak 63 ściereczka (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301 cegielnia (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61 pierzyna (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63 poduszka z pierza (2), LKŽ X 353, A. Pak 63 miejsce wypoczynkowe (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405 przegroda (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283 przegroda (2), LKŽ X 695 przegroda (3a), LKŽ X 695 puchowe futro (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845 kurtka puchowa (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860 półkątna (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023 półbrzeżna (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024 sosnowa (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044 sosnowa (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115 pušinė (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106 raginė (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353 rogowa (1), LKŽ XI 32 rāktinė (1), DŽ₃ 642 rankšluostinė (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173 ręcznikowa (1), LKŽ XI 173 rašalinė (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56 atramentnica (1), P. Būt 107 raštinė (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63 raštinė (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63 rātinė (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243 ražinė (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353 reikmeninė (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387 riešutinė (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579 rōpinė (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344 rūbinė (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61 rudinė (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116 rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953 saginė (2), DŽ₃ 670 201 saldaininė (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62 salýklinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79 salyklinė (2), RŽ 321 salōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61 sánkirtinė (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127 sargýbinė (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156 sarginė (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157 sarginė (1), LKŽ XII 157, RŽ 322 sėklinė (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398 sėklinė (2), LKŽ XII 331, RŽ 324 serbentínė (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325 sidabrinė (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323 silkinė (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548 silosownia (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550 suszarnia (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344 pompownia (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, DŽ₁ 610 słodownia (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324 słodownia (2), LKŽ XII 705 puszka (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115 serwetnik (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812 serwetkowy (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327 poprzeczna (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114 poprzeczna (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114 poprzeczna (3ᵇ), LKŽ XII 826 kleikowa (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868 gontowa (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114 gontowa (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114 żołądkowa (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115 żołądkowy (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734 skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052 skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333 smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112 sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66 spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116 spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322 spórinė (1), DŽ₃ 725 sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470 spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476 sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488 stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646 stalinė (1), LKŽ XIII 646 statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116 stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112 stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64 stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64 stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64 strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339 stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115 202 sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142 sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358 sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63 šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365 šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74 šaltinýs (3ᵇ) LKŽ XIV 486 šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365 šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63 šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63 šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 rodzinna (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609 rodzinna (2), LKŽ XIV 609 pogrzebowa (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657 jarzębinowa (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115 jarzębinowa (1), LKŽ XIV 659 Szeszkinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693 słomiana (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717 leśna (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788 jedwabna (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792 tyfusowa (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74 tyfusowa (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 tyfusowa (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 setna (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114 setna (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114 sturublowa (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825 koszowa (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66 boczna (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63 boczna (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63 na naboje (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398 na śrut (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287 na śrut (1), LKŽ XV 287 na tytoń (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61 na tytoń (1), RŽ 350 na tytoń (2), LKŽ XV 629 tłuszczowa (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45 tłuszczowa LKŽ XV 1005 na smar (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354 łubowa (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353 łubowa (2), LKŽ XVI 518 trzyrublowa (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359 tysiączna (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112 tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ tumpinė (2), LKŽ uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ 203 užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363 užlaidinė (1), LKŽ podmiejska (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894 waflowa (1), DŽ₃ 902, LKŽ vaflinė (2), LKŽ vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66 vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63 vaistinė (2), LKŽ vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423 vakarìnė (1), LKŽ valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ państwowa (2), LKŽ, DūnŽ 425 rurowa (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115 rurowa (2), LKŽ wodna (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ miedziana (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115 dzwonnica (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64 dzwonnica (2), LKŽ letnia (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344 wiatrowa (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61 wielkanocna (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ wielkanocna (2), LKŽ, DūnŽ 434 węgierska (1), DŽ₃ 921, LKŽ wietrzna (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353 wozownia (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115 środkowa (2), DŽ₃ 927, LKŽ puszka (2), DŽ₃ 935 vyninė (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63 vyninė (2), LKŽ, A. Pak 63 viralìnė (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442 viralìnė (1), LKŽ virvinė (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63 virvinė (2), LKŽ, A. Pak 63 vyšninė (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115 vytėlinė (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ vytinė¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143 vytinė² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ zuikinė (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 zuikinė (2), LKŽ žabinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115 žabinė (1), RŽ 376 žagarinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398 žeminė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475 ziemniaczanka (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377 poziomkówka (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ poziomkówka (1), LKŽ żenicha (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65 żenicha (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ żenicha (2) LKŽ 204 nafta (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ żingina (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43 żingina, LKŽ Zielone Świątki¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380 Zielone Świątki (1), LKŽ zielarka² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133 zielarka (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113 świecznik (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ świecznik (2), LKŽ, RŽ 381 żmijowiec (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATŪRA S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas. B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144. DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys. DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119. J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925. J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180. J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433. V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928. K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929. K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48. P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251. 205 Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532. LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969. LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994. A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė. P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968. V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont. Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2). 206