Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITĖ ACCENTUATION DES SUBSTANTIFS DÉRIVÉS DE NOMS AU MOYEN DES SUFFIXES -inė, -inis L’article examine l’accentuation des substantifs formés au moyen des suffixes -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis). Les substantifs dérivés de noms au moyen des suffixes -inė, -inis ont été relevés dans le « Dictionnaire du lituanien contemporain » de 1993. Ces données ont été comparées à celles des éditions précédentes du « Dictionnaire du lituanien contemporain » (DŽ, DŽ₂), des dictionnaires dialectaux (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), du « Dictionnaire de la langue lituanienne » (LKŽ I–XVII) et du fichier documentaire de la section des dictionnaires de l’Institut de la langue lituanienne. §1. Une grande partie des mots comportant ces suffixes, comme l’affirme V. Urbutis (LKGI 343, 352; DLKG 115), « n’étaient sans doute au départ que de simples adjectifs suffixés en -inė, -inis, qui ne se sont substantivés que plus tard » (voir aussi P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). En réalité, la formation des substantifs examinés n’est pas homogène. On peut parler aussi bien de substantivation que de substantifs formés avec le suffixe -inė, -inis; il est aujourd’hui difficile de tracer la frontière entre ces deux types de dérivés. En effet, du point de vue diachronique, la substantivation s’achève lorsque l’ancien suffixe adjectival est désormais perçu, en synchronie, comme un formant de dérivation nominale. Sur le terrain préparé par la substantivation apparaissent et se développent souvent des types de formation lexicale proprement dits (morphologiques), avec des suffixes d’origine adjectivale; cf. le type de formation des noms de lieux au moyen du suffixe -inė (V. Urb 297). C’est pourquoi il est difficile aujourd’hui de dire si certains dérivés (par ex. palaidinė, įžambinė, šaltinis, etc.) sont des substantifs formés avec le suffixe en question ou des adjectifs porteurs de ce suffixe qui se sont substantivés (A. Paul 44; voir aussi P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Souvent, comme le note P. Kniūkšta (1976: 117), on ne sait même pas « avec quel substantif ils pourraient être employés comme adjectifs: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis». §2. Dans les grammaires académiques (LKGI, DLKG), les dérivés suffixés en -inė, -inis sont répartis en plusieurs catégories selon leur rapport au mot de base et leur sens dérivationnel: 1) Les noms de personnes ou de choses présentant une caractéristique nominale. La plupart sont formés à partir de substantifs, par ex. skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė « maladie », bulvinis, vatinis; à partir d’adjectifs, par ex. rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; à partir de numéraux, par ex. dešimtinė, keturinė « chant polyphonique chanté par quatre personnes » (LKGI 343–344; DLKG 115–116). 2) Les noms de lieux (formés à partir de substantifs). Il s’agit soit de noms de récipients et d’objets apparentés, par ex. muilinė, peleninė, piniginė, soit de bâtiments spécialisés 190 ou de locaux de grande taille, par ex. malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134). 3) Les noms de fêtes et de cérémonies (le plus souvent au pluriel). Certains sont formés à partir de substantifs, par ex. Petrinės, Joninės; d’autres, à partir de numéraux ordinaux, par ex. Devintinės, Sekminės. Les dérivés suffixés en -inė au singulier sont rarement des noms de fêtes, par ex. žolinė (LKGI 422; DLKG 144). 4) Les noms de personnes ou de choses présentant une caractéristique verbale, par ex. auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė « 1. gros gruau d’orge, pilé. 2. soupe préparée avec ce gruau », muštinis « 1. ancienne pièce de monnaie en argent ou en or. 2. cul. escalope de viande pilée »; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) affirme qu’une partie des dérivés a sans doute été formée à partir de participes passés passifs. Toutefois, il serait aujourd’hui plus juste d’analyser autrement la formation de tous les dérivés de ce type, à savoir d’isoler le suffixe -tinė, -tinis, qui s’ajoute au radical de l’infinitif du verbe (le plus souvent transitif), cf.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (voir aussi A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) relève que des dérivés verbaux et participiaux peuvent être employés comme substantifs (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), mais les considère comme des dérivés suffixés en -inė, -inis. Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214). §3. Dans les premières grammaires et les manuels de lituanien, les substantifs suffixés en -inė, ~inis sont présentés comme exemples de certains types d’accentuation; le suffixe lui-même n’est soit pas mentionné du tout, soit son accentuation n’est pas précisée. Dans la « Grammaire de la langue lituanienne » de J. Jablonskis, publiée en 1922, le suffixe -inė, -inis est mentionné et les exemples suivants sont donnés (sans indiquer leur catégorie grammaticale): mokytinis « personne ayant fait des études… », suktinis « danse », šaltinis, vytinis; degutinė « endroit où l’on brûle le goudron, où on le conserve », druskinė « endroit où l’on garde le sel », gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė « plūksninė », šaukštinė « šaukšdėtis », šeimyninė, varpinė, viraline (endroit où l’on garde le viralas); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės « fête du prénom » (J. Jabl 371)¹. Dans le « Manuel de langue lituanienne » (J. Jabl 26–27), l’auteur indique que « dans la langue écrite, on ne note pas les accents mélodiques de ces mots polysyllabiques, entre autres: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė ». Dans aucun des ouvrages cités J. Jablonskis ne traite plus en détail de l’accentuation des substantifs suffixés en -inė, -inis; comme le montrent les exemples, il donne aussi certains dérivés sans accentuation marquée. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), examinant les types d’accentuation des substantifs polysyllabiques, range dans le type IIa les substantifs qui « ont un accent mélodique ferme sur l’avant-dernière syllabe ou un accent fixe sur la troisième (quatrième) syllabe à partir de la fin ». Il donne comme exemple le substantif naginė. Dans le traité théorique « Brève étude de l’accentuation lituanienne », le suffixe -inė, -inis 1 Certains exemples de la « Grammaire de la langue lituanienne » de J. Jablonskis sont donnés sans indication d’accentuation. 191 La partie ne les mentionne pas. Dans le « Dictionnaire de l’accent » de 1929, V. Kamantauskas fournit une douzaine de dérivés du suffixe -inė: aušrinė et aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė. §5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) a étudié l’accentuation des noms polysyllabiques de la deuxième déclinaison et parle de l’accentuation des noms « à accent fixe », par exemple šeimyna, šeimyninė, et « à accent mobile », par exemple giltinė – giltinė. L’auteur (P. But 107) présente les dérivés du suffixe -inė appartenant aux paradigmes I (à accent fixe) et II et III (à accent mobile). À titre d’exemple, les formes à accentuation fixe sont degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; celles à accentuation variable sont kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; et celles à accentuation mobile sont daržinė, -ės, daržinė. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas. §6. Le « Dictionnaire orthographique de la langue lituanienne » de 1948 recense près de cent cinquante dérivés des suffixes -inė, -inis.2 La plupart relèvent du premier paradigme accentuel (par exemple, ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė, etc.), un peu moins du deuxième (par exemple, areštinė, kailinė, penkinė, strėninė, etc.), et quelques-uns du troisième (par exemple, giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ, etc.). §7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; voir aussi LKGI 237–241), en traitant de l’accentuation des noms polysyllabiques, indique des dérivés des suffixes -inė, -inis relevant du premier paradigme accentuel (druskinė, malkinė) et du deuxième (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė). Elle (A. Laig 45) est probablement la première à attirer l’attention sur le fait que « les noms formés avec le suffixe -inis, -ė présentent eux aussi des variations d’accentuation ». Certains noms désignant un lieu ou un établissement ont l’accent sur le suffixe et suivent le deuxième paradigme accentuel: alinė, skardinė, stiklinė, etc. D’autres conservent la place et le contour accentuel de l’accusatif singulier du mot de base et suivent le premier paradigme accentuel: balaninė, druskinė, mėsinė, etc. D’autres encore portent l’accent sur la terminaison: daržinė (3ᵇ). Dans son ouvrage « L’accentologie de la langue lituanienne », A. Laigonaitė (1978) ne traite pas séparément des noms formés avec les suffixes -inė, -inis. §8. P. Skardžius (1968: 43) présente des dérivés des noms polysyllabiques en -inė, -inis relevant du premier paradigme accentuel (žiiginė), du deuxième (aušrinė) et du troisième (liepinė « récipient en bois de tilleul », stoginė « remise »), mais ne traite pas de leur accentuation. §9. A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) est celui qui examine le plus en détail les noms formés avec les suffixes -inė, -inis. Il ne se limite pas aux données de la langue standard, 2 Tous les exemples sont répertoriés dans l’index (voir l’Annexe). 192 s’appuie sur des matériaux dialectaux et des données statistiques, et présente des variantes accentuelles. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63). Relèvent du type d’accentuation suffixale (c’est-à-dire du deuxième paradigme accentuel) les dérivés dont, selon A. Pakerys (1994: 112), « le datif du mot de base (ou une autre forme fléchie ayant la même place de l’accent) comporte un accent sur une syllabe autre que l’avant-dernière, à savoir la dernière, la troisième ou une syllabe encore plus éloignée de la fin », par exemple grandinė (: grandìs 4), etc. Sont présentés une dizaine de dérivés au suffixe -inė, -inis dont les normes d’accentuation ont fluctué en langue standard (ou suscitent encore des hésitations), par exemple gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160, etc. Sont également signalés, à titre d’exception, certains dérivés classés dans le deuxième paradigme accentuel, par exemple kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams), etc. (A. Pak 113–114). §10. Relèvent du premier paradigme accentuel les dérivés au suffixe -inė, -inis dont le datif pluriel du mot de base porte l’accent sur l’avant-dernière syllabe (autrement dit, ce sont d’anciens barytons): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), cf. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės « famille zoologique de poissons » (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2). 193 §11. Dans les dialectes et dans certains écrits, une partie des dérivés au suffixe -inė, -inis qui relèvent du premier paradigme accentuel en langue contemporaine présentent une accentuation double: dans certains endroits, le même dérivé est accentué comme le mot de base: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; ailleurs, le dérivé porte l’accent sur le suffixe: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; ou bien ils présentent les deux accentuations: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Dans les dialectes, plusieurs des dérivés au suffixe -inė, -inis mentionnés sont accentués non seulement selon le premier et le deuxième paradigmes, mais aussi selon le troisième: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (plg. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (plg. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ et liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (plg. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (plg. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl. Comme le montrent les exemples présentés, les dérivés au suffixe -inė, -inis relevant du premier paradigme accentuel en langue standard sont accentués de deux façons sur l’ensemble du territoire linguistique lituanien: sur la racine comme sur le suffixe. On peut donc conclure que la tendance à l’accentuation suffixale n’est propre à aucun dialecte particulier, mais caractérise l’ensemble du territoire linguistique lituanien. §12. Certains faits de la langue contemporaine reflètent eux aussi la tendance à accentuer le suffixe lorsque le datif pluriel du mot de base porte l’accent sur l’avant-dernière syllabe. Les dérivés à racine circonflexe sont souvent accentués sur le suffixe— 3LKŽ désigne le fichier du Département des dictionnaires de l’Institut de la langue lituanienne. 194 dans le suffixe, par exemple, aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2); cf. žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, mais žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) classe les mots cités dans la deuxième classe d’accentuation, à titre d’exception, bien que « les substantifs dont la base de dérivation est un mot portant l’accent sur la syllabe pénultième du radical au datif pluriel (ou dans un autre cas semblable) appartiennent généralement, dans la langue standard, à la 1re classe d’accentuation ». Relèvent également de la deuxième classe d’accentuation (et non de la première) les dérivés du suffixe -inė, -inis qui, en se substantivant, ont repris l’accent des adjectifs correspondants, lesquels expriment le plus souvent une propriété liée à la matière dont quelque chose est fait, ou à ce avec quoi il est fait (voir aussi LKG I 240; A. Pak 115), par exemple kmyninė (: kmynas 2, cf. adj. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, cf. adj. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, cf. adj. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, cf. adj. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, cf. adj. vyšninis, -ė). La substantivation a également pu déterminer la place de l’accent de substantifs dont la base de dérivation est constituée de mots trisyllabiques de la première classe d’accentuation. Ceux-ci, comme les adjectifs formés à partir de mots polysyllabiques de la première classe d’accentuation, portent généralement l’accent sur le suffixe, par exemple adatìnė (: ádata 1, cf. adj. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, cf. adj. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, cf. adj. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, cf. adj. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, cf. adj. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, cf. adj. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, cf. adj. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, cf. adj. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, cf. adj. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, cf. adj. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, cf. adj. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, cf. adj. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, cf. adj. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, cf. adj. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, cf. adj. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, cf. žemuoginis, -ė). Dans le « Dictionnaire du lituanien contemporain » de 1954, plusieurs dérivés mentionnés du suffixe -inė, -inis portaient régulièrement l’accent, c’est-à-dire qu’ils relevaient de la première classe d’accentuation: adatinė, parakinė, šautuvinė; dans les éditions ultérieures, ils sont attribués uniquement à la deuxième classe d’accentuation. Les dérivés du suffixe -inė, -inis dont la voyelle brève de la base est accentuée tendent eux aussi à porter l’accent sur le suffixe, par exemple braižiklinė (: braižiklis 2, cf. braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, cf. drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, cf. kepurinė et kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, non mentionné dans DŽ₁), vežiminė (: vežimas 2). La tendance de la langue parlée à accentuer le suffixe (lavoninė 2) se reflète également dans l’accentuation du mot lavóninė 1 (: lavónas 1): les dictionnaires ne consignent que sa première classe d’accentuation. Les mots d’origine internationale tendent eux aussi à être accentués sur le suffixe, par exemple bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), alors qu’ils devraient porter l’accent sur la racine: bagā- 195 žinė 1 Dž 60 (cf. bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (cf. elektra 2). §13. Relèvent de l’accentuation suffixale (c’est-à-dire de la deuxième classe d’accentuation) les dérivés dont le datif pluriel des mots de base porte l’accent sur la syllabe finale (autrement dit, dont l’accent est mobile): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); les mots de base de la troisième classe d’accentuation sont presque tous trisyllabiques: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), à l’exception de reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ). §14. Certains dérivés de l’accentuation suffixale en lituanien contemporain sont accentués sur la racine dans les dialectes et les textes (c’est-à-dire qu’ils relèvent de la première classe d’accentuation): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J et aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 et beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv et blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 et Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 et raģinė An, skersinė NdŽ et skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ et skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ et stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr et šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ et šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar et vakarinė FrnW, Žolinė « fête de l’Assomption de la Vierge Marie » Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 et Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš et žolinė Db; d’autres portent l’accent sur la terminaison (c’est-à-dire relèvent de la troisième classe d’accentuation): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 et marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J et šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km et taukinė Plk. Dans le « Dictionnaire du lituanien contemporain » (DŽ₃ 160), l’accentuation du dérivé gaisrinė est donnée sous deux formes: la variante normative gaisrinė (: gaisras 4) et la variante familière- 196 dans cette langue, la forme dominante est gaisrinė (1). Cette dernière n’est pas attestée dans le « Dictionnaire de la langue lituanienne » (LKŽIII 36). Relève également de la deuxième classe d’accentuation le substantif palapinė, dépourvu d’une base dérivationnelle claire, qui peut être considéré comme un adjectif substantivé par conversion. §15. Comme l’indique A. Pakerys (1994: 64), un petit groupe de dérivés en -inė appartient, à titre d’exception, à la première classe d’accentuation. Ils sont formés sur des mots dont le datif pluriel se termine par une syllabe accentuée: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Dans les dialectes, tous les dérivés cités (à l’exception de anglinė) sont accentués sur le suffixe: kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (cf. également stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. Dans le « Dictionnaire du lituanien contemporain » (DŽ₃ 346), seul le dérivé kvapinė est également donné avec une variante à accentuation suffixale. L’accentuation suffixale peut avoir été déterminée non seulement par la substantivation, mais aussi par l’évolution de l’accentuation des mots de base. Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. Le substantif šil̃tinė peut également être considéré comme une exception, s’il est rattaché à l’adjectif šil̃tas, -à 4. Toutefois, A. Pakerys (1994: 64) tend à considérer comme base du dérivé le substantif de deuxième classe d’accentuation šil̃tis, « chaleur, réchauffement, température élevée ». Les textes attestent également une variante à accentuation suffixale: šil̃tinė /K/, Rtr. §16. Le substantif daržinė relève de la troisième classe d’accentuation (3ᵇ) (: daržas 4, daržáms), de même que kàpinės 3ᵇ, bien que kãpas 4, kapáms. Ce dernier dérivé est également accentué sur le suffixe dans les dialectes: kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Cette accentuation peut s’expliquer par la substantivation, cf. l’adjectif kapìnis, -ė. §17. Les données présentées montrent que, dans les dialectes, les substantifs à accentuation constante dérivés d’un nom par les suffixes -inė, -inis tendent eux aussi à passer au type d’accentuation suffixale (par ex., arbãtinė 1 et arbatinė 2). Cette tendance se manifeste également dans la langue parlée. Sur les 249 substantifs en -inė, -inis examinés, seuls 50 (20,8%) conservent la place de l’accent du mot de base et ne présentent pas de variantes à accentuation suffixale (par ex., bū̃stinė, nõsinė). Ce phénomène correspond globalement aux tendances accentuelles du lituanien. Les données statistiques montrent (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46) que, dans les mots de trois syllabes, l’accent sur l’avant-dernière syllabe est particulièrement fréquent (51,71% de tous les cas): à mesure que les mots s’allongent, l’accent semble se déplacer vers leur milieu (Girdenis 1983: 117–118). Ainsi, dans les dictionnaires normatifs du lituanien standard, les substantifs en -inė, -inis devraient être présentés avec des variantes accentuelles: outre l’accent sur la racine (lavóninė 1), il conviendrait de donner aussi l’accent sur le suffixe (lavoninė 2). 197 Priedas INDEX DES SUBSTANTIFS DÉRIVÉS DE NOMS PAR LES SUFFIXES -inė, -inis DANS DIVERSES SOURCES adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116 adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113 aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62 alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64 apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65 arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 arbatinė (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62 aukštinė (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112 aukštinis (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24 aukštinys, LžŽ 27 ausinė (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115 aušrinė (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 aušrinė (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 bagažinė (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116 bagažinė (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115 balandinė (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63 balandinė (2), LKŽ I 584, A. Pak 63 beržinė (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114 beržinė (1), LKŽ I 777, A. Pak 114 blauzdinė (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114 blauzdinė (1), LKŽ I 893, A. Pak 114 blusinės au pluriel (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954 braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115 braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115 bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398 būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61 cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26 cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56 cukrinė (2), LžŽ 46 daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52 degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187 dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114 dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114 dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440 dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64 dešrinė (1) RŽ 188 dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344 drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116 198 drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115 ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38 ýldeginė (1), LKŽ IV 38 iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284 Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116 Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57 juozapinė (2), DŽ₃ 271 Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429 kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62 kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62 kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228 kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173 kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182 kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137 cimetière (2), LKŽ V 232 de saule (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293 de saule (1), LKŽ V 293 filets de pêche pl. (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307 fièvre (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64 fièvre (2), LKŽ V 326 chaufferie (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112 coiffe (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115 de kepurė, sorte de coiffe (2), LKŽ V 594 de kepurė, sorte de coiffe (1), LKŽ V 594 de kepurė, sorte de coiffe (1), RŽ 236 quatre (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116 œuf (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114 boucle (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61 boucle (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790 boucle (2), LKŽ V 790 hache (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63 hache (2), LKŽ V 875, A. Pak 63 cumin (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188 cumin (1), LKŽ VI 188 livre (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244 chaussette (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115 chaussette (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295 chaussette (2), LKŽ VI 295 chaussette (3ª), LKŽ VI 295 côté (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248 basket-ball (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116 poitrine (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115 gant (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63 gant (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63 parfumé (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64 parfumé (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045 l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66 laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75 lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97 199 lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A. 200 Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134 penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116 penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296 pieštūkinė (1), DŽ₃ 553 pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263 pilvinė (2), LKŽ IX 1028 pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112 pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62 pipirinė (2), LKG I 398 pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63 pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63 pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589 pirštinės (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63 gant (3b), LKŽ X 32, A. Pak 63 plaušinė (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301 plytinė (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61 plūnksninė (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63 plunksninė (2), LKŽ X 353, A. Pak 63 poilsinė (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405 priešinė (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283 mitaine (2), LKŽ X 695 mitaine (3a), LKŽ X 695 pūdrinė (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845 pūkinė (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860 pusiáukampinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023 pusiáukraštinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024 pūšelìnė (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044 pūšinė (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKJ I 353, DLKG 115 pušinė (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106 raginė (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353 corne (1), LKŽ XI 32 rāktinė (1), DŽ₃ 642 rankšluostinė (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173 rañkšluostinė (1), LKŽ XI 173 rašalinė (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56 rašalinė (1), P. Būt 107 raštinė (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63 raštinė (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63 rātinė (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243 ražinė (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353 reikmeninė (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387 riešutinė (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579 rōpinė (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344 rūbinė (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61 rudinė (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116 rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953 saginė (2), DŽ₃ 670 201 saldaininė (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62 salýklinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79 salyklinė (2), RŽ 321 salōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61 sánkirtinė (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127 sargýbinė (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156 sarginė (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157 sarginė (1), LKŽ XII 157, RŽ 322 sėklinė (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398 sėklinė (2), LKŽ XII 331, RŽ 324 serbentínė (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325 sidabrinė (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323 silkinė (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548 silosinė (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550 sinkinė (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344 siurblinė (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, LKŽ XII 610 skalinė (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324 échelle (2), LKŽ XII 705 skardinė (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115 skepetinė (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812 skepetinis (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327 skersinė (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114 skersinė (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114 transversale (3ᵇ), LKŽ XII 826 skiedinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868 skiedrinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114 skiedrinė (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114 skrandinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115 skrandinis (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734 skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052 skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333 smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112 sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66 spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116 spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64 spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322 spórine (1), DŽ₃ 725 sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470 spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476 sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488 stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646 table (1), LKŽ XIII 646 statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116 stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112 stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64 stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64 stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64 strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339 stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115 202 sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142 sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358 sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63 šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365 šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74 source (3ᵇ), LKŽ XIV 486 šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365 šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63 šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63 šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113 šeimyninė (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609 familiale (2), LKŽ XIV 609 šermeninė (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657 šermukšninė (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115 sorbière (1), LKŽ XIV 659 šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693 šiaudinė (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717 šilinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788 šilkinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792 šiltinė (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74 šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63 šimtinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114 šimtinė (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114 šimtrublinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825 šiukšlinė (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66 šoninė (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63 šoninė (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63 šovininė (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398 šratinė (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287 cartouchière (1), LKŽ XV 287 tabakinė (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61 tabokinė (1), RŽ 350 tableau (2), LKŽ XV 629 taukinė (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45 taukinė LKŽ XV 1005 tepalinė (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354 tošinė (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353 en écorce de bouleau (2), LKŽ XVI 518 trirublinė (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359 tūkstantinė (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112 tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ tumpinė (2), LKŽ uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ 203 užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363 užlaidinė (1), LKŽ de banlieue (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894 gaufrière (1), DŽ₃ 902, LKŽ vaflinė (2), LKŽ vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66 vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63 vaistinė (2), LKŽ vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423 vakarìnė (1), LKŽ valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ étatique (2), LKŽ, DūnŽ 425 vamzdinė (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115 vamzdinė (2), LKŽ vandeninė (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ varinė (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115 varpinė (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64 varpinė (2), LKŽ vasarinė (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344 vėjinė (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61 velykinė (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ de Pâques (2), LKŽ, DūnŽ 434 veñgrine (1), DŽ₃ 921, LKŽ vėtrinė (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353 vežiminė (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115 vidurine (2), DŽ₃ 927, LKŽ vininė (2), DŽ₃ 935 vyninė (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63 vyninė (2), LKŽ, A. Pak 63 viralìnė (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442 viralìnė (1), LKŽ virvinė (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63 virvinė (2), LKŽ, A. Pak 63 vyšninė (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115 vytėlinė (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ vytinė¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143 vytinė² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ zuikinė (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 zuikinė (2), LKŽ žabinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115 žabinė (1), RŽ 376 žagarinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398 žeminė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475 žeminė (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377 žemuoginė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ žemuoginė (1), LKŽ žentinė (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65 žentine (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ žentinė (2) LKŽ 204 žibalinė (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ žinginė (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43 žinginė, LKŽ žolinė¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380 žolinė (1), LKŽ žolinė² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133 žolinė (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113 žvakinė (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ chandelle (2), LKŽ, RŽ 381 žvynėlinė (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATŪRA S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas. B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144. DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys. DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119. J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925. J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180. J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433. V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928. K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929. K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48. P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251. 205 Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532. LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969. LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994. A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė. P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968. V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont. Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2). 206