LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Vy au as
AMBRAZAS
LIETUVIY
KALBOS
PAPILDINIO
VARDININKO
SU
BENDRATIMI
KILME
0.1.
IS
a cheologijos
i
lyginamosios
kalbo y os
y imy
zinoma,
jog
y y
bal y
gen ys
mazdaug
VI
a.
po
K .
pajudéjo
nuo
deSiniojo
Daugu os
k an o
j
Siau e
i
émé
ku is
daba inéje
Siau és
i
Vidu io
La ijos
e i o ijoje.
Joje
nuo
seno és
gy enusiy
aka y
iny
dialek ai
ilgainiui
bu o
asimiliuo i,
o
jy
subs a as
u éjo
lemiama
aidmenj
y y
bal y
p okalbés
suskilimui
i
la iy
kalbos
susida ymui.
Be eik
uo
paciu
me u
p asidéjo
i
didzioji
sla y
ekspansija
j
Siau e
i
aka-
us.
Iki
VIII-IX
a.
y y
sla y
gen ys
ispli o
daba iniame
Siau inés
Rusijos
plo e
iki
Nauga do
i
oliau,
asimiliuodamos
en
gy enusius
aka y
inus.
Del
y
p ocesy
u éjo
susida y i
didelés
in ensy iy
kalbiniy
kon ak u,
in e -
e encijos
i
subs a o
bei
supe s a o
zonos
Siau inéje
y y
bal y
i
y y
sla y
dialek y
dalyje.
Tuos
dialek us
ligi
Siol
sieja
i8 isa
i iné
bend y
one ikos,
lek-
sikos
i
g ama ikos
ypa ybiy.
Viena
i§
bend y
am
a ealui
sin aksiniy
izoglosy
y a
ad.
papildinio
a di-
ninkas
kons ukcijose
su
bend a imi,
padaly iais,
kai
ku
—
su
ki omis
eiksma-
zodzio
o momis.
Papildinio
a dininko
( esp.
nomina y o')
e minas
aikomas
beasmenéms
kons ukcijoms,
ku iose
anzi y iniy
eiksmazZodziy
bend a is
a
ki a
o ma
siejama
su
a dininku,
u in¢iu
okiq
pa
unkcija
kaip
papildinio
galininkas
a i inkamuose
asmeniniuose
sakiniuose:
lie.
eikia
sienas
pjau
(plg.
u iu
siena
pjau );
la.
zi gs
Vajadzés
mazga '
‘a klys
eikés
maudy ’;
§. us.
nado
a a
kosi '‘ eikia
zolé
pjau ’;
suom.
ay yy
kisjoi aa
ki je
‘ eikia
a8y i
laiSkas’.
Tokio
ipo
kons ukcijos
biidingos j ai ioms
iny
kalboms
(Collinde
1957:
217,
300,
323,
427;
Timbe lake
1974:
210-215).
Ta¢iau
indoeu opiediy
kalbose
nomina y as
eina
bend a ies
papildiniu
ik
jau
miné ame
siau és
aka y
a eale:
Siau inése
usy
kalbos
a mése
bei
jy
ypa ybes
a spindinéiuose
XII-XVIII
a.
a-
uose,
j ai iose
la iy
kalbos
a mése,
o
lie u iy
kalboje
—
y y
bei
pie y
aukS ai-
Lie u i8kais
a dininko,
galininko
i
pan.
pa adinimais
oliau
Zymimi
lie u iy
i
la iy
kalby
linksniai,
o
a p au iniai
nom/na y o,
akuza y o
e c.
e minai
a ojami
minin
ki as
kalbas,
u inéias
daugiau
a
maziau
ski inga
linksniy
sis ema.
93
éiy
a mése
i
dalyje
aka y
auk& aiéiy
(pagal
Lie u iy
kalbos
a laso
ka o ekos
duomenis
—
j
pie us
nuo
apy ik és
linijos
Jona a
—
Cékiské
—
Sakiai
—Sin au ai).
Kons ukcijos
kilmé
y y
bal y
i
sla y
kalbose
j ai iai
aiskinama
daugelyje
da by.
Tuose
aiskinimuose
galima
i&ski i
d i
s a biausias
k yp is.
0.2.
Pi mosios
k yp ies
a s o ai
laiko
nomina y o
su
bend a imi
kons ukcija
pa eldé a
i8
indoeu opieciy
p okalbés.
Manoma,
kad
nomina y as
joje
iS
p a-
dziy
u éjes
eiksnio
unkcija,
0
bend a is
y a
sus aba éjes
paski i
eisSkiancio
eiksmazodinio
daik a a dzio
da y as.
Tokioms
eiksnio
kons ukcijoms
su
pa-
ski ies
da y u
andama
a i ikmeny
ki y
giminisky
kalby
senuosiuose
pamin-
kluose.
Siai
k ypéiai
bal is ikoje
ySkiausiai
a s o auja
Jablonskis
(1935:
29-33;
1957:
458-459)
i
Endzelynas
(1951:
§
392),
sla is ikoje
—
Po ebnja
(1958:
405-
407),
Bo ko skis
(1949:
347-350),
S epano as
(1984)
i
k .
Kons ukcijos
i8liki-
ma
kaip
ik
Siau iniame
indoeu opieciy
kalby
a ealo
pak a& yje
Kipa skis
(1960,
1969)
aiskino
konse uojan¢ia
g e imy
iny
kalby
j aka,
padejusia
i8lik i
nomi-
na y ui
pa eldé oje
kons ukcijoje,
Siai
pazi i ai
p i a é
Jacobssonas
(1964).
An osios
k yp ies
s a biausias
a s o as
y a
Timbe lake’as
(1974),
pasky es
siam
klausimui
specialia
monog a ija.
Jis
p iejo
ig ada,
kad
y y
bal y
i
Siau és
usy
kalby
nomina y as
kons ukcijose
su
bend a imi
bei
padaly iais
isais
a -
ejais
u i
papildinio
unkcijq,
sa o
a osena
ski iasi
nuo
ki y
indoeu opieciy
kalby
i
su ampa
su
aka y
iny
kalby
a i ikmenimis,
ad
laiky inas
,sin aksiniu
skoliniu
i§
ku ios
no s
aka y
iny
kalbos“
(1974:
220).
Finy
kalby
j aka
papildi-
nio
nomina y o
a ojimui
usy
kalboje
y a
kons a a e
i
ki i
y iné ojai
(plg.
Veenke
1967:
158).
Miné os
paZi i os
dazniausiai
laikomos
iena
ki ai
p ieSingomis,
kon on-
uojanéiomis
(plg.
Timbe lake
1974:
153-154,
220-224;
Dunn
1982:
505,
526).
Abiem
a ejais
j
nomina y q
su
bend a imi
Zii ima
kaip
j
pas o ios
sanda os
kons ukcija,
ku ioje
bend a ies
seman inj
objek a
ei8kian is
nomina y as
u i
a ba
eiksnio
(pi muoju
a eju),
a ba
papildinio
(an uoju
a eju)
unkcija’.
Ta-
éiau
lie u iy
i
la iy
a miy
duomenys
odo,
kad
ienodai
aiskin i
a dininko
unkcija
isuose
jo
junginiuose
su
bend a imi
negalima.
Bend a ies
a osenos
y imo
ezul a ai,
au o iaus
jau
paskelb i
anksciau
(1987,
1995),
pa i ina
poziu j
j
bend a ies
kilme
i8
paski ies
eik8me
u éju-
sio
eiksmazZodiniy
abs ak y
da y o
i
leidzia
kons a uo i
pi mine
eiksnio
unk-
cija
kai
ku iose
a dininko
kons ukcijose
su
bend a imi.
An a
e us,
su
ben-
d a imi
siejamas
a dininkas
daba
daugeliu
a ejy
neabejo inai
eina
papildi-
niu.
Taigi
ma ome
a dininko
unkcijos
ki ima.
Cia
i
no é ume
a k eip i
déme-
sj
j
a dininko
su
daly iu idines
s uk ii os
pe a kymo
pada inius.
1
pig.
kad
i
Siuos
eiginius:
“Tokiuose
sakiniuose
( y.
su
a dininku
i
bend a imi
V.A.)
nomina y as
isada
liek i
subjek u”
(Jablonskis
1935:
32);
an a
e us:
“The
compa able
use
o
he
nomina i e
in
Li h.
and
La .
dialec s
is
an
ins ance
o
he
nomina i e
objec ;
i
undeniably
does
no
ep esen
he
g amma ical
subjec ”
(Tim-
be lake
1974:
220).
94
IS y es
la iy
kalbos
a dininko
kons ukcijas
su
debi y u,
Hol oe as
nus a é
jose
,,pe éjimg
nuo
pi minio
eiksnio
a dininko
p ie
papildinio
a dininko,
koks
y a
iny
kalbose“
(1993:
160).
PanaSy
p ocesa
pas ebime
lie u iy
kalbos
a dininko
kons ukcijose
su
bend a imi.
Jose
galima
jz elg i
ski ingo
amZiaus
diach oninius
sluoksnius.
1.1.
Seno inj
sluoksnj
ep ezen uoja
kons ukcijos,
ku iose
a dininkas
y a
iSlaikes
eiksnio
unkcijq,
o
bend a is
—
paski ies
eiksme,
bidinga
eiksmazo-
dziy
abs ak y
da y ui'.
Tokiy
kons ukcijy
paliudy a
Siuose
a dininko
su
ben-
d a imi
ipuose:
(1)
su
biiseng
eiSkianCiais
eiksmazodzZiais
lik i,
pa(i
)iik i,
ek i,
kl i i,
pa-
si aikyu,
upé i,
ik ii
pan.,
p z.:
Bul és
(mums)
liko/ eko
algy i;
(2)
su
eiksmazodziu
bu i
(esamojo
laiko
o ma
dazZniausiai
nuliné),
p z.:
a)
O
a
lazdelé
bus
pasi em z,
b)
Jau
isas
eze as
(bu o)
ma y i
(su
pe cepcijos
eiksmazodziy
bend a imi);
c)
Man
iena
(bu o)
isi
da bai
di b
( eikiamybés
eikSme);
(3)
su
a inio
a dine
dalimi
einanciomis
bid a dziy
o momis:
a)
de inamomis:
Man
deg iné
bjau i
ge i;
b)
be a dés
giminés
(nede inamomis):
Bu/ iy
maisa
sunku
nesio i.
1.2.
Tose
(1)
i
(2)
ipo
kons ukcijose,
ku ios
y a
iSlaikiusios
pi mine
s uk-
i a,
a dininko
a liekama
eiksnio
unkcijq
aiSkiai
odo
de inimas
su
a iniu,
u inciu
sudé ing
(pe i as ing)
a ba
ne iesioginés
nuosakos
o ma,
plg.:
Jam
likes/ ipéjes
laukas
a i;
Suny
lo imas
da
bu es
gi dé i
(plg.
T oba
besan i
ma-
y is,
zx.
Si au as
1971:
74);
Man
ienai
bu es
as
pa sas
Se i.
Pazymé ina,
kad
(1)
i
(2)
ipo
kons ukcijos
a ojamos
ne
ik
y y
i
pie y
aukS aiciuose,
be
i
ose
Zemaiciy
bei
aka y
aukS ai¢iy
Snek ose,
ku
beasme-
niuose
sakiniuose
bend a is
aldo
ik
papildinio
galininkg.
(3b)
ipo
sakiniuose
su
be a dés
giminés
biid a dzZiais
de inimas
nejmanomas,
nes
be a dés
gimi-
nés
daik a a dziy
lie u iy
kalboje
nebé a.
Apie
pi ming
eiksnio
unkcija
daly-
je
okiy
kons ukcijy
leidzia
sp es i
jy
sin aksiniai
ySiai
su
ki omis.
Pi miausia,
be a deés
giminés
o mos
y y
aukS ai¢iy
a méje
kai
ku
a ojamos
pag e iui
su
de inamomis
y iskosios
bei
mo e iskosios
giminés
o momis,
p z.:
Medus
aley
ga du/ga dus,;
Nespa is/nespa u
mieziai
pjau
(Mole ai).
An a,
be a -
dés
giminés
o mos
siejamos
su
eiksnio
a dininku
aip
pa ,
kaip
de inamosios
bud a dziy
o mos
a i inkamuose
sakiniuose,
ne u in¢iuose
paski j
a
iksla
eiskiancios
bend a ies,
plg.:
Medus
ga du/ga dus;
Gy a é
bjau u/bjau i;
S e-
clas
miela/mielas.
Tokios
kons ukcijos
su
be a dés
giminés
biid a dziais,
a -
ojamos
ose
paciose
y y
aukS aiciy
8nek ose
kaip
i
su
p i apusia
bend a imi,
A
Veiksmazodziy
abs ak y
da y as
apsk i ai
laikomas
iena
is
s a biausiy
ikslo
bei
paski ies
aiskos
p ie-
moniy,
a o y
indoeu opiedciy
kalby
seno éje,
Z .
Je e s,
Pepicello
1980.
95
y a
pa elde os
i8
zilos
seno es,
u i
a i ikmeny
j ai iy
giminisky
kalby
senuo-
siuose
paminkluose,
o
pa ys
be a dés
giminés
biid a dZiai
y a
iSlaike
g ynojo
kamieno
o mas
(Z .
au .
1979:
200-202;
1990:
201-202
su
li .).
Panaiiai
i
kai
ku iuose
(2c)
ipo
sakiniuose,
eiskianGiuose
eikiamybe,
pa-
ski ies
bend a is
( esp.
eiksmazodzio
abs ak o
da y as)
eikiausiai
y a
p i-
sisliejusi
p ie
seno iskos
posesy inés
kons ukcijos
(man
y a
namai
+
s a y l),
ku ig
lie u iy
kalboje
ilgainiui
i’s iimé
pasakymai
su
eiksmazodziu
u é i, é-
liau
i gi
ga usiu
eikiamybeés
eiksme.
2.1.
Ka u
su
senosios
a dininko
unkcijos
liekanomis
lie u iy
i
la iy
kalbose
aiskiai
ma y i
sin aksiniy
ySiy
pe a kymo
( eanalizés)
pada iniai.
Daugelyje
kons ukcijy,
ku ios
sa o
iSo ine
o ma
a i inka
miné uosius
ipus,
bend a is
jau
y a
glaudZiai
susie a
su
asmenuojamaja
eiksmazodzio
o ma
i
p a adusi
pi ming
paski ies
eikime,
o
a dininkas
y a
iesiogiai
p iklauso-
mas
nuo
bend a ies.
Tokie
sakiniai
jau
sup an ami
kaip
beasmeniai,
i
didele
dalis
lie u iy
i
la iy
a miy
juose
ie oj
a dininko
a oja
galininka
—
ipis-
ka
iesioginio
papildinio
linksnj.
Lie u iy
kalboje
a dininkas
y a
ge iausia
iSlaikes
eiksnio
unkcija
(2a),
(2b)
i
(3a)
ipy
kons ukcijose.
Jose
papildinio
galininkas
apsk i ai
ne a oja-
mas.
Gana
egulia i
eiksnio
unkcija
i
(2c)
ipo
kons ukcijose,
budingose
ze-
maiéiams
bei
kai
ku ioms
aka y
aukS aiciy
snek oms.
Galbi
odél
Jablonskis
(1935:
32;
1957:
560-564)
bu o
linkes
eiksnio
unkcijq
apibend in i
isiems
a dininko
su
bend a imi
a osenos
a ejams.
An a
e us,
dauguma
1
ipo
kons ukcijy
lie u iy
i
la iy
kalbose
jau
y a
eanalizuo os
i
a dininkas
jose
sup an amas
kaip
bend a ies
papildinys,
ku i
p aleidus
i
esmés
kis y
sakinio
p asmé,
p z.:
Man
eko
ma y
ie
Zalciai
Skp
(plg.
Man
eko
Zalciai);
Té ui
beliko
pi k
as
sodas
D
(plg.
Té u
beliko
sodas)
ix
pan.
(3b)
ipo
kons ukcijy
eanalizei
bu o
i in
palanki
apibend in os
busenos
eikémé,
biidinga
be a dés
giminés
bid a dziy
o moms.
Ry y
i
pie y
auk8 ai-
éiy
sakiniuose
su
be a deés
giminés
o momis
a dininkas
labai
daznai
eina
ben-
d a ies
aldomu
papildiniu
i
y a
bi inas
sakinio
sanda ai,
plg.:
Smagu
asky
pupos
(Ma cinkonys),
be
*Smagu,
pupos.
Tokio
ipo
kons ukcijose
pag e¢iui
su
be a dés
giminés
bid a dziais
isigaléj¢
i
bisenos
eik’més
p ie eiksmiai
(a
jiems
a imos
o mos),
plg.:
Gana/Anks i/Me as
pupos
asky .
Kai
ku ie
be a dés
giminés
biid a dzZiai
i
busena
eiskian ys
p ie eiksmiai
sa o
uoz u
da é
p adziq
naujy
beasmeniy
eiksmazodziy
pa adigmoms:
gailé i
(i8
gaila),
gané i
(i8
gana),
eiké i
(i8
eikia
a
eiké),
zx.
F aenkel
1925:
37-38;
au .
1995:
87-88).
Veiksmazodzio
eske i
junginiai
su
bend a imi
pasida é
i in
p oduk y-
is'.
Ry y
bei
pie y
auks ai¢iy
a meése
su
jais
a ojamas
a dininkas
u i
okiq
1
Veiksmazodis
eiké i,
dazniausiai
einan is
su
bend a imi,
bend inéje
kalboje
y a
i es
ienu
iS
placiausiai
a ojamy
eiksmaZodziy
(ke i a
ie a
a p
isy
eiksmazodziy
publicis ikoje,
Z .
Zilinskiené
1990:
10).
96
paciq
papildinio
unkcijq
kaip
galininkas
aka y
aukS aiciuose
a
Zemai¢iuose,
plg.
e kia
malkos/malkas
skaldy .
2.2.
Taigi
bend a ies
eiksmo
seman inj
objek a
eiSkian is
a dininkas
an-
damas
ne
ik
elik inio
ipo
kons ukcijose,
ku iose
da
galima
jzi é i
jo
pi mi-
ne
eiksnio
unkcija,
be
i
placiai
a ojamas
daugelyje
beasmeniy
sakiniu,
ku
jis
niekada
né a
bu es
eiksniu.
Ry y,
pie y
i
dalies
aka y
aukS aiciy
a mése
jsi y a us
polinkiui
beasmenio
sakinio
bend a ies
papildinj
eiks i
a dininku,
a dininko
o ma
ipli o
i
a i inkamuose
beasmeniuose
pasakymuos
su
bi ojo
ka inio
laiko
padaly iais.
T anzi y iniai
bii ojo
ka inio
laiko
padaly iai
su
pa-
pildinio
a dininku
daZniausiai
siejami
Siais
a ejais:
(1)
kons ukcijose
su
klausiamaisiais
(san ykiniais)
p ie eiksmiais
ku ,
kaip
i
j a dziu
kas,
p z.:
Ku
cia
daba
a klys
pas acius?
(U ena);
Ale
is
ku
cia
a ai
i§paisius?
(Ku-
piskis);
U u ojam,
kap
cia
a ukai
dagy enus
(Za asai);
Kas
¢i
man
pada ius?
(Mazeikiai);
(2)
pageida img
eiSkianciuose
pasakymuose
su
dalely e
ka(@),
p z.:
Tai
kad
ge a
bobele
ku
adus
(U ena);
Ka
eip
megz inis
nusimezgus
(Mie-
ziSkiai);
(3)
panaSios
eik8més
sakiniuose
su
biisenos
p ie eiksmiu
ge az,
p z.:
Ge ai
bi y
s ip as
da binykas
pasisamdZius
(Kupiskis).
Sios
kons ukcijos
paliudy os
a mése,
ku iose
egulia iai
a ojamas
papil-
dinio
a dininkas
su
bend a imi,
aciau
jos
e esnés
uz
a i inkamas
bend a ies
kons ukcijas.
Da
eciau
papildinio
a dininkas
p iklauso
nuo
esamojo
laiko
padaly iy,
beasmeniuose
pasakymuose
einan¢iy
aplinkybémis.
Lie u iy
kalbos
a laso
ka o ekoje
jis
uz iksuo as
ik
kai
ku iose
a dininko
su
bend a imi
a ea-
lo
ie ose,
p z.:
KoZnas
da bas
di ban
mokslo
eikia
(U ena);
Senmedis
ke an
p is igda o
skied os
(Roki&kis);
Vienas
pa sas
laikan
ge iau
1§
udenio
pasilik
(Miezi8-
kiai).
3.1.
Ap a i
duomenys
su inka
su
Timbe lake’o
(1974:
152)
iS ada:
,,lie u iy
i
la iy
a més
u i
objek o
nomina y o
aisykle:
ak an as,
ku is
Siaip
bi y
i8-
eik8 as
akuza y u,
y a
eiskiamas
nomina y u
sis emiskai
beasmenéje
aplinko-
je,
kai
nejmanomas
eiksnio
nomina y as“.
Ta
aisyklé
kons ukcijose
su
ben-
d a imi
galéjo
jsigalé i
po
o,
kai
( )/-
kamieno
da y as
a i iko
nuo
eiksmazo-
dziy
abs ak y
pa adigmos,
sus aba éjo
i
i o
neasmenuojamaja
eiksmazo-
dzio
o ma,
ku i
émé
aldy i
iesioginio
papildinio
linksnj.
Tik
ada
a si ado
p ielaidy
pe a ky i
sin aksiniams
ySiams
daugelyje
senojo
ipo
a dininko
su
bend a imi
kons ukcijy.
Vis
dél o
idinés
sqalygos
da
neleidzia
a saky i
j
klausima,
kodél
eanalizuo-
ose
j
beasmenes
kons ukcijose
a dininkas
nebu o
pakeis as
galininku,
be
pa s
ga o
papildinio
unkcija
i
paskui
iSpli o
dideléje
y y
bal y
dialek y
dalyje.
Papildinio
a dininkas
ne u i
aiSkiy
a i ikmeny
ki ose
indoeu opie¢iy
kalbose,
97

issky us
Siau inius
y y
sla y
dialek us'.
Tuo
a pu
aka y
iny
kalbose
jis
nuo
seno
a ojamas
pla¢iai
i
in ensy iai.
Tokiomis
aplinkybémis
Timbe lake’o
su-
ponuojamas
aka y
iny
kalby
po eikis
ge iausiai
paaiSkina
papildinio
a di-
ninko
jsigaléjimg
y iniy
bal y
dialek uose.
Vaka y
iny
subs a o
j aka
a dininkui
su
bend a imi
eikiausiai
nebu o
ik
konse uojan i,
padedan i
i8saugo i
a dininko
o ma,
kaip
mané
Kipa skis
(1960,
1969)
i
anks¢iau
jam
p i a damas
Siy
eiluciy
au o ius
(1987:
215).
Ji
padéjo
senojo
ipo
a dininko
su
bend a imi
pama u
o muo i
kons ukcijas,
u inéias
nauja
iding
s uk i a.
Kadangi
aka y
iny
kalbose
papildinio
nomina y as
a ojamas
ien
beas-
menéje
aplinkoje,
jis
galéjo
pa eik i
y iniy
bal y
kalbas
ik
ada,
kai
bend a is
jau
bu o
i usi
a ski a
neasmenuojamaja
eiksmazZodzio
o ma
i
a dininko
kons ukcijos
su
ja
bu o
eanalizuojamos
a
i
dalies
eanalizuo os
kaip
beas-
menés.
Bal y
kalbose
bend a is
iSsisky é
i8
eiksmaZodziy
abs ak y
pa adig-
mos,
ma y ,
jau
po
bal y
bend os
p okalbés
suskilimo.
Jos
palygin i
ély a
kil-
me
odo
lie u iy-la iy
i
p isy
kalby
bend a ies
o my
ski umai
(au .
1995:
75),
aip
pa
lie u iy
bei
la iy
kalbose
iki
Siol
ge ai
i8like
jos
seman iniai
i
unkciniai
y8iai
su
paski ies
da y u,
aiSkiai
jauciami
i
senojo
ipo
a dininko
su
bend a imi
kons ukcijose.
Tad
nepanasu,
jog
beasmenés
kons ukcijos
su
papildinio
a dininku
bi y
susida iusios
p iegis o iniy
bal y
—
iny
kalby
kon-
ak y
laikais,
apie
ku iuos
liudija
hid onimija
i
senieji
leksikos
skoliniai.
Juo
sunkiau
laiky i
papildinio
a dininka
su
bend a imi
da
senesniy
laiky
liekana,
pa eldé a
i8
e ga y inés
a
,,ak y inés“
sakinio
sanda os
(plg.
La in
1963;
Pal-
mai is
1977:
116-119).
Dél
miné y
aplinkybiy
labiausiai
ike ina,
kad
papildinio
a dininkas
y iniy
bal y
dialek uose
jsigaléjo
an uoju
bal y
—
iny
in ensy iy
kon ak y
laiko a piu,
p asidéjusiu
VI
a.
po
K .
Tuo
me u
y iniy
bal y
dialek ai
da
suda é
gana
ien-
isa
i
ino acijoms
p alaidy
a ealq.
Todél papildinio
a dininkas,
i8
p adZiy
isi-
galéjes
iny
subs a o
eikiamuose
Siau iniuose
bal y
dialek uose,
galéjo
oliau
plis i
j
pie us
pe
daba inés
La ijos
e i o ijq
i
pasiek i
y inius
i
pie inius
Lie u os
dialek us.
Cia
jis
jsi i ino
eanalizuo y
senojo
ipo
a dininko
su
ben-
d a imi
kons ukcijy
pag indu.
Ta¢iau
Sis
p ocesas
be eik
nepalie é
zemaiciy
i
didelés
dalies
aka y
aukS aiciy
a miy,
ku
a dininkas
kons ukcijose
su
ben-
d a imi
iki
iol
ge ai
islaiké
pi ming
eiksnio
unkcija,
o
beasmeniuose
pasaky-
muose
anzy i iniy
eiksmazodziy
bend a is
gana
egulia iai
aldo
galininka.
3.2.
Sla y
ekspansija
j
aka y
iny
apgy en as
s i is
a p
Psko o
i
Nauga do
suda é
panaésias
sqlygas
papildinio
nomina y ui
iSplis i
i
Siau iniuose
y y
sla-
1
Papildinio
nomina y o
su
bend a imi
pédsaky
pas ebé a
i
pie iniuose
usy
kalbos
dialek uose
bei
jy
pa-
g indu
a’y uose
eks uose,
ie omis
i
gudy
bei
uk ainy
kalby
a eale,
be
en
kons ukcija
u i
speci iniy
ypa y-
biy
i
ligi
Siol
disku uojama,
a
ji
né a
a si adusi
dél
Siau és
usy
dialek y
j akos,
z .
Kuz'mina,
Neméenko
1964;
S aniSe a
1966;
Dunn
1982
su
li .
98
y
dialek uose.
Ty
dialek y
pozymius
u inciuose
senosios
usy
kalbos
XIIJ-—
XVIII
a.
aS uose papildinio
nomina y as
su
bend a imi
a ojamas
beasmeneé-
je
aplinkoje
i
laikomas
a si adusiu
(Timbe lake
1974:
198)
a ba
iSsaugo u
(Ki-
pa sky
1960;
1969)
dél
aka y
iny
subs a o
j akos.
No s
sen.
usy
kalbos
kons ukcija
placiai
y iné a
daugelio
au o iy!,
aciau
pa yzdziy,
ku iuose
su
bend a imi
einan is
nomina y as
u é y
neabejo ina
eiks-
nio
unkcija,
ligSioliniuose
da buose
andame
ik
su
de inamomis
bid a dziy
o momis
(p z.,
oda
Jo dana
sladka
pi s
‘ anduo
Jo dano
saldus
ge i’,
z .
Sp in-
€ak
1960:
179)
i
su
pe cepcijos
eiksmazodziy
bend a imi
+ eiksmazodis
by i
‘bu i’,
p z.:
bé
o
emja
idé i
...
pecals
go bkaja
Mosk.
Le op.
290
‘bu o
uo
me u
ma y i...
liidesys
ka us’
(Sabenina
1978:
404,
z .
da
au .
1995:
90-91);
jos
a i inka
lie u iy
kalbos
a miy
senujy
(2b)
i
(3a)
ipy
pa yzdzius
(plg.
1.1-
2).
Daba inése
usy
kalbos
Siau inése
a mése
a ojamos
kons ukcijos
su
pa-
pildinio
nomina y u
y a
sma kiai
paki usios
dél
linksniy
sink e izmo,
gy osios
—
negy osios
giminés
p ieSp ieSos
mo ologiza imo
i
ki y
speci iniy
usy
kal-
bos
aidos
p ocesy
(Z .
Timbe lake
1974:
104-116;
Zu a le
1984).
Tad
pi ming
eiksnio
unkcijq
nomina y ui,
einanciam
bend a imi,
sla y
kalby
y iné ojai
ekons uoja
daugiausia
emdamiesi
lyginamaja
analize.
Tam
ypa¢
eikimingos
lie u iy
kalbos
a mése
iSlikusios
senojo
ipo
a dininko
su
ben a imi
kons uk-
cijos:
jos
gali
bi i
laikomos
a gumen u,
kad
i
sla y
kalbose
papildinio
nomina-
y as
y a
u éjes
okj
pa
sin aksinj
pag inda.
3.3.
Taigi
adiciniu
a dininko
su
bend a imi
e minu
i
ik yju
y a
adina-
mos
kons ukcijos,
u incios
ski inga
iding
s uk i a:
(1)
indoeu opie iskos
kilmés
eiksnio
a dininkas
su
bend a imi,
is iedéjusia
i8
eiksmazZodinio
daik-
a a dzio
da y o
i
daugiau
a
maZiau
iSlaikiusia
senajq
paski ies
eik’me
i
(2)
bend a ies
junginys
su
aldomu
papildinio
a dininku,
ga usiu
8iq
unkcijg
ei-
kiausiai
del
aka y
iny
dialek y
j akos
po
pi mojo
ipo
kons ukcijos
eanali-
zés.
Pi mojo
ipo
kons ukcijas
galima
laiky i
bend ais
lie u iy
i
la iy
kalby
sin aksiniais
a chaizmais.
Beasmenés
kons ukcijos
su
bend a ies
aldomu
pa-
pildinio
a dininku
y a
élesnés
kilmés,
be
i
jos
daba
y a
s umiamos
i8
a o-
senos
a i inkamos
eikSmés
junginiy
su
galininku.
Ypa¢
ySkus
jy
elik inis
po-
bidis
la iy
kalbos
a mése.
Ski ingai
nuo
lie u iy
kalbos,
ku
papildinio
a dinininkas
gana
nuosekliai
ebe a ojamas
apib éz ame
y iniy
i
pie iniy
a miy
plo e,
la iy
a mése
jo
zidiniai
salomis
iSsiba s ¢
i ai iose
a mése
i
a ski i
ienas
nuo
ki o
&nek u,
ku iose
bend a is
aldo
ik
galininka
(Z .
au .
1995:
96-98).
Ge iau
papildinio
a dininkas
iSliko
ik
junginiuose
su
debi y u
(plg.
Rudzi e
1964:
138,
240,
372).
Tai
odo,
kad
aka y
iny
j aka
a dininkui
su
bend a imi
baigési
jau
seniai
i
paskui
$i
kons ukcija
y y
bal y
dialek uose
nuéjo
sa i a
i
ski inga
aidos
ke-
'
Li e a ii os
apz alga
z .
La in
1963;
Kipa sky
1960,
1969;
Timbe lake
1974;
Dunn
1982.
99
lig.
I in
jdomi
a
aplinkybe,
jog
papildinio
a dininkas
labiausiai
sunyko
la iu
a mése,
ku iose
ki ados
u éjo
bi i
jo
pli imo
Zidinys,
be
ge iau
iSliko
pe i e i-
niame
a eale
—
y inéje
i
pie inéje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje.
Tai
galima
pa-
aixkin i
ski inga
kons ukcijos
ie a
lie u iy
i
la iy
a miy
sin aksinéje
sis e-
moje.
3.4,
Lie u iy
kalbos
y iniy
i
pie iniy
aukS aiciy
a mése
seman inio
objek o
aiska
a dininku
né a
ap ibo a
ik
pasakymais
su
bend a imi.
Jose
iki
Siol
i8li-
ko
be a dés
giminés
ne eikiamujy
daly iy
seno inés
kons ukcijos
su
a dinin-
ku,
eikianéiy
eiksmo
pa ien a
(seman inj
objek a),
p z.:
miskas
ke ama
/ki s-
a;
Sienas
ezama/su ez a;
ka és
ganoma/gany a
i
pan.
(plagiau
apie
jas
au .
1979:
213=218;
1990:
197-214
su
li .).
Kadangi
os
kons ukcijos
jeina
j
ne ei-
kiamosios
aSies
pa adigma,
a dininkas
jose
laikomas
eiksniu,
aciau
jo
se-
man iné
unkcija
y a
okia
pa
kaip
junginiuose
su
bend a imi,
plg.:
Cia
miskas
ka s ai
Reikia
miskas
ki s i;
Jau
Sienas
su eZ a
ix
Ry oj
mum
Sienas
ez .
Tokiy
a dinininko
junginiy
su
be a dés
gimines
ne eikiamaisiais
daly iais
i
su
ben-
d a imi
a osenos
a ealas
y y
aukS ai¢iy
a méje
be eik
iS isai
su ampa.
Be
o,
a dininko
kons ukcijas
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais,
pa-
nagiai
kaip
su
bend a imi,
i gi
links ama
eanalizuo i
kaip
beasmenes,
i
j
a di-
ninko
ie
ka ais
sk e biasi
jau
daly io
aldomas
papildinio
galininkas:
me-
dus/medy
kopama;
laiskas/laiska
asoma.
Tose
paciose
lie u iy
kalbos
a mése
eiksnio
a dininkas
placiai
a ojamas
su
a iniu
einanéiais
be a dés
giminés
biid a dziais:
s ecias
miela;
a ské
ga du
i
pan.
P isi8liejus
bend aciai
susida o
senojo
(3b)
ipo
a dininkas
su
bend a i-
mi:
s ecias
miela
p iim i;
a ské
ga du
algy i
(plg.
1.2.).
Miné ieji
modeliai
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
i
bud a -
dziais
suda o
na i alig
a ama
papildinio
a dininkui
y inése
i
pie inése
lie u-
iy
kalbos
a mése.
La iy
kalbos
a mése
a dininkas
su
bend a imi
os
a a-
mos
nebe u i,
nes
be a dés
giminés
biid a dziai
i
daly iai
jose
y a
seniai
isny-
ke.
Vie oj
be a dés
giminés
biid a dziy
Cia
su
bend a imi
siejami
p ie eiksmiai
(g ii i
‘sunkiai’,
iegii
‘leng ai’
i
pan),
ku ie
suda o
jau
aiskiai
beasmenes
kon-
s ukcijas,
plg.:
aka
na
iegli
ak
‘Sulinys
neleng a
(paz.
neleng ai)
kas i’.
Tad
la iy
kalbos
a dininkas
su
bend a imi
y a
labiau
nu oles
nuo
asmeniniy
kon-
s ukcijy.
Nu ikus
in ensy iems
kon ak ams
su
aka y
inais,
jj
g ei¢iau
pakei-
é
ip as inis
iesioginio
papildinio
linksnis
—
galininkas.
Apsk i ai
bend a ies
i
ne eikiamyjy
daly iu
be a dés
giminés
o my
kon-
s ukcijos
su
objek o
( esp.
pa ien o,
kon en y o)
a dininku
gali
u é i
bend a
pag inda.
Jy
a pusa io
san ykius
i
y8j
su
panasia
daly iy
a osena
aka y
iny
kalbose
da
eiké y
a ski ai
pa y ine i.
IS ados
1.
Lie u iy
kalbos
a mése
ski iami
du
a dininko
su
bend a imi
kons ukci-
100
ju
diach oniniai
sluoksniai.
Seniausia
sluoksni
ma ome
sakiniuose
su
eiksnio
a dininku
i
bend a imi,
iSlaikiusia
pi ming
paski ies
eik’me,
bidinga
eiks-
mazodziy
abs ak y
da y ui.
An ajj,
naujesni,
sluoksnj
suda o
kons ukcijos
su
bend a ies
aldomu
papildinio
a dininku.
2.
Kons ukcijos
su
papildinio
a dininku
galéjo
susi o muo i
po
o,
kai
ben-
d a is
iSsisky é
i$
eiksmazodziy
abs ak y
pa adigmos,
i o
a ski a
eiksma-
zodzio
o ma
i
kai
dalis
senojo
ipo
kons ukcijy
bu o
eanalizuo os
kaip
beas-
menés.
Beasmenése
kons ukcijose
a dininkas
jsi i ino
kaip
papildinys
ei-
kiausiai
dé]
aka y
iny
dialek y
j akos.
3.
Va dininko
su
bend a imi
diach oniné
s a i ikacija
leidZia
sude in i
d i
pag indines
hipo ezes
apie
kons ukcijos
kilme,
iki
Siol
laikomas
p ieSingomis.
Pi moji
(Jablonskio
-
Endzelyno
-
Kipa skio)
aiky ina
seniausiam
iy
kons uk-
cijy
sluoksniui
i
apibidina
jy
pi ming
indoeu opie iska
s uk i g.
An oji
(Tim-
be lake’o)
aiky ina
olesniam
jos
aidos
laiko a piui
i
paaiskina
a dininkui
nebiidingos
papildinio
unkcijos
jsi i inima
eanalizuo ose
beasmenése
kon-
s ukcijose
su
bend a imi.
4.
Papildinio
a dininkq
su
bend a imi
(kaip
i
ne iesiogine
nuosaka)
galima
laiky i
iena
i8
y
y y
bal y
g ama iniy
s uk i y,
ku ios
u i
indoeu opie i8ka
pag inda,
be
daba ing
idine
sanda a
ga o
eikiamos
in ensy iy
kon ak y
su
aka y
iny
kalbomis
an oje
p aei o
iks an me¢io
puséje.
LITERATURA
Amb azas
V.
1977:
Ne iesioginés
nuosakos
papli imas
i
kilmés
p oblema.
—
L e u iy
kalbo y os
klausima
17,
7-54.
Amb azas
V.
1979.
Lie u iy
kalbos
daly iy
is o iné
sin aksé,
Vilnius.
Amb azas
V.
1987.
Die
indoge manische
G unlaage
des
Da i us
und
Nomina i us
cum
In ini i o
im
Bal ischen.
-
Jndoge manische
Fo schungen
92,
203-219.
Amb azas
V.
1990.
S a ni elnyj
sin aksis
p icas ij
bal ijskix
jazyko /
Ve gleichende
Syn ax
de
bal ischen
Pa izipien,
Vilnius.
Amb azas
V.
1995.
Lie u iy
kalbos
bend a ies
kons ukcijy
aida.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
33,
74-109.
Bo ko skij
V.
1949:
Sin aksis
d e ne usskix
g amo . P os oe
p edlozenie,
L o .
Collinde
B.
1957:
Su ey
o
he
U alic
Languages,
Uppsala.
Dunn
J.
A.
1982:
The
Nomina i e
and
In ini i e
Cons uc ion
in
he
Sla onic
Languages.
—
Sla onic
and
Eas
Eu opean
Re iew
60(4),
500-527.
Endzelins
J.
1951:
La iesu
alodas
g ama ika,
Riga.
F ankel
E.
1925:
Zu
bal osla ischen
G amma ik.
—
Zei sch i
ii
die
e gleichende
Sp ach-
o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen
53(1),
36-65.
Hol oe
A.
1993:
On
he
Nomina i e
Objec
in
La ian,
wi h
pa icula
e e ence
o
he
debi i e.
—
Linguis ica
Bal ica
2,
151-156.
Jablonskis
J.
1935:
Jablonskio
a8 ai
4,
ed.
J.
Baléikonis,
Kaunas.
Jablonskis
J.
1957:
Rink iniai
a8 ai
1,
sud.
J.
Palionis,
Vilnius.
Jacobsson
G.
1964:
Zu
F age
om
Nomina i
als
Kasus
des
di ek en
Objek s
im
Sla i-
schen.
—
Lingua
ige ,
commen a iones
sla icae
in
hono em
V.
Kipa sky,
Helsinki.
Je e s
R,
Pepicello
W.J.
1980:
The
Exp ession
o
Pu pose
in
Indo-Eu opean.
—
101