LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Algi das
SABALIAUSKAS
MOKSLINE
PRANO
SKARDZIAUS
VEIKLA
TREMTYJE
P anas
Ska dzius
—
p oduk y iausias
an ojo
nep iklausomos
Lie u os
de-
Sim mecio
kalbininkas.
Po
Kazimie o
Bugos,
Jono
Jablonskio
mi ies
P .
Ska -
dzius
i
An anas
Salys
bu o
zymiausi
lie u iu
kalbininkai,
ku iems
ienodai
i-
pejo
iek
lie u iy
kalbos
mokslo,
iek
i
p ak ikos
eikalai.
S udijas
p adéje
Lie u os
uni e si e e,
ne
ik
klause
K.
Bugos,
J.
Jablonskio
paskai u,
be
i
a i-
mai
bend a e
su
Siais
lie u iy
kalbos
y éjais
i
ugdy ojais,
éliau
puikia
ling is-
ine
mokykla
is¢je
Leipcigo
uni e si e e,
ku
pag indinis
jy
moky ojas
bu o
Ju -
gis
Ge ulis,
Sie
du
kalbininkai,
galima
saky i,
suda o
a ski a
lie u iy
kalbos
moks-
lo
aidos
laiko a pi.
Sio
laiko a pio
bend inés
lie u iy
kalbos
o ma imasis
aip
pa
glaudZiausiai
siejasi
su
ju
a dais.
1944
m.
P .
Ska dzius,
kaip
i
didziulis
bi ys
ki y
mokslininky,
kul ui os
ei-
kéjy
palikes
Lie u a,
p adéjo
sunky
em inio
kelia.
T em inio
dalia
bu o
ypaé
skaudi,
nes
P .
Ska dzius,
kaip
mokslininkas,
i$
ka o
bu o
a pléS as
nuo
pa-
g indinio
sa o
y inéjimo
objek o
—
gy osios
lie u iu
kalbos,
jos
a miu,
i ai iy
asy iniy
Sal iniu,
ka u
i
pedagoginio
da bo.
Tiesa,
8i
da ba,
no s
i
labai
sun-
kiomis
salygomis,
kele a
me y
jam
eko
di b i
Vokie ijoje.
Ma
nuoSi daus
lie-
u iy
biciulio
p anciizy
kalbininko
i
zymaus
poli inio
bei
ka inio
eikéjo
Ray-
mondo
Schmi leino
(Raimonas
Smi lenas)
ipes¢iu
Ti ibingeno
uni e si e e
bu o
iku a
bal y
kalby
ka ed a,
ku ioje
1946-1949
m.
dés é
i
pamainomis
jai
ado a o
P .
Ska dzius
i
A.
Salys.
Be
ki a
ko,
cia
u éjo
galimybe
da
Lie u oje
p adé as
li uanis ikos
s udijas
baig i
éliau
Zinomi
uZsienio
lie u iy
kul i os
da buo ojai
Aleksand as
Dundulis,
An anas
MazZiulis,
Domas
Velicka
i
k .
Kiek
salygos
leido,
Vokie ijoje
P .
Ska dzius
di bo
i
ki oki
mokslinj
da ba.
Zymiyjy
okieéiy
bal is y
Edua do
He manno
i
F anzo
Spech o
paska in as,
i
okie¢iy
kalba
jis
e é
sa o
eikala
,,Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba“
(V.,
1943).
D auge
su
S asiu
Ba zduku
i
Jonu
Ma ynu
Lau inai¢ciu
pa aSé
uo
me u
lie u-
iams
emig an ams
labai
eikalinga
i
s a by
eikala
,,Lie u iy
kalbos
ado a“
(Biele eld,
1950).
Tai
s ambi
(606
p.),
ne
5
iks an¢ciy
i azu
Lie u iy
em iniy
bend uomenés
isleis a
knyga.
I adinéje
jos
dalyje
ap a iami
okie
klausimai
kaip
lie u iy
kalba
i
jos
seno e,
daba inés
lie u iy
kalbos
pobidis,
asomosios
kalbos
aida,
ben-
d ine
kalba
i
jos
a osena,
bend iné
a is,
asyba,
no minés
ly ys.
Pi moji
knygos
dalis
ski iama
p ak inéms
aSybos,
sky ybos,
ki ¢ia imo
p oblemoms.
Didziaja
knygos
dali
suda o
lie u iy
kalbos
zodynas.
Jame
—
ne
ik
bend iniai
zodziai,
be
ka u
i
geog a iniai
a dai,
i ai iy
lie u iy
kul i os,
mokslo
eike-
jy
pa a deés,
ne
populia iis
lo yniski
posakiai.
Zodziy
eikimés
ka ais
aiSkina-
mos
i
s e imomis
kalbomis.
Didesne
Zodyno
dali,
a odo,
pa enge
J.
M.
Lau i-
nai is.
S .
Ba zdukas
daugiausia
da ba osi
p ie
pi mosios
eikalo
dalies.
P .
Ska dZiui
eko
papildy i
zodyna,
aSy i
i adine
dalj
i
isa
eikala
edaguo i.
Sup an ama,
ai
bu o
sunkus
da bas,
0
au o iy
da bo
salygos
nepa yde inos.
P .
Ska dzius
1949
m.
sausio
6
d.
laiske
Vincui
K é ei-Micke iciui
aSe:
,,Pasku iniu
laiku
di bda au
po
16-18
al.
kas
diena,
i
daznai
begaleda au
miego i
os
3-4
al.
Ma
pasi yzau
baig i
,,Lie .
kalbos
ado a“.
IS
p adzios
di bome
jj
ise,
be
ienas
mano
bend ada bis,
plk.
J.
Lau inai is,
ga o
Si dies
p iepuolj
i
daba
jau
ke i a
sa ai é
guli
ligonineje,
jis,
man
odos,
man
nebe-
galés
daugiau
padeé i.
Be
isuomené
o
da bo
lauk e laukia
[...].
P enume a y
jau
baigiamas
ink i
SeS as
uks an is“
(Os auskas
1983:
176-177).
A ba
S ai
is auka
i§
1950
m.
geguzés
14
d.
lai8ko*:
,,AS
di bu
ske dykloj
pap as ai
po
8,
0
ka ais
i
ne
po
10
a
11
al.
Keliau i
j
imone
u iu
iS isa
alanda;
iek
pa
laiko
sugais u
i
g izdamas
namo.
Pa g jzes
namo,
lig
Siol
u éjau
aisy i
gana
sunkias
Vado o
ko ek i as,
be
o,
da
iena
ki a
s aipsnelj
pa aSai
laik aSciams,
sulip-
dai
bu inesnj
laiSka,
i
iskas.
Belieka
laiko
miego i
ik
nepilnas
4—S
al.“
(Os -
auskas
1983:
184).
Miné ina,
jog
Siame
eikale
bu o
pasiily a
i
kai
ku iy
aSybos
naujo iy
(djau-
us,
pjau i,
galbu ),
ku ios
ge okai
éliau
p iim os
i
Lie u oje.
No s
Siaip
¢ia
a eik os
aSybos
naujo es
kai
ku iy
kalbininky
e in os
i
gana
skep iSkai.
S ai
A.
Salys,
apz elgdamas
lie u iy
leksikog a ijos
is o ija,
nu ode:
,,Jis
( y.
,Lie u iy
kalbos
ado as“,
A.
S.),
no s
i
labai
naudingas,
nu oldamas
nuo
ip as-
inés
jablonskinés
aSybos,
j
uzsienio
lie u iy
spauda
ineSé
am
ik os
maiSa ies,
ku i
iki
Siol
da
neiSlygin a“
(Salys
1985:
237).
Sa o
eikala
au o iai
pasky é
zymiesiems
lie u iy
kalbininkams
J.
Jablons-
kiui
i
K.
Bigai
a min i.
Gy endamas
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose
no malesniam
moksliniam
da -
bui
P .
Ska dzius
galéjo
a sidé i
ik
1971
m.
iSéjes
i
pensija.
Ben
i$
p adziy
i
ma e ialinés
P .
Ska dziaus
gy enimo
salygos
bu o
gana
p as os.
No s
jis
k ies-
as
a side i
da bui
Bos ono
,,Lie u iy
enciklopedijoje“,
be
i
Gia
da bo
salygos
jo,
ma y ,
nepa enkino.
To
me o
P .
Ska dZiaus nuo aikos
i
gy enimo
aplinky-
bes
ypaé
a sispindi
1953
m.
balandZio
13
d.
laiske
enciklopedijos
da buo oju
elkéjui
aSy ojui
S asiui
San a ui:
AS
jau esu
iska
iki
minimumo
apskaiCia es
i
ki aip
jau
nebeiSmanau
iSgy-
en i.
A§
ne u iu
nei
au omobiliaus,
nei
p amogy
lankau,
nei
s eciy
p iiminéju,
i
is
dél o
os os
iSsi e ciu
su
3000
dol.
P z.:
nusipi kau
P eob aZenskio
e i-
mologini
usu
k.
zodyna
i
sumokeéjau
pe
16
dol.
Da
b angesnj
esu
uzsip enu-
*
Nuo
1949
m.
Ska dzius
gy eno
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose.
me a es
Vasme io
e imologini
zodyna.
W.
Fenzlau
dise acijos
nu o og a a i-
mas
i gi
a siéjo
pe
16
dol.
i
. .
Taigi,
no edamas
no s
i§
dalies
di b i
sa o
mokslinj da ba
i
nea silik i
nuo
mokslinés
pazangos,
a$
no éCiau
ben
i§
p a-
dziy
gau i
ne
maZiau
kaip
3
500
dol.
me ams;
i
Sios
sumos
jau
a8
galéciau
uZsi-
moke i
i
als ybinius
mokes¢ius“
(Ke u akis
1995:
14).
Nepaisan
nepalankiy
salygu
da bui,
P .
Ska dzius
isa
em ies
laiko a pi
in ensy iai
da ba osi
lie u-
iu
kalbo y os
ba uose.
Kaip
zinoma,
da
di bdamas
Lie u oje
jis
didelj
démesj
sky é
lie u iy
kalbos
ki ¢ia imo
p oblemoms.
Ji
domino
iek
ki ¢ia imo
is o ijos,
iek
i
p ak ikos
dalykai.
Habili acinis
P .
Ska dziaus
da bas
Vy au o
DidZiojo
uni e si e e
bu o
»DaukSos
akcen ologija“
(K.,
1935).
Ki cia imo
p ak ikai
ski a
jo
knyga
,,Ben-
d inés
lie u iy
kalbos
ki ¢ia imas“
(K.,
1936).
Daugiausia
naudodamasis
Siais
eikalais,
P .
Ska dzius,
Cikagos
Pedagoginio
li uanis ikos
ins i u o
pap asy as,
pa ase
knyga
,,Lie u iy
kalbos
ki cia imas“
(Chicago,
1968).
Joje
sis emingai
iSdés y i
bend inés
kalbos
ki cia imo
dalykai.
Taciau
neapsi ibojama
ien
jy
kon-
s a a imu.
Lie u iy
kalbos
ki ¢io
i
p iegaidés
eiSkiniai
cia
lyginami
i
su
ki y
kalby
ak ais,
pa odomas
ki ¢io
i ai a imas
lie u iy
kalbos
a mése,
daba inés
kalbos
i
anks esnio
(M.
DaukSos
a8 y)
ki cia imo
ski ybés.
Tiesa,
kaip
i
anks-
esnéje
knygoje,
Cia
p ipazis ama
umpiné
p iegaidé,
no s
ai
p ieS a auja
i
pa ies
P .
Ska dziaus
pa eik am
p iegaidés
apibiidinimui.
Daba iniai
lie u iy
akcen ologijos
y iné ojai
nesu inka
i
su P .
Ska dziaus
pa eikiamu
adiciniu
poki iniy
skiemeny
p iegaidés
apibidinimu.
Kelia
abejoniy
i
kai
ku ie
knygo-
je
si lomi
aip
pa
adiciniai
ki ¢ia imo
a ejai,
sunkiai
sude inami
su
daba i-
ne
a osena
(Laigonai é
1971:
209-211;
Vidzi inas
1990:
90-102).
IS
a ski y
P .Ska dZiaus
s aipsniu,
ski y
lie u iy
kalbos
akcen ologijos
p o-
blemoms,
eiké y
paminé i
jo
s aipsnj
,,Lie u iy
kalbos
ki ¢éia imo
senumas“
(Aidai,
1965,
6,
p.
260-265),
ku iame
jis,
umpai
ap a es
Sios
p oblemos
y i-
nejimo
is o ija,
ak i$kai
ecenzuoja
usy
kalbininko
V.
Ilié-S i yéiaus
eikala
»
Va dazodzio
akcen uacija
bal y
i
sla y
kalbose“
(,,Imennaja
akcen uacija
bal ijskom
i
sla janskom“.
Mosk a,
1963).
Nu odes,
jog
,,8iaipjau
isas
Sis
au o-
iaus
da bas
suda o
ge a
ispudj“,
P .
Ska dzius
is
dél o
jsi ikines,
kad
V.
Ilié-
S i yCius
ik
i§
dalies
pasiekes
sa o
iksla,
nes
nemaiZa
jo
a iamy
bend ybiy
a p
a ski y
lie u iy
kalbos
ki éiuociy
i
senojo
indoeu opieciy
ki éia imo
y a
,,abe-
jo ina
i
kaip
eikian
nepag is a
aiskiais
au en ikais
duomenimis
a
giliau
is o-
iskai
nein e p e uo a“.
Gin¢y inas
lie u iy
kalbos
is o inés
akcen ologijos
p oblemas
P .
Ska dzius
nag ineja
i
labai
i8samioje
J.
Kazlausko
knygos
,,Lie u iy
kalbos
is o iné
g a-
ma ika“
ecenzijoje
(Li uanis ikos
da bai.
III.
B ooklyn,
1973.
p.
269-280).
Jis
nesu inka
su
J.
Kazlausko
nuomone,
jog
y ie¢iai
aukS ai¢iai neski ia
aki inés
i
ci kum leksinés
p iegaidés.
Nelinkes
p i a i
J.
Kazlauskui,
kad
daba iné
lie-
u iy
kalbos
kilnojamoji
ki ¢io
pa adigma
gali
bi i
pa eldé a
i§
seno inio
indo-
eu opieciy
ki cia imo.
Vienas
iS
eikSmingesniy
emig acijoje
paskelb y
P .
Ska dziaus
da by
y a
s udija
,,Anks y esne
i
daba iné
lie u iy
bend inés
kalbos
a osena“
(Cika-
ga,
1971).
Sia
s udija
suda o
okie
sky iai:
I.
Lie u iy
bend inés
kalbos
a ose-
na,
jos
k i e ijai
i
no mos.
II.
Anks y esnis
lie u iy
bend inés
kalbos
kul u os
da bas
i
jo
e inimas
Lie u oje.
III.
Zymesni
daba iniai
polinkiai
Lie u oje.
IV.
VeiksmazZodiniy
p iesagos
-smas
daik a a dziy
a osenos
p oblema.
V.
P ie eiksmiai
su
-in/ai,
ju
da yba
i
a osena.
VI.
Bend inés
kalbos
san ykiai
su
liaudine
i
kalbiniai
aisymai
Lie u oje.
VII.
Rusy
kalbos
j aka
lie u iy
ben-
d inei
kalbai
i
olimesné
os
kalbos
aida.
I8
Sios
s udijos
ma y i,
jog
P .
Ska dZius
labai
a idziai
seké
lie u iy
kalbos
aida
Lie u oje.
Sup a o
jos
gana
sunkig
si uacija.
Teigiamai
e ino
lie u iy
kalbininky
pas angas
ko ojan
su
usy
kalbos
j aka.
Gy endamas
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose
i
jausdamas
daugelio
Sio
k as-
o
lie u iy
polinkj
sa o
kalboje
maZiau
a o i
a p au iniy
zodziy,
P .
Ska -
dzius
pa asé
knyga
,,Lie u iski
a p au iniy
Zodziy
a i ikmenys*
(Cikaga,
1973).
Tai
idomus
eikalas,
ku iame
pa eikiama
i8
ik ujy
daug
ge y
pakai aly
I ai-
iems
plaéiau
a
siau iau
a ojamiems
adinamiesiems
a p au iniams
Zodziams.
P .
Ska dzius
ka ego i8kai
nep ie& a auja
Siy
ZodzZiy
a osenai.
,,]
isus
Cia
ei-
kiamus
ZodiZius,
—
a8o
jis
knygos
p a a méje,
—
eikia
Zi é i
ne
kaip
i
kokius
au o iaus
si ilymus,
be
kaip
i
medZiaga,
ku ia
skai y ojai
gali
indi idualiai
pasi-
naudo i
pagal
eikalg
i
skonj“
(p. 7).
P .Ska dzius
nu odo,
jog
lie u iy
kalboje
esama
nemaza
naujada u,
suda y y
sa aimingiau
negu,
pa yzdziui,
la iy,
usy
a
okie iy
kalbose.
Cia
jis
u i
gal oje
okius
zodzius
kaip
dalykas,
ske smuo,
ado éelis,
pusiaus y a.
Ge iausias
i
didziausias,
P .
Ska dziaus
nuomone,
Siuo
me u
lie u iy
kalbos
naujada y
Sal inis
y a
M.
Niede manno,
F.
B ende io,
A.
Senno
i
A.
Salio
,,Lie u iy
asomosios
kalbos
zodynas“
(Heidelbe g,
1926—
1968).
S ai
kele as
P .
Ska dZiaus
si ilomy
a i ikmenuy:
abzacas
—
j auka,
adap a-
cija
—
p i aikymas,
p ie aika,
anes ézija
—
nejau a,
boksas
—
kums yneés,
depas
—
ga eziné,
ekski sas
—
nuok ypa,
a sas
—
jda as,
kamSalas,
kimsinys,
p izmé
—
b iaunys,
e minas
—
j a das,
i ina
—
p ekylangis.
Daugelis
a i ikmeny
labai
ge ai
pa ink i
a
pa ies
P .
Ska dZiaus
suda y i.
Taciau
kazin
a
kas
no s
Siuo
me u
bi y
linkes
bdksa
keis i
Kums ynémis
a
e mina
—
j a du.
Lie u iy
anden a dziy
y iné ojams
y a
labai
s a bi
P .
Ska dziaus
s udija
»Lie u iy
anden a dziai
su
-a .
Jy
da yba,
kilmé
i
eik8meé“
(Li uanis ikos
da bai.
III.
B ooklyn,
1973,
p.
7-70).
Sioje
s udijoje
labai
iSsamiai
nag inéjami
okie
lie u iy
anden a dzZiai
kaip
A/an as,
Gdilin as,
Salan as,
Sla ani as,
Vie-
Sin as.
Au o ius
da o
i’ ada,
jog
,,Lie u iy
+
anden a dziai
suda y i
pana-
Siai,
kaip
os
pa
p iesagos
ie o a dziai,
asmen a dziai
a
bend iniai
zodziai.
IS
p adziy
jie
daugiausia
y a
bu e
bend iniai
(apelia y iniai)
zodziai
a
su
p iesa-
gu
pagalba
suda y i
i
bend iniy
Zodziy;
am
ik a
jy
dalis
y a
a ba
gali
bu i
kile
i8
ik iniy
a dy“
(p.
64).
S udijoje
labai
eigiamai
a siliepiama
apie
uo
me u
da
jauny
lie u iy
kalbininky
B oniaus
Sa ukyno,
Aleksand o
Vanago
hid oni-
my
y inéjimus.
Skep iskai
e inami
R.
Schmi leino
Sios
s i ies
da bai,
nu o-
doma,
jog
jis
,.nemazZa
senu,
ik ai
lie u isky
ik iniy
a dy
be
jokio
aiskesnio
pag indo,
ka ais
isai
di b inai,
kildina
i8
ge many
kalby“
(p. 9).
Apsk i ai
ei-
kia
su ik i
su
s udijos
ecenzen u
A.
Vanagu,
jog
,,su
Sia
s udija
u é uy
bi i
galu-
inai
palaido a
hipo ezé,
ginama
bemaz
ik
R.
Smi leino,
kad
dauguma
lie u iy
andeny
a dy
su
- -
gali
bi i
ge manizmai“
(Vanagas
1976:
103).
A.
Vanagas
a k eipé
démesj
da
j
iena
s a bia
Sios
s udijos
ypa ybe:
,,P.
Ska -
dzius
—
ienas
i§
nedaugelio
lie u iy
onomas ikos
y iné ojy,
su okes,
kad
hid-
onimo
eikSmé
—
ne
ai,
ka
ei8ké
apelia y as,
i§
ku io
kilo
hid onimas,
o
ai,
ka
eiké
as
Zodis
i imo
nomen
p op ium
me u.
Ne
zodzZio
Saknis
a
kamienas,
o
isas
hid onimas
—
su jo
pama ine
i
iS8 es ine
(da ybine)
eikime“
(Vanagas
1981:
17).
Miné inas
P .
Ska dZiaus
s aipsnis
,,.X
VI
amZiaus
lie u iy
asmen a dZiai“
(Aidai,
1954,
1,
p.
27-33),
ku iame
nag inéjami
K.
Jablonskio
,,Is o ijos
a chy-
o“
pi majame
ome
(K.,
1934)
paskelb y
in en o iy
asmeny
a dai
i
pa a -
des.
P usy
i
Zemaiciy
die y
a dus
P .
Ska dZius
ap a ia
s aipsnyje
,,Lie u iy
mi ologiniai
a dai*
(Aidai,
1954,
p.
218-226).
Daug
ie os
Siame
s aipsnyje
ski iama
V.
Jaske iciaus
dise acijai
,,Lie u iy
mi ologijos
s udija“
(,,A
S udy
in
Li huanian
My hology“).
Labai
e inga
y a
P .
Ska dZiaus
s udija
,,Die as
i
Pe kiinas“
(Aidai,
1963,
6,
p.
253-257;
7,
p.
311-318).
Cia
aiskinama
Siu
Zodziy
da yba
i
kilmé.
P .
Ska dzius
nep i a ia
A.
Senno
nuomonei,
jog
suom.
a/ as
‘dangus’
u é u
bi i
kiles
i$
bal iSkos
o mos
*
dai as
—
ai as
Sal iniu
galéjusi
bi i
i
o ma
*
des as.
Taip
pa
jis,
emdamasis
la iy
liaudies
dainy
pa yzdziais,
linkes
many i,
jog
la .
die s
y a
da
i8laikes
senajq
eik’me
‘dangus’.
P .
Ska dzius
nep i a ia
aiskinimui,
jog.
lie .
pe kiinas
y a
sie inas
su
lo .
gue cus
‘azuolas’
i
ki ais
Sios
Saknies
Zodziais.
Jam
a odo
pap asciau
bi y
sla y
Pe un
sie i
*pe -
‘mus-
i,
enk i’
0
lie .
Pe kiinas
su
os
pa ios
eik’més
i&plés ine
Saknimi
*
pe k-,
ku i,
no s
i
nepaliudy a
bal y
kalbose,
gali
bi i
pa eisinama,
plg.
lie .
jad :
Jauk i
i
k .
Seman iskai
oki
siejima
pa i in y
lie .
dundulis
‘pe kinas,
g iaus-
inis’:
dundé i,
ok.
Donne :
sk .
én a i
‘o8ia,
dunda,
g iaudzia’,
lo .
ona e
‘g iaus i’
i
k .
1954
m.
Lie u oje
bu o
paka o inai
iSleis os
An ano
Juskos
,,Lie u iskos
dainos“.
Siame
leidime
j
Ju
engéjas
A.
Mockus
Salia
o og a uo iniy
eks y
pa-
eiké
i
sa o i$kus
li e a i inius
eks us.
L.
Kuodys
i8spausdino
gana
g ieZ a
Siy
eks y
k i ika
(Kuodys
1958:
555-578).
Tai
paska ino
P .
Ska dzius
pa asy i
jdo-
my
s aipsnj
,,Musy
liaudies
dainy
kalbos
dalykai*
(Me menys,
1962,
5,
p.
91-
99).
S aipsnyje
pa odoma,
kaip
a sa giai
eikia
elg is
li e a ii inan
dainy
eks-
us,
iSkeliama
liaudies
dainy
speci ika.
Ne
isu
P .
Ska dZius
p i a ia
i
L.
Kuo-
dzio
pas aboms.
Pasku ine,
jau
po
au o iaus
mi ies
paskelb a
P .
Ska dZiaus
s udija
y a
,,Nau-

jojo
Tes amen o
e imo
lie u iy
kalba“
(Li uanis ikos
da bai.
IV.
Chicago,
1979,
p.
63-110).
Joje
analizuojama
C.
Ka aliausko
i8
senosios
g aiky
kalbos
e s o
i
V.
Aliulio
edaguo o,
1972
m.
Lie u oje
iSleis o
Naujojo
es amen o
kalba.
Au-
o ius
i
e ima
lygina
su
anks esniuoju
J.
Sk i ecko
e imu,
ku
e ejas,
ano
p ela o
L.
Tulabos,
i
isko
s a é
min ies
iksluma
i
Siam
aukojo
kalbos
ele-
gan iskuma“.
Palygines
abiejy
e imy
asybos,
Zodynines,
linksniy
a osenos,
sin aksines
i
s ilis ines,
sakiniy
sanda os
ski ybes,
jis
pada o
i8 ada,
jog
,,Ka-
aliausko
e imo
kalba
y a
pasigé é inai
aisyklinga,
sklandi,
leng ai
sup an a-
ma
i
ikslinga,
no s
ka ais
i
sa o iskiau
iS eiSkian i
o iginaling
min i
(p.
109).
P .
Ska dziaus
nuomone
,,C.
Ka aliausko
e imas,
V.
Aliulio
edaguo us,
y a
pi mas
d asus
Zygis
isoje
S .
Ra& o
e imo
lie u iy
kalbos
is o ijoje“
(p.
109).
Labai
jdomiis
adinamieji
p oginiai
P .
Ska dziaus
s aipsniai,
ku iuose
a-
Soma
apie
j ai ius
lie u iy
kalbos
y iné ojus,
kalbos
puoselé ojus,
kul ii os
ei-
kéjus.
Jie
ypaé
idomis
del
o,
kad
P .
Ska dZius
Gia
ne
ik
i e ina
ju
indéli
i
lie u iy
kalbo y a,
be
daznai
j e pia
sa o
p isiminimu.
Daugiausia
,,Aidy“,
,,Gim-
osios
kalbos“
Zu naluose
jis
paskelbé
s aispnius
apie
A.
Ba anauska,
J.
Jab-
lonski,
J.
Baléikoni,
J.
Ge ulj,
P.
Jonika,
J.
M.
Lau inai i,
J.
Laukai i,
B.
La ina,
M.
Vasme i,
E.
F aenkeli,
E.
He manna
i
k .
P .
Ska dzius
ecenza o
daugybe
Lie u oje
i
uz
jos
iby
paskelb y
li uanis i-
kos
a
apsk i ai
bal is ikos
eikaly,
ypa¢
mine inos
jo
i8samios
ecenzijos
okiy
eikaly
kaip
Z.
Zinke iciaus
,Lie u iu
dialek ologija*
(V.,
1966),
J.
Palionio
Lie u iu
li e a i iné
kalba
XVI-XVII
a.“
(V.,
1967),
J.
Kazlausko
,Lie u iu
kalbos
is o iné
g ama ika“
(V.,
1968),
J.
Pik¢ilingio
,,Lie u iy
kalbos
s ilis ika“
(V.,
1971-1975),
akademiné
Lie u iu
kalbos
g ama ika“
(V.,
1965),
»Lie u iu
kalbos
a miy
ch es oma ija“
(V.,
1970),
P.
Joniko
,,Lie u iy
bend inés
aSomo-
sios
kalbos
kii imasis
an ojoje
XIX
a.
puseje
(Cikaga,
1972),
J.
O ebskio
,,G a-
ma yka
jezyka
li ewskiego“
(Wa szawa,
1956-1965),
Ch .
S.
S angui
page b i
inkinys
,,Donum
Bal icum*
(S ockholm,
1970),
W.
R.
Schmals iego
,,An
Old
P ussian
G amma “
(Uni e si y
Pa k
and
London,
1974)
i
k .
Daugybe
s aipsniy
lie u iy
kalbo y os
klausimais
P .
Ska dzius
paskelbé
,,Lie-
u iy
enciklopedijoje“
(Bos onas,
1953-1969),
,,Encyclopedia
Li uanica“
(Bos-
on,
1970-1978).
P .
Ska diius,
gy endamas
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose,
kaip
i
anksciau
Lie u oje,
labai
daug
a8é
i ai iais
lie u iy
kalbos
kul u os
klausimais.
Dau-
giausia
jo
inicia y a
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose
bu o
a gai in a
1935-1941
m.
Lie u oje
eikusi
Lie u iy
kalbos
d augija.
P .
Ska dzius
—
ienas
ak y iau-
siy
Sios
d augijos
o gano
,,Gim oji
kalba“
bend ada biu.
Kalbininkas
pa engé
i
didelj
,,Ra8ybinj
lie u iy
kalbos
Zodyna“,
ku is
iki
Siol
neigleis as.
Bu es
P .
Ska dziaus
mokinys
A.
Dundulis
Sio
eikalo
kopija
pe da es
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekai.
Lie u oje
in ensy iai
di b i
P .
Ska dZiui
eko
ik
penkiolika
me y.
D igubai
iek
jis
p aleido
em yje.
IS
p adZiy
duong
pelnesi
iziniu
da bu.
Veliau
di bo
Vasing one
Kong eso
biblio ekoje.
1973
m.
sausio
14
d.
laiske
ame ikie¢iy
bal-
is ui
W.
R.
Schmals iegui
P .
Ska dZius
aSé:
,,A8
isa
laika
gy enau
mokslo
uipes iais,
be
pasku iniame
amZiaus
ke i yje
a8
isai
nedaug
egaléjau
di b i
ik aji
mokslo
da ba:
keli
mano
sugal o ieji
i
iS
dalies
p adé ieji
moksliski
da -
bai
liko
nei ykdy i
dél
ne iké os
ka as o os“.
Sa o
pameg am
kalbo y os
da -
bui
P .
Ska diZius
isi8kai
galéjo
a sideé i
ik
i8éjes
i
pensija,
deja,
ik
ke e ius
me us
p ie’
mi j.
Taciau,
nepaisan
okiy
nepalankiy
da bo
salygu,
i
em yje
jis
pada e
daug.
Malonu,
kad
Lie u oje,
kaip
am
ik a
kalbos
ugdymo
p og amos
dalis,
nu-
ma oma
isleis i
Sio
miisy
zymiojo
kalbininko
,,Rink iniai
aS ai“.
Juos
engia
p o eso ius
Albe as
Rosinas.
Pi masis
a8 y
omas
—
,,Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba“
jau
iSleis as.
Jame
skelbiamas
i
iSsamus
A.
Rosino
s aipsnis
apie
moks-
line
P .
Ska dZiaus
eikla.
Ypa¢
lauksime
omy,
ku iuose
bus
paskelb i
maziau-
siai
misy
skai y ojams
Zinomi
em yje
pa asy i
P ano
Ska dziaus
da bai.
LITERATURA
Ke u akis
R.
1995:
Bos ono
dieno as is
—
Nemunas
2,
12-19.
Kuodys
L.
1953:
A.
Juskos
,,Lie u iskos
dainos“.
-
Li e a i a
i
kalba
3,
555-578.
Laigonai é
A.
1971:
Rec—Bal is ica
7(2),
209-211.
Os auskas
K.
1983:
I8§
laisky
Vincui
K é ei-Micke iciui.-
Me menys
46,
164-186.
Salys
A.
1985:
Ras a
3,
Roma:
Lie u iy
Ka aliky
Mokslo
akademija.
Vanagas
A.
1976:
Rec.
—
Bal is ica
12(1),
102-104.
Vanagas
A.
1981:
Lie u iy
hid onimy
seman ika.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
21,
4-
153.
Vidzi iinas
A.
1990;
P .
Ska dZiaus
ki éia imo
no minimo
pag indai.
-
Ka/bo y a
41(1),
90-102.
THE
SCHOLARLY
ACTIVITY
OF
PRANAS
SKARDZIUS
IN
EXILE
Summa y
P anas
Ska dzius
(1899-1975)
was
one
o
he
mos
p ominen
Li huanian
linguis s
o
he
wen ie h
cen u y.
In
1929
he
g adua ed
om
he
Uni e si y
o
Leipzig.
In
1929-1939
P .
Ska dzius
ga e
lec u es
a
Vy au as
Magnus
Uni e si y
in
Kaunas,
in
1939-1943
— a
he
Uni e si y
o
Vilnius.
He
wo ked
in
a ious
ields
o
Li huanian
linguis ics;
he
also
made
an
impo an
con i-
bu ion
o
he
s anda iza ion
o
Li huanian.
Like
many
wo ke s
o
cul u e
and
science,
he
le
Li huania
in
1944.
Fo
some
ime
he
augh
a
he
Uni e si y
o
Tibingen
in
Ge many.
F om
1947
up
o
his
dea h
P .
Ska dZius
li ed
in
he
USA.
In
spi e
o
un a ou able
condi ions
o
schola ly
ac i i y
he
published
many
impo an
wo ks
in
he
ield
o
Li huanian
s udies.
Special
men ion
should
be
made
o
,,A
Re e ence
book
o
Li huanian“
(,,Lie u iy
kalbos
ado as“,
1950;
co-au ho s
S asys
Ba zdukas
and
Jonas
Ma ynas
Lau inai is),
,Accen ua ion
o
he
Li huanian
Language“
(,,
Lie u iy
kalbos
ki cia imas“,
1968),
»The
Pas
and
P esen
Usage
o
S anda d Li huanian“
(,,Anks y esné
i
daba iné
lie u iy
bend inés
kalbos
a osena“,
1971),
,,Li huanian
Hyd onyms
in
-a -.
Thei
Fo ma ion,
O igin
and
Meaning“
(,,Lie u iy
anden a dZiai
su
-n -.
Jy
da yba,
kilmé
i
eik8mé“,
1973),
,,Li huanian
Equi alen s
o
In e na ional
Wo ds“
(,,Lie u iSki
a p au iniy
ZodZiy
a i ikmenys“,
1973),
,,On
he
T ansla ions
o
he
New
Tes amen
in
Li huanian“
(,,Dé]
Naujojo
Tes amen o
e imy
lie u iu
kalba“,
1979).
10