Žodžių sąsajos žymėjimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (santrumpos „žr.“ vartojimas)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Daiva MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ŽODŽIŲ SĄSAJOS ŽYMĖJIMAS „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ (santrumpos žr. vartojimas) 1. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (toliau – DLKŽ) įvade (p. XII) teigiama: „Sutrumpinimu žr. (= žiūrėk) nukreipiami šiauriau vartojami, tarminiai, pasenę, skolinti bei kitokie panašūs žodžiai ar darybos variantai į bendrinėje kalboje plačiau vartojamus žodžius“. Žodyne yra apie 2700 straipsnių su šia santrumpa, kai kuriuose daugiareikšmių žodžių straipsniuose ji vartojama po kelis kartus, tad iš viso yra apie 2840 santrumpos žr. pavartojimo atvejų. Taigi šiuo nuorodiniu būdu aiškinama nemaža dalis DLKŽ leksikos, kuri, sprendžiant iš citatos, yra gana įvairi, galima apytikriai išskirti keletą būdingesnių jos grupių. 1.1. Tarmybės – apie 300 straipsnių. Daugiausia jų pateikta su pažyma žem. – 105, pvz., bėngti žem. žr. b a i g t i; su kitomis pažymomis: tarm. – 91, pvz., dubùrkis tarm. žr. d u b u r y s, ryt. – 71, pvz., čižyla ryt. žr. z y l ė 1, vak. – 10, pvz., bamblỹs 8. vak. žr. t r a n a s, dz. – 3, pvz., kiáukė dz. žr. k u o s a, aukšt. – 1: spáugas aukšt. žr. s p u o g a s. Keli žodžiai turi dvi tarmių pažymas, pvz., lùstas ryt., dz. žr. l u i t a s. Pasitaiko ir atvirkščias variantas – tarmybė yra tas žodis, į kurį nukreipiama, pvz., búolis, -ė dkt. žr. b a u ž i s 1 – baũžis, -ė dkt. ryt. 1. „beragis gyvulys“; 2. „plikis“; dieninga bdv. m. 1. žr. d i e n i – dienì bdv. m. žem. „turėsianti, vesanti (apie gyvulius)“. Taip pat būna, kad tarmybė aiškinama kita tarme, pvz., žemaičių būdvardžiai škùlas, -à ir šmùlas, -à nukreipiami į rytietybę baũžas, -à, daiktavardžiai škùlis, -ė ir šmùlis, -ė – į minėtąjį baũžis, -ė. 1.2. Archaizmai ir kiti pasenę žodžiai – apie 50 straipsnių, pvz.: ãšmas, -à klnt. sktv. psn. žr. a š t u n t a s, ceratà psn. žr. k l i j u o t ė 2, driežãgvviai dgs. psn. žr. d r i e ž a i, įtekmė psn. žr. į t a k a ir kt. 1.3. Skoliniai (tarptautiniai žodžiai) ir hibridai – apie 180 straipsnių, pvz.: diãmetras žr. s k e r s m u o, gazifikãcija žr. d u j o f i k a c i j a 1, 2, gazifikúoti žr. d u j o f i k u o t i 1, 2, titulìnis, -ė žr. a n t r a š t i n i s. Pasitaiko ir atvirkščiai – savas žodis nukreipiamas į tarptautinį: greitraštis žr. s t e n o g r a f i j a; arba skolinys aiškinamas nurodant kitą skolinį – filodéndras žr. m o n s t e r a. 240 1.4. Darybos variantai – šios grupės žodžiai bene dažniausiai pateikiami su santrumpa žr., pvz., ankštybas, -a žr. a n k š t y v a s, dalinti žr. d a l y t i, galvoviršis žr. v i r š u g a l v i s, kailin(i)ūkai dgs. žr. k a i l i n ė l i a i, prasikal­tėlis, -ė dkt. žr. n u s i k a l t ė l i s ir kt. 2. Anot Žodyno Pratarmės (p. V), santrumpa žr. turi norminamąją funkciją, ja „kalbos klaida nelaikomas žodis ar žodžio variantas orientuojamas į įprastesnį, dažnesnį žodį“. Todėl nėra gerai, kad ši pažyma yra tokia „daugiareikšmė“, kad ji vartojama tokiais skirtingais normos požiūriu atvejais. Antai su ja pateikiami: netaisyklingos darybos, bet labai įprastas dūrinys bendrakeleivis, archaizmas ašvà, taip pat tarptautiniai veiksmažodžiai su priesaga -izuoti (konkretizuoti, populiarizuoti, sistematizuoti), svetimybė mūsas ir kt. panašūs atvejai, kurie „Kalbos praktikos patarimuose“ (toliau – KPP) kalbos klaidomis nelaikomi, bet patariama jų nevartoti, nes esama geresnių variantų; ir greta – kalbos normai niekuo nenusikaltę darybos variantai (kirmėlėtas, -a žr. k i r m ė l ė t a s, laistyklė žr. l a i s t y t u v a s) ar tiesiog sinonimai (kopūstainis žr. b a l a n d ė l i s 3). Visai negerai, kad keletas žodžių, kurių KPP rekomenduoja nevartoti, žymi n. svet. (neteiktinos svetimybės), n. vert. (neteiktini vertiniai) ir griežtai taiso, DLKŽ nelaikomi kalbos klaidomis – jie nepažymėti ntk., tiesiog santrumpa žr. nukreipiami į kitą žodį. Tai liberāliškas, -a, liū̀kras, merlūza, tūbas, viršpėlnis ir zubrāžolė (plg. KPP – zūbras n. svet.). Apskritai patikrinus, kas apie žodžius, kuriuos DLKŽ pateikia su santrumpa žr., rašoma KPP, matyti, kad keletas žodžių (abažūras, buljōnas, propagandistas, ceratà, štābelis, štabeliuoti) turi šiek tiek geresnių variantų, tačiau gali būti vartojami lygiagrečiai su jais; apie 50 žodžių nelaikoma kalbos klaidomis, bet geriau vartoti jų variantus (pvz., savarankiš, -i, tòpolis, traktoristas, -ė ir kt.); 6 minėtieji žodžiai taisomi griežtai. KPP tokie normos požiūriu skirtingi žodžiai skirtingai ir pateikiami, plg.: abažūras ‖ lé mpos gaìbtas, tòpolis – geriau tūopa, viršpėlnis n. vert. – aņtpėlnis. DLKŽ visais trim atvejais vartojant santrumpą žr. pateikimas nesiskiria. 3. Santrumpa žr. vartojama visam antraštiniam žodžiui arba atskiroms jo reikšmėms nukreipti į kitus žodžius ar atskiras jų reikšmes. Atrodo, kad DLKŽ dažniau nukreipiamas visas žodis, jo straipsnis paprastai būna trumpas ir nepakankamai informatyvus, pvz.: ain||lis, -ė dkt. (2) žr. p a l i k u o n i s, giedr||ūs, -i (4) žr. g i e d r a s, vakar||áuti, -áuja, -ávo žr. v a k a r u o t i ir pan. Jei nuorodinis žodis daugmaž „pasufleruoja“ aiškinamojo antraštinio žodžio reikšmę, turbūt daugelis vartotojų Žodyno nevarto ir neieško nuorodinio žodžio straipsnio. Taip paviršutiniškai peržvelgus nagrinėjamųjų žodžių straipsnius ir pernelyg nesigilinant į jų semantiką, gali pasirodyti, kad 241 didžioji dauguma žodžių, pateikiamų su santrumpa žr., yra vienareikšmiai. Iš tikrųjų yra kitaip. Kartais po nuorodinio žodžio „pridėtas skaitmuo rodo, kokia reikšme reikia žodį suprasti, pvz.: padis (2) žr. p a d ė l y s 4 (vadinasi, padis turi tik ketvirtąją padėlio reikšmę). Jei nurodytas žodis yra keliareikšmis, bet neturi kurios nors vienos ar kitos reikšmės pažymėjimo, jį reikia suprasti visomis reikšmėmis, pvz.: bumbėti, būmba, -jo žr. b a m b ė t i (vadinasi, bumbėti turi visas žodžio bambėti reikšmes)“ (Įvadas, p. XII). Pastarasis pateikimas akivaizdžiai neparodo antraštinio žodžio daugiareikšmiškumo, nes iš karto neaišku, kiek reikšmių turi nuorodinis žodis. Tiesa, 28 atvejais (tai sudaro tik apie 1% visų straipsnių su santrumpa žr.) nukreipiant pažymimos kelios nuorodinio žodžio reikšmės, pvz.: daubti žr. d u o b t i 1, 2, karščiai 2. žr. k a r š t l i g ė 1, 2, skridulys žr. s k r i d i n y s 1 – 3 ir kt.1. Antra vertus, kitur analogiškas reiškinys pateikiamas kitaip, plg.: užkaistis 1. žr. k a i š t i s 1; 2. žr. k a i š t i s 3; 3. žr. k a i š t i s 4. Tad kodėl ir minėtaisiais atvejais negalėtų būti daubti 1. žr. d u o b t i 1; 2. žr. d u o b t i 2 ir t.t.? Šitaip išsyk būtų matyti, kad žodis daugiareikšmis. Tai svarbu turint galvoje kompiuterinį DLKŽ variantą. Jo programoje numatyta galimybė rūšiuoti žodžius pagal tai, ar jie yra vienareikšmiai, ar daugiareikšmiai. Tačiau kompiuteris to negali padaryti, jei žodžio reikšmės nėra sunumeruotos. Tokiu būdu vienareikšmiais laikomi ir veiksmažodis brukúoti žr. b u r k u o t i (antrasis, nuorodinis, veiksmažodis DLKŽ turi tris reikšmes), ir daiktavardis šalìdė žr. š a l i n ė 1, 2 (nors šis pateikimas iš pirmo žvilgsnio atrodytų priimtinesnis, nes vartotojas mato, kad nukreipiama ne į vieną reikšmę). Dėl šios priežasties kompiuterio pateikiami statistiniai duomenys nėra tikslūs. Dar svarbiau yra tai, kad gana dažnai antraštiniam žodžiui, santrumpa žr. nukreipiamam į daugiareikšmį žodį, priskiriamos reikšmės, kurių nepateikia LKŽ2. Dažniausiai tai būna perkeltinės reikšmės. Antai DLKŽ rašoma – bamblỹs vak. žr. t r a n a s, trãnas 1. „bičių patinas“; 2. „kas nieko nedirba, gyvena kitų darbu, išnaudotojas“. Tuo tarpu LKŽ I 634 pateikia 15 daiktavardžio bamblỹs reikšmių, „išnaudotojo“ sememos tarp jų nėra. Kitas pavyzdys – añtrašas 1. „užrašas“; 2. žr. a d r e s a s; šio nuorodinio daiktavardžio DLKŽ pateikiamos dvi reikšmės – ãdresas 1. „kieno nors buvimo vieta, jos nurodymas“; 2. „sveikinamasis raštas asmeniui ar įstaigai“. 1 Vienu atveju nukreipiama net ne į atskiras to paties žodžio reikšmes, o į tris homonimus – kaipõ žr. 1, 2, 3 k a i p. Išeitų, kad taip viename straipsnyje aiškinami trys homonimai kaipõ, tačiau jie nežymimi homonimams būdingu būdu, arba žodis kaipõ turi tris reikšmes, atitinkančias tris homonimus kaip. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad toks pateikimas taisytinas. 2 Kai kuriais atvejais gal ir galima manyti, kad tam tikras LKŽ tomas išėjo senokai, per tą laiką žodis galbūt įgijo naują reikšmę. Vis dėlto tokių neatitikimų daugoka, kad viską galima būtų paaiškinti semantikos raida, kur kas paprasčiau įtarti, jog tai neapsižiūrėta DLKŽ rengėjų. 242 LKŽ I 171 – 172 pastarosios reikšmės žodžio ántrašas straipsnyje nėra. LKŽ patikrinus 76 raidėmis a–g prasidedančius žodžius, kurių straipsniuose DLKŽ vartojama santrumpa žr., galima daryti prielaidą, kad tokių neatitikimų gali būti apie 30%. Pasitaikė dar sudėtingesnių atvejų – keli LKŽ homonimai DLKŽ tampa keliareikšmiu žodžiu, ir tą kelių reikšmių buvimą dar „paslepia“ santrumpa žr. Pvz., DLKŽ pateikia: griaudùs, -ì žr. g r a u d u s ir graudùs, -ì 1. „graudinantis, liūdnas, gailus, skurdus“; 2. „trapus, gruzdus, traškus“. Tuo tarpu LKŽ III 575 yra trys homonimai: 1 griaudùs, -ì „liūdnas, gailus, skurdus“; 2 griaudùs, -ì „žiaurus, šiurkštus“ ir 3 griaudùs, -ì „trapus“. 4. Kartais nuorodinis žodis būna žymėtas stilistiniu požiūriu, pvz.: agurkininkas, -ė dkt. 2. žr. 2 a g u r k i n i s, 2 agurkinis, -ė dkt. šnek. „agurkų mėgėjas“³; greitligė žr. g r e i t o j i, greitoji dkt. šnek. „viduriavimas“³; dvakinti ryt. žr. d v o k l i n t i, dvóklinti šnek. „eiti be tikslo, lyg apkvaišusiam, žioplinti“; bliūti žr. b l i a u t i, bliáuti 1. „rėkti, baubti“; 2. menk. „garsiai verkti“; 3. menk. „negražiai dainuoti“; 4. šnek. „plėsti (skylę)“. Jei iš tokio pateikimo reikėtų suprasti, kad stilistinės pažymos šnek., menk. ir kt. būdingos ne vien nuorodiniam, bet ir pagrindiniam aiškinamajam žodžiui, tuomet tenka konstatuoti, kad kai kurie DLKŽ žodžiai neturi stilistinių pažymų. Šiuo požiūriu tikslių statistinių duomenų, kuriais galėtų remtis išsami tolesnė analizė, taip pat negalima tikėtis, nes kompiuteris vykdo paiešką tik pagal formalius požymius. Todėl prireikus išrinkti ir suskaičiuoti visus žodžius su pažyma šnek., jo sudarytame sąraše nerasime nei agurkininkas, -ė, nei greitligė, nei dvakinti. 5. Santrumpos žr. vartojimas, kaip ir nuorodinis žodžių aiškinimas apskritai, patogus taupant vietą Žodyne. Tačiau lazda turi du galus – įvairios nuorodos verčia daugiau vartyti knygą, dažnai norint sužinoti vieno žodžio reikšmę reikia susirasti kelių kitų žodžių straipsnius, kuriuose taip pat gali būti nuorodų į dar kitus žodžius. Tai nėra paranku Žodyno vartotojui. Be to, kai nuo žodžio iki jo reikšmės veda toks ilgas kelias, nenuostabu, kad jame pasitaiko ir įvairių neapsižiūrėjimų, korektūros klaidų ir pan. Kartais pradeda atrodyti, kad apsukus ratą vėl sugrįžta prie pradinio žodžio, tačiau tiksli jo reikšmė taip ir nepaaiškėjo, atvirkščiai – buvę aiškūs dalykai ėmė painiotis ir kelti abejonių. Galima išskirti keletą vartotojui „nepatogių“ santrumpos žr. vartojimo atvejų. 3 Šnekamojoje kalboje daiktavardis greitoji, ko gero, dažniau vartojamas greitosios medicinos pagalbos mašinai pavadinti, ši reikšmė DLKŽ neužfiksuota. 243 5.1. Aiškinant vieną žodį santrumpa žr. vartojama kelis kartus, pvz.: 1 gąjus žr. alijošius, alijošius žr. alavijas, alavijas bot. „lelijinių šeimos kambarinis vaistinis augalas mėsingais lapais (Alöe)“; rūdýmė žr. rūdynė, rūdýne žr. rūdynas 2, rūdynas 2. „šlapia žemė su durpių priemaiša; klampi pieva, raistas“; drunėti žr. drunyti, drunýti 1. žr. trunyti 1, trūnyti 1. „sausai pūti, tręšti, dūlėti“ ir t.t. 5.2. Nuorodinis žodis, į kurį nukreipia santrumpa žr., savo ruožtu irgi aiškinamas nuorodiniu būdu, pasitelkiant kitas santrumpas – d žn. mžb., įst., prp., prž. ir kt., pvz.: duodïnėti žr. davinėti, davinėti džn. mžb. duoti 1: Davinėti kam pinigų, patarimų, duóti 1. „daryti, kad gautų, teikti, skirti“; čýpauti žr. cypauti, cýpauti įst. cypti: Pelės čypauja. Ko čypauji kaip šuo? Sniegas čypauja po rogėmis, čýpti „leisti ploną, spiegiantį balsą“; 2 báldyti žr. baltinti, báltinti 3. žr. balinti 1, bālïnti 1. prž. balti: Bālinti drobes, bálti „darytis baltam, baltėti“. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad kartais vartotojui orientuotis šiek tiek padeda iliustracijos. Tačiau jokie vartojimo pavyzdžiai, kad ir kiek jų būtų, negali atstoti apibrėžimo, kurio reikia dar gerokai paieškoti. 5.3. Kai nuorodinis žodis yra kelintinis skaitvardis, sangražinis veiksmažodis ar priesagos -inis būdvardis, jis strėlės ženklu (→) nukreipiamas į pamatinį žodį, pvz.: dvylikis, -ė klnt. sktv. ryt. žr. dvyliktas, dvýliktas, -a klnt. sktv. → dvylika: Dvylikta valanda. Iš kelionės sugrįš lapkričio dvyliktą, dvylika kiek. sktv. „skaičius ir kokybė 12“; dráik(i)otis žr. draikytis, draikýtis 1. → draikyti (...), draikyti džn. dreikti 2: Vėjas šiaudus draiko po kiemą. Siūlus draikyti. || sngr.: Voratinkliai draikėsi be vėjo, driekti 2. „skleisti, taryti“; preventyvinis, -ė žr. prevencinis, prevencinis, -ė → prevencija: Prevencinis darbas, prevencija „šalinimas užbėgant už akių“ (plg. preventyvus, -i „prevencinis“ – šiuo atveju žodis tiesiog apibrėžiamas tuo pačiu būdvardžiu, į kurį tik nukreipiamas anksčiau minėtas būdvardis preventyvinis). 5.4. Nuorodinis žodis apibrėžiamas vienu žodžiu. Tokia definicija vartotojui (ypač silpniau kalbančiam lietuviškai) iš esmės yra ne kas kita, kaip dar viena nuoroda, tolygi santrumpai žr., nes jis turi toliau vartyti Žodyną, jei tas vienintelis žodis jam neaiškus. Pvz.: gribštūkas, -ė dkt. žr. grabštukas, grabštūkas, -ė dkt. „vagilius“, vagilius, -ė dkt. „smulkių daiktų vagis“; gurulys žr. gurinys, gurinys „trupinys“: Duonos gurinys. Sūrio gurinėlis. || prk. Žemės gurinys (sklypelis) (...), trupinys 1. „nutrupėjęs ar nutrupintas gabaliukas“; 2. „mažas gabalas“. Beje, gali pasitaikyti ir taip, kad toks žodis, vienas pats sudarantis kito žodžio definiciją, DLKŽ neturi savo straipsnio ir nėra aiškinamas. 5.5. Galima būtų atkreipti akis ir į dūrinių apibrėžimus, kurie neretai būna tautologiniai, jų taip pat reikia ieškoti keliuose kitų žodžių straipsniuose, pvz.: dumblãžemis žr. dumblė 1, dumblė 1. „dumblo žemė“; žiedkopūstis žr. kalafioras, kalafioras bot. „žiedinis kopūstas“ (Brassica oleracea var. 244 botrytis); ãngtarpis žr. t a r p a n g i s, tãrpangis „tarpuangis“, tarpùangis stat. „tarpas tarp angų“; galvõviršis žr. v i r š ū g a l v i s, viršùgalvis „galvos viršus“ ir kt. Norint išsiaiškinti, ką reiškia vienas žodis, kartais tenka susidurti su keliais išvardytaisiais „nepatogumais“ ir atsiversti 4 ar net daugiau žodžių straipsnius, pvz., gribštauti žr. g r a b š t a u t i, grabštauti „vagineti“, vagineti džn. mžb. v o g t i, võgti „neteisėtai slapta imti, savintis svetimą daiktą“. Svarbiausios išvados 1. DLKŽ straipsniai, kuriuose vartojama santrumpa žr., yra mažai informatyvūs, o neretai ir klaidina (kalbos normos, žodžių daugiareikšmiškumo ir kt. požiūriais). Naujajame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – BLKŽ), kuris redaguotinas sistemiškai, reikėtų aiškiai apibrėžti, kokios žodžių grupės aiškintinos tokiu būdu. 1.1. Tokių grupių neturėtų būti daug, tarkim – rečiau vartojami darybos variantai, gal dar pasenę žodžiai (būtinai pažymint psn.) 1.2. Tarmybės, jei jau pakliuvo į BLKŽ, matyt, nėra paprasčiausi bendrinės kalbos žodžių pakaitai ar variantai, o įvardija kokį nors specifinį tik tos tarmės atstovams būdingą reiškinį ar daiktą, todėl jų apibrėžimai turėtų būti išsamesni. Jei tarmybės dažnai vartojamos grožinėje literatūroje, būdingos žinomesnių rašytojų kalbai, tai turėtų būti pateikiamos su atitinkamomis iliustracijomis. Kad ir kaip būtų, vien nuorodos žr. čia aiškiai nepakanka. 1.3. Jei svetimas (tarptautinis) žodis įvardija sąvoką, kuri neturi gero lietuviško pavadinimo, tai ji, be abejo, turi būti išsamiai apibrėžiama ir iliustruojama. Nevartotinos svetimybės (biznesmenas, daidžestas, ofisas ir panašūs žodžiai iš didžiųjų kalbos klaidų sąrašo) žymėtinos santrumpa ntk., jei apskritai jas reikėtų pateikti BLKŽ. 2. Visiškai aišku, kad po santrumpa žr. neturėtų „slėptis“ žodžiai, kurių patariama nevartoti, nes esama geresnių variantų, ir tokie, kurie su savo gerėlesniais variantais gali būti vartojami lygiagrečiai. Arba tokie atvejai turėtų būti atskirti papildomomis pažymomis ar ženklais. 3. Reikėtų nuolat turėti galvoje, kad siuntinėjimas iš vieno žodyno straipsnio į kitą nėra parankus vartotojui, tad santrumpos žr. ir kitokio nuorodinio žodžių reikšmių aiškinimo BLKŽ turėtų gerokai sumažėti. Visiškai atsisakyti šio būdo būtų netikslinga, nes, tarkim rodyklės ženklas (→) parankus transpozicinius vedinius, neturinčius specialesnių reikšmių, nukreipiant į pamatinius žodžius ir pan. Tuo pačiu tikslu vengtina sąvokas apibrėžti vienu žodžiu, nes iš esmės tai yra ne kas kita, kaip ta pati santrumpa žr. – jei vartotojas to vienintelio 245 definicijos žodžio nežino arba žino ne visai tiksliai, tai turi atsiversti jo straipsnį ir pasitikslinti. 4. Santrumpa žr. dažnai „paslepia“ daugi reikšmį žodį, o retais atvejais – net homonimus, nes apie rūpimo žodžio daugi reikšmiškumą ar homonimiškumą galima sužinoti tik iš nuorodinio žodžio straipsnio. Kartais tokiu būdu žodžiui priskiriamos reikšmės, kurių nenurodo LKŽ. Be to, nukreipiant į daugi reikšmį žodį, atskiros žodžio sememos nėra numeruojamos, todėl kompiuteris negali pateikti tikslių statistinių duomenų, negalima žinoti tikslaus vienareikšmių ir daugi reikšmių žodžių santykio Žodyne. 5. Kartais nuorodinis žodis turi stilistinių (šnek., menk. ir kt.), terminų (bot., zool., tech. ir t.t.) ir kitokių pažymų. Ne visada aišku, ar jos taikytinos ir pagrindiniam, santrumpa žr. nukreipiamam, žodžiui. Jei taip, jei abu žodžiai stilistiniu, terminų ar reikšmių perkėlimo požiūriu yra vienodi, vadinasi abu turi būti ir atitinkamai pažymėti. Tuo tarpu dabar pažymėtas tik vienas iš jų, vadinasi, Žodynas neparodo, kiek iš tikrųjų yra šnekamosios kalbos žodžių, perkeltinių reikšmių ir t.t. Straipsnyje apžvelgti anaiptol ne visi dalykai, pastebėti šiek tiek patyrinėjus santrumpos žr. vartojimą DLKŽ. Šia apžvalgele siekta tik atkreipti akis į kai kuriuos nenuoseklumus ir taisytinus atvejus. Gauta 1998 02 23 SUTRUMPINIMAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. KPP – Kalbos praktikos patarimai, Vilnius: Mokslas, 1985. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius: Mintis, 1968; 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. THE INDICATION OF THE CONNECTION OF WORDS IN THE DICTIONARY OF THE MODERN LITHUANIAN LANGUAGE (The usage of the abbreviation žr. (see)) Summary There are about 2700 entries in The Dictionary of the Modern Lithuanian Language, in which the abbreviation žr. (see) has been used, and this cross-reference has been used 2840 times in all. The head words of such entries aren’t defined, they are cross-referred to more widely used 246 words. Such a way of the presentation of meanings isn’t handy for user, because he must look for information in several places of the Dictionary. On the other hand, when the word is presented in this way, the polysemy of the word, its stylistic and other peculiarities in many cases are not revealed. Though the reference žr. “has a nominative function” (as it is said in the Preface of the Dictionary), the parallel variants, words, which have better variants in the standard language, and some words, which aren’t proposed to use, are presented with this abbreviation in the same way. It would be useful in the future Dictionary of the Standard Lithuanian Language to use the mentioned cross-reference more rarely in the definitions of the meanings of the head words. 247