LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Juozas
KARACIEJUS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
DEL
XVIII
a.
RASTU
KALBOS
XVIII
a.
y a
pa s
sudeé ingiausias
i
p ieS a ingiausias
Lie u os
is o ijos
lai-
ko a pis,
nes
be eik
isa
$i
amziu
yko
jung inés
Lie u os—Lenkijos
als ybés
agonija,
lydima
nuola iniy
ka y
i
a pusa yje
konku uojan¢ciy
g upuo¢iu
ai-
dy.
Sa aime
sup an ama,
kad
esan
okiai
si uacijai
ge okai
smuk eléjo
i
kul i inis
gy enimas.
Be
apie
ai
kalbe i
kol
kas
ne a
leng a,
nes
Sis
laiko a -
pis
iek
ilologu,
iek
is o iku,
iek
i
kul i os
is o iky
y a
maZiausiai
y iné-
as.'
Tiesa,
pas a uoju
me u
Siam
laiko a piui
daugiau
démesio
ski ia
is o i-
kai
i
senosios
lie u iy
li e a ii os
y iné ojai,
o
kalbininkai
i
oliau
laikosi
ik iausiai
da
XX
a.
pi maisiais
deSim meCiais
misy
ilologinéje
li e a ii oje
a si adusios
nuomones,
kad
XVIII
a.
lie u isky
aS y
kalba
deg ada o,
kad
lie-
u iski
aS ai
uo
me u
bu o
aSomi
am
ik u
lie u iy-lenky
kalby
Za gonu
(plg.
Zinke icius
1990:
15)
i
kad
dauguma
,,a i ikusiy
nuo
liaudies
i
pasida usiu
»poniskajai“
lenky
diduomenés
kul i ai
ka aliky
kunigu,
lie u isky
aS y
au o-
iu,
apleido
g azias
DaukSos
i
Si ydo
adicijas
i
nesi ipino
olesniu
lie u iu
aSomosios
kalbos
ugdymu“
(Palionis
1995:
112).
I§
ik uju
XVIII
a.
Lie u os
e i o ijoje
pasi odZiusiy
lie u isky
as u
kalba
(konk e¢iai
ju
leksika)
ge okai
sky ési
nuo
XVI-XVII
a.
as y
kalbos,
nes
XVIII
a.
aS uose
a ojama
daug
daugiau
skoliniy
(ypa¢é
polonizmu)
negu
ju
bu o
anks esniuose
aS uose.
Bi en
dél
Sios
p iezas ies
XVIII
a.
ka alikiSkus
aS us
ebelydi
sa o iskas
,,p akeiksmas“,
ypa ingai
su eSéjes
so ie iniais
me-
ais,
no in
pab éz i
neigiama
ka aliky
baznyCios
aidmenj
Lie u os
kul i ai.
Be
o,
XVIII
a.
ka alikiSky
aS y
kalbai
i a dy i
daba
miisy
ilologinéje
li e-
a i oje
a ojami
du
e minai,
—
adiciné
as y
kalba
(Z.
Zinke icius)
i
baz-
ny iné
koiné
(J.
Palionis).
Tai
né a
ge as
dalykas.
Toks
e miny
ne ienodumas
ineSa
nemazZa
painia os.
Many ume,
ge esnis
i
pa ankesnis
y a
pi masis,
nes
an asis,
be
ki y
ikumu,
u i
lyg
i
neigiama
a spal j.
Tiesa,
J.
Palionis,
ginda-
mas
an aji
e mina,
jo
a ojima
,,Lie u iy
asomosios
kalbos
is o ijoje“
a gu-
men uoja
aip:
,,Daugelyje
ki u
XVIII
a.
eliginiy
as y
aip
pa
bu o
e ciama-
'
Tai
aiskiausiai
odo
J.
Ju ginio
i
I.
LukSai és
,,Lie u os
kul i os
is o ijos
b uozai“,
u in ys
paan as e
,,Feodalizmo
epocha.
Iki
a8 uoniolik ojo
amZiaus“,
no s
I.
LukSai é
cia,
ap a dama
Ba oko
epochos
mena,
nu odo,
kad
jis
esési
iki
XVIII
a.
eciojo
desim me¢io
(Z .
Ju ginis,
LukSai é
1981
:
330-331).
134
si
am
ik u
a miniu
miiniu,
am
ik a
koiné,
ku ios
pag inda
suda é
idu io
auk& aigiy
snek y
onologinés
i
mo ologinés
ly ys,
daugiau
a
maziau
a mies-
os
Zemai ybémis
a ba
y ie ybémis“
(Palionis
1995
:
120).
Be
daug
daugiau
a gumen u
dél
sio
e mino
inkamumo
J.
Palionis
y a
pa eikes
Z.
Zinke iciaus
Lie u iy
kalbos
is o ijos“
ke i o
omo
»Lie u iu
kalba
XVII-XIX
a.*
e-
cenzijoje,
nu odydamas,
kad
Z.
Zinke iciaus
,, eikiamasis
adicinés
as y
kal-
bos
e minas
y a
pe
daug
bend as,
kad
galé y
a lik i
specialaus
e mino
( e mi-
nus
speci icus)
unkcijas“,
nes
,, adicine
galima
adin i
be
kokia
anks esniaja
as y
kalba...“
i
odél
,, adicinés
as y
kalbos
e minas
[...]
ne a
nei
,, iksles-
nis“,
nei
apsk i ai
ge esnis
uzZ
bazny inés
koiné
e mina“
(Palionis
1994:
97).
Beje,
en
pa
J.
Palionis
sako,
kad
galimas
daik as
,,ge esnis
uz
Siuodu
bu y
idu ie iska
aSomoji
koiné,
nes
jis
seman iskai
ig ySkin y
os
XVIII
a.
susida-
iusios
i
onologijos
bei
mo ologijos
lygmenyse
labiau
apibend in os
asomo-
sios
kalbos
a minj
pag inda,
be
jis
ilgesnis
uz
bazny inés
koine
e mina
i
odel
mazZiau
pa ogus“.
Vadinasi,
pas a oji
min is
leis y
many i,
kad
J.
Palionis
bazny-
inés
koiné
e mina
linkes
ikslin i.
I
Cia
si ilomas
pa ikslinimas
y a
p iim inas,
nes
idu ie i§kos
a’omosios
koiné
e minas,
no s
i
ilgesnis,
be ,
many ume,
pab éz y
i
adicijos
es inuma’.
Be ,
baigdamas
,, e minologine
diskusija“
su Z.
Zinke iciumi,
J.
Palionis
da
p idu ia:
,,Bi y
galima
gin¢y is
i
dél
o,
a
a
idu ie i8ka
a8omoji
koine
bu o
Zinke iciaus
ad.
,, idu inio
a’ y
kalbos
a ian o“
asa,
a
naujas
pada as.
Ta-
Giau
ai
jau
ki a,
s a besné
p oblema,
susijusi
iek
su
1705
m.
e angelijy
eks o
kalbine
ans o macija,
iek
apsk i ai
su
olimesne
a mine
eliginiy
bei
ne eli-
giniy
a8 y
linkme
i
eikalauja
da
specialiy
is o iniy
bei
ling is iniy
y ineji-
mu“
(Palionis
1994:
97).
Pas a asis
eiginys
ne
ik
paai8kina,
kodel
Palionis
ne-
linkes
p iim i
adicinés
as y
kalbos
e mino,
be
uo
paciu
i
kelia
daugiausia
abejoniu,
nes
laiky i
XVIII
a.
ka alikiSky
a8 y
kalba
kazkokiu-nauju
ei8kiniu,
nesusiejus
jos
su
adicine
as y
kalba,
man
odos,
né a
jokio
pag indo
del
d ie-
ju
p iezasciu.
Pi miausia,
sunykus
y ie iskam
aSomosios
kalbos
a ian ui,
isi
XVIII
a.
pi mosios
pusés
au o iai
p adeda
o ien uo is
ij
idu inj
aSomosios
kalbos
a-
ian a,
ku is,
kaip
zinome,
Zemaiciy
yskupys éje
bu o
a ojamas
nuo
XVI
a.
pabaigos.
Dél
o
i
y ie isku
a ian u
pa asy os
J.
Jakna iciaus
e angelijos
1705
m.
su idu ie inamos.
An a
p iezas is,
kodél
XVIII
a.
aS y
kalbos
negalima
laiky i
nauju
pada u,
y a
a,
kad
idu inio
asomosios
kalbos
a ian o
ly ys
am
ik a
p asme
bu o
kodi ikuo os
anoniminéje
1737
m.
g ama ikoje,
pa adin oje
Lie u os
kalby
isuma
pagal
Sios
kunigaikS ys és
pag indinés
a meés
désnius
ap agy a
i
pa uos a
uoliesiems
neopalemonams*
(K.
Eigmino
e imas).
Ja
>
Kad
a
adicija
nebu o
nu ikusi,
y a
pab ézes
i J.
Lebedys
sumany os
monog a ijos
apie
lie u iy
kalbos
a ojima
XVII-XVIII
a.
ieSajame
gy enime
agmen uose
(Lebedys
1976:
20).
135
neZinomas
au o ius
p adeda
aip:
,,Sio
menko
da bo
an a8 é
odo,
kad
&i
a -
me
(kiek
y a
Zinoma)
isoje
Lie u oje
y a
isy
p iim a.
No s
dél
ie y
i ai umo
kai
ku
i
kalba
j ai uoja,
aciau
iek
mazai,
kad
aip
(kaip
Gia
pa agy a)
kalban-
iji
apie
didingus
die o
da bus
isu
sup as
i
mielai
klausys.
Todél
éia
ap a i
ki as
a mes
nebi y
eikalo“
(Uni e si as
1981:
61).
No s
miné os
g ama ikos
au o ius
nenu odo
kokia
a
a mé,
be
jos
y iné ojas
K.
Eigminas
nus a é,
jog
»Uni e si o
a més
pag inda
suda o
as
Lie u os
plo as,
ku iame
p adeda
mai-
sy is
aka y
aukS ai¢iy
Siauliskiy
i
y y
aukS ai¢iy
pie iniy
pane éZziskiy
a més
ypa ybes*
(Eigminas
1981:
38)
i
jokiy
zemai isky
o my
(Z .
Jonikas
1952:
111)
joje
né a.
Vadinasi
Sioje
g ama ikoje
pa eik os
idu inio
asomosios
kalbos
a-
ian o
ly ys,
ano
P.
Joniko
,, ebu o
am
ik os
gai és,
odanéios
bend a
a mine
k yp ]
pi miausia
o
amZiaus
eliginiy
a8 y
kalbai*
(Jonikas
1987:
128).
Be
a ski as
klausimas,
kaip
ki y
a miy
a s o ams
pa yko
Gia
pa eik y
lyciu
laiky-
is,
juoba
kad
dauguma
XVIII
a.
eliginiy
aS y
au o iy
bu o
kile
i8
Zemai ijos.
Sup an ama,
kad
jiems
i8 eng i
gim osios
a més
ypa ybiy
bu o
sunku,
no s
i
jie
XVIII
a.
pi moje
puséje
s engeési
o ien uo is
j
idu inj,
jau
u éjusj
ge o
sim -
mecio
adicija,
a8omosios
kalbos
a ian a.
Bi en
dél
o,
man
odos,
XVIII
a.
as y
kalba
galima
adin i
adicine
as y
kalba.
P adzioje
bu o
miné a,
kad
labiausiai
j
akis
k in an is
XVIII
a.
as y
kal-
bos
b uozZas
y a
sla izmy
(ypaé
polonizmy)
pagauséjimas,
dazniausiai
aiski-
namas
aukS uomenés
i
ka aliky
d asininky
lenkéjimu.
I
i inama,
jog
,,lenky
kalbai
a s e i
iko
ada
i
gabesniy,
ge ai
lie u iy
kalba
mokanéiy
agy oju,
ku ie
bi y
galéje
p iside i
i
p ie
lie u iy
kalbos
kul ii os
kélimo,
jos
pazan-
gos“
(Jonikas
1987:
126).
Su
panaSaus
pobidzio
eiginiais,
odos,
galima
su-
ik i
ik
i8
dalies.
Zinoma,
e inan
XVIII
a.
as y
kalba
ik
aisyklingumo
bei
g ynumo
k i e ijais,
i8
ik yjy
ji
pasi odys
p as a.
Be
leksiniy
skoliniy
gausu-
mas
da
ne odo,
kad
XVIII
a.
au o iai
bu o
ge okai
p imi ge
lie u iy
kalba.
Jeigu
jie
bu y
bu e
p imi S¢
a
p as ai
mokéje
gim aja
kalba,
a
i8
ka o
u é-
ume
pas ebé i
mo ologijoje.
Deja,
aki aizdziy
p imi gimo
a
p as o
kalbos
mokejimo
pozymiy
Siame
lygmenyje
né a.
Be
o,
kol
ne u ime
k uop&<iy
se-
nujy
as y
sin aksés
s udijy,
negalima
eig i
(o
uo
labiau
pa iké i),
kad
XVII
a.
aS uose
a si ado
nemazZai
i
nelie u isky
ino aciniy
sin aksés
kons ukcijy
(plg.
Palionis
1995:
164),
nes
ik
i8 y us
XVI-XVII
a.
a8 uose
a ojamas
nelie u iskas
kons ukcijas
i
jas
palyginus
su
XVIII
a.
a& y
nelie u iskomis
kons ukcijomis
bi y
aisku,
a
jy
padaugéjo
i
kiek
padaugéjo.
Galbi
pasi-
gesdamas
pana&iy
y inéjimy
i
engdamas
ap io iniy
eiginiy,
a sa gesnis
y a
P.
Jonikas.
Ap a damas
lenkybiy
pagauséjimg
XVIII
a.
a8 uose,
jis
aSo:
,,Dau-
giausia
lenkybiy
y a
zodyniniy
iek
ikybinése
knygose,
iek
juoba
miné uose
publicis iniuose,
poli iniuose
aS uose,
ku ,
lie u iy
kalbai
nesan
da
aip
p i-
aiky ai
i ai ioms
specialioms
kul i inio
i
poli inio
gy enimo
a i auk inéms
sa okoms,
kaip
kad
jau
ada
bu o
p i aiky a
lenky
kalba,
pa eko
nemazZa
len-
kisky
Zodziy
okioms
sa okoms
nusaky i.
Ma
Zodyninis
ku ios
kalbos
sluoks-
136
nis
y a
daug
leng iau
pa eikiamas
s e imy
kalby
negu
jos
g ama iné
sanda-
a“.
(Jonikas
1987:
127).
Taigi,
nea me us
lenky
kalbos
i akos,
man
odos,
galima
kel i
klausima,
a
okio
polonizmy
an plidzio
negaléjo
paska in i
da
i
ki os
p iezas ys?
Ma
senosios
lie u iy
li e a i os
y iné ojai
y a
nu ode,
kad
Lenkijoje
XVII
a.
i
XVIII
a.
p adzioje
labai
iSpopulia éjo
maka oniné
ki yba,
ku i
,,gy a o
da
anks y ojo
S ie imo
laiko a piu“
(Pa iejiiniene
1992:
217),
i
kad
Sios
kii ybos
pi mujy
bandymy
bi a
jau
XVI
a.
Vadinasi,
Lenkijoje
iSpopulia éjusi
maka o-
niné
ki yba
ch onologiskai
su ampa
su
lie u iSky
aS y
kalbos
deg adacija“,
juo
labiau,
kad
in ensy us
polonizmy
sk e bimasis
j
lie u iy
kalba
ik iausiai
p asidéjo
da
XVII
a.
an ojoje
puséje.
J
uk
pe
du
—
is
XVIII
a.
deSim mecius
ju
negaléjo
iek
daug
a si as i.
Todél,
a odo,
siuo
laiko a piu
iSpopulia éjusia
maka onine
kii yba
bi y
galima
laiky i
iena
i8
p ieZasCiy,
ska inusiy
poloniz-
mu
an plidi
j
o
me o
lie u iSkus
aS us.
Zinoma,
eliginé
XVIII
a.
li e a ii a
ge okai
sky ési
nuo
o
me o
maka oninés
ki ybos,
be ,
kaip
odo
naujausi
se-
nosios
lie u iy
li e a ii os
y inéjimai,
XVIII
a.
lie u i8kus
eliginius
aS us
dau-
giau
a
maziau
y a
pa eikusios
o
me o
,,li e a i ines
mados“
(plg.
Radze icius
1997
:
319-327;
Te eSkinas
1992
:
104-163).
Be
o,
aip
gal o i
galbi
leis y
i
da
ienas
ak as.
S ambiausiuose
i8likusiuose
XVIII
a.
ank aS iniuose
lie u-
isky
pamoksly
inkiniuose ,,Con iones
li anicae“
(apie
1720
m.)
i
K.
Lukaus-
ko
,,Pamoksle
isz
P isakimu
Diewa“
(1797
m.),
ku ie
y a
ski i
eiliniam
ikincia-
jam,
als ieciui,
andame
lo ynisky
ci a y
i§
Biblijos,
pa is ikos
bei
zymesniuju
eology
da by.
Sa aime
sup an ama,
kad
eilinis
klausy ojas
jy
negalejo
sup as-
i.
Dél
o
pamokslininkas
jas
bu o
p i e s as
a ba
iS e s i,
a ba
umpai
pe eik-
i
ju
min j.
Taip
miné uose
inkiniuose
i
da oma.
Be
a p
Siy
d ieju
Sal iniu
Siuo
poZi i iu
y a
labai
ySkus
ski umas.
NeZinomas
,,Con ines
li anicae“
au-
o ius
lo ynisky
ci a y
a oja
kelis
ka us
daugiau
negu
K.
Lukauskas.
Pas a o-
jo
pamoksluose,
pa a’y uose
XVIII
a.
gale,
jy
y a
palygin i
nedaug.
Todél
gali-
ma
j a i,
kad,
lo yny
kalbai
p a andan
sa o
anksCiau
u é as
pozicijas,
am
ik a
p asme
jos
ie a
lie u iskuose
aS uose,
ypa¢
leksikos
lygmenyje,
del
ma-
ka oninés
kii ybos
i akos
uzémé
uo
me u
populia esné
i
a imesné
lenky
kal-
ba.
Ta
i8
dalies
ody y
i
M.
AlSausko
(Ol8e skio)
,,B oma
a e a
ing
iecnas-
i,
ku ioje
andame
ne
ik
lo ynisky
ci a y,
be
e ka Ciais
g e a
skolinio
pa a -
o a
i
lie u i8ka
jo
a i ikmenj.
Be
a
Sis
spéjimas
u i
pag indo,
paaiskes
ik
po
i8samesniu
ilologiniy
i
kul ii os
is o ijos
y inéjimu.
Da
ka a
g iZ an
p ie
lenky
kalbos
a ba
iksliau
bi y
saky i
p ie
Lie u oje
a o o
jos
a ian o
,,polszczyzna
li ewska“
(apie
jj
placiau
Z .
Zinke icius
1988:
115-127)
i akos
lie u i8kiems
XVIII
a.
aS ams,
eikia
pazymé i,
jog
jis
uo
me-
u
bu o
apes
p es izine
kalba
—
jo
p amok i
s engesi
isi.
Todel
su
Siuo
lenky
kalbos,
kaip
p es izinés
kalbos
s a usu,
gali
bi i
susije
,,aukS ojo“
bei
,,zemojo“
s iliy
eikala imai.
Visai
galimas
daik as,
kad
XVIII
a.
lie u iSky
aS y
au o-
iams
galéjo
a ody i,
jog
aSy i
apie
d asi8kus
dalykus
aip,
kaip
kalbejo
eiliniai
137
als ieciai
ne iko,
nes
jie
kalbéjo
niekinama
,,chlopy
kalba“,
ku i
p iklausé
,,ze-
majam*
s iliui.
No édami
suku i
lie u i8ky
aS y
,,aukS ojo“
s iliaus
a ian a,
XVIII
a.
au o iai
samoningai
galéjo
p ikaiSio i
p es izinés
lenky
kalbos
Zodziu.
Be
ai
i gi
y iné ini
dalykai.
Apibend inan
no isi
pasaky i,
kad
Siomis
pas abomis
siek a
ieno
ikslo:
a k eip i
y iné ojy
démesj
j
XVIII
a.
ka alikiskus
aS us
i
pabandy i
sus elnin-
i
a
mUusy
li e a i oje
isigaléjusiq
nega y ia
nuomone
apie
juos.
Juk
XVIII
a.
aS ai
aip
pa
y a
musy
kul i os
dalis
i
jy
negalima
iSb auk i
i§
lie u iu
aS ijos
aidos.
XVIII
a.
ka alikiSkus
aS us
eikia
e in i
ne
i§
daba iniy
kalbos
kul i-
os
pozicijy,
be
kalbos
is o ijos
aspek u
i
ne
ik
kons a uo i
skoliniy
gausuma
juose,
be
pi miausia
pabandy i
i8siaiSkin i
isas
p ieZas is,
nulémusias
jy
a si-
adima.
Gau a
1998
03
17
LITERATURA
Eigminas
K.
1981:
Kalbos
Sal iniai
i
a minis
pama as.
—
Uni e si as
Ling a um
Li aniae.
Vilnius:
Mokslas,
1981.
23-38.
Jonikas
P.
1952:
Lie u iy
kalbos
is o ija,
Chicago.
Jonikas
P.
1987:
Lie u iy
kalba
i
au a
amiziy
bii yje,
Chicago:
Li uanis ikos
ins i u o
leidykla.
Ju ginis
J,
LukSai é
I.
1981:
Lie u os
kul i os
is o ijos
b uozai:
Feodalizmo
epocha.
Iki
aS uoniolik ojo
amziaus,
Vilnius:
Mokslas.
Lebedys
J.
1976:
Lie u iy
kalba
XVII-XVIII
a.
ieSajame
gy enime,
Vilnius:
Mokslas.
Palionis
J.
1994:
[Rec]
Zigmas
Zinke iéius.
Lie u iy
kalbos
is o ija
IV.
Lie u iy
kalba
XVIII-XIX
a.
-
Bal is ica 27(2),
Vilnius,
96-100.
Palionis
J.
1995:
Lie u iy
aSomosios
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla.
Pa iejuniené
E,
1992:
P.
Roizijaus
maka onikas
,,Apie
keliong
pe
Lie u a“.
—
Senoji
Lie-
u os
li e a i a
1.
Senosios
li e a ii os
Zan ai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
lei-
dykla,
216-222.
Radze icius
A.
1997:
Senosios
lie u iy
li e a ii os
i
kul ii os
aki aéiai,
Kaunas:
Aes i.
Te eSkinas
A.
1992:
S iliaus
i
Zan o
p oblemos
M.
AlSausko
i
K.
Lukausko
pamoksluose.
—
Senoji
Lie u os
li e a ii a
1.
Senosios
li e a ii os
Zan ai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pedijy
leidykla,
104-163.
Uni e si as
1981:
Uni e si as
Ling a um
Li aniae,
Vilnius:
Mokslas.
Zinke icius
Z.
1988:
Lie u iy
kalbos
is o ija
3.
Senyjy
as y
kalba,
Vilnius:
Mokslas.
Zinke icius
Z.
1990:
Lie u iy
kalbos
is o ija
4.
Lie u iy
kalba
XVIII-XIX
a.,
Vilnius:
Mokslas.
UBER
DIE
SCHRIFTSPRACHE
DES
18.
JAHRHUNDERTS
Zusammen assung
Im
o liegenden
Bei ag
we den
zwei
P obleme
e é e .
Zue s
wi d
da au
hingewiesen,
da8
ii
die
Bezeichnung
de
Sch i sp ache
des
18.
Jah hunde s
gegenwa ig
zwei
Te mini
e wende
we den:
die
,,Ki chenkoine“/
,,bazny iné
koiné“
(J.
Palionis)
und
_,,die
adi ionelle
Sch i sp ache*/
,, adiciné
aS y
kalba“
(Z.
Zinke icius).
Dabei
e e en
wi
den
S andpunk ,
138

da8B
de
Te minus
,, adi ionelle
Sch i sp ache“
o zuziehen
sei,
da
e
dem
Wesen
diese
Sp ache
che
en sp eche.
Wei e hin
e suchen
wi
zu
beg iinden,
daB
das
Vo liegen
de
ielen
Polonismen
in
de
li auischen
Sch i sp ache
des
18.
Jah hunde s
nich
du ch
die
ungeniigenden
li auischen
Sp achkenn nisse
de
Au o en
zu
e kla en
sei
sonde n
du ch
das
P es ige
des
Polnischen
als
Modesp ache
de
Li e a u .
139