moke i,
la ikas,
oli,
sd us,
i8
ienos
pusés,
i
s.
sl.
mogo,
logs,
us.
dals,
s.
sl.
sy e,
i§
an os
(p.
108-110),
a s o auja
ski ingoms
Saknims.
Dél
ski ingo
Saknies
okalizmo
aip
pa
negalima
e imologiskai
sie i
lie .
glodus
i
la .
gluds
(p.
109),
lie .
b éz i
i
b aak i
(p.
114).
Kilmés
san ykis
a p
lie .
naémas
i
dims is
»Ho ( aum),
Gu “
(p.
109),
iesa,
y a
neaiSkus'®,
be
nea mes ina
galimybé,
kad
namas,
la .
nams
u i
sa a ankiska
Saknj
‘nem-.
S.
sl.
epe a i
i
us.
p yska o
aip
pa
ge iau
nesie i
su
lie .
d ebé i
i
us.
b yzga e,
(p.104-105),
be
laiky i
a ski o-
mis
Saknimis’’.
Lie .
s azdas,
la .
s azds
i
sl.
“d ozd»
Zodzio
p admens
p iebalsiy
ski uma
(p.104)
eikia
aiSkin i
Siebso
désniu.
Lie .
geis i
ne u i
“-ds-
(p.
100),
be
y a
sude as
iS
Saknies
geid-
i
bend a ies
o man o
“- (e)i,
odél
mo emy
sandii oje
y a
‘-d -
(>"- ->-s -).
P.
94
eigiama,
kad
pi S as,
s.
sl.
p es e
u i
lie .
§,
sl.
s
i&
“k’,
o
p.
115
jie
p iski i
p ie
zodziy,
ku ie
lie u iy
kalboje
u i
§,
kilusj
i8
ide.
“s
po
.
P.
293
nu ody a,
kad
o
kamieno
gen.
sing.
galiiné
*-a
( ilko,
s.
sl.
leka)
y a
i8
ide.
‘-ds,
p.
210
.
eisingai
j odinéjama,
kad
ai
senoji
ablia y o
galiiné
(‘-dd).
P.
178-179
y a
suomiu
paimen
,,Hi “,
p.
208
jau
eisingai
nu ody a
piemen.
P.
179
andame
p .
menschon
,,des
Fisches“,
p.
263
eisingai
,,des
Fleisches“.
P .
gun -
wei
neé a
1.
Plu .
(p.
69).
Vie oj
lie .
aisy i
(p.
96),
p .
sachis
(p.
101),
s.
indy
ugnis
(p.
110),
lie
aisy is
(p.
116),
la .
ba i
(p.
141),
lie .
si
iend
S iesa
(p.
226),
ins .
sing.
badu
(p.
227,
isn.
269),
gen.
dual.
D iji
ka ig
(p.
260.
i8n.
330)
u i
bu i
a i inkamai
aiy i,
sackis,
dgnis,
ausy is,
ba ,
s
iena
s iesa,
badi ,
d ijij
kad iy.
Simas
Ka aliiinas
KALBININKES
SUGRIZIMAS
Tama a
Buch.
Opuscula
Li huanica.
Wyda
Wojciech
Smoczynski,
Wa -
szawa,
1998:
Ka ed a
Jezykoznaws a
Og6lnego
i
Bal ys yki
Uniwe sy e u
Wa szawskiego,
381
p.
Zinoma
miisy
ge manis é
Ina
Meiksinai é
neseniai
paskelb uose
a simini-
muose
apie
sa o
sese j
Tama a
Buchieng
ci a o
jos
laisko
Romoje
gy enusiam
monsinjo ui
Vincen ui
Mince iciui
is auka:
,,I
ka
gi
as
gy enimas
su
manimi
da o!
Juk
a&
isuome
ik
no éjau
gy en i
Kaune,
aik8cio i
Nemuno
k an ais,
eikejo
man
pu’ynu,
eZe uy,
ylos,
kodél
gi
man
eikéjo
gy en i
j ai iuose
k a’-
uose,
a p
j ai iy
zmoniy,
kalbé i
j ai iomis
kalbomis
i
—
Siuo
me u
—
ne ek i
F eankel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e busch,
I,
Heidelbe g—Go ingen,
1962,
483.
"@Macmep
M.
ICPHIII
(1987)
391,
IV
(1987)
99.
252
penk os
pilie ybés“
'.
Sie
zodziai
i8
ik yjy
eisingai
apibidina
agizmo
i
ne-
leng y
isbandymy
kuping
alen ingos
lie u iy
kalbos
y éjos
gy enima.
Gimusi
(1923
07
03)
Ma ko
Sagalo
mies e
Vi ebske.
Véliau
su
Seima
g izusi
i
sa o
é y
zeme
Lie u a.
Lankiusi
Kauno
Vokie¢iy
gimnazija.
B andos
a es a a
ga usi
jau
lie u iskoje
gimnazijoje
1941
m.
bi zelio
21d.
Jau
ki a
y a
p asidéju-
sio
ka o
nubloks a
j
olima
Rusijos
uzkampj,
di busi
ak o ininke,
s udija usi
ge manis ika
Go kyje.
Pi maisiais
poka io
me ais
akademiko
Vik o o
Zi muns-
kio
aspi an e
Lening ado
uni e si e e,
paskui
dés y oja
Vilniaus
uni e si e e
i
Celiabinsko
pedagoginiame
uni e si e e.
Vél
Lie u oje
i
kele i
da bo
me ai,
daug leme
jaunos
mokslininkés
olesniy
y inéjimy
k yp i,
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u e’.
Kiek
ilgiau
(1957-1967
m.)
Va Su os
uni e si e o
docen-
e.
Li uanis ikos
ku sai
aip
pa
skai y i
So bonos
i
Cikagos
uni e si e uose.
Sunkiais
gy enimo
a psniais,
ypa¢
gy endama
Pa yzZiuje,
pa y usi
biciuliska
Zy-
maus
semio iko
Algi do
Juliaus
G eimo,
monsinjo o
Vincen o
Mince iciaus
i
ki y
d asing
i
ma e ialing
pa ama.
Nepalankiy
aplinkybiy
(apie
jas
Lie u oje
nedaug
kam
bu o
Zinoma)
e s a
nuola
keis i
Salis
i
da ba,
daznai
gy en i
a ski ai
nuo
Seimos,
paki s a
sunkios
ligos
Tama a
Buchiené
mi é
1970
m.
asa-
io
7d.
Hai oje
(Iz aelis).
Jai
éjo
da
ik
ke u iasdeSim
sep in ieji...
Kiek ienas
lie u iy
kalbos
y iné ojas
u bi
su
dziaugsmu
ij
ankas
ims
ne-
seniai
Va Su os
uni e si e o
Bend osios
kalbo y os
i
bal is ikos
ka ed os
i8-
leis us,
ieno
zymiausiy
lenky
bal is o
Wojciecho
Smoczy iskio
suda y us
Tama-
os
Buchienés
ink inius
li uanis ikos
aS us.
Knyga
i
p asideda
suda y ojo
a -
siminimais
apie
Tama a
Buchieng.
Juose
labai
Sil ais
zodziais
jy
au o ius
p isi-
mena
sa o
moky oja,
apibiidina
jos
pedagogine
eikla
Va Su os
uni e si e e.
A ski ai
(No a
wydawnicza)
paaiskinamos
io
leidinio
suda ymo
i
pasi odymo
aplinkybes.
Knygoje
Opuscula
Li huanica
su ink i
be eik
isi
s a besni
Tama os
Buchie-
nés
li uanis iniai
da bai,
skelb i
i ai iy
Saliy
moksliniuose
leidiniuose.
Pa eikia-
mi
jie
omis
kalbomis,
ku iomis
bu o
publikuo i
pi ma
ka a:
okie¢iu
(15
da -
bu),
lenky
(13),
lie u iy
(3),
anglu
(2),
usy
(2),
p anciizy
(1).
Visi
skelbiami
da bai
knygos
suda y ojo
suski s y i
i
aS uonis
sky ius.
Sep yniuose
i8
ju
pagal
ema ika
apimamos
Sios
li uanis ikos
s i ys:
onologija,
akcen ologija,
eiksma-
zodzio
sis ema,
Mazosios
Lie u os
kalba
pagal
Danieliaus
Kleino
g ama ika,
K is ijono
Donelaicio
kalba,
Seiny
lie u iy
Snek os,
Seinu
onomas ika.
Su ink i
da bai
odo,
kad
jy
au o e
domino
iek
i ai iy
lie u iy
kalbos
eiskiniy
kilmé,
aida,
iek
jy
a osena
daba inéje
bend inéje
kalboje
a
a mése.
'Meiksinai é
I.
Ne
miisy
alia!“
—
Naujasis
Zidinys
—
Aidai
5-6,
1998,
311.
?
Tama a
Buchieng
di b i
moksline
bend ada be
Ins i u o
di ek o iui
Kos ui
Ko sakui
eko-
menda o
(1953
m.)
jo
jaunys és
d augas
i
o
me o
Knygy
iimy
di ek o ius
An anas
Ulpis
(1904-1981),
,,kilnios
Si dies
i
iSkilus
Zmogus,
isais
laikais
emes
uos,
kas
bu o
pe sekiojami“
(I.
Meiksinai és
zodziai).
253
AS un ojo
sky iaus
ijuose
s aipsniuose
nag inéjami
ge manis ikos
klausi-
mai.
Taciau
ik
pi masis
iS
jy
(Die
e lexi e
Kons uk ion
de
Ve ba
im
Go i-
schen),
galima
saky i,
g ynai
i$
ge manis ikos
s i ies.
Ki i
du
—
Zum
os p eussi-
schen
Deu sch
im
XVII-XVIII
Jh.
i
Rema ks
on
he
syn ac ic
in luences
o
Ge -
man
in
neighbou ing
non-
Ge man
dialec s
(beje,
pas a ojo,
kaip
i
ieno
onolo-
gijos
sky iaus
s aipsnio
bend aau o é
—
lenky
kalbininké
Zuzanna
Topoli iska)
—
siejasi
i
su
li uanis ika:
juose
y a
pas aby
apie
Mazosios
Lie u os
lie u iu
aS ija,
kai
ku iy
jos
kalbos
ypa ybiy
g e inimo
su
a i inkamais
okie¢iu
kalbos
eiskiniais.
Apsk i ai
Mazosios
Lie u os
ema ikai
ski i
da bai
suda o
gana
didele
Ta-
ma os
Buchienes
palikimo
dalj:
apie
Sio
k aS o
lie u iy
kalba
pagal
Danieliaus
Kleino
g ama ika
knygoje
paskelb i
6
s aipsniai
( ieno
bend aau o is
Jonas
Palionis),
0
didziojo
bu y
dainiaus
K is ijono
Donelaicio
kalba
nag inéjama
ne
7
s aipsniuose
i
u bii
mazai
kam
_
iki
Siol
Zino oje
pladioje,
be
nebaig oje
s udijoje
The
phonological
sys em
o
he
,,
Me ai“
by
Ch is ian
Donelai is
(p.
129-
199).
Sia
s udija
au o é
bu o
agiusi
lenky
kalba.
1974
m.
jos
angliSkas
e imas
(Li huanian
Phonology
in
Ch is ian
Donelai is)
paskelb as
Hai oje.
Deja,
os
paskelb as,
ne
specialis o
e s as
eks as
susilauké
kalbininky
p iekai8 u,
i
la-
bai
malonu,
kad
naujai
skelbiama
angliska
eks a
iipes ingai
pe zi i éjo
p o e-
so ius
Axelis
Hol oe as.
Lie u os
dialek ologai,
lie u iy
onomas ikos
y iné ojai
u i
p oga
da
ka a
a k eip i
démesj
j
ienoje
ie oje
sukaup us
kalbininkés
s aipsnius
apie
Seiny
k aS o
lie u iy
Snek as,
jdomius
Sio
k aS o
ie o a dzius,
ku ie
skelbiami
i
ap-
a iami
6
s aipsniuose.
Be
ki a
ko,
s aipsnis
apie
Seiny
i
Su alky
k aS o
upé-
a dzius
pa agy as
ka u
su
jzymiuoju
missy
kalbininku
Pe u
Joniku.
De é u
p imin i,
jog
Tama a
Buchiené,
di bdama
Va Su os
uni e si e e,
labai
susid au-
ga o
su
Seiny
k ai o
lie u iais.
Cia
ji
ka ais
p aleisda o
i8 isus
ménesius.
Vie-
nas
i§
Sio
s aipsnelio
au o iu,
lankesis
kalbininkés
namuose
Va su oje,
Lumum-
bos
ga eje,
pa y é,
su
kokiu
pasididzia imu
ji
s eciams
odyda o
Seinu
k as o
lie u iy
do ano as
s al ieses
i
lo a ieses,
aisinda o
juos
,,lie u isku“
medumi.
Knyga
baigiama
Jono
Palionio
anglu
kalba
1971
m.
pa aSy u
s aipsniu
Jn
memo y
o
Tama a
Buch,
kalbininkés
publikacijy
sa aSu,
dalykine
i
pa a dziy
odyklémis,
Seiny
i
Su alky
k aS o
ik iniy
ZodzZiy
sa a3u.
Beje,
i8
publikacijy
sa aso,
ku j
suda o
44
pozicijos,
ma y i,
kad
j
Opuscula
Li huanica
nejdé a
Ta-
ma os
Buchienés
1951
m.
Lening ade
apgin a
dise acija
Bozepamuaa
KOHCMpyKUUA
enazona
6
2epMaHCKUX
A3bIKaX,
a ski a
knyga
iSleis as
da bas
Die
Akzen uie ung
des
Ch is ian
Donelai is
(W oc aw
e c.,
1961,
147
p.),
s udija
Pi -
mosios
spausdin os
lie u iy
kalbos
g ama ikos
(bend aau o is
Jonas
Palionis),
paskelb a
knygoje
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika.
1653
me ai
(Vilnius,
1957)
i
5
smulkesni
s aipsniai
i8
j ai iy
pe iodiniy
leidiniy,
aip
pa
A siminimy
nuo-
upos,
paskelb os
Lie u oje
(P oskyna
3,
1989,
164-177)
i
pe spausdin os
Len-
kijoje
(Linguis ica
Bal ica
2,
1993,
301-313).
|
bibliog a ijos
sa asq
nei auk a
254
knygoje
spausdinama
miné oji
s udija
The
phonological
sys em
o
he
,,Me ai“
by
Ch is ian
Donelai is.
P o eso ius
Wojciechas
Smoczynskis,
ipes ingai
pa enges
Tama os
Buchie-
nes
(Buch)
Opuscula
Li huanica,
j
ilga
sa o
nuopelny
li uanis ikai
sa aSa
isi asé
da
ieng
labai
s a ia
pozicija.
Ka u
Sioje
knygoje
paskelb i
da bai
a si
sug a-
zino
jy
au o e
75-yjy
gimimo
me iniy
p oga
j
uos
k a& us,
ku iuos
ji
sa o
a
ne
sa o
alia
u éjo
palik i.
Kazys
Mo kiinas,
Algi das
Sabaliauskas
Regis e
zu
Zei sch i
ii
Ve gleichende
Sp ach o schung
Band
1-100
(1851-
1987).
Bea bei e
on
I o
Hajnal,
Ch is iane
Schae e ,
Ge ha d
Schau el-
be ge
und
Sabine
Ziegle .
He ausgegeben
on
Al ed
Bammesbe ge
Van-
denhoeck
&
Rup ech
in
Gé ingen,
1997,
324
p.
1987
m.
iSleis as
Zymaus
okie¢iy
ling is o
Adalbe o
Kuhno
1851
m.
is eig o
is o inés
lyginamosios
kalbo y os
zu nalo
,,Zei sch i
ii
Ve gleichende
Sp ach-
o schung“
100-asis
—jubiliejinis
—
omas.
Sis
omas
jo
edak o iy
Al edo
Bam-
mesbe ge io
i
Giin e io
Neumanno
bu o
aip
suda y as,
kad
skelbiami
25
s aipsniai
a spindée y
ak ualiq
indoeu opie iy
kalby
y imo
p oblema ika
bei
me odologija.
Reakcija
bu o
ne iké ai
palanki
—
pasi odé
keliolika
ecenzijy
i
Siaip
umpy
ap a imy,
ku iuose
bu o
isapusi8kai
j e in as
Sio
Zu nalo
aid-
muo
is o inei
lyginamajai
indoeu opie¢iy
kalbo y ai.
D i
ecenzijos
iSspausdin-
os
aip
pa
lie u iy
kalbo y inéje
spaudoje
—
V.
G ina eckio
,,Misu
kalboje“
(1988,
N .
6,
34-35)
i
V.
U budéio
»Bal is icoje“
(25,
1989,
188-190).
F ied i-
cho-Aleksand o
uni e si e o
[E langen-Nii nbe g]
p o eso ius
d .
Be nha das
Fo smannas
sa o
ecenzijoje
zu nale
,,Uni e si as“
(N .
12,
1988,
1329-1330)
pasi le
suda y i
isuo ing
egis a
(Gesam egis e ).
Kaip
Redak o iaus
p a a -
méje
pazymi
p o eso ius
d .
Al edas
Bammesbe ge is,
Sis
pasililymas
edak o-
iy
i
leidyklos
bu o
mielai
p iim as.
Die
deu sche
Fo schungsgemeinscha
inansiskai
padedan ,
p ie
egis o
su-
da ymo
pakai omis
di bo
d .
Ch is iane
Schae e
(Lais asis
Be lyno
uni e si e-
as),
d .
Sabine
Ziegle
(Wii zbu go
uni e si e as)
i
d .
I o
Hajnal
(Zii icho
uni e si e as),
o
p ie
su ink os
medziagos
a kymo
daug
p isidéjo
Ge ha das
Scha elbe ge is
(Zii icho
uni e si e as).
Techninis
da bas
bu o
a lickamas
Eichs a o
uni e si e o
Angly
ilologijos
i
lyginamosios
kalbo y os
ka ed oje,
ku iai
ado auja
p o eso ius
d .
Al edas
Bammesbe ge is.
Regis o
oma
su-
da o:
u inys,
p.
5-6,
edak o iaus
p a a me,
p.
7-8,
au o iy
odyklé,
p.
9-209,
dalyky
odykle,
p.
209-321,
i
zu nalo
edak o iy
sa aSas,
p.
323-324.
Au o iy
i
dalyky
odyklés
suda y os,
sup an ama,
al abe o
eilés
a ka.
Su aSy i
isu
au-
255