Priesagos „-ynė(s)“ vediniai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Daiva MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius PRIESAGOS -ynė(s) VEDINIAI „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ Lietuvių kalbos žodžių daryba nemažai tyrinėta tiek istoriniu, tiek sinchroniniu aspektu. Pasitelkus kompiuterius atsirado galimybė jos tyrimą paįvairinti, pvz., nagrinėti žodžių darybą dar ir statistiškai. Be abejo, rimta statistinė analizė nėra paprastas žodžių skaičiavimas, tačiau pradžioje pravartu turėti ir tikslius absoliučius bei santykinius žodžių darybos duomenis, nes iki šiol tikslios statistikos nebuvo. Dirbant su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiuteriniu variantu (toliau – DLKŽ(k)), norėta paskaičiuoti, kiek jame apskritai yra tam tikros priesagos vedinių, kaip jie pasiskirsto pagal bendrąsias darybos reikšmes, iš kokių kalbos dalių ir kokios struktūros pamatinių žodžių yra padaryti, ar pakitęs (ir kaip) jų darybos pamatas ir pan. 1. Bendrieji duomenys DLKŽ(k) 189 žodžiai baigiasi -ynė1. Rūgštynė ir stýpynė dėl dvejopo kirčiavimo pateikti po du kartus. 11 atvejų (5,82%) tai nėra priesagos -ynė vediniai: aguõntrynė, dynė ntk., gadýnė psn., linãmynė, mynė, pynė, plýnė, šeivãtrynė, trynė, urkštýnė ir žvýnė. 2 vietos pavadinimai sudaryti su sudėtine priesaga -umynė: klampumynė, tankumynė. Dar 3 žodžiai turi priesagą -ynė, tačiau nėra jos vediniai – tokie buvo jų pamatiniai žodžiai, t.y. priesaga -ynė buvo darybos formantas ankstesniame darybos žingsnyje, pvz., papušynė (: pušynas), protėvynė (: tėvynė) ir gūndotrynė (: nótrynė). Taigi lieka 173 žodžiai – priesagos -ynė vediniai. Tai sudaro 91,53% visų žodžių su šiuo baigmeniu ir 98,30% visų žodžių, turinčių šią priesagą. 20 daugiskaitinių daiktavardžių yra priesagos -ynės vediniai. Žodis rūgštynės (2, 1) dėl dvejopo kirčiavimo DLKŽ(k) pateiktas du kartus. 2. Vediniai pagal darybos kategorijas Prieš skirstant šios priesagos vedinius į darybos kategorijas ir aiškinantis, kiek vedinių sudaro vieną ar kitą kategoriją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1 Be abejo, tokiam duomenų kiekiui statistiškai tirti kompiuteris nereikalingas, tačiau, tarkim, priesagos -imas daiktavardžių DLKŽ(k) yra apie 14,5 tūkstančio. Tad tiriant priesagos -ynė vedinius tiesiog norėta patikrinti kai kurias darbo su kompiuteriu galimybes. 218 dažnai vienas ir tas pats, tik kelias reikšmes turintis, žodis darybos požiūriu gali priklausyti kelioms darybos kategorijoms, pvz., nakvynė 1. „nakvojimo vieta“, 2. „nakvojimas“. Todėl tiriant vedinių darybos statistiką svarbus ne tik pačių žodžių, bet ir jų reikšmių skaičius. Šiame straipsnyje žodžiui kuria nors viena jo reikšme pavadinti vartojamas sememos terminas, skiriant nuo apskritai išvestinio žodžio, kuris gali turėti ir daugiau reikšmių. Tokių priesagos -ynė sememų DLKŽ(k) yra 228. Pereinant prie veiksmažodinių priesagos -ynė(s) vedinių aptarimo – pora pastabų dėl žodžio dilgynė. DLKŽ(k) jis pateikiamas kaip dvireikšmis žodis: 1. žr. d i l g ė l ė (bot. „piktžolė, vaistinis, pluoštinis augalas, kurio stiebas ir lapai turi dilginamųjų plaukelių (Urtica)“); 2. žr. d i l g ė l y n a s („vieta, kur prižėlę dilgėlių“). LKŽ II 549 tai irgi yra dvireikšmis žodis, tik reikšmės pateikiamos kiek kitaip: 1. „dilgėlių krūmas“; 2. „dilgėlė“, nors pirmosios reikšmės pavyzdžiai – Dilgynei radau vištą periant Ds. ir kt. – tiktų ir vietos reikšmei iliustruoti. Taigi čia galima įžiūrėti esant du homonimus, kurie ne tik skiriasi bendrąja darybos reikšme, bet ir yra padaryti iš skirtingų kalbos dalių žodžių: dilgynė „dilgėlė“ reiškia veikėją arba ypatybės turėtoją (žiūrint, ką laikysime pamatiniu žodžiu – veiksmažodį dilginti ar būdvardį dilgus), o dilgynė „dilgynas“ – vietą, jo pamatinis žodis yra daiktavardis dilgė. Abejojant, ką laikyti pirmojo homonimo pamatiniu žodžiu, jis į statistiką neįtraukiamas2. 2.1. Priesagos -ynė vediniai gali remtis veiksmažodžiais ir vardažodžiais (daiktavardžiais ir būdvardžiais). Iš veiksmažodžių padaryti 72 vediniai, turintys iš viso 116 reikšmių. Tai sudaro atitinkamai 41,62% visų su šia priesaga padarytų žodžių (skaičiuojant sememas – 51,10%). Vardažodžiais remiasi 101 žodis, turintis iš viso 111 reikšmių (58,38% ir 48,90%). Krinta į akis tai, kad veiksmažodinių ir vardažodinių vedinių santykis, skaičiuojant žodžius ir sememas, nesutampa. Skaičiuojant žodžius, priesagos -ynė veiksmažodiniai ir vardažodiniai vediniai pasiskirsto apytikriai santykiu 4:6, o skaičiuojant sememas – maždaug per pusę. Beveik 10% skirtumas susidaro dėl to, kad iš veiksmažodžių padaryta daugiau keliareikšmių žodžių nei iš vardažodžių. Taip yra todėl, kad veiksmažodiniams vediniams būdingos darybos kategorijos nuo seno yra susijusios – veiksmų, veiksmo rezultatų, įrankių, vietų, veikėjų pavadinimai dažnai daromi su tais pačiais afiksais (plg. DDR 18, 232). Vardažodiniai vediniai daug dažniau nei veiksmažodiniai DLKŽ(k) turi tik vieną reikšmę (plg. atitinkamai 92,16% ir 60,44%). Minėta, kad DLKŽ(k) yra 20 daugiskaitinių priesagos -ynės vedinių. Žodis rūgštynės padarytas iš būdvardžio, kiti 19 – veiksmažodiniai vediniai. Vienas jų – stumdynės – turi dvi reikšmes – 1. „spūstis“; 2. „peštynės, susistumdymas“. 2 Toliau abejotinos darybos vediniai į statistiką taip pat neįtraukiami, procentai skaičiuojami remiantis tik aiškios darybos pavyzdžiais. 219 2.2. P. Skardžiaus darbe (LKŽD 270–272) tik trumpai ir labai apytikriai nurodomos pagrindinės priesagos -ynė(s) vedinių darybos reikšmės. Iš V. Urbučio daiktavardžių darybos skyriaus „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (toliau – LKG) sužinome, kad priesagos -ynė(s) vediniai apskritai gali būti: veiksmažodžių abstraktai (NA), veikėjų3 (NAg), ypatybės turėtojų4 (NAt), įrankių (NI), vietų (NL), kuopiniai (NC) ir švenčių bei apeigų pavadinimai (NF)5. NAt (LKG I §596 15), §597 2)) ir NC (LKG I §730 4)) būdingi vardažodiniams, NA (LKG I §443), NAg (LKG I §515), NL (LKG I §642) ir NF (LKG I §738 1)) – veiksmažodiniams, o NL (LKG I §668) – tiek vardažodiniams, tiek veiksmažodiniams vediniams. Pereinant prie veiksmažodinių vedinių statistikos apžvalgos – keletas pavyzdžių, kurių skyrimas vienam ar kitam darybos tipui kelia abejonių. Gužynė šnek. „pasilinksminimas, pašokis, vakarėlis“ – galėtų būti NA, tačiau plg. gėrynė „svaigalų gėrimas, išgertuvės“ – NF (LKG I §738 1)). Maišalynė 1. „iš įvairių produktų sutaisytas valgis“ bei makalynė 2. „prastas, sumaišytas valgis“ veikiausiai yra NR arba sukonkretėjęs NA. LKG nenurodoma, kad veiksmažodiniai vediniai su šia priesaga galėtų reikšti veiksmo rezultatą, tačiau jau minėta, kad NA, NR, NI, taip pat NL ir NAg yra glaudžiai susiję, ir kartais sunku vienareikšmiškai nustatyti, kuriai darybos kategorijai vedinys priklauso. Valgius reiškiantys vediniai maišalynė ir makalynė čia laikomi NR. Maišalynė 2. „sąmyšis, netvarka“ bei makalynė 3. prk. „sąmyšis, maišatis, netvarka“ skaičiuojami kartu su NA. Priklausančiu šiai darybos kategorijai laikomas ir vedinys kamšalynė, DLKŽ(k) paaiškintas vienu žodžiu – „kamšatis“, o šis savo ruožtu reiškia susikimšimą, spūstį. Tiesa, LKG I §668 panašus vedinys kamšynė (kimšynė) „susikimšimas, kamša“ pateiktas šalia kitų vietos pavadinimų. P. Skardžius (LKŽD 270) žodį kamšynė „susikimšimas, spūstis“ laiko NA. Pādanỹnė 2. kuop. „padargai, įrankiai“. Nors ir pažymėtas kuop., šis vedinys, matyt, laikytinas NI. Kuopiniai priesagos -ynė(s) vediniai paprastai remiasi daiktavardžiais (āvalynė, bimbalynė, patalynė ir t.t.). LKM 80 teigiama, kad iš veiksmažodžių kuopiniai pavadinimai nedaromi. Kita vertus, NC (tiesa, daugiausia būtent vardažodiniai) labiausiai siejasi su vietų pavadinimais (LKŽD 271, LKG I §725), o šie gali būti daromi ir iš veiksmažodžių, plg. knibždynė 3 LKG jie dar vadinami ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais. 4 LKG vartojamas vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimas. 5 Sutartinis žymėjimas remiasi lotyniškais darybos kategorijų pavadinimais: NA – nomina actionis, NAg – nomina agentis, NAt – nomina attributiva, NR – nomina resultativa, NI – nomina instrumenti, NL – nomina loci, NC – nomina collectiva ir NF – nomina feriarum et ritualia. Straipsnyje dar vartojamos santrumpos NL(C) (žymi vietų pavadinimus, kartu turinčius ir kuopinę reikšmę) bei NLgr (reiškia „grynuosius“ vietų pavadinimus). 220 „judanti, krutanti daugybė“, makalynė 1. „skysta purvynė, dumblynė“, makasynė „t.p.“, marmalynė 1. „purvynas“; 2. „klampynė, liūnas“, mirgalynė „mirgančių daiktų daugybė“ – šie vediniai čia skaičiuojami kartu su vietų pavadinimais, kaip ir LKG. Straipsnio pabaigoje pateiktose lentelėse tokio pobūdžio vediniai iš visų vietų pavadinimų išskirti santrumpa NL(C), tačiau kartu su kitais („grynaisiais“, neturinčiais kuopinės reikšmės atspalvio) vietų pavadinimais sudaro bendrą NL darybos kategoriją. Sėdynė reikšmė „vieta vežime atsisėsti, pasostė“ LKŽD 271, LKG I §642, turbūt ir LKMA 65 bei LKM 78 (nes čia šio žodžio reikšmė nenurodoma), laikomas įrankio pavadinimu. Tačiau vargu ar šis žodis reiškia įrankį reikšme „sėdimoji kūno vieta, užpakalis“. Galbūt tai yra vietų pavadinimai (abiem atvejais)? Šiaip jau įrankių pavadinimai linkę virsti vietų pavadinimais (ne vien lietuvių kalboje), jie daromi su tomis pačiomis priesagomis (plg. DDR 208). Antra vertus, jau minėta, kad šios priesagos vietų pavadinimai dažniausiai kartu reiškia ir daiktų sankaupa (nors tai labiau būdinga vardažodiniams priesagos -ynė(s) vediniams). Šiuo atveju to nėra. Tad pirmąja, „pasostės“, reikšme šis žodis skaičiuojamas kartu su vietų pavadinimais, o antroji semema, kaip ir gužynė, į statistiką neįtraukiama. 2.3. Taigi veiksmažodinių priesagos -ynė(s) vedinių pasiskirstymas į žodžių darybos kategorijas tiriamas remiantis 114 DLKŽ(k) pateiktų aiškios darybos vedinių (sememų). 1-osios lentelės duomenys rodo, kad beveik pusę (42,98%) aptariamųjų vedinių žodyne sudaro įrankių pavadinimai (pvz., griežynė, laidynė), o veiksmų pavadinimų (pvz., kaitalynė, lojynė) yra šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (12,28%). Antra vertus, tarp daugiskaitinių priesagos -ynės vedinių vyrauja veiksmažodžių abstraktai (90,00%, pvz., badynės, gaudynės ir kt.). Tokia didelė jų dalis kiek pakeičia ir bendrą statistinį vaizdą – veiksmų pavadinimų tarp priesagos -ynė(s) vedinių yra beveik ketvirtadalis (23,88%). Ši darybos kategorija pakyla iš ketvirtos į antrą vietą, pralenkdama vietų ir veikėjų pavadinimus (atitinkamai 18,66% ir 17,16%). Pastarųjų dviejų kategorijų bei veiksmo rezultatų pavadinimų daugiskaitinių pavyzdžių DLKŽ(k) nėra. Apie 3/4 iš veiksmažodžių padarytų vietų pavadinimų žymi tik vietą ir neturi papildomo kuopinės reikšmės atspalvio, pvz., čiuožynė, landynė, pėrdary­nė, slėpynė ir kt. Veikėjų pavadinimai gali būti bendrosios – 18 (78,26%) – arba moteriškosios – 5 (21,74%) – giminės. Pastarieji paprastai žymi daiktus, kai kurie gali būti laikomi ir įrankių pavadinimais, pvz., tarškynė „koks tarškiamas daiktas, terkšlė, tarškalas“ (plg. žodis terkšlė turi penkias reikšmes ir visais penkiais atvejais tai yra įrankių pavadinimai). Jei šis vedinys bei girgždynė „kas girgžda, girgždanti padarynė“ (plg. padarynė 1. „padargas, įrankis“) ir spygy­nė „spingsulė“ būtų laikomi įrankių pavadinimais (LKG I §515 girždynė ir spy­gynė vis dėlto priskiriami NAg, DLKG §245 – taip pat, nors čia nenurodomos jų reikš- 221 mės), šio tipo pavyzdžių kiek padaugėtų, bet NAg vieta tarp kitų darbų kategorijų nepakistų. 2.4. Jau minėta, kad iš vardažodžių su priesaga -ynė padarytas 101 žodis (111 sememų). Pagal pamatinius žodžius jie pasiskirsto taip: iš daiktavardžių – 84 žodžiai (83,17% visų vardažodinių vedinių) arba 88 sememos (79,28%), iš būdvardžių – 17 žodžių (16,89%) arba 23 sememos (20,72%). Vienas būdvardinis vedinys – rūgštynė (2, 1) – dėl dvejopo kirčiavimo pateiktas du kartus. LKG nurodo, kad vardažodiniai priesagos -ynė vediniai gali būti šių darybos kategorijų: ypatybės turėtojų (NAt, LKG I §596 15), §597 2)), vietų (NL, LKG I §668) ir kuopiniai (NC, LKG I §830 4)) pavadinimai. Tiriant daiktavardinių priesagos -ynė vedinių pasiskirstymą pagal darybos kategorijas, pirmiausia atsiribota nuo žodžio jovalynė „kas sujaukta, sumaišyta, netvarka“, nes neaišku, kuriai darybos kategorijai jį priskirti. NAt pavyzdžių tėra trys: puodynė „molinis puodas; jame telpantis kiekis“, rupūžynė 2. vulg. „bjaurus dalykas“, vakar(y)nė „Kuršių pamario šiaurvakarių vėjas“. Tai sudaro 3,45% visų daiktavardinių sememų. LKG I §597 2) pateikia tarminių, žemaitiškų, priesagos -ynė vedinių, pavadinančių valgius: bulbynė, kankolynė ir kt. Šios kategorijos pavyzdžių DLKŽ(k) nėra. 81 vedinys (93,10% visų, padarytų iš daiktavardžių) žymi vietas. 36 atvejais apibrėžiant vietą vartojami žodžiai daug arba gausu, pvz.: beržynė „vieta, kur auga daug beržų“, žabynė „vieta, kur gausu žabų“, taigi kartu tai yra ir kuopiniai pavadinimai. Tačiau sankaupa gali būti išreikšta ir kitaip, pvz., alksnynė „alksnių priaugusi vieta“. Čia dar minėtini įvairūs žemės, taip pat pievų, raistų, kelių, miškų ir pan. pavadinimai: durpynė „šlapia, prie durpių, durpinga žemė“, kupstynė „kupstuota vieta, pieva“, ledynė „ledu apšalusi vieta, apledėjęs kelias“, liūgynė „vieta, kur liūgai, purvynas“, miškynė „miškinga vieta“, velėnynė „vieta, kur ištisa velėna, neidirbta žemė“ ir kt. Taigi NL(C) yra gerokai daugiau – 77 (95,06% visų NL), t.y. beveik visi daiktavardiniai vietų pavadinimai kartu reiškia ir daiktų sankaupą. „Grynyjų“ vietų pavadinimų (NLgr) DLKŽ(k) tėra 3 žodžiai (4 sememos, 4,94%): šilynė „šilainė“, t.y. „žemė prie smėlio“, tėvynė 1. „gimtasis kraštas“; 2. „kilimo vieta“, uosvynė „uošvių namai“. 3 vediniai (3,45% visų daiktavardinių sememų) yra kuopiniai pavadinimai: avalynė „gaminiai kojoms apsiauti“ (plg. LKG I §730 4), DLKG §443 3), nors P.Skardžiaus LKŽD 271 tai yra NI), kirmėlyne 2. prk. „knibždynas“ (jei laikytume tai „grynu“ kuopiniu pavadinimu be papildomo vietos reikšmės atspalvio, nes NL(C) šis vedinys yra pirmąja savo reikšme – 1. „daugybė kirmėlių; vieta, kur daug kirmėlių“), patalynė „visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, pagalvė)“. Iš būdvardžių padaryta 17 priesagos -ynė vedinių (16,83% visų iš vardažodžių išvestų žodžių), bendrai turinčių 23 reikšmes (20,72% visų vardažodinių sememų). Didžioji dauguma – 19 (82,61%) – yra vietų pavadinimai, pvz., dykynė 1. „prastas laukas“; 2. „tuščia, negyvenama vieta“, kiau(r)ynė 1. „skylė, 222 anga; tuštuma“; 2. „bedugnė, praraja6, mėlynė 1. „mėlyna kūno dėmė (ppr. nuo sumušimo)“; 2. „dangaus mėlynuma, žydrynė“; 3. spec. „medienos balanos pamėlynavimas nuo grybo“. 3 žodžiai (4 sememos (17,39%)) pavadina ypatybės turėtojus: mėlynė 4. bot. „erikinių šeimos miškų ir pelkių uogakrūmis, vedantis mėlynas sultingas, rūgštokas uogas (Vaccinium myrtillus); jo uoga“, rūgštynė bot. „rūgtinių šeimos laukinis ir kultūrinis maistinis, vaistinis augalas, piktžolė (Rumex)“, šlykštynė 1. „šlykštus daiktas, dalykas; 2. b. „šlykštus žmogus ar gyvūnas“. DLKŽ(k) tėra vienas daugiskaitinis vardažodinis priesagos -ynės vedinys. Tai iš būdvardžio padarytas NAt rūgštynės. 2-osios lentelės duomenys rodo, kad didžioji dauguma vardažodinių priesagos -ynė(s) vedinių (90,10%) žymi vietas, apie 3/4 jų (77,00%) turi papildomą kuopinės reikšmės atspalvį, „grynųjų“ kuopinių pavadinimų tėra 2,70%. 2.5. NL iš aštuonių minėtų darybos kategorijų išsiskiria tuo, kad vietas žyminčios priesagos -ynė vediniai daromi ir iš veiksmažodžių, ir iš vardažodžių. Liku­sioms septynioms darybos kategorijoms priklauso vediniai yra arba veiksmažodiniai (NI, NA, NAg, NF ir NR), arba vardažodiniai (NAt ir NC, pastarieji – tik daiktavardiniai). Iš vardažodžių su priesaga -ynė padaryta keturiskart daugiau NL nei iš veiksmažodžių (80,00% ir 20,00%), tačiau veiksmažodinių vedinių DLKŽ(k) daugiau (20,00%) negu būdvardinių (15,20%). Vietų pavadinimai dažnai kartu žymi ir daiktų sankaupą, t.y. gali būti laikomi ir kuopiniais pavadinimais. Didžioji dauguma NL(C) padaryta iš daiktavardžių, iš būdvardžių išvestų žodyne nėra nė vieno pavyzdžio, iš veiksmažodžių – labai nedaug (7,23%, tik 6 sememos, pvz., knibždynė „judanti, krutanti daugybė“, makalynė 1. „skysta purvynė, dumblinė“, makasynė „t.p.“ ir kt. )7. „Grynųjų“ vietų pavadinimų (NLgr) beveik po lygiai padaryta iš veiksmažodžių (45,24%) ir vardažodžių (54,76%), bet būdvardinių vedinių yra penkis kart daugiau nei daiktavardinių (45,24% ir 9,52%). Veiksmažodinių NLgr ir NL(C) santykis atvirkščiai proporcingas vardažodinių NLgr ir NL(C) santykiui, t.y. iš veiksmažodžių padaryta daugiau „grynųjų“ vietų pavadinimų, o didžioji dauguma vardažodinių vietų pavadinimų turi ir kuopinės reikšmės atspalvį. Tai ypač būdinga vediniams iš daiktavardžių (77 sememos – NL(C), pvz., alksnynė „alksnių priaugusi vieta“ ir tik 4 – NLgr, pvz., tėvynė 1. „gimtasis kraštas“; 2. „kilimo vieta“). Apskritai vietų pavadinimai sudaro apie pusę (51,02%) visų priesagos -ynė(s) vedinių DLKŽ(k). 6 P. Skardžius LKŽD 272 kiáurynė „siauruma, skylė“ vadina kitokios reikšmės (t.y. ne NA, NAg, NI, NC ar NL) dariniu. 7 Darybos raidos požiūriu tokius vedinius nagrinėjo S. Ambrazas (1995: 185–186, 196). 223 3. Vediniai pagal reikšmių skaičių 3.1. Vienareikšmių veiksmažodinių priesagos -ynė vedinių yra 37 (50,68% visų žodžių, su šia priesaga išvestų iš veiksmažodžių): NI – 15, NL – 10, NAg – 7, NA – 3, NF – 1, ? – 1 (gužynė); su priesaga -ynės padaryta 18 vedinių (94,74%): NA – 16, NI – 1, NF – 1; apskritai su -ynė(s) – 55 (60,44%): NA – 19, NL – 16, NL – 10, NAg – 7, NF – 2, ? – 1. Taigi vienareikšmiai veiksmažodiniai vediniai daugiausia yra veiksmų pavadinimai (34,55% visų vienareikšmių veiksmažodinių vedinių). 36 (39,56%) iš veiksmažodžių padaryti žodžiai turi daugiau negu vieną reikšmę: su -ynė – 35 (48,61%), su -ynės – 1 (5,26%, stumdynės – abi anksčiau minėtos reikšmės yra NA). 30 žodžių yra dviejų reikšmių, 15-os iš jų abi reikšmės yra tos pačios darybos kategorijos⁸, 3 turi po tris reikšmes (vienas – paláidynė – visais trim atvejais pavadina įrankius), 3 – po keturias reikšmes (landynė ir laužynė visos keturios reikšmės – NL, sukynė – NI). 57,14% visų keliareikšmių veiksmažodinių priesagos -ynė(s) vedinių visos reikšmės yra tos pačios darybos kategorijos, dauguma jų pavadina įrankius (55,00%). 15 (41,66%) keliareikšmių žodžių pagal darybos reikšmes gali priklausyti dviem darybos kategorijoms, 8 atvejais (53,34%) tai NI ir NAg (iš jų septynių (87,50%) pirmoji reikšmė – NI), 4 atvejais (26,67%) – NA ir NAg (visų žodžių pirmoji reikšmė – NA), po 1 (6,67%) – NA ir NL (nakvynė), NI ir NL (stovynė) bei NR ir NA (maišalynė). Makàlynė „prastas, sumaišytas valgis“ laikant veiksmo rezultato pavadinimu, šis žodis vienintelis iš 36 keliareikšmių (2,78%) turi trijų darybos kategorijų reikšmes – NL, NR ir NA. 3.2. Vardažodiniai vediniai daug dažniau nei veiksmažodiniai DLKŽ(k) yra vienareikšmiai – 92,16%, veiksmažodinių tokių, jau minėta, tėra 60,44%. Daugiausia vienareikšmių vardažodinių vedinių žymi vietas (93,55%) (plg. veiksmažodinių – veiksmus (34,55%), vietų pavadinimai šiuo atveju yra antroje vietoje). 8 vardažodiniai priesagos -ynė vediniai (7,84% visų priesagos -ynė(s) vedinių iš vardažodžių) turi daugiau nei vieną reikšmę: 4 žodžiai išvesti iš daiktavardžių (4,76% visų daiktavardinių vedinių), 4 – iš būdvardžių (16,67% visų būdvardinių vedinių). 7 vardažodiniai vediniai (87,50%) yra dvireikšmiai, vienas (12,50%) turi keturias reikšmes. Visi daiktavardiniai keliareikšmiai vediniai yra dviejų reikšmių, dviem atvejais jos yra tos pačios darybos kategorijos (NL – pempynė ir tėvynė), kitais dviem – skirtingų: kirmėlynė – NL ir NC, rupiūžynė – NL ir NAt. Trijų dvireikšmių būdvardinių vedinių reikšmės yra vienos darybos kategorijos: dykynė ir kiaurynė – NL, šlykštynė – NAt. 4 reikšmės 8 Neskaičiuojant minėto sėdynė. 224 turinčio žodžio mėlynė reikšmės yra dviejų darybos kategorijų: pirmosios trys – NC, o 4-oji – NAt. Taigi 62,50% keliareikšmių vardažodinių vedinių reikšmės yra tos pačios darybos kategorijos (daiktavardinių – 50,00%, būdvardinių – 75,00%), 37,50% – skirtingų (daiktavardinių – 50,00%, būdvardinių – 25,00%). Tos pačios darybos kategorijos reikšmes dažniausiai turi vietų pavadinimai – 80,00% (daiktavardiniai – visi, o būdvardinių – 66,67%). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju santykiniai dydžiai yra labai sąlyginiai, nes skaičiuojami iš mažo duomenų skaičiaus – keliareikšmių vardažodinių priesagos -ynė vedinių DLKŽ(k) tėra 8. Daugiskaitinių keliareikšmių šios priesagos vedinių iš vardažodžių DLKŽ(k) nėra. 4. Vedinių pagal pamatinių veiksmažodžių sandarą Kompiuterinės DLKŽ žodžių darybos analizės programa šalia antraštinio žodžio pateikia jo morfeminę sudėtį. Tai leidžia papildyti darybos tyrimą. Tarkim, galima pasižiūrėti, ar nagrinėjama priesaga vediniuose eina tuoj po šaknies, ar yra antra, trečia ir t.t. Iš to galima spręsti apie pamatinių žodžių struktūrą – ar jie yra paprastieji, ar išvestiniai, priesaginiai, ar jų priesagos perėjo į vedinius. Pavyzdžiui, pastebėta, kad 55 veiksmažodiniai priesagos -ynė vediniai iš 72 (76,39%) šią priesagą turi iš karto po šaknies, 17 vedinių (23,61%) ji yra antroji, t.y. pastarieji vediniai padaryti iš išvestinių (išplėstines priesagas turinčių) veiksmažodžių. 4.1. 11 vedinių (64,71% visų, turinčių tarp šaknies ir priesagos -ynė(s) kokį nors formantą) padaryta iš veiksmažodžių, turinčių priesagas -al(i)uoti(s), -al(i)oti(s): barškalyne, gargalyne, kaitalyne, kamšalyne, maišalyne, makalyne, marmalyne, mirgalyne, plepalyne, tarškalyne, tauškalyne. Formos požiūriu jų darybą galima būtų aiškinti vienu iš dviejų būdų: tai priesagos -ynė vediniai 1) iš veiksmažodinių daiktavardžių, priesagos -alas vedinių (plg. bimbalynė : bimbalas, ávalynė, jovalynė); 2) iš antrinių veiksmažodžių, savo ruožtu padarytų iš priesagos -alas vardažodžių. Semantika rodo, kad pamatiniais žodžiais laikytini veiksmažodžiai. Plg. LKG gargalynė (I §515) ir kaitalynė (I §444) bei DDR makalynė (§386) laikomi veiksmažodiniais vediniais. 1 vedinio (5,88%) – erzel ynė – pamatinis veiksmažodis baigiasi -eliuoti (ėrzeliuoti : erzelis). 4 vediniai (23,53%) – grumdynė, lakdynė, šildynė, šokdynė – turi iš pamatinių veiksmažodžių perėjusi formatą -d-. Grumdynė ir šildynė padaryti iš mišriųjų -dyti veiksmažodžių, lakdynė ir šokdynė – iš priesaginių -dinti veiksmažodžių, kurių išplėstinės priesagos baigiamoji dalis -in- į vedinį nepereina. 1 vedinys (5,88%) – spy gsynė – turi iš mišriojo veiksmažodžio spygsóti ar spygsėti perėjusi formatą -s-. Iš 19 daugiskaitinių priesagos -ynės vedinių tam tikrus formantus tarp šaknies ir minėtos priesagos turi 5 (26,36%): 1) kraustynės ir slapstynės padaryti iš 225 mišriųjų -styti veiksmažodžių (formantas -st- perėjo į vedinius); 2) stumdynės, šaudynės ir žudynės – iš mišriųjų -dyti veiksmažodžių (formantas -d- perėjo į vedinius). Taigi apskritai DLKŽ(k) veiksmažodiniai priesagos -ynė(s) vediniai gali turėti šiuos formantus, perimtus iš pamatinių antrinių ir mišriųjų veiksmažodžių: -al- (11, arba 50,55% visų žodžių su formantais tarp šaknies ir priesagos -ynė(s)), -d- (7, arba 31,81%), -st- (2, arba 9,09%), -el- (1, arba 4,55%) ir -s- (1, arba 4,55%). Iš viso tokių vedinių yra 22 iš 91 (24,18%). 4.2. Priesagos -ynė(s) vediniai gali būti daromi iš įvairios struktūros veiksmažodžių: pirminių, priesaginių, mišriųjų, priešdėlinių (statistinius duomenis žr. 3-ojoje lentelėje). Kai kurių vedinių pamatinius veiksmažodžius tiksliai nustatyti nėra lengva. Antai tarškynė 1. „koks tarškiamas daiktas, terkšlė, tarškalas“; 2. b. šnek. „tarškalius“ gali būti padaryti tiek iš tarškšti, tiek iš tarškėti. Vedinio šokynė 1. „stovai su kartele, per kurią šokinėjama“; 2. „lenta, nuo kurios šokinėjama į vandenį, tramplinas“ pamatiniu žodžiu, matyt, galima būtų laikyti ir pirminį veiksmažodį šokti, nors panašios reikšmės šankynė 1. „kliūtis, per kurią šokinėjama“, 2. „lenta, nuo kurios šokinėjama į vandenį, tramplinas“ bei šokdynė „šokyklė“ („virvutė su rankenomis šokinėti“), padaryti iš priežastinių priesaginių veiksmažodžių šankinti bei šokdinti, rodo, kad ir žodis šokynė galėtų remtis ir priesaginiu priežastiniu veiksmažodžiu šokinti. Galbūt būtų prasminga patyrinėti, kokios struktūros tie paralelūs pamatiniai veiksmažodžiai gali būti, pvz., pirminis ir mišrusis, pirminis ir priesaginis, keli mišrieji, keli priesaginiai ir t.t. Tačiau šiuo atveju tokių pavyzdžių yra labai nedaug, jų nepakanka rimtiems statistiniams apibendrinimams. Apskritai daugiausia žodžių su priesaga -ynė(s) padaryta iš pirminių (35,16%) veiksmažodžių, nors daugiskaitiniai vediniai dažniau remiasi mišriaisiais (57,89% visų daugiskaitinių vedinių). Beveik po lygiai šios priesagos vedinių remiasi priesaginiais ir mišriaisiais veiksmažodžiais – atitinkamai 24,17% ir 23,08%. Tačiau vienaskaitos forma pateiktieji vediniai dvigubai dažniau daromi iš priesaginių veiksmažodžių (plg. 27,78% ir 13,89%), tuo tarpu daugiskaitiniai beveik šešiskart dažniau remiasi mišriaisiais veiksmažodžiais (10,53% ir 57,89%). 4 daiktavardžiai padaryti iš priešdėlinių veiksmažodžių: padarynė, palaidynė, pašėlynė, pėrdarynė. Nemažai vedinių (12,09%) gali būti motyvuoti kelių pamatinių žodžių. Daugiausia tai iš garsinių veiksmažodžių padaryti veikėjų arba įrankių pavadinimai, kurie gali remtis tiek pirminiais, tiek mišriaisiais ar priesaginiais veiksmažodžiais, pvz., birzgynė : birgzti ir birzgėti, čirškynė : čirškšti ir čirškėti, tauškynė : taukšti ir tauškėti bei kt. 9 Tokių vedinių statistika pateikta penktoje 3 lentelės eilutėje. 226 4.3. Skaičiuojant atskirų darybos kategorijų vedinius (sememas) matyti (žr. 4-ąją lentelių grupę), kad veiksmažodiniai NI, NA, NL ir NAg kategorijų vediniai daromi iš įvairios struktūros (pirminių, priesaginių, mišriųjų, priešdėlinių) veiksmažodžių, nemaža jų dalis (14,93%) siejasi su keliais pamatiniais žodžiais. Beveik pusė įrankių pavadinimų padaryta iš pirminių veiksmažodžių. Daugumos vietų ir veikėjų pavadinimų pamatiniai veiksmažodžiai taip pat yra pirminiai (atitinkamai 40,00% ir 30,43%), tuo tarpu didžioji dalis veiksmų pavadinimų padaryta iš priesaginių ir mišriųjų veiksmažodžių (po 37,50%), o pirminių veiksmažodžių vediniai nesudaro nė penktadalio visų veiksmų pavadinimų (18,75%). Vietų ir veikėjų pavadinimų daugiau padaryta iš priesaginių nei iš mišriųjų veiksmažodžių, o įrankių pavadinimai – atvirkščiai, dažniau yra mišriųjų nei priesaginių veiksmažodžių vediniai (nors abiem atvejais vienos ir kitos struktūros pamatinių veiksmažodžių statistiniai duomenys nelabai daug skiriasi, 6–10%). Daryba iš priešdėlinių veiksmažodžių priesagos -ynė(s) vediniams apskritai nėra labai būdinga (apie 6% visų veiksmažodinių vedinių). Apie NR ir NF pamatinių veiksmažodžių struktūrą dėl duomenų stokos sunku ką tiksliau pasakyti. 4.4. Lyginant vienaskaitos forma DLKŽ(k) pateiktus ir daugiskaitinius vedinius matyti, kad „vienaskaitiniai“ dažniau daromi iš pirminių veiksmažodžių (37,72%), o daugiau nei pusė daugiskaitinių vedinių (60,00%) – iš mišriųjų veiksmažodžių. Žodyne nėra daugiskaitinių priesagos -ynė(s) vedinių padarytų iš priešdėlinių veiksmažodžių. „Vienaskaitiniai“ vediniai triskart dažniau nei daugiskaitiniai gali sietis su keliais pamatiniais veiksmažodžiais. Vienaskaitos forma pateiktieji ir daugiskaitiniai veiksmų pavadinimai labai skiriasi pamatinių veiksmažodžių struktūra. Vienaskaitinių vedinių daugiausia (71,43%) padaryta iš išvestinių veiksmažodžių, pvz., barškalynė, erzelynė, kaitalynė ir kt., iš pirminių veiksmažodžių padaryta tik 7,14% (lojynė), iš mišriųjų veiksmažodžių nėra nė vieno vedinio. Tuo tarpu daugiskaitinių vedinių daugiausia (61,11%) išvesta iš mišriųjų veiksmažodžių (gaudynės, šaudynės, tasynės), 27,78% – iš pirminių (niovynės, slėpynės, žaidynės) ir tik 11,11% (šešiskart mažiau nei iš mišriųjų) – iš priesaginių veiksmažodžių (kumštynės). 4.5. Veiksmažodiniams priesagos -ynė(s) vediniams būdingi šie darybos pamato pakitimai: 1. Praleidžiama pamatinio veiksmažodžio priesaga ar išplėstinės priesagos baigiamoji dalis, pvz., kankynė : kankinti, kumštynės : kumščiuotis, erzelynė : erzėliuoti. Priesagos dalies praleidimas būdingas tik vienaskaitos forma pateiktiesiems DLKŽ(k) pavyzdžiams. Iš viso apie 25% vedinių turi tokiu būdu pakitusį darybos pamatą. 2. Sangrąžos afikso praleidimas, pvz., niovynės : niautis, slapstynės : slapstytis. Tai labiau būdinga daugiskaitiniams (apie 50% visų daugiskaitinių vedinių 227 nių), gerokai mažiau – vienaskaitos forma pateiktiems vediniams (maudynė : maudytis). 3. Šaknies balsių kaita, (pvz., landynė : lįsti) pasižymi tik apie 4% šios priesagos vedinių (vienaskaitinių). Ateityje galima būtų dar patyrinėti, kokie darybos pamato pakitimai būdingi atskirų darybos kategorijų vediniams, tačiau tikslesnei statistikai šiuo požiūriu DLKŽ(k) trūksta duomenų. LENTELĖS 1. Veiksmažodiniai priesagos -ynė(s) vediniai pagal darybos kategorijas Eil. nr. | Darybos kategor. | -ynė (sk. | %) | -ynės (sk. | %) | -ynė(s) (sk. | %) | Eil. nr. 1. | NI | 49 | 42,98 | 1 | 5,00 | 50 | 37,31 | 1. 2. | NL: | 25: | 21,93 | - | - | 25: | 18,66 | 3. | NL(C) | 6 | 24,00* | - | - | 6 | 24,00* | | NLgr | 19 | 76,00* | - | - | 19 | 76,00* | 3. | NAg | 23 | 20,18 | - | - | 23 | 17,16 | 4. 4. | NA | 14 | 12,28 | 18 | 90,00 | 32 | 23,88 | 2. 5. | NR | 2 | 1,76 | - | - | 2 | 1,49 | 5–6. 6. | NF | 1 | 0,88 | 1 | 5,00 | 2 | 1,49 | 5–6. Aiškios darybos | 114 | 100,00 | 20 | 100,00 | 134 | 100,00 | Aiškios vediniai | | (98,28) | - | - | | (98,53) | daryb. ved. ? | 2 | 1,72 | - | - | 2 | 1,47 | ? Iš viso | 116 | 100,00 | 20 | 100,00 | 136 | 100,00 | Iš viso 2. Vardažodiniai priesagos -ynė(s) vediniai pagal darybos kategorijas Eil. nr. | Darybos kategor. | -ynė (sk. | %) | -ynės (sk. | %) | -ynė(s) (sk. | %) 1. | NL: | 100: | 90,91 | – | – | 100: | 90,10 | NL(C) | 77 | 77,00* | – | – | 77 | 77,00* | NLgr | 23 | 23,00* | – | – | 23 | 23,00* 2. | NAt | 7 | 6,36 | 1 | 100,00 | 8 | 7,21 3. | NC | 3 | 2,72 | – | – | 3 | 2,70 Aiškios darybos | 110 | 100,00 | 1 | 100,00 | 111 | 100,00 vediniai | | (99,10) | | | | (99,11) ? | 1 | 0,90 | – | – | 1 | 0,89 Iš viso | 111 | 100,00 | 1 | 100,00 | 112 | 100,00 * Visų NL. 228 3. Priesagos -ynė(s) vediniai pagal pamatinių veiksmažodžių sandarą Pamatiniai vksm. | -ynė | sk. | % | -ynės | sk. | % | -ynė(s) | sk. | % Pirminiai | 27 | 37,50 | 5 | 26,32 | 32 | 35,16 Priesaginiai | 20 | 27,78 | 2 | 10,53 | 22 | 24,17 Mišrieji | 10 | 13,89 | 11 | 57,89 | 21 | 23,08 Priešdėliniai | 4 | 5,55 | – | – | 4 | 4,40 Keli vksm. | 10 | 13,89 | 1 | 5,26 | 11 | 12,09 ? | 1 | 1,39 | – | – | 1 | 1,10 Iš viso | 72 | 100,00 | 19 | 100,00 | 91 | 100,00 4. Priesagos -ynė(s) vediniai pagal darybos kategorijas ir pamatinių veiksmažodžių sandarą: a) vienaskaitos forma pateiktieji vediniai Darybos kategorijos | Pamatiniai veiksmažodžiai | pirm. | priesag. | mišr. | priešdėl. | keli vksm. | Iš viso NI | sk. | 24 | 5 | 8 | 5 | 7 | 49 NI | % | 48,98 | 10,20 | 16,33 | 10,20 | 14,29 | 100,00 NL | sk. | 10 | 7 | 3 | 1 | 4 | 25 NL | % | 40,00 | 28,00 | 12,00 | 4,00 | 16,00 | 100,00 NAg | sk. | 7 | 5 | 3 | – | 8 | 23 NAg | % | 30,43 | 21,74 | 13,04 | – | 34,78 | 100,00 NA | sk. | 1 | 10 | – | 2 | 1 | 14 NA | % | 7,14 | 71,43 | – | 14,29 | 7,14 | 100,00 NR | sk. | – | 2 | – | – | – | 2 NR | % | – | 100,00 | – | – | – | 100,00 NF | sk. | 1 | – | – | – | – | 1 NF | % | 100,00 | – | – | – | – | 100,00 Iš viso | sk. | 43 | 29 | 15 | 8 | 19 | 114 Iš viso | % | 37,72 | 25,44 | 13,16 | 7,02 | 16,67 | 100,00 229 b) daugiskaitiniai vediniai Darybos kategorijos | Pamatiniai veiksmažodžiai | Iš viso | pirm. | priešag. | mišr. | priešdėl. | keli vksm. | NA | sk. | 5 | 2 | 11 | – | – | 18 | % | 27,78 | 11,11 | 61,11 | – | – | 100,00 NF | sk. | – | – | 1 | – | – | 1 | % | – | – | 100,00 | – | – | 100,00 NI | sk. | – | – | – | – | 1 | 1 | % | – | – | – | – | 100,00 | 100,00 Iš viso | sk. | 5 | 2 | 12 | – | 1 | 20 | % | 25,00 | 10,00 | 60,00 | – | 5,00 | 100,00 c) visi vediniai Darybos kategorijos | Pamatiniai veiksmažodžiai | Iš viso | pirm. | priešag. | mišr. | priešdėl. | keli vksm. | NI | sk. | 24 | 5 | 8 | 5 | 8 | 50 | % | 48,00 | 100,00 | 16,00 | 10,00 | 16,00 | 100,00 NA | sk. | 6 | 12 | 12 | 2 | – | 32 | % | 18,75 | 37,50 | 37,50 | 6,25 | – | 100,00 NL | sk. | 10 | 7 | 3 | 1 | 4 | 25 | % | 40,00 | 28,00 | 12,00 | 4,00 | 16,00 | 100,00 NAg | sk. | 7 | 5 | 3 | – | 8 | 23 | % | 30,43 | 21,74 | 13,04 | – | 34,78 | 100,00 NR | sk. | – | 2 | – | – | – | 2 | % | – | 100,00 | – | – | – | 100,00 NF | sk. | 1 | – | 1 | – | – | 2 | % | 50,00 | – | 50,00 | – | – | 100,00 Iš viso | sk. | 48 | 31 | 27 | 8 | 20 | 134 | % | 35,82 | 23,13 | 20,15 | 5,97 | 14,93 | 100,00 Gauta 1998 07 01 SUTRUMPINIMAI DDR – Ambrazas S. Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DLKŽ(k) – kompiuterinis DLKŽ variantas. 230 LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965. LKI – Lietuvių kalbos institutas. LKM – Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija: Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LKMA – Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15, Vilnius: Mokslas, 1976–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996. LKŽD – Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943. LITERATŪRA Ambrazas S. 1995: Lietuvių kalbos kuopinių ir vardžodinių vietų pavadinimų darybos raida. – Lietuvių kalbotyros klausimai 33, Vilnius: LKI, 180 – 200. Jakaitienė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakaitienė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. Urbutis V. 1988: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. ABLEITUNGEN MIT DEM SUFFIX -ynė(s) in “DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS” (Wörterbuch der litauischen Gegenwartssprache”) Zusammenfassung Im Beitrag werden manche Möglichkeiten, die Wortbildung mit Hilfe des Computers zu untersuchen dargelegt. Bei der Analyse der Bildungen mit dem Suffix -ynė(s) werden vorwiegend die Verbalableitungen in Betracht gezogen. Bei der Einteilungen der Verbalableitungen nach Kategorien ist festgestellt worden, daß diese Bildungen vorwiegend Geräte, Handlungen (der größte Teil der Pluralbildungen), auch handelnde Personen, Ortsangaben bezeichnen. Für Bezeichnungen von Handlungsresultaten, Feiertagen und Bräuchen liegen nur wenige Belege vor. Für Ortsbezeichnungen sind nicht nur Verbal – sondern auch Nominalableitungen charakteristisch. Die letzteren machen den größten Teil (mehr als 90%) der Nominalableitungen aus, wobei sie häufiger als die Verbalableitungen die semantische Schaltierung eines Sammelbegriffs aufweisen. Der größte Teil der Nomina mit dem Suffix -ynė(s) (cca 80%) ist von Substantiven und nur cca 1/5 von Adjektiven abgeleitet. Die Verbalableitungen stammen größtenteils von ursprünglichen Verben ab. Wenn Ableitungen mit dem zu erörternden Suffix aus sekundären oder gemischten Verben entstehen, fallen die Suffixe der letzteren (vgl.: kankynė : kankinti) oder die Endteile ihrer erweiterten Suffixe aus. Im letzteren Fall gehen aus dem Grundverb in die Ableitungen die Formanten -al- (gargalynė), -d- (šildynė), -st- (kraustynės) u. a. über. Außer diesen erörterten Veränderungen des Grundverbs ist kennzeichnend für die Ableitungen mit dem Suffix -ynė(s) der Austal des reflexiven Affixes des Grundverbs (niovynės : niautis), seltener die Verschiebung seines Wurzelvokals (landynė -lįsti). 231 DERIVATIVES WITH THE SUFFIX -ynė(s) IN „THE DICTIONARY OF MODERN LITHUANIAN“ Summary The present article deals with the deverbative words with the suffix -ynė(s) from „The Dictionary of the Modern Lithuanian“. It is the attempt to show how the computer may help in the investigation of some linguistic problems. There are some statistical data of the word formation with mentioned suffix in the article. 232