Regional dialectal peculiarities in the collection of holy songs „Dzismies swatas…“ (1801)

m LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) m lu, Hg a mE "im Em = i F [m nm Nn m ĒŪ U i Anna. STAFEČKA Roma mE Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, Ryga a EE m Hp m M it ar“ Dvasinių giesmių rinkinys -—-—-—- «DZISMIES SWATAS...* (1801) 51 m mm ml metais išleistas dvasinių dainų 1801. rinkinys „Dzismies Swatas..“ vienas seniausių dvasinės poezijos ir paminklų no aukštutinėje latvių arba latgalių rašto kalba, išlikęs iki šių dienų, priklauso jėzuitų laikotarpio kūriniams. un Jis patyrė daugiau nei išlaidų net ir po jėzuitų 10 veiklos nutraukimo. Metinis 1801. leidimas taip pat nėra pirmasis. Apie tai liudija visų to pirma dvasinės cenzūros ženklas Reimprimatur, taip pat žinios, kad dar amžiaus pradžioje buvo galima rasti 1786 ir 1793 m. kā leidimus, kurie iki šių dienų neišliko.“ ka Tačiau neatmetama 20. galimybė, kad žymėjimas „Reimprimatur“ galėtų būti taikomas ir kitoms knygoms, pavyzdžiui, 1771, 1786 ar 1793 m. išleistai maldaknygei „Nabożeństwo..*“, kurioje taip pat yra giesmių. Knygoje yra 90 dvasinių giesmių. Daugelis jų yra vertimai, kaip rodo papildomi pavadinimai lotynų ir lenkų kalbomis. Tačiau dalis dainų turi tik latviškus pavadinimus, taigi jos gali būti ir originalios. Dainų meninis lygis, kaip pažymėjo literatūros tyrinėtojai, yra gana nevienodas. Remiantis šia išvada buvo padaryta prielaida, kad prie knygos dirbo keli autoriai.“ Kalbos priemonių pasirinkimas, ypač morfologinių formų naudojimas, taip pat skiriasi, viena vertus, dėl jau egzistuojančios rašymo tradicijos įtakos, kita vertus, dėl vietinių tarmių įtakos. Nors dainų rinkinys kalbos prasme tęsia ankstesnių latgalių raštų tradiciją, tačiau jame randama ir kitiems to laikotarpio raštams netradicinių ypatumų. Visų pirma reikia paminėti, kad vertinant šį dainų rinkinį apskritai, negalima nepastebėti, kad jis išsiskiria artimesne vietiniams Latgalos tarmiams kalba nei, pavyzdžiui, ankstesnieji aukštutinėje latvių kalboje išleisti kūriniai. Straipsnyje daugiausia nagrinėjami rinkinyje „Gimstame Swatos..“ sutinkami morfologiniai ypatumai, tačiau reikia pažymėti, kad dainų rašyba gana tiksliai atsės S Fm | mar I puoliai zu Jo pilnas pavadinimas yra „Gimėme Swatas ant Guda Diwa Viešpaties, Jumpr. Marijos ir Dievo Motinos šventė, išspausdinta Polocko jėzuitų bažnyčioje 1801 metais“. *Bučas M. Vačekio rašymo paminklas, Miunchenas, 1952, 79. 5 Daugiau informacijos žr. Kalvanė S. Latgalos literatūros pradžia (dvasinė literatūra XVIII ir XIX a.). Disertacijos santrauka filologijos daktaro laipsniui gauti, Ryga, 1997, 16—17. 41 M m m i a ua o atspindi ir kai kuriuos Latgalos tarmėms būdingus fonetinius reiškinius. Taigi, pavyzdžiui, priekinės eilės balsiai pažymėti di un di ar ia un id, pvz., ziamid, laimia. Taip pat, nepaisant uz gana riboto dvasinių dainų leksikos sluoksnio, randama ir keletas atskiroms Latgalos tarmių grupėms būdingų leksemų, pavyzdžiui, Pietų Latgalei būdingas kaimo pavadinimas sola, taip pat reitiškos *brokastis', vaidi *karš', rytų Latgalos tarmėse paplitęs dyžan „loti“. —Tačiau daugiau dėmesio skiriama dialektų morfologinių ypatybių atvaizdavimui. Jį galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. I. Pirmiausia paminėtini tokie tarmių morfologiniai reiškiniai, kurie būdingi daugumai Latgalos tarmių, bet kurie nebuvo naudojami nei senesniojo etapo latgalių raštuose, nei tapo latgalių rašto kalbos norma vėlesniame jos normavimo etape. Kaip ryškiausias pavyzdys čia būtų paminėtos moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos giminės ir daugiskaitos vardinio ir kaltinamojo formos "su galūnėmis -is, -ys. Nors dainų rinkinyje dažniausiai vartojamos iš —žemutinių slavų rašybos perimtos formos su galūnėmis -as, -es, kaip, pavyzdžiui, jau pačiame knygos pavadinime skaitome „Dzismies Swatas"- *, o ne „Dzismis Swatys“, kaip skambėtų daugelyje Latgalos tarmių, tačiau gana dažnai vartojamos ir gaU L atraun sirdi mu Mai Bieri Span ul K nu milibas ziamis 13; ir I EE m m. mel m Raudit pi smertis 47; m V o i Sh Wyssas tyucis leyta 47; nl "S! F a g al Į Diwa walis wyss adsadudamis 8257 plius | Kas man nu naudys ir bogotieybys, pujūLēt — | Jo natureszu swatas myuzeybys '? 89 | Vis dėlto galūnės -is ir -ys ne visada nuosekliai naudojamos dainose, galbūt kartais dėl to, kad reikalingas aidas. Taigi, pavyzdžiui, daina Šv. Jurgio bažnyčia (lenk. Kościół pw. św. Jana Chrzciciela) – medinė bažnyčia, pastatyta 1771 m., Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia. O vienaskaitos giminės forma iš vardo žemė paprastai būna su išloksném būdinga galūne -is, pavyzdžiui, am a U Jar Ig Iš nu milibas ziamis 13; FIT wren 1 =. S ki stoios uz ziamis ktaia 24; tk #1 of nu sausas žiemas upi tacinowi 120. Kaip matyti iš jau minėtų pavyzdžių, šalia naudojami moteriškosios giminės vardai su vienaskaitos giminės ir daugiskaitos vardinio ir kaltinamojo galūnėmis -as, -es. ———mo Wo, Mpm ar ne. Im I | Cituojama pagal 1821 m. leidimą. Sūriai 42 = "Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose šio laikotarpio latgalių raštų šaltiniuose jau tapo tradicija vartoti galūnes -as ir -es, dažnai sutinkamos galūnės -is ir -ys rinkinyje „Dzismies Swatas* liudija apie gana stiprią vietinių tarmių įtaką. Didelėje Latgalos teritorijoje rytų ir pietryčių tarmėse é-šakos daiktavardžių daugiskaitos daiktinės ir instrumentinės galūnės yra -om, prieš kurią eina sušvelnintas priebalsis kaip aglom, up om ir pan. Tačiau latgalių raštuose tokios formos neįsitvirtino. Išimtis yra nagrinėjamas dainų rinkinys, kuriame jos randamos trijose dainose: ko F ar..dzismiom 25;] i a Diwu gudynoy ar dzismiom 112; m Th m o Ar zwaygzniomkrunieyta 115. p u = am II. Rinkinyje „Dzismies Swatas..“ taip pat randami Latgalos centrinei ir rytinei tarmėms būdingi morfologiniai ypatumai, kurie nėra būdingi U senesnio etapo latgalių raštams. Čia pirmiausia reikėtų paminėti priešdėliais išvestų veiksmažodžių atvirkštinio formanto variantus, kurie tarmėse ir šiandien sudaro stabilias ir patvarias areales. Reikėtų pažymėti, kad pirmuosiuose latgalių raštų šaltiniuose, ypač 1753 m. išleistame evangelijų vertime „Evangelia Toto Anno..* dominuoja atvirkštinis formantas -si-. Tai gana dažnai pasitaiko ir kituose to laikotarpio tekstuose. Tačiau rinkinyje „Dzismies Swatas..*“ jis pastebimas rečiau, pavyzdžiui, apsywierszonu, apsigrizies 56, paprastai – pasitaiko žodyje apsižaloj ‘apz€lojęs’ (taip pat ir visuose vėlesniuose šio laikotarpio leidiniuose). Daugeliu atvejų dainose naudojamas pietų ir vakarų Latgalos tarmėms būdingas variantas, kai atvirkštinis formantas -sujungtas po prielinksnių, kurie baigiasi balsiu arba bebalsiu priebalsiu, ir -už prielinksnių, kurie baigiasi balsiu arba bebalsiu priebalsiu. ar z. Taip pat rinkinyje „Dzismies Swatas..' dominuoja šis variantas, pavyzdžiui, pasasteydzas 12, nasaroda 96, izapildieios 25. Tačiau dviejose dainose randame ir Latgalos centrinės ir rytinės tarmės būdingą -saun -vartojimo variantą —-satikai už prielinksnių, kurie baigiasi bebalsiu priebalsiu, o kitais atvejais -za-. Taigi šiose dainose mes skaitome: EE; I i m nazanias letuma 90; i wiertis nazagryb 91; ZE Layks pazacieltis 91. Dviejose dainose taip pat randami daugiausia Latgalos rytų ir centrinės tarmės būdvardžiai su priesaga -inkvai -enk-: i mozinkus barnus [mirtis] szkin kay drywā i Rat U žiernus 91, il kn x = m m Un uz vīna, mozenkinia, tay tab ~~ pasiwiersimies“ 25. Rinkinys „Dzismies Swatas..- *“, kaip ir kiti senesnio laikotarpio latgalių raštai, nuosekliai atspindi Pietų Latgalos tarmėms būdingas pageidavimų išraiškos formas su skirtingomis galūnėmis -mun kiekvienam asmeniui. Tačiau atskirose dainose pasitaiko vienaskaitos 1.un2. asmeninių formų vartojimas vietoje 43 i m daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmenų, pvz., Kab diel’ tewis pracawotum, Debes dabotum 2 psl. kab mes celus Towus sorgotum 2; ša kab mes Debes' nupielnieytum 94. Neatmetama galimybė, kad tai daroma dėl poezijos ritmo, tačiau taip pat gali būti, kad čia atsispindi Latgalos centriniams ir rytiniams tarmiams būdingas asmenvardžių mišinys. Dainų rinkinyje sporadiškai fiksuojama ir daugiskaitos 2-ojo asmens forma su -tu (tu itu 15), būdinga plačiam tarmių arealui Latgalos rytuose ir šiaurėje. III skirsnis. Atskirose dainose atsispindi siaurai vietiniai Latgalos tarmių ypatumai. Pavyzdžiui, kai kuriose dainose sutinkama vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos akuzatyvų formų su galutinio balsio praradimu, būdingo kai kurioms Latgalos vakarų tarmėms, pvz., ~~ graks mozgojam 7, whitey = m —Zėboksuz Towu maucia koju72, ma R Fm līks Mm Si) Judins..teyrums neayzley 96, TRE (TA 4 ayo - ~~ lyka mierdieyt barns 112; Apion lag 14, * inl sal. izloksnēs: fync pl’iés Nīcgalē, ak. pyragas Preiloje. Dviejose dainose randama pagal kilmės pavyzdį sudaryto tam tikro įvardžio vienaskaitinė akuzatyvinė forma pati, kuri šiandien randama tik atskirose Pietų Latgalos tarmėse; "Afa. TI pati Viešpatį ant kryžiaus pakora 49, —edn at ~~ Un pec' TAWA pėsti, rodo šypseną.) o ~~ Ttus barnu moti smierts nukaun 91. LE i Dainų rinkinyje taip pat fiksuotos kai kuriose šiuolaikinėse Latgalos vakarų ir pietų tarmėse sutinkamos bendros moteriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos nominatyvo ir akuzatyvo formos po įvardžių, pvz., PĀRI S. a i. (Lk m. kas neredz ar acis 35, t KH m x caur tos towas mukas 41, ——————————-= | ar Debies moksoy 42, |! nf m Smierts' uz lauds' stieydzas 92; | m JĒ = sal. žodžiais: m 'ežs klausysiu ausis, tčirums vērās rac Kalupė, ai auzys, ai gryūdim nūkaišeja Šķaunē, —R BEI pilių brāuc da kūozys Līksnā. Taip pat būtų galima paminėti dainų rinkinyje randamas komparatyvų konstrukcijas su prieveiksmiu už, pavyzdžiui, m ayz wyssu dorgumu toboku tur skaystumu 24, Bigs m m —Skaystoku pamiets’ misu ayz lilijay 82, Ee =F mm pr vail F M ayz wysu miliga 67. o _ dj IEEE VR NL Nu = Č o 44 = m | X a. pr. m. e. – X a. pr. m. e. – VI a. pr. m. e. nieks āra Kai i i onli eis | Tokios konstrukcijos, kaip pasenusios, fiksuojamos ir kai kuriose šiuolaikinėse Latgalos tarmėse, pavyzdžiui, skaistuéka Mūorfānā aiz visys drāudžis Asūnė, jaunietbd jis b'eja stipriausi už visus, Līvānos. Nustatyta ir daugumai išlokšnių būdinga konstrukcija su prieveiksmiu par. Skaystoks biei dėl lelijos 117. Apskritai dvasinių dainų rinkinyje „Gimstame Swatos.- .“ pastebima morfologinių formų variantų įvairovė. Dainose sutinkami įvairiems vietinių tarmių arealams būdingi kalbos reiškiniai leidžia daryti išvadą, kad rinkinį galėjo sudaryti keli autoriai iš skirtingų Latgalos vietų. pl BATE K linu ms p === P d Em fF oi = ~~ Gauta1998 04 15 um | TARMINĖS YPATYBĖS GIESMIŲ RINKINYJE „DZISMIES SWATAS...“ (1801) — = m Santrauka | ū „Straipsnyje nagrinėtos regioninės tarminčs ypatybės giesmių rinkinyje “Dzismies Swatas...- *. Pagrindinis dėmesys skirtas morfologinių formų variantams. Analizuota medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šią knygą sudarė keli autoriai, atstovaujantys skirtingiems Latgalos regionams. E I REGIONINIŲ TARMIŲ SAVYBĖS ŠVENTŲJŲ GIESMIŲ RINKINYJE „DZISMIES SWATAS.- .* (1801) EE | p EE + EB l IF" EI J A EN gq LS M U Vonios = mm Ausų Nd m Straipsnyje nagrinėjami regioniniai dialektiniai ypatumai, atsispindintys šventųjų giesmių rinkinyje „Dzismies Swatas..- *. Didžiausias dėmesys skiriamas morfologinių formų variacijoms. Išanalizuota medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šią knygą sudarė įvairūs autoriai, atstovaujantys skirtingiems Latgalos regionams. Aš! m“ m wd gg 1 i | tia BAN = Ik m Um mo foul rom GB -Worm m mcf ML m A DK N a i | „Er da a Eh ney U Meri iki i _' rs lu mel MN m "fm == „m | ii —VE o — I ml nv“ m a m E dr“: ppm Ti pls Gp So mo "Ef n ui ki: = greitis 7 im = eiti m. pm Ūū cs m o -—_-FE am = ager Pope "spn Ge = MTS a ee rs |1 V = m [J = = m mm By = b= 45 |