scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Ragainės apskrities XVIII a. pab. – XIX a. pr. vyrų pavardžių daryba

Aušra Žemienė

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Aušra ŽEMIENĖ Universidade Pedagógica de Vilnius FORMAÇÃO DOS SOBRENOMES MASCULINOS NO DISTRITO DE RAGAINĖ NO FINAL DO SÉCULO XVIII – INÍCIO DO SÉCULO XIX Na antroponímia histórica lituana, os estudos sobre sobrenomes baseiam-se sobretudo em materiais antroponímicos do Grão-Ducado da Lituânia. Merecem menção os trabalhos de A. Salys (Salys 1983: 11–70), P. Skardžius (Skardžius 1956: 502–509), P. Jonikas (Jonikas 1973: 201–216), Z. Zinkevičius (Zinkevičius 1977: 19–77) e V. Maciejauskienė (Maciejauskienė 1991; 1993). Embora o acervo de antroponímia do Grão-Ducado da Lituânia ainda não esteja esgotado, os dados da investigação dos sobrenomes da Lituânia Menor poderiam complementar as conclusões dos estudos sobre o onomástico lituano e estimular o desenvolvimento da antroponímia histórica. Até agora, infelizmente, esses dados são escassos. A antroponímia da Lituânia Menor pode ser encontrada nos trabalhos de V. Kalvaitis (Kalwaitis 1910), J. Gerulis (Gerullis 1922), R. Trautmann (Trautmann 1925), V. Fenzlau (Fenzlau 1936) e no estudo do historiador A. Matulevičius (Matulevičius 1995: 213–222). Entre as investigações mais especializadas, contudo, só se podem mencionar os artigos de G. Kiškienė, nos quais se analisou a formação dos sobrenomes da Lituânia Menor (Kiškienė 1983; 1985; 1989; 1990). O objetivo deste artigo é ampliar a investigação da antroponímia da Lituânia Menor por meio da análise da formação dos sobrenomes masculinos do distrito de Ragainė, do final do século XVIII ao início do século XIX. Esta é a primeira publicação a estudar antropônimos transcritos de fontes históricas da Lituânia Menor conservadas no Arquivo Central Evangélico de Berlim (EZA).1 A fonte é o livro de registro de casamentos da igreja de Ragainė, de 1769–1822, “Verzeichniſs der getrauten Paare im Litaujſchen Kirchſpiel/Ragnit/de Annis 1769–1700, 1771, 1769–1822”2. As páginas do livro foram numeradas, totalizando 131. O livro abrange um período de aproximadamente 53 anos (registros de casamentos de 1769–1822); dele foram selecionados cerca de 4.700 registros de sobrenomes (1.901 lemas de sobrenomes distintos), que, juntamente com os registros de nomes próprios, constituem um ficheiro de aproximadamente 9.400 antropônimos. Os registros de casamento indicam os nomes próprios e os sobrenomes dos cônjuges (às vezes também os de suas testemunhas ou do pai da noiva), bem como os nomes dos locais de residência (aldeias). Em algu- 1 Para mais informações sobre o EZA, ver D r o t v i n a s V. Fontes do onomástico da Lituânia Menor nos arquivos alemães. – Questões de linguística lituana 38, 1997, 81–87. 2 As microfichas dos livros foram fornecidas pelo prof. V. Drotvinas. Os códigos das microfichas são EZA 0 3604/1+, EZA 0 3604/2+, EZA 0 3604/3- Ragnit/Ostpreußen b)1769–1822 lit. 223 Nos registros também é possível encontrar dados sobre as relações de parentesco entre os cônjuges e sua posição social. As fórmulas de casamento são de vários tipos: (1) Nikelis Errikatis von Lepaloten ist mit Aguzfe Lutkwacze des Jokubs Lutkus in Pellenen... 24 Octbr.: in der Rimfa copuliert werden. No primeiro exemplo constam os nomes e sobrenomes de ambos os cônjuges e do pai da noiva, bem como os nomes dos locais de residência. (2) Mik. Danys e[in] Loß[mann] der Wittwer mit der Magd Ane Urbßate beyde von Preußen 28 Febr.: No segundo exemplo, além das designações dos cônjuges já mencionadas e dos nomes dos locais de residência (ambos são originários do mesmo lugar), indica-se também a profissão do noivo (marinheiro de jangada). (3) Anßas Pellinatis, der Dwaronatis von Bludißken, Stiefjohn, mit der von ihm... Magd Madl. Erkate von Dorlauken d[iem] 11 Nvbr. No terceiro exemplo, indicam-se os nomes e sobrenomes dos cônjuges, sua posição social (proprietário de solar, trabalhadora contratada), os nomes dos locais de residência e a situação familiar do noivo (enteado). (4) Jurgis Skambraks e[in] Invalide vonraudeken, mit Erkme Maißimate... von Großen d[iem] 1 Xbr. Este registro contém os nomes e sobrenomes dos cônjuges, os nomes dos locais de residência e uma indicação da posição social do noivo (inválido). A fonte foi redigida em alemão, com inserções em latim, e os sobrenomes lituanos registrados revelam a influência do alemão. Na fonética, isso se evidencia em certos grupos consonantais incomuns ao lituano, por exemplo, Schmidtke, na neutralização dos fonemas vocálicos uo/o e ė/e, por exemplo, Jożuatis – Juożwaitis, Sedatis – Sėdaitis, entre outros. Os registros foram escritos por mais de uma pessoa; por isso, os sobrenomes aparecem grafados de maneira muito variável, com muitas diferenças gráficas que não são condicionadas por variantes posicionais, por exemplo, Tumoßatis / Tumoſatis, Kriçons / Kryçons, Ennulene / Enullatis, Jagomaſtate / Jagomoſtene / Jegomaſtat, entre outros. A frequência de variantes de sobrenomes demonstra que, embora no século XVIII os sobrenomes já tivessem se tornado parte indispensável da identificação das pessoas, ainda não possuíam um estatuto jurídico consolidado que garantisse sua exatidão e estabilidade (cf. também Maciejauskienė 1991: 117). Quase todas as designações pessoais (cerca de 98%) são binárias, por exemplo: Erdmons Kemßatis, Anßas Pellinatis, Jokubs Lutkus. A identidade do segundo elemento de designação do pai e do filho mostra que o segundo antropônimo da designação binária já havia adquirido o estatuto de sobrenome, por exemplo: o filho Jons Lenkait, o pai Kriſtup Lenkait. Assim, no século XVIII, na Lituânia Menor, assim como na Lituânia Maior, a designação lituana binária por nome e sobrenome já estava definitivamente consolidada (cf. Maciejauskienė 1991: 112). A fórmula mais comum de designação binária é: nome + sobrenome. Nas pp. 121–131, a ordem da designação muda porque muda a organização do registro das pessoas no livro. Nessas páginas, as pessoas são registradas em uma tabela com colunas, cuja primeira coluna («Name und Stand») apresenta primeiro o sobrenome e depois o nome. Nas demais colunas, as pessoas são listadas na ordem habitual: primeiro elemento — nome; segundo elemento — sobrenome. 224 A designação de apenas um homem é composta por dois nomes e um sobrenome: Anusis Anfas Gurblys. Aqui, Anusis é uma forma diminutiva do nome cristão Anfas. Pode-se supor que a pessoa fosse chamada pelo primeiro nome diminutivo em casa, enquanto o segundo era o nome oficial. Conceito de formação de sobrenomes. Ao tratar da formação de sobrenomes, é necessário salientar que, por sua natureza e caráter, ela difere essencialmente da formação do léxico comum. Em primeiro lugar, todos os sobrenomes se originaram de nomes pessoais: de patronímicos formados com sufixos patronímicos ou de diversos outros nomes (apelidos, antigos nomes pessoais bimembres, nomes pessoais derivados de denominações apelativas, etc.) (cf. Maciejauskienė 1991: 228). Isso não permite considerar o sobrenome um derivado. Por exemplo, um sobrenome originado de um patronímico não é um derivado; ele apenas contém um afixo de um tipo ou de outro. Compare-se também o substantivo comum karalaitis com o sobrenome Adomaitis. No primeiro caso, a base de formação é karalius, e o afixo formador é o sufixo -aitis. Assim, o substantivo comum karalaitis é um derivado sufixal formado com -aitis. No segundo caso, seria incorreto considerar o sobrenome Adomaitis um derivado com o sufixo -aitis, uma vez que com esse sufixo se formou apenas o patronímico, que mais tarde (por volta dos séculos XVII–XVIII) se tornou sobrenome. Portanto, o referido sufixo é um afixo formador de patronímicos. Em segundo lugar, depois de os sobrenomes já estarem formados (a partir do século XVIII), ocorreu um processo de estabilização: supressão de sufixos patronímicos, eslavização etc. (Maciejauskienė 1991: 117). Uma das consequências desse processo foi a consolidação de sufixos não lituanos nos sobrenomes lituanos. Assim, não há fundamento para falar de formação de sobrenomes (avaliando-a do ponto de vista da formação de palavras comuns). V. Maciejauskienė tende a usar, para esse tema, até mesmo outro conceito: «especificidade do estudo da formação de sobrenomes» (cf. «especificidade da origem de sobrenomes com diferentes processos de formação») ou algo semelhante (Maciejauskienė 1991: 205). A formação de sobrenomes está relacionada à especificidade do sobrenome enquanto nome próprio. Considerando as particularidades da formação, evolução e estabilização dos sobrenomes, os verdadeiros afixos de sobrenomes são os sufixos antroponímicos (patronímicos) -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas (Maciejauskienė 1991: 216). M. Ramonienė também chama esses sufixos de «sufixos característicos exclusivamente dos sobrenomes» (Ramonienė 1992: 124). Os sufixos eslavos -ovič, -evič também são classificados como patronímicos. Esses sufixos se estabeleceram primeiro nos patronímicos e, durante a formação dos sobrenomes, permaneceram em muitos deles. Deve-se, porém, salientar que os sufixos -ovič, -evič nos sobrenomes lituanos também podem ter surgido de outras maneiras: podem ter sido acrescentados artificialmente durante a eslavização dos sobrenomes, ou os sobrenomes que os contêm podem ter sido tomados de empréstimo (Maciejauskienė 1991: 180–181; 1993: 40; 1996: 60). No contexto da formação de sobrenomes, cabe mencionar também os sufixos diminutivos -elis, -ulis, -utis, -ukas etc. A avaliação do seu significado também costuma ser problemática: esses sufixos podiam ter tanto um significado patronímico (sufixos dos sobrenomes do pai e do filho, enquanto pessoas de idades diferentes e de gerações distintas) quanto um significado diminutivo (sufixos desse significado são usados para distinguir sobrenomes de pessoas sem vínculo de parentesco 225 que assinalam diversas diferenças extralinguísticas) (cf. Maciejauskienė 1987: 87; 1991: 89). Aparentemente, em alguns sobrenomes da fonte analisada, os sufixos mencionados têm sentido diminutivo (cf. Deiwiks ir Deiwikatis, Bastikas ir Bastikatis), mas, na maioria dos casos, é difícil determinar seu significado (podem ser diminutivos ou patronímicos). Tendo em conta que a especificidade da formação dos sobrenomes está relacionada não apenas às particularidades de sua origem e evolução, mas também ao processo de estabilização, são igualmente importantes os sobrenomes com sufixos do tipo -sk-, surgidos durante a eslavização de sobrenomes lituanos de diversas origens. Como já foi mencionado, algumas formas com -ovič, -evič. também surgiram por esse meio artificial. Todas as demais formas, no contexto da formação de sobrenomes, podem ser consideradas convencionalmente «primárias». Sua estrutura foi determinada pelo processo de formação das palavras das quais se originaram. É necessário salientar que o problema da avaliação da formação de sobrenomes, brevemente abordado neste artigo, reflete apenas a perspectiva de alguns pesquisadores de nomes pessoais lituanos (A. Butkus, V. Maciejauskienė, M. Ramonienė). Os representantes da segunda perspectiva tendem a não se limitar à análise derivacional no nível do nome próprio, decompondo a forma derivada até chegar a uma estrutura morfologicamente indivisível (cf. Zinkevičius 1977: 235). Sobrenomes masculinos. Na fonte analisada estão registrados 876 sobrenomes masculinos3. Nada menos que 516 deles (58,9%) foram formados com o sufixo patronímico lituano -aitis e suas variantes -ait, -atis, -at. A seguir, os sobrenomes são apresentados de acordo com a frequência das variantes do sufixo. -atis (322 sobrenomes): Abromatis2, Adomatis 30, Akrutatis 3, Allifatis 3, Allyfatis, Anduzatis 3, Anusfatis, Armonatis, Auflilatis 2, Awizatis, Afʒmonatis 2, Bajoratis 8, Bakatis 5, Bakkatis, Balcʒunatis, Baltrunatis, Baltruʒatis 3, Banatis 31, Bannatis 3, Barcʒatis 7, Barʒtatis, Bastikatis, Beginatis 5, Bekeratis, Benelatis 3, Benulatis, Betkatis, Blaʒkatis, Bonelatis, Boʒatis 4, Bofatis 3, Braʒatis 5, Braʒatis 2, Broʒatis 3, Budkeratis, Burgʒatis 2, Butkeratis 7, Buʒatis 4, Cʒelwatis, Cʒeponatis, Cʒeputatis, Cʒokatis, Deiwikatis 3, Derwatis 2, Dikʒatis, Ditʒmonatis, Difʒeratis 4, Dolakatis, Domantatis 3, Domatis, Dowatis, Dowidatis 11, Dudatis 8, Duddatis, Dujatis 3, Dumatis 2, Dumoʒatis 4, Dumʒatis, Dwaronatis 4, Endrejatis 24, Endrulatis, Enduʒatis, Enskatis, Enullatis, Enʒelatis 3, Enʒulatis, Enʒelatis 4, Enfelatis, Errikatis 14, Esʒelunatis, Gaigalatis 3, Gallinatis 2, Garnatis 10, Gavenatis, Gawenatis 2, Gemʒatis, Gidulatis, Girrulatis 4, Girrullatis, Graʒtatis, Greinatis 2, Grigalatis 7, Grigatis 3, Grigg alatis, Griggatis, Gud datis 6, Guderatis, Guduratis, Jakʒtatis, Jekʒtatis 2, Jokubatis 11, Jokuʒatis, Jonatis 16, Jonikatis, Jonkatis, Jonukatis 3 Contabilizam-se apenas os lemas de sobrenomes distintos, pois os sobrenomes repetidos, sobretudo os pertencentes à mesma pessoa, impediriam uma representação tão precisa quanto possível dos padrões de formação. Segundo V. Maciejauskienė, essa representação é importante por várias razões: revela as características da formação dos sobrenomes de uma localidade específica e pode ser comparada com o contexto geral da formação de sobrenomes (Maciejauskienė 1993: 40). 4 O número após o sobrenome indica quantos sobrenomes desse tipo estão registrados na fonte. 226 2, Jonuƒatis, Joɣatis, Joɣuatis, Joɣulatis, Joɣupatis 4, Joɣuwatis 2, Jurgelatis, Jurguttatis, Jurgƒatis 3, Jurkatis 3, Jurratis, Kairatis, Kanapinatis 2, Kasperatis 2, Kaupatis, Kayratis 2, Kellotatis 17, Kemƒatis, Kerbƒtatis, Ketatis 2, Keydatis 2, Kisƒelatis 12, Kifƒkatis, Kleinatis 2, Klibingatis, Kolatis, Krapatis, Krauleidatis, Krizatis 2, Kromatis 7, Kropatis 6, Kroppatis, Kullatis 2, Kummutatis, Kuppatis, Kurpatis, Kurreƒatis, Kwederatis, Laiwatis, Lakƒatis 4, Larinatis, Lebbudatis, Ledatis, Leitwaratis, Lekƒatis, Lengwenatis, Lengwinatis 2, Lenkatis 4, Lenkneratis, Leƒkatis, Lopƒatis, Loratis 2, Lorencɣatis 15, Loɣeratis, Lukoƒatis, Lutkatis 2, Macatis 5, Macɣalatis, Macɣatis, Macɣulatis, Macɣullatis 2, Maldiƒatis, Maldukatis, Mandwidatis, Marratis, Masatis, Mattukatis, Mauricɣatis 3, Mecɣullatis, Mercɣatis 2, Mergimatis, Mertinatis 4, Mertinkatis, Meƒkatis 23, Mikatis 2, Mikelatis, Mikkatis, Mikkelatis 3, Mikkutatis 4, Mikkuttatis, Mikolatis 3, Milkeratis 3, Moteɣatis 2, Motekatis 4, Moɣatis 2, Nauɣokatis 3, Nikelatis 3, Nikkelatis 2, Nurmonatis, Nüboratis 2, Obriejatis 3, Obromatis, Palentinatis, Pecɣatis, Pellinatis, Penuldatis, Peteratis 7, Petratis 2, Pintatis 2, Piƒkolatis 3, Pladdatis, Plauƒinatis 2, Plauƒinnatis, Plutatis 2, Pluttatis 5, Podɣuwatis 3, Ponatis, Ponelatis, Ponulatis, Pracatis 2, Pranatis 2, Prankatis 3, Pranskatis, Praɣatis 3, Preiekƒatis, Preikƒatis 7, Pruƒatis 3, Pukmonatis, Puknatis 6, Purmonatis, Purratis 3, Puslatis 6, Puƒlatis, Pylipatis, Pyplatis, Ramonatis, Raƒakatis 2, Rederatis, Reinakatis, Restatis, Rikteratis 3, Roɣatis 2, Ruddatis 3, Ruddikatis, Rumelatis 5, Rummelatis, Rūwartatis, Sarrapinatis, Sauskoɣatis, Sedatis 26, Sedlauskatis, Seimatis, Silainatis, Simonatis 9, Skerratis, Skirbstatis, Skirputtatis, Sobatis, Spikeratis 4, Sprogatis, Staƒulatis, Staƒullatis, Stenkatis 4, Stepputatis, Stugatis 2, Subergatis, Sudergatis 5, Suldatis, Suttatis, Swillimatis 2, Sɣakatis 2, Sɣaltifɣatis, Sɣamatis 3, Sɣammatis, Sɣattatis 6, Sɣautatis 3, Sɣedatis 2, Sɣelmatis, Sɣelnatis, Sɣelwatis 5, Sɣeppaldatis, Sɣernatis, Sɣillatis, Sɣillupatis, Sɣimatis 12, Sɣimkatis 2, Sɣimmatis 2, Sɣinikatis, Sɣlanatis 2, Sɣneideratis 10, Sɣrainatis, Sɣtenkatis, Sɣteƒulatis, Sɣteƒullatis, Sɣtuldorpatis, Sɣulmiftratis 5, Tautoratatis 12, Tenikatis 11, Tennikatis, Tewelatis 8, Ticɣkatis 7, Tolksdorpatis, Tonatis, Tonnatis, Treinatis 2, Tumoƒatis 2, Tumofatis, Tunatis 6, Tunnatis, Turkatis 6, Turkkatis, Urbantatis 6, Urbƒatis 11, Urbƒatɣatis, Uredatis 5, Uƒkurratis, Waitekatis, Waittatis, Wallatis 3, Wanuƒkatis, Wartatis, Wasƒlatis, Wederatis 3, Wellikatis 3, Wenuƒkatis, Widdatis, Wikswatis 2, Ynɣɣatis, Zamaitatis 5, Zɣemaitatis 2, Zentelatis 9, Zillatis, Zweratis, Zwirblatis, Zɣdatis 2; -at (132 sobrenomes): Adomat 15, Allijat, Allyjat, Bajorat, Banat 3, Bannat 5, Barɣat, Benelat, Benulat 3, Bertulat, Braƒat 3, Butkerat 4, Cɣelwat 3, Domantat, Domuƒat, Dowidat 5, Dumƒat, Dwaronat 2, Endreɣat 9, Endrikat, Enskat, Fifchat, Gailat, Garnat, Gedrat 2, Girrulat 4, Graƒtat 2, Greɣlat, Grigallat 2, Gudd at 6, Jegomafɣat, Jefikat, Jokubat 2, Jonat 3, Jonekat, Josupat, Joɣupat, Jurgat 2, Kalwat, Kaupat 2, Kellautat, Kellotat 4, Killat, Kisƒelat 4, Kifƒkat, Knattat, Koknat, Kolat, Kromat 3, Kropat 2, Kryɣat, Kubutat, Kullat, Kurƒelat, Lakƒat, Lekƒat, Lengwenat, Lenkat 3, Leƒat, Lopƒat, Lorat 2, Lorencɣat 3, Macat 4, Makkat, Mallulat, Mattikat, Mattiɣat, Mattijat, Mauricɣat, Mergimat, Mertinat, Meƒkat 4, Micɣkat, Mikkat 2, Mikkelat 2, Mikkutat, Milkerat, Moteɣat 3, Moɣurat, Nobarrat 227 2, Norbutat, Nūborat, Palentinat, Paulat 2, Peterat, Plaušinat, Powilat, Pracat, Preikšat 8, Puknat, Purrat 2, Ramonat 2, Razat, Rederat, Rozat, Rumelat, Sedat 7, Simonat 6, Somelat, Stašulat 8, Stecjunat, Stenkat 4, Sudergat 2, Swillumat, Szelwat 4, Szernat, Szimat, Szymkat, Szlaunat, Szneiderat 8, Szokat, Szulmjrat, Szulsat, Tenikat 3, Tewelat 2, Ticžkat 2, Tomulat, Tonekat, Treinat 2, Tummolat, Turkat 2, Urbšat 3, Wadžat, Welleikat, Wellikat, Widrat, Žamaitat 7, Žemaitat, Žentelat 2, Žigat, Žillat, Žydat; -ait (26 sobrenomes): Bamelait, Bastekait, Bemelait, Bennelait, Brozait 3, Enšelait 3, Errekait 2, Gidulait, Guddušait, Jokabait 2, Jožupait, Jurgait 4, Kalwait 3, Lenkait 3, Lolait 5, Milk erait, Nikkelait, Peterait, Rumelait, Rummelait, Simonait, Somelait, Stašulait, Tenikait 4, Tewelait, Užkurait 2; -aitis (24 sobrenomes): Adomaitis, Bemelaitis, Bendikaitis, Bražaitis, Brozaitis 3, Gludaitis 2, Jožuais, Jurgaitis 6, Jušaitis, Kalwaitis 9, Kellotaitis, Lolaitis 9, Lorencžaitis, Milk eraitis, Motejaitis, Nikkelaitis, Racžuwaitis 2, Sudergaitis, Sžneideraitis, Tenekaitis, Urbžaitis, Uredaitis, Užkuraitis, Žarraitis. 15 sobrenomes com o sufixo -aitis (e suas variantes mencionadas) apresentam o formante -uv-: Docžuwatis, Docžuwait, Endruwatis, Endruwaitis, Endruwait 2, Jožuwatis, Lenūwatis 2, Radžuwatis 2, Radžuwat, Raudžuwatis, Smilguwatis, Stippruwait. Nas sobrenomes masculinos, este formante surgiu de modo semelhante ao que ocorreu nos sobrenomes femininos (LPŽ I 278). Nos sobrenomes femininos, -uv- é bastante frequente. É interpretado como um reflexo proveniente de sobrenomes masculinos dissilábicos com tema em u. Sobrenomes desse tipo também são apresentados por V. Kalvaitis em «Lietuviškų vardų klėtelėje» (Bludžuwaitis, Jožuwaitis – Kalwaitis 1910: 8, 11), embora os pesquisadores dos nomes pessoais da Lituânia Maior (Z. Zinkevičius, V. Maciejauskienė), assim como a pesquisadora dos nomes pessoais da Lituânia Menor, G. Kiškienė, não mencionem o formante -uv- nos sobrenomes masculinos. Segundo os autores do «Lietuvių pavardžių žodynas», «tais derivados são conhecidos apenas na Lituânia Ocidental» (LPŽ I 278). Palyginus su priesaga -aitis ir jos variantais, visos kitos pavardžių priesagos šaltinyje yra pavienės. Tai diminutyvinės priesagos -utis (-ut), -ik(a)s, -ulis, -elis, -uk(a)s (17 pavardžių): Balttutis 2, Jožunut, Jožuttis 2, Jožut, Pennuttis, Penuttis 4, Ražutis, Rumelutis, Baštikas, Deiwiks 2, Maciks, Pauliks 8, Germulis, Germullis, Grigullis 2; Dargelis 2, Pladuks 4; -sk- tipo (16 pavardžių): Albowskis, Biržinskis, Czeczewskis, Jankowskis 3, Jenkowskis, Karpowskis, Mikalowskis, Rabožauskas, Rakalowskis, Rimožauskas, Sabrowskis, Sakauskas, Sakaužkis, Sžedauskas 2, Słžedauskis, Žalinskas; patroniminės – lietuviškos -on(i)s, -ūn(a)s (15 pavardžių): Balczuns 2, Datkuns 7, Daugzuns 2, Doczuns, Sarguns, Seruns, Witkuns, Wildkiuns, Witkiuns, Wittkiuns, Gozonis, Gozons, Guzons, Krijons 4, Kryzons 7, slaviška -ovič: Antonawiczas. Os outros 311 (35,5%) sobrenomes masculinos do distrito de Ragainė podem ser convencionalmente chamados de «primários». São: Adoms 2, Aguttiszkis, Akstins 2, Akštins, Aukžle, Auštins 6, Awižus, Awižžus 2, Ažmys, Bacžkus, Bajors, Baks 11, Balczus, Barczys, Bartuczkis 2, Bartmans, Bart- 228 myns, Baručzkis 2, Barutškis, Barštys 7, Beetkis, Bendiks 4, Benkmons 2, Berens, Berfškis 2, Betkis 4, Bludžus 20, Bražas 5, Brašas, Bredys 5, Buddarus 3, Budžus, Burba 4, Burblys 4, Cžeidys 17, Cžerkus, Cžinczils, Damalaks, Dangelis, Danys, Daugšys, Daunus, Derwa, Didkritys, Dilba, Ditfšmons 2, Difelys, Dolaks, Dolys, Dominiks, Domininks, Doutelis, Drukneris, Duda 3, Dwilyś, Dwyls 9, Dyczmons 2, Dytfšmons, Dyfelys, Egerts 12, Eibikis, Elknyś, Elksnys 6, Elkfnyś, Erkis 2, Fricžus, Gaigals 3, Gallinis 2, Gawena 7, Gendrolus, Gerkis 6, Gerkows, Girnus 5, Giwullys, Gloža, Golwin, Greže, Grežlys, Griežlys, Griežlys 4, Gronebergs, Grosmans, Gružas 5, Gruždas, Gruže, Gudjonis 6, Gurblys, Gurčius, Guža, Gywys, Jankis, Jaudiškys, Jegals, Jenkis, Juddus, Jukkalis, Juška 9, Kairys 15, Kakšys 20, Kalkaws 2, Kalkius 9, Kaupa, Kaups, Kebbel ys, Kerpe, Kisnerus, Klaudžus, Klosfas, Kokna 8, Kosgalwis 3, Kosgalwys 8, Kraufšus 5, Krepštikis 2, Krybarts, Kubbas, Kubrys 3, Kucžus, Kudžus 22, Kuja, Kundrots 3, Kuras, Kurras 24, Kužabas, Kužabs, Kušabs, Kylys 2, Laius, Laudžus, Laukans, Laukants, Laužas 14, Lekfžewis, Leperts, Lindžus, Ložerys 11, Lošere 7, Loferys 2, Ludkus, Luka 4, Lukošus 2, Lutkus 10, Lymants 2, Maašfwed s, Maddys 2, Maišims 2, Mans, Mantkus, Maskolus, Maurits, Megalys, Mercžus 2, Meyeris, Mikklaufas 3, Miklaufas 4, Možurs, Mošurs 6, Mülleris, Naujoks 4, Negrazus, Neweikis, Nikklaus, Nikklausšas, Nikklaufas, Niklausšas 5, Niklaufas 4, Nurmons, Nurna 2, Nüalis, Oginskis, Okfas 13, Osvalds, Oswalds, Oftwalds, Oftwaldts 2, Oftwalts, Pacžus, Padžus 4, Pakirnys, Palapys 2, Palenčius, Paltins 3, Patdžus, Pauliškis 10, Pašžkus 2, Pekis 4, Pelcžus, Peldžus, Pellinis, Pempe 33, Petkus 4, Pladdys 6, Plaušžinis 3, Pliwiški s 9, Pocžka 4, Pocžkus 2, Pocžus 4, Podžus 23, Puknus 2, Purkus 2, Puslys, Pušnus 7, Pyrags, Pùcžkus, Pùdžus 9, Pùška 2, Racžys, Ratkis, Raudys 2, Raudžus 2, Rafoks, Relings, Repšys, Restys 2, Resf tys, Reftys 3, Rimkus 24, Ringys 13, Rocže, Rocžys 33, Rotkis 3, Rožas, Rudakys, Ruddys 9, Ruikys, Rung 3, Runys, Sauskojis, Schieman, Seefalds, Sibbitis, Siemants, Siemons, Skalik, Skaliks 19, Skalliks 16, Skambraks 5, Skarus 4, Skepenas, Skulcžus 15, Skuldžus, Smilgius 2, Sonelis, Sonellis, Spoks, Stakelys, Statkus 2, Steins, Strasdas 4, Strasfus, Sukmons 7, Sutmons 3, Swillims, Sybarta, Sžalnas, Sžateika, Sžaudinis, Sžeidys, Sžilgalys 3, Sžilgalys 2, Sžillgallys 2, Sžimkus 3, Sžleiwys, Sžleudys, Sžlokfžnys, Sžlonys, Sžlyže 2, Sžmukfšts, Sžorifž, Sžorys 6, Sžrederis, Sžukys, Sžulkfždys 6, Sžulaks 13, Sžulikis, Sžwed s 3, Sžwirkfžlys 3, Sžönwalts, Tenikis, Tenys, Tietkis, Trikojis 6, Tydtkis 4, Tžwirkfžlys, Uppermons, Urbants, Urmons, Ušžballis, Užballis, Waddišus 2, Wadifus, Waitfšys, Walantejus 10, Walentejus, Wargas 14, Wasfillus, Wafškius, Wafžkys 3, Weimeris, Werkhys 2, Widra, Willaufas, Windžus 12, Wiržbžkis, Wolgemuts, Žabrys, Žalinskys, Želys, Žibriks, Žuks 2, Žygautis 2, Ükfas. Deste grupo destacam-se os sobrenomes com o sufixo -iškis (Agutiškis, Jaudiškys, Pauliškis, Pliwiškis, Wiržbiškis). É bastante difícil determinar o significado desse sufixo. Nos casos em que uma derivação com o sufixo -iškis deriva de outro antropônimo, o sufixo também pode ser patronímico (Maciejauskienė 1991: 241). 229 Observações finais A análise das formas de nomeação das pessoas registradas na fonte do distrito de Ragainė do final do século XVIII ao início do século XIX mostra que, nesse período, a nomeação lituana binária por nome e sobrenome já estava consolidada na Lituânia Menor. A fórmula típica de nomeação é: nome + sobrenome. O tipo predominante de estrutura dos sobrenomes masculinos é o dos sobrenomes com o sufixo patronímico -aitis e suas variantes -atis, -at, -ait. A abundância de sobrenomes com esse sufixo na Lituânia Menor coincide com a frequência desses sobrenomes na parte sudoeste da Lituânia Maior. Uma característica essencial desse tipo de sobrenome na Lituânia Menor é sua singularidade em comparação com as formações com os sufixos concorrentes -onis, -ūnas, -ėnas, na parte oriental da Lituânia Maior. Os sufixos diminutivos dos sobrenomes da Lituânia Menor (-utis, -ikas, -ulis, -elis, -ukas) são mais variados do que os sufixos análogos comuns, mas pouco variados, encontrados nos sobrenomes da Lituânia Maior (-elis, -ėlis); cf. Maciejauskienė 1993: 96–97. Os sobrenomes do distrito de Ragainė caracterizam-se por fenômenos fonéticos de monotongação (-aitis/-atis, -ait/-at), queda de terminações (-aitis/-ait, -atis/-at) e encurtamento das terminações. Os sobrenomes do distrito de Ragainė do final do século XVIII ao início do século XIX aqui examinados ilustram apenas uma pequena parcela da antroponímia da Lituânia Menor. Pesquisas futuras dessas fontes (livros paroquiais da EZA) certamente revelarão ainda mais regularidades do repertório de nomes dos lituanos da região e contribuirão para o desenvolvimento da antroponímia histórica lituana. Recebido em 15/04/1999 LITERATŪRA Drotvinas V. 1997: Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 81–87. Fenclau V. 1936: Fenzlau W. Die Deutschen Formen der Litauischen Orts- und Personennamen des Memelgebiets, Hale / Saale: Max Niemeyer Verlag. Gerullis G. 1922: Die altpreußischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. Gottschald M. 1982: Deutsche Namenkunde, Berlin–New York: Walter de Gruyter. Jonikas P. 1973: Lietuvių studentų pavardės XV–XVIII a. Europos universitetuose. – Litua-nistikos darbai 3, 201–216. Kalwaitis W. 1910: Lietuwiškų wardų klėtele su 15000 wardų, Tilžėje: Spausdinta Otto v. Mauderodės. Kiškienė G. 1983: Dėl priesagos lie. -ait- pavardžių būv. Rytų Prūsijoje. – Baltistica 19(2), 179–183. Kiškienė G. 1985: Dėl XVIII a. Prūsijos lietuvių moterų pavardžių. – Baltistica 21(1), 37–41. Kiškienė G. 1989: Dėl XVIII a. R. Prūsijos dv kamienių lietuviškų pavardžių. – Baltistica. Priedas 3(2), 312–314. 230 Kiškienė G. 1990: Dėl Rytų Prūsijos XVIII a. lietuvių pavardžių darybos. – Baltistica 26(1), 77–82. LPŽ I – Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 34–99. Maciejauskienė V. 1993: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 100–113. Maciejauskienė V. 1996: Dėl lietuvių pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius vertinimo. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 60–70. Matulevičius A. 1995: Tilžės apskrities lietuviai ir jų pavardės prieš 3 amžius. – Lietuvininkų kraštas, Kaunas: Spindulys. Ramonienė M. 1992: Asmenvardžiai – mūsų kalbos dalis. – Lietuvių kalba mokykloje 4, Kaunas: Šviesa. Salys A. 1983: Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Skardžius P. 1956: Die Bindevokale in den litauischen zweistämmigen Personennamen. – Festschrift für Max Vasmer, Berlin: Verlag Otto Harrassowitz Wiesbaden, 502–509. Trautmann R. 1925: Die altpreußischen Personennamen, Göttingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. DIE BILDUNG DER FAMILIENNAMEN VON MÄNNERN IM 18. – 19. JH. IN RAGNIT Zusammenfassung Aus einer Analyse der Anthroponymie im Kirchenbuch von Ragnit, geschrieben in den Jahren 1762–1822, geht hervor, daß im 18. Jh. die zweigliedrige Personenbezeichnung schon Norm geworden war. Die Familiennamen von Männern werden meistens mit dem litauischen Suffix -aitis gebildet (516 von 876). Andere Suffixe sind folgende: -utis, -ikas, -ulis, -elis, -ukas (17), -sk- Typus (16), -onis, -ūnas (15), -ovič (1). Das Suffix -ait- herrscht also in Klein-Litauen vor. Die deminutiven Suffixe sind in Klein-Litauen mehr differenziert als die häufigen, aber nicht so differenzierten deminutiven Suffixe in Groß-Litauen (-elis, -ėlis). Für die Familiennamen sind folgende phonetischen Erscheinungen typisch: Monophthongierung (-aitis/-atis, -ait/-at), Weglassung (-aitis/-ait, -atis/-at) und Verkürzung der Endungen. Die besprochenen Familiennamen zeigen uns nur einen kleinen Teil der Anthroponymie von Klein-Litauen. Weitere Erforschung der anthroponymischen Quellen des EZA (Evangelisches Zentralarchiv in Berlin) können mehr Erscheinungen aus Licht bringen, die für die ganze litauische historische Personennamenforschung sehr wichtig sind. 231