Ragainės apskrities XVIII a. pab. – XIX a. pr. vyrų pavardžių daryba

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Aušra ŽEMIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas RAGAINĖS APSKRITIES XVIII A. PAB. — XIX A. PR. VYRŲ PAVARDŽIŲ DARYBA Lietuvių istorinėje antroponimikoje pavardžių tyrimai daugiausia grindžiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antroponimine medžiaga. Minėtini A. Sa- lio (Salys 1983: 11-70), P. Skardžiaus (Skardžius 1956: 502-509), P. Joniko (Jo- nikas 1973: 201-216), Z. Zinkevičiaus (Zinkevičius 1977: 19-77), V. Macie- jauskienės (Maciejauskienė 1991; 1993) darbai. Nors LDK antroponimijos lobynas ir nėra išsemtas, tačiau Mažosios Lietuvos pavardžių tyrimo duome- nys papildytų lietuvių vardyno studijų išvadas, skatintų istorinės antroponimi- kos raidą. Iki šiol tų duomenų, deja, nėra daug. Mažosios Lietuvos antroponi- mijos galima rasti V. Kalvaičio (Kalwaitis 1910), J. Gerulio (Gerullis 1922), R. Trautmano (Trautmann 1925), V. Fenclau (Fenzlau 1936) darbuose, istoriko A. Matulevičiaus studijoje (Matulevičius 1995: 213-222). Tačiau iš specialesnių tyrimų galima būtų paminėti tik G. Kiškienės straipsnius, kuriuose buvo nag- rinėjama Mažosios Lietuvos pavardžių daryba (Kiškienė 1983; 1985; 1989; 1990). Šio straipsnio tikslas yra praplėsti Mažosios Lietuvos antroponimijos tyri- mus XVIII a. pab. — XIX a. pr. Ragainės apskrities vyrų pavardžių darybos analize. Tai pirmoji publikacija, kurioje tiriami asmenvardžiai, išrašyti iš Berly- no centriniame evangelikų archyve (EZA) saugomų Mažosios Lietuvos istori- jos šaltinių". Šaltinis — Ragainės bažnyčios 1769-1822 m. santuokų registracijos knyga ,, Verzeichnifs der getrauten Paare im Litauifchen Kirchfpiel/Ragnit/de Annis 1769-1700, 1771, 1769-18222. Knygos lapai buvo sunumeruoti, iš viso ju 131. Knyga apima maždaug 53 metų laikotarpį (1769-1822 m. santuokų registraci- ja), iš jų išrinkta apie 4700 pavardžių užrašymų (1901 skirtinga pavardžių lek- sema), kurie kartu su vardų užrašymais sudaro maždaug 9400 asmenvardžių kartoteką. Santuokos įrašai nurodo sutuoktinių (kartais ir jų liudininkų arba jaunosios tėvo) vardus ir pavardes, gyvenamųjų vietų (kaimų) vardus. Kai ku- ! Plačiau apie EZA žr. Drotvinas V. Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose. — Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 1997, 81-87. * Knygų mikrofišas parūpino prof. V. Drotvinas. Mikrofišų kodai yra EZA 0 3604/1+, EZA 0 3604/2+, EZA 0 3604/3- Ragnit/Ostpreufsen b)1769-1822 lit. 223 riuose įrašuose galima rasti ir duomenų apie sutuoktinių giminystės santykius bei socialinę padėtį. Santuokos formulės yra kelių tipų: (1) Nikelis Errikatis von Lepaloten ist mit Agusfe Lutkuwacje des Jokubs Lutkus in Pellenen ... 24 Octbr.: in der Rimfa copuliert werden. Pirmajame pavyzdyje yra abiejų sutuoktinių bei jaunosios tėvo vardai ir pavardės bei gyvenamųjų vietų vardai. (2) Mik. Danys e[in] Lofs[mann] der Wittwer mit der Magd Ane Urb[5ate beyde von Preus[fen 28 Febr.: Antrajame pavyzdyje, be jau minėtų sutuoktinių jvardijimy, gyvenamy- jų vietų vardų (abu kilę iš tos pačios vietos), nurodoma ir jaunikio pro- fesija (sielininkas). (3) Anj3as Pellinatis, der Dwaronatis von Bludif5ken, Stieffohn, mit der von ihm ... Magd Madl. Erkate von Dorlauken d[iem] 11 Nvbr. Trečiajame pavyzdyje nurodyta sutuoktinių vardai ir pavardės, jy socia- linė padėtis (dvarininkas, samdinė), gyvenamųjų vietų vardai bei jauni- kio šeimyninė padėtis (posūnis). (4) Jurgis Skambraks efin] Invalide von Raudeken, mit Erkme Mai[5imate ... von Groften d[iem] 1 Xbr. Šiame įraše yra sutuoktinių vardai ir pavardės, jų gyvenamųjų vietų vardai bei jaunikio socialinės padėties (invalidas) nuoroda. Šaltinis rašytas vokiečių kalba su lotynų kalbos intarpais, o lietuvių pavar- džių užrašymuose jaučiama vokiečių kalbos įtaka. Fonetikoje tai ryšku iš lietu- vių kalbai nebūdingų tam tikrų priebalsinių junginių, pvz., Schmidtke, balsinių fonemų uo/o, é/e niveliavimo, pvz., Josuwatis — Juozuwaitis, Sedatis — Sėdaitis ir pan. Įrašai rašyti ne vieno asmens, todėl pavardės užrašomos labai nevienodai, gausu grafinių skirtumų, nesąlygotų pozicinių variantų, pvz., Tumofatis / Tumof3atis, Krizons | Kryzons, Ennulene | Enullatis, Jagomaftate | Jagomolftene / Jegomaltat ir pan. Dažni pavardžių variantai liudija, kad XVIII a. pavardės, nors ir tapusios būtina asmens įvardijimo dalimi, dar neturėjo tvirtos juridinės pade- ties, kuri saugotų jų tikslumą bei pastovumą (dar plg. Maciejauskienė 1991: 117). Beveik visi asmenų įvardijimai (apie 98%) yra dvinariai, pvz.: Erdmons Kemlf/atis, Anfas Pellinatis, Jokubs Lutkus. Vienodi tėvo ir sūnaus antrieji įvardi- jimo nariai rodo, kad antrasis dvinario įvardijimo asmenvardis jau įgavęs pavar- dės statusą, pvz.: sūnus Jons Lenkait, tėvas Kriftup Lenkait. Taigi XVIII a. Ma- žojoje Lietuvoje, kaip ir Didžiojoje Lietuvoje, jau galutinai nusistovėjęs dvina- ris lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde (plg. Maciejauskienė 1991: 112). Dažniausiai dvinario įvardijimo formulė yra tokia: vardas + pavardė. P. 121— 131 įvardijimo tvarka pasikeičia, kadangi keičiasi asmenų registravimo knygoje tvarka. Šiuose puslapiuose asmenys registruojami skiltinėje lentelėje, kurios pir- moje skiltyje („Name und Stand“) pirmiausia rašoma pavardė, po to vardas. Kitose skiltyse asmenys surašomi įprastine tvarka: pirmasis narys — vardas, ant- rasis — pavardė. 224 Tik vieno vyro įvardijimą sudaro du vardai ir pavardė: Anus/is Anfas Gurblys. Čia Anusfis yra mažybinė krikščioniško vardo Anfas lytis. Galima manyti, kad pirmuoju mažybiniu vardu žmogus buvo vadinamas namuose, 0 antrasis — ofi- cialus vardas. Pavardžių darybos samprata. Kalbant apie pavardžių darybą, būtina pabrėžti, kad ji savo prigimtimi ir pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo bendrinės leksikos dary- bos. Pirma, visos pavardės atsirado iš asmenvardžių: iš patronimų, sudarytų su patroniminėmis priesagomis, arba iš įvairių kitų (pravardžių, senųjų dvikamie- nių, asmenvardžių, atsiradusių iš apeliatyvinių prievardžių, ir pan.) — (plg. Ma- ciejauskienė 1991: 228). Tai neleidžia vertinti pavardės kaip vedinio. Pavyzdžiui, pavardė, atsiradusi iš patronimo, nėra vedinys, ji tik turi vienokį ar kitokį afik- są. Dar plg. bendrinį žodį karalaitis ir pavardę Adomaitis. Pirmuoju atveju dary- bos pamatas yra karalius, o darybos afiksas — priesaga -aitis. Taigi bendrinis žodis karalaitis yra priesagos -aitis vedinys (derivatas). Antruoju atveju pavardę Adomaitis laikyti priesagos -aitis vediniu būtų klaidinga, kadangi su šia priesaga buvo sudarytas tik patronimas, kuris vėliau (apie XVII-XVIII a.) tapo pavar- de. Taigi minėta priesaga yra patronimo darybos afiksas. Antra, jau susiformavus pavardėms (nuo XVIII a.), vyko jų stabilizavimosi procesas: patroniminių priesagų numetimas, slavinimas ir pan. (Maciejauskie- nė 1991: 117). Šio proceso vienas iš padarinių — nelietuviškų priesagų įsigalėji- mas lietuvių pavardėse. Taigi kalbėti apie pavardžių darybą (vertinant ją bendrinių žodžių darybos požiūriu) nėra pamato. V. Maciejauskienė linkusi šiam reikalui vartoti net kitą sąvoką — „pavardžių darybos tyrimo specifika“ (plg. „skirtingos darybos pavar- džių kilmės specifika“) ar pan. (Maciejauskienė 1991: 205). Pavardžių daryba yra susijusi su pavardės, kaip tikrinio žodžio, specifika. Tikrieji pavardžių afiksai, atsižvelgiant į pavardžių formavimosi, raidos, stabili- zavimosi ypatumus, yra asmenvardinės (patroniminės) priesagos -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas (Maciejauskienė 1991: 216). M. Ramonienė šias priesagas dar va- dina „tik pavardėms būdingomis priesagomis“ (Ramonienė 1992: 124). Prie pa- troniminių priesagų priskiriamos ir slaviškos -ovič, -evič. Pirmiausia šios priesa- gos įsitvirtino patronimuose, o formuojantis pavardéms, daugelyje jų išliko. Tačiau reikia pabrėžti, kad priesagos -ovič, -evič lietuvių pavardėse gali būti atsiradusios ir kitaip: jos galėjo būti pridėtos dirbtinai, slavinant pavardes, arba pavardės su jomis yra skolintos (Maciejauskienė 1991: 180-181; 1993: 40; 1996: 60). Pavardžių darybos kontekste minėtinos ir deminutyvinės priesagos -elis, -ulis, -utis, -ukas ir t.t. Jų reikšmės vertinimas irgi dažnai būna probleminis: šios priesagos galėjo turėti tiek patroniminę reikšmę (tėvo ir sūnaus, kaip nevieno- do amžiaus bei skirtingų kartų asmenų, pavardžių priesagos), tiek mažybinę reikšmę (šios reikšmės priesagos vartojamos norint atskirti giminystės ryšiais 225 nesusijusių asmenų pavardes, signalizuojančias apie įvairius ekstralingvistinius skirtumus) — (plg. Maciejauskienė 1987: 87; 1991: 89). Matyt, kai kurių tiriamo šaltinio pavardžių minėtos priesagos turi mažybinę reikšmę (plg. Deiwiks ir Dei- wikatis, Bastikas ir Bastikatis), bet dažniausiai jų reikšmę sunku nustatyti (gali būti ir mažybinės, ir patroniminės reikšmės). Turint omenyje tai, kad pavardžių darybos specifika susijusi ne tik su pavar- džių kilmės ir raidos ypatumais, bet ir su pavardžių stabilizavimosi procesu, svarbios yra ir pavardės su -sk- tipo priesagomis, kurios atsirado slavinant įvai- rios kilmės lietuvių pavardes. Kaip jau buvo minėta, šiuo nenatūraliu keliu atsi- rado ir kai kurios pavardės su -ovic, -evič. Visos kitos pavardės pavardžių darybos kontekste salygiSkai gali būti verti- namos kaip „pirminės“. Jų struktūrą lėmė žodžių, iš kurių jos susidarė, darybos procesas. Būtina pabrėžti, kad šiame straipsnyje trumpai aptarta pavardžių darybos vertinimo problema atspindi tik dalies lietuvių asmenvardžių tyrėjų požiūrį (A. Butkus, V. Maciejauskienė, M. Ramonienė). Antrojo požiūrio atstovai lin- kę neapsiriboti tikrinio žodžio pakopos darybine analize, skaidydami darinį iki morfologiškai neskaidžios struktūros (plg. Zinkevičius 1977: 235). Vyrų pavardės. Tiriamame šaltinyje užrašytos 876 vyrų pavardės“. Net 516 iš jų (58,996) yra sudarytos su lietuviška patronimine priesaga -aitis bei jos varian- tais -ait, -atis, -at. Toliau pavardės pateikiamos pagal priesagos variantų dažnumą. -atis (322 pavardės): Abromatis 2*, Adomatis 30, Akrutatis 3, Allifatis 3, Allyfatis, Andugatis 3, Anusfatis, Armonatis, Auftilatis 2, Awizatis, A[smonatis 2, Bajoratis 8, Bakatis 5, Bakkatis, Balczunatis, Baltrunatis, Baltru[5atis 3, Banatis 31, Banna- tis 3, Barcsatis 7, Barstatis, Bastikatis, Beginatis 5, Bekeratis, Benelatis 3, Benula- tis, Betkatis, Bla[5katis, Bonelatis, Bojatis 4, Bofatis 3, Brajatis 5, Brafatis 2, Brojatis 3, Budkeratis, Burg(3atis 2, Butkeratis 7, Bujjzatis 4, Cselwatis, Cseponatis, Cepu- tatis, Cjokatis, Deiwikatis 3, Derwatis 2, Dikf3atis, Dit[smonatis, Dif5eratis 4, Do- lakatis, Domantatis 3, Domatis, Dowatis, Dowidatis 11, Dudatis 8, Duddatis, Du- jatis 3, Dumatis 2, Dumof3atis 4, Dum/3atis, Dwaronatis 4, Endrejatis 24, Endru- latis, Endujzatis, Enskatis, Enullatis, En3zelatis 3, Enjulatis, Enfelatis 4, Enfelatis, Errikatis 14, Esfelunatis, Gaigalatis 3, Gallinatis 2, Garnatis 10, Gavenatis, Gawe- natis 2, Gem/atis, Gidulatis, Girrulatis 4, Girrullatis, Graf5tatis, Greinatis 2, Gri- galatis 7, Grigatis 3, Griggalatis, Griggatis, Guddatis 6, Guderatis, Guduratis, Jak|5ta- tis, Jek[5tatis 2, Jokubatis 11, Joku[5atis, Jonatis 16, Jonikatis, Jonkatis, Jonukatis 3 Skai¢iuojamos tik skirtingų pavardžių leksemos, nes pasikartojančios pavardės, ypač pri- klausanéios tam pačiam asmeniui, trukdytų susidaryti kiek galima tikslesnį darybos vaizdą. Pa- sak V. Maciejauskienės, jis svarbus dėl įvairių priežasčių — parodo konkrečios vietos pavardžių darybos bruožus, jį galima palyginti su bendru pavardžių darybos kontekstu (Maciejauskienė 1993: 40). * Skaičius po pavardės rodo, kiek tokių pavardžių užrašyta šaltinyje. 226 2, Jonuf3atis, Jozatis, Joguatis, Jojuldatis, Jozupatis 4, Josuwatis 2, Jurgelatis, Jur- guttatis, Jurg[5atis 3, Jurkatis 3, Jurratis, Kairatis, Kanapinatis 2, Kasperatis 2, Kau- patis, Kayratis 2, Kellotatis 17, Keml/fatis, Kerbf5tatis, Ketatis 2, Keydatis 2, Kisfelatis 12, Kif5katis, Kleinatis 2, Klibingatis, Kolatis, Krapatis, Krauleidatis, Krizatis 2, Kromatis 7, Kropatis 6, Kroppatis, Kullatis 2, Kummutatis, Kuppratis, Kurpatis, Kurref5atis, Kwedderatis, Laiwatis, Lakf5atis 4, Larinatis, Lebbudatis, Ledatis, Leit- waratis, Lek[5atis, Lengwenatis, Lengwinatis 2, Lenkatis 4, Lenkneratis, Le[3katis, Lop/5atis, Loratis 2, Lorencsatis 15, Lojeratis, Lukof3atis, Lutkatis 2, Macatis 5, Mac3alatis, Macsatis, Macjulatis, Macsullatis 2, Maldisfatis, Maldukatis, Mandwi- datis, Marratis, Masatis, Mattukatis, Mauriczatis 3, Mecsullatis, Merczatis 2, Mergi- matis, Mertinatis 4, Mertinkatis, Me[3katis 23, Mikatis 2, Mikelatis, Mikkatis, Mikke- latis 3, Mikkutatis 4, Mikkuttatis, Mikolatis 3, Milkeratis 3, Motejatis 2, Motekatis 4, Mojsatis 2, Naujokatis 3, Nikelatis 3, Nikkelatis 2, Nurmonatis, Nuboratis 2, Obrieja- tis 3, Obromatis, Palentinatis, Pec3atis, Pellinatis, Penuldatis, Peteratis 7, Petratis 2, Pintatis 2, Pif5kolatis 3, Pladdatis, Plauf5inatis 2, Plauf5innatis, Plutatis 2, Pluttatis 5, Podjuwatis 3, Ponatis, Ponelatis, Ponulatis, Pracatis 2, Pranatis 2, Prankatis 3, Pranskatis, Prajatis 3, Preiek[3atis, Preik(3atis 7, Prufatis 3, Pukmonatis, Puknatis 6, Purmonatis, Purratis 3, Puslatis 6, Puflatis, Pylipatis, Pyplatis, Ramonatis, Rafakatis 2, Rederatis, Reinakatis, Restatis, Rikteratis 3, Ro3atis 2, Ruddatis 3, Ruddikatis, Rumelatis 5, Rummelatis, Riuwartatis, Sarrapinatis, Sauskojatis, Sedatis 26, Sedlaus- katis, Seimatis, Silainatis, Simonatis 9, Skerratis, Skirbstatis, Skirputtatis, Sobatis, Spikeratis 4, Sprogatis, Stafjulatis, Staf5ullatis, Stenkatis 4, Stepputatis, Stugatis 2, Subergatis, Sudergatis 5, Suldatis, Suttatis, Swillimatis 2, S3akatis 2, S3altif3atis, S3ama- tis 3, Ssammatis, Szattatis 6, Sautatis 3, S3edatis 2, S3elmatis, S5elnatis, Szelwatis 5, S3eppaldatis, Szernatis, Sillatis, Sjillupatis, Ssimatis 12, Szimkatis 2, Ssimmatis 2, Ssinikatis, Slaunatis 2, S3neideratis 10, S3rainatis, Sjtenkatis, Sstesfulatis, S3te[5ull- atis, Sstuldorpatis, Ssulmiftratis 5, Tautoratis 12, Tenikatis 11, Tennikatis, Tewelatis 8, Ticskatis 7, Tolksdorpatis, Tonatis, Tonnatis, Treinatis 2, Tumo/3atis 2, Tumolfatis, Tunatis 6, Tunnatis, Turkatis 6, Turkkatis, Urbantatis 6, Urb[3atis 11, Urb[3at3atis, Uredatis 5, Ufskurratis, Waitekatis, Waittatis, Wallatis 3, Wanu/5katis, Wartatis, Waslilatis, Wederatis 3, Wellikatis 3, Wenu/5katis, Widdlatis, Wikswatis 2, Ynjjatis, 3amaitatis 5, Semaitatis 2, 3entelatis 9, 3illatis, Sweratis, 3wirblatis, Sydatis 2; -at (132 pavardės): Adomat 15, Allifat, Ally[at, Bajorat, Banat 3, Bannat 5, Barc3at, Benelat, Benulat 3, Bertulat, Brafat 3, Butkerat 4, C3elwat 3, Domantat, Domu/3at, Dowidat 5, Dum/(3at, Dwaronat 2, Endrejat 9, Endrikat, Enskat, Fifchat, Gailat, Garnat, Gedrat 2, Girrulat 4, Grafstat 2, Grejlat, Grigallat 2, Guddat 6, Jegomalftat, Jeftikat, Jokubat 2, Jonat 3, Jonekat, Josupat, Josupat, Jurgat 2, Kal- wat, Kaupat 2, Kellautat, Kellotat 4, Killat, Kisfelat 4, Kif5kat, Knattat, Koknat, Kolat, Kromat 3, Kropat 2, Kryjat, Kubutat, Kullat, Kur(3elat, Lak/3at, Lekf3at, Lengwenat, Lenkat 3, Lef3at, Lop/3at, Lorat 2, Lorenc3at 3, Macat 4, Makkat, Mallulat, Mattikat, Mattizat, Mattifat, Mauric3at, Mergimat, Mertinat, Me[5kat 4, Micskat, Mikkat 2, Mikkelat 2, Mikkutat, Milkerat, Motejat 3, Mosurat, Nobarrat 227 2, Norbutat, Nūborat, Palentinat, Paulat 2, Peterat, Plaufsinat, Powilat, Praca, Preik[fzat 8, Puknat, Purrat 2, Ramonat 2, Rajat, Rederat, Rojat, Rumelat, Sedat 7, Simonat 6, Somelat, Sta[zulat 8, Stecjunat, Stenkat 4, Sudergat 2, Swillumat, Sselwat 4, Sjernat, S3imat, Szimkat, S3launat, S3neiderat 8, Sjokat, Szulmiftrat, Ssulzat, Tenikat 3, Tewelat 2, Ticzkat 2, Tomufat, Tonekat, Treinat 2, Tummofat, Turkat 2, Urbfzat 3, Wadif3at, Welleikat, Wellikat, Widrat, 3amaitat 7, Semaitat, Sentelat 2, 3igat, illat, Sydat; -ait (26 pavardės): Bamelait, Bastekait, Bemelait, Bennelait, Brozait 3, Enfelait 3, Errekait 2, Gidulait, Gudduf3ait, Jokubait 2, Josupait, Jurgait 4, Kalwait 3, Len- kait 3, Lolait 5, Milkerait, Nikkelait, Peterait, Rumelait, Rummelait, Simonait, So- melait, Sta[5ulait, Tenikait 4, Tewelait, Uskurrait 2; -aitis (24 pavardės): Adomaitis, Bemelaitis, Bendikaitis, Bra3aitis, Bro3ailis 3, Gudaitis 2, Jojuaitis, Jurgaitis 6, Jut3aitis, Kalwaitis 9, Kellotaitis, Lolaitis 9, Lo- renciaitis, Milkeraitis, Motejaitis, Nikkelaitis, Racsuwaitis 2, Sudergaitis, S3neide- raitis, Tenekaitis, Urbzaitis, Uredaitis, Uskurraitis, 3arraitis. 15 pavardžių su priesaga -aitis (ir minėtais jos variantais) turi formantg -uv-: Docjuwatis, Docsuwait, Endruwatis, Endruwaitis, Endruwait 2, Jozuwatis, Le- nuwatis 2, Radsuwatis 2, Radsuwat, Raudjuwatis, Smilguwatis, Stippruwait. Vyrų pavardése šis formantas yra atsiradęs panašiai kaip ir moterų pavarde- se (LPŽ I 278). Moterų pavardėse -uv- yra gana dažnas. Jis traktuojamas kaip refleksas, gautas iš u-kamienių dviskiemenių vyrų pavardžių. Tokio tipo pavar- džių pateikia ir V. Kalvaitis „Lietuviškų vardų klėtelėje“ (Bludžuwaitis, Jozuwai- tis — Kalwaitis 1910: 8, 11), nors Didžiosios Lietuvos asmenvardžių tyrėjai (Z. Zin- kevičius, V. Maciejauskienė), taip pat ir Mažosios Lietuvos asmenvardžių tyrė- ja G. Kiškienė apie formantą -uv- vyrų pavardėse neužsimena. Pasak „Lietuvių pavardžių žodyno“ autorių, „tokie vediniai žinomi tik iš Vakarų Lietuvos“ (LPŽ I 278). Palyginus su priesaga -aitis ir jos variantais, visos kitos pavardžių priesagos šaltinyje yra pavienės. Tai deminutyvinės priesagos -utis (-ut), -ik(a)s, -ulis, -elis, -uk(a)s (17 pavardžių): Baltuttis 2, Jo3unut, Joguttis 2, Jozut, Pennuttis, Penuttis 4, Ragutis, Rumelutis, Baftikas, Deiwiks 2, Maciks, Pauliks 8, Germulis, Germu- Ilis, Grigullis 2; Dargelis 2, Pladuks 4; -sk- tipo (16 pavardžių): Albowskis, Birjins- kis, Cjecjewskis, Jankowskis 3, Jenkowskis, Karpowskis, Mikalowskis, Rabo[5aus- kas, Rakalowskis, Rimo[3auskas, Sabrowskis, Sakauskas, Sakauskis, Ssedauskas 2, S[5edauskis, 3alinskas; patronimineés — lietuviškos -on(i)s, -ūn(a)s (15 pavar- džių): Balcsuns 2, Datkuns 7, Daucjuns 2, Docjuns, Sarguns, Seruns, Witkuns, Wildkiuns, Witkiuns, Wittkiuns, Gojonis, Gojons, Gujons, Krizons 4, Kryjons 7, slaviška -ovič: Antonawicjas. Kitos 311 (35,596) Ragainės apskrities vyrų pavardžių yra sąlygiškai vadinti- nos „pirminėmis“. Tai: Adoms 2, Aguttifskis, Akstins 2, Akftins, Aukfšle, Auftins 6, Awizus, Awizjus 2, A[3mys, Backus, Bajors, Baks 11, Balcjus, Barczys, Barrucskis 2, Bartmans, yy 228 myns, Barucskis 2, Barutskis, Barfstys 7, Beetkis, Bendiks 4, Benkmons 2, Berens, Ber[5kis 2, Betkis 4, Bludsus 20, Brajas 5, Brafas, Bredys 5, Buddrus 3, Bud3us, Burba 4, Burblys 4, Czeidys 17, C3erkus, Cjinczils, Damalaks, Dangels, Danys, Daug[5ys, Daunus, Derwa, Didkriftys, Dilba, Dit[smons 2, Difelys, Dolaks, Dolys, Dominiks, Domininks, Doutelis, Drukneris, Duda 3, Dwilys, Dwylys 9, Dycsmons 2, Dytfsmons, Dyfelys, Egerts 12, Eibikis, Elknys, Elksnys 6, Elkfnys, Erkis 2, Fricjus, Gaigals 3, Gallinis 2, Gawena 7, Gendrolus, Gerkis 6, Gerkows, Girnus 5, Giwullys, Glosa, Golwin, Greze, Greslys, Grief5lys, Grieslys 4, Gronebergs, Grosmans, Gru3as 5, Gruzdas, Gruze, Gudjonis 6, Gurblys, Gurczus, Guza, Gywys, Jankis, Jaudif5kys, Jegals, Jenkis, Juddus, Jukkalis, Juf5ka 9, Kairys 15, Kakf3ys 20, Kalkaws 2, Kal- kius 9, Kaupa, Kaups, Kebbelys, Kerpe, Kisnerus, Klaudsus, Klos[as, Kokna 8, Kos- galwis 3, Kosgalwys 8, Krauf3us 5, Krepftikis 2, Krybarts, Kubbas, Kubrys 3, Kucjus, Kudjus 22, Kuja, Kundrots 3, Kuras, Kurras 24, Kuzabas, Kuzabs, Kufabs, Kylys 2, Laius, Laudsus, Laukans, Laukants, Lau3zas 14, Lekfzewis, Leperts, Lindjus, Loserys 11, Lofere 7, Loferys 2, Ludkus, Luka 4, Lukof3us 2, Lutkus 10, Lymants 2, Maaf3weds, Maddys 2, Maif5ims 2, Mans, Mantkus, Maskolus, Maurits, Mega- lys, Mercius 2, Meyeris, Mikklaufas 3, Miklaufas 4, Mojurs, Mofurs 6, Miilleris, Naujoks 4, Negrazus, Neweikis, Nikklaus, Nikklaus[as, Nikklaufas, Niklausfas 5, Niklaufas 4, Nurmons, Nurna 2, Nualis, Oginskis, Okfas 13, Osvalds, Oswalds, Oftwalds, Oftwaldts 2, Oftwalts, Pacjus, Padjus 4, Pakirnys, Palapys 2, Palencjus, Paltins 3, Patdjus, Paulifskis 10, Paf5kus 2, Pekis 4, Pelcjus, Peldsus, Pellinis, Pem- pe 33, Petkus 4, Pladdys 6, Plauf3inis 3, Pliwif3kis 9, Pocjka 4, Poc3kus 2, Pocus 4, Podsus 23, Puknus 2, Purkus 2, Puslys, Puf3nus 7, Pyrags, Pickus, Pidjsus 9, Piif5ka 2, Racsys, Ratkis, Raudys 2, Raudsus 2, Rafoks, Relings, Rep/[3ys, Restys 2, Resftys, Reftys 3, Rimkus 24, Ringys 13, Roc3e, Roc3ys 33, Rotkis 3, Rojas, Ruda- kys, Ruddys 9, Ruikys, Rung 3, Runys, Sauskojis, Schieman, Seefalds, Sibbitys, Siemants, Siemons, Skalik, Skaliks 19, Skalliks 16, Skambraks 5, Skarus 4, Skepe- nas, Skulcsus 15, Skuldsus, Smilgius 2, Sonelis, Sonellis, Spoks, Stakelys, Statkus 2, Steins, Strasdas 4, Strasfus, Sukmons 7, Sutmons 3, Swillims, Sybarta, S3alnas, S3ateika, Szaudinis, Szeidys, S3ilgallys 3, Szilgalys 2, S3illgallys 2, S3imkus 3, S3lei- wys, Szleudys, Szlok[3nys, S3lonys, Szlyze 2, Ssmukfsts, S3orifs, S3orys 6, Srederis, S3ukys, Ssuk(3dys 6, Ssulaks 13, Szulikis, Ssweds 3, Szwirk/5lys 3, Ssonwalts, Teni- kis, Tenys, Tietkis, Trikojis 6, Tydtkis 4, Tswirk(5lys, Uppermons, Urbants, Urmons, Uf3ballis, Usballis, Waddifus 2, Wadif5us, Wait[3ys, Walantejus 10, Walentejus, Warsas 14, Was/illus, Wa[3kius, Wa[3kys 3, Weimeris, Werk[nys 2, Widra, Willau/3as, Windsus 12, Wirsbiskis, Wolgemuts, 3abrys, 3alinskys, 3elys, 3ibriks, Suks 2, Sygauts 2, Ukfas. Iš šios grupės išsiskiria pavardės su priesaga -iSkis (Aguttifskis, Jaudif3kys, Paulifskis, Pliwifzkis, Wir3bigkis). Šios priesagos reikšmę nustatyti yra gana sun- ku. Tais atvejais, kai priesagos -iškis vedinys yra iš kito antroponimo, ji gali būt ir patroniminė (Maciejauskienė 1991: 241). 229 Apibendrinamosios pastabos XVIII a. pab. — XIX a. pr. Ragainės apskrities šaltinyje užfiksuotų asmenų įvardijimų apžvalga rodo, kad šiuo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje jau nusistovė- jęs dvinaris lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde. Tipiška įvardijimo formulė: vardas + pavardė. Vyraujantis vyrų pavardžių struktūros tipas — pavardės su patronimine prie- saga -aitis, bei jos variantais -atis, -at, -ait. Pavardžių su šia priesaga gausumas Mažojoje Lietuvoje sutampa su šią priesagą turinčių pavardžių dažnumu Di- džiosios Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Esminis tokio tipo pavardžių Mažojoje Lietuvoje bruožas yra jų unikalumas, palyginus su konkuruojančių priesagų -onis, -ūnas, -ėnas dariniais Didžiosios Lietuvos rytinėje dalyje. Deminutyvinės Mažosios Lietuvos pavardžių priesagos (-utis, -ikas, -ulis, -elis, -ukas) yra įvairesnės negu dažnos, bet neįvairios Didžiojoje Lietuvoje ran- damų pavardžių analogiškos priesagos (-elis, -ėlis), plg. Maciejauskienė 1993: 96-97. Ragainės apskrities pavardėms labai būdingi fonetiniai monoftongizavimo (-aitis/-atis, -ait/-at), galūnių numetimo (-aitis/-ait, -atis/-at) bei galūnių trumpi- nimo reiškiniai. Aptartos XVIII a. pab. — XIX a. pr. Ragainės apskrities pavardės iliustruoja tik nedidelį Mažosios Lietuvos antroponimijos kiekį. Tolesni šių šaltinių (EZA bažnytinių knygų) tyrimai tikrai atskleis ir daugiau lietuvininkų vardyno dėsnin- gumų, skatins lietuvių istorinės antroponimikos raidą. Gauta 1999 04 15 LITERATŪRA Drotvinas V. 1997: Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose. — Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 81-87. Fenclau V. 1936: Fenzlau W. Die Deutschen Formen der Litauischen Orts- und Personenna- men des Memelgebiets, Hale / Saale: Max Niemeyer Verlag. Gerullis G. 1922: Die altpreupischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig: Vereinigung wissen- schaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. Gottschald M. 1982: Deutsche Namenkunde, Berlin-New York: Walter de Gruyter. Jonikas P 1973: Lietuvių studentų pavardės XV-XVIII a. Europos universitetuose. — Litua- nistikos darbai 3, 201—216. Kalwaitis W. 1910: Lietuwiszkų wardų klėtele su 15000 wardų, Tilžėje: Spausdinta Otto v. Mauderodės. Kiškienė G. 1983: Dėl priesagos lie. -ait- pavardžių buv. Rytų Prūsijoje. — Baltistica 19(2), 179-183. Kiškienė G. 1985: Dėl XVIII a. Prūsijos lietuvių moterų pavardžių. — Baltistica 21(1), 37— 41. Kiškienė G. 1989: Dėl XVIII a. R. Prūsijos dvikamienių lietuviškų pavardžių. — Baltistica. Priedas 3(2), 312-314. 230 Kiškienė G. 1990: Dėl Rytų Prūsijos XVIII a. lietuvių pavardžių darybos. — Baltistica 26(1), 77-82. LPZ I — Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII-XVIII a. asmenvardžiai. — Lietuvių kal- botyros klausimai 32, 34-99. Maciejauskienė V. 1993: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. — Lietuvių kalboty- ros klausimai 32, 100-113. Maciejauskienė V. 1996: Dėl lietuvių pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius vertinimo. — Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 60-70. Matulevičius A. 1995: Tilžės apskrities lietuviai ir jų pavardės prieš 3 amžius. — Lietuvininkų kraštas, Kaunas: Spindulys. Ramonienė M. 1992: Asmenvardžiai — mūsų kalbos dalis. — Lietuvių kalba mokykloje 4, Kau- nas: Šviesa. Salys A. 1983: Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Skardžius P. 1956: Die Bindevokale in den litauischen zweistammigen Personennamen. — Festschrift fiir Max Vasmer, Berlin: Verlag Otto Harrassowitz Wiesbaden, 502-5009. Trautmann R. 1925: Die altpreufischen Personennamen, Gottingen: Vandenhoeck u. Rup- recht. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pra- džioje, Vilnius: Mokslas. DIE BILDUNG DER FAMILIENNAMEN VON MANNERN IM 18. — 19. JH. IN RAGNIT Zusammenfassung Aus einer Analyse der Anthroponymie im Kirchenbuch von Ragnit, geschrieben in den Jah- ren 1762-1822, geht hervor, dal im 18. Jh. die zweigliedrige Personenbezeichnung schon Norm geworden war. Die Familiennamen von Mannern werden meistens mit dem litauischen Suffix -aitis gebildet (516 von 876). Andere Suffixe sind folgende: -utis, -ikas, -ulis, -elis, -ukas (17), -sk- Typus (16), -onis, -ūnas (15), -ovi¢ (1). Das Suffix -ait- herrscht also in Klein-Litauen vor. Die deminutiven Suffixe sind in Klein-Litauen mehr differenziert als die haufigen, aber nicht so differenzierten deminutiven Suffixe in GroB-Litauen (-elis, -élis). Fir die Familiennamen sind folgende phonetischen Erscheinungen typisch: Monoph- thongierung (-aitis/-atis, -ait/-at), Weglassung (-aitis/-ait, -atis/-at) und Verkiirzung der Endun- gen. Die besprochenen Familiennamen zeigen uns nur einen kleinen Teil der Anthroponymie von Klein-Litauen. Weitere Erforschung der anthroponymischen Quellen des EZA (Evange- lisches Zentralarchiv in Berlin) kénnen mehr Erscheinungen aus Licht bringen, die fiir die ganze litauische historische Personennamenforschung sehr wichtig sind. 231