Ragainės apskrities XVIII a. pab. – XIX a. pr. vyrų pavardžių daryba

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Aušra ŽEMIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas RAGAINĖS APSKRITIES XVIII A. PAB. – XIX A. PR. VYRŲ PAVARDŽIŲ DARYBA Lietuvių istorinėje antroponimikoje pavardžių tyrimai daugiausia grindžiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antroponimine medžiaga. Minėtini A. Salio (Salys 1983: 11–70), P. Skardžiaus (Skardžius 1956: 502–509), P. Joniko (Jonikas 1973: 201–216), Z. Zinkevičiaus (Zinkevičius 1977: 19–77), V. Maciejauskienės (Maciejauskienė 1991; 1993) darbai. Nors LDK antroponimijos lobynas ir nėra išsemtas, tačiau Mažosios Lietuvos pavardžių tyrimo duomenys papildytų lietuvių vardyno studijų išvadas, skatintų istorinės antroponimikos raidą. Iki šiol tų duomenų, deja, nėra daug. Mažosios Lietuvos antroponimijos galima rasti V. Kalvaičio (Kalwaitis 1910), J. Gerulio (Gerullis 1922), R. Trautmano (Trautmann 1925), V. Fenclau (Fenzlau 1936) darbuose, istoriko A. Matulevičiaus studijoje (Matulevičius 1995: 213–222). Tačiau iš specialesnių tyrimų galima būtų paminėti tik G. Kiškienės straipsnius, kuriuose buvo nagrinėjama Mažosios Lietuvos pavardžių daryba (Kiškienė 1983; 1985; 1989; 1990). Šio straipsnio tikslas yra praplėsti Mažosios Lietuvos antroponimijos tyrimus XVIII a. pab. – XIX a. pr. Ragainės apskrities vyrų pavardžių darybos analizė. Tai pirmoji publikacija, kurioje tiriami asmenvardžiai, išrašyti iš Berlyno centriniame evangelikų archyve (EZA) saugomų Mažosios Lietuvos istorijos šaltinių.1 Šaltinis – Ragainės bažnyčios 1769–1822 m. santuokų registracijos knyga „Verzeichniſs der getrauten Paare im Litaujſchen Kirchſpiel/Ragnit/de Annis 1769–1700, 1771, 1769–1822“2. Knygos lapai buvo sunumeruoti, iš viso jų 131. Knyga apima maždaug 53 metų laikotarpį (1769–1822 m. santuokų registracija), iš jų išrinkta apie 4700 pavardžių užrašymų (1901 skirtinga pavardžių leksema), kurie kartu su vardų užrašymais sudaro maždaug 9400 asmenvardžių kartoteką. Santuokos įrašai nurodo sutuoktinių (kartais ir jų liudininkų arba jaunosios tėvo) vardus ir pavardes, gyvenamųjų vietų (kaimų) vardus. Kai ku- 1 Plačiau apie EZA žr. D r o t v i n a s V. Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 1997, 81–87. 2 Knygų mikrofišas parūpino prof. V. Drotvinas. Mikrofišų kodai yra EZA 0 3604/1+, EZA 0 3604/2+, EZA 0 3604/3- Ragnit/Ostpreußen b)1769–1822 lit. 223 riuose įrašuose galima rasti ir duomenų apie sutuoktinių giminystės santykius bei socialinę padėtį. Santuokos formulės yra kelių tipų: (1) Nikelis Errikatis von Lepaloten ist mit Aguzfe Lutkwacze des Jokubs Lutkus in Pellenen ... 24 Octbr.: in der Rimfa copuliert werden. Pirmajame pavyzdyje yra abiejų sutuoktinių bei jaunosios tėvo vardai ir pavardės bei gyvenamųjų vietų vardai. (2) Mik. Danys e[in] Loß[mann] der Wittwer mit der Magd Ane Urbßate beyde von Preußen 28 Febr.: Antrajame pavyzdyje, be jau minėtų sutuoktinių įvardijimų, gyvenamųjų vietų vardų (abu kilę iš tos pačios vietos), nurodoma ir jaunikio profesija (sielininkas). (3) Anßas Pellinatis, der Dwaronatis von Bludißken, Stiefjohn, mit der von ihm ... Magd Madl. Erkate von Dorlauken d[iem] 11 Nvbr. Trečiajame pavyzdyje nurodyta sutuoktinių vardai ir pavardės, jų socialinė padėtis (dvarininkas, samdinė), gyvenamųjų vietų vardai bei jaunikio šeimyninė padėtis (posūnis). (4) Jurgis Skambraks e[in] Invalide vonraudeken, mit Erkme Maißimate ... von Großen d[iem] 1 Xbr. Šiame įraše yra sutuoktinių vardai ir pavardės, jų gyvenamųjų vietų vardai bei jaunikio socialinės padėties (invalidas) nuoroda. Šaltinis rašytas vokiečių kalba su lotynų kalbos intarpais, o lietuvių pavardžių užrašymuose jaučiama vokiečių kalbos įtaka. Fonetikoje tai ryšku iš lietuvių kalbai nebūdingų tam tikrų priebalsinių junginių, pvz., Schmidtke, balsinių fonemų uo/o, ė/e niveliavimo, pvz., Jożuatis – Juożwaitis, Sedatis – Sėdaitis ir pan. Įrašai rašyti ne vieno asmens, todėl pavardės užrašomos labai nevienodai, gausu grafinių skirtumų, nesąlygotų pozicinių variantų, pvz., Tumoßatis / Tumoſatis, Kriçons / Kryçons, Ennulene / Enullatis, Jagomaſtate / Jagomoſtene / Jegomaſtat ir pan. Dažni pavardžių variantai liudija, kad XVIII a. pavardės, nors ir tapusios būtina asmens įvardijimo dalimi, dar neturėjo tvirtos juridinės padėties, kuri saugotų jų tikslumą bei pastovumą (dar plg. Maciejauskienė 1991: 117). Beveik visi asmenų įvardijimai (apie 98%) yra dv inariai, pvz.: Erdmons Kemßatis, Anßas Pellinatis, Jokubs Lutkus. Vienodi tėvo ir sūnaus antrieji įvardijimo nariai rodo, kad antrasis dv inario įvardijimo asmenvardis jau įgavęs pavardės statusą, pvz.: sūnus Jons Lenkait, tėvas Kriſtup Lenkait. Taigi XVIII a. Mažojoje Lietuvoje, kaip ir Didžiojoje Lietuvoje, jau galutinai nusistovėjęs dvinaris lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde (plg. Maciejauskienė 1991: 112). Dažniausiai dv inario įvardijimo formulė yra tokia: vardas + pavardė. P. 121–131 įvardijimo tvarka pasikeičia, kadangi keičiasi asmenų registravimo knygoje tvarka. Šiuose puslapiuose asmenys registruojami skiltinėje lentelėje, kurios pirmoje skiltyje („Name und Stand“) pirmiausia rašoma pavardė, po to vardas. Kitose skiltyse asmenys surašomi įprastine tvarka: pirmasis narys – vardas, antrasis – pavardė. 224 Tik vieno vyro įvardijimą sudaro du vardai ir pavardė: Anusis Anfas Gurblys. Čia Anusis yra mažybinė krikščioniško vardo Anfas lytis. Galima manyti, kad pirmuoju mažybiniu vardu žmogus buvo vadinamas namuose, o antrasis – oficialus vardas. Pavardžių darybos samprata. Kalbant apie pavardžių darybą, būtina pabrėžti, kad ji savo prigimtimi ir pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo bendrinės leksikos darybos. Pirma, visos pavardės atsirado iš asmenvardžių: iš patronimų, sudarytų su patroniminėmis priesagomis, arba iš įvairių kitų (pravardžių, senųjų dvikamienių, asmenvardžių, atsiradusių iš apeliatyvinių prievardžių, ir pan.) – (plg. Maciejauskienė 1991: 228). Tai neleidžia vertinti pavardės kaip vedinio. Pavyzdžiui, pavardė, atsiradusi iš patronimo, nėra vedinys, ji tik turi vienokį ar kitokį afiksą. Dar plg. bendrinį žodį karalaitis ir pavardę Adomaitis. Pirmuoju atveju darybos pamatas yra karalius, o darybos afiksas – priesaga -aitis. Taigi bendrinis žodis karalaitis yra priesagos -aitis vedinys (derivatas). Antruoju atveju pavardę Adomaitis laikyti priesagos -aitis vediniu būtų klaidinga, kadangi su šia priesaga buvo sudarytas tik patronimas, kuris vėliau (apie XVII–XVIII a.) tapo pavarde. Taigi minėta priesaga yra patronimo darybos afiksas. Antra, jau susiformavus pavardėms (nuo XVIII a.), vyko jų stabilizavimosi procesas: patroniminių priesagų numetimas, slavininimas ir pan. (Maciejauskienė 1991: 117). Šio proceso vienas iš padarinių – nelietuviškų priesagų įsigalėjimas lietuvių pavardėse. Taigi kalbėti apie pavardžių darybą (vertinant ją bendrinių žodžių darybos požiūriu) nėra pamato. V. Maciejauskienė linkusi šiam reikalui vartoti net kitą sąvoką – „pavardžių darybos tyrimo specifika“ (plg. „skirtingos darybos pavardžių kilmės specifika“) ar pan. (Maciejauskienė 1991: 205). Pavardžių daryba yra susijusi su pavardės, kaip tikrinio žodžio, specifika. Tikrieji pavardžių afiksai, atsižvelgiant į pavardžių formavimosi, raidos, stabilizavimosi ypatumus, yra asmenvardinės (patroniminės) priesagos -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas (Maciejauskienė 1991: 216). M. Ramonienė šias priesagas dar vadina „tik pavardėms būdingomis priesagomis“ (Ramonienė 1992: 124). Prie patroniminių priesagų priskiriamos ir slaviškos -ovič, -evič. Pirmiausia šios priesagos įsitvirtino patronimuose, o formuojantis pavardėms, daugelyje jų išliko. Tačiau reikia pabrėžti, kad priesagos -ovič, -evič lietuvių pavardėse gali būti atsiradusios ir kitaip: jos galėjo būti pridėtos dirbtinai, slavininant pavardes, arba pavardės su jomis yra skolintos (Maciejauskienė 1991: 180–181; 1993: 40; 1996: 60). Pavardžių darybos kontekste minėtinos ir deminutyvinės priesagos -elis, -ulis, -utis, -ukas ir t.t. Jų reikšmės vertinimas irgi dažnai būna probleminis: šios priesagos galėjo turėti tiek patroniminę reikšmę (tėvo ir sūnaus, kaip nevienodo amžiaus bei skirtingų kartų asmenų, pavardžių priesagos), tiek mažybinę reikšmę (šios reikšmės priesagos vartojamos norint atskirti giminystės ryšiais 225 nesusijusių asmenų pavardes, signalizuojančias apie įvairius ekstralingvistinius skirtumus) – (plg. Maciejauskienė 1987: 87; 1991: 89). Matyt, kai kurių tiriamo šaltinio pavardžių minėtos priesagos turi mažybinę reikšmę (plg. Deiwiks ir Deiwikatis, Bastikas ir Bastikatis), bet dažniausiai jų reikšmę sunku nustatyti (gali būti ir mažybinės, ir patroniminės reikšmės). Turint omenyje tai, kad pavardžių darybos specifika susijusi ne tik su pavardžių kilmės ir raidos ypatumais, bet ir su pavardžių stabilizavimosi procesu, svarbios yra ir pavardės su -sk- tipo priesagomis, kurios atsirado slavininant įvairios kilmės lietuvių pavardes. Kaip jau buvo minėta, šiuo nenatūraliu keliu atsirado ir kai kurios pavardės su -ovič, -evič. Visos kitos pavardės pavardžių darybos kontekste sąlygiškai gali būti vertinamos kaip „pirminės“. Jų struktūrą lėmė žodžių, iš kurių jos susidarė, darybos procesas. Būtina pabrėžti, kad šiame straipsnyje trumpai aptarta pavardžių darybos vertinimo problema atspindi tik dalies lietuvių asmenvardžių tyrėjų požiūrį (A. Butkus, V. Maciejauskienė, M. Ramonienė). Antrojo požiūrio atstovai linkę neapsiriboti tikrinio žodžio pakopos darybine analize, skaidydami darinį iki morfologiškai neskaidžios struktūros (plg. Zinkevičius 1977: 235). Vyrų pavardės. Tiriamame šaltinyje užrašytos 876 vyrų pavardės3. Net 516 iš jų (58,9%) yra sudarytos su lietuviška patronimine priesaga -aitis bei jos variantais -ait, -atis, -at. Toliau pavardės pateikiamos pagal priesagos variantų dažnumą. -atis (322 pavardės): Abromatis2, Adomatis 30, Akrutatis 3, Allifatis 3, Allyfatis, Anduzatis 3, Anusfatis, Armonatis, Auflilatis 2, Awizatis, Afʒmonatis 2, Bajoratis 8, Bakatis 5, Bakkatis, Balcʒunatis, Baltrunatis, Baltruʒatis 3, Banatis 31, Bannatis 3, Barcʒatis 7, Barʒtatis, Bastikatis, Beginatis 5, Bekeratis, Benelatis 3, Benulatis, Betkatis, Blaʒkatis, Bonelatis, Boʒatis 4, Bofatis 3, Braʒatis 5, Braʒatis 2, Broʒatis 3, Budkeratis, Burgʒatis 2, Butkeratis 7, Buʒatis 4, Cʒelwatis, Cʒeponatis, Cʒeputatis, Cʒokatis, Deiwikatis 3, Derwatis 2, Dikʒatis, Ditʒmonatis, Difʒeratis 4, Dolakatis, Domantatis 3, Domatis, Dowatis, Dowidatis 11, Dudatis 8, Duddatis, Dujatis 3, Dumatis 2, Dumoʒatis 4, Dumʒatis, Dwaronatis 4, Endrejatis 24, Endrulatis, Enduʒatis, Enskatis, Enullatis, Enʒelatis 3, Enʒulatis, Enʒelatis 4, Enfelatis, Errikatis 14, Esʒelunatis, Gaigalatis 3, Gallinatis 2, Garnatis 10, Gavenatis, Gawenatis 2, Gemʒatis, Gidulatis, Girrulatis 4, Girrullatis, Graʒtatis, Greinatis 2, Grigalatis 7, Grigatis 3, Grigg alatis, Griggatis, Gud datis 6, Guderatis, Guduratis, Jakʒtatis, Jekʒtatis 2, Jokubatis 11, Jokuʒatis, Jonatis 16, Jonikatis, Jonkatis, Jonukatis 3 Skaičiuojamos tik skirtingų pavardžių leksemos, nes pasikartojančios pavardės, ypač priklausančios tam pačiam asmeniui, trukdytų susidaryti kiek galima tikslesnį darybos vaizdą. Pasak V. Maciejauskienės, jis svarbus dėl įvairių priežasčių – parodo konkrečios vietos pavardžių darybos bruožus, jį galima palyginti su bendru pavardžių darybos kontekstu (Maciejauskienė 1993: 40). 4 Skaičius po pavardės rodo, kiek tokių pavardžių užrašyta šaltinyje. 226 2, Jonuƒatis, Joɣatis, Joɣuatis, Joɣulatis, Joɣupatis 4, Joɣuwatis 2, Jurgelatis, Jurguttatis, Jurgƒatis 3, Jurkatis 3, Jurratis, Kairatis, Kanapinatis 2, Kasperatis 2, Kaupatis, Kayratis 2, Kellotatis 17, Kemƒatis, Kerbƒtatis, Ketatis 2, Keydatis 2, Kisƒelatis 12, Kifƒkatis, Kleinatis 2, Klibingatis, Kolatis, Krapatis, Krauleidatis, Krizatis 2, Kromatis 7, Kropatis 6, Kroppatis, Kullatis 2, Kummutatis, Kuppatis, Kurpatis, Kurreƒatis, Kwederatis, Laiwatis, Lakƒatis 4, Larinatis, Lebbudatis, Ledatis, Leitwaratis, Lekƒatis, Lengwenatis, Lengwinatis 2, Lenkatis 4, Lenkneratis, Leƒkatis, Lopƒatis, Loratis 2, Lorencɣatis 15, Loɣeratis, Lukoƒatis, Lutkatis 2, Macatis 5, Macɣalatis, Macɣatis, Macɣulatis, Macɣullatis 2, Maldiƒatis, Maldukatis, Mandwidatis, Marratis, Masatis, Mattukatis, Mauricɣatis 3, Mecɣullatis, Mercɣatis 2, Mergimatis, Mertinatis 4, Mertinkatis, Meƒkatis 23, Mikatis 2, Mikelatis, Mikkatis, Mikkelatis 3, Mikkutatis 4, Mikkuttatis, Mikolatis 3, Milkeratis 3, Moteɣatis 2, Motekatis 4, Moɣatis 2, Nauɣokatis 3, Nikelatis 3, Nikkelatis 2, Nurmonatis, Nüboratis 2, Obriejatis 3, Obromatis, Palentinatis, Pecɣatis, Pellinatis, Penuldatis, Peteratis 7, Petratis 2, Pintatis 2, Piƒkolatis 3, Pladdatis, Plauƒinatis 2, Plauƒinnatis, Plutatis 2, Pluttatis 5, Podɣuwatis 3, Ponatis, Ponelatis, Ponulatis, Pracatis 2, Pranatis 2, Prankatis 3, Pranskatis, Praɣatis 3, Preiekƒatis, Preikƒatis 7, Pruƒatis 3, Pukmonatis, Puknatis 6, Purmonatis, Purratis 3, Puslatis 6, Puƒlatis, Pylipatis, Pyplatis, Ramonatis, Raƒakatis 2, Rederatis, Reinakatis, Restatis, Rikteratis 3, Roɣatis 2, Ruddatis 3, Ruddikatis, Rumelatis 5, Rummelatis, Rūwartatis, Sarrapinatis, Sauskoɣatis, Sedatis 26, Sedlauskatis, Seimatis, Silainatis, Simonatis 9, Skerratis, Skirbstatis, Skirputtatis, Sobatis, Spikeratis 4, Sprogatis, Staƒulatis, Staƒullatis, Stenkatis 4, Stepputatis, Stugatis 2, Subergatis, Sudergatis 5, Suldatis, Suttatis, Swillimatis 2, Sɣakatis 2, Sɣaltifɣatis, Sɣamatis 3, Sɣammatis, Sɣattatis 6, Sɣautatis 3, Sɣedatis 2, Sɣelmatis, Sɣelnatis, Sɣelwatis 5, Sɣeppaldatis, Sɣernatis, Sɣillatis, Sɣillupatis, Sɣimatis 12, Sɣimkatis 2, Sɣimmatis 2, Sɣinikatis, Sɣlanatis 2, Sɣneideratis 10, Sɣrainatis, Sɣtenkatis, Sɣteƒulatis, Sɣteƒullatis, Sɣtuldorpatis, Sɣulmiftratis 5, Tautoratatis 12, Tenikatis 11, Tennikatis, Tewelatis 8, Ticɣkatis 7, Tolksdorpatis, Tonatis, Tonnatis, Treinatis 2, Tumoƒatis 2, Tumofatis, Tunatis 6, Tunnatis, Turkatis 6, Turkkatis, Urbantatis 6, Urbƒatis 11, Urbƒatɣatis, Uredatis 5, Uƒkurratis, Waitekatis, Waittatis, Wallatis 3, Wanuƒkatis, Wartatis, Wasƒlatis, Wederatis 3, Wellikatis 3, Wenuƒkatis, Widdatis, Wikswatis 2, Ynɣɣatis, Zamaitatis 5, Zɣemaitatis 2, Zentelatis 9, Zillatis, Zweratis, Zwirblatis, Zɣdatis 2; -at (132 pavardės): Adomat 15, Allijat, Allyjat, Bajorat, Banat 3, Bannat 5, Barɣat, Benelat, Benulat 3, Bertulat, Braƒat 3, Butkerat 4, Cɣelwat 3, Domantat, Domuƒat, Dowidat 5, Dumƒat, Dwaronat 2, Endreɣat 9, Endrikat, Enskat, Fifchat, Gailat, Garnat, Gedrat 2, Girrulat 4, Graƒtat 2, Greɣlat, Grigallat 2, Gudd at 6, Jegomafɣat, Jefikat, Jokubat 2, Jonat 3, Jonekat, Josupat, Joɣupat, Jurgat 2, Kalwat, Kaupat 2, Kellautat, Kellotat 4, Killat, Kisƒelat 4, Kifƒkat, Knattat, Koknat, Kolat, Kromat 3, Kropat 2, Kryɣat, Kubutat, Kullat, Kurƒelat, Lakƒat, Lekƒat, Lengwenat, Lenkat 3, Leƒat, Lopƒat, Lorat 2, Lorencɣat 3, Macat 4, Makkat, Mallulat, Mattikat, Mattiɣat, Mattijat, Mauricɣat, Mergimat, Mertinat, Meƒkat 4, Micɣkat, Mikkat 2, Mikkelat 2, Mikkutat, Milkerat, Moteɣat 3, Moɣurat, Nobarrat 227 2, Norbutat, Nūborat, Palentinat, Paulat 2, Peterat, Plaušinat, Powilat, Pracat, Preikšat 8, Puknat, Purrat 2, Ramonat 2, Razat, Rederat, Rozat, Rumelat, Sedat 7, Simonat 6, Somelat, Stašulat 8, Stecjunat, Stenkat 4, Sudergat 2, Swillumat, Szelwat 4, Szernat, Szimat, Szymkat, Szlaunat, Szneiderat 8, Szokat, Szulmjrat, Szulsat, Tenikat 3, Tewelat 2, Ticžkat 2, Tomulat, Tonekat, Treinat 2, Tummolat, Turkat 2, Urbšat 3, Wadžat, Welleikat, Wellikat, Widrat, Žamaitat 7, Žemaitat, Žentelat 2, Žigat, Žillat, Žydat; -ait (26 pavardės): Bamelait, Bastekait, Bemelait, Bennelait, Brozait 3, Enšelait 3, Errekait 2, Gidulait, Guddušait, Jokabait 2, Jožupait, Jurgait 4, Kalwait 3, Lenkait 3, Lolait 5, Milk erait, Nikkelait, Peterait, Rumelait, Rummelait, Simonait, Somelait, Stašulait, Tenikait 4, Tewelait, Užkurait 2; -aitis (24 pavardės): Adomaitis, Bemelaitis, Bendikaitis, Bražaitis, Brozaitis 3, Gludaitis 2, Jožuais, Jurgaitis 6, Jušaitis, Kalwaitis 9, Kellotaitis, Lolaitis 9, Lorencžaitis, Milk eraitis, Motejaitis, Nikkelaitis, Racžuwaitis 2, Sudergaitis, Sžneideraitis, Tenekaitis, Urbžaitis, Uredaitis, Užkuraitis, Žarraitis. 15 pavardžių su priesaga -aitis (ir minėtais jos variantais) turi formantą -uv-: Docžuwatis, Docžuwait, Endruwatis, Endruwaitis, Endruwait 2, Jožuwatis, Lenūwatis 2, Radžuwatis 2, Radžuwat, Raudžuwatis, Smilguwatis, Stippruwait. Vyrų pavardėse šis formantas yra atsiradęs panašiai kaip ir moterų pavardėse (LPŽ I 278). Moterų pavardėse -uv- yra gana dažnas. Jis traktuojamas kaip refleksas, gautas iš u-kamienių dviskiemenių vyrų pavardžių. Tokio tipo pavardžių pateikia ir V. Kalvaitis „Lietuviškų vardų klėtelėje“ (Bludžuwaitis, Jožuwaitis – Kalwaitis 1910: 8, 11), nors Didžiosios Lietuvos asmenvardžių tyrėjai (Z. Zinkevičius, V. Maciejauskienė), taip pat ir Mažosios Lietuvos asmenvardžių tyrėja G. Kiškienė apie formantą -uv- vyrų pavardėse neužsimena. Pasak „Lietuvių pavardžių žodyno“ autorių, „tokie vediniai žinomi tik iš Vakarų Lietuvos“ (LPŽ I 278). Palyginus su priesaga -aitis ir jos variantais, visos kitos pavardžių priesagos šaltinyje yra pavienės. Tai diminutyvinės priesagos -utis (-ut), -ik(a)s, -ulis, -elis, -uk(a)s (17 pavardžių): Balttutis 2, Jožunut, Jožuttis 2, Jožut, Pennuttis, Penuttis 4, Ražutis, Rumelutis, Baštikas, Deiwiks 2, Maciks, Pauliks 8, Germulis, Germullis, Grigullis 2; Dargelis 2, Pladuks 4; -sk- tipo (16 pavardžių): Albowskis, Biržinskis, Czeczewskis, Jankowskis 3, Jenkowskis, Karpowskis, Mikalowskis, Rabožauskas, Rakalowskis, Rimožauskas, Sabrowskis, Sakauskas, Sakaužkis, Sžedauskas 2, Słžedauskis, Žalinskas; patroniminės – lietuviškos -on(i)s, -ūn(a)s (15 pavardžių): Balczuns 2, Datkuns 7, Daugzuns 2, Doczuns, Sarguns, Seruns, Witkuns, Wildkiuns, Witkiuns, Wittkiuns, Gozonis, Gozons, Guzons, Krijons 4, Kryzons 7, slaviška -ovič: Antonawiczas. Kitos 311 (35,5%) Ragainės apskrities vyrų pavardžių yra sąlygiškai vadintinos „pirminėmis“. Tai: Adoms 2, Aguttiszkis, Akstins 2, Akštins, Aukžle, Auštins 6, Awižus, Awižžus 2, Ažmys, Bacžkus, Bajors, Baks 11, Balczus, Barczys, Bartuczkis 2, Bartmans, Bart- 228 myns, Baručzkis 2, Barutškis, Barštys 7, Beetkis, Bendiks 4, Benkmons 2, Berens, Berfškis 2, Betkis 4, Bludžus 20, Bražas 5, Brašas, Bredys 5, Buddarus 3, Budžus, Burba 4, Burblys 4, Cžeidys 17, Cžerkus, Cžinczils, Damalaks, Dangelis, Danys, Daugšys, Daunus, Derwa, Didkritys, Dilba, Ditfšmons 2, Difelys, Dolaks, Dolys, Dominiks, Domininks, Doutelis, Drukneris, Duda 3, Dwilyś, Dwyls 9, Dyczmons 2, Dytfšmons, Dyfelys, Egerts 12, Eibikis, Elknyś, Elksnys 6, Elkfnyś, Erkis 2, Fricžus, Gaigals 3, Gallinis 2, Gawena 7, Gendrolus, Gerkis 6, Gerkows, Girnus 5, Giwullys, Gloža, Golwin, Greže, Grežlys, Griežlys, Griežlys 4, Gronebergs, Grosmans, Gružas 5, Gruždas, Gruže, Gudjonis 6, Gurblys, Gurčius, Guža, Gywys, Jankis, Jaudiškys, Jegals, Jenkis, Juddus, Jukkalis, Juška 9, Kairys 15, Kakšys 20, Kalkaws 2, Kalkius 9, Kaupa, Kaups, Kebbel ys, Kerpe, Kisnerus, Klaudžus, Klosfas, Kokna 8, Kosgalwis 3, Kosgalwys 8, Kraufšus 5, Krepštikis 2, Krybarts, Kubbas, Kubrys 3, Kucžus, Kudžus 22, Kuja, Kundrots 3, Kuras, Kurras 24, Kužabas, Kužabs, Kušabs, Kylys 2, Laius, Laudžus, Laukans, Laukants, Laužas 14, Lekfžewis, Leperts, Lindžus, Ložerys 11, Lošere 7, Loferys 2, Ludkus, Luka 4, Lukošus 2, Lutkus 10, Lymants 2, Maašfwed s, Maddys 2, Maišims 2, Mans, Mantkus, Maskolus, Maurits, Megalys, Mercžus 2, Meyeris, Mikklaufas 3, Miklaufas 4, Možurs, Mošurs 6, Mülleris, Naujoks 4, Negrazus, Neweikis, Nikklaus, Nikklausšas, Nikklaufas, Niklausšas 5, Niklaufas 4, Nurmons, Nurna 2, Nüalis, Oginskis, Okfas 13, Osvalds, Oswalds, Oftwalds, Oftwaldts 2, Oftwalts, Pacžus, Padžus 4, Pakirnys, Palapys 2, Palenčius, Paltins 3, Patdžus, Pauliškis 10, Pašžkus 2, Pekis 4, Pelcžus, Peldžus, Pellinis, Pempe 33, Petkus 4, Pladdys 6, Plaušžinis 3, Pliwiški s 9, Pocžka 4, Pocžkus 2, Pocžus 4, Podžus 23, Puknus 2, Purkus 2, Puslys, Pušnus 7, Pyrags, Pùcžkus, Pùdžus 9, Pùška 2, Racžys, Ratkis, Raudys 2, Raudžus 2, Rafoks, Relings, Repšys, Restys 2, Resf tys, Reftys 3, Rimkus 24, Ringys 13, Rocže, Rocžys 33, Rotkis 3, Rožas, Rudakys, Ruddys 9, Ruikys, Rung 3, Runys, Sauskojis, Schieman, Seefalds, Sibbitis, Siemants, Siemons, Skalik, Skaliks 19, Skalliks 16, Skambraks 5, Skarus 4, Skepenas, Skulcžus 15, Skuldžus, Smilgius 2, Sonelis, Sonellis, Spoks, Stakelys, Statkus 2, Steins, Strasdas 4, Strasfus, Sukmons 7, Sutmons 3, Swillims, Sybarta, Sžalnas, Sžateika, Sžaudinis, Sžeidys, Sžilgalys 3, Sžilgalys 2, Sžillgallys 2, Sžimkus 3, Sžleiwys, Sžleudys, Sžlokfžnys, Sžlonys, Sžlyže 2, Sžmukfšts, Sžorifž, Sžorys 6, Sžrederis, Sžukys, Sžulkfždys 6, Sžulaks 13, Sžulikis, Sžwed s 3, Sžwirkfžlys 3, Sžönwalts, Tenikis, Tenys, Tietkis, Trikojis 6, Tydtkis 4, Tžwirkfžlys, Uppermons, Urbants, Urmons, Ušžballis, Užballis, Waddišus 2, Wadifus, Waitfšys, Walantejus 10, Walentejus, Wargas 14, Wasfillus, Wafškius, Wafžkys 3, Weimeris, Werkhys 2, Widra, Willaufas, Windžus 12, Wiržbžkis, Wolgemuts, Žabrys, Žalinskys, Želys, Žibriks, Žuks 2, Žygautis 2, Ükfas. Iš šios grupės išsiskiria pavardės su priesaga -iškis (Agutiškis, Jaudiškys, Pauliškis, Pliwiškis, Wiržbiškis). Šios priesagos reikšmę nustatyti yra gana sunku. Tais atvejais, kai priesagos -iškis vedinys yra iš kito antroponimo, ji gali būti ir patroniminė (Maciejauskienė 1991: 241). 229 Apibendrinamosios pastabos XVIII a. pab. – XIX a. pr. Ragainės apskrities šaltinyje užfiksuotų asmenų įvardijimų apžvalga rodo, kad šiuo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje jau nusistovėjęs dvinaris lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde. Tipiška įvardijimo formulė: vardas + pavardė. Vyraujantis vyrų pavardžių struktūros tipas – pavardės su patronimine priesaga -aitis, bei jos variantais -atis, -at, -ait. Pavardžių su šia priesaga gausumas Mažojoje Lietuvoje sutampa su šią priesagą turinčių pavardžių dažnumu Didžiosios Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Esminis tokio tipo pavardžių Mažojoje Lietuvoje bruožas yra jų unikalumas, palyginus su konkuruojančių priesagų -onis, -ūnas, -ėnas dariniais Didžiosios Lietuvos rytinėje dalyje. Deminutyvinės Mažosios Lietuvos pavardžių priesagos (-utis, -ikas, -ulis, -elis, -ukas) yra įvairesnės negu dažnos, bet neįvairios Didžiojoje Lietuvoje randamų pavardžių analogiškos priesagos (-elis, -ėlis), plg. Maciejauskienė 1993: 96–97. Ragainės apskrities pavardėms labai būdingi fonetiniai monoftongizavimo (-aitis/-atis, -ait/-at), galūnių numetimo (-aitis/-ait, -atis/-at) bei galūnių trumpinimo reiškiniai. Aptartos XVIII a. pab. – XIX a. pr. Ragainės apskrities pavardės iliustruoja tik nedidelį Mažosios Lietuvos antroponimijos kiekį. Tolesni šių šaltinių (EZA bažnytinių knygų) tyrimai tikrai atskleis ir daugiau lietuvininkų vardyno dėsningumų, skatins lietuvių istorinės antroponimikos raidą. Gauta 1999 04 15 LITERATŪRA Drotvinas V. 1997: Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 81–87. Fenclau V. 1936: Fenzlau W. Die Deutschen Formen der Litauischen Orts- und Personennamen des Memelgebiets, Hale / Saale: Max Niemeyer Verlag. Gerullis G. 1922: Die altpreußischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. Gottschald M. 1982: Deutsche Namenkunde, Berlin–New York: Walter de Gruyter. Jonikas P. 1973: Lietuvių studentų pavardės XV–XVIII a. Europos universitetuose. – Litua-nistikos darbai 3, 201–216. Kalwaitis W. 1910: Lietuwiškų wardų klėtele su 15000 wardų, Tilžėje: Spausdinta Otto v. Mauderodės. Kiškienė G. 1983: Dėl priesagos lie. -ait- pavardžių būv. Rytų Prūsijoje. – Baltistica 19(2), 179–183. Kiškienė G. 1985: Dėl XVIII a. Prūsijos lietuvių moterų pavardžių. – Baltistica 21(1), 37–41. Kiškienė G. 1989: Dėl XVIII a. R. Prūsijos dv kamienių lietuviškų pavardžių. – Baltistica. Priedas 3(2), 312–314. 230 Kiškienė G. 1990: Dėl Rytų Prūsijos XVIII a. lietuvių pavardžių darybos. – Baltistica 26(1), 77–82. LPŽ I – Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 34–99. Maciejauskienė V. 1993: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 100–113. Maciejauskienė V. 1996: Dėl lietuvių pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius vertinimo. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 60–70. Matulevičius A. 1995: Tilžės apskrities lietuviai ir jų pavardės prieš 3 amžius. – Lietuvininkų kraštas, Kaunas: Spindulys. Ramonienė M. 1992: Asmenvardžiai – mūsų kalbos dalis. – Lietuvių kalba mokykloje 4, Kaunas: Šviesa. Salys A. 1983: Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Skardžius P. 1956: Die Bindevokale in den litauischen zweistämmigen Personennamen. – Festschrift für Max Vasmer, Berlin: Verlag Otto Harrassowitz Wiesbaden, 502–509. Trautmann R. 1925: Die altpreußischen Personennamen, Göttingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. DIE BILDUNG DER FAMILIENNAMEN VON MÄNNERN IM 18. – 19. JH. IN RAGNIT Zusammenfassung Aus einer Analyse der Anthroponymie im Kirchenbuch von Ragnit, geschrieben in den Jahren 1762–1822, geht hervor, daß im 18. Jh. die zweigliedrige Personenbezeichnung schon Norm geworden war. Die Familiennamen von Männern werden meistens mit dem litauischen Suffix -aitis gebildet (516 von 876). Andere Suffixe sind folgende: -utis, -ikas, -ulis, -elis, -ukas (17), -sk- Typus (16), -onis, -ūnas (15), -ovič (1). Das Suffix -ait- herrscht also in Klein-Litauen vor. Die deminutiven Suffixe sind in Klein-Litauen mehr differenziert als die häufigen, aber nicht so differenzierten deminutiven Suffixe in Groß-Litauen (-elis, -ėlis). Für die Familiennamen sind folgende phonetischen Erscheinungen typisch: Monophthongierung (-aitis/-atis, -ait/-at), Weglassung (-aitis/-ait, -atis/-at) und Verkürzung der Endungen. Die besprochenen Familiennamen zeigen uns nur einen kleinen Teil der Anthroponymie von Klein-Litauen. Weitere Erforschung der anthroponymischen Quellen des EZA (Evangelisches Zentralarchiv in Berlin) können mehr Erscheinungen aus Licht bringen, die für die ganze litauische historische Personennamenforschung sehr wichtig sind. 231