XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Alma RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius XVI A. II PUSĖS KAUNO MIESTIEČIŲ LIETUVIŠKOS KILMĖS ASMENVARDŽIAI Lietuvos miestiečių asmenvardžiai jau yra tirti. Pirmiausia minėtina Z. Zin- kevičiaus monografija „Lietuvių antroponimika“, kurioje analizuojami Vilniaus šv. Jono bažnyčios 1602-1615 m. santuokų bei 1611-1616 m. krikšto registraci- jos knygų antroponimai, ir keletas jo straipsnių (Zinkevičius 1973: 17-19; 1974a: 136-143; 1974b: 78-85; 1977; 1980: 151-156). Autorius išsamiai aptarė vilniečių asmenvardžių kilmę, darybą, analizavo kai kurias pavardžių formavimosi pro- blemas. Turint omenyje miestiečių asmenvardžių kilmės, darybos, raidos ir kt. savi- tumus, šių antroponimų tyrimas yra aktualus ir tęstinas. Šio straipsnio tikslas — aptarti XVI a. Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžius, palyginti juos su dabartiniais lietuvių vardais bei pavardėmis. Svarbu buvo nustatyti, kiek ir kokių asmenvardžių, vartotų XVI a., neatėjo iki mūsų dienų, t.y. šiandien nefunkcionuoja lietuvių vardyne. Be to, atrodė tikslin- ga pateikti šių antroponimų darybinę analizę, aptarti būdingesnius slavinimo reiškinius. Antroponimija straipsniui rinkta iš XVI a. (1561-1565 m.!, 1564-1569 m.*, 1587-1591 m.*) Kauno vaito knygų. Tai unikalūs istorijos šaltiniai, išlikę nuo XVI a. pirmosios pusės. Šias Kauno vaito knygas rašė raštininkai lenkų ir lotynų kalbomis. Knygas sudaro vaito teisme nagrinėtų bylų įrašai“. Dauguma jose užrašytų asmenų yra lietuviai — tiek kauniečiai, tiek atvykėliai (Kiaupa 1988: 28). Kauno miestiečiai kalbamuosiuose šaltiniuose įvardyti nevienodai. Dažniau- siai jie užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz.: Woiciech Kis35kielzentis mie[czanin ! Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — VUBRS). E 7. Nr. 13846. * Ten pat. E 7. Nr. 13844. 3 Ten pat. E 7. Nr. 13851. * Detaliai sudarytą šių šaltinių aprašą, kuriame nurodomos žinios apie dokumento saugoji- mo vietą, signatūrą, knygos būklę, įrašų kalbą, teisingą lapų eilę, publikacijas žr. Kiaupa 1988: 40-45. 145 Kowien[kj (V, 206), Mikolai Pempe miefc3anin Kowien/kj (V, 206), Grigaf Rac3 uf; miefc3anina Kowien(skiego)® (V, 168), Macjiei jalis miefcsanin Kowienfkj (V, 167) ir kt. Pasitaiko jvardijimy ir trimis asmenvardziais, pvz.: Sczepan Pawlowics Dow- gierdowic3 Mie[csanin Kowien(ski) (V, 99); Vihcziwy Jakubelis Janowic3 [uxtulis miefczanin Kowienfkj (V, 49) ir kt. Svarbu aiškiai apibrėžti, kokie istorijos dokumentuose užrašyti antroponi- mai priskirtini Kauno miestiečiams. Analizei pasirinkti tokie šaltiniai, kuriuose pažymėta, kad kalbamasis asmuo yra miestietis. Mat dažnai bažnyčių metri- kų knygose miestiečių specialia nuoroda nežymėdavo. Su šia problema, tirda- mas vilniečių asmenvardžius, susidūrė Z. Zinkevičius (plg. Zinkevičius 1977: 46). Kauno vaito knygose miestiečiai vadinami civis, mieszczanin, pvz.: Macjiei Poiodelif micfezanin Kowienski (V, 281), Jakuba Sawodonya miefczanina Ko- wienskiego (kilm.”; V, 324), Mac3iei Odega ciwis Kowien(ski) (V, 85) ir kt. Šitaip pažymėtus asmenis 7. Kiaupa vadina tikraisiais miesto piliečiais (Kiaupa 1989: 31). Jie būdavo prisiekę miestui ir galėjo dalyvauti jo valdyme. Identifikuojant miestiečius, svarbūs aktų kalbos elementai yra garbės var- dai. Kai kurie jų nurodo priklausomybę miestiečių luomui, pvz.: spectabilis, god- ny, zacny, honoratus, famatus, stawetny, circumspectus, providus, opatrzny, hones- tus, uczciwy“. Kauno miesto vaito knygas rašė raštininkai, kurių gimtoji kalba, matyt, buvo nelietuvių. Todėl, fiksuodami lietuviškos kilmės amenvardžius, tam tik- ras jų lytis jie pateikė labai nevienodai. Kai kurie antroponimai užrašyti paly- ginti taisyklingai, pvz.: Dwilis (V, 186)°, Kapkasionis (V, 185), Krutinonis (V, 39) ir kt. Tačiau daugelis kalbamųjų antroponimų įvairiai pakeisti. Tai iš dalies lėmė lingvistinės priežastys, ypač lietuvių-lenkų kalbų sąveika (plg. Antonovič 1961: 120-140). Dėl nedidelės medžiagos apimties (219 lietuviškos kilmės ant- roponimų) čia apsiribojama tik būdingesnių slavinimo atvejų pateikimu. 3 1561-1565 m. Kauno vaito knyga žymima V,, 1564-1569 m. — V,, 1587-1591 m. — V,. Visi pateikiami asmenvardžiai yra metrikuoti. Prie kiekvieno jų skliaustuose nurodytas šaltinis, šalti- nio lapo numeris. Pateikiant asmenvardžius stengiamasi išlaikyti autentiškas, istorijos doku- mentuose fiksuotas lytis. Paprastumo sumetimais pakeisti tik keli specifiniai rašmenys, t.y. 0 — d, 5-h,w-3. ® Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas pateikiamas skliaus- tuose. 7 Straipsnyje vartojami šie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. — kilmininkas, naud. — naudininkas, įnag. — įnagininkas. 8 Šiems tikslams renkant medžiagą naudotasi miestiečių amatą, užsiėmimą, titulų hierarchi- ją atspindinčia lenkiškų-lotyniškų terminų sistema (Prinke 1992: 109-120). * Trumpumo sumetimais čia pateikiami tik antrieji asmenvardžiai. 146 Dažniausi garsų substitucijos atvejai: a keičiama į 0, pvz.: *Sausagrobis — faufograbya (kilm.; V, 165; V, 254), *Sau- sakojis — faufokaifs (V, 24), *Savaduonis — Sowodonya (kilm.; V, 122), * Sedeika (*Sėdeika?) — [edeyko (V, 215) ir kt. o keičiama į a, pvz.: *Arvydavičius — Orwidowicza (kilm.; V, 139). au keičiama į ow, pvz.: *Daugirdavičius — Dowgierdowic3 (V, 99) bei kt. s keičiama į š, pvz.:*Kairys — Kayrifp (V, 132), *Kimeklis — Kimeklifį (V, 144), *Plikis — Plikif (V, 156), * Skersys — SkierGif (V, 55), *Spalis — S3pal (V, 18)i ir kt. Asmenvardžiai dažniausiai rašomi su galūnėmis, išskyrus tik pavienius atve- jus, pvz.: Gotarth (V, 63), Įkirmont (V, 118), Skolond3 (V,77), Gpal (V,18). Ir su galūne, ir be jos rastas tik vienas atvejis: Lankielis (V. 175) ir Lankyel (V, 222). Asmenvardžiai, sudaryti su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis, pa- prastai rašomi su galūnėmis. Tik vienas asmenvardis, turintis lietuvišką patro- niminę priesagą -ūnas, yra užrašytas be galūnės: Swiencjiun (V, 245). Be galu- nių rašomi slaviškų patroniminių priesagų -evič, -ovič vediniai, pvz.: biwjliowic3 (V, 210), Dwiliewic3 (V, 154), Eythwylowic3 (V, 10) ir t.t. Tiriamuose istorijos šaltiniuose užfiksuota 900 skirtingų asmenų" — Kauno miestiečių — dvinarių įvardijimų. Įvertinus kilmės požiūriu jų antruosius narius, buvo išskirtos dvi asmenvardžių grupės: lietuviškos ir nelietuviškos kilmės (plg. Maciejauskienė 1997b: 108). Pirmoji grupė yra žymiai mažesnė. Joje 219 (2496) antroponimų, o antrojoje 681 (76%). Pastarojoje yra 410 (~61%) antroponimų, kilusių iš krikščioniškų vardų, 206 (3096) asmenvardžiai, kilę iš įvairių slaviškų apeliatyvų, 35 (596) — germaniškos kilmės, 30 (496) — neaiškios kilmės. Straipsnyje, kaip jau buvo minėta, tiriami tik pirmosios grupės, t.y. liet u- viškos kilmės, antroponimai — besiformuojančios pavardės ar jas atstojan- tys asmenvardžiai. Čia laikomasi V. Maciejauskienės nuomonės, kad lietuviš- kos kilmės asmenvardžiai yra tik tie, kurie kilę „iš genetiškai savų lietuvių kal- bos žodžių“ (Maciejauskienė 1997b: 109). Pavyzdžiui, tokie yra straipsnyje pa- teikti atvejai: *Balčius — Balcziuf; (V, 1), plg. liet. baltas, -a „šviesus, kone snie- go, pieno spalvos ir kt.“ (LKŽ II 609-610); *Smilgius — [milgus (V, 225), plg. liet. smilgius ,,kieno žemėje auga vien smilgos“ (LKŽ XIII 173); *Sprindis, * Sprin- dys — [prindsia (kilm.; V, 85), plg. liet. sprindis, sprindys „matas, lygus atstumui tarp nykščio ir kurio kito piršto, išskėstų į šalis“ (LKŽ XIII 515); *Stulgis, *Stul- gys — /tulgif (V, 174), plg. liet. stulgys „brastinis tilvikas (Tringa ochropus); rėks- nys“ (LKŽ XIII 1022), stulgūs „pailgai apvalainas, ovalus; išdidus, išpuikęs“ (ten pat, 1022-1023) ir kt. 10 Kauno vaito knygose esama atvejų, kai tas pats asmuo užrašytas keletą kartų. Todėl kai kada tą patį asmenį įvardijantis antrasis dvinario įvardijimo narys gali turėti variantų, plg. p. 149. Tad turėtina omenyje tam tikra skaičiavimo paklaida. 147 Tiriamų 219 asmenvardžių daryba įvairi. Pagal ją išskirtinos dvi didesnės jugrupés:patronimai’ir nepatronimines kilmės asmen- vardžiai. Pastaroji grupė žymiai gausesnė. Joje 109 (49,7%) antroponimai, pvz.: Pawla Belzgy (kilm.; V, 159), Piotrowi Bridziu (naud.; V, 159), Jana Burny (kilm.; V, 190), pawla Jedy (kilm.; V, 229), Mikolai Trumpof; (V, 60) ir kt. Pirmojoje grupėje 67 (30,6%) patronim ai. Dalis jų turi lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -(i)onis, -(i)ūnas, pvz.: Mikolaia Burbaic3a (kilm.; V, 150), Macjiei Manukaicsis (V, 16), Bernot Narufaicjif (V, 301); Janowi Jag- minonis (naud.; V, 157), Jurgia Jagwilanis (kilm.; V, 77), Pawel Jafwilanif (V, 102); Pawlowy Gniew3unowi (naud.; V, 189), Gregier Sedeikun (V, 275) ir kt. Kiti šios grupės asmenvardžiai užrašyti su slaviškomis patroniminėmis prie- sagomis -evič, -ovi¢, pvz.: Macjieia Balffiewic3a (kilm.; V, 53),Thomas S;5palie- wic3 (V, 146), Crifitoph Zagarewic3 (V, 213); Bartholomeus Meylowic3 (V, 129), Jana Narkowyc3a (kilm.; V, 67), Janka Putphilophic3a (kilm.; V, 136), Jana Rad- wilowic3a (kilm.; V, 107), ftaniflawowi Wilbutowic3owi (naud.; V, 137) ir pan. Dalis, t.y. 43 (19,7%) tiriamų lietuviškos kilmės antroponimų — deminutyvi- nių priesagų -elis (-elė), -ėlis(-ėlė), -ikas, -ikis, -ulis, -utis vediniai, pvz.: Mikas Karwielis (V, 216), Janelis Kuprelis (V, 110), Jakubelia Pilvelia (kilm.; V, 120), Pawel Wergelify (V, 203); Janufį Kiermielis (V, 224), Jan Wawerela (V, 82); To- mafa Kruxdsika (kilm.; V, 293), Jakub Winxnikos (V, 174); Jan Winxnikis3 (V, 174); Jan Skorulis (V, 125, 292; V, 106); Jakub Pumpucsis (V, 86) ir kt. Kai kuriais atvejais šios priesagos gali turėti ir patroniminę reikšmę (Zinkevičius 1977: 238; Maciejauskienė 1991: 229; 1994: 42). Aptariami lietuviškos kilmės miestiečių asmenvardžiai rekonstruojami iš pa- tronimų ir iš nepatroniminės kilmės antroponimų. Atstatytosios jų lytys pažy- mėtos žvaigždute ir abėcėlės tvarka rašomos lietuviškai. Po to pateikiami istori- jos šaltiniuose užfiksuoti asmenvardžiai, kuriais remiantis buvo atstatyta antro- ponimo lytis. Rekonstruotos lytys lyginamos su „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ (LVKŽ) bei „Lietuvių pavardžių žodyne“ (LPŽ) esančiais dabartiniais vardais bei pa- vardėmis. Kai kuriais atvejais palikti keli teoriškai galimi variantai. Neradus tikslių atitikmenų šių dienų vardyne, pateikiama keletas būdingesnių atitinka- mos šaknies (arba kamieno) asmenvardžių. Iš šaltiniuose užfiksuotų asmenvardžių yra rekonstruojamos lytys be patro- niminių priesagų. Mat apslavintose antroponimų lytyse rašomos slaviškos pa- troniminės priesagos -evič ir -ovič, bet manoma, jog lietuviai gyvojoje kalboje ne vienu atveju galėjo vartoti lietuviškas patronimines priesagas (-aitis, -ėnas, -onis, -ūnas ir kt.) (plg. Maciejauskienė 1994: 25-31). Kitaip elgėsi Z. Zinkevičius !! Patronimas apibrėžiamas taip: „asmenvardis, su specialiomis priesagomis sudarytas iš tėvo bet kurio įvardijimo nario.“ (Maciejauskienė 1991: 16). 148 XVII a. pradžios vilniečių patronimus, turinčius priesagas -evič, -ovič, rekonst- ruodamas į asmenvardžius su priesaga -aitis (plg. Zinkevičius 1977: 118). Re- konstruotos lytys be patroniminių priesagų parankesnės ir todėl, kad dažnai tas pats asmuo tiriamuose šaltiniuose (kartais net tame pačiame puslapyje) gali būti įvardijamas nevienodai — vartojamos įvairios antrojo asmenvardžio lytys, pvz.: piotr powirpanis (V, 102), piotra powirpowic3a (kilm.; V, 189, 262, 289, 302; V, 6, 9), piotr Powirpos (V, 50); Tomaf; fermuxnianis (V, 168, 229), Tomafju Jfermuxniu (naud.; V, 261; V, 97, 146), Tomasa fermuxniewic3a (kilm.; V, 305), Tomasu fermuxniewic su (naud.; V, 134), Tomas Jermuxnianif (V. 177, 235), To- mas fermuxnif (V, 224), Tomaf; fermuxniewic3 (V, 261) ir t.t. Atstatant rekonstruotų dvikamienių asmenvardžių galūnes, laikomasi K. Bū- gos nuomonės, kad „dvikamienės pavardės lygiomis teisėmis gali turėti galūnė- mis vienaskaitos vardininke ir -as arba -a, ir -is“ (Būga 1958: 224). Straipsnyje vartojami antroponimikos terminai, apibrėžti bei aptarti monog- rafijoje „Lietuvių pavardžių susidarymas“**, Aptariami lietuviškos kilmės asmenvardžiai suskirstyti į lietuvių senuosius dvikamienius asmenvardžius, jų trumpinius bei pastarųjų priesaginius vedinius ir pravardinius asmenvardžius (pravardes). Tokia tvarka jie ir pateikiami. Lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai Tarp aptariamų XVI a. Kauno miestiečių lietuviškos kilmės antroponimų 29 yra tokie, iš kurių galima rekonstruoti senuosius dvikamienius asmenvardžius. Toliau pateikiama 15 tokių rekonstrukcijų (tai sudaro 1996 visų atstatytų as- menvardžių). *Ar-vyd-as: Orwidowic3a (kilm.; V, 139). Plg. db. v. Arvydas (LVKZ 80). *By-vil-is: Biwilys (V, 7), Biwilewics (V, 45, 210), Biwyljewic3owy (naud.; V, 196). Plg. db. pvd. Bivilis, Bivylis, Byvilis (LPZ I 269). *Dau-gint-as, *Dau-gint-is: Daugintowic3a (kilm.; V, 240). Plg. db. v. Daugin- tas (LVKZ 118), pvd. Dadgintas, Daugintis (LPZ 469). *Dau-gird-a, * Dau-gird-as: Dowgierdowics (V, 22). Plg. db. v. Daūgirdas (LVKZ 118), pvd. Daiigirda, Datigirdas (LPZ 1 469). *Dau-nor-a, *Dau-nor-as: Dawnaranis (V, 247). Plg. db. v. Daūnoras (LVKZ 122), pvd. Dainora, Daūnora, Daunora, Daunoras, Daunéras (LPZ 1 473-474). *Eid-vil-as: Eydwilowics (V, 10, 54, 86, 94), Eydwilowic3a (kilm.; V, 107). Plg. db. v. Eidvilas (LVKZ 136). *Go-tart-as: Gotarth (V, 23). Plg. db. v. Gotartas (LVKZ 185). *Jag-min-as, *Jog-min-as: Jegminonis (V, 157). Plg. db. v. Jogminas (LVKZ 206), pvd. Jagminas, Jagminas, Jogminas, Jogminas (LPZ I 783-784, 838). 12 Jy apžvalgą zr. p. 12-19. 149 *Jog-vil-as: Jagwilanis (V, 77), Jagwilowic3u (naud.; V, 24, 87, 135), Jagwila- nif (V, 129, 156), Jagwilonia (kilm.; V, 209). Plg. db. v. Jėgvilas (LVKŽ 207). *Mant-vil-a, *Mant-vil-as: Mantwilania (kilm.; V, 77). Plg. db. v. Mantvilas (LVKZ 261), pvd. Manila, Manitvilas, Mantvilas, Mofitvila (LPZ II 155-156, 269). *Rad-vil-a, *Rad-vil-as: Radwilowic3a (kilm.; V, 107). Plg. db. v. Radvilas (LVKŽ 306), pvd. Radvila, Radvila, Radvyla, Radvilas (LPŽ II 554). *Skir-mant-as: Skirmont (V, 188). Plg. db. v. Skirmantas (LVKZ 333), pvd. Skirmantas, Skirmantas, Skirmontas, Skirmontas (LPZ II 742-743). *Taut-vil-as: Tauthwilanis (V, 254). Plg. db. v. Taūtvilas (LVKZ 345). *Vil-but-as: Wilbutowicsowi (naud.; V, 137). Plg. db. v. Vilbutas (LVKZ 372), pvd. Vilbutas, Vilbutas (LPZ II 1210). *Zos-taut-as: Jaftawtaf (V, 201), Zaf/tawtowic3 (V, 245). Plg. db. v. Zéstautas (LVKŽ 390), pvd. Zastautas, Žėstautas (LPZ II 1276, 1345). Kaip matyti, pateikti senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai sudaryti bent iš poros dešimčių kamienų: ar-, by-, but-, dau-, eid-, gint-, gird-, go-, jog-, mant-, min-, nor, rad-, skir-, tart-, taut-, vyd-, vil-, žos-. Asmenvardžių, sudarytų su tokiais ar panašiais kamienais, esama ir kituose XVI a. istorijos šaltiniuose. Pastebėta, kad XVII-XVIII a. Kauno savivaldos institucijų dokumentuose“ dvi- kamienių asmenvardžių palaipsniui mažėja. Lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniai bei jų priesaginiai vediniai Šaltiniuose surasti tik 6 (7%) Kauno miestiečių antroponimai, kuriuos bent jau teoriškai būtų galima sieti su dvikamienių asmenvardžių trumpiniais ir jų priesaginiais vediniais. Jie rekonstruoti iš 10 šaltiniuose užfiksuotų asmenvar- džių. Šių antroponimų kiekis, vieta lietuvių vardyne traktuojama nevienareikš- miškai. Z. Zinkevičius įsitikinęs, kad dvikamienių asmenvardžių trumpinių bei jų priesaginių vedinių istorinės antroponimijos kontekste funkcionavo labai daug 13 Magistrato ir vaito knyga. 1603-1629 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13855. Magistrato knyga. 1604-1610 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13856. Vaito knyga. 1606-1608 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13859. Vaito, suolininkų, magistrato knyga. 1608-1616 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13860. Suolininky knyga. 1610-1622 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13861. Acta cora honorato judicio scabinali civitatis Cavnensis ... ab anno domini ~ 1662 ad annvm 1673. [Kauno suolininkų knyga]. — VUBRS. F 7. Nr. 13865. Magistrato ir suolininkų knyga. 1683-1773 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868. Aktų įrašų knyga. 1738-1749 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868, 2. Aktų įrašų knyga. 1743-1748 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868, 3. Aktų įrašų knyga. 1749-1753 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868, 4. 150 (plg. Zinkevičius 1988: 100). V. Maciejauskienė mano, kad didesnio svorio XVI- XVII a. antroponimijoje šie asmenvardžiai iš tiesų neturėjo (plg. Maciejauskie- nė 1991: 245-248; 1997a: 130). Kalbamųjų antroponimų kilmė ir daryba tyrinėtojams nekelia jokių abejonių. A. Salys teigia, kad šie asmenvardžiai yra sutrumpėję iš lietuvių senųjų dvi- kamienių antroponimų, „pasilikdami dažniausiai pirmojo vardo sando kamie- ną, arba jau iš senų senovės yra buvę vienkamieniai“ (Salys 1983: 270). P. Skardžius nurodo du šio tipo antroponimų sudarymo būdus: 1) vartotas vienas dvikamienio asmenvardžio sandas, pvz.: Noras : Nor-butas; 2) prie vieno kamieno pridedama ir dalis antrojo, pvz.: Knystas : Knys-tautas ir pan. (Skar- džius 1943: 440-441). Z. Zinkevičius konstatuoja, kad iš senųjų dvikamieniy asmenvardžių trum- pinių buvo sudaromi įvairūs priesaginiai vediniai, pvz.: Ginelis šalia Ginas (: Gin-tautas), Darulis šalia Daras (: Dargaila) ir kt. (plg. Zinkevičius 1977: 230, 237). Toliau pateikiami antroponimai priskirtini lietuvių senųjų dvikamienių as- menvardžių trumpiniams bei pastarųjų priesaginiams vediniams. *Girdžius: Gird3iunos (V, 24, 90), Gyrdzyuna (kilm.; V, 238). Galėtų būti dvikamienio antroponimo su sandu gird- trumpinys. Dėl jo plg. db. v. Gird-man- tas, Gird-vainas, Gird-vydas; Al-girdas, By -girdas, Daū-girdas (LVKZ 181-182; 69, 98, 118) ir kt. Dar plg. db. pvd. GirdZius (LPZ I 674). *Maniukas: Maniukaicjify (V, 16). Priesagos -ukas vedinys iš senojo dvika- mienio asmenvardžio, turinčio kamieną man-, trumpinio *Manys ar pan. Dėl jo plg. db. v. Masi-dravas, Mari-gailas, Mari-gaudas; Al-mantas, Ei-mantas (LVKZ 257-258; 71, 140) ir pan. Dar plg. db. pvd. Maniūkas (LPZ II 154). *Norka, *Norkys, *Norkus: Narkowicja (kilm.; V, 243; V, 123). Galėtų būti senojo dvikamienio avd. *Norkantas ar pan. trumpinys. Del nor. plg. db. v. Nor- -budas, Nor-gailas, Nor-gélas; Bei-noras, Daū-noras, Ei-noras (LVKŽ 289-290; 94,122, 141) ir kt. Dėl kant- plg. db. v. Kant-minas, Kant-rimas, Kant-vainas; Bu- -kantas, Daii-kantas, Géd-mantas (LVKZ 219-220; 103, 121) ir kt. Dar plg. db. pvd. Norka, Norkys, Norkus, Norkus, Norkus (LPZ 11 333-334). *Norusas, *Norusis, *Norusys: Narufaicif; (V, 301), Narufowicz (V, 209). Prie- sagos -uš- vedinys iš senojo dvikamienio asmenvardžio, turinčio sanda nor-, trumpinio *Norius ar pan. (LVKŽ 289). Dėl jo plg. *Norka (žr.). Dar plg. db. pvd. Narušas, Narūšis, Norušas, Norūšis, Norušys (LPŽ II 301, 335). *Rimka, * Rimkus: Rimkowic3 (V, 222). Galėtų būti dvikamienio avd. Rimkan- tas ar pan. trumpinys. Dėl rim- plg. db. v. Rim-butas, Rim-daugas, Rim-gailas; Aū-rimas, Būt-rimas, Ei-rimas (LVKZ 313-314; 87, 106, 141). Dar plg. db. pvd. Rimka, Rimkus, Rimkus, Rymkus (LPŽ II 609-610). *Rimušis: Rymuffewic3 (V, 135). Priesagos -uš- vedinys iš senojo dvikamie- nio asmenvardžio, turinčio sanda rim-, trumpinio Rimas ar pan. Dėl rim- plg. *Rimka (žr.). 151 Pravardiniai asmenvardžiai (pravardės) Tarp tiriamų lietuviškos kilmės Kauno miestiečių antroponimų daugiausia yra pravardinių asmenvardžių. Jie sietini su konkrečiais lietuvių kalbos daikta- vardžiais, būdvardžiais bei veiksmažodžiais. Toliau pateikiami 63 (7496) kalba- mosios grupės antroponimai, atstatyti iš 180 šaltiniuose užfiksuotų asmenvar- džių. *Balčius: Balcziuf (V, 301), Balczia (kilm.; V, 1). Plg. db. pvd. Balčius (LPZ 1 170). *Balsys: Bolfia (kilm.; V, 295), Bolfia (kilm.; V, 215), Balffiewicsa (kilm.; V, 53). Plg. db. pvd. Balsis, Balsys (LPZ 1176). *Belzga: Belzga (V, 138, 159). Galbūt sietina su liet. bélzginti „niekus taukšti“ (LKŽ I 742). *Braidys: Broydfiu (naud.; V, 184); Broydsifs (V,213). Iš liet. braidyti „bristi; mindyti brendant“ (LKZ I 184) ar pan. *BridZius: Bridsiu (naud.; V, 220). Plg. db. pvd. Bridzius (LPZ I 308). *Burba: Burba (V, 53), Burbaiczia (kilm.; V, 150). Plg. db. pvd. Burba (LPŽ I 353). *Burbazentis: Burbogziecsis (V, 107), Burbosetifs (V, 126, 190, 236, 248), Bur- bojentis (V, 32,157, 181, 187). Sudurtinis antroponimas: *Burb-a-Zentis. Pirma- sis sandas iš avd. *Burba ar pan., plg. db. pvd. Burba (LPZ I 353), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras; uzkurys“ (DLKZ 954)“. *Burna: Burny (kilm.; V, 190). Dėl burn- plg. db. pvd. Bumnaditis, Burnalis, Burneika, Burnčika, Burneikis, Burnekaitis, Burnelaitis, Burnélis, Burnialis, Burnys ir kt. (LPZ I 358-359). *Dvylys: Dwilis (V, 112, 186; V, 450), Dwilifs (V, 58). Plg. db. pvd. Dvilys, Dwylis, Dvylys (LPZ I 549). *Gniauzius: Gniawjiuf; (V, 159), Gniewjunowi (naud.; V, 113, 184). Plg. avd.*Gniauzis (Zinkevičius 1977: 144). | *Juodis, *Juodys: Jedy (kilm.; V, 229), Jodif (V, 146; V, 201). Plg. db. pvd. Jūodis, Juodys (LPZ 1 858). *Kabaldis: Kobaldif; (V, 21). Iš liet. kabalda „kas eina iš lėto Slubuodamas, kabalduodamas; šlubis, netikėlis“ (LKŽ V 4-5). *Kairis, *Kairys: Kayris (V, 112, 163), Kairis (V, 265), KayryfG (V, 315), Kayrif; (V, 132). Plg. db. pvd. Kairis, Kairys (LPŽ I 888). *Kapkasys: kapkasionis (V, 185). Iš liet. kapakasis, -ė „kas kapuose duobę kasa; duobkasys“ (LKŽ V 222). *Karvelis: Karwielis (V, 216). Plg. db. pvd. Karvėlis (LPŽ I 936). *Keida: Kieidy (kilm.; V, 67, 90). Plg. avd. *Keida (Zinkevičius 1977: 153). 14 Dėl sudurtinių asmenvardžių su sandu žent- dar žr. Maciejauskienė 1973: 177-181; 1991: 30. 152 *Keliuotis: Kielioc3ia (kilm.; V, 127). Plg. db. pvd. Keliotis, Keliuotis (LPŽ I 968-969). *Kimeklis: Kimeklif (V, 144), Kimeklis (V, 229), Kymeklya (kilm.; V, 12). Plg. db. pvd. Kimėklis (LPZ I 995). *Kirmėlis: Kiermielia (kilm.; V, 154; V, 195), Kiermielis (V, 224). Plg. db. pvd. Kirmela, Kirmelaitis, Kirmėlė, Kirmelėvičius, Kirminas (LPŽ I 1001). Dar plg. Kirmėliai k. Juostininkai An (LATSŽ II 135). *Kiškelžentis: Kis3kielzentis (V, 52), Kifkielzentis (V, 231). Sudurtinis asmen- vardis: *Kiškel-žentis. Pirmasis sandas iš avd.*Kiškelis ar pan., plg. db. pvd. Kiškėlis (LPZ I 1006), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras; uzkurys® (DLKZ 954). *Kojelé: Kaiela (V, 72), Kayela (V, 73, 205, 248). Plg. db. pvd. Kojéle (LPZ 1 1039). *KriugZdikas, *Krugidikas: Kruxdjika (kilm.; V, 293). Del kriugzd-, krugzd- plg. db. pvd. Kriugzda, Krugzda, Krūgždas (LPZ I 1083, 1089). *Kuprelis: Kuprelis (V, 110). Plg. db. pvd. Kuprelis (LPZ 11128). *Lankelis: Lankielis (V, 175), Lankyel (V, 222). Plg. db. pvd. Lankėlis, Lan- kialis (LPZ II 21). *Lauželis: Law3elis (V, 132). Dėl lauž- plg. *Lauzius (žr.). *Laužius: Lawjus (V, 78). Plg. db. pvd. Laūžius (LPŽ II 37). *Meilius, * Meilus: meylowic3 (V, 4, 129, 135, 143, 154; V, 3), Meylowic3a (kilm.; V, 4), Mieilowic3a (kilm.; V, 154), Meiliowic3u (naud.; V, 143), Meilu (naud.; V, 4), Mieitowicj3u (naud.; V. 217). Plg. db. pvd. Meilius, Meilus (LPŽ II 199-200). *OZelis: O3elif (V, 275), Azelis (V, 5), Oselis (V, 60). Plg. db pvd. Ožėlis (LPZ II 356). Dar plg. *Ozys (zr.). *Ožys: A3yfG (V, 151), Osis (V, 110). Plg. db. pvd. OZys (LPZ II 357). * Pajuodélis: Poyodelis (V, 85, 149), Poiodelifs (V, 136, 217, 218). Iš liet. pajiiode- lis „tamsiaveidis, tamsiaplaukis; pajuodes, juodokas, nevala, suskretelis* (LKZ IX 133). Dar plg. db. pvd. Pajiiodis (LPZ II 369). *Parselis: porffela (kilm.; V, 58), Parfzelis (V, 137, 147), porfelify (V, 308), Porfelia (kilm.; V, 26, 50, 63, 81, 198), Porfelis (V, 84; V, 109). Plg. db. pvd. Paršėlis (LPZ 11 397). *Pavirpas: powirpanis (V, 102), powirpowic3a (kilm.; V, 189, 262, 289, 302; V, 6, 9), Powirpos (V, 50). Galėtų būti iš liet. pavirpis, -é „laidininkas, butelnin- kas“, pavirpas „vargšas, nuskurdėlis“, pavirpa „erzintojas“ (LKŽ IX 698) ar pan. *Pempė: Pempe (V, 206). Plg. db. pvd. Pėmpė (LPZ II 427). *Pilvelis: pylwelya (kilm.; V, 65, 187), pilwelia (kilm.; V, 149). Plg. db. pvd. Pilvélis (LPZ II 458). *PlikaZentis: Plikozentis (V, 59, 139, 252), plikozentis (V, 201). Sudurtinis as- menvardis: *Plik-a-Zentis. Pirmasis sandas iš avd. * Plikis ar pan., plg. db. pvd. Plikis, Plikys (LPZ II 476), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras, uzkurys“ (DLKZ 954). 153 *Plikis, *Plikys: plikis (V, 156, 167, 216). Plg. db. pvd. Plikis, Plikys (LPŽ II 476). *Pumputis: Pumpucsis (V, 197; V, 86, 104). Plg. db. pvd. Pūmputis, Pumpu- tis, Pumpūtis, Pumputys (LPŽ II 532). *Račius: Rac3uf; (V, 33, 44, 168). Plg. db. pvd. Racius (LPŽ II 550). *Rudis, Rudys: Rudiewics (V, 19). Plg. db. pvd. Rudis, Rudys (LPZ II 630). *SaldZius: Jaldziuf; (V, 102). Plg. db. pvd. Saldzius (LPZ II 664). *Sausagrobis: Jaufagrabya (kilm.; V, 165; V, 54). Iš liet. sausagrobis „kas iš- džiūvęs, liesas“ (LKŽ XII 204). *Sausakojis: faufokaiu (naud.; V, 147), faufokais (V, 224), faufokaifs (V, 24). Iš liet. sausakėjis „kas sausomis, plonomis kojomis“ (LKZ XII 205). *Savaduonis: Sowodonya (kilm.; V, 122), Sowodonya (kilm.; V, 324). Plg. avd. *Savaduonis (Zinkevičius 1977: 193). *Sedeika, *Sédeika: fedeikowic3 (V, 183, 275; V, 191), fedeikuna (kilm.; V, 85), fedeika (V, 153), fedeyko (V, 215). Plg. db. pvd. Sedéika, Sedeika (LPZ II 690). Dar plg. avd. *Sedeika (*Sédeika?) (Zinkevičius 1977: 193). *Skalandis: Skolonds (V, 77). Plg. db. pvd. Skalandis (LPZ II 728). *Skarulis: Skorulis (V, 125, 292; V, 106). Plg. db. pvd. Skarulis (LPZ II 732). *Smilgius: [milgus (V, 225). Plg. db. pvd. Smilgius (LPZ 11 771). *Spalis: fipal (V, 18), fipaliewics (V, 146), Spalyewic3 (V, 225), fipalifa (kilm.; V, 225). Plg. db. pvd. Spalis, Spalys (LPZ II 780). *Sprindis, *Sprindys: Jprindsia (kilm.; V, 85). Plg. db. pvd. Sprindis, Sprindys (LPZ II 786). *Stangelis: Stangielia (kilm.; V, 120). Dėl stang- plg. db. pvd. Stangaitis, Stangys (LPZ 11 800). *Stirta: Styrta (V, 275; V, 58, 148). Sietina su liet. stirta „didelė sukrauty Siau- dy, javų ar šieno krūva; ko nors didelė krūva“ (LKŽ XIII 826). Dar plg. liet. stirti „kietėti, darytis nelanksčiam; darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimų; lipti nešvarumais, skresti)“ (LKŽ XIII 826-827). *Stulgis, *Stulgys: ftulgif (V, 174). Plg. db. pvd. Stūlgis, Stulgys (LPŽ II 845- 846). *Šermukšnis: fermuxnianis (V, 168, 229), fermuxnia (kilm.; V, 256), fermux- niu (naud.; V, 261; V, 97, 146), fermuxniewic3a (kilm.; V, 305), fermuxniewic3u (naud.; V, 134), fermuxnianif (V, 177, 235), Jfermuxnif (V, 224), fermuxniewic3 (kilm.; V, 261). Plg. db. pvd. Šermūkšnis (LPŽ II 914). *Trumpas: Trumpa (kilm.; V, 161), Trumpof; (V, 60). Dėl trump- plg. db. pvd. Trūmpa, Trumpaitis, Trumpiuskas, Trumpavicius, Trumpius ir kt. (LPZ II 1073- 1074). *Uodega: Odega (V, 57, 173, 208). Plg. avd. *Uodega (Zinkevičius 1977: 211). *Varnazentis: Wornojiegcziowic3 (V, 231). Sudurtinis antroponimas: * Varn-a- -Zentis. Pirmasis sandas iš avd. *Varna ar pan., plg. db. pvd. Varna, Vainas (LPZ II 1165), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras; uzkurys“ (DLKZ 954). 154 *Vergelis: Wergielia (kilm.; V, 200), Wergelif (V, 203), Wergielif (V, 210). Plg. avd. *Vergelis (Zinkevičius 1977: 216). *Vinkšnikas, *Vinkšnikis: Winxnikos (V, 174), Winxnikis3 (V, 174). Dėl vinkšn- plg. db. pvd. Vinkšna, Vinksnditis, Vinkšnas, Vinkšnėlis, Vinkšnys (LPŽ II 1225). *Voverėlė: Wawerela (V, 82). Dėl vover- plg. db. pvd. Voverditis, Voveras, Vove- rė, Voverė, Voveris, Voveris ir kt. (LPŽ II 1256). *Žagaras : Zagarewic3 (V, 213). Plg. db. pvd. Zagaras (LPZ IT 1307). *Zalis, *Zalys: Jalis (V, 167). Plg. db. pvd. Zalis, Zalys (LPZ II 1311). *Zeimis, * Žeimys: Sieimianis (V, 173). Plg. db. pvd. Žeimis, Žeimys (LPZ II 1320). *Žvirblis, *Žvirblys: Zwierbla (kilm.; V, 116). Plg. db. pvd. Žvirblis, Žvirblys (LPŽ II 1354). Kaip jau buvo minėta, tarp lietuviškos kilmės asmenvardžių vyrauja ką tik pateikti pravardiniai antroponimai. Tai gali būti susiję ir su tiriamų šaltinių spe- cifika. Vaito teisme dažniausiai buvo nagrinėjaimos žemesnių miestiečių sluoks- nių smulkios bylos (plg. Kiaupa 1988: 27). Įrašų analizė rodo, kad būtent pra- vardės buvo būdingos šių sluoksnių atstovams, pavyzdžiui, smulkiems amati- ninkams ar pan.: Ythczywy Gregier Sedeikowic3 Miefczanin Kowien(ski) (V, 183); Kiesiu ffewciu Kowien(skiemu) (naud.; V, 62); jana Kieidy Kozemiaki“ c3towieka Kowien(skiego) (kilm.; V, 90) ir t.t. Iš 219 miestiečių įvardijimų antrųjų narių rekonstravus 84 XVI a. lietuviškos kilmės asmenvardžius ir palyginus juos su dabartiniais vardais bei pavardėmis buvo pastebėta, kad 64 (7696) jų funkcionuoja ir šiandien. Dalis, t.y. 7 (896 visų rekonstruotų), pravardinių antroponimų turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos dabartinių pavardžių atitikmenis. Tai *Keida (V, 67, 90) — db. pvd. Keidaitis, *Kirmėlis (V, 154; V, 195, 224) — db. pvd. Kirmėlė, * Lauželis (V, 132) — db. pvd. Laužys, *Stangelis (V, 120) — db. pvd. Stangys, * Trumpas (V, 161; V, 60) — db. pvd. Trumpa, *Vergelis (V, 200, 203, 210) — db. pvd. Vergutis, *Vinksni- kas, *Vinkšnikis (V, 174) — db. pvd. Vinkšna. Kiti 13 (16%) atstatyti miestiečių antroponimai neatėjo iki mūsų dienų, ne- turi atitikmeny dabartiniame vardyne. Tai *Belzga (V, 138, 159), *Braidys (V, 15 Kaip matyti, XVI a. antrosios pusės Kauno vaito knygose miestiečių garbės vardas, ama- tas ir verslas nurodomas lenkų arba lotynų kalba. Tačiau pastebėta atvejų, kai amato ar užsiėmi- mo pavadinimas pateikiamas lietuviška leksema, pavyzdžiui: Mikotaia Burbaicjia [kultodailidy (kilm.; V, 150) — iš liet. skultas „senovinis irklinis upių laivas“ (LKŽ II 1128) ir dailidė, dailyda, dailydė, dailydė „baldų dirbėjas, stalius; namų statytojas“ (LKŽ II 223). Dar plg. 5 Ytheziwim panem Janem poc3wilowiczem Įkiliefiuwem Miefc3zaninem Kowien(skim) (inag.; V, 244) ir kt. Tai pastebėta ir Joniškio 1599-1621 krikšto knygoje (Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 1196. Ap. 1. B. 76), kur užrašyti tokie Joniškio miestiečiai: Caspari Me/sinika, omnes de oppidulo Janifki 1599 (Jnš 1); Grigas Warpininks ... ciues JanifGki 1601 (Jnš 18). Panašių užrašymų, matyt, galima rasti ir kituose Lietuvos miestų istorijos dokumentuose. Į šį faktą, tirdamas XVII a. pradžios Vil- niaus miestiečių asmenvardžius, yra atkreipęs dėmesį Z. Zinkevičius (Zinkevičius 1977: 60). 155 184, 213), *Burbažentis (V, 107; V, 126, 190, 236; V, 32, 157, 181, 187), *Gniau- žius (V, 159; V, 113, 184), *Kabaldis (V. 21), *Kapkasys (V, 185), *Kiškelžentis (V. 52, 231), *Pavirpas (V, 102, 189, 262, 289, 302; V, 6, 9), *Plikažentis (V, 59, 139, 201, 252), *Sausakojis (V, 147; V, 54), *Savaduonis (V, 122, 324), *Stirta (V, 275; V, 58, 126,148), *Uodega (V, 57, 173, 203). ISVADOS 1. Ištyrus XVI a. (1561-1565 m., 1564-1569 m., 1587-1591 m.) Kauno vaito knygose užfiksuotų 900 dvinarių Kauno miestiečių jvardijimu, konstatuota, kad 219 (24%) jų antrųjų asmenvardžių (besiformuojančių pavardžių) galėtų būti lietuviškos kilmės. 2. Kalbamuosiuose šaltiniuose pastebėta kai kurių asmenvardžių slavinimo faktų: garsų substitucijos, slaviškų priesagų vartojimo lietuviškos kilmės antro- ponimuose, galūnių nerašymo ir pan. atvejų. 3. Lietuviškos kilmės Kauno miestiečių antroponimai (antrieji dvinario įvar- dijimo nariai) buvo nepatroniminės kilmės asmenvardžiai ir patronimai. Pasta- rieji sudaryti su lietuviškomis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas ir slaviškomis -evič, -ovič. Dalis asmenvardžių turėjo deminutyvines priesagas -elis (-elė), -ėlis (-ėlė), -ikas, -ikis, -ulis, -utis. 4. Iš tirtų lietuviškos kilmės asmenvardžių rekonstruoti 84 nekeliantys abejo- nių antroponimai. Tarp ju sėnųjų dvikamienių — 15 (19%), dvikamienių asmen- vardžių trumpinių bei jų priesaginių vedinių — 6 (796), pravardinių — 63 (7496). 5. Palyginus rekonstruotus asmenvardžius su dabartiniais vardais ir pavardė- mis, matyti, kad 64 (7696) jų funkcionuoja ir šiandien. Dalis, t.y. 7 (896 visų rekonstruotų), antroponimų turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos da- bartinių pavardžių atitikmenis. Kiti 13 (1696), neatėję iki mūsų dienų, neturi atitikmenų dabartiniame vardyne. Gauta 1999 03 20 LITERATŪRA Antonovič A. 1961: Auronosuy A. K. H1351K cyne6Hoit akToBoif kuurt. KoBeHCKOro 3eMCKOTO cyjza 1566-1567 r.r. uc. [...] kana. Oro. Hayk, BruibHioc. Būga K. 1958: Apie lietuvių asmens vardus. — Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201—269. DLKŽ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Kiaupa Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. — Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Ser A 2(43), 125—140. Kiaupa Z. 1974: Vilniaus ir Kauno vaito teisminės galios raida XV-XVIII amžiais. — Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Ser A 4 (49), 83-90. Kiaupa Z. 1988: Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI-XVII a. pirmojoje pusėje. — Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius: Mokslas, 25-46. 156 Kiaupa Z. 1989: Miestietis, miesto pilietis ir miestėnas. — Mokslas ir gyvenimas 6, 31. LATSŽ — Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius: Mintis. LKŽ-— Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 5, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959; 9, Vilnius: Mintis, 1973; 12-13, Vilnius: Moks- las, 1981-1989. LPZ — Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, Vilnius: Mokslas, 1985-1989. LVKZ — Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1994. Maciejauskienė V. 1973: Naujosios dvikamienės lietuvių pavardės su asmenvardiniu sandu. — Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A ser 1(42), 177-181. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII-XVIII a. asmenvardžiai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 34-99. Maciejauskienė V. 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas), Vilnius. Maciejauskienė V. 1997a: Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. — Darbai ir dienos 4(13), 111—133. Maciejauskienė V. 1997b: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikavimo. — Baltistica 32(1), 101-109. Prinke Rafal T. 1992: Poradnik genealoga amatora, Warszawa: Polonia. Salys A. 1983: Mūsų lietuviškieji vardai. — Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademi- ja, 267—284. ' Skardžius P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Z. 1973: Kaip vadinosi vilniečiai. — Mokslas ir gyvenimas 4, 17-19. Zinkevičius Z. 1974a: 3unksBuuroc 3. K Boripocy O JIMTOBCKO-TIOIBCKMX $I3bIKOBBIX KOHTAKTAX IIO JaHHBIM AHTDpOINIOHHMHH ropoja BurrsHioca Havana XVII Beka. — Banmo-cnaesnexue uccaedosanus, Mocksa: Hayka, 136-143. Zinkevičius Z. 1974b: Vilniaus gyventojų vardai XVII a. pradžioje. — Žodžiai ir žmonės, Vilnius: Mintis, 78-85. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Z. 1980: 3unkasuuioc 3. K HcTOpHH JIMTOBCKHX JIMYHbIX UMEH BOCTOYHO- CJIABSHCKOTO TIPOMCXOXAEHUS. — Barmo-cnaeskckue mHoA3bIK08ble KOHMAKMbL, Mocksa: Hayxa, 151-156. Zinkevičius Z. 1988: [Rec.] Lietuvių pavardžių žodynas 1: A-K. — Baltistica 24(1), 94-105. SUTRUMPINIMAI avd. — asmenvardis db. — dabartinis, -ė pvd. — pavardė PERSONENNAMEN LITAUISCHER HERKUNFT DER KAUNASER STADTER AUS DER 2. HALFTE DES 16. JAHRHUNDERTS Zusammenfassung Die Untersuchung der in den Būchern des Kaunaser „Vaitas“ (Verwalters) aus dem 16. Jh. (1561-1565, 1564-1569, 1587-1591) vorliegenden 900 zweigliedrigen Personenbezeichnungen der Kaunaser Stadter fūhrt zum SchluB, dal 219 (24%) der zweiten Personennamen (die sich herausbildenden Familiennamen) litauischer Herkunft sein konnten. 157 In den erwahnten Ouellen sind gewisse Anzeichen der Slawisierung mancher Personenna- men zu beobachten: Substitutionen von Lauten, Gebrauch von slawischen Suffixen in Anthro- ponymen litauischer Herkunft, das Nichtaufzeichnen von Endungen u. a. Die Anthroponyme litauischer Herkunft der Kaunaser Stadter (die zweiten Komponenten der zweigliedrigen Bezeichnung) waren Personennamen nichtpatronymischer Herkunft und Pa- tronymika. Die letzteren wurden mit den patronymischen litauischen Suffixen -aitis, -onis, -ūnas und den slawischen -evié, -ovi¢ gebildet. Ein Teil der Personennamen wies die diminutiven Suf- fixe -elis (-ele), -élis (-ėlė), -ikas, -ikis, -ulis, -utis auf. Aus den untersuchten Personennamen litauischer Herkunft gelang es, 84 Anthroponyme zu rekonstruieren, die keinem Zweifel unterliegen. Unter ihnen liegen vor: 15 (19%) uralte zweistammige litauische Personennamen, 6 (7%) Abkiirzungen zweistimmiger Anthroponyme sowie Ableitungen von diesen mit Suffixen, 63 (74%) — Spitznamen. Der Vergleich der rekonstruierten Personennamen mit den litauischen gegenwirtigen Vor- namen und Familiennamen zeigt, daB 64 (76%) noch heute gebrauchlich sind. Ein Teil — 7 (8%) aller rekonstruierten Anthroponyme — hat unter den gegenwartigen Familiennamen Entspre- chungen der gleichen Herkunft, die sich aber ihrer Wortbildung nach unterscheiden. Die ūbri- gen 13 (16%) sind bis auf den heutigen Tag nicht erhalten geblieben, haben keine Entsprechun- gen unter den Anthroponymen der Gegenwartssprache. 158