Sembos vietovardžiai Rytprūsių foliantuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Grasilda BLAŽIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas SEMBOS VIETOVARDŽIAI RYTPRŪSIŲ FOLIANTUOSE Rytprūsių foliant uose, apie kurių reikšmę prūsų vardyno tyrimui teko ne kartą kalbėti ir rašyti, užfiksuota nemažai Sembos vietovardžių, kurie dar nebuvo patekę į prūsų vardyno tyrėjų akiratį.1 Straipsnyje panagrinėta keletas Sembos vietovardžių, išrinktų iš Rytprūsių foliantų ir kitų rankraštinių šaltinių, saugomų Berlyno slaptajame archyve „Preußischer Kulturbesitz“. †Baricken Labiau valsčiuje. Baricken 1628 (Ostpr. Fol. 5314 43), Baricken 1664 (EMx 126g 23 1v, 2), Ba-ricken 1729 (EM 126g 69 3). Visiškai įmanoma prūsiška šio oikonimo kilmė. Veikiausiai *Barik- yra asmenvardinės kilmės, plg. pr. avd. Barike, Bareyke, Barim (Trautmann 1925: 17); liet. avd. Bareikà, Bareikis, Barūtis (LPŽ I 195, 206), liet. vv. Bareikiai Mlt, Bareikiškis Kš, Bareikiškiai Šr (LAŽ 27). †Byrmeyn prie Gallgarben, Schaaken valsčiuje. Byrmeyn 1535–1536 (Ostpr. Fol. 10003 26v). Kilmė nėra aiški, ją sunku nustatyti remiantis vieninteliu užrašymu. Galbūt tai pr. vv. *Bir-mein- (?) / *Bir-main- (?), kilęs iš dvikamienio pr. avd. *Birmeine. Dėl *bir- plg. liet. avd. Birjotas, Birmantas, Birmuntas (LPŽ I 264), dėl *main- / *mein- plg. pr. avd. Meyniko, Meynote (Trautmann 1925: 57); liet. avd. Meinikis, Meinis, Meinius (LPŽ II 200); lat. avd. Meinates de Anscen (Blese 1929: 297). †Dolgeinen tarp Berbadien ir Bollgehnen, Powunden valsčiuje. Dolgeinen 1620 (Ostpr. Fol. 3514 242), Dolgeinen 1632 (Ostpr. Fol. 1010 2 13v), Dolgenen 1670 (Ostpr. Fol. 10146 97v). Šį oikonimą rekonstruoti reikėtų *Dalg-ein- ir sieti su pr. *dalgis, doalgis „dalgis“. Tai priesagos *-ein- vedinys. Plg. kitus pr. vv. Dalgantis pv., Dalgandt mšk., Dallige pv. (Gerullis 1922: 25); liet. vv. Dalgėnai Vlkv, Dalginė Mrj (LAŽ 52); lat. vv. Dalgi pv., Dalgis km. (Endzelīns 1956: 190); liet. dalgė; dalgis (LKŽ II 240–241); lat. dalgs „dalgis“ (LVV I 434–435). †Doßehnen prie Kobjeiten, Fischhauseno valsčius. Doßehnen 1670 (Ostpr. Fol. 10146 63). Galbūt pr. vv. *Dus-ein- (?). Plg. pr. vv. Dosin mšk., Dosin km., kuriuos J. Gerulis (Gerullis 1922: 30) sieja su liet. 1 B l a ž i e n ė G. Dėl XVI–XVII amžiaus Sembos vietovardžių. – Baltistica. Priedas 5, 1998, 59–78. 96 dùsas „dusulys; žmogus ar gyvulys su dusuliu; kvapas, atsidusimas, atsikvėpimas; toks balų paukštis“ (LKŽ II 316–317). Plg. taip pat liet. hidronimus Dusà, Dusià, Dusýnas, kurie, A. Vanago nuomone, veikiausiai sietini su liet. dùsti „stigti oro, trokšti, ilsti; dvėsti, švinkti“ (Vanagas 1981: 98). †Drugiten prie Wangnicken, Fischhauseno valsčius. Drugiten 1670 (Ostpr. Fol. 10146 12): pr. vv. *Drug-īt-, veikiausiai priesagos *-īt- vedinys iš pr. *drugìs, drogìs „nendrė“. Plg. pr. vv. Drucheyn, Drugene (Gerullis 1922: 31; Blažienė 1993: 17); lat. vdnv. Drudzis arba Dru­dža-strauts, Dru­dža-purvs plk., Drudžiņ-būda (Endzelīns 1956: 229). †Garblaucken išnykęs kaimas Fischhauseno valsčiuje. Garblauken 1563–1564 (Ostpr. Fol. 3450 111ᵛ): pr. *Garb-lauk-. Dūrinys, kurio abu sandai yra produktyvios topoleksemos: pr. *garbis „kalnas“ ir pr. laucks „laukas“. Tiek pr. *garbis, tiek laucks užfiksuoti daugelyje prūsų vietovardžių (Blažienė 1993: 21, 45). †Jodeiken kaimas Laptau valsčiuje. Jodeiken 1674–1675 (Ostpr. Fol. 3563 6): pr. *Jodeik-, neabejotinai asmenvardinės kilmės, plg. pr. avd. Jodeyko ir kitus pr. avd. Jode, Joduke, Jodutke (Trautmann 1925: 39), pr. vv. Joduthe (Gerullis 1922: 51); taip pat liet. avd. Jodeika žr. Juodeikà (LPŽ I 836), liet. vv. Jodėnai Pln, Juodeikiai Jnš, Klm, Mžk, Pln (LAŽ 105, 109); lat. vv. Juõds, Juõdēni (Endzelīns 1956: 410). †Jorlaucken kaimas Laptau valsčiuje. Jorlaucken 1542–1543 (Ostpr. Fol. 3427 145), Jorlaucken 1563–1564 (Ostpr. Fol. 3540 118), Jorlauckenn 1620 (Ostpr. Fol. 3514 227): galbūt pr. *Jorg-lauk- / *Jurg-lauk-. Dūrinys, kurio antrasis sandas pr. laucks nekelia abejonių, o pirmasis greičiausiai sietinas su pr. avd. Jurge, Jorge, kurie kilę iš vok. avd. Jorge, Jurge (Trautmann 1925: 41). Plg. pr. vv. Jorgelawken (OF 110 58); Jorgelauke (Gerullis 1922: 51). †Kirpieten tarp Schuditten ir Kragau, Medenau valsčiuje. Kirpieten 1542–1543 (Ostpr. Fol. 3427 88): pr. *Kirp-īt-, priesagos *-īt- vedinys iš pr. avd. *Kirpe. Plg. pr. vv. Kirpain (PUB V 1 132), pr. avd. Kirpeine, Kirpaine (Nesselmann 1873: 2); liet. avd. *Kirpa, Kirpaitis, lat. avd. Ķirpis (LPŽ I 1001), liet. vv. Kīrpakalnis Klm, Kirponiai Pkr (LAŽ 135), lat. vv. Cīrpeņi, Cīrpie­ne, Cīrpnīeki (Endzelīns 1956: 167–168). †Lattkeim Caymen valsčiuje. Lattkeim 1670 (Ostpr. Fol. 10146 86): galbūt pr. *Lat-keim-. Dūrinys, kurio antrasis sandas yra produktyvi topoleksema pr. caymis „kaimas“. Dėl pirmojo sando plg. pr. vv. Latheyne (OF 107 242ᵛ); liet. vdnv. Latavà up., Lātupis up., Lātežeris ež. (LUEV 87–88); lat. vv. Latciemieši, Latvases, Latupes (Endzelīns 1961: 266). †Lausen Caymen valsčiuje prie Sittkeim. Lause 1589–1590 (Ostpr. Fol. 10060 194), Laußen 1632 (Ostpr. Fol. 10102 17ᵛ): pr. *Laus- arba *Lauz-. Jeigu skaitoma *Laus-, plg. liet. avd. *Lausà, *Lau- 97 šas, sietinus su liet. laušas „puskvailis“, laušis „negražiai apsirengęs žmogus“, laušys „luošys“ (LPŽ II 36); lat. vv. Laišas mšk., Laūs-purvs b., Lausenes km. (Endzelīns 1961: 274). Jeigu skaitoma *Lauz-, plg. liet. avd. Laužys, Laužius, liet. laužas „apsileidęs, nevikrus, sugruvęs, tinginys žmogus“ (LPŽ II 37), liet. vv. Laužai Brž, Pln, Laužėnai Švnč (LAŽ 155); lat. vv. Laužas, Laužinas, Lauzini (Endzelīns 1961: 275–276). †Markelnigken prie Kösnicken, Pobethen valsčius. Marckelnigken 1561–1562 (Ostpr. Fol. 100 32 98): pr. *Markel-(e)nīk-, priesagos *-enīk- vedinys iš asmenvardžio. Plg. liet. avd. Márkelis, Markėlis, Markelionis, Markeliūnas (LPŽ II 163). †Mettkitten prie St. Lorenz, Fischhauseno valsčiuje. Mettkiten 1632 (Ostpr. Fol. 10102 18): veikiausiai pr. *Metk-īt- (?). Plg. lat. Mętkas pv. (Endzelīns 1961: 423). †Monickkeim Pobethen valsčiuje. Monickkeim 1563–1564 (Ostpr. Fol. 3540 117ᵛ): turbūt pr. *Manik-kaim-. Dūrinys, kurio antrasis sandas sietinas su pr. caymis „kaimas“, o pirmasis asmenvardinės kilmės, plg. pr. avd. Manicke, Manix, Manit̄he (Trautmann 1925: 55), pr. vv. Mannick (EM 102d₁ 564 1), Manitav, Maniothkaym (Gerullis 1922: 94); liet. avd. Maneikis, Manéika, Maniónis, Manèlis: manùs (Zinkevičius 1977: 401), liet. vv. Maneikiai Ut, Maniškės Mlt (LAŽ 169–170); lat. vv. Maņeki arba Maņiki, Maņeli (Endzelīns 1961: 376). †Perbange Powunden valsčiuje. Perbange 1542–1543 (Ostpr. Fol. 3427 165): pr. *Per-bang- (?), pr. pref. *per- ir *bang-. Plg. pr. vv. Bangityen (Gerullis 1922: 16); lat. vv. Baņgas, Bàngas (Endzelīns 1956: 84). †Pogarben prie Sudau, Quednau parapija. Pogarben 1670 (Ostpr. Fol. 10146 49): pr. *Pa-garb-, priešdėlio pr. *pa- „prie, po“ vedinys iš pr. *garbis „Berg“. Plg. kitą pr. vv. Pogarben (Gerullis 1922: 127). †Preslacken tarp Nöttnicken ir Heiligenkreutz, Heiligenkreutz parapija. Preslacken 1542–1543 (Ostpr. Fol. 3427 69): galbūt pr. *Preis-lauk- (?). Antrasis dūrinio sandas pr. laucks „laukas“, pirmasis gali būti asmenvardinės kilmės. Plg. liet. avd. Preisas, Preisas, vok. Preis, germanizmą preisas „prūsas“ (LPŽ II 509); lat. avd. Preisbergs, Preiss (Blese 1927: 73). †Rokelnicken prie Greibau, Wargen valsčiuje. Rokelnicken 1670 (Ostpr. Fol. 10146 92): turbūt pr. *Rukl-enīk- (?). Asmenvardinės kilmės, plg. liet. avd. Ruklis iš liet. rūklis „kas susiraukšlėjęs“ (LPŽ II 635), liet. vv. Rukliai Ut, liet. *Rukla up. (Vanagas 1981: 283–284) ir prie upės esantį kaimą Ruklą Jon (LAŽ 267). †Rüdenicken prie Callen, Fischhauseno parapija. Rüdenicken 1563–1564 (Ostpr. Fol. 3450 14ᵛ): pr. *Rūd-enīk, priesagos *-enīk- vedinys iš prūsų asmenvardžio. Plg. pr. avd. Peter Rudde, Rudayko (Trautmann 1925: 84). Plg. liet. vv. Rūdininkai Mrj, Šlčn (LAŽ 266). 98 †Schirdittlack prie Mollehnen, Laptau valsčiuje. Schirdittlack 1542–1543 (Ostpr. Fol. 3427 142), Schirdilacken 1563–1564 (Ostpr. Fol. 3450 116): pr. *Skird-īt-lauk-. Dūrinys, kurio antrasis sandas pr. laucks „laukas“, pirmasis veikiausiai priesagos *-īt- vedinys iš asmenvardžio. Plg. liet. avd. Skirdys: liet. skirdis „iškilimas, plyšys“, skirdėti „skerdėti; eižėti, skeldėti“, skirdyti „atskirti“ (LPŽ II 742). Plg. pr. vv. Schirditen (Gerullis 1922: 161). †Taugeinen prie Könsicken, Pobethen valsčiuje. Taugeinen 1632 (Ostpr. Fol. 10102 13ᵛ): galbūt pr. *Tauj-ein-, nes į dažnai prūsų vardyne užrašomą g raidę. Asmenvardinės kilmės, plg. liet. avd. Taujėnis, Taujėnas (LPŽ II 1029), liet. vv. Taujėnai Ukм, Taujėnėliai Ukm, Taujūnai Ign (LAŽ 314). Prūsiški vietovardžiai, esantys rankraštiniuose šaltiniuose, papildo žinias apie prūsų vardyną. Taigi jų reikšmė nekelia abejonių, kaip tik dėl to šie vietovardžiai atkreipia baltų vardyno tyrėjų dėmesį. Todėl svarbu peržiūrėti kiek galima daugiau rankraštinių šaltinių, kuriuose būtų galima rasti prūsiškų vietovardžių. Gauta 1999 04 29 Sutrumpinimai avd. – asmenvardis b. – bala ež. – ežeras km. – kaimas lat. – latvių liet. – lietuvių mšk. – miškas plg. – palygink plk. – pelkė pr. – prūsų pref. – prefiksas pv. – pieva up. – upė vdnv. – vandenvardis vok. – vokiečių vv. – vietovardis † – išnykęs, nebeegzistuojantis Literatūra ir šaltiniai Blažienė G. 1993: Sembos prūsų vietovardžiai: Humanitarinių mokslų daktaro disertacija, Vilnius. Blese E. 1929: Latviešu personu vārdu un uzvārdu studijas, Rīgā. Blese E. 1927: Uzvārdu pareikstības vārdnīca, Rīgā. EM – Etatsministerium dokumentai. 99 Endzelīns J. 1956: Latvijas PSR vietvārdi 1(1), Rīgā: Latvijas PSR zinātņu akadēmijas izdevniecība. Endzelīns J. 1961: Latvijas PSR vietvārdi 1(2), Rīgā: Latvijas PSR zinātņu akadēmijas izdevniecība. Gerullis G. 1922: Die altpreußischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. LAŽ – Lietuvos TSR administracinio – teritorinio suskirstymo žinynas 1, Vilnius: Mintis, 1976. LKŽ II – Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius: Mintis, 1969. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985; 2, Vilnius: Mokslas, 1989. LUEV – Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. LVV I – K. Mülenbacha Latviešu valodas vārdnīca. Redigējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, 1, Rīgā: Kultūras fonda izdevums, 1923. Nesselmann G. H. T. 1873: Thesaurus linguae Prussicae, Berlin. OF – Ordensfolianten, Ordino foliantai. Ostpr. Fol. – Ostpreussische Folianten. PUB – Preußisches Urkundenbuch 1–6, Königsberg und Marburg, 1882–1986. Trautmann R. 1925: Die altpreußischen Personennamen, Göttingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Vanagas A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika, Vilnius: Mokslas, 1977. DIE ALTPREUSSISCHEN ORTSNAMEN IN DER OSTPREUSSISCHEN FOLIANTEN Zusammenfassung Im vorliegenden Beitrag wird erneut die Bedeutung der handschriftlichen Quellen, der Ostpreussischen Folianten, unterstrichen. In den Ostpreussischen Folianten wurden viele Ortsnamen entdeckt, die bei keinem Forscher des altpreussischen Namengutes vorkommen. Im Beitrag werden einige von den neu entdeckten altpreussischen Ortsnamen des Samlandes angeführt und kurz besprochen. 100