Sembos vietovardžiai Rytprūsių foliantuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETŪVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Grasilda BLAŽIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas SEMBOS VIETOVARDŽIAI RYTPRŪSIŲ FOLIANTUOSE Rytprūsių foliantuose, apie kurių reikšmę prūsų vardyno tyrimui teko ne kartą kalbėti ir rašyti, užfiksuota nemažai Sembos vietovardžių, kurie dar nebu- vo patekę į prūsų vardyno tyrėjų akiratį." Straipsnyje panagrinėta keletas Sembos vietovardžių, išrinktų iš Rytprūsių foliantų ir kitų rankraštinių šaltinių, saugomų Berlyno slaptajame archyve „PreuBischer Kulturbesitz“. tBaricken Labiau valsčiuje. Baricken 1628 (Ostpr. Fol. 5314 43), Baricken 1664 (EM, 126g 23 1“, 2), Ba- ricken 1729 (EM 126g 69 3). Visiškai įmanoma prūsiška šio oikonimo kilmė. Veikiausiai *Barik- yra asmenvardinės kilmės, plg. pr. avd. Barike, Bareyke, Ba- rim (Trautmann 1925: 17); liet. avd. Bareika, Bareikis, Barūtis (LPŽ I 195, 206), liet. vv. Bareikiai Mlt, Bareikiškis KS, Bareikiškiai St (LAZ 27). *Byrmeyn prie Gallgarben, Schaaken valsčiuje. Byrmeyn 1535-1536 (Ostpr. Fol. 10003 26"). Kilmė nėra aiški, ją sunku nu- statyti remiantis vieninteliu užrašymu. Galbūt tai pr. vv. *Bir-mein- (?) / *Bir- -main- (?), kilęs iš dvikamienio pr. avd. *Birmeine. Dėl *bir- plg. liet. avd. Birjo- tas, Birmanas, Birmantas (LPZ I 264), dėl *main- | *mein- plg. pr. avd. Meyniko, Meynote (Trautmann 1925: 57); liet. avd. Meinikis, Meinis, Meinius (LPZ II 200); lat. avd. Meinates de Anscen (Blese 1929: 297). tDolgeinen tarp Berbadien ir Bollgehnen, Powunden valsčiuje. Dolgeinen 1620 (Ostpr. Fol. 3514 242), Dolgeinen 1632 (Ostpr. Fol. 1010 2 13Y), Dolgenen 1670 (Ostpr. Fol. 10146 97%). Si oikonima rekonstruoti reikéty *Dalg-ein- ir sieti su pr. *dalgis, doalgis „dalgis“. Tai priesagos *-ein- vedinys. Plg. kitus pr. vv. Dalgantis pv., Dalgandt m3k., Dallige pv. (Gerullis 1922: 25); liet. vw. Dalgėnai Vlkv, Dalginé Mrj (LAZ 52); lat. wv. Dalgi pv., Dalgis km. (Endzelins 1956: 190); liet. dalgé; dalgis (LKZ II 240-241); lat. dalgs „dalgis“ (LVV I 434-435). tDoBehnen prie Kobjeiten, Fischhauseno valsčius. Doflehnen 1670 (Ostpr. Fol. 10146 63). Galbūt pr. vv. *Dus-ein- (?). Plg. pr. vv. Dosin msk., Dosin km., kuriuos J. Gerulis (Gerullis 1922: 30) sieja su liet. IBlaziené G. Dėl XVI-XVII amžiaus Sembos vietovardžių. — Baltistica. Priedas 5, 1998, 59-78. 96 dūsas „dusulys; žmogus ar gyvulys su dusuliu; kvapas, atsidusimas, atsikvėpi- mas; toks balų paukštis“ (LKZ II 316-317). Plg. taip pat liet. hidronimus Dusa, Dusia, Dusynas, kurie, A. Vanago nuomone, veikiausiai sietini su liet. dūsti „stigti oro, trokšti, ilsti; dvėsti, švinkti“ (Vanagas 1981: 98). *Drugiten prie Wangnicken, Fischhauseno valsčius. Drugiten 1670 (Ostpr. Fol. 10146 12): pr. vv. *Drug-it, veikiausiai priesagos *.It- vedinys iš pr. *drugis, drogis „nendrė“. Plg. pr. vv. Drucheyn, Drugene (Ge- rullis 1922: 31; Blažienė 1993: 17); lat. vdnv. Drudzis arba Drudža-strauts, Dru- dza-purvs plk., Drudžin-būda (Endzelins 1956: 229). tGarblaucken išnykęs kaimas Fischhauseno valsčiuje. Garblauken 1563-1564 (Ostpr. Fol. 3450 111Y): pr. *Garb-lauk-. Dūrinys, ku- rio abu sandai yra produktyvios topoleksemos: pr. *garbis „kalnas“ ir pr. laucks „laukas“. Tiek pr. *garbis, tiek laucks užfiksuoti daugelyje prūsų vietovardžių (Blažienė 1993: 21, 45). tJodeiken kaimas Laptau valsčiuje. Jodeiken 1674-1675 (Ostpr. Fol. 3563 6): pr. *Jodeik-, neabejotinai asmen- vardinės kilmės, plg. pr. avd. Jodeyko ir kitus pr. avd. Jode, Joduke, Jodutke (Traut- mann 1925: 39), pr. vv. Joduthe (Gerullis 1922: 51); taip pat liet. avd. Jodeika zr. Juodeika (LPZ I 836), liet. vw. Jodénai Pln, Juodeikiai Jnš, Klm, Mzk, Pln (LAZ 105, 109); lat. vv. Juods, Juédeni (Endzelins 1956: 410). tJorlaucken kaimas Laptau valsčiuje. Jorlaucken 1542-1543 (Ostpr. Fol. 3427 145), Jorlaucken 1563-1564 (Ostpr. Fol. 3540 118), Jorlauckenn 1620 (Ostpr. Fol. 3514 227): galbūt pr. *Jorg-lauk- / *Jurg-lauk-. Durinys, kurio antrasis sandas pr. laucks nekelia abejonių, o pirma- sis greičiausiai sietinas su pr. avd. Jurge, Jorge, kurie kilę iš vok. avd. Jorge, Jurge (Trautmann 1925: 41). Plg. pr. vv. Jorgelawken (OF 110 58); Jorgelauke (Gerullis 1922: 51). (Kirpieten tarp Schuditten ir Kragau, Medenau valsčiuje. Kirpieten 1542-1543 (Ostpr. Fol. 3427 88): pr. *Kirp-it-, priesagos *-it- vedi- nys iš pr. avd. *Kirpe. Plg. pr. vv. Kirpain (PUB V 1 132), pr. avd. Kirpeine, Kirpaine (Nesselmann 1873: 2); liet. avd. *Kirpa, Kirpaitis, lat. avd. Kirpis (LPZ 11001), liet. vw. Kifpakalnis Kim, Kirponiai Pkr (LAZ 135), lat. vw. Cifpeni, Cirpie- ne, Cirpnieki (Endzelins 1956: 167-168). tLattkeim Caymen valsčiuje. Lattkeim 1670 (Ostpr. Fol. 10146 86): galbut pr. *Lat-keim-. Durinys, kurio antrasis sandas yra produktyvi topoleksema pr. caymis „kaimas“. Dėl pirmojo sando plg. pr. vv. Latheyne (OF 107 242%); liet. vdnv. Latava up., Latupis up., Latezeris ež. (LUEV 87-88); lat. vv. Latciemieši, Latvases, Latupes (Endzelins 1961: 266). tLausen Caymen valsčiuje prie Sittkeim. Lause 1589-1590 (Ostpr. Fol. 10060 194), Lauflen 1632 (Ostpr. Fol. 10102 17%): pr. *Laus- arba *Lauz-. Jeigu skaitoma *Laus-, plg. liet. avd. *Lausa, *Lau- 97 šas, sietinus su liet. laūšas „puskvailis“, laūšis „negražiai apsirengęs žmogus“, laušys „luošys“ (LPŽ II 36); lat. vv. Laūsas mšk., Laus-purvs b., Lausenes km. (Endzelins 1961: 274). Jeigu skaitoma *Lauz-, plg. liet. avd. Laužys, Laūžius, liet. lduzas „apsileidęs, nevikrus, sugriuvęs, tinginys žmogus“ (LPŽ II 37), liet. vv. Laužai Brž, Pln, Laužėnai Švnč (LAZ 155); lat. vv. Laiizas, Latizinas, Lauzini (Endzelins 1961: 275-276). tMarkelnigken prie Kosnicken, Pobethen valsčius. Marckelnigken 1561-1562 (Ostpr. Fol. 100 32 98): pr. *Markel-(e)nik-, prie- sagos *-enik- vedinys iš asmenvardžio. Plg. liet. avd. Markelis, Markélis, Marke- lionis, Markeliūnas (LPŽ II 163). tMettkitten prie St. Lorenz, Fischhauseno valsčiuje. Mettkiten 1632 (Ostpr. Fol. 10102 18): veikiausiai pr. *Metk-it- (?). Plg. lat. Metkas pv. (Endzelins 1961: 423). tMonickkeim Pobethen valsčiuje. Monickkeim 1563-1564 (Ostpr. Fol. 3540 117Y): turbūt pr. *Manik-kaim-. Du- rinys, kurio antrasis sandas sietinas su pr. caymis „kaimas“, o pirmasis asmen- vardinės kilmės, plg. pr. avd. Manicke, Manix, Manithe (Trautmann 1925: 55), pr. vv. Mannick (EM 102d, 564 1), Manitav, Maniothkaym (Gerullis 1922: 94); liet. avd. Maneikis, Mančika, Manionis, Manėlis: manūs (Zinkevičius 1977: 401), liet. vv. Maneikiai Ut, Maniskés Mlt (LAZ 169-170); lat. vv. Maneki arba Ma- niki, Maneli (Endzelins 1961: 376). TPerbange Powunden valsčiuje. Perbange 1542-1543 (Ostpr. Fol. 3427 165): pr. *Per-bang- (?), pr. pref. *per- ir *bang-. Plg. pr. vv. Bangityen (Gerullis 1922: 16); lat. vv. Barigas, Bangas (En- dzelins 1956: 84). TPogarben prie Sudau, Quednau parapija. Pogarben 1670 (Ostpr. Fol. 10146 49): pr. *Pa-garb-, priešdėlio pr. *pa- „prie, po“ vedinys iš pr. *garbis „Berg“. Plg. kita pr. vv. Pogarben (Gerullis 1922: 127). TPreslacken tarp Nottnicken ir Heiligenkreutz, Heiligenkreutz parapija. Preslacken 1542-1543 (Ostpr. Fol. 3427 69): galbūt pr. *Preis-lauk- (?). Ant- rasis durinio sandas pr. laucks „laukas“, pirmasis gali būti asmenvardinės kil- mės. Plg. liet. avd. Preisas, Preisas, vok. Preis, germanizmą preisas „prūsas“ (LPŽ II 509); lat. avd. Preisbergs, Preiss (Blese 1927: 3). TRokelnicken prie Greibau, Wargen valsčiuje. Rokelnicken 1670 (Ostpr. Fol. 10146 92): turbūt pr. *Rukl-enik- (?). Asmen- vardinės kilmės, plg. liet. avd. Ruklis iš liet. rūklis „kas susirauksléjes” (LPZ II 635), liet. vv. Rukliai Ut, liet. *Rukla up. (Vanagas 1981: 283-284) ir prie upės esantį kaimą Rukla Jon (LAŽ 267). TRiidenicken prie Callen, Fischhauseno parapija. Riidenicken 1563-1564 (Ostpr. Fol. 3450 14“): pr. *Rūd-enik, priesagos *-enik- vedinys iš prūsų asmenvardžio. Plg. pr. avd. Peter Rudde, Rudayko (Traut- mann 1925: 84). Plg. liet. vw. Rūdninkai Mrj, Slén (LAZ 266). 98 TSchirdittlack prie Mollehnen, Laptau valsčiuje. Schirdittlack 1542-1543 (Ostpr. Fol. 3427 142), Schirdilacken 1563-1564 (Ostpr. Fol. 3450 116): pr. *Skird-it-lauk-. Dūrinys, kurio antrasis sandas pr. laucks „laukas“, pirmasis veikiausiai priesagos *-it- vedinys iš asmenvardžio. Plg. liet. avd. Skirdys: liet. skirdis „įskilimas, plyšys“, skirdėti „skerdėti; eižėti, skeldėti“, skirdyti „atskirti“ (LPŽ II 742). Plg. pr. vv. Schirditen (Gerullis 1922: 161). *Taugeinen prie Kėsnicken, Pobethen valsčiuje. Taugeinen 1632 (Ostpr. Fol. 10102 13*): galbūt pr. *7auj-ein-, nes j dažnai prūsų vardyne užrašoma g raide. Asmenvardinės kilmės, plg. liet. avd. Taujėnis, Taujénas (LPZ II 1029), liet. vw. Taujėnai Ukm, Taujėnėliai Ukm, Taujiūnai Ign (LAŽ 314). Prūsiški vietovardžiai, esantys rankraštiniuose šaltiniuose, papildo žinias apie prūsų vardyną. Taigi jų reikšmė nekelia abejonių, kaip tik dėl to šie vietovar- džiai atkreipia baltų vardyno tyrėjų dėmesį. Todėl svarbu peržiūrėti kiek galima daugiau rankraštinių šaltinių, kuriuose būtų galima rasti prūsiškų vietovardžių. Gauta 1999 ()4 29 Sutrumpinimai avd. — asmenvardis b. — bala ež. — ežeras km. — kaimas lat. — latvių liet. — lietuvių mšk. — miškas plg. — palygink plk. — pelkė pr. — prūsų pref. — prefiksas pv. — pieva up. — upė vdnv. — vandenvardis vok. — vokiečių Vv. — vietovardis T — išnykęs, nebeegzistuojantis Literatūra ir šaltiniai Blažienė G. 1993: Sembos prūsų vietovardžiai: Humanitarinių mokslų daktaro disertacija, Vilnius. Blese E. 1929: Latviešu personu vardu un uzvardu studijas, Riga. Blese E. 1927: Uzvardu pareikstibas vardnica, Riga. EM - Etatsministerium dokumentai. 99 Endzelins J. 1956: Latvijas PSR vietvardi 1(1), Riga: Latvijas PSR zinatnu akadėmijas izdev- nieciba. Endzelins J. 1961: Latvijas PSR vietvardi 1(2), Riga: Latvijas PSR zinatnu akadėmijas izdev- nieciba. Gerullis G. 1922: Die alipreupischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig: Vereinigung wissen- schaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. LAŽ — Lietuvos TSR administracinio — teritorinio suskirstymo žinynas 1, Vilnius: Mintis, 1976. LKŽ II — Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius: Mintis, 1969. LPŽ — Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985; 2, Vilnius: Mokslas, 1989. LUEV - Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatū- ros leidykla, 1963. IVV I- K. Miilenbacha Latviešu valodas vardnica. Redišėjis, papildinajis, turpinajis J. En- dzelins 1, Riga: Kultūras fonda izdevums, 1923. Nesselmann G. H. T. 1873: Thesaurus linguae Prussicae, Berlin. OF - Ordensfolianten, Ordino foliantai. Ostpr. Fol. — Ostpreussische Folianten. PUB - Preupisches Urkundenbuch 1-6, Konigsberg und Marburg, 1882-1986. Trautmann R. 1925: Die altpreufischen Personennamen, Gottingen: Vandenhoeck u. Rup- recht. Vanagas A. 1981: Lietuviy hidronimy etimologinis Zodynas, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika, Vilnius: Mokslas, 1977. DIE ALTPREUSSISCHEN ORTSNAMEN IN DER OSTPREUSSISCHEN FOLIANTEN Zusammenfassung Im vorliegenden Beitrag wird erneut die Bedeutung der handschriftlichen Quellen, der Ost- preussischen Folianten, unterstrichen. In den Ostpreussischen Folianten wurden viele Ortsna- men entdeckt, die bei keinem Forscher des altpreussischen Namengutes vorkommen. Im Bei- trag werden einige von den neu entdeckten altpreussischen Ortsnamen des Samlandes angefiihrt und kurz besprochen. 100