ba iniy
o ganizacijy
pa adinimus,
pakei é
a
isb auke
sens eléjusias
da as.
‘To-
kie
ilius aciniai
pa yzdziai
apo
psichologiskai
j aigesni.
Palygin i
su
anks esniais
,,Kancelia inés
kalbos
pa a imais“,
nauja
i
ai,
kad
ka u
su
knyga
pa eng as
i
kompiu e inis
,,Pa a imu“
a ian as.
Siais
kompiu-
e izacijos
laikais
ai
suda o
galimybe
i
iems,
ku ie
a p a e
nuo
,,li e a u os*,
pasi ik in i
jiems
ip as u
budu
iena
a
ki a
kalbos
ak a.
Zinoma,
sunku
iké is,
kad
,,Kancelia inés
kalbos
pa a imai“
gali
iSsp es i
isas
esamas
eikalu
as u
kalbos
p oblemas.
Kancelia iné
kalba
—
ik
bend inés
kalbos
a maina,
jai
p i alomi
no minés
kalbos
eikala imai,
désniai
i
aisyklés.
Jeigu
is aigos
zmogus
né a
ge ai
iSmokes
lie u iy
kalbos,
nejau¢ia
jos
sis emos,
iSmok as
ieno
a
ki o
kancelia izmo
a ojimas
padé ies
i$
esmés
nepage ins.
Be
Gia
jau
ne
ien
kalbos
moko y
ipes is.
Kaip
i
ai,
kad,
Lie u ai
,,ha moni-
zuojan is“
su
Eu opos
Sajunga,
i
kancelia ing
kalba
i$
pazodiSkai
e Ciamy
kon-
enciju,
su a ciy
i
ki y
dokumen y
él
neplis ele u
p imi y iy
s e imybiu
i
e iniuy
s au as.
Tokios
ligos
simp omu,
deja,
jau
y a.
Tai
liudija
ap a ojo
,,Kancelia inés
kalbos
pa a imu“
leidinio
p asme
i
o-
do,
kad
pabaigos
Siam
da bui
(kaip
i
galimybei
jj
oliau
obulin i)
nema y i.
Gediminas
Samulionis
DIALEKTOLOGE
IS
PASAUKIMO
1999
m.
ugséjo
29
d.
ilgai
si gusi
mi e
izymi
lie u iy
kalbos
a miu
y éja,
humani a iniy
moksly
dak a é
Elena
G ina eckiené.
Ji
gimé
1928
m.
bi zelio
10
d.
Ju ba ke,
Suopiy
Seimoje.
Vaikys e
p aleido
g aziame
Ims és
slényje,
ku
é ai
u éjo
nedideli
keli.
1947
m.
baigusi
Ju ba ko
gimnazija
is ojo
1
Vilniaus
uni e si e o
Is o ijos
i
ilologijos
akul e a,
ku iame
s udija o
lie u iu
kalba.
Cia
ji
susiZa éjo
dialek ologija
—
i
jau
isam
gy enimui.
Pi miausia
émé
i i
sa o
gim inés
a me.
Ju ba kiskiy
a me
ap asé
i
sa o
diplominiame
da be.
1952
m.
baigusi
uni e si e a
Elena
G ina eckiené
labai
umpai
di bo
Zu -
nalis ini
da ba.
Jau
ais
paciais
me ais
is ojo
i
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins-
i u o
aspi an i a
i
uoj
pa
isi auke
i
a miy
s udijas.
Rinkdama
medZiaga
sa o
dise acijai
,,Mi u os
upyno
a me“,
ji
iS aikSCiojo
isa
Ju ba ko
ajona
i
igijo
puikiy
a més
ak y
inkimo
igidziy.
Didelio
aka u
aukS aiciy
a meés
plo o
i8samaus
ap aSo
dise acija
apgyné
1958
m.
Baigusi
aspi an u a,
Elena
G ina eckiené
p adejo
di b i
Lie u iu
kalbos
i
li e a u os
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iuje.
Jau
nuo
1950
m.
bu o
p adé as
sis emingas
isy
lie u iu
kalbos
a miu
y imas,
engian is
leis i
,,Lie u iy
kalbos
a lasa“.
G ina eckiené
iS
ka o
isi auke
j
S|
da ba
—
dialek o-
logija
apo
jos
paSaukimu.
P adejusi
di b i
jaunesniaja
moksline
bend ada be,
222
ji
iskilo
iki
sky iaus
ado és
pa eigu.
Véliau
dél
susiklos¢iusiy
aplinkybiu,
ku-
ios
p iklause
ne
nuo
jos,
pa eigy
pa adinimas
kele a
ka y
kei ési,
be
ji,
isai
nek eipdama
j
ai
démesio,
isa
laika
k uop8¢iai
di bo
sa o
mégs ama
a miu
duomeny
inkimo,
apdo ojimo
i
skelbimo
da ba.
G ina eckiené
p isidéjo
p ie isy
s a biausiy
bend u
sky iaus
da by
engi-
mo
a
edaga imo.
1963
m.
bu o
isleis as
jos
i
Juozo
Senkaus
edaguo as
,,Lie-
u os
upiy
i
eze y
a dynas“.
1970
m.
paskelb as
ch es oma inis
leidinys
,,Lie-
u iy
kalbos
a més“,
ku io
didele
dalj
suda é
i
edaga o
&i
dialek ologé.
Apie
20
me y
ukes
a miy
ak y
,,Lie u iy
kalbos
a lasui*
inkimas
i
a kymas
bu o
pag indinis
G ina eckienés
da bas.
Ji
y a
Sio
eikalo
ijy
omy,
iSéjusiy
1977
m.
(Leksika),
1982
m.
(Fone ika)
i
1991
m.
(Mo ologija)
iena
i§
au o-
iy,
edak o iy
i
Respublikinés
mokslo
p emijos
(
1994)
lau eadiy.
G ina eckiené
y a
paskelbusi
apie
90
moksliniy
s aipsniy.
Daugelis
is
ju
spausdin i
Ins i u o
pe iodiniame
leidinyje
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai*
(LKK).
Pi muosiuose
ijuose
jo
omuose
(1957,
1959,
1960)
skelbiami
kai
ku-
ie
jos
dise acijos
sky iai.
Ve inga
dise acijos
medZiaga
spausdinama
i
éliau
(p z.,
LKK
XV
.,
1974:
,,Mi u os
upyno
a més
eiksmazodis“).
Ekspedicijose
su ink a
medziaga
ka ka émis
is
ap a iama
jos
s aipsniuose.
G ei ai
G ina eckienés
dialek ologiné
eikla
iSsiplé é
uz
Lie u os
ibu.
Ji
a sidejo
lie u iy
kalbos
a miy
y imui
Bal a usijoje.
Cia
susipazino
su
bal a u-
siy
Kalbo y os
ins i u o
da buo ojais,
jsi auke
j
jy
ekspedicijas,
y usias
bal a-
usiy
kalbos
a mes
i
Bal a usijos
ie o a dzius
Lie u os
pasienyje,
iSaiskino
ne
ieng
bal a usiy
kalboje
a ojamo
ie o a dzio
a
bend inio
Zodiio
lie u ié-
kuma.
P i ink a
daug
lie u isky
a miniy
eks y
i§
B eslaujos,
Rodinios
ajonu,
paskelb a
i
kele as
s aipsniy.
Igijusi
au o i e a,
ji
pak ieciama
kapi aliniu
da -
by
,,Bal a usijos
mik o oponomika‘“
i
,,Siau és
aka y
Bal a usijos
i
jos
pa i-
bio
bal a usiy
a miy
Zodynas“
edak o e.
Paskambins,
buda o,
jai
i$
Minsko,
i
skuba
j
gelezinkelio
s o j
—
eikia
kaimynams
pade i,
juos
pakonsul uo i.
G ina eckiené
y é
lie u iy
a mes
i
La ijoje,
Daugpilio
i
K asla os
apy-
linkese,
skelbé
s aipsniy
apie
jy
ypa ybes
(p z.,
,,Kai
ku ios
Daugpilio
lie u iu
snek os
g ama inés
ypa ybés*,
LKK
XXIII
.,
1983).
Ji
bu o
iSmokusi
la iu
kalba
i
mielai
bend a o
su
La ijos
kalbininkais,
globoda o
juos,
a ykusius
i
Lie u oje
engiamas
mokslines
kon e encijas.
Daugiausia
jégu
ski dama
dialek ologijai,
G ina eckiené
nebu o
abejinga
i
ki oms
lie u iy
kalbos
mokslo
s i ims,
ypaé
kalbos
kul i ai.
Ji
y a
paskelbusi
nemazZa
s aipsniy
Ins i u o
leidZiamoje
,,Kalbos
kul oje“,
Kalbos
sekcijos
lei-
dinyje
,,Musy
kalba“,
pe iodinéje
spaudoje.
Pas a uoju
laiku
jos
s aipsneliy
nuola
bu o
galima
skai y i
,,Lie u os
aide“.
Da
uni e si e e
Juozas
Baléikonis
bu o
j aukes
G ina eckiene
j
,,Lie u iu
kalbos
zodyno“
medziagos
inkima.
I
as
da bas
jai
puikiai
sekési.
Ji
mokéjo
p akalbin i
pasneko a
aip,
kad
Sis
a si e y
i
a gy y
p imi s a
leksika.
O
Zo-
dziy
inkéjai
o
ik
i
eikéda o.
I
kiek ienos
ekspedicijos
a
is ykos
ji
a neSda-
223
o
Zodynui
didoka
pluos a
lapeliy
su
k uop&éiai
uZ a8y ais
idomiais
sakiniais.
Tokiy
lapeliy
G ina eckiené
y a
pa eikusi
apie
30
000.
Vien
is
jos
su ink y
Zodziu
iSei y
didelis
zodyno
omas.
Daugelis
jos
uz aS8y y
zodziu
y a
pa eke
j
,,Lie u iu
kalbos
Zodyno“
iSspausdin us
omus.
Daug
ju
bus
panaudo a
i
Zodyno
papil-
dymams.
Jos
zodziai
ink i
i8
isos
Lie u os,
i§
isy
lie u i8kai
kalban¢iu
pa api-
ju.
Be ,
Zinoma,
daugiausia
iS
Ju ba ko,
ku
ji
leisda o
sa o
a os ogas,
ku
dau-
gelis
ja
pazinojo
i
ge bé.
Zodynas
skaudiiai
pasiges
okios
zodziy
inkéjos...
Kad
gabus
i
da bS us
zmogus
daug
da e
lie u iy
kalbos
mokslui,
nieko
nuo-
s abaus.
Be
a
imanoma
isi aizduo i,
kad
didziausia
sa o
da bu
dali
G ina ec-
kiené
a liko
jau
kankinama
nepagydomos
ligos.
Kiek ienas
Zeng as
Zingsnis
jai
bu o
nepakeliamai
skausmingas.
Sa o
kan¢ia
neSina
ji
éjo
i
éjo
pe
Lie u a,
pas
lie u ius...
kol
p iglaudé
nuo
gim ujy
namy
ma omi
Ju ba ko
kapai.
Jonas
Paulauskas
JANIS
ENDZELYNAS
MOKINIU
IR
BENDRADARBIU
ATMINTYJE
Janis
Endzelins
a minds,
pa domas,
ées ulés.
Sas .
Dzid a
Ba ba e,
B igi a
BuSmane.
Red.
kol.
B.
BuSmane,
A.
S a ecka,
V.
Skujina
( ed.
kol.
ad.),
M.
S eng e ica.
Riga,
1999:
La ieSu
alodas
ins i ii s,
323
p.
La iy
kalbos
ins i u as
i8leido
idomia
a siminimu
knyga
apie
Zymiausia
la iy
kalbos
y eja
Jani
Endzelyna,
ku i
lie u iy
kalbininkai,
ai
nu odoma
i
Sioje
knygoje,
y a
pa adine
la iy
milzinu.
Skelbiama
be eik
ke u iasdesim-
ies
au o iu
a siminimai.
Vy iausioji
jy
Mé ija
Saulé-Sleiné,
gimusi
p aéjusio
Sim meCcio
pabaigoje,
susipazinusi
su
J.
Endzelynu
da
jaunys éje
i
d auge
p aleidusi
pasku inius
jo
gy enimo
me us,
jauniausioji,
be
ki a
ko,
knygos
edakcinés
kolegijos
ado e,
Valen ina
Skujinia,
su
s uden y
delegacija
s eiki-
nusi
kalbininka
85-uju
gimimo
me iniy
p oga
i
laido u iu
p ocesijoje
neSusi
iena
iS
jo
o dinu.
Galima
saky i,
isuose
a siminimuose
J.
Endzelynas
iSkyla
kaip
nepap as a
asmenybe.
Visiems
didziulj
ispidi
paliko
jo
legendinis
punk ualumas,
be
jokiu
uz asu
skai y os
u iningos
paskai os,
g iez i
egzaminai,
nepakan umas
jokioms
kalbos
klaidelems
(ne
menkiausioms
a mybéms),
nesi aiks ymas
su
jokiais
au-
o i e ais.
Ypaé
daug
idomios
in o macijos
ne
ik
apie
J.
Endzelyno
asmenybe,
be
i
apie
isa
La ijos
kul i ini
gy enima,
pi miausia
uni e si e a
i
jo
p o esi a,
andame
Ka lio
D a inio,
jo
zmonos
Vel os
Rukés-D a inios,
Rudol o
G abio
a siminimuose
(pas a ieji
i$
dalies
jau
bu o
paskelb i
R.
G abiui
ski oje
knygo-
je
Sa ai
alodai,
Riga,
1997).
224