yma, koks
ju
pasiski s ymas.
Tai
s a bus
indélis
ne
ik
ij
g ama ikos
eo ija.
ISsamus
isy
u
a ian y ap aSas
labai
eikalingas
i
kalbos
p ak ikai.
U z e e
pasku inj
,,Funkcinés
lie u iy
kalbos
g ama ikos“
lapa
u ime
pasa-
ky i,
kad
ai
kapi alinis
lie u iy
kalbos
g ama ines
sis emos
ap aSas,
ku is
api-
bend ina
ne
ik
pa¢ios
au o es,
be
i
daugelio
ki y
kalbininky
g ama ikos
y i-
nejimus
i
a e ia
e d e
naujai
iskel oms
p oblemoms
g ilden i.
Be
sio
da bo
negales
iSsi e s i
ne
ik
kalbininkai
p o esionalai,
be
i
moky ojai
li uanis ai,
s uden ai
ilologai
bei
labiau
iSp use
bend ineés
lie u iu
kalbos
a o ojai.
G ama ika,
ku ia
skoningai
i
pa aukliai
iSleido
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos
p ie
Lie u os
Respubli-
kos
Seimo
léSomis,
s a iai
pagausina
lie u iy
kalbo y os
lobyna.
Albe as
Ruzé
Vilniaus
uni e si e o
Kauno
humani a inis
akul e as
NAUJI
PRANCUZU
MOKSLININKO
DARBAI
APIE
LIETUVIU
KALBA
Daniel
Pe i
P ésen a ion
de
la
langue
li uanienne.
—
Lalies.
Ac es
des
sessions
de
linguis ique
e
de
li é a u e
19,
Pa is,
1999,
7-22.
Phonologie
du
Li uanien.
Sys éme
ocalique
e
accen ua ion.
—
Op.
ci .,
23-42.
Mo phologie
nominale
du
Li uanien.
Le
sys éme
des
déclinaisons
e
l’exp ession
du
gen e
g amma ical.
—
Op.
ci .,
43-74.
Mo phologie
e bale
du
Li uanien.
Dia hése
e
oix
passi e.
—
Op.
ci .,
75-111.
Syn axe
li uanienne.
Syn axe
des
pa icipes.
—
Op.
ci .,
113-135.
A
p opos
du
li uanien
Sémba is:
La
acine
IE.
*bhe -
en
bal ique
o ien al.
—
Bulle in
de
la
Socié é
de
Linguis ique
de
Pa is
93(1998),
asc.
1,
229-288.
Lie u iy
kalbos
y inéjimas
P anciizijoje
nuo
Fe dinando
de
Saussu e’o,
An oine’o
Meille ,
Robe o
Gau hio
laiky
u i
senas
adicijas;
éliau
jas
e-
sé
Raymondas
Schmi leinas,
Paulis
Ga de’as,
Jeanas
Haud y
i
ki i
kalbinin-
kai,
aS¢
apie
lie u iu
kalba
i
naudojesi
jos
duomenimis
lyginamosioms
bei
ipologinems
s udijoms.
Ta¢iau
pas a aisiais
desim me¢iais,
ku ian is
naujiems
bal is ikos
cen ams
Lenkijoje,
I alijoje,
Vokie ijoje
i
ki ose
Salyse,
li uanis i-
kos
y imai
P anciizijoje
bu o
kiek
susilpnéje.
Todél
didelj
susidoméjima
Za-
214
dina
neseniai
Pa yZiuje
pasi odZiusi
iS isa
se ija
jauno
p anciizy
kalbininko
Danielio
Pe i
da bu,
ski y
lie u iy
kalbos
onologijai,
g ama ikai
i
leksiko-
logijai.
Pa yZiuje
leidziamas
AukS osios
pedagoginés
mokyklos
(Ecole
No mal
Supé ieu e)
ling is inis
me as is
,,Lalies“,
ku io
19-ame
ome
paskelb a
dau-
gumas kalbamy
da bu,
jau
kelin i
me ai
didZiaja
omy
dali
ski ia
nuS ies i
a ski-
y
kalbu
(p z.,
naujosios
g aiky,
e usky,
a aby,
kop u)
ypa ybéms.
Jau
pi ma-
me
Sio
me ascio
ome
(1979)
bu o
paskelb as
zymaus
indoeu opeis o
Jeano
Haud y
,,Lyginamasis
i adas
j
lie u iy
kalba“
(In oduc ion
compa a i e
au
li uanien).
Penkios
Danielio
Pe i
s udijos
apie
lie u iy
kalbos
g ama ine
sanda a
apima
135
alpius
19- o
omo
puslapius,
ad
jau
sa o
apim imi
jos
p i-
lygs a
monog a ijai.
I adiniame
s aipsnyje
(7-22)
ap a a
bal y
kalby
ie a
indoeu opiediy
kal-
by
Seimoje,
s a biausios
y y
i
aka y
bal u
ski ybés
(daugiausia
a si adusios
del
y y
bal y
ino acijy),
lie u iy
kalbos
konse a y umas.
Apibiidinan
seniau-
sius
ySius
su
aka y
inais
i
sla y
bei
ge many
kalbomis
pa ody as
laipsniskas
bal y
kalby
plo o
siau éjimas
i
seniausi
lie u iy
kalbos
a miy
ski umai
(beje,
p.
19
jie
da uojami
pagal
adicija
XIII
a.,
no s
naujesniu
y imy
duomenimis
eikiausiai
y a
senesni).
Toliau
nu ody i
pag indiniai
a8 o
paminklai
i
ben-
d ais
b uoZais
apibidin a
olesné
kalbos
aida.
Sis
glaus as
j adas
j
lie u iu
kal-
ba
y a
labai
in o ma y us,
pa ay as
iksliai,
me odi8kai,
apibend inan
naujau-
sia
li e a u a.
Reiké y
ik
pa ikslin i
eiginj,
kad
Dauk8os
Pos ilé
pa a’y a
Ze-
maiciy
aka iniu
dialek u
(,,dans
un
dialec e
bas-li uanien
de
l'Oues “
19)
—
jis,
ma y ,
a si ado
dél
d ip asmiskos
zemai¢iy
a do
a osenos
lie u iskuose
Sal-
iniuose.
Manyciau,
kad
i
eiksmazZodziy
3-iojo
asmens
daugiskai os
i
ienas-
kai os
o my
su apimo
ne eiké y
be
i8lygy
laiky i
bal y
p a adimu
(9),
nes
ai
gali
bu i
zilos
seno és
liekana!.
S aipsnyje
apie
lie u iy
kalbos
onologija
daugiausia
démesio
ski iama
bal-
siy
sis emai
i
akcen uacijai,
ku i
dél
sa i os
dinaminio
i
oninio
ki éio
sin ezés
seniai
domina
pasaulio
kalbininkus.
Tesdamas
p ancuzy
ling is ine
adicija?
au o ius
mo y
eo ijos
pag indu
ap aso
lie u iy
kalbos
ilgujy
i
umpuju,
aip
pa
i ap adZiy
i
i agaliy
balsiu,
d ibalsiy
i
mi8 iyjy
d iga siy
ski umus:
umpieji
balsiai
laikomi
ienamo iais,
ilgieji
balsiai,
d ibalsiai
bei
d iga siai
—
d imo iais;
ilgieji
i ap adZiai
laikomi
u j
ki Giuo a
pi maja
mo a
(a
=
U
+
u,
du
=
A
+
u,
d
=
A+ ),
ilgieji
i agaliai
—
an aja
mo a
(@
=
u
+
U,
ai
=a
+
U,a F
=a
+
R).
Va dazodziy
ki cia imo
ipai
ski iami
pagal
Zodzio
ki éia i-
mo
endencija
(Sakninis
—
galininis
ki ¢ia imas)
i
Saknies
in onacine
s uk i a
!
Plg.
Pisani
1958:
343;
Topo o
1961:
62-63;
Kazlauskas
1968:
303;
Wa kins
1969:
49
.,
85,
126,
213
.;
1970:
166-170;
I ano
1981:
58-59.
>
Ma ine
1960;
Ga de
1968:
14
.,
panasiai
T ube zkoy
1977:
180.
215
( i ap adeés
—
i agalés
Saknys).
Tuo
budu
i8ski i
ke u i
ki cia imo
ipai
a i-
inka
adicines
ki ciuo es,
be
zymimi
ski ingai:
A2=1,
B2=2,
Al=3,
B1=4
(32).
Toliau
ap a iamas
miné u
pag indiniy
ki cia imo
p incipu
ealiza imas
j ai iuose
kon eks uose.
Cia
isy
pi ma
o ien uojamasi
ne
j
pas o y
—
kilnoja-
ma
ki i
pa adigmoje,
o
j
indi idualiai
kiek ienam
linksniui
apib éziamus
Sak-
ninio
i
galininio
ki cio
san ykius.
Tuo
a z ilgiu
au o iaus
pa eik as
a dazo-
dziu
ki Gia imo
ap aSas
ski iasi
nuo
ip as o
lie u iy
akcen ologijoje.
Dél
sa o
i in
sude ingos
i
sa i os
s uk i os
lie u iy
kalbos
akcen uacija,
au o iaus
ma-
nymu,
y a
s a bus
ne
ik
is o iniu,
be
i
ipologiniu
y imy
objek as.
Va dazodziu
mo ologijos
sky iuje
(43-74)
iSsamiai
nag inéjamas
lie u iy
kal-
bos
linksnia imo
ipy
san ykis
su
gimineés
ka ego ija.
Pa ys
linksnia imo
ipai,
a ba
linksniuo es,
kaip
jau
daba
ip as a
ap aSomojoje
lie u iy
kalbos
g ama i-
koje,
ski iami
pagal
leksinius
kamienus;
nu ody i
i
anks esnés
klasi ikacijos
bei
nume acijos
ukumai.
Kons a uojama,
kad
daik a a dziy
be a dés
giminés
isnykimas
paska ino
polinki
polia izuo i
y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
linksnia imo
ipus:
iSsisky é
y iSkosios
gimines
(i)a/u,
mo e iSkosios
giminés
—
o/é
i
mi& aus
ipo
7
linksnia imas.
Keliama
hipo eze,
jog
ad.
,,bend oji
gimi-
né“
is o iSkai
emiasi
mo e iskosios
gimines
abs ak ais,
plg.
pabdisa
—
baisa
‘baime’,
gy a
‘pagy unas’
—
gy a
‘gy imas’;
emiamasi
i
a
aplinkybe,
kad
dauge-
lis
ad.
,,bend osios
giminés“
daik a a dziy
y a
eiksmazodiniai
ediniai,
plg.:
dilba
:
delb i,
niii a
:
ni i i.
Seny
mo e iskosios
giminés
abs ak y
(mi is,
min is)
apibend inimu
aiskinamas
i
mo e iSkosios
giminés
y a imas
a p
u
i
kamie-
no
daik a a dziu,
ku ie
ki ose
ide.
kalbose
nuo
seno eés
bu o
y iSkosios
gimi-
nés
(p z.:
a is,
ugnis).
Manoma,
kad
polinkis pagal
gimine
ski i
senojo
p iebal-
sinio
kamieno
daik a a dzius
(n
kamieno
—
y .
g.,
7
kamieno
—
mo .
g.)
gali
bi i
susijes
su
kai
ku iy
kamieno
daik a a dziu
(p z.,
*bh a é ,
plg.
lie.
b o e élis)
kamieno
ki imu
(52-53).
Kadangi
bid a dziy
linksniuo és
ySkiausiai
pasiski s-
Ciusios
gimineés
pag indu,
da oma
p ielaida,
jog
bud a dziy
sis ema
galéjusi
bi-
i
as
modelis,
pagal
ku j
im a
a i inkamai
pe ski s y i
i
daik a a dzius.
Mo o-
loginis
daik a a dziy
i
bud a dziy
leksiniy
kamieny
a imumas
suda es
pa-
lankias
salygas
am
p ocesui
(60).
Ta
aplinkybe,
kad
lie u iy
kalboje
nebé a
i
kamieno
bid a dziu
(issky us
.
didime
ipo
elik us),
galin i
paaiSkin i
i
i
kamieno
daik a a dziy
giminés
i ai uma.
ISnag inéjes
giminiy
kamieny
ski umus
pap as ujy
i
i a dZiuo iniu
bud-
a dziy
pa adigmose
(plg.
didis
-
didé,
be
didysis
—
didzidji
i
pan.)
au o ius
p ieina
p ie
is ados,
kad
lie u iy
kalbos
bid a dziu
giminés
ko eliacijy
pama-
a
suda anCios
d i
iS
indoeu opieciu
seno és
pa eldé os
sis emos:
1)
pag in-
dine:
y .
g.
-as,
mo .
g.
-d
<
ide.
*-ds,
*-d;
2)
an iné:
y .
g.
-us,
mo .
g.
-i
<
ide.
*+is
:
*iH,
,
*ieH,;
daba inei
lie u iy
kalbai
biidingas
modelis
-is
:
-é
(didelis
:
didelé)
laikomas
pag indinés
sis emos
a ian u
kildinan
-é
i8
*-id
<
ide.
*
leH,
(67).
Ino aciniu
laikomas
i
leksinis
kamienas
é,
y aujan is y i8kosios
—
coe
e iskosios
giminés
daik a a dziy,
zymin¢ciy
asmenis
a
gy inus,
ko eliacijoje
216
( ilkas
— ilké,
élnias
—
élné,
b iedis
—
b iedé,
miegalius
—
miegdlé).
Seno ine
ko e-
liacija
a
:
0
(<
*o:
*4,
plg.
sk .
dS ah
‘a klys’
:
ds d
‘kumelé’)
ebe u i
subs an i-
a
mobilia
su
p iesagomis
- ojas,
-éjas,
plg.:
méky ojas
:
moky oja,
ezéjas
:
ezéja.
Manoma,
kad
pakeis i
*/-a
j
j-é
Cia
ukdes
bu inumas
iSlaiky i
paciu
p iesagu
o mas,
nes
*/-é
u éjusi
one iskai
i s i
-é
(68).
Veiksmazodziy
mo ologijos
sky iuje
(75-111)
nag inéjama
dia ezés
i
pasy-
o
aida.
Dia eze
au o ius
apib ézia
kaip
ak an y
san ykio
su
eiksmazodziu
mo ologing
aiska
(78),
be
daugiausia
démesio
ski ia
anzi yyumo
—
in anzi-
y umo
p ieSp ieSai,
ku i
ei8kiama
Siais
bidais:
1)
u
paciy
eiksmazodziu
o -
momis,
2)
p e iksacija,
3)
idine
leksija
( esp.
apo onija),
4)
iSo ine
leksija
(p iesagomis)
i
agliu inacija
(sang aziniais
eiksmazodziais).
Toliau
pa eikia-
ma
Siy
biidy
sinch oniné
i
diach oniné
apz alga.
Seniausia,
elik ine,
pag is ai
laikoma
dia ezés
aiska
omis
paciomis
eiks-
mazodzio
o momis
(p z.:
dég i,
kép i).
P ieSdéliniu
—
nep ieSdéliniu
eiksma-
zodziy
po os
aip
pa
nesuda o
ik os
p ieSp ieSos
anzi yyumo
pag indu;
pa-
b eziama,
kad
kai
ku ie
p ieSdéliniai
eiksmazodZiai
(p z.,
palik i)
i gi
nuo
se-
no
u i
d ejopa
( .
y.
pi mojo
ipo)
dia eze.
Vidinés
leksijos,
.
y.
apo onijos,
panaudojimas
anzi yyumo
—
in anzi y-
umo
p iesp ieSai
eikS i
ap a iamas
kaip
bal y
kalboms
sa i as
ino acinis
p o-
cesas.
Au o ius
ji
sieja
su
apo onija
kai
ku iy
eiksmazodiniy
bud a diiu,
u in-
ciy
p iesaga
* o,
o mose
(gé i:
gi as,
kél i
:
kil as),
apibudina
i
ski ingy
leksiniy
kamienu,
o man o
*s o
bei
in ikso
aidmeni.
Kons a uojama,
kad
Sis
dia ezés
aiskos
budas
bal y
kalbose
bu o
p oduk y us,
be
nega o
sis eminio
pobiidzio
del
d iejy
p iezasCiy:
pi ma,
apo onija
galima
ik
kai
ku iy
eiksmazodziu
Sak-
nyse
( o malus
eiksnys),
an a,
in anzi y iniai
eiksmazodZiai
dazniausiai
eiské
gam os
a ba
spon aniskus
p ocesus:
kyla
éjas,
Sakos
links a
i
pan.
(92-93).
Cia
galé ume
p idu i,
kad
ski inga
balsiy
kai os
laipsni
u inéiy
anzi y iniu
—
in anzi y iniy
eiksmazodziy
p ieSp iesa
(keis i
:
kis i,
lenk i
:
link i
i
pan.)
bal y
kalbose
eikiausiai
susi o ma o
senesnés
ak y aus
eiksmo
—
sa aimi-
nes
busenos
p ieSp ieSos
pag indu.
Palygin i
nesena
anzi y umo
—
in anzi-
y umo
p ieSp ieSos
susida yma
odo
ne
ik
mo ologiniai,
be
i
lie u iy
kal-
bos
is o ijoje
aiskiai
jz elgiami
sin aksiniai
p ocesai:
linksniu
sa a ankisko
aidmens
silpneéjimas,
jy
seman inio
de inimo
su
eiksmazZodZiu
i imas
g a-
ma iniu
p iklausymu,
eiksmazZodinio
aldymo
s ip éjimas.
P ie’
i sdamas
anzi y umo
—
in anzi y umo
aiskos
p iemone
eiksmazodzio
Saknies
eX
:
X
ipo
apo onija
bal y
kalbose
eikiausiai
y a
u éjusi
seman inj
(de i acini)
po-
budi,
iS
dalies
iSlikusi
i
iki
Siol.
In iksacija
(ski ingai
nuo
apo onijos)
né a
p iklausoma
nuo
Saknies
san-
da os
i
j ai iai
aikoma
eik8 i
anzi y umo
—
in anzi yy umo
p ieSp ieSai:
anzi y uma
gali
zymé i
p iesaginis
eiksmazodis
(dug i
—
augin i),
nep iesa-
ginis
(s e i
—
s é de i),
gali
bi i
p iesaginiai
abu
p ieSp ieSos
na iai
(g azé i
—
g azin ),
su iksacija
j ai iai
de inama
su
apo onija
(sés i
—
sodin i
i
pan.).
Daz-
By
niausiai
anzi yyumo
pozym]
u i
eiksmazodZiai
su
p iesagomis
-in i
i
-y i,
be
Sios
p iesagos
ka u
eikia
eiksmazodziams
i
ki y
eikSmiu:
su
p iesaga
-
in i
dazniausiai
da omi
kauza y iniai,
su
p iesaga
-y i
—
i e a y iniai
eiksma-
zodziai,
i
ik
dedama
p ie
in anzi y iniy
eiksmazodziy
kamienu
p iesaga
-
y
keicia
ju
dia ezg.
Taigi
i8
au o iaus
pa eik os
apz algos
aiSkiai
ma y i,
kad
i
in iksacija
g indziama
anzi y iniy
—
in anzi y iniy
eiksmazodziu
p ies-
p ieSa
lie u iu
kalboje
né a
g ama izuo a,
u i
seman ini
bei
da ybini
pobidi.
Veiksmazodziu
sang azinis
o man as
lie u iy
kalboje
am
ik ais
a ejais
y a
pasida es
p oduk y ia
in anzi y umo
aiSkos
p iemone.
Au o ius
pi mine
s
eikSme
pagal
adicija
laiko
da y ine
(100),
aciau
ai
né a
leng a
sude in i
su
sena
i
y aujancia
akuza y inio
papildinio
elimina imo
unkcija,
éliau
iga-
linusia
sang azinius
eiksmazodzius
i s i
ki oms
ide.
kalboms
seno éje
bidin-
gu
medialiniy
o mu
a i ikmenimis.
Da be
glaus ai
apibidin os
s a biausios
san-
g aziniy
eiksmazodziy
g upés,
a p
ku iy
nu ody i
i
a imi
pasy ui
po enci-
niai
bei
salygo o
bu io
e leksy ai
(/aukas
ge ai
susia é;
daug
duonos
susi algé).
Tokie
a osenos
a ejai
laikomi
ma ginaliniais
(beje,
ai
odo
i
eiksmazodziu
leksinis
ibo umas);
da oma
pag is a
iS ada,
kad
sang aZiniai
eiksmazodzZiai,
no s
i
p oduk y us,
lie u iy
kalboje
nei&si u uliojo
iek,
kad
i s u
pasy u,
kaip
y a
i e
sla y
kalbose
(103).
Kalby
ipologijos
pozi i iu
okios
pasy ui
a imos
kons ukcijos
( ad.
k azipasy iniai
e leksy ai)
y a
laikomos
jungiamaja
g an-
dimi
a p
dekauza y iniy
e leksy u
i
pasy o’,
o ai
leidzia
many i,
kad
bal u
kalbos
Siuo
a z ilgiu
y a
iSlaikiusios
senesne
bukle.
Ap a damas
palygin i
nauja
pasy o
aiska
pe i as inémis
kons ukcijomis
su
ne eikiamaisiais
daly iais
au o ius
iS yskina
sa i us
lie u iu
kalbai
os
ai8-
kos
bidus:
pasy o
da yma
ne
ik
i8
akuza y a,
be
i
ki us
linksnius
aldanéiu
eiksmazodziu,
aip
pa
i§
in anzi y iniy
eiksmazodziy
( ad.
beasmeni
pasy-
a).
Da oma
iS ada,
jog
is
ide.
pa eldé a
lie u iy
kalbos
eiksmazZodZio
sis ema
del
mediumo
ne ek ies
i
in anzi y iniy
o my
da ybos
ypa ybiy
is o ijos
bii y-
je
p i ukusi
idiniy
p iemoniy
pasy ui
suda y i
i
u éjusi
am
eikalui
pasinau-
do i
iSo inémis
o momis,
.
y.
daly iais
(107).
Pasku iniame
g ama ikos
s udijy
sky iuje
(113-134)
ap a iama
lie u iu
kal-
bos
daly iy
sin aksé
apibend inan
y imus,
daugiausia
a lik us
Lie u oje.
Au-
o ius
pab ézia,
kad
lie u iy
kalba
y a
iSplé ojusi
isas
i$
indoeu opieciy
seno-
es
pa eldé as
daly iy
a osenos
galimybes
i
ai
odo
cen ine
daly iu
ie a
kalbos
sin aksineje
s uk oje
(132).
Pa yziaus
kalbo y os
d augijos
me aScio
93-io
omo
pi moje
dalyje
paskelb-
oje
s udijoje
,,Dél
lie u iy
k.
Sdmba is:
ide.
Saknis
*bhe -
y u
bal u
kalbose“
au o ius
de aliai
iSnag inéjo
lie u iy
kalbos
zodZius,
u incius
Sakni
be -/bi -,
a siz elgdamas
j
giminisky
kalby
a i ikmenis.
Tie
zodziai,
e imologiskai
siejami
>
Geniusiené
1987:
351.
218
su
ide.
*bhe -
‘ne i’,
y y
bal y
kalbose
u i
sa i a,
ski inga
eik’me
‘be i,
pil i
bi y
daik a’.
Au o ius
s engiasi
iz elg i
indoeu opie iskos
a osenos
liekany
edinyje
sdmba is,
lie u iy
kalboje
eiSkian j:
‘séjos
baigimo
a ba
de liaus
nué-
mimo
sudeé inés
aisés’,
‘piemeny
aisés
pe
Sekmines’,
‘su inkimas,
inklia a’,
‘sude i
daik ai
a
pinigai’.
Remian is
senyjy
aS y,
au osakos
i
a miy
duome-
nimis
da be
pa ody a,
kaip
a ojamos
j ai uojanéios
Sio
Zodzio
kamienu
o -
mos
(sdmba is,
samba iai,
samba as,
sémba a,
samba é,
sémba és)
i
ju
a i ikme-
nys
la iy
kalboje.
Kons a uojama,
kad
zodziu
sdémba is
bu o
zymimas
seno i-
nis
Zemdi biy
i ualas,
u éjes
d i
dalis:
g idu
su inkimas,
sunegimas
i
bend as
ju
be imas.
Pi moji
i ualo
dalis,
au o iaus
manymu,
a spindi
seniausia
eiks-
mazodzio
sube i
eikSme
‘su ink i’,
ku ia
u i
i
sla y
a i ikmuo
siibi a i.
IS
an -
osios
o
i ualo
dalies
—
g iidy
bé imo
—
galéjusi
i8si u ulio i
Saknies
be -
eiks-
mazodzio
eiksmé
‘be i
g idus’,
éliau
apibend in a
i
ki y
smulkiy
daik y
ba s-
ymui.
Tiek
bal y,
iek
sla y
kalboms
ekons uojamas
eiksmazodis
*sm-bhe -
‘su ink i’,
aciau
sla y
kalbose
jo
edinys
s ibo i
dél
g .
cu a ywyh
i akos
émes
eikS i
‘d asininky
susi inkima,
ka ed a’,
0
bal u
kalbose
o
eiksmazodzio
pi -
mine
eikSmé
bu usi
aikoma
ne
Zmoniy,
be
aukojamy
ja u
su inkimui.
Au o-
ius
p ieina
p ie
is ados,
kad
dél
ski ingy
aidos
keliy
i
sa a ankiskai
ykusiy
seman iniy
p ocesy
lie.
sémba is
i sl.
s ibo
ne u é u
bi i
laikomi
bend o
bal u
i
sla y
kul o
pédsakais*.
Tu bu
jau
i8
Sios
umpos
Danieliaus
Pe i
da by
apz algos
ma y i,
kad
juo-
se
nag inejamos
s a bios
lie u iy
kalbo y os
p oblemos.
Da bai
labai
u iningi,
kompak iski,
juose
iS ySkeja
ge as
i iamy
dalyky
ismanymas
i
aukS as
ilologi-
nes
kul u os
lygis.
Jie
ik ai
p isidés
p ie
olesnio
ap a y
klausimy
sp endimo.
Au o ius
y a
ge ai
is udija es
Siuolaikine
bal y
kalbo y os
li e a ii a,
emiasi
naujausiais
lie u iy
kalbininky
da bais,
i aukdamas
juos
j
Eu opos
ling is ines
min ies
apy a a.
Puikiai
mokédamas
lie u iy
kalba
au o ius
lais ai
ope uoja
jos
duomenimis;
no é¢iau
ik
pa aisy i
kons ukcija
dziaugiasi
bii i
(=esas)
gi ia-
mas
(130),
ma y ,
di b inai
suda y a
pagal
no i
bii i
gi iamas.
Gausiuose
lie u is-
kuose
pa yzdziuose
ne adau
ko ek i os
Klaidu,
ik
iena
ki a
mazmozZi
a da-
zodziuose:
Velius
=
Vélius
(9,
18,
22),
Rindaugas
=
Mindaugas
(18),
Genusiené
=
GeniuSiené
(102,
103,
108).
Apsk i ai
cia
minimi
Danieliaus
Pe i
da bai
y a
eiksmingi
bal is ikos
pa-
zangai
i
nusipelno
a idaus
li uanis u
démesio.
Juos
pe skaiéius
da osi
aisku,
kad
anko onijos
pasaulyje
pasi odé
alen ingas
bal y
kalby
y iné ojas.
Daba
lauksime
jo
olesniy
Sios
s i ies
da bu.
*
Tokia
bend umo
hipo eze
y a
iskéles
Pie o
Dini
1995:
147-152.
LITERATURA
Dini
P.
1995:
A
p opos
du
ieux
sl.
sabo e.
—
Analec a
Indoeu opaea
C aco iensia
Ioannis
Sa a ewicz
Memo iae
Dica a,
ed.
W.
Smoczynski,
C aco iae:
Uni e si as,
147-152.
Ga de
P.
1968:
L’accen ,
Pa is:
P esses
Uni e si ai es
de
F ance.
GeniuSiené
E,
1987:
The
Typology
o
Re lexi es,
Ams e dam:
Mou on
de
G uy e .
I ano
Vjaé.
Vs.
1981:
Mpanos
Bau.
Be.
Caaeauckull, 6aamu ickuul
u
pannebaaKkancKull
2nazoa.
Hudoeepone ickue
ucmoku,
Mocxsa:
Hayxa.
Kazlauskas
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
(ki éia imas,
daik a a dis,
eiksmazo-
dis),
Vilnius:
Min is.
Ma ine
A.
1960:
Elemen s
de
linguis ique
géné ale,
Pa is:
A mand
Colin.
Pisani
V.
1958:
Lindoeu opéen
econs ui .
—
Lingua
7.
Topo o
V.
N.
1961:
Tonopos
B.
H.
K
sompocy
06
sBomonnM
ciaBsHcko o
u
GaTHiicKo o
na oma.
—
Bonpoce
caaeancKkoeo
a3biko3Hanua
5,
35-70.
T ube zkoy
N.
S.
1977:
G undziige
de
Phonologie,
Gé ingen:
Vandenhoeck
und
Rup-
ech .
Wa kins
C.
1969:
Indoge manische
G amma ik
3:
Fo menleh e
1:
Geschich e
de
indoge ma-
nischen
Ve bal
lexion,
Heidelbe g:
Ca l
Win e .
Wa kins
C.
1970:
Rema ks
on
Bal ic
e b
in lec ion.
—
Bal ic
Linguis ics,
ed.
Magne
T.,
Schmals ieg
W.
R.,
Uni e si y
Pa k
and
London:
The
Pennsyl ania
S a e
Uni e si-
y
P ess.
Vy au as
Amb azas
Kancelia inés
kalbos
pa a imai.
Pa aisy as
i
papildy as
leidimas
/
Lie u iu
kalbos
ins i u as;
[pa enge
P anas
Kni ikS a],
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pediju
leidybos
ins .,
1998,
339
p.
1993
m.
isleis y
,,Kancelia inés
kalbos
pa a imy“
i
1994
m.
pasi odziusio
paka o inio
ju
leidimo
knygynuose
seniai
nebepa ykda o
uZ ik i,
o
ne
ienas
Sia
isigy a
pa ankine
knyga
bu o
i
ge okai
suskai es.
Kadangi
eikalu
aS u
a ky ojams,
gausiam
a nau ojy
bu iui
okio
ipo
knyga
ak uali
i
eikalinga
i
del
o,
kad
pe
kele a
pas a yjy
me y
nemazZai
kas
pasikei é,
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalbos
kul u os
sky iuje
pa eng i
nauji—
pa aisy i
i
papildy i
,,.Kance-
lia inés
kalbos
pa a imai“.
Rengdami
Sia
knyga,
au o iai
(pag indinis
engéjas
i
a ky ojas
P anas
Kniuks a)
u éjo
pe zi i e i
pacius
kancelia inés
kalbos
eiSkinius
i
ak us,
juos
a ink i.
Bu o
a sisaky a
pasenusiu
i
i§
eikaly
aS u
dingusiy
dalyku.
I
,,Pa a i-
mus*
nebej asy i
okie
neben
pacioje
ne aly iausioje
aSlia oje
bepasi aikan-
ys
zodziai
kaip
a sines i
(pozi iui,
elgsenai
eikS i),
da inys
( ak ams,
duome-
nims
nusaky i),
isnes i
(kai
né a
nesimo,
p z., isnes i
sp endima,
pasi ilyma,
pa-
peikim@q)
i
k .
Kaip
an aS iniai
ji auk i
apie
du
Sim ai
pe
p aéjusius
me us
eikalu
aS uose
a si adusiy
a
p adé u
ak y iau
a o i
eisés,
adminis acinés
220
