ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Ri a
MILIUNAITE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
NUO
SENOJO
PRIE
NAUJOJO
»KALBOS
PRAKTIKOS
PATARIMU*
LEIDIMO
1.
Apie
pa engiamuosius
da bus
Pagal
Vals ybinés
kalbos
a ojimo
i
ugdymo
1996-2005
m.
p og ama
en-
giamas
naujas
—
eCiasis
,,Kalbos
p ak ikos
pa a imy“
leidimas.
Pi mas
leidimas
iSéjo
1976,
an as
—
1985
m.
kaip
au o iy
kolek y o
(sud.
A.
Pupkis,
y .
edak-
o ius
Z.
Zinke icius)
pa eng as
Lie u os
TSR
paminkly
apsaugos
i
k aS o y-
os
d augijos
padalinio
—
uome inés
Respublikinés
kalbos
komisijos
leidinys.
»Kalbos
p ak ikos
pa a imai*
( oliau
—
KPP)
—
au o i e ingas
kalbos
kul i-
os
eikalas,
pa ankiné
bend inés
kalbos
a o ojy
knyga.
No s
pas a uoju
me-
u
pasi odo
i ai iy
panasiy
leidiniy
( ai
D.
Mikulénienés
suda y a
knyga
,,Kaip
ne eikia
kalbe i*
(1991),
N.
Linke icienés
i
L.
Lauziko
,,Kalbos
pa a imai
Zu -
nalis ams“
(1997),
J.
Sukio
,,Kalbos
pa a imai
is o ijos
moky ojams“
(1998)
bei
»Kalbos
pa a imai
ma ema ikos
moky ojams“
(1998)
i
k .),
jie
dazZniausiai
ski-
iami
specialesniems
ikslams,
be
o,
aki aizdziai
emiasi
KPP
duomenimis.
Taigi
,,Pa a imai*—bend iesiems
a o ojy
po eikiams
ski as
leidinys
i
g e a
..Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno“,
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos“,
»Lie u iy
kalbos
agybos
i
sky ybos“
y a
s a biausiy
bend inés
kalbos
( oliau
—
bk)
a ojimo
ekomendacijy
sankaupa.
An a
e us,
jau
p aéj¢
keliolika
me y
nuo
an ojo
leidimo
—
pe nelyg
ilgas
ylos
a pas
okiam
leidiniui;
ai
be eik
iba,
kai
bisimaji
leidima
da
bus
gali-
ma
adin i
eciuoju,
o
ne
iS
esmés
nauju
da bu.
Tes inumas
u és
bi i
iSlaiky-
as,
i
a,
eikia
many i,
lems
bu usio
anks esniy
leidimy
au o iy
kolek y o
bei
edak o iy
kolegijos
na iy
dalis
—
bus
pe im a
ju
sukaup a
pa i is.
Taciau
su-
p an ama
i
ai,
kad
pe
§
laiko a pj
susiklos é
j ai iy
objek y iu
aplinkybiu,
del
ku iy
galima
iké is
ienokiy
a
ki okiy
eciojo
KPP
leidimo
kiekybiniy
i
kokybiniy
pokyéiu.
S a biausios
aplinkybés
miné inos
d i
(no s
jas
sa o
uoz u
galima
bii y
skai-
dy i
i
smulkiau)
—
ai:
1)
bk
a osenos
poslinkiai
(Cia
jeina
i
siau iau
sup an-
ami
bk
a o ojy
eikmiy
pokyéiai);
2)
kalbos
no minamojo
da bo
pokyéiai
(jiems
p ielaidas,
be
ki a
ko,
suda o
i
galimybé
em is
gausesniais
duomeni-
mis,
sis emi8kesnémis
jy
sankaupomis,
i
kalbos
p ieZiii os
ins i ucijy
s a uso
i éjimas).
Sios
d i
aplinkybés
i
leidZia
iS ySkin i
a
p oblema ika,
ku i
kyla,
kai
einama
nuo
sena
p ie
nauja.
180
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos
emiamy
pa engiamujy
KPP
eciojo
leidimo
da by'
laiko a piu
(1996-1998
m.)
i8kilo
i ai iu
s a s y iny
dalyky,
ku-
iuos
bu o
bu ina
ap a i
da
p ieS
au o iams
iman is
konk e¢iy
naujojo
leidi-
mo
eks o
aisymy
bei
pildymy
(Z .
Gai és
1998).
Pa engiamieji
da bai
bu o
di bami
okiomis
k yp imis:
1)
sekami
daba inés
a osenos
pokyéiai
(naudo asi
Lie u iy
kalbos
ins i u-
o
Kalbos
kul ii os
sky iuje
kaupiamu
daba inés
kalbos
a osenos
a ian u
in en o iumi);
2)
i$
kalbos
p ak ikai
s a besniy
Sal iniy
bu o
enkamos,
sis eminamos
i
kompiu e izuojamos
kalbos
ekomendacijos,
pasi odziusios
po
o,
kai
bu o
pa-
eng as
an asis
KPP
leidimas
(maZdaug
nuo
1983
m.)’;
3)
sis eminiu
pozil iu
nag inéjamas
an asis
KPP
leidimas
( u in is
elek o-
nine
o ma).
2.
KPP
kiekybiniai
pokyéiai
Rengian
panaiius
kaip
KPP
leidinius,
eikia
a saky i
j
kelis
i8
paziii os
pa-
p as us
klausimus:
ka
pa eik i, kaip
pa eik i
i
kaip
o ganizuo i
da ba.
Remian is
uo,
kas
iS a dy omis
da bo
k yp imis
jau
nu eik a,
i
u in
gal oje
mine as
aplinkybes
—
a osenos
bei
kalbos
no minamojo
da bo
poky-
Cius,
—
Siuos
klausimus
galima
sukonk e in i.
Klausimas
,,ka
pa eik i?“
e éia
s a s y i
KPP
u ini,
.
y.
leidinyje
e ina-
mu
kalbos
ei8kiniy
apim j.
Zinoma,
dé ina
ai,
kas
ak ualu
daba inés
bk
a -
o ojams.
Taciau
ak ualumo
ne eiké y
sup as i
iesmukai
i
pe nelyg
siau-
ai:
daba iné
a osena
y a
daugiau
nei
kasdiené
a osena.
Ji
apima
i
o-
kias
bk
s i is
(ypa¢
publicis ini,
meninj
s iliy),
ku iose
kalbos
eiskiniu
klodai
daug
s o esni
nei
pa i Sinis
sluoksnis.
Be
o,
socialiniu
poZii iu
ai
iju
ka u
a osena,
|
ku ia
jsilieja
ne ienoda
kalbine
pa i j
u ingiy
zmoniy
kalbos
ip ociai.
Pi miausia
ne u é y
klaidin i
pa i Sinis
kalbos
ei8kiniy
ak ualumas
a
neak-
ualumas,
susijes
su
jy
nusakomomis
gy enimo
ealijomis.
Né a
a sa gu
i in-
i,
kad
koks
dalykas,
p a ades
s a ba
kasdieniame
gy enime,
ka u
neg iz amai
'
Pa engiamuosius
da bus
a liko
,,Gim osios
kalbos“
edakcija,
jai
alkino
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalbos
kul ii os
sky iaus
bend ada bés,
aip
pa
kele as
ki y
is aigy
li uanis u.
>
Regis uojami
kalbos
specialis y
s a s ymai,
kalbos
aisymai,
i ai ios
nuomonés
konk e-
Ciais
kalbos
no minimo
klausimais,
aip
pa
s a besni
kalbos
a o ojy
si ilymai.
Pa yzdZiui,
ne-
ienodas
podi i is
i
a
pa j
kalbos
eiSkinj
—
p ieSdélio
nu-
eiksmazodziy
edinius
Salinimui
eikS i
—
ma y i
iS
Siy
ekomendacijy:
J.
Palionio
(1990:
156),
A.
Kaulakienés
(1992:
9),
Z.
Ma-
Cionio
(1995).
Be
o,
s a biausios
kalbos
ekomendacijos,
paskelb os
nuo
1995
m.
pe iodinéje
spaudoje
bei
specialiojoje
kalbos
li e a ii oje,
dedamos
j
,,Kalbos
pa a imy
in o macinj
biule e-
nj“
(Biule enis
1997;
Biule enis
1998).
181
pasiima
p aei in
jj
ei8kian j
Zodi
a
kokia
ki a
aiSkos
p iemone,
i
Si,
kaip
nebeak uali,
nebedé ina
j
no minamuosius
eikalus°.
An a,
jeigu
isuomenées
kalbinéje
sagmonéje
sa oka
gy uoja
ilgiau
nei
pa s
dalykas,
ne
jei
jos
iS aiska
pe eina
|
pasy iaja
a osena,
—
galimas
i
a galinis
p ocesas.
Si aip
a gijo,
pa yzdziui,
dabokleé
i
u édas
(u édija),
DZ,
da
bu e
ide i
su
nuo odomis
psn.
i
is o .
‘Taigi
a sisaky ina
ik
i§
iesy
pasenusiy
a
gal
a si ik inai
j
KPP,
pa ekusiu,
aip
pa
abejo ino
papli imo
kalbos
eiSkiniu
(pa yzdziui,
milicionie ius,
gazo
su i in ojas
i
pan.).
I
a i k8Giai,
jdé ina,
kas
bu o
gal
i
pami S a,
be
a ose-
noje
ebegy uoja
a
el
suak ualéjo
(pa yzdziui,
skoliniai
e myde is,
aznyCcio i,
peskom,
acka,
smicius;
sudu iniu
zodziy
da ybos
ipas
-im ie é:
augim ie e,
pe im ie e
i
pan.;
ikslinga
bu yu
u é i
zodziy
a kos
sky elj
i
k .).
Kas
pildy ina,
dé ina
nauja?
Pi miausia
ai,
kas
kalbos
no min ojy
pe
Si
laika
jau
kodi ikuo a
ki uose
da buose,
pa yzdZiui:
aniikas,
ba cha as,
komp o-
ma as,
kumy as,
duk e inis,
-é
(duk e iné
ijmoné),
inis
( enginio
inis),
olio is
(,,meé y is,
iogso i*);
baigmenys
-abilus,
-i
(konku en abilus,
-i,
anspo abi-
lus,
-i),
-menas
(dzZiazmenas,
jach smenas),
-ikas
(kubikas,
pu ikas),
pazyminio
kilmininko
a ejis
(Sal o
iikymo
kumpis)
i
daug
ki a.
Be
o,
ne elu
i e in i
i
ai,
dél
ko
aiSkaus
a sakymo
iki
Siol
lyg
i
ne u ime:
imlus,
-i
kam
a
ko?
A ba:
a
a o ini
eiksmazodZiai
pasimes i, susime y i
eiks-
meémis
,,su ik i,
sughum i“,
jei
y
eikSmiy
né a
kaip
no miniu
Tz,
nei
aisoma
KPP,,
0
no min ojy
nuomonés
ski iasi?
(plg.:
Ta ydai é
1990:
16;
Vi kauskas
1991:
26).
KPP
u e y
ody i
kuo
i8samesnj
e inamyjy
eiskiniu
kon eks a,
odeél
pil-
dy ini
i
ekomendacijy
pa yzdZiai,
i
pakai ai,
pa yzdZiui:
bu o i
—
ne
ik
/anky is,
bi i,
be
i
iesé i,
...;
isi aSy i
j
ka
—
ne
ik
de in is
p ie
ko,
be
i
p i ap i
p ie
ko,
...;
iSlaiky as,
-a —
ne
ik
san ii us,
-i,
mandagus,
-i,
be
i
susi a dan is,
-i,
...:
iSmislas
—
ne
ik
p asimanymas,
be
i
p amanas,
...;
isSauk i
—
ne
ik
sukel i,
be
i
suzadin i
(no q),
...;
pa es i
—ne
ik
ap il i,
su edZio i,
apgau i,
be
i
nepa eisin i
ilciy,
liikesciy,
...;
pe gy en i—
ne
ik
jaudin is,
sielo is,
siel a au i,
[...],
be
i
k ims is,
...
i
. .
Laikan is
nuoseklumo,
a ky ini
i
ki i
an ojo
leidimo
duomenys.
>
Pa yzdZiui,
a
galima
laiky i
im u
a gumen u
eiginj,
kad
aisymas
ke za i
(=ke ziniai)
ba-
ai
(ke zos)
nebeak ualus,
nes
,, y
ba y
pa duo u ése
jau
né a“?
(Plg.
sakinj
i§
1994
m.
p oku o-
o
asy o
as o:
I§
bu o
paim i
J.
N.
ke ziniai
ba ai.
Gim oji
kalba,
1995,
N .
1,
p.
11.)
A ba
kaip
a odo
sug e in i
okie
ak ai:
Kalbos
komisijoje,
s a s an
DidZiyjy
kalbos
klaidy
sa asa
(1993
m.),
p ielinksnio
an
aisymy
pa yzdZiuose
isb auk as
junginys
ba ai
an
pla o my
—
i gi
kaip
nebeak ualus,
0
1996
m.
,,Ve slo
Ziniose“
jau
skelbiama,
kad
a alynininky
mugéje
Diuseldo e
pasi ode
esa
él
madingi
mo e iski
ba ai
an
,,pla o mos“
(1996
08 30),
nebekalban ,
kad
ne u-
kus
jy
a si ado
i
ga éje,
i
él
—
kalboje.
182
1.
Suak y éjusi
nepageidau ina
a osena
e éia
pildy i
kad
i
okius
sky e-
lius:
a s a y i,
gilus,
-i,
pas o us,
-i,
S iezias,
-ia
(dé ina
i
a s iezin i);
sky elyje
a min is
eikia
junginio
S iesios
a min ies
aisymo;
y a
g ubus,
-i,
né a
g ubiai,
y a
u ingas
kuo,
ne a
p a u é i
kuo
i
.
.
2.
Pildy ini
kai
ku ie
bend ieji
zodziy
da ybos,
mo ologijos
i
sin aksés
sky-
eliai.
Pa yzdZiui,
p ie
j a dziuo iniy
o my
né a
jokiy
pa a imu,
kaip
jas
a o-
i
k eipiniuose
(Ge biami
s eciai!
a
Ge biamieji
s eciai!)
—
Siuo
a eju
ne
iek
s a bu,
kad
kalbininkai
Cia
ne u i
bend os
nuomonés,
a o ojams
is
iek
ei-
kia
kokio
no s
a sakymo,
jei
a osena
a ian iSka.
3.
Kai
ku ie
eiSkiniai
KPP,
pa eik i
ik
konk ecidsios
aiSkés
pa idalu
—
kaip
pa ieniai
aisymai,
be
a osenos
duomenys
odo,
kad
ka ais
ai
jau
i8si-
ple e
iki
abs ak esnio
modelio.
Pa yzdziui,
su
baigmeniu
-is inis,
-é
duodama
ik
ca is inis,
-€
(pa eik a
abécéli8kai),
o
gali
bi i
i
maksimalis inis,
-é,
o malis-
inis,
-é
i
k .;
p ieSdélio
i s-
pa eik i
ik
ys
pa ieniai
zodziai
( i Ss o is,
i s-
gam inis,
-é,
i spelnis);
p ie
jnagininko
né a
a ejo,
kai
jis
klaidingai
aldomas
bud a dziu,
o
abécéliskai
duo i
aS uoni
konk e iis
aisymai
(ge a
pienu,
i as
d asia
i
k .)
—
a osenoje
ai
labai
plin an is
modelis
(plg.
y iausias
amziumi,
didelis
uZmojais,
nuos abus
iSo e
i
pan.).
4.
Del
abécélinio
aSymo
p incipo
j
KPP,
y a
pakliu e
i
a si ik iniy
dalyku:
y a
bend as
p ie eiksmio
sky elis,
ku
p ie eiksmiai
i
eikiamujy
daly iu
ai-
somi
ne eikiamujy
o momis
(pamokanciai
—
ge iau
pamokomai),
0
abécéliskai
ide i
ke u i
zodziai
(maldaujanciai,
ma anéiai,
niekinanéiai,
paniekinaniai;
gal
ne
isai
su apimas,
kad
pi masis
i
eciasis
bu o
kadaise
i auk i
i
1939
m.
,,Kal-
bos
pa a éja“)
—
kuo
blogesni
Cia
bi y
aminanéiai
a
bauginandiai?
Taip
pa
y a
bend as
sky elis,
eikian is
ne a o i
p ie eiksmiy
su
-iniai,
0
abécéli8kai,
be
o,
aisoma
iziniai,
ma ema iniai
i
da
pluoS as
(kodél
ne
muzikiniai,
meniniai?..).
Panasiy
neleksikalizuo u
a ejy
a ski ai
kel i
ik ai
ne e é u.
5.
Del
o
pa ies
abécelinio
a’ymo
p incipo
iks a
sis emos
pa eikian
ski -
ingus
o
pa ies
lygmens
dalykus,
pa yzdziui, p ieSdélius
i
p iesagas.
Ne
kiek-
ieno
p ieSdélio
sky elyje
ne eik inus
a ejus
asime
suski s y us
uo
paciu
pa-
g indu.
Vienu
a ski ai
eina
ne
o
p ieSdélio
ediniai,
eigos
eikslo
eikime
ne-
inkamai
a ojami
p ieSdeéliniai
eiksmazodziai,
da
a ski ai
—
eikéjy
a
p ie-
aisy
pa adinimai,
ne inkamai
pada y i
i8
p ieSdéliniy
eiksmazodziy
( oks,
pa-
yzdziui,
i§
ijy
posky iu
suda y as
su-
sky elis),
ki u
ai
suplak a
i
iena
(pa-
yzdziui,
p ieSdélio
a -).
Pap as ai
ka u
ap a iamy
p iesagu
-éjas,
- ojas
neno -
miniai
a ejai
aip
pa
pa eik i
ski ingai:
sky elyje
-éjas
a ski a
p ie aisy,
masi-
ny
i
medziagu
pa adinimai,
0
p ie
- ojas
nu ody a
ik
i ankiu
i
p ie aisu
eiks-
mé,
no s
pa yzdziy
p ideé a
j ai iu.
Taigi
i8 ada
del
KPP
u inio
poky¢iy:
esama
nemaZai
ienodin iny
dalyku
i
ak us
eike y
pa eik i
nuosekliau.
Tai
pada y i
u é y
padé i
pasi ink as
ki oks
naujojo
leidimo
asymo
p incipas
—
ne
abécélinis,
kaip
kad
bu o
anks esniu
leidimy,
0
kalbos
lygmenimis
(au o iai
a ski ai
ao
leksikos,
ZodZiy
da ybos,
183
mo ologijos
i
sin aksés dalykus).
Pa a8y i
lygmenimis
ien isa
eks a
i
su a -
kius
bei
su edaga us
iska
iSdés y i
abécéliskai
u é y
bi i
leng iau
(iSlaikoma
pasi ink a
sis ema
i
posis emiy
a ka)
nei
éliau
edaguo i
i
ienodin i
abé-
celiskai
isklidusius
po
isa
eikala
o
pa ies
ipo
kalbos
eiSkinius.
Taciau
pa-
b éz ina,
kad
galu inis
KPP,
duomeny
pa eikimo
biidas
u i
lik i
abécélinis
—
aip,
egis,
pa ankiausia
a o ojams.
A ski ai
s a s y ina,
kiek
j
KPP
u i
bi i
dedama
pe i e iniy
bk
eiskiniu,
pi miausia
specialiosios
kalbos
(ypaé
e miny),
aip
pa
Za gono
i
s iliaus
(s i-
lingumo
p asme)
dalyky.
KPP,
esama
isko,
o
nea sisaky ina
i
oliau,
ik
ei-
kia
elg is
nuosekliau.
Kiek
jmanoma,
eiké y
em is
s a is ika
—
kiek
daznas
bk
a osenoje
ienas
a
ki as
eiskinys.
Pa yzdziui,
jei
pe zi e ume
,,GeleZinkeli-
ninko
Zodynélyje“
(GZ
1992)
pa eik us
lie u iskus
e minus,
as ume
ne
ik
gelezinkelininkams
s a biy,
be
i
placiau
papli usiu,
isuomenei
eikalingy
kal-
bos
dalyku:
ka je as
—
lie .
kds ie é,
domk a as
—
kéliklis,
dinamome as
—
Jégoma is
i
k .;
i
a i k8ciai,
KPP
leidiniui
nebi y
bi ina
an ajame
leidime
esan ys
aské
(-
spec.
1.
nuozulna;
2.
i d oza)
a
lanSas
(:
Junge).
I
KPP
is
kalbos
lygmeny
adiciskai
dedami
Zodyno,
zodziy
da ybos,
mo o-
logijos
i
sin aksés
eiSkiniai.
Ra’yba,
sky yba,
a is
i
ki ¢ia imas
—
ki u
no mi-
namyjy
leidiniy
eikalas.
Vis
dél o
pas a s y ina,
a
ne e é y
iSplés i
mo olo-
gijos
—
idé i
pa a imy,
kaip
a o i
kai
ku iuos
daznesnius
o mos
a ian us.
Pa yzdziui,
a o ojams
bi u
pa anku
pasi ikslin i,
kaip
Ziii é i
j
a ian us
da-
lin i
:
daly i,
Z ejas
:
Z ejys,
k aujuje
:
k aujyje
i
pan.,
uo
labiau
kad
KPP,
y a
keliolika
panasiu
eikiniy
(analizas
—
analizé,
mégiamas
-
meégs amas
i
k .).
KPP
p iede
adici8kai
duodamas
ie o a dziy
sa aSas.
Y a
si lymu
ji
ge o-
kai
iSplés i
(daba
ne as ume
né
pa ies
Lie u os
a do,
kalbos
a o ojams
ke-
liancio
ki cia imo
sunkumy),
papildy i
uzsienyje
esandiais
e niniy
lie u iu
Ze-
miy
bei
s a biausiais
pasaulio
ie o a diZiais.
3.
KPP
kokybiniai
pokyéiai
Va osenos
bei
kalbos
no minamojo
da bo
pokyéiai
sukonk e ina
i
klausi-
ma
—
kaip
pa eik i
KPP
eikiamus
duomenis.
Tai
susije
su
no minamojo
da bo
eo iniais
bei
me odologiniais
pag indais.
Konk e usis
kodi ika imo
da bas
di -
bamas
nuola ,
leidziama
kalbos
p ak ikai
s a biy
leidiniy,
o
yskesniu
eo iniu
kalbos
no minimo
poslinkiy
pe
15
me y
bii a
ypaé
nedaug*.
Nesileidzian
j
pla-
*
Plg.
kele a
eziy
i8 J.
Palionio
p anesimo
,,Kelios
pas abos
dél
musy
kalbos
kul i os
da bo*
(Palionis
1996:
21):
,,2.
Mes
nesame
ligi
Siol
su o mula e
i
paskelbe
ge ai
apgal o y
i
kolek y iai
aps a s y y
eo iniy
lic u iy
bend inés
kalbos
kul i os
ugdymo
pag indu,
inkandiy
daba inei
Sios
kalbos
unkciona imo
si uacijai.“
[...]
,,5.
Sekmingai
di b i
bend inés
kalbos
kul ii os
da ba
ukdo
i
miisy
kodi ikacinés
eiklos
me odikos
akumai:
a)
endencija
hipe o in i
ad.
,,.kalbos
Klaidas*,
b)
kalbos
aisy ojy
igo izmas,
c)
nepakankama
aisomyjy
dalyky
a gumen acija,
d)
au-
o i e ingy
kalbininky
a osenos
igno a imas,
e)
menka
kodi ikacinio
da bo
koo dinacija
[...]*.
184

esnius
eo inius
s a s ymus
(z .
Gi denis,
Pupkis
1996:
1-5;
Kni kSs a
1996:
28—
39;
P incipai
1997:
1-3),
z elg ina,
kas
Siuo
pozi i iu
s a bu
KPP.
Pi miausia
kyla
bi inybe
pe zi é i,
ikslin i
no my
i
klaidy
ibas.
Ka
ne ka
eikés
e in i
naujai
—
p ipazin i
g iezciau
aisy inais
eiSkiniais,
o
kai
ku ,
a -
i kS¢iai,
iSplés i
no mos
ibas.
Tai
galima
da y i
d iem
budais
—
keis i
e ini-
mo
laipsnj
a ba
(i )
ko eguo i
klaidos
i
no mos
nusakymo
bida
—
pa i
apib é-
zima.
Pa yzdziui,
KPP,
g iez ai
aisomas
p ielinksnis
apie
su
galininko
eika-
laujan¢iais
eiksmazodzZiais
liudy i,
skelb i,
pazymé i,
p isimin i
i
k .
Vis
dél o
nus a y a
(Valiuly é
1995:
56-62),
kad
Sie
a ian ai
—
galininkas
i
p ielinksniné
kons ukcija
—
ben
su
kai
ku iais
eiksmazodZiais
gali
u é i
Siokiu
okiu
eiks-
més
a spal iy
(ne
as
pa :
laik aS is
skelbia
apie
lo e ijq
i
laik aS is
skelbia
lo e i-
Jq@),
odel
eikia
i
iksliau
apibidin i
klaida,
i
8 elnin i
e inimo
laipsni.
No minimo
esmé
g eiCiausiai
i
y a
ieSko i
ib6s
a p
o,
kas
inkama
bend i-
nei
kalbai,
i
o,
kas
jai
nep iim ina
a
ben
nepageidau ina.
Taciau
g e a
g ynu
pa idalu
gy uojanciu
eiskiniy
esama
nemazZa
pe einamuju
a eju,
ku iuos
le-
mia
i
pacids
kalb6s
idines
p ieZas ys,
i
i ai ios
iSo inés
aplinkybés,
iskai an
ki y
kalby
po eikj.
Aigkias
no my
ibas
nu ina
iSim ys,
jeigu
jy
da osi
pe
daug.
Pa yzdziui,
pasak
V.
P.
Budos,
sis emos
skyliy
a si anda,
pe
daug
plin an
p ie-
sagai
-ie is
(Buda
1996).
Ypa¢
keblus
ka ais
es i
ie
a ejai,
ku
no mos
i
klaidos
sky imo
pag indas
—
ne
o ma,
o
seman ika.
Apsk i ai
seman ikos
dalyky
pa eikimas
KPP
kelia,
e-
gis,
daugiausia
ipes¢iy.
Tai
iS
iso
neleng ai
no minami
kalbos
ei8kiniai
—
nelabai
u ima
nusis a y y
aiskiy
k i e ijy,
kiek
jmanomi
i
kiek
s abdy ini
Zo-
dzio
eikSmes
pokyCiai.
O
i
pa ys
leksikologai
p ipazis a,
kad
lie u iu
kalbos
zodynuose
,, eik$miy
aiSkinimai
ebé a
labai
nenuoseklis“
(Jakai iené
1996:
4), —
eikia
iSsamiai
iSnag iné i
j ai iy
seman iniy
Zodziy g upiy
sis eminius
ySius.
Kol
okiy
y imu
uks a,
né a
leng a
de amai
pa eik i
eik’miy
aisymus
bei
no minés
a osenos
aiskinimus
i
KPP.
Del
j ai iy
p iezasciy
gali
nusi in i
ibos
a p
o,
kas
gy a
i
negy a,
abs ak u
i
konk e u,
kas
pas o u
i
kas
kin ama.
Pa yzdziui,
a
a kingas,
p o ingas,
in elek ualus,
p o esionalus
gali
bi i
ik
asmuo,
a
i
koks
negy as
objek as
(plg.:
ne a kingas
diim aukis,
p o ingos
kainos,
in elek ualiis
p oduk ai,
p o esionaliis
peiliai
a
o o
kondicionie iai)?
|
a
pa i
kon eks a
sudé-
jus
ski ingo
seman inio
junglumo
Zodzius,
as
ski umas
gali
bi i
panaikina-
mas:
Kalbekime
ne
apie
ai,
kiek
su algome
mes
i
miisy
Sunys,
be
apie
esamq
padeé j
i
a kq
Respublika,
1992
08
04;
Pas a uoju
me u
okieciai
[...]
sa o
mie-
gamujy
sienas
puosia
o iginaliomis
mylimy
zmoniy,
gy uléliy
a
pauksciy
j émin o-
mis
nuo aukomis
Lie u os
y as,
1997
03
05.
Ki as
pa yzdys.
Neabejodami
aisome
démiy
ixéméjq,
iidziy
su iséjq,
be
s ab-
elime
p ie
mechaninio
i éjo
a
au oma inio
e éjo,
nes
Zinome,
kad
gali
bi i
i
aip:
ais as
—
ge as
skausmo
malsin ojas
(juk
ne
malsiklis!),
o
ne inkamas
mais-
as
—
gy enimo
umpin ojas.
185
IeSkan
ibu,
ypa¢
ada,
kai
no ma
da
aiSkiai
nenusis o éjusi,
is
iek
galima
iz elg i
ienokiy
a
ki okiy
polinkiy.
Kaip
juos
pa ody i?
Cia
eiké y
kalbé i
apie
kalbos
eiskiniy
e inimo
laipsniu
sis ema
(Z .
Mili inai é
1995:
45-46).
KPP,
ySkiai
iSsiski ia
ke u i
e inimo
laipsniai
(plg.
jy
nusakyma
p.
9-10):
1)
a=b;
2)
a—b;
3)
al|b;
4)
ab):
1)
aiSkia
klaida
esan
odo
g iezCiausias
e inimo
laipsnis,
kai
pazymima
7.,
ne a .,
.
y.
eikiama
kai éje
puséje
esancio
ei8kinio
ne a o i:
g in as
—
n.
s e .
s iégis,
s ygis;
iSlaiky i
—
ne a .
.
,,iSskaiciuo i“
i
pan.;
konk eciuose
ai-
symuose
a p
e inamuju
a ian y
aSomas
lygybés
zenklas°;
2)
nuosaikesnis
nei
g ieZ asis
e inimo
laipsnis
eikia
eiSkinio
ge iau
ne-
a o i;
su umpin ai
zymimas
ge iau
a ba
ge iau
ne a .,
o
a p
e inamuju
a-
ian u
aisan
aSomas
ienas
b ukSnys:
kalba
eina
—
ge iau
y a
kalbama;
ak i-
nai
—
ge iau
ak iskai,
iS
iesy,
is
ik yjy
i
pan.
KPP,
Siuo
laipsniu
e inami
eiSkiniai
apibidinami
kaip
nelaikomi
kalbos
klaida,
be
ju
pa a iama
ne a o-
i,
nes
esama
ge esniy
a ian y
(KPP,,:
9);
3)
pacids
no mos
a ian us,
be
is
dél o
ne
isada
lygia e cius,
odo
a p
ju
aSomi
du
lygiag e is
b ikSniai;
deSinéje
puséje
eikiamas
eiSkinys
dél
i ai iu
p iezasciy
laikomas
Siek
iek
ge élesniu:
abazi as
||
/empos
gaub as;
a sisaky i
nuo
ko
||
a sisaky i
ko
i
pan.;
4)
lygia e cius
no mos
a ian us
(ka ais
duble us,
ka ais
sinonimus)
odo
ju
pa eikimas
skliaus uose
(pap as ai
en,
ku
ap a iama
no miné
a osena):
akys
dziaugsmu
(iS
dZiaugsmo)
spindéjo,
da byme yje
(da bymeéiu)
i
akmuo
k u a
i
pan.
KPP,
esama
i
ne
isai
aiskiy
(ben
skai y ojams)
apibudinimu
—
,,ka ais
ge iau“,
,,kai
ku
ge iau“,
,,daug
ku
ge iau“,
p z.:
apsp es i
—
daug
ku
ge iau
lem i,
nulem i,
sqlygo i;
kazkas
—
kai
ku
ge iau
kas
no s,
kai
kas,
Sis
as
i
k .
Panasus
no mos
i
klaidos
sky imo
biidai
ge okai
neapib éz i,
paliekan ys
g ei-
ciau
ne
ienokio
a
ki okio
pasi inkimo
lais e,
o
lais a
in e p e acija.
Tokie
a ejai
u é y
bu i
a ba
e inami
pagal
miné uosius
laipsnius,
a ba,
jei
susije
su
dalinémis
s iliy
no momis,
zymé ini
specialiais
su umpinimais
(ka ais,
beje,
aip
i
da oma:
klausimas
—
kanc.,
ki u
ge iau
ne a .).
Ve inimo
laipsniy
sis ema
KPP
pi miausia
eikia
obulin i
uo
a z ilgiu,
kad
bu y
su ienodin as
ski ingose
ie ose
a sidu usiu
u
paciy
eiskiniu
e inimas.
Pa yzdziui,
liudy i
apie
kq
(a=b,
p.
24
i
,,ka ais
ge iau“,
p.
149),
a lik i
su
eiks-
mazodinés
kilmés
daik a a dziais
(a—b,
p.
34)
i
ykdy i
su
abs ak¢ios
eik’més
eiksmaZodiniais
daik a a dZiais
(a=b,
p.
348),
aip
pa
ykdy i
su
eiksmazodi-
niais
daik a a dZiais
(a||b,
p.
349)
i
k .
>
Beje,
u é ina
gal oje
ai,
kad
Kalbos
komisijai
pa i inus
Didziyjy
kalbos
klaidy
sa asa,
a si ado
a si
da
iena
klaidy
iSis
—
i in
sme k inos
i
ne
p i eikus
baus inos
klaidos;
jos
KPP,
u e y
bi i
specialiai
pazymé os,
pa yzdZiui,
z aigzdu e
kaip
g iez y
aisymu
po iisis.
186
An a,
aiSkiau
apib ez ina,
koki
san yki
su
kalbos
no ma
odo
kiek ienas
e inimo
laipsnis,
ypa¢
du
pe einamieji
(a—b
i
al]b).
Pa s
e inimo
laipsniu
bu imas
leidzia
j
e inamuosius
eiSkinius
Ziu eé i
iksliau,
lanksciau
i
no mos
pokycius
iksuo i
y
laipsniy
poslinkiais,
.
y.
is eng i
e oliuciniy
Suoliu,
kai
Siandien
da
leidziama
a o i,
0
y oj
—
paskelbiama
didele
klaida.
S a bu
i8si-
aiskin i
i
susi a i,
pa yzdziui,
a
,,ge iau“ eiSkia
ge iau
a o i
ské j,
o
ne
lie -
sa gj,
no s
i
lie sa gis
ge ai
(ne
klaida),
a
lie sa gio
ge iau
eng i
kaip
nedidelés
klaidos,
nepageidau ino
Zodzio,
0
ie oj
jo
pi menybe
eik i
skédciui,
.
y.
uos
du
a ian us
e in i
a—b
(p.
147),
o
gal
pe slink i
p ie
,,ge éliau“
a||b,
kaip
kad
y a
DZ,
(lie sa gis
2.
ské is;
dél
o
plg.
Keinys
1996:
11-13).
Aisku
y a
ai,
kad
laipsnis
a-b
(,,ge iau“)
u é y
ody i
didesnj
eiskinio
e -
és
poslinkj
p ie
Klaidos,
o
al|b
(,,ge éliau“)
—
p ie
no mos
b anduolio.
Siuodu
a piniai,
pe einamieji
laipsniai
u é y
bi i
po encialids
klaid6s
i
no my
pe i-
e ijos
iS aiSka.
Apsk i ai
KPP
galima
jsi aizduo i
kaip
leidinj,
odan j
ne
sus ingusia
p aei-
ies
bukle
(kodi ikacija,
Siaip
a
aip,
isada
a silieka
nuo
ealiosios
no mos),
0
konk e aus
laiko a pio
no my
k is aliza imosi
i
aidos
k yp i,
p ipazZis an ,
kad
pa i
kalba
y a
gy a,
u in i
ienokiy
a
ki okiy
a osenos
polinkiu.
Taigi
a o-
ojui
i8
KPP
u é y
bi i
ma y i,
kas
bend inéje
kalboje
pe spek y u,
palaiky ina,
o
ko
pamazu
galima
a sisaky i.
S a s y inas
i
KPP
san ykis
su
ki ais
no minamaisiais
da bais,
ypaé
su
,,Da-
ba inés
lie u iy
kalbos
zodynu*
i
,,Daba inés
lie u iu
kalbos
g ama ika“.
No minamasis
DZ,
an ajam
KPP
leidimui
bu o
ie omis
ik as
apynas is:
po
desim ies
me y
nuo
DZ,
pasi odymo
kai
kas
a odé
nebe inkama,
be
ei-
kéjo
aiky is
p ie
uzkonse uo u,
no s
pasenusiy
no mu.
Esan
lanks esnei
e inimo
laipsniy
sis emai,
,,Pa a imams*
is
dél o
kai
ku iais
a ejais
ne ei-
ke y
bijo i
pus oniy
ski umy
nuo
miné y
eikaly
(sa o
uoz u
i
nuo
DZ;
plg.
Danielius
1997:
14-19),
jei ai
ik ai
galima
pag is i
i
bk
a osenos,
i
no minamojo
da bo
pokyCiais.
S a bu,
kad
nebi y
p incipiniu
susiki imu
i
p ieS a a imy,
ku ie
pi miausia
smukdo
okiy
eikaly
au o i e a
isuomenéje
i
kelia
nepasi ikéjima
kalbos
no min ojais.
T adicijy
i
daba ies
sanki oje
kylanciy
klausimy
sp endimas
p iklausys,
be
abejo,
nuo
paciy
KPP
au o iy,
edak o iy.
Siuoka
ipéjo
pa ody i,
apie
ka
eikia
gal o i
da
p ieS
iman is
konk eciy
duomeny
a kymo
—
gal o i
apie
leidinio
isuma.
Pab éZ ina,
kad
okiam
es iniam
eikalui
eikalingas
nuola inis
di ban is
kolek y as
i
sis eminis
pozi i is
—
nuoseklus
a osenos
i
a o ojy
po eikiu
y imas,
ne gi
k yp ingas
no minamojo
da bo
o ganiza imas.
Daba
ik
pa-
187
mégin a
ei i
i
a
puse
i ,
jei ai
no s
kiek
pasi eisins,
bus
aiskesnés
a ei ies
da by
gai eés.
Gau a
1998
12
04
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Biule enis
1997:
Kalbos
pa a imy
in o macinis
biule enis
1,
2,3,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklope-
diju
leidybos
ins i u as.
Biule enis
1998:
Kalbos
pa a imy
in o macinis
biule enis
4,
5,
6,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklope-
diju
leidybos
ins i u as.
Buda
V.
P.
1996:
Olimpie is
a
olimpininkas.
—
Dieno idis,
1996
06
28.
Danielius
M.
1997:
Ne eik ini
Zodziai
Zodyne
(DZ,)
i
Pa a imuose
(KPP,).
—
Kalbos
kul ii a
70,
14-19.
DZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Min is,
1972.
DZ,
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
Gai és
1998:
Kalbos
p ak ikos
pa a imai:
eciasis
leidimas.
Da by
gai és
[pokalbis].
—
Gim-
oji
kalba
12,
1-10.
Gi denis
A.
Pupkis
A.
1996:
Kalbos
no minimo
p incipai.
—
Gim oji
kalba
8,
1-5.
GZ
1992:
Gelezinkelininko
Zodynélis.
Suda é
N.
JuSkai é,
S .
Kein
ys,
Vilnius.
Jakai iené
E.
1996:
Siuolaikinés
lie u iy
leksikog a ijos
eikalai.
-
Gim oji
kalba
6,
1-S.
Kaulakiené
A.
1992:
Nud uskin as
anduo?
—
Gim oji
kalba
4-5,
9.
Keinys
S.
1996:
Ské is
a
lie sa gis
bei
Giaupas
a
k anas
—
kas
ge iau?
—
Gim oji
kalba
2,
11-13.
Kniiks a
P.
1996:
Kalbos
a kybos
ikslas
—
ugdy i
kalba.
—
Kalbos
kul ii a
68,
28-39.
KPP,
—
Kalbos
p ak ikos
pa a imai,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
Maéionis
Z.
1995:
Kodél
nepada y i
kalbos
lanks esnés?
—
Lie u os
y as,
1995
11
15.
Mili nai e
R.
1995:
Va ian iski
bend inés
kalbos
a osenos
eiSkiniai
( iksa imas
i
e ini-
mas).
—
Kalbos
kul ii a
67,
39-49.
Palionis
J.
1990:
Kalbos
kul i a,
jos
eo ija
i
p ak ika.
—
Pe galé
1,
141-157.
Palionis
J.
1996:
Kelios
pas abos
dél
miisy
kalbos
kul ii os
da bo.
—
Lie u iy
kalbos
a kyba:
eo inés
i
p ak inés
p oblemos.
Semina o
ezés.
Vilnius:
Danielius.
P incipai
1997:
Lie u iy
kalbos
a kybos
p incipai,
kodi ikacijos
k i e ijai
i
jy
aikymas
/
Pa i in a
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos.
—
Gim oji
kalba
4,
1-3.
Ta ydai é
D.
1990:
A
aisyklingas
Zodis
pasimes i?
—
Gim oji
kalba
6,
16.
Valiuly é
E.
1995:
A
galima
a simin i,
uimi s i
apie
kq?
—
Kalbos
kul ii a
67,
56-62.
Vi kauskas
V.
1991:
Ve iniy
gausa
—
pa ojus
kalbai.
—
Zodiiai
i
p asmés
1,
24-28,
Vilnius:
Mokslas.
GUIDELINES
ON
LANGUAGE
USE
(,,KALBOS
PRAKTIKOS
PATARIMAI“).
FROM
THE
OLD
EDITION
TO
THE
NEW
ONE
Summa y
Guidelines
on
Language
Use
(GLU)
is
a
collec ion
o
language
co ec ions
and
ecommenda-
ions.
A e
an
in e al
o
mo e
han
en
yea s,
i s
hi d
edi ion
is
now
being
p epa ed.
The e o e,
he e
is
a
na u al
need
o
e ise
and
upda e
many
o
i s
issues.
P elimina y
wo k
has
been
ca ied
ou
in
he
ollowing
a eas:
mode n
usage
changes
ha e
been
ollowed;
linguis ic
ecommenda ions
issued
a e
he
second
edi ion
was
published
ha e
been
collec ed,
sys ema ised
and
compu e ised;
188