Šnekamosios kalbos ir emocinės-ekspresinės leksikos apibūdinimo problemos
Full text
ACTA LINGUISTICA LITHUANICA
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000)
Violeta ČERNIUTĖ
Lietuvių kalbos institutas, Vilnius
ŠNEKAMOSIOS KALBOS IR EMOCINĖS-EKSPRESINĖS
LEKSIKOS APIBŪDINIMO PROBLEMOS
1. Stilistiškai neutraliems, neteikiantiems jokios papildomos informacijos,
vartojamiems visuose kalbos stiliuose žodžiams priešpriešą sudaro konotuotoji
leksika. Ji yra skirstoma į funkcinę ir emocinę-ekspresinę leksiką, informatyvią
teigiamų ar neigiamų emocijų atžvilgiu. Funkcinei leksikai, turinčiai konkrečią
vartojimo sritį, skirtini šnekamosios kalbos ir knyginį atspalvį turintys žodžiai
ar žodžių junginiai'.
Svarbu pasakyti, kad žodynuose randamą stilistiškai konotuotos leksikos žy-
mėjimo įvairumą lemia tai, kad labai griežtos stilistinės sistemos kalba nesuda-
ro, be to, lietuvių kalbos stilistinė sistema mažai ištirta (Župerka 1977: 68). Šią
problemą yra iškėlęs J. Pikčilingis (1975: 10—11) ir kiti kalbininkai.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas šnekamosios kalbos ir emocinės- ekspresi-
nės leksikos pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau — DZ),
taip pat svarstoma, kaip ši leksika galėtų būti pateikiama rengiamame „Bendri-
nės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau — BZ). Pastarojo žodyno rengimo pagrin-
duose ir principuose teigiama, kad šis leidinys atspindi dabar funkcionuojančią
norminę bendrinės kalbos leksiką (Pagrindai 1998).
2. Pažyma šnek. žymima leksika, palyginti su emocine-ekspresine, DZ. suda-
ro gausiausią žodžių grupę. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiu-
terinį variantą (toliau — DZ (k)) šių žodžių buvo rasta 2527
Kadangi DZ, įvade sutrumpinimo šnek. apibūdinimas yra neinformatyvus —
„šnekamosios kalbos žodis“ (DŽ;; XIV), todėl, kokie žodžiai laikomi šnekamo-
sios kalbos leksika, galima matyti iš pateiktų pavyzdžių.
Pažymą šnek. turi žodžiai, pvz., gleiza® šnek. „kas gleizoja, terlius“; glėizoti“
šnek. „terlenti, teplioti“ bei ta pačia reikšme jo priešdėliniai vediniai apgléizoti,
isgléizoti, sugléizoti ir glėza, glėzoti, turintys analogiškas reikšmes, bet terlénti
| Šio straipsnio autorė remiasi J. Pikčilingio stilistine žodyno diferenciacija. Knyginė leksika
ir tarmybės straipsnyje neaptariamos.
* Visų tam tikromis pažymomis žymimų žodžių skaičius straipsnyje yra pateikiamas pagal
DZ(k).
3 Žodžių atrankos problema straipsnyje neaptariama, tačiau ji aktuali ir sprestina.
* Kir¢iavimo variantai straipsnyje nepateikiami.
160
„terlioti, teršti, tepti“ bei ta pačia reikšme feflinti, terlioti, terlyti, termėnti ir šių
žodžių vartojami priešdėliniai vediniai DŽ, laikomi stilistiškai neutraliais. Žo-
džiai grabaila šnek. „nevikrus žmogus“; grabūlius, -ė šnek. „kas grabalioja, nu-
grubnagis“ pateikiami su pažyma šnek., tačiau grabalinėti „grabinėti, čiupinė-
ti“ ir analogiška reikšme grabaliėti; grabinėti, graboti bei ju vartojami priesde-
liniai vediniai DZ, laikomi stilistiškai neutraliais. Snekamosios kalbos atzvil-
giu konotuoti žodžiai klūika šnek. 1. „liesa, menka kumelė“; 2. „apykvailis žmo-
gus, klaikšis“; kluikinti šnek. „be tikslo eiti, žioplinti“; klūikis, -ė šnek. „kluika,
klaikšis“ bei ta pačia reikšme kluikšas, -ė; kluikšis, -ė, taip pat kluikti šnek. „kvaiš-
ti, klaikti“; kvanka šnek. „vėpla, žiopla“; kvankinti šnek. „kvanklinti“ bei adek-
vačia reikšme kvanklinėti; kvanklinti, tačiau kvaiša menk. „vėpla, žiopla“; kvaišys,
-ė menk. „kvaiša, žioplys“ apibūdinami emociniu-ekspresiniu atžvilgiu. Šneka-
mosios kalbos žodžiais yra laikomi lepšėti šnek. „virsti lepšiu, tižti“ bei ta pačia
reikšme vartojamas priešdėlio vedinys sulepšėti, taip pat lėpšis, -ė šnek. „sudri-
bėlis, ištižėlis“ ir pan. Pažyma šnek. DZ, yra pažymėti žodžiai marmūkas šnek.
1. „greitos ir neaiškios kalbos žmogus“; 2. „plepus žmogus“; marmalas šnek.
1. „purvynė, dumblynė“; 2. „prastas valgis, gėralas; 3. „kas greitai, neaiškiai
kalba“ ir 4. „plepys, tarškalas“; marmaliéné šnek. „prastai pagamintas viralas“;
marmalyné šnek. 1. „purvynas“; 2. „klampynė, liūnas“; marmalyti šnek. 1. „kun-
kuliuojant virti“; 2. „nevykusiai maišyti", taip pat priešdėlėtieji primarmalyti
šnek. 1. „daug privirti, prigaminti“; 2. „daug pripilti“; sumarmalyti šnek. ,,supil-
ti, sumaišyti“ ir pan. Marmaliūoti reikšme „Sskęsti, garmėti“ (taip pat ir kito-
mis reikšmėmis) yra pateikiamas be pažymos, o primarmaliūoti skendimo, taip
pat reikšme 2. „daug pripilti“ turi pažymą šnek. Nugrūbnagis, -ė šnek. „kas nu-
grubusiomis rankomis, negrabus žmogus, sugrubnagis“; sugrūbnagis, -ė šnek.
„kas sugrubusiais, sustirusiais pirštais, nevikrus žmogus“ laikomi konotuotais
šnekamosios kalbos atžvilgiu, tačiau atgrub(a)nagis, -ė menk. „kas atgrubusiais
nagais, prastai ir negreitai dirba, dažnai išmeta ką iš rankų, sugrubnagis“,
kaip matome, turi pažymą menk., taigi pastarasis žodis yra apibūdinamas emo-
ciniu-ekspresiniu atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į pastarųjų žodžių de-
finicijų skirtingumus (rankos, pirštai, nagai). Nenaudėliui, piktadariui žmo-
gui pavadinti vartojami žodžiai nelabasis, -0ji, nevidonas, -ė, vėlnias ir kt. lai-
komi šnekamosios kalbos žodžiais, gyvatė pateikiamas su pažyma niek., O
bjaurybė laikomas nekonotatyviu. Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti ir
daugiau.
1-oje lentelėje galima palyginti, kaip DZ, LKZ ir SZ apibūdina žodžius,
DZ, turinčius pažymą šnek.
161
1 lentelė
DZ, laikomi šnekamosios Stilistinis apibūdinimas
kalbos žodžiais DZ, LKZ SZ
gleiza be pažymos be pazymos tarm.
gléizoti šnek. be pažymos tarm.
kvanka šnek. be pažymos tarm.
lepsis, -ė menk. menk. be pažymos
marmalas 2. „prastas menk. be pažymos 23
valgis, gėralas“; 5
i ai nk. be pažymos —
3. „kas greitai, me pazy
neaiškiai kalba“; be pažymos be pažymos tarm.
4. „plepys, tarškalas“
sugrubnagis, -é be pažymos be pazymos menk.
Pažyma šnek. DŽ, apibūdinami labai skirtingų stilistinių atspalvių žodžiai. Pa-
lyginkime šio straipsnio 1—2 psl. pateiktus šnekamosios kalbos pavyzdžius su
žemiau išvardytais žodžiais, DŽ, taip pat turinčiais pažymą Snek., pvz.:
adata 3. šnek. „injekcija, įtraiška, įšvirkštis“;
arbatėlė 2. šnek. „Susiėjimas su vaišėmis, vaišės“;
balsas 7. šnek. „balsavimo lapelis, biuletenis“;
bėgis 4. šnek. „važiuojamosios priemonės pavara“;
centimėtras 2. šnek. „centimetrais padalyta liniuotė ar juostelė“;
centras 5. šnek. „centro puolėjas“;
daktaras, -ė 2. šnek. „gydytojas“;
daktarystė šnek. 1. „gydytojo profesija, gydyba“; 2. „buvimas mokslų daktaru ar
gydytoju“;
garai šnek. „smalkės“;
greitūkas šnek. „greitasis traukinys, autobusas“;
ketvirtūkas šnek. „ketvirtu maršruto numeriu paženklintas autobusas, troleibu-
sas ir kt.“;
komandiruotė 2. šnek. „komandiravimo raštas“;
lašai šnek. „Jašinamieji vaistai“;
liaudis 3. šnek. „Žmonės“;
mada 2. šnek. „įpratimas, palinkimas“;
> Šioje ir kitose lentelėse brūkšnys reiškia, jog žodis ar nurodyta reikšmė nėra pateikiami.
162
1 mėtras 3. šnek. „kubinis metras“;
nėrvai 2. šnek. „psichinė būsena“;
penkinė šnek. „penkių piniginių vienetų banknotas“;
pirmėji šnek. „pirmas kartas, pirmiena“;
popierius 2. šnek. „oficialus raštas, dokumentas“;
procentai šnek. „palūkanos“;
pūblika 2. šnek. „Žmonės, visuomenė“;
sesėlė 2. šnek. „medicinos sesuo“;
taškas 8. šnek. „laidinio radijo imtuvas“;
vidurinė šnek. „vidurinė mokykla“;
žolės šnek. „vaistažolės“ ir pan.
Pateikti pavyzdžiai rodo:
a) pažyma šnek. DŽ, yra pažymėti ir emocinį-ekspresinį atspalvį turintys zo-
džiai, pvz., sugrūbnagis, -ė, ir nei ekspresyvūs, nei vaizdingi žodžiai, pvz., bėgis;
b) pasitaiko žodžių analogiškų reikšmių stilistinio vertinimo nevienodumų,
pvz.: marmaliūoti reikšme „skęsti, garmėti“ laikomas nekonotatyviu, tačiau pri-
marmaliūoti ta pačia reikšme turi pažymą šnek.;
c) žodynas teikia neišsamų stilistinį žodžių apibūdinimą: daugeliu atvejų nė-
ra nurodytas emocinis-ekspresinis atspalvis, pvz.: lepšėti, sulepšėti, lėpšis, -ė turi
aiškų menkinamąjį atspalvį, tačiau DZ, apibūdinami tik funkciniu atžvilgiu ir
pan.
Norint išvengti stilistinio Žodžių apibūdinimo nenuoseklumy ir neperkrauti
žodyno pazymomis, sutrumpinimu šnek. BŽ galėtų būti žymimi emocinio-eks-
presinio atspalvio neturintys žodžiai ar jų reikšmės. Pvz.: numirėlis*, -ė šnek.
„numiręs žmogus“; žėlės šnek. 1. „vaistažolės“; 2.“ „narkotikai“ ir kt.
2.1. Šnekamosios kalbos periferijai skirtini vaikų kalbos žodžiai, kuriuos kar-
tais vartoja ir suaugusieji. Pvz.: ciūckis* „šuo (vaikų kalboje)“; dėdė 2. šnek. „kiek-
vienas senesnis vyras (ppr. vaikų kalboje)“; kūzė*, kūzis* „arklys (vaikų kalbo-
je)“; teta 2. šnek. „kiekviena senesnė moteris kiekvienam vaikui“ ir kt. Norint
išvengti akivaizdaus nesistemiškumo, gal reikėtų panašią leksiką BZ pateikti
tik su pažyma šnek., nebetikrinant, kad tai vaikų kalboje vartojamas žodis. BŽ
turėtų neignoruoti plačiai vartojamo atsisveikinimo žodžio „Aatia“, kurio netei-
kia net LKZ.
2.2. Snekamosios kalbos periferijai priklauso tautosakoje vartojami zodziai,
DZ, pažymėti sutrumpinimais d. ir flk. Pastarųjų pažymų vartojimas lietuvių kal-
bos Jodynuose yra tradiciSkas, plg. DZ, DZ, LKŽ.
Sutrumpinimu d. apibūdinamų antraštinių žodžių yra 16, pvz.: čiulbuonėlis,
-ė d. „kas čiulba“; čiulbūtis, -ė d. „kas čiulba, čiulbuonėlis“; pūronėlis, -ė d. „apy-
* Čia ir toliau žvaigždutė reiškia, jog žodis sutrumpinimu šnek. DZ, nepazymetas.
y Trikampis reiškia, jog ši reikšmė DZ, nepateikiama.
163
nio ar aguonos prievardis“; 2 raitėlis d. „raitininkas“; raitojélis d. „raitas berne-
lis, raitélis“; raitūnėlis d. „raitojėlis“; raituonėlis d. „raitūnėlis“ ir kt. Be to, pažy-
ma d. vartojama nurodant, kad sakinys priklauso liaudies dainai, pvz., laivas 2.
fk. „valtis, eldija“: Dirbinsiu ~q, geltoną ~q (d.); 1 nékti 3. flk. „vysti“: ~o rūta,
~0 mėta, ~o lelijėlė (d.) ir pan.
Sutrumpinimu flk. pažymėtų žodžių yra 26, pvz., baltas, -a 4. fi. „geras, mie-
las, brangus“; 2 bégiinas, -¢ 2. flk. „pasiuntinys“; eidininkas, -¢ 2. flk. „greitas zir-
gas, ristūnas“; lakūnas, -ė 2. flk. „kas lekia, skrenda, skraido“; pakloja 2. flk. ,,pa-
siklojimas, patalas“; ragūotasis flk. „velnias“; 1 raguétis 3. flk. „velnias“; 2 ithas,
-a flk. „tolimas, lygus“; vagavarys flk. „artojas“ ir pan. Kyla klausimas, kodėl
ragūotasis, 1 ragūotis nelaikomi eufemizmais. Liaudis sako: „Velniu velnio ne-
vadink, bet raguočiū, kipšu ar dar kitaip“ (LKŽ XI: 42). Beje, velniui pava-
dinti vartojami žodžiai piktasis bei 1 skeltanagis DZ, jau yra skiriami eufemi-
nei leksikai.
Tautosaka, kuri skirstoma į dainuojamaja, pasakojamaja ir smulkiąją, yra
folkloro dalis. Tačiau mįslės, patarlės ir kita žodinė liaudies kūryba DZ, atskirų
sutrumpinimų neturi. BZ pažymos d. būtų galima atsisakyti, o liaudies dainų
žodžius ar sakinius žymėti sutrumpinimu flk.
3. Emocinei-ekspresinei leksikai DŽ, žymėti vartojami sutrumpinimai euf.,
fam., iron., juok., malon., menk., mzb., niek., vulg. Pirmiausia aptarsime pastarąja pazy-
ma apibūdinamus žodžius.
3.1. Pažyma vulg. yra pažymėti 5 žodžiai. Tai idiotas, -ė 2. vulg. „kvailys“; papas
vulg. 1. „krūtis“; 2. „spenys“; 3. ,,zindukas®; rūpūžė 2. vulg. „nenaudėlis, bjaury-
bė“; rupūžynė 2. vulg. „bjaurus dalykas“ ir rupūžiūoti vulg. 1. „rupūže vadinti,
keikti“; 2. „kėblinti (ppr. kur nereikia)“.
Palyginkime, kaip šie žodžiai stilistiškai vertinami kituose šaltiniuose.
2 lentelė
DZ; laikomi vulgarybėmis Stilistinis apibūdinimas
DZ, LKZ SZ
idiotas, -¢ 2. „kvailys“ be pazymos be pazymos be pazymos
papas šnek. be pažymos >
rūpūžė 2. „nenaudėlis, vulg. (keikiant) —
bjaurybė“
rupūžynė 2. „bjaurus dalykas“ - niek. —
rupūžiūoti šnek. niek. —
164
Vulgariaja leksika yra laikomi šiurkštūs, stačiokiški žodžiai ir posakiai, var-
tojami lyties organams bei fiziologiniams procesams ir pan. pavadinti. Plačiąja
prasme vulgarizmams priskirtini šiurkštesni, niekinamosios reikšmės žodžiai,
pvz., vietoj žodžio burna — žabtai, vietoj tuščiai kalbėti — pliauksti, pliurpti, taūkšti,
taūzyti, zaūnyti ir pan. (LKE: 713). Nurodytomis reikšmėmis žodžiai pliaūkšti,
pliurpti, taūkšti, taūzyti DZ, laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, zainyti apibu-
dinamas pažyma menk., O Žūbtai turi sutrumpinimą niek.
DZ, sutrumpinimu vulg. pažymėti zodziai bei atitinkamos reikšmės, išskyrus
žodį papas, priklauso plačiau suprantamos vulgariosios leksikos sluoksniui. Ta-
čiau neaišku, kodėl nenaudėliui pavadinti vartojami, pavyzdžiui, gyvatė, šūnsnu-
kis tame pačiame žodyne turi pažymą niek., vėlnias laikomas šnekamosios kalbos
žodžiu, t. y. vulgariajai leksikai šie žodžiai nepriskiriami.
VDU tekstyne, kuris atspindi autentišką rašytinę lietuvių kalbą, galime rasti
nemažai žodžių, turinčių šaknis miž-, pap-, šik-, šūd- ir kt. BŽ turėtų apsispręsti:
toliau ignoruoti šį leksikos sluoksnį ar (plg. Oxford'o, Petit Robert'o, Thėsau-
rus Larousse'o ir kt. žodynus) jį pateikti.
3.2. Keiksmams, keiksmų žodžiams nurodyti DŽ, yra pavartoti apibūdini-
mai’: |
1. „keiksmo žodis“, pvz., perkūnas 3.;
2. „keiksmas“, pvz., Kad tu ~stum! (keiksmas) (antraštinis žodis; toliau —
až) — išpūsti 1.), O kad tu ~égtum! (keiksmas) (az — prasmegti), Kad tave kur ~ai!
(keiksmas) (až — vilkas);
3. „toks keiksmas““, pvz., Kad tu ~tum! (toks keiksmas) (až — nusprogti 2.),
Kad tu ~stum! (toks keiksmas) (az — pasiusti 2.), Kad tave p~! (toks keiksmas)
(az — plynė 2.);
4. „keikiant“, pvz., cemerys 2. „kipšas, velnias (keikiant)®;
5. „ir keikiant®, pvz., žaltys 2. „gudrus, suktas žmogus (ir keikiant)";
6. „keikiantis““, pvz., dieglys 2. „galas, velnias (keikiantis)®;
7. „švelnus keiksmas®, pvz., Galas Zino (švelnus keiksmas, sakomas abejo-
jant, nežinant ko) (az — galas), Kad tave zuikiai subadyty! ( švelnus keiksmas)
(az — zuikis, -ė 1.) ir kt.
Pateikti pavyzdžiai rodo šios leksikos žymėjimo įvairovę. Nera aišku, kuo
motyvuotinas vienų posakių laikymas keiksmais, plg. Galas žino (az — galas) ir
pan., o kitų, plg., Eik po galais! (až — galas), nelaikymas ir pan.
Keiksmams, keiksmo žodžiams nurodyti BŽ reikėtų sistemingai po žodžio
ar jo reikšmės konkretaus pavyzdžio pateikti prierašą (keiksmas).
3.3. Kaip minėta, dalis emocinės-ekspresinės leksikos DŽ, yra žymima su-
trumpinimu šnek., dalis pateikiama kaip stilistiškai neutrali. Nekonotatyviais lai-
® Išvardyti apibūdinimai nereiškia, jog DŽ, nėra vartojama ir kitokių keiksmų ar keiksmo
žodžių pateikimo būdų.
165
komi blevyzga 1. „nepadori kalba, pliauškimas“; 2. „kas blevyzgoja“; blevyzgoti
„nepadoriai kalbėti, taukšti, pliaukšti“; čiaūškalas 1. „tuščia kalba, plepalai, nie-
kai“; 2. „kas daug šneka, plepa, čiauška“; čiauškalius, -ė „kas daug šneka, čiauš-
kalas“: čirškėlė „kas čirškia, barasi“; dabišius, -ė „kas mėgsta puoštis, dabintis,
grazintis, puošeiva“; galvažudys, -ė „Žmogaus užmušėjas, žudikas“; kėkšė „ištvir-
kusi moteris, paleistuvė“; lapė 2. „gudrus, suktas, mokantis pataikauti žmogus“;
malkis, -ė „kvailys, žioplys, neišmanėlis“; paleist(a)burnis, -ė „kas negražiai šne-
ka, blevyzgoja“; paleist(a)liežūvis, -¢ „kas niekus šneka, tauškia“; paleistūvis, -ė
„pasileidėlis, ištvirkėlis“ ir pan. Nemaža dalis šios leksikos DZ, LKZ ir SZ taip
pat laikoma stilistiškai neutralia.
Reikia pasakyti, kad neretai tam tikros priesagos, galūnės, priešdėliai gali
suteikti žodžiams neigiamą reikšmę. Apie 200 daiktavardžių, priesagos +-ėlis, -ė
vedinių, Dž, yra laikomi stilistiškai neutraliais. Pvz.: apdribėlis, -ė „kas apdri-
bęs, nevikrus“; apsigimėlis, -ė „kas iš prigimties yra su fizinėmis ar psichinėmis
ydomis“; išdvėsėlis, -ė „išdvasa, dvasna, nuodvasa“; išglėbėlis, -ė „kas išglebęs,
ištižęs“ ir kt. „Priesagos -ėlis, -ė veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai
paprastai žymi asmenis ir turi menkinamąją reikšmę [...]“ (DLKG: 105). Kele-
tas šios priesagos. darinių neigiamo atspalvio neturi, plg.: numirėlis, -ė „numiręs
žmogus“, nusikaltėlis, -ė „kas nusikaltęs“, pabėgėlis, -ė „kas pabėgęs, palikęs
savo vietą, kraštą“ ir kt.
Didžioji dalis daiktavardžių, padarytų su priesagomis -alas, -alius, -eklis, -ena,
-yné, -la, -lys, -na, -ūnas ir kt., žyminčių veiksmų pavadinimus ar asmenis, turi
menkinamąją reikšmę (DLKG: 106-111). Pažiūrėkime, kaip šių priesagų vedi-
niai apibūdinami DZ, Pvz.: giedalas „prastas giedojimas“; taiskalas šnek 1. „niekų
kalba, plepalas®; 2. kas niekus tauškia, plepys“; karkalius, -e „kas karkia; kas
kvėpuodamas karkia“; Zabalius, -ė „kas neprimato, aklys, spangys“; murmėklis,
-ė 1. „kas murma, neaiškiai, greitai kalba“; 2. šnek. „kas reiškia nepasitenkini-
mą, kalba prieš“; stenėklis, -ė 1. „kas stena, dejuoja“; 2. šnek. „kas neaiškiai taria
žodžius“; dūsena „kas turi dusulį, dusna“; čirškynė 2. „kas čirškia, rėkia, reks-
nys“ ir kt. Kaip matome, dalis šių vedinių laikomi nekonotatyviais, pvz.: čirškynė
2.: dūsena, kita dalis apibūdinami funkciniu atžvilgiu, pvz.: murmėklis, -¢ 2.;
taūškalas, tačiau menkinamosios reikšmės nėra nurodytos.
DLKG (112-113) teigiama, jog galūnių -a(-ia) ir kt. vediniai menkinamai
žymi asmenis ir yra bendrosios giminės daiktavardžiai. Tačiau dilba 1. „kas žiūri
padilbomis, iš paniūrų, paniurėlis“; 2. „didelis, nevikrus, nerangus žmogus“ Ir
kt. galūnių vediniai DŽ, laikomi stilistiškai neutraliais.
Tam tikrą stilistinį atspalvį žodžiui neretai gali suteikti priešdėliai, pvz., nu-
kalbėti 1. „kvailai pasakyti“ (jokių stilistinių pažymų DZ, neturi) ir pan.
3.4. Sutrumpinimu nick. pažymėti 99 žodžiai. Pvz.: atėjūnas, -ė nick. „negei-
dziamas atsikélelis, atsibastelis™ (atsibastélis, -ė „kas atsibastes” — be pažymos);
avigalvis, -ė niek. ,uzuomarsa, žioplys, pusgalvis“; iSgama niek. „išsigimėlis, dege-
neratas“; iSpera 2. nick. „niekam tikęs padaras“; kaitalyné 2. niek. ,kaitaliojima-
166
sis“; marmiizé niek. „veidas, burna“ (snūkis analogiška reikšme turi pažymą
menk.); migis 3. niek. „suversta lova; sujauktas, nešvarus patalas“; padlaižiauti
niek. „būti padlaižiu“; padlaižys, -ė niek. „pataikūnas“, tačiau palaižūnas, -ė „pa-
taikūnas, šunuodegis“ turi pažymą menk. (žodžio padlaiZiinas, -ė DZ, nepatei-
kia). Niekinamagja reikšme žymimi žodžiai pakalikas, -ė niek. „pataikūnas“ (pa-
taikūnas, -ė „kas pataikauja, stengiasi įsiteikti“ laikomas stilistiškai neutraliu);
plėrza niek. „sudribęs, nevikrus žmogus“, tačiau analogiška reikšme žodžiai
dribšas, -ė, drimba apibūdinami sutrumpinimu menk., 0 sudribėlis, -ė laikomas
nekonotatyviu. Akivaizdi painiava. Nejaugi marmūzė turi stipresnį neigiamą laips-
nį palyginti su žodžiu snūkis? Kuo motyvuoti žodžių plėrza ir sudribėlis, -ė skir-
tingą žymėjimą?
3-ioje lentelėje galima palyginti, kaip DZ, niekinamai apibudinama leksika
vertina kiti šaltiniai.
3 lentelė
DF, žymimi pažyma niek. Stilistinis apibūdinimas
DZ, LKZ SZ
avigalvis, -¢ niek. niek. šnek.
išgama be pažymos be pažymos be pažymos
marmūzė niek. niek. niek.
pakalikas, -ė menk. menk. niek.
plėrza niek. menk. tarm., menk.
3.5. Įvairuojantį stilistinį vertinimą rodo ir menkinamai apibūdinami žodžiai,
kurių yra 496. Pvz.: apūkėlis, -ė 2. menk. „kas nepastabus“ (tačiau 1. „kas nepri-
mato“ — be pažymos); baltarankis, -ė 2. menk. „kas nedirba, vengia fizinio dar-
bo“; bliauti 2. menk. „garsiai verkti“, 3. menk. „negražiai dainuoti“ (Zliumbti „bal-
su verkti“ turi pažymą šnek.); cypyné 2. menk. „kas cypauja, klykauja“, tačiau
cyplys, -ė „kas vis cypia, verkia, spieglys“ laikomas stilistiškai neutraliu. Menki-
namaja reikšme DZ, apibūdinami zodziai dribsas, -¢ menk. „kas sudribes, neran-
gus“; drimba ta pačia reikšme; gvéra menk. „kas iSgveres, vėpla“, tačiau gvérauti
niek. 1. ,,zioplinéti, žiopsoti“ (ir kitos reikšmės); gvérinti nick. „eiti kaip gvérai,
zioplinti“ turi sutrumpinimą niek., O isgverélis, -¢ 1. „kas išgveręs, iškleręs“;
2. „ištižėlis, apsileidėlis“ — be pažymos.
Menkinamai apibūdinami žodžiai karštakošis, -ė menk. „karšto būdo žmogus,
karštuolis“; kvaiša menk. „vėpla, žiopla“; kvaišys, -ė analogiška reikšme ir kt.,
tačiau kvaišas, -a „kvailas, žioplas“ DŽ, pateikiamas be pažymos.
167
Cholėrikas, -ė 2. menk. „karštakošis, pasiutėlis“; flegmatikas, -ė 2. menk. „nepa-
slinkšis, kelmas, mėmė, aušena“" žymimi sutrumpinimu menk., melancholikas,
-ė 3. „viskam jautrus, lėtas ir liūdnas, prislėgtas, sielvartingas, rūškanas žmo-
gus“ — be pažymos, o sangvinikas, -ė 2. šnek. „linksmuolis, šaunuolis, atlapašir-
dis“ laikomas šnekamosios kalbos žodžiu.
Palyginkime menkinamosios leksikos stilistinį apibūdinimą kituose šaltiniuose.
4 lentelė
. listinis apibūdini
DŽ4 žymimi pažymaumtienk Stilistinis apibūdinimas
DZ, LKZ SZ
baltarankis, -ė 2. „kas nedirba, menk. menk. šnek.
vengia fizinio darbo“
bliauti 2. „garsiai verkti“ niek. niek. niek.
drimba menk. be pažymos menk.
karštakošis, -ė menk. niek. niek.
snūkis 3. „burna, veidas“ vulg. menk. niek.
3-10je ir 4-oje lentelėse pateikti pavyzdžiai rodo, kad menkinamojo ir nieki-
namojo atspalvių žymėjimas eklektiškas.
Kyla klausimas, ar asmuo, pavadintas pašlemėku (DZ, turi pažymą menk.),
turėtų įsižeisti mažiau, negu pavadintas gyvate (turi pažymą niek.)? Ar žodžiai
gvėrauti, marmiizé, žymimi sutrumpinimu niek., yra didesnio niekinimo laipsnio
negu žodžiai gvėra, snūkis, turintys pažymą menk. ir pan.
Apie pažymų menk. ir niek. vartojimą be aiškesnių kriterijų yra rašę bei šių at-
spalvių tikslaus vertinimo sunkumus nurodę J. Paulauskas (1974: 46-47), K. Vo-
sylytė (1995: 184) ir kt. Nenuoseklumų išvengti būtų galima atsisakant pažymos
niek., 0 menkinamąjį bei niekinamajj atspalvį turinčius žodžius ir jų reikšmes zy-
mėti universalesne pažyma menk. Žodžius, turinčius labai stiprų niekinimo laips-
ni, BZ būtų galima žymėti pažyma vulg., pvz., šliūndra vulę. „pasileidėlė, ištvirkėlė“
(DŽ, šis žodis žymimas niekinamaja reikšme).
3.6. Ironybės, kurių pateikiama 13, žymimos sutrumpinimu iron., pvz., aris-
tokratas, -ė 2. iron. „kas šalinasi paprastų žmonių“; devyndarbis, -ė iron. „kas turi,
dirba daug darbų“; galvėčius 2. iron. „neišmanėlis“; grietinėlė 2. iron. „rinktiniai
žmonės“; mokslinčius 2. iron. „kas dedasi daug mokantis“; 2 nauda iron. „geras,
" Reikšmes reikėtų aiškinti neutraliais žodžiais.
168
pagirtinas žmogus“, beje, pastarasis DZ, dar pažymėtas sutrumpinimais vak., dz.
Ironybėmis DZ, laikomi žodžiai preiksas 3. iron. „meilužis“ (beje, iš LKŽ nurodo-
mų šaltinių matyti, kad pastarasis žodis yra žemaitybė); tūzas 2. iron. „įtakingas,
gerą vietą užimantis žmogus“;
vadčiva iron. „menkas vadas“ ir pan.
5 lentelė
Stilistinis apibūdinimas
DZ; laikomi ironybėmis
DZ, LKZ SZ
galvočius 2. „neišmanėlis“ iron. iron. —
mokslinčius 2. „kas dedasi iron. iron. =
daug mokantis“
preiksas 2. „meilužis“ iron. menk. tarm., niek.
tūzas 2. „įtakingas, gerą iron. be pažymos >
vietą užimantis žmogus“
vadéiva iron. menk. iron.
Kalbant apie ironybes, reikėtų atkreipti dėmesį į konteksto, situacijos reiks-
mingumą. Beje, tai pasakytina apie visą emocinę-ekspresinę leksiką, išskyrus
eufemizmus. Pavyzdžiui, ironijos gaidą juntame pavartodami deminutyvus „tė-
veliai“, „vaikeliai“ pasakyme Kokie tėveliai, tokie ir vaikeliai.
Stilistinės žodžio charakteristikos įvairavimą žodynuose akivaizdžiai rodo 6-
oji lentelė.
6 lentelė
J. Pikčilingio laikomi Jų žymėjimas
ironiškais žodžiai DZ, DZ, LKZ SZ
bliauti 2. „verkti“ menk. niek. niek. niek.
makaūlė „galva“ menk. menk. menk. menk.
pakaraila „didelis,
aukštas, sudžiūvęs šnek. ryt. be pažymos tarm., niek.
žmogus“
veizolai „akys“ žem., menk. žem., menk. menk. tarm., menk.
Negalima sakyti, jog žodžiai bliauti, veizolai ir kt. nurodytomis reikšmėmis
nėra pajuokiantys, pašiepiantys ar kandūs, tačiau ironiškumą stelbia labiau
išryškėjęs menkinamasis laipsnis.
169
Kartais žodžiui ironišką atspalvį gali suteikti tam tikros priesagos. J. Pikčilingis
tokiomis laiko priesagas -(i)ūkštis, -eiva ir kt. (Pikčilingis 1975: 301). DLKG
§158; 8257; 8294 kalbama apie minėtų priesagų teikiamą menkinamosios
reikšmės atspalvį. Pažiūrėkime, kaip kai kurie šių priesagų vediniai pateikiami
DŽ, ir kituose šaltiniuose.
7 lentelė
Foti ck ilistinis apibūdinimas
Antrastinis zodis, Stilisti pibudini
jo reikšmė DZ; DZ, LKZ SZ
vaikiikstis „vaikas“ be pazymos menk. šnek. =
varliūkštis, -ė „mažas vaikas,
IT menk. menk. menk. —
išdykėlis
velniūkštis 2. „išdykėlis, x < ”
5 Jam šnek. šnek. be pažymos -
padauza, neklauzada
graZéiva „puošeiva, puošnius, be pažymos be pažymos be pažymos | menk.
dabita“
gudréiva „gudruolis“ menk. menk. be pažymos iron.
karéiva „nevykėlis karys“ menk. menk. iron. niek.
narséiva „narsuolis“ menk. be pažymos be pažymos menk.
rimtéiva „kas dedasi rimtas, benažymos werk bE BN O8
per daug rimtas žmogus“ pažym pagymor
stiléiva „kas perdėtai
madingai rengiasi ar puošiasi, menk. menk. menk. menk.
gražeiva, dabita“
švarčiva „kas perdėtai _
ta tr ogy menk. - be pazymos —
švarina, švarinasi
Akivaizdu, jog ir šios leksikos žymėjimas yra prieštaringas. Vis dėlto priesa-
gos -eiva vediniuose intensyviau juntamas ne menkinamasis ar niekinamasis,
bet ironijos atspalvis, ir šie vediniai BŽ turėtų būti žymimi sutrumpinimu iron.
Pateikiant BŽ frazeologizmus, patarles ir pan., reikėtų nurodyti fakultatyvų
emocinį-ekspresinį atspalvį. DŽ, šios pažymos vartojamos nesistemingai. Pvz.,
sutrumpinimu iron. DZ, pažymėti šie posakiai iš tautosakos: Atidavė vištas lapei
ganyti (iron.) (až — idiot 2.); Gausi iš ~o avižų (iron. nieko negausi) (az — žąsi-
nas); Numynė žvirblis ~ai koją (iron.) (až — pelėda 1.); Sutinka kaip šuo su kate
(iron.) (až — sutikti 6.); Tiūika kaip šuniui penkta koja (iron. visai netinka) (až — tikti
1.) ir pan. Beje, pažyma flk. nepateikiama. Pažyma iron. yra apibūdinti frazeolo-
gizmai Ožį vesti parduoti (iron. eiti išpažinties) (až — ožys); Didelė v—! (iron. men-
kysta) (az — vieta) ir pan.
170
3.7. Sutrumpinima juok. turinčių žodžių tėra 11, pvz., dzirinti šnek. 2. juok. „pras-
tai griežti“; gudrocius, -ė juok. „gudruolis“ (ar realiai vartojama ši moteriškosios
giminės forma?); išdėlis 2. juok. „paskutinis vaikas šeimoje, pagrandukas“; kiaūlia-
risčia juok. „lengva (kiaulės) risčia, ristele“; lašiniai 2. juok. „kūno riebalai“; pyragi-
nė 2. juok. „kvėpuojamoji gerklė“; smegeninė 2. juok. „galva“; tupykla 2. juok. „iš-
vietė“; varlė 3. juok. „mažas vaikas“; 2 vienstypis, -ė juok. „viengungis“ ir pan.
8-oje lentelėje lyginama, kaip pažyma juok. apibūdinami žodžiai žymimi ki-
tuose žodynuose.
8 lentelė
DZ; žymimi pažyma juok Stilistinis apibūdinimas
DZ, LKZ SZ
gudrocius be pazymos be pazymos iron.
kiaaliariscia juok. be pazymos —
lašiniai 2. „kūno riebalai“ juok. juok., menk. —
smegeninė 2. „galva“ juok. juok. menk.
tupykla 2. „išvietė“ šnek. šnek. -
Aptariant pažyma juok. apibūdinamą leksiką (iš dalies tai aktualu ir sutrum-
pinimu iron. pažymėtiems žodžiams), iškyla laikinai įgytos ekspresinės reikšmės
pateikimo arba nepateikimo žodyne problema, t. y., ar verta nurodyti laikiną,
kontekstinę žodžių konotacija? Pailiustruokime žodžio gudročius ekspresinio
atspalvio kitimą paprastu pavyzdžiu. Juokais gudročiumi pavadinamas asmuo,
bandantis „išsisukti“ iš jam nepatogios padėties. Tačiau pasakyme Atsirado, ma-
tai, gudročius ryškesnė ironijos, pašiepimo gaida. Beje, SŽ šis žodis turi pažymą
iron. (Žr. 8 lentelę). Palyginkime, kaip DZ. „apibūdinamas galvocius: 1. „galvotas,
išmintingas zmogus, išminčius“; 2. iron. „neišmanėlis“. Kyla klausimas, ar BŽ
nereikėtų žodžių galvadius „galvotas, išmintingas žmogus“, gudrėčius „gudrus,
sumanus žmogus“ ir pan. pateikti tik šias nurodytas reikšmes ir laikyti juos šne-
kamosios kalbos žodžiais.
Prastam grojimui pavadinti, be minėto dzirinti, vartojama ir daugiau veiks-
mažodžių. Vieni jų DZ, minėta reikšme laikomi neutraliais, pvz.: čirėnti, ¢irpin-
ti, čirpti, kiti laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, pvz.: kliūnkinti ir pan. Žo-
džių birbinti 1. „birbynę pūsti, dūduoti“; birbti 1. „birbyne dūduoti“ apibrėži-
muose būtina įterpti žodį „prastai“; beje, jie DŽ, laikomi nekonotatyviais.
Pažyma juok. DŽ, „yra pažymėti kai kurie frazeologiniai junginiai, pvz., Ne iš
tos ~os (juok. sakoma kalbančiam ne į tema) (až — opera); Ožio pienas (juok.
171
degtinė) (az — ožys); Į ~y bažnyčią važiuoti (juok. mirti) (az — šarka); ~y bažnyčia
(juok. kapinės) (až — — šarka) ir pan. Šį sutrumpinimą galėtų turėti švelniu keiks-
mu DZ, laikomas jau minėtas pasakymas Kad tave ~iai subadyty! (az — — zuikis),
taip pat A kad tave vabalas; Lįsk vabalui į blauzdą (LKZ XVII: 764) ir pan.
Pastarųjų DŽ, nepateikia.
Pažyma juok. BŽ galėtų būti žymimi nepiktai, maloniai juokaujant sakomi
žodžiai ar posakiai, norint pralinksminti adresatą.
3.8. Sutrumpinimą fam. turi 9 žodžiai. Tai bamblinéti fam. „vaikštinėti“ (ppr.
apie mažą vaiką); bamblys 6. fam. „mažas, storas, kartais ir išdykęs vaikas; že-
mas, storas žmogus“; bambus, -i fam. „dažnai ir įkyriai priekaištaujantis, reiš-
kiantis nepasitenkinimą“; boba 2. šnek. fam. „Žmona, pati“; 2 burbulis, -ė 2. fam.
„storulis, apskritaveidis“; mécia ryt. fam. „motina“; sénis, -ė 3. tarm. fam. „Vyras,
žmona“; susiburkūoti fam. „meiliai kalbantis susimylėti“; susičiulbėti fam. „mei-
liai susikalbėti, susitarti“.
Palyginkime šių žodžių stilistinį apibūdinimą kituose žodynuose.
9 lentelė
i Stilistinis apibūdinimas
DZ; laikomi familiarybėmis
DZ, LKZ SZ
bamblinéti fam. be pazymos -
bamblys 6. „mažas, storas,
kartais ir išdykęs vaikas; fam. be pažymos šnek.
žemas, storas žmogus“
bambas, -i — be pažymos menk.
boba 2. „žmona, pati“ šnek. šnek. menk.
2 burbūlis, -e 2. „storulis, fam. be pažymos —
apskritaveidis“
mėčia be pažymos, ta- be pažymos, ta- be pažymos, ta-
čiau yra prierašas: čiau yra prierašas: čiau yra prierašas:
(šiurkščiau, (su mažesne pa- (šiurkščiau
be pagarbos garba tariant) kalbant)
tariant)
sėnis, -ė 3. „vyras, žmona“ šnek., juok. juok. senė — menk.
senis — šnek.,
iron.
susiburkūoti fam. be pažymos —
susičiulbėti fam. be pažymos be pažymos
172
Akivaizdu, kad DZ, familiaria laikomoje leksikoje ryškus stilistinių spalvų
skirtumas, plg. susiburkūoti ~ boba, susičiulbėti — mėčia, burbūlis — sénis ir pan.
Beje, nepriešdėliniai burkūoti, čiulbėti, taip pat analogiška reikšme ulbėti, DZ,
laikomi stilistiškai neutraliais. Žodžių bambūs, -i; boba; mécia; sénis, -ė nurody-
tose reikšmėse dominuoja nepagarbus, šiurkštus, įžeidžiantis vertinimas, bū-
dingas menkinamajai leksikai.
Galima dar palyginti, kokius žodžius familiariais laiko kiti autoriai, pvz.,
sutuoktiniams pavadinti vartojamus boba, pati, pats — J. Pikčilingis (1975:
12-13); mama, tėvas ta pačia reikšme — K. Vosylytė (1995: 185); kai kuriuos
priesagos -okas vedinius ir konkrečiai žodį klasiokas — K. Zuperka (1983: 14)
ir pan. BŽ šie sutuoktiniams pavadinti (išskyrus boba) ir kiti panašios reikš-
més žodžiai galėtų būti žymimi pažyma šnek., juo labiau kad neretai šnekamo-
sios kalbos leksikai būdingas familiarus atspalvis. Taigi pažymos fam. būtų ga-
lima atsisakyti.
3.9. Eufemiškai konotuotos leksikos sluoksnį DZ; sudaro 11 žodžių. Tai daik-
tavardziai nelabasis euf. „velnias“; pamatinė eu. „rupūžė“; piktasis eut. „velnias,
nelabasis“; piktoji euf. „gyvatė“; 1 skeltanagis euf. „velnias“; šnypštėlė euf. „gyva-
tė“. Pažymą euf. turi veiksmažodžiai 1 čiūrinti šnek. 2. euf. „Šlapintis“; nusilenigvin-
ti 2. euf. „gamtos reikalą atlikti“; nusišlapinti euf. „išleisti šlapimą“ ir ta pačia
reikšme šlapintis; tūštintis euf. „atlikti gamtos reikalą“.
Pažiūrėkime, kaip DZ, eufemizmais laikomus žodžius stilistiškai vertina kiti
šaltiniai.
10 lentelė
i Stilistinis apibūdinimas
DZ; laikomi eufemizmais
DZ, LKZ SZ
1 čiūrinti 2. „šlapintis“ šnek. be pažymos -
nusilenigvinti 2. „gamtos cuf. be pazymos —
reikalą atlikti“
nusišlapinti be pažymos be pažymos —
šlapintis be pažymos be pažymos —
tūštintis be pažymos euf. —
Vienuose žodynuose ši leksika apibūdinama funkciniu atžvilgiu, kituose —
emociniu, trečiuose laikoma stilistiškai neutralia.
Žodžių nusišlapinti, šlapintis, tūštintis laikymas eufemizmais nurodytomis reikš-
mėmis yra abejotinas.
173
Eufeminei leksikai galėtų būti priskirtini šie velnio pavadinimai: kipšas,
pikčius, pinčiūkas (DZ, laikomi šnekamosios kalbos žodžiais), ragiotasis, ra-
guotis (Žr. šio straipsnio 2.2. dalį) ir pan.
Mirčiai pavadinti vartojami eufemizmai galas, giltinė (DŽ, laikomi nekono-
tatyviais); paskutiniėji (turi pažymą šnek.) ir pan. BŽ jie galėtų turėti pažymą euf.
Be sinonimijos, eufeminei leksikai priskirtini ir frazeologiniai junginiai. Kai
nenorima ištarti žodžio mirti, sakoma Akis užmerkti (až — akis); Galvą padėti
(paguldyti, pakloti) (až — galva); Valandos suskaitytos (až — valanda) ir pan. Šių
eufeminių frazeologizmų konotacija DZ, nenurodyta.
3.10. Deminutyviniams žodžiams žymėti vartojami sutrumpinimai malon. Ir
mžb. „Didelė dalis lietuvių kalbos deminutyvų išreiškia objektyvų daiktų dydį
(dažniausiai jų mažumą) ir bent kiek ryškesnio ekspresyvumo bei emocionalu-
mo atspalvio neturi“ (DLKG: 87). Taigi sutrumpinimu mžb. DZ, pazymeta lek-
sika šiame straipsnyje neaptariama. i
Malonumo reikšme pažymėti 27 daiktavardžiai. Pvz.: bernėlis malon. „jaunas,
nevedęs vyras, vaikinas“ ir analogiška reikšme bernytis; mama malon. „motina“;
2 mažutėlis, -ė malon. „mažas vaikas“; purnpuras 3. malon. „mažas vaikas“; pupulis,
-ė malon. „mažutėlis“; puputis, -ė malon. „mažutis, pupulis“; paté malon. „višta ar
kitas paukštis (ppr. vaikų kalboje)“; sėsė malon. „sesuo“; tété malon. „tėvas“; tėtis
malon. „tėvas“ ir kt.
Palyginkime pažyma malon. apibūdinamų žodžių žymėjimą kituose šaltiniuose.
11 lentelė
i Stilistinis apibūdinimas
DZ; laikomi maloniniais
DZ; LKZ SZ
mama malon., šnek. malon., vaik.
prierašas (vaikui) | prierašas (vaikui)
2 mazutélis, -ė be pazymos — fam.
pumpuras 3. „mažas fam. malon. —
vaikas“
pupūlis, -e šnek., malon. malon. fam.
pupūtis, -ė šnek., malon. malon. —
pūtė šnek., malon. malon. vaik.
sėsė be pažymos be pažymos be pažymos
tėtė fam. fam. fam.
tėtis fam. fam. fam.
174
Paprastai maloniniai žodžiai yra tam tikrų priesagų vediniai. DŽ, malonine
reikšme apibūdinami nepriesaginiai Žodžiai mama, pūtė, tėtė, tėtis bei ne demi-
nutyvinės priesagos vedinys pumpuras. DZ, LKZ ir SZ tété ir tėtis laikomi fami-
liariais, tačiau analogiška reikšme mama, sésé familiarios leksikos sluoksniui
nepriskiriami. BZ minėti žodžiai, išskyrus pumpuras, galėtų turėti pažymą šnek.
Beje, ar ne dažniau mažas vaikas yra vadinamas pipiru, tačiau pastarąja reikš-
me šio žodžio DZ, nepateikia. Vaikų kalbos žodžiai kūzė, kuzis (Zr. šio straipsnio
2.1. dalį) ir kt. sutrumpinimu malon. nepazymeti, tačiau pūtė jau apibūdinamas
malonine reikšme. Žodis 2 mažutėlis, -ė turi pažymą malon., tačiau 2 mažylis, -e;
2 mažytis, -ė; 2 mažiūlis, -ė DZ, laikomi stilistiškai neutraliais, nors visu definici-
jos skamba vienodai ,,mazas vaikas“. Jeigu DZ, iSvardytieji zodziai pateikiami
be pazymu, nes stilistinis apibudinimas yra parodytas reikšmės apibrėžime, ta-
da nereikėtų sutrumpinimu malon. žymėti žodžio 2 mažutėlis, -¢. Mažam vaikui
pavadinti vartojami minėti žodžiai turi ir malonumo, ir mažumo reikšmes. Be-
je, tai pasakytina ir apie žodį sesėlė 1. mžb. malon. sesė. Tokių pavyzdžių galima
pateikti ir daugiau.
BŽ apibūdinant deminutyvinius daiktavardžius, sutrumpinimų malon. ir mžb.
būtų galima atsisakyti, 0 vietoj jų vartoti pažymą dem.
3.11. Svarstytinas vaizdingosios leksikos pateikimas. DŽ, jai žymėti kartais
vartojama pažyma šnek., pvz., bindzinėti šnek. „vaikštinėti be darbo“; bindzinti
šnek. „pamažu, tingiai eiti, timpinti“; 1 kirsti 8. šnek. „smarkiai ką daryti (eiti,
valgyti, griežti, šokti, lyti ir kt.)“; mduti 4. šnek. „greitai bėgti, važiuoti“; šauti 3.
šnek. „Smarkiai eiti, bėgti, skristi“ ir pan. Kartais vaizdingieji žodžiai laikomi
stilistiškai neutraliais, pvz.: čiuožti 2. „eiti, važiuoti“; dūmti 6. „greitai eiti, bėgti,
važiuoti“; rūkti 5. „greitai bėgti“ ir pan.
Palyginkime vaizdingosios leksikos apibūdinimą kituose šaltiniuose.
12 lentelė
Stilistinis apibūdinimas
Vaizdingieji žodžiai
DZ; LKZ SZ
bindzinéti šnek. be pažymos šnek.
biūdzinti šnek. be pažymos menk.
čiuožti 2. „eiti, važiuoti“ be pažymos be pažymos —
dumti 6. „greitai eiti, bėgti, be pažymos be pažymos šnek.
važiuoti“
rūkti 5. „greitai bėgti“ be pažymos šnek. šnek.
šauti 3. „smarkiai eiti, bėgti, be pažymos be pažymos šnek.
skristi“
Akivaizdu, kad išvardytieji žodžiai yra konotatyvūs. Visi žodžiai ar jų reikš-
mės, nepriklausantys neutraliajam leksikos sluoksniui, turėtų būti apibūdinami
tam tikromis stilistinėmis pažymomis (Paulauskas 1974: 46). Vaizdinės leksi-
kos pateikimo LKŽ problemą yra iškėlusi K. Vosylytė (1995: 185). Sutrumpi-
nimą vaizd. Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių žodynėlyje vartojo
K. Pakalka (1995: 205-216).
Pažyma šnek. vartojama funkcinei konotacijai žymėti. Vaizdingoji leksika yra
emocinės-ekspresinės leksikos atmaina (Pikčilingis 1975: 53). Vadinasi, vaiz-
dingieji žodžiai sutrumpinimu šnek. BŽ neturėtų būti žymimi. Vienas iš galimų
šios leksikos pateikimo variantų būtų sutrumpinimo vaizd. vartojimas. Bet ar
verta įvesti šią pažymą?
4. Nekartojant to, kas buvo kalbėta apie konkrečius leksikos sluoksnius, pa-
sakytina:
— BŽ turėtų sumažėti emocinės-ekspresinės, ypač menkinamosios, leksikos
kiekis (ir pažymėtos tam tikrais sutrumpinimais, ir laikomos Dž: , nekonotatyvia);
— daugelio žodžių, realiai turinčių ekspresinj atspalvį ir teiktinų BZ, stilisti-
nis apibūdinimas, palyginti su DZ, turėtų keistis;
— BŽ įvade stilistinės pažymos turėtų būti aiškinamos informatyviai, t. y.
apibrėžiamos ne vienu žodžiu, taip pat galėtų būti pateikiama pavyzdžių: menk. —
menkinamosios reikšmės žodžiai ar posakiai, vartojami norint žmogų, daiktą ar
reiškinį sumenkinti, paniekinti, pvz., gremeézdas ir pan.
— BŽ galėtų būti vartojamos šios stilistinės pažymos:
šnek. — bendrinės šnekamosios kalbos žodis ar posakis, vartojamas buiti-
nėje, neoficialioje kalboje, su adresatu bendraujant laisvai, nesivar-
žant. Šia pažyma apibūdintini žodžiai, kurie neturi emocinio-ekspre-
sinio atspalvio. Pvz.: adata (1) 3. šnek. „injekcija, įtraiška, įšvirkštis“*;
bėgis (2) 4. šnek. „važiuojamosios priemonės pavara“ ir pan.; Šneka-
majai kalbai taip pat priklauso vaikų kalbos žodžiai, kuriuos kartais
vartoja ir suaugusieji. Pvz.: atia jst. šnek. „viso gero“ (atsisveikinant);
flk. — folkloras; šia pažyma žymėtini žodžiai bei posakiai, vartojami žodi-
nėje liaudies kūryboje. Pvz.: 1 nékti (1) 3. flk. „vysti“; 2 svėčias, -ia (4)
flk. „svetimas“ ir pan.
Emocinei-ekspresinei leksikai apibūdinti:
dem. — deminutyvai; šia pažyma apibūdintini žodžiai, žymintys tą patį ar
tos pačios rūšies dalyką, kaip ir pamatiniai žodžiai, tik turintys dar
mažumo ir malonumo reikšmes. Pvz.: mergėlė (2) 1. dem. „jauna ne-
tekėjusi moteris, mergina“; motulé (2) dem. „motina“ ir pan.
* Definicijos pateikiamos iš DZ, bet tai nereiškia, kad BZ jos nesikeis. Beje, gali keistis
reikšmių pateikimo tvarka ir pan.
176
euf.
juok.
iron.
menk.
BZ
DZ(k)
VDU
az
dem.
dz.
euf.
fam.
fik.
iron.
jst.
juok.
malon.
menk.
mžb.
niek.
prk.
— eufemizmai; švelnesni, neutralesni žodžiai ar posakiai, vartojami
vietoj šiurkščių ar nemalonių. Pvz.: nelabasis dkt. euf. „velnias“; akis
užmerkti (euf. mirti) ir pan.
— juokais, maloniai juokaujant sakomi nejzeidziantys zodziai ar po-
sakiai, kurių tikslas adresatą pralinksminti. Pvz.: smegeninė (2) 2. juok.
„galva“; Ne iš tos operos (juok. sakoma kalbančiam ne į temą) ir pan.
— įroniški žodžiai ar posakiai, vartojami reikšme, neretai priešinga
tikrajai, turintys kandumo, pajuokos, pašaipos atspalvį. Pvz.: grie-
tinélé (2) 2.iron. „rinktiniai žmonės“; Gausi iš žąsino avižų (iron. nieko
negausi) ir pan.
— menkinamosios reikšmės žodžiai ar posakiai, vartojami norint Zmo-
gu, daiktą ar reiškinį sumenkinti, paniekinti. Pvz.: gremėzdas (2) menk.
1. „kerėpliškas daiktas, griozdas, gramozdas“, 2. „nevikrus žmogus,
griova“; lakti 2. menk. „gerti, maukti“ ir pan.
— vulgarūs, t. y. šiurkštūs, nešvankūs žodžiai ar posakiai, kurie netin-
ka vartoti kultūringoje aplinkoje; neretai lyties organų, fiziologinių
procesų ir pan. tiesioginiai pavadinimai. Pvz.: papas (2) vulg. 1. „krū-
tis“; šūdas (1) vulg. „išmatos“ ir pan.
— Keiksmams, keiksmo žodžiams nurodyti siūloma po konkretaus
pavyzdžio pateikti prierašą (keiksmas). Pvz.: Kad tu išpustum! (keiks-
mas); Kad tu nusprogtum! (keiksmas) ir pan.
Gauta 1999 05 12
SUTRUMPINIMAI
— Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
— kompiuterinis DZ, variantas
— Vytauto Didžiojo Universiteto tekstynas
— antraštinis žodis
— liaudies dainos žodis, posakis ar sakinys
— deminutyvas
— dzūkų
— eufemizmas
— familiarus
— folkloras
— įroniškas
— jaustukas
— juokais, juokaujant
— maloninis
— menkinamasis
— mažybinis
— niekinamasis
— perkeltine reikšme
177
ryt. — rytų aukštaičių
šnek. — šnekamosios kalbos žodis
tarm. — tarminis
vaik. — vaikų kalbos žodis
vaizd. — vaizdingasis
vak. — vakarų aukštaičių
vulg. — vulgarus
žem. — žemaičių
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
DLKG: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institu-
tas, 1997.
DZ; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros
leidykla, 1954.
DŽ,: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972.
DZ, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.
KTŽ: Gaivenis K, Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990.
LKE: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
LKŽ I-XIX: Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6: Valstybinė politinės ir
mokslinės literatūros leidykla, 1956-1962; 7-9: Mintis, 1966-1973; 10-15: Mokslas,
1976-1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995-1996; 18-19, Vilnius:
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997—1999.
Oxford Advanced Learner's Encyclopedic Dictionary, Oxford University Press, 1995.
Pagrindai 1998: Bendrinės lietuvių kalbos žodyno pagrindai ir principai [rankraštis].
Pakalka K. 1995: Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (Verba Dicendi) žodynėlis. —
Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 205—217.
Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. — Kalbos kultūra
27, 40-49.
Pikčilingis J. 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas.
Robert P. Le petit Robert, Paris: Le Robert, 1990.
SZ: Lyberis A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980.
Thésaurus Larousse, 2¢ édition, Larousse, Paris, 1992.
Vosylytė K. 1995: Stilistinis žodžių apibūdinimas „Lietuvių kalbos žodyne“. — Lietuvių kalbo-
tyros klausimai 35, 180-186.
Zuperka K. 1977: Praktinė stilistika, Vilnius, Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio
mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba.
Župerka K. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, Vilnius: Mokslas.
PROBLEMS OF COLLOQUIAL AND EMOTIONAL-EXPRESSIVE LEXIS
Summary
The paper deals with the problems of stylistic description of the lexis in Dictionary of Modern
Lithuanian (DML) (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Suggestions are also made as to the
presentation of the lexis in the Dictionary of Standard Lithuanian (DSL) (Bendrinés lietuviy kal-
bos Zodynas).
178
In comparison to DML, in the DSL the number of items of the emotional and expressive
lexis, especially those marked with the Label menk. (Eng derogatory), should decrease, a
number of words with an expressive shade should have their stylistic description changed.
There are several suggestions for the improvement of stylistic labelling, namely: in the DSL
the Labels d. (daina; Eng song), fam. (familiarus — Eng familiar, informal), malon. (maloninis —
Eng ameliorative), niek. (niekinamasis — Eng pejorative) should be abandoned; a new Label dem.
(deminutyvas — Eng diminutive) should be introduced, the Label vulg. (vulgarus — Eng vulgar)
should be used only for words referring to physiological processes, sex organs.
179