Šnekamosios kalbos ir emocinės-ekspresinės leksikos apibūdinimo problemos

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Violeta ČERNIUTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ŠNEKAMOSIOS KALBOS IR EMOCINĖS-EKSPRESINĖS LEKSIKOS APIBŪDINIMO PROBLEMOS 1. Stilistiškai neutraliems, neteikiantiems jokios papildomos informacijos, vartojamiems visuose kalbos stiliuose žodžiams priešpriešą sudaro konotuotoji leksika. Ji yra skirstoma į funkcinę ir emocinę-ekspresinę leksiką, informatyvią teigiamų ar neigiamų emocijų atžvilgiu. Funkcinei leksikai, turinčiai konkrečią vartojimo sritį, skirtini šnekamosios kalbos ir knyginį atspalvį turintys žodžiai ar žodžių junginiai1. Svarbu pasakyti, kad žodynuose randamą stilistiškai konotuotos leksikos žymėjimo įvairovę lemia tai, kad labai griežtos stilistinės sistemos kalba nesudaro, be to, lietuvių kalbos stilistinė sistema mažai ištirta (Župerka 1977: 68). Šią problemą yra iškėlęs J. Pikčilingis (1975: 10–11) ir kiti kalbininkai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas šnekamosios kalbos ir emocinės-ekspresinės leksikos pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DŽ3), taip pat svarstoma, kaip ši leksika galėtų būti pateikiama rengiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – BŽ). Pastarojo žodyno rengimo pagrinduose ir principuose teigiama, kad šis leidinys atspindi dabar funkcionuojančią norminę bendrinės kalbos leksiką (Pagrindai 1998). 2. Pažyma šnek. žymima leksika, palyginti su emocine-ekspresine, DŽ3 sudaro gausiausią žodžių grupę. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiuterinį variantą (toliau – DŽ (k)) šių žodžių buvo rasta 25272. Kadangi DŽ3 įvade sutrumpinimo šnek. apibūdinimas yra neinformatyvus – „šnekamosios kalbos žodis“ (DŽ3: XIV), todėl, kokie žodžiai laikomi šnekamosios kalbos leksika, galima matyti iš pateiktų pavyzdžių. Pažymą šnek. turi žodžiai, pvz., gleiža3 šnek. „kas gleizuoja, terlius“; glėizoti4 šnek. „terlenti, teplioti“ bei ta pačia reikšme jo priešdėliniai vediniai apglėizoti, išglėizoti, suglėizoti ir glėža, glėzoti, turintys analogiškas reikšmes, bet terlenti 1 Šio straipsnio autorė remiasi J. Pikčilingio stilistine žodyno diferenciacija. Knyginė leksika ir tarmybės straipsnyje neaptariamos. 2 Visų tam tikromis pažymomis žymimų žodžių skaičius straipsnyje yra pateikiamas pagal DŽ(k). 3 Žodžių atrankos problema straipsnyje neaptariama, tačiau ji aktuali ir spręstina. 4 Kirčiavimo variantai straipsnyje nepateikiami. 160 „terlioti, teršti, tepti“ bei ta pačia reikšme ter̃linti, terlióti, ter̃lyti, terménti ir šių žodžių vartojami priešdėliniai vediniai DŽ₃ laikomi stilistiškai neutraliais. Žodžiai grabála šnek. „nevikrus žmogus“; grabãlius, -ė šnek. „kas grabalioja, nugrubnagis“ pateikiami su pažyma šnek., tačiau grabalinėti „grabineti, čiupinėti“ ir analogiška reikšme grabalióti; grabinėti, grabóti bei jų vartojami priešdėliniai vediniai DŽ₃ laikomi stilistiškai neutraliais. Šnekamosios kalbos atžvilgiu konotuoti žodžiai kliūka šnek. 1. „liesa, menka kumelė“; 2. „apykvailis žmogus, klaikšis“; klūikinti šnek. „be tikslo eiti, žioplinti“; klūikis, -ė šnek. „kluika, klaikšis“ bei ta pačia reikšme klūikšas, -ė; klūikšis, -ė, taip pat klūikti šnek. „kvaišti, klaikti“; kvánka šnek. „vėpla, žiopla“; kvankinti šnek. „kvanklinti“ bei adekvačia reikšme kvanklinėti; kvanklinti, tačiau kváiša menk. „vėpla, žiopla“; kvaišys, -ė menk. „kvaiša, žioplys“ apibūdinami emociniu-ekspresiniu atžvilgiu. Šnekamosios kalbos žodžiais yra laikomi lepšėti šnek. „virsti lepšiu, tižti“ bei ta pačia reikšme vartojamas priešdėlio vedinys sulepšėti, taip pat lepšis, -ė šnek. „sudribėlis, ištižėlis“ ir pan. Pažyma šnek. DŽ₃ yra pažymėti žodžiai marmãkas šnek. 1. „greitos ir neaiškios kalbos žmogus“; 2. „plepus žmogus“; mãrmalas šnek. 1. „purvynė, dumblynė“; 2. „prastas valgis, gėralas; 3. „kas greitai, neaiškiai kalba“ ir 4. „plepys, tarškalas“; marmalienė šnek. „prastai pagamintas viralas“; marmalynė šnek. 1. „purvynas“; 2. „klampynė, liūnas“; marmályti šnek. 1. „kunkuliuojant virti“; 2. „nevykusiai maišyti“, taip pat priešdėliniai primarmályti šnek. 1. „daug privirti, prigaminti“; 2. „daug pripilti“; sumarmályti šnek. „supilti, sumaišyti“ ir pan. Marmaliúoti reikšme „skęsti, garmėti“ (taip pat ir kitomis reikšmėmis) yra pateikiamas be pažymos, o primarmaliúoti skendimo, taip pat reikšme 2. „daug pripilti“ turi pažymą šnek. Nugrùbnagis, -ė šnek. „kas nugrubusiomis rankomis, negrabus žmogus, sugrubnagis“; sugrùbnagis, -ė šnek. „kas sugrubusiais, sustirusiais pirštais, nevikrus žmogus“ laikomi konotuotais šnekamosios kalbos atžvilgiu, tačiau atgrub(a)nãgis, -ė menk. „kas atgrubusiais nagais, prastai ir negreitai dirba, dažnai išmeta ką iš rankų, sugrubnagis“, kaip matome, turi pažymą menk., taigi pastarasis žodis yra apibūdinamas emociniu-ekspresiniu atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į pastarųjų žodžių definicijų skirtingumus (rankos, pirštai, nagai). Nenaudėliui, piktadariui žmogui pavadinti vartojami žodžiai nelabàsis, -óji, nevidõnas, -ė, vélnias ir kt. laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, gyvãtė pateikiamas su pažyma niek., o bjaurybė laikomas nekonotatyviu. Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti ir daugiau. 1-oje lentelėje galima palyginti, kaip DŽ₂, LKŽ ir SŽ apibūdina žodžius, DŽ₃ turinčius pažymą šnek. 161 1 lentelė DŽ3 laikomi šnekamosios kalbos žodžiais Stilistinis apibūdinimas DŽ2 LKŽ SŽ gleiža be pažymos be pažymos tarm. gléizoti šnek. be pažymos tarm. kvánka šnek. be pažymos tarm. lépšis, -ė menk. menk. be pažymos mármalas 2. „prastas valgis, gėralas“; menk. be pažymos –5 3. „kas greitai, neaiškiai kalba“; menk. be pažymos – 4. „plepys, tauškalas“ be pažymos be pažymos tarm. sugrūbnagis, -ė be pažymos be pažymos menk. Pažyma šnek. DŽ3 apibūdinami labai skirtingų stilistinių atspalvių žodžiai. Palyginkime šio straipsnio 1–2 psl. pateiktus šnekamosios kalbos pavyzdžius su žemiau išvardytais žodžiais, DŽ3 taip pat turinčiais pažymą šnek., pvz.: ádata 3. šnek. „injekcija, įtraiška, įšvirkštis“; arbatėlė 2. šnek. „susėdimas su vaišėmis, vaišės“; bal̃sas 7. šnek. „balsavimo lapelis, biuletenis“; bėgis 4. šnek. „važiuojamosios priemonės pavara“; centimėtras 2. šnek. „centimetrais padalyta liniuotė ar juostelė“; ceñtras 5. šnek. „centro puolėjas“; dáktaras, -ė 2. šnek. „gydytojas“; daktarỹstė šnek. 1. „gydytojo profesija, gydyba“; 2. „buvimas mokslų daktaru ar gydytoju“; garaĩ šnek. „smalkės“; greitūkas šnek. „greitasis traukinys, autobusas“; ketvirtūkas šnek. „ketvirtu maršruto numeriu paženklintas autobusas, troleibusas ir kt.“; komandiruõtė 2. šnek. „komandiravimo raštas“; lašaĩ šnek. „lašin amieji vaistai“; liáudis 3. šnek. „žmonės“; madà 2. šnek. „įpratimas, palinkimas“; 5 Šioje ir kitose lentelėse brūkšnys reiškia, jog žodis ar nurodyta reikšmė nėra pateikiami. 162 1 mètras 3. šnek. „kubinis metras“; nèrvai 2. šnek. „psichinė būsena“; penkinė šnek. „penkių piniginių vienetų banknotas“; pirmoji šnek. „pirmas kartas, pirmiena“; pòpierius 2. šnek. „oficialus raštas, dokumentas“; pròcentai šnek. „palūkanos“; pùblika 2. šnek. „žmonės, visuomenė“; sesėlė 2. šnek. „medicinos sesuo“; táškas 8. šnek. „ la.idinio radijo imtuvas“; vidurinė šnek. „vidurinė mokykla“; žòlės šnek. „vaistažolės“ ir pan. Pateikti pavyzdžiai rodo: a) pažyma šnek. DŽ3 yra pažymėti ir emocinį-ekspresinį atspalvį turintys žodžiai, pvz., sugrubnagis, -ė, ir nei ekspresyvūs, nei vaizdingi žodžiai, pvz., bėgis; b) pasitaiko žodžių analogiškų reikšmių stilistinio vertinimo nevienodumų, pvz.: marmaliuoti reikšme „skęsti, garmėti“ laikomas nekonotatyviu, tačiau primarmaliuoti ta pačia reikšme turi pažymą šnek.; c) žodynas teikia neišsamų stilistinį žodžių apibūdinimą: daugelio atvejų nėra nurodytas emocinis-ekspresinis atspalvis, pvz.: lepšėti, sulepšėti, lėpšis, -ė turi aiškų menkinamąjį atspalvį, tačiau DŽ3 apibūdinami tik funkciniu atžvilgiu ir pan. Norint išvengti stilistinio žodžių apibūdinimo nenuoseklumų ir neperkrauti žodyno pažymomis, sutrumpinimu šnek. BŽ galėtų būti žymimi emocinio-ekspresinio atspalvio neturintys žodžiai ar jų reikšmės. Pvz.: numirėlis*, -ė šnek. „numiręs žmogus“; žòlės šnek. 1. „vaistažolės“; 2.▽ „narkotikai“ ir kt. 2.1. Šnekamosios kalbos periferijai skirtini vaikų kalbos žodžiai, kuriuos kartais vartoja ir suaugusieji. Pvz.: čiùčkis* „šuo (vaikų kalboje)“; dėdė 2. šnek. „kiekvienas senesnis vyras (pr. vaikų kalboje)“; kùžė*, kùzis* „arklys (vaikų kalboje)“; tetà 2. šnek. „kiekviena senesnė moteris kiekvienam vaikui“ ir kt. Norint išvengti akivaizdaus nesistemiškumo, gal reikėtų panašią leksiką BŽ pateikti tik su pažyma šnek., nebetikrinant, kad tai vaikų kalboje vartojamas žodis. BŽ turėtų neignoruoti plačiai vartojamo atsisveikinimo žodžio „atia“, kurio neteikia net LKŽ. 2.2. Šnekamosios kalbos periferijai priklauso tautosakoje vartojami žodžiai, DŽ3 pažymėti sutrumpinimais d. ir flk. Pastarųjų pažymų vartojimas lietuvių kalbos žodynuose yra tradiciškas, plg. DŽ1, DŽ2, LKŽ. Sutrumpinimu d. apibūdinamų antraštinių žodžių yra 16, pvz.: čiulbuonėlis, -ė d. „kas čiulba“; čiulbutis, -ė d. „kas čiulba, čiulbuonėlis“; pūronėlis, -ė d. „apy- * Čia ir toliau žvaigždutė reiškia, jog žodis sutrumpinimu šnek. DŽ3 nepažymėtas. ▽ Trikampis reiškia, jog ši reikšmė DŽ3 nepateikiama. 163 nio ar aguonos prievardis“; 2 raitėlis d. „raitininkas“; raitojėlis d. „raitas bernelis, raitėlis“; raitūnėlis d. „raitojėlis“; raitūonėlis d. „raitūnėlis“ ir kt. Be to, pažyma d. vartojama nurodant, kad sakinys priklauso liaudies dainai, pvz., laivas 2. flk. „valtis, eldija“: Dirbinsiu ~ą, geltoną ~ą (d.); 1 nókti 3. flk. „vysti“: ~o rūtą, ~o mietą, ~o lelėlę (d.) ir pan. Sutrumpinimu flk. pažymėtų žodžių yra 26, pvz., báltas, -à 4. flk. „geras, mielas, brangus“; 2 bègūnas, -ė 2. flk. „pasiuntinys“; eidininkas, -ė 2. flk. „greitas žirgas, ristūnas“; lakūnas, -ė 2. flk. „kas lekia, skrenda, skraido“; pakloja 2. flk. „pasiklojimas, patalas“; ragūotasis flk. „velnias“; 1 ragūotis 3. flk. „velnias“; 2 ūbas, -à flk. „tolimas, lygus“; vagavarys flk. „artojas“ ir pan. Kyla klausimas, kodėl ragūotasis, 1 ragūotis nelaikomi eufemizmais. Liaudis sako: „Velniu velnio nevadink, bet raguočių, kipšų ar dar kitaip“ (LKŽ XI: 42). Beje, velniui pavadinti vartojami žodžiai piktàsis bei 1 skeltanágis DŽ₃ jau yra skiriami eufeminei leksikai. Tautosaka, kuri skirstoma į dainuojamąją, pasakojamąją ir smulkiąją, yra folkloro dalis. Tačiau mįslės, patarlės ir kita žodinė liaudies kūryba DŽ₃ atskirų sutrumpinimų neturi. BŽ pažymos d. būtų galima atsisakyti, o liaudies dainų žodžius ar sakinius žymėti sutrumpinimu flk. 3. Emocinei-ekspresinei leksikai DŽ₃ žymėti vartojami sutrumpinimai euf., fam., iron., juok., malon., menk., mžb., niek., vulg. Pirmiausia aptarsime pastarąja pažyma apibūdinamus žodžius. 3.1. Pažyma vulg. yra pažymėti 5 žodžiai. Tai idiòtas, -ė 2. vulg. „kvailys“; pãpas vulg. 1. „krūtis“; 2. „spenys“; 3. „žindukas“; rùpūžė 2. vulg. „nenaudėlis, bjaurybė“; rupùžynė 2. vulg. „bjaurus dalykas“ ir rupūžiuoti vulg. 1. „rupūže vadinti, keikti“; 2. „kėblinti (prp. kur nereikia)“. Palyginkime, kaip šie žodžiai stilistiškai vertinami kituose šaltiniuose. 2 lentelė DŽ₃ laikomi vulgarybėmis | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | SŽ | idiòtas, -ė 2. „kvailys“ | be pažymos | be pažymos | be pažymos | pãpas | šnek. | be pažymos | – | rùpūžė 2. „nenaudėlis, bjaurybė“ | vulg. | (keikiant) | – | rupùžynė 2. „bjaurus dalykas“ | – | niek. | – | rupūžiuoti | šnek. | niek. | – 164 Vulgariąja leksika yra laikomi šiurkštūs, stačiokiški žodžiai ir posakiai, vartojami lyties organams bei fiziologiniams procesams ir pan. pavadinti. Plačiąja prasme vulgarizmams priskirtini šiurkštesni, niekinamosios reikšmės žodžiai, pvz., vietoj žodžio burnà – žąbtai, vietoj tuščiai kalbėti – pliaukšti, pliurpti, taukšti, tauzyti, žaūnyti ir pan. (LKE: 713). Nurodytomis reikšmėmis žodžiai pliaukšti, pliurpti, taukšti, tauzyti DŽ3 laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, žaūnyti apibūdinamas pažyma menk., o žąbtai turi sutrumpinimą niek. DŽ3 sutrumpinimu vulg. pažymėti žodžiai bei atitinkamos reikšmės, išskyrus žodį pąpas, priklauso plačiau suprantamos vulgar ịsios leksikos sluoksniui. Tačiau neaišku, kodėl nenaudėliui pavadinti vartojami, pavyzdžiui, gyvātė, šūnsnukis tame pačiame žodyne turi pažymą niek., vėln ias laikomas šnekamosios kalbos žodžiu, t. y. vulgarijai leksikai šie žodžiai nepriskiriami. VDU tekstyne, kuris atspindi autentišką rašytinę lietuvių kalbą, galime rasti nemažai žodžių, turinčių šaknį miž-, pap-, šik-, šūd- ir kt. BŽ turėtų apsispręsti: toliau ignoruoti šį leksikos sluoksnį ar (plg. Oxford’o, Petit Robert’o, Thésaurus Larousse’o ir kt. žodynus) jį pateikti. 3.2. Keiksmams, keiksmų žodžiams nurodyti DŽ3 yra pavartoti apibūdinimai6: 1. „keiksmo žodis“, pvz., perkūnas 3.; 2. „keiksmas“, pvz., Kad tu ~stum! (keiksmas) (antraštinis žodis; toliau – až) –išpušti 1.), O kad tu ~ėgtum! (keiksmas) (až – prasmėgti), Kad tave kur ~ai! (keiksmas) (až – vilkas); 3. „toks keiksmas“, pvz., Kad tu ~tum! (toks keiksmas) (až – nusprógti 2.), Kad tu ~stum! (toks keiksmas) (až – pasiūsti 2.), Kad tave p~! (toks keiksmas) (až – plynė 2.); 4. „keikiant“, pvz., čemerýš 2. „kipšas, velnias (keikiant)“; 5. „ir keikiant“, pvz., žaltys 2. „gudrus, suktas žmogus (ir keikiant)“; 6. „keikiantis“, pvz., dieglýs 2. „galas, velnias (keikiantis)“; 7. „švelnus keiksmas“, pvz., Galas žino (švelnus keiksmas, sakomas abejojant, nežinant ko) (až – gālas), Kad tave zuikiai subadytų! (švelnus keiksmas) (až – zuikis, -ė 1.) ir kt. Pateikti pavyzdžiai rodo šios leksikos žymėjimo įvairovę. Nėra aišku, kuo motyvuotinas vienų posakių laikymas keiksmais, plg. Gālas žino (až – gālas) ir pan., o kitų, plg., Eik po galais! (až – gālas), nelaikymas ir pan. Keiksmams, keiksmo žodžiams nurodyti BŽ reikėtų sistemingai po žodžio ar jo reikšmės konkretaus pavyzdžio pateikti prierašą (keiksmas). 3.3. Kaip minėta, dalis emocinės-ekspresinės leksikos DŽ3 yra žymima sutrumpinimu šnek., dalis pateikiama kaip stilistiškai neutrali. Nekonotatyviais lai- 6 Išvardyti apibūdinimai nereiškia, jog DŽ3 nėra vartojama ir kitokių keiksmų ar keiksmo žodžių pateikimo būdų. 165 komi blevyzgà 1. „nepadori kalba, pliaukšimas“; 2. „kas blevyzgoja“; blevýzgoti „nepadoriai kalbėti, taukšti, pliaukšti“; čiauškala 1. „tuščia kalba, plepalai, niekai“; 2. „kas daug šneka, plepa, čiauška“; čiauškalius, -ė „kas daug šneka, čiauškalas“; čirškelė „kas čirškia, barasi“; dabišius, -ė „kas mėgsta puoštis, dabintis, gražintis, puošėiva“; galvažudys, -ė „žmogaus užmušėjas, žudikas“; kekšė „ištvirkusi moteris, paleistuvė“; lápė 2. „gudrus, suktas, mokantis pataikauti žmogus“; múlkis, -ė „kvailys, žioplys, neišmanėlis“; paleist(a)burnis, -ė „kas negražiai šneka, blevyzgoja“; paleist(a)liežuvis, -ė „kas niekus šneka, tauškia“; paleistūvis, -ė „pasileidėlis, ištvirkėlis“ ir pan. Nemaža dalis šios leksikos DŽ₂, LKŽ ir SŽ taip pat laikoma stilistiškai neutralia. Reikia pasakyti, kad neretai tam tikros priesagos, galūnės, priešdėliai gali suteikti žodžiams neigiamą reikšmę. Apie 200 daiktavardžių, priesagos -ėlis, -ė vedinių, DŽ₃ yra laikomi stilistiškai neutraliais. Pvz.: apdribėlis, -ė „kas apdribęs, nevikrus“; apsigimėlis, -ė „kas iš prigimties yra su fizinėmis ar psichinėmis ydomis“; išdvėsėlis, -ė „išdvasa, dvasna, nuodvasa“; išglebėlis, -ė „kas išglebęs, ištįžęs“ ir kt. „Priesagos -ėlis, -ė veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai paprastai žymi asmenis ir turi menkinamąją reikšmę [...]“ (DLKG: 105). Keletas šios priesagos darinių neigiamo atspalvio neturi, plg.: numirėlis, -ė „numiręs žmogus“, nusikaltėlis, -ė „kas nusikaltęs“, pabėgėlis, -ė „kas pabėgęs, palikęs savo vietą, kraštą“ ir kt. Didžioji dalis daiktavardžių, padarytų su priesagomis -alas, -alius, -eklis, -ena, -ynė, -la, -lys, -na, -ūnas ir kt., žyminčių veiksmų pavadinimus ar asmenis, turi menkinamąją reikšmę (DLKG: 106–111). Pažiūrėkime, kaip šių priesagų vediniai apibūdinami DŽ₃. Pvz.: giedalas „prastas giedojimas“; tauškalas šnek. 1. „niekų kalba, plepalas“; 2. „kas niekus tauškia, plepys“; karkalius, -ė „kas karkia; kas kvėpuodamas karkia“; žabalius, -ė „kas neprimato, aklys, spangys“; murmėklis, -ė 1. „kas murma, neaiškiai, greitai kalba“; 2. šnek. „kas reiškia nepasitenkinimą, kalba prieš“; stenėklis, -ė 1. „kas stena, dejuoja“; 2. šnek. „kas neaiškiai taria žodžius“; dūsena „kas turi dusulį, dusna“; čirškynė 2. „kas čirškia, rėkia, rėksnys“ ir kt. Kaip matome, dalis šių vedinių laikomi nekonotatyviais, pvz.: čirškynė 2.; dūsena, kita dalis apibūdinami funkciniu atžvilgiu, pvz.: murmėklis, -ė 2.; tauškalas, tačiau menkinamosios reikšmės nėra nurodytos. DLKG (112–113) teigiama, jog galūnių -a (-ia) ir kt. vediniai menkinamai žymi asmenis ir yra bendrosios giminės daiktavardžiai. Tačiau adiba 1. „kas žiūri padilbomis, iš paniūrų, paniurėlis“; 2. „didelis, nevikrus, nerangus žmogus“ ir kt. galūnių vediniai DŽ₃ laikomi stilistiškai neutraliais. Tam tikrą stilistinį atspalvį žodžiui neretai gali suteikti priešdėliai, pvz., nukalbėti 1. „kvailai pasakyti“ (jokių stilistinių pažymų DŽ₃ neturi) ir pan. 3.4. Sutrumpinimu niek. pažymėti 99 žodžiai. Pvz.: atėjūnas, -ė niek. „negeidžiamas atsikėlėlis, atsibastėlis“ (atsibastėlis, -ė „kas atsibastęs“ – be pažymos); avigalvis, -ė niek. „užuomarša, žioplys, pusgalvis“; išgama niek. „išsigimėlis, degeneratas“; išpera 2. niek. „niekam tikęs padaras“; kaitalynė 2. niek. „kaitaliojima- 166 sis“; marmūžė niek. „veidas, burna“ (šnukis analogišką reikšmę turi pažymą menk.); mi̇gis 3. niek. „suversta lova; sujauktas, nešvarus patalas“; padlaižiauti niek. „būti padlaižiu“; padlaižys, -ė niek. „pataikūnas“, tačiau palaIžūnas, -ė „pataikūnas, šunuodegis“ turi pažymą menk. (žodžio padlaižūnas, -ė DŽ₃ nepateikia). Niekinamąja reikšme žymimi žodžiai pakalikas, -ė niek. „pataikūnas“ (pataikūnas, -ė „kas pataikauja, stengiasi įsiteikti“ laikomas stilistiškai neutraliu); plėrza niek. „sudribęs, nevikrus žmogus“, tačiau analogišką reikšmę žodžiai dribšas, -ė, drimba apibūdinami sutrumpinimu menk., o sudribėlis, -ė laikomas nekonotatyviu. Akivaizdi painiava. Nejaugi marmūžė turi stipresnį neigiamą laipsnį palyginti su žodžiu šnukis? Kuo motyvuoti žodžių plėrza ir sudribėlis, -ė skirtingą žymėjimą? 3-ioje lentelėje galima palyginti, kaip DŽ₃ niekinamai apibūdinamą leksiką vertina kiti šaltiniai. 3 lentelė DŽ₃, žymimi pažyma niek. | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | SŽ | avigalvis, -ė | niek. | niek. | šnek. | išgama | be pažymos | be pažymos | be pažymos | marmūžė | niek. | niek. | niek. | pakalikas, -ė | menk. | menk. | niek. | plėrza | niek. | menk. | tarm., menk. 3.5. Įvairuojantį stilistinį vertinimą rodo ir menkinamai apibūdinami žodžiai, kurių yra 496. Pvz.: apakėlis, -ė 2. menk. „kas nepastabus“ (tačiau 1. „kas neprimato“ – be pažymos); baltarankis, -ė 2. menk. „kas nedirba, vengia fizinio darbo“; bliāuti 2. menk. „garsiai verkti“, 3. menk. „negražiai dainuoti“ (šliumbti „balsu verkti“ turi pažymą šnek.); cypynė 2. menk. „kas cypauja, klykauja“, tačiau cyplýs, -ė „kas vis cypia, verkia, spieglys“ laikomas stilistiškai neutraliu. Menkinamąja reikšme DŽ₃ apibūdinami žodžiai dribšas, -ė menk. „kas sudribęs, nerangus“; drimba ta pačia reikšme; gvēra menk. „kas išgveręs, vėpla“, tačiau gvērauti niek. 1. „žioplinėti, žiopsoti“ (ir kitos reikšmės); gvērinti niek. „eiti kaip gvėrai, žioplinti“ turi sutrumpinimą niek., o išgverėlis, -ė 1. „kas išgveręs, iškleręs“; 2. „ištižėlis, apsileidėlis“ – be pažymos. Menkinamai apibūdinami žodžiai karštakošis, -ė menk. „karšto būdo žmogus, karštuolis“; kvaiša menk. „vėpla, žiopla“; kvaišys, -ė analogiška reikšme ir kt., tačiau kvaišas, -à „kvailas, žioplas“ DŽ₃ pateikiamas be pažymos. 167 Cholèrikas, -ė 2. menk. „karštakošis, pasiutėlis“; flegmátikas, -ė 2. menk. „nepaslínksis, kelmas, mėmė, aušena“7 žymimi sutrumpinimu menk., melanchòlikas, -ė 3. „viskam jautrus, lėtas ir liūdnas, prislėgtas, sielvartingas, rūškanas žmogus“ – be pažymos, o sangvínikas, -ė 2. šnek. „links­muolis, šaunuolis, atlapasirdis“ laikomas šnekamosios kalbos žodžiu. Palyginkime menkinamosios leksikos stilistinį apibūdinimą kituose šaltiniuose. 4 lentelė DŽ₃ žymimi pažyma menk. | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | ŠŽ | baltarànkis, -ė 2. „kas nedirba, vengia fizinio darbo“ | menk. | menk. | šnek. | bliáuti 2. „garsiai verkti“ | niek. | niek. | niek. | drìmba | menk. | be pažymos | menk. | karštakošis, -ė | menk. | niek. | niek. | snùkis 3. „burna, veidas“ | vulg. | menk. | niek. 3-ioje ir 4-oje lentelėse pateikti pavyzdžiai rodo, kad menkinamojo ir niekinamojo atspalvių žymėjimas eklektiškas. Kyla klausimas, ar asmuo, pavadintas pašlemėku (DŽ₃ turi pažymą menk.), turėtų įsižeisti mažiau, negu pavadintas gyvate (turi pažymą niek.)? Ar žodžiai gėrauti, marmūžė, žymimi sutrumpinimu niek., yra didesnio niekinimo laipsnio negu žodžiai gėra, snùkis, turintys pažymą menk. ir pan. Apie pažymų menk. ir niek. vartojimą be aiškesnių kriterijų yra rašę bei šių atspalvių tikslaus vertinimo sunkumus nurodę J. Paulauskas (1974: 46–47), K. Vosyl y tė (1995: 184) ir kt. Nenuoseklumų išvengti būtų galima atsisakant pažymos niek., o menkinamąjį bei niekinamąjį atspalvį turinčius žodžius ir jų reikšmes žymėti universalesne pažyma menk. Žodžius, turinčius labai stiprų niekinimo laipsnį, BŽ būtų galima žymėti pažyma vulg., pvz., šliùndra vulg. „pasileidėlė, ištv irkėlė“ (DŽ₃ šis žodis žymimas niekinamąja reikšme). 3.6. Ironybės, kurių pateikiama 13, žymimos sutrumpinimu iron., pvz., aristokràtas, -ė 2. iron. „kas šalinasi paprastų žmonių“; devyndarbis, -ė iron. „kas turi, dirba daug darbų“; galvóčius 2. iron. „neišmanėlis“; grietinėlė 2. iron. „rinktiniai žmonės“; mokslinčius 2. iron. „kas dedasi daug mokantis“; 2 náuda iron. „geras, 7 Reikšmės reikėtų aiškinti neutraliais žodžiais. 168 pagirtinas žmogus“, beje, pastarasis DŽ3 dar pažymėtas sutrumpinimais vak., dz. Ironybėmis DŽ3 laikomi žodžiai preikšas 2. iron. „meilužis“ (beje, iš LKŽ nurodomų šaltinių matyti, kad pastarasis žodis yra žemaičtybė); tūzas 2. iron. „įtakingas, gerą vietą užimantis žmogus“; vadėiva iron. „menkas vadas“ ir pan. 5 lentelė DŽ3 laikomi iron ybėmis Stilistinis apibūdinimas DŽ2 LKŽ ŠŽ galvočius 2. „neišmanėlis“ iron. iron. – mokslinčius 2. „kas dedasi daug mokantis“ iron. iron. – preikšas 2. „meilužis“ iron. menk. tarm., niek. tūzas 2. „įtakingas, gerą vietą užimantis žmogus“ iron. be pažymos – vadėiva iron. menk. iron. Kalbant apie iron ybes, reikėtų atkreipti dėmesį į konteksto, situacijos reikšmingumą. Beje, tai pasakytina apie visą emocinę-ekspresinę leksiką, išskyrus eufemizmus. Pavyzdžiui, ironijos gaidą juntame pavartodami deminutyvus „tėveliai“, „vaikeliai“ pasakyme Kokie tėveliai, tokie ir vaikeliai. Stilistinės žodžio charakteristikos įvairavimą žodynuose akivaizdžiai rodo 6-oji lentelė. 6 lentelė J. Pikčilingio laikomi ironiškais žodžiai Jų žymėjimas DŽ3 DŽ2 LKŽ ŠŽ bliūti 2. „verkti“ menk. niek. niek. niek. makaūlė „galva“ menk. menk. menk. menk. pakarāila „didelis, aukštas, sudžiūvęs žmogus“ šnek. ryt. be pažymos tarm., niek. veizolai „akys“ žem., menk. žem., menk. menk. tarm., menk. Negalima sakyti, jog žodžiai bliūti, veizolai ir kt. nurodytomis reikšmėmis nėra pajuokiantys, pašiepiantys ar kandūs, tačiau ironiškumą stelbia labiau išryškėjęs menkinamasis laipsnis. 169 Kartais žodžiui ironišką atspalvį gali suteikti tam tikros priesagos. J. Pikčilingis tokiomis laiko priesagas -(i)ūkštis, -eiva ir kt. (Pikčilingis 1975: 301). DLKG §158; §257; §294 kalbama apie minėtų priesagų teikiamą menkinamosios reikšmės atspalvį. Pažiūrėkime, kaip kai kurie šių priesagų vediniai pateikiami DŽ₃ ir kituose šaltiniuose. 7 lentelė Antraštinis žodis, jo reikšmė | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₃ | DŽ₂ | LKŽ | SŽ | vaikiūkštis „vaikas“ | be pažymos | menk. | šnek. | – | varliūkštis, -ė „mažas vaikas, išdykėlis“ | menk. | menk. | menk. | – | velniūkštis 2. „išdykėlis, padauža, neklažada“ | šnek. | šnek. | be pažymos | – | gražeiva „puošėiva, puošnius, dabita“ | be pažymos | be pažymos | be pažymos | menk. | gudreiva „gudruolis“ | menk. | menk. | be pažymos | iron. | karėiva „nevy kėlis karys“ | menk. | menk. | iron. | niek. | narsėiva „narsuolis“ | menk. | be pažymos | be pažymos | menk. | rimtėiva „kas dedasi rimtas, per daug rimtas žmogus“ | be pažymos | menk. | be pažymos | – | stilėiva „kas perdėtai madingai rengiasi ar puošiasi, gražeiva, dabita“ | menk. | menk. | menk. | menk. | švarėiva „kas perdėtai švarina, švarinasi“ | menk. | – | be pažymos | – Akivaizdu, jog ir šios leksikos žymėjimas yra prieštaringas. Vis dėlto priesagos -eiva vediniuose intensyviau juntamas ne menkinamasis ar niekinamasis, bet ironijos atspalvis, ir šie vediniai BŽ turėtų būti žymimi sutrumpinimu iron. Pateikiant BŽ frazeologizmus, patarles ir pan., reikėtų nurodyti fakultatyvų emocinį-ekspresinį atspalvį. DŽ₃ šios pažymos vartojamos nesistemingai. Pvz., sutrumpinimu iron. DŽ₃ pažymėti šie posakiai iš tautosakos: Atidavė vištas lapei ganyti (iron.) (až – atiduoti 2.); Gausi iš ~o avižų (iron. nieko negausi) (až – žąsinas); Numynė žvirblis ~ai koją (iron.) (až – pelėda 1.); Sutinka kaip šuo su kate (iron.) (až – sutikti 6.); Tinka kaip šuniui penkta koja (iron. visai netinka) (až – tikti 1.) ir pan. Beje, pažyma flk. nepateikiama. Pažyma iron. yra apibūdinti frazeologizmai Ožį vesti parduoti (iron. eiti išpažinties) (až – ožys); Didelė v~! (iron. menkysta) (až – vietà) ir pan. 170 3.7. Sutrum­pinimą juok. turinčių žodžių tera 11, pvz., džirinti šnek. 2. juok. „prastai griežti“; gudročius, -ė juok. „gudruolis“ (ar realiai vartojama ši moteriškosios giminės forma?); išdėlis 2. juok. „paskutinis vaikas šeimoje, pagrandukas“; kiaūliarisčia juok. „lengva (kiaulės) riščia, ristelė“; lašiniai 2. juok. „kūno riebalai“; pyraginė 2. juok. „kvėpuojamoji gerklė“; smegeninė 2. juok. „galva“; tupykla 2. juok. „išvietė“; varlė 3. juok. „mažas vaikas“; 2 vienstypis, -ė juok. „viengungis“ ir pan. 8-oje lentelėje lyginama, kaip pažyma juok. apibūdinami žodžiai žymimi kituose žodynuose. 8 lentelė DŽ₃ žymimi pažyma juok. | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | SŽ | gudročius | be pažymos | be pažymos | iron. | kiaūliarisčia | juok. | be pažymos | – | lašiniai 2. „kūno riebalai“ | juok. | juok., menk. | – | smegeninė 2. „galva“ | juok. | juok. | menk. | tupykla 2. „išvietė“ | šnek. | šnek. | – Aptariant pažyma juok. apibūdinamą leksiką (iš dalies tai aktualu ir sutrumpinimu iron. pažymėtiems žodžiams), iškyla laikinai įgytos ekspresinės reikšmės pateikimo arba nepateikimo žodyne problema, t. y., ar verta nurodyti laikiną, kontekstinę žodžių konotaciją? Pailiustruokime žodžio gudročius ekspresinio atspalvio kitimą paprastu pavyzdžiu. Juokais gudročiumi pavadinamas asmuo, bandantis „išsisukti“ iš jam nepatogios padėties. Tačiau pasakykme Atsirado, matai, gudročius ryškesnė ironijos, pašiepimo gaida. Beje, SŽ šis žodis turi pažymą iron. (žr. 8 lentelę). Palyginkime, kaip DŽ₃ apibūdinamas galvočius: 1. „galvotas, išmintingas žmogus, išminčius“; 2. iron. „neišmanėlis“. Kyla klausimas, ar BŽ nereikėtų žodžių galvočius „galvotas, išmintingas žmogus“, gudročius „gudrus, sumanus žmogus“ ir pan. pateikti tik šias nurodytas reikšmes ir laikyti juos šnekamosios kalbos žodžiais. Prastam grojimui pavadinti, be minėto džirinti, vartojama ir daugiau veiksmažodžių. Vieni jų DŽ₃ minėta reikšme laikomi neutraliais, pvz.: čirenti, čirpinti, čirpti, kiti laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, pvz.: kliūnkinti ir pan. Žodžių birbinti 1. „birbynę pūsti, dūduoti“; birbti 1. „birbyne dūduoti“ apibrėžimuose būtina įterpti žodį „prastai“; beje, jie DŽ₃ laikomi nekonotatyviais. Pažyma juok. DŽ₃ yra pažymėti kai kurie frazeologiniai junginiai, pvz., Ne iš tos ~os (juok. sakoma kalbančiam ne į temą) (aż – òpera); Ožio pienas (juok. 171 degtinė) (až – ožys); I ~ų bažnyčią važiuoti (juok. mirti) (až – šárka); ~ų bažnyčia (juok. kapinės) (až – šárka) ir pan. Šį sutrumpinimą galėtų turėti švelniu keiksmu DŽ₃ laikomas jau minėtas pasakymas Kad tave –iai subadyti! (až – zuikis), taip pat A kad tave vabalas; Lįsk vabalui į blauzdą (LKŽ XVII: 764) ir pan. Pastarųjų DŽ₃ nepateikia. Pažyma juok. BŽ galėtų būti žymimi nepyktai, maloniai juokaujant sakomi žodžiai ar posakiai, norint pralinksminti adresatą. 3.8. Sutrumpinimą fam. turi 9 žodžiai. Tai bamb­linėti fam. „vaikštinėti“ (ppr. apie mažą vaiką); bamblys 6. fam. „mažas, storas, kartais ir išdykęs vaikas; žemas, storas žmogus“; bambùs, -ì fam. „dažnai ir įkyriai priekaištaujantis, reiškiantis nepasitenkinimą“; bóba 2. šnek. fam. „žmona, pati“; 2 burbùlis, -ė 2. fam. „storulis, apskritaveidis“; móčia ryt. fam. „motina“; sėnis, -ė 3. tarm. fam. „vyras, žmona“; susiburkuóti fam. „mieliai kalbantis susimylėti“; susičiulbėti fam. „mieliai susikalbėti, susitarti“. Palyginkime šių žodžių stilistinį apibūdinimą kituose žodynuose. 9 lentelė DŽ₃ laikomi familiar ybėmis | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | ŠŽ bamb­linėti | fam. | be pažymos | – bamblys 6. „mažas, storas, kartais ir išdykęs vaikas; žemas, storas žmogus“ | fam. | be pažymos | šnek. bambùs, -ì | – | be pažymos | menk. bóba 2. „žmona, pati“ | šnek. | šnek. | menk. 2 burbùlis, -ė 2. „storulis, apskritaveidis“ | fam. | be pažymos | – móčia | be pažymos, tačiau yra prierašas: (šiurkščiau, be pagarbos tariant) | be pažymos, tačiau yra prierašas: (su mažesne pagarba tariant) | be pažymos, tačiau yra prierašas: (šiurkščiau kalbant) sėnis, -ė 3. „vyras, žmona“ | šnek., juok. | juok. | senė – menk. senis – šnek., iron. susiburkuóti | fam. | be pažymos | – susičiulbėti | fam. | be pažymos | be pažymos 172 Akivaizdu, kad DŽ₃ familiariai laikomoje leksikoje ryškus stilistinių spalvų skirtumas, plg. susiburkúoti – bóba, susčiulbėti – móčia, burbùlis – sénis ir pan. Beje, nepriešdėliniai burkúoti, čiulbėti, taip pat analogiška reikšme ulbėti, DŽ₃ laikomi stilistiškai neutraliais. Žodžių bambùs, -ì; bóba; móčia; sénis, -ė nurody- tose reikšmėse dominuoja nepagarbus, šiurkštus, įžeidžiantis vertinimas, bū- dingas menkinamajai leksikai. Galima dar palyginti, kokius žodžius familiariais laiko kiti autoriai, pvz., sutuoktiniams pavadinti vartojamus bóba, patì, pàts – J. Pikčilingis (1975: 12–13); mamà, tévas ta pačia reikšme – K. Vosylitė (1995: 185); kai kuriuos priesagos -okas vedinius ir konkrečiai žodį klasiòkas – K. Župerka (1983: 14) ir pan. BŽ šie sutuoktiniams pavadinti (išskyrus bóba) ir kiti panašios reikš- més žodžiai galėtų būti žymimi pažyma šnek., juo labiau kad neretai šnekamo- sios kalbos leksikai būdingas familiarus atspalvis. Taigi pažymos fam. būtų ga- lima atsisakyti. 3.9. Eufemiškai konotuotos leksikos sluoksnį DŽ₃ sudaro 11 žodžių. Tai daik- tavardžiai nelabàsis euf. „velnias“; pamatinė euf. „rupūžė“; piktàsis euf. „velnias, nelabasis“; piktóji euf. „gyvatė“; 1 skeltanagis euf. „velnias“; šnypštelė euf. „gyva- tė“. Pažymą euf. turi veiksmažodžiai 1 čiurinti šnek. 2. euf. „šlapintis“; nusilengvinti 2. euf. „gamtos reikalą atlikti“; nusišlapinti euf. „išleisti šlapimą“ ir ta pačia reikšme šlapintis; tuštintis euf. „atlikti gamtos reikalą“. Pažiūrėkime, kaip DŽ₃ eufemizmais laikomus žodžius stilistiškai vertina kiti šaltiniai. 10 lentelė DŽ₃ laikomi eufemizmais | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | SŽ | 1 čiūrinti 2. „šlapintis“ | šnek. | be pažymos | – | nusilengvinti 2. „gamtos reikalą atlikti“ | euf. | be pažymos | – | nusišlapinti | be pažymos | be pažymos | – | šlapintis | be pažymos | be pažymos | – | tuštintis | be pažymos | euf. | – Vienuose žodynuose ši leksika apibūdinama funkciniu atžvilgiu, kituose – emociniu, trečiuose laikoma stilistiškai neutralia. Žodžių nusišlapinti, šlapintis, tuštintis laikymas eufemizmais nurodytomis reikš- mėmis yra abejotinas. 173 Eufeminei leksikai galėtų būti priskirtini šie velnio pavadinimai: kinšas, pikčius, pinčiukas (DŽ₃ laikomi šnekamosios kalbos žodžiais), raguótasis, ragùtis (žr. šio straipsnio 2.2. dalį) ir pan. Mirčiai pavadinti vartojami eufemizmai gãlas, giltinė (DŽ₃ laikomi nekonotatyviais); paskutinióji (turi pažymą šnek.) ir pan. BŽ jie galėtų turėti pažymą euf. Be sinonimijos, eufeminei leksikai priskirtini ir frazeologiniai junginiai. Kai nenorima ištarti žodžio mirti, sakoma Akis užmerkti (aż – akis); Galvą padėti (paguldyti, pakloti) (aż – galvà); Vãlandos suskaitytos (aż – valandà) ir pan. Šių eufeminių frazeologizmų konotacija DŽ₃ nenurodyta. 3.10. Deminutyviniams žodžiams žymėti vartojami sutrumpinimai malon. ir mžb. „Didelė dalis lietuvių kalbos deminutyvų išreiškia objektyvų daiktų dydį (dažniausiai jų mažumą) ir bent kiek ryškesnio ekspresyvumo bei emocionalumo atspalvio neturi“ (DLKG: 87). Taigi sutrumpinimu mžb. DŽ₃ pažymėta leksika šiame straipsnyje neaptariama. Malonumo reikšme pažymėti 27 daiktavardžiai. Pvz.: bernelis malon. „jaunas, nevedęs vyras, vaikinas“ ir analogiška reikšmė bernytis; mamà malon. „motina“; 2 mažùtėlis, -ė malon. „mažas vaikas“; pùmpuras 3. malon. „mažas vaikas“; pupùlis, -ė malon. „mažutėlis“; pupùtis, -ė malon. „mažutis, pupulis“; pùtė malon. „višta ar kitas paukštis (ppr. vaikų kalboje)“; sėsė malon. „sesuo“; tėtė malon. „tėvas“; tėtis malon. „tėvas“ ir kt. Palyginkime pažyma malon. apibūdinamų žodžių žymėjimą kituose šaltiniuose. 11 lentelė DŽ₃ laikomi maloniniais | Stilistinis apibūdinimas | DŽ₂ | LKŽ | ŠŽ | mamà | malon., prierašas (vaikui) | šnek. prierašas (vaikui) | malon., vaik. | 2 mažùtėlis, -ė | be pažymos | – | fam. | pùmpuras 3. „mažas vaikas“ | fam. | malon. | – | pupùlis, -ė | šnek., malon. | malon. | fam. | pupùtis, -ė | šnek., malon. | malon. | – | pùtė | šnek., malon. | malon. | vaik. | sėsė | be pažymos | be pažymos | be pažymos | tėtė | fam. | fam. | fam. | tėtis | fam. | fam. | fam. 174 Paprastai maloniniai žodžiai yra tam tikrų priesagų vediniai. DŽ3 malonine reikšme apibūdinami nepriesaginiai žodžiai mamà, pùtė, tėtė, tėtis bei ne deminutyvinės priesagos vedinys pùmpuras. DŽ2, LKŽ ir ŠŽ tėtė ir tėtis laikomi familiarais, tačiau analogiška reikšme mamà, sėsė familiaríos leksikos sluoksniui nepriskiriami. BŽ minėti žodžiai, išskyrus pùmpuras, galėtų turėti pažymą šnek. Beje, ar ne dažniau mažas vaikas yra vadinamas pipiru, tačiau pastarąją reikšmę šio žodžio DŽ3 nepateikia. Vaikų kalbos žodžiai kùžė, kùzis (žr. šio straipsnio 2.1. dalį) ir kt. sutrumpinimu malon. nepažymėti, tačiau pùtė jau apibūdinamas malonine reikšme. Žodis 2 mažùtėlis, -ė turi pažymą malon., tačiau 2 mažýlis, -ė; 2 mažýris, -ė; 2 mažìulis, -ė DŽ3 laikomi stilistiškai neutraliais, nors visų definicijos skamba vienodai „mažas vaikas“. Jeigu DŽ3 išvardytieji žodžiai pateikiami be pažymų, nes stilistinis apibūdinimas yra parodytas reikšmės apibrėžime, tada nereikėtų sutrumpinimu malon. žymėti žodžio 2 mažùtėlis, -ė. Mažam vaikui pavadinti vartojami minėti žodžiai turi ir malonumo, ir mažumo reikšmes. Beje, tai pasakytina ir apie žodį sesėlė 1. mėb. malon. sesė. Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. BŽ apibūdinant deminutyvinius daiktavardžius, sutrumpinimų malon. ir mėb. būtų galima atsisakyti, o vietoj jų vartoti pažymą dem. 3.11. Svarstytinas vaizdingosios leksikos pateikimas. DŽ3 jai žymėti kartais vartojama pažyma šnek., pvz., bindzinėti šnek. „vaikštinėti be darbo“; bìndzinti šnek. „pamažu, tingiai eiti, timpinti“; 1 kìrsti 8. šnek. „smarkiai ką daryti (eiti, valgyti, griežti, šokti, lyti ir kt.)“; máuti 4. šnek. „greitai bėgti, važiuoti“; šáuti 3. šnek. „smarkiai eiti, bėgti, skristi“ ir pan. Kartais vaizdingieji žodžiai laikomi stilistiškai neutraliais, pvz.: čiùožti 2. „eiti, važiuoti“; dùmti 6. „greitai eiti, bėgti, važiuoti“; rūkti 5. „greitai bėgti“ ir pan. Palyginkime vaizdingosios leksikos apibūdinimą kituose šaltiniuose. 12 lentelė Vaizdingieji žodžiai Stilistinis apibūdinimas DŽ₃ LKŽ ŠŽ bindzinėti šnek. be pažymos šnek. bìndzinti šnek. be pažymos menk. čiùožti 2. „eiti, važiuoti“ be pažymos be pažymos – dùmti 6. „greitai eiti, bėgti, važiuoti“ be pažymos be pažymos šnek. rūkti 5. „greitai bėgti“ be pažymos šnek. šnek. šáuti 3. „smarkiai eiti, bėgti, skristi“ be pažymos be pažymos šnek. 175 Akivaizdu, kad išvardytieji žodžiai yra konotatyvūs. Visi žodžiai ar jų reikšmės, nepriklausantys neutraliajam leksikos sluoksniui, turėtų būti apibūdinami tam tikromis stilistinėmis pažymomis (Paulauskas 1974: 46). Vaizdinės leksikos pateikimo LKŽ problemą yra iškėlusi K. Vosilytė (1995: 185). Sutrumpinimą vaizd. Daugeliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių žodynėlyje vartojo K. Pakalka (1995: 205–216). Pažyma šnek. vartojama funkcinei konotacijai žymėti. Vaizdingoji leksika yra emocinės-ekspresinės leksikos atmaina (Pikčilingis 1975: 53). Vadinasi, vaizdingieji žodžiai sutrumpinimu šnek. BŽ neturėtų būti žymimi. Vienas iš galimų šios leksikos pateikimo variantų būtų sutrumpinimo vaizd. vartojimas. Bet ar verta įvesti šią pažymą? 4. Nekartojant to, kas buvo kalbėta apie konkrečius leksikos sluoksnius, pasakytina: – BŽ turėtų sumažėti emocinės-ekspresinės, ypač menkinamosios, leksikos kiekis (ir pažymėtos tam tikrais sutrumpinimais, ir laikomos DŽ₃ nekonotatyvia); – daugelio žodžių, realiai turinčių ekspresinį atspalvį ir teiktinų BŽ, stilistinis apibūdinimas, palyginti su DŽ₃, turėtų keistis; – BŽ įvadė stilistinės pažymos turėtų būti aiškinamos informatyviai, t. y. apibrėžiamos ne vienu žodžiu, taip pat galėtų būti pateikiama pavyzdžių: menk. – menkinamosios reikšmės žodžiai ar posakiai, vartojami norint žmogų, daiktą ar reiškinį sumenkinti, paniekinti, pvz., gremėzdas ir pan. – BŽ galėtų būti vartojamos šios stilistinės pažymos: šnek. – bendrinės šnekamosios kalbos žodis ar posakis, vartojamas buitinėje, neoficialioje kalboje, su adresatu bendraujant laisvai, nesivaržant. Šia pažyma apibūdintini žodžiai, kurie neturi emocinio-ekspresinio atspalvio. Pvz.: adata (1) 3. šnek. „injekcija, įtraiška, išvirkštis“⁸; bėgis (2) 4. šnek. „važiuojamosios priemonės pavara“ ir pan.; Šnekamajai kalbai taip pat priklauso vaikų kalbos žodžiai, kuriuos kartais vartoja ir suaugusieji. Pvz.: atià jst. šnek. „viso gero“ (atsisveikinant); flk. – folkloras; šia pažyma žymėtini žodžiai bei posakiai, vartojami žodinėje liaudies kūryboje. Pvz.: 1 nókti (1) 3. flk. „vysti“; 2 svėčias, -ià (4) flk. „svetimas“ ir pan. Emocinei-ekspresinei leksikai apibūdinti: dem. – deminutyvai; šia pažyma apibūdintini žodžiai, žymintys tą patį ar tos pačios rūšies dalyką, kaip ir pamatiniai žodžiai, tik turintys dar mažumo ir malonumo reikšmes. Pvz.: mergėlė (2) 1. dem. „jauna netekėjusi moteris, mergina“; motulė (2) dem. „motina“ ir pan. ⁸ Definicijos pateikiamos iš DŽ₃, bet tai nereiškia, kad BŽ jos nesikeis. Beje, gali keistis reikšmių pateikimo tvarka ir pan. 176 euf. – eufemizmai; švelnesni, neutral、ūs žodžiai ar posakiai, vartojami vietoj šiurkščių ar nemalonių. Pvz.: nelabasis dkt. euf. „velnias“; akis užmerkti (euf. mirti) ir pan. juok. – juokais, maloniai juokaujant sakomi neįžeidžiantys žodžiai ar posakiai, kurių tikslas adresatą pralinksminti. Pvz.: smegeninė (2) 2. juok. „galva“; Ne iš tos operos (juok. sakoma kalbančiam ne į temą) ir pan. iron. – ironiški žodžiai ar posakiai, vartojami reikšme, neretai priešinga tikrajai, turintys kandumo, pajuokos, pašaipos atspalvį. Pvz.: griežtinėlė (2) 2. iron. „rinktiniai žmonės“; Gausi iš žąsino avižų (iron. nieko negausi) ir pan. menk. – menkinamosios reikšmės žodžiai ar posakiai, vartojami norint žmogų, daiktą ar reiškinį sumenkinti, paniekinti. Pvz.: gremėzdas (2) menk. 1. „kerepliškas daiktas, griozdas, gramozdas“, 2. „nevikrus žmogus, griova“; lãkti 2. menk. „gerti, maukti“ ir pan. vulg. – vulgarūs, t. y. šiurkštūs, nešvankūs žodžiai ar posakiai, kurie netinka vartoti kultūringoje aplinkoje; neretai lyties organų, fiziologinių procesų ir pan. tiesioginiai pavadinimai. Pvz.: pãpas (2) vulg. 1. „krūtis“; šūdas (1) vulg. „išmatos“ ir pan. – Keiksmams, keiksmo žodžiams nurodyti siūloma po konkretaus pavyzdžio pateikti prierašą (keiksmas). Pvz.: Kad tu išpustum! (keiksmas); Kad tu nusprogtum! (keiksmas) ir pan. Gauta 1999 05 12 SUTRUMPINIMAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas DŽ(k) – kompiuterinis DŽ₃ variantas VDU – Vytauto Didžiojo Universiteto tekstynas až – antraštinis žodis d. – liaudies dainos žodis, posakis ar sakinys dem. – deminutyvas dz. – dzūkų euf. – eufemizmas fam. – familiarus flk. – folkloras iron. – ironiškas jst. – jaustukas juok. – juokais, juokaujant malon. – maloninis menk. – menkinamasis mžb. – mažybinis niek. – niekinamasis prk. – perkeltinė reikšmė 177 ryt. – rytų aukštaičių šnek. – šnekamosios kalbos žodis tarm. – tarminis vaik. – vaikų kalbos žodis vaizd. – vaizdingasis vak. – vakarų aukštaičių vulg. – vulgarus žem. – žemaičių LITERATŪRA IR ŠALTINIAI DLKG: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. DŽ1: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ2: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ3: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. KTŽ: Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKE: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. LKŽ I–XIX: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962, 7–9: Mintis, 1966–1973; 10–15: Mokslas, 1976–1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996; 18–19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997–1999. Oxford Advanced Learner’s Encyclopedic Dictionary, Oxford University Press, 1995. Pagrindai 1998: Bendrinės lietuvių kalbos žodyno pagrindai ir principai [rankraštis]. Pakalka K. 1995: Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (Verba Dicendi) žodynėlis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 205–217. Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. – Kalbos kultūra 27, 40–49. Pikčilingis J. 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas. Robert P. Le petit Robert, Paris: Le Robert, 1990. ŠŽ: Lyberis A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980. Thésaurus Larousse, 2e édition, Larousse, Paris, 1992. Vosylūtė K. 1995: Stilistinis žodžių apibūdinimas „Lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 180–186. Župerka K. 1977: Praktinė stilistika, Vilnius, Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybínė redakcinė taryba. Župerka K. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, Vilnius: Mokslas. PROBLEMS OF COLLOQUIAL AND EMOTIONAL-EXPRESSIVE LEXIS Summary The paper deals with the problems of stylistic description of the lexis in Dictionary of Modern Lithuanian (DML) (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Suggestions are also made as to the presentation of the lexis in the Dictionary of Standard Lithuanian (DSL) (Bendrinės lietuvių kalbos žodynas). 178 In comparison to DML, in the DSL the number of items of the emotional and expressive lexis, especially those marked with the Label menk. (Eng derogatory), should decrease, a number of words with an expressive shade should have their stylistic description changed. There are several suggestions for the improvement of stylistic labelling, namely: in the DSL the Labels d. (daina; Eng song), fam. (familiarus – Eng familiar, informal), malon. (maloninis – Eng ameliorative), niek. (niekinamasis – Eng pejorative) should be abandoned; a new Label dem. (deminutyvas – Eng diminutive) should be introduced, the Label vulg. (vulgarus – Eng vulgar) should be used only for words referring to physiological processes, sex organs. 179