Vedinių pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ pamatinių žodžių straipsniuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL11 (2000) Daiva MURMULAITYTE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius VEDINIU PATEIKIMAS - „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO“ PAMATINIŲ ŽODŽIŲ STRAIPSNIUOSE DLKŽ Įvade (p. VIII) teigiama, kad taupant vietą kai kurie vediniai „deda- mi į vieną lizdą paprastai su pamatiniu žodžiu“. Tokiu būdu pateikiami veiks- mažodžių abstraktai su priesaga -imas/-ymas, būdvardžių abstraktai su priesa- gomis -umas ir -ybė, veikėjų pavadinimai su priesagomis -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, prieveiksmiai su priesagomis -(i)ai, -yn bei ištiktukų kilmės veiksmažo- džiai su priesaga -feléti. 1. Statistiniai duomenys 1.1. Bendroji apžvalga Kompiuteriu iš DLKŽ išrinkus daiktavardžius su minėtomis priesagomis ma- tyti, kad apie 45% visų Žodyno daiktavardžių yra pateikta pamatinių žodžių straipsniuose!. Didžiąją ju dalį sudaro veiksmų pavadinimai, padaryti su priesa- ga -imas/-ymas. Apie 9996 jų pateikta pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, tik apie 196 yra antraštiniai straipsnių žodžiai“. Atskirų straipsnių neturi apie 98% ypatybių pavadinimų su priesaga -umas ir apie 5096 priesagos -ybė vedinių, pamatinių veiksmažodžių straipsniuose pateikta ir dauguma veikėjų pavadini- mų, išvestų su priesagomis -tojas, -a (apie 98%), -ėjas, -a (apie 92%) ir -ikas, -ė (apie 7590). Žodyno Įvade taip pat nurodoma, kad „toks išvestinis daiktavardis, turintis dar ir naują, išskirtinę reikšmę, iškeliamas atskiru antraštiniu žodžiu“ (p. VIII). Tokių vedinių su minėtomis priesagomis DLKŽ yra mažiau nei neantraštinių veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktų bei veikėjų pavadinimų, plg. su priesa- gomis -umas ir -tojas, -a — apie 2%, su -ėjas, -a — apie 8%, su -ikas, -¢ — apie 25%. ! Vienu kitu atveju antraštinis straipsnio žodis ir vedinys yra giminiški, bet tiesioginės dary- bos ryšiais nesusiję, pvz., priverstinai ir priverstinūmas, arba straipsnyje pateikiami keli to paties afikso vediniai, kurie skiriasi morfologiškai, pvz., daiktavardžio čiuožikas, -ė „čiuožėjas“ straips- nyje pateikiamas moteriškosios giminės atitikmens neturintis zoologijos terminas čiuožikas „van- dens paviršiuje šokinėjantis blakių būrio vabzdys (Gerris)“ arba graužikas, -ė „kas graužia, grau- žėjas“ straipsnyje — daugiskaitinis zoologijos terminas graužikai „žinduolių būrys su nuolat au- gančiais priekiniais dantimis (Rodentia)“. * Daugiau apie tai žr. Murmulaitytė 1995: 56; 1997: 124-125. 141 Išimtį sudaro tik ypatybių pavadinimai su priesaga -ybė, kurių maždaug pusė yra pateikta atskirais straipsniais. Palyginus šio darybos afikso ir priesagos -umas vedinių duomenis, akivaizdu, kad ypatybes pavadinantys priesagos -ybė vediniai yra konkretesni, o priesagos -umas vediniais dažniau žymimi grynieji būdvardžių abstraktai. Tiesa, reikia turėti galvoje, kad pastarųjų DLKŽ yra ge- rokai daugiau: priesagos -ybė vedinių Žodyne yra 338 (4 iš jų pateikti po 2 kar- tus — pamatinių būdvardžių straipsniuose ir atskirai), o priesagos -umas vedi- nių — 1904, iš jų 1888 remiasi būdvardžiais ir dalyviais, kiti padaryti iš daiktavar- džių, veiksmažodžių, įvardžių, skaitvardžių, prieveiksmių. 1.2. Vediniai, pateikti su vartosenos pavyzdžiais Apie 4,796 išvestinių daiktavardžių, įrašytų pamatinių žodžių straipsniuose, pateikiama su vartosenos pavyzdžiais (neatsižvelgiant į maždaug 16,5 tūkst. veiks- mų pavadinimų su priesaga -imas/-ymas, kurie beveik visi pateikiami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, ir tik apie 396 jų tokiais atvejais iliustruojama, bendra neantraštinių iliustruotų vedinių dalis gerokai padidėja ir yra apie 1396). Su vartosenos pavyzdžiais pateikiami 283 priesagos -umas vediniai, tai sudaro apie 15% visų neantraštinių šios priesagos vedinių (pvz.,aklūmas: Spalvų aklūmas (daltonizmas); daznumas: Daznumy žodynas (lingv.); laidūmas: Elektrinis, šilu- mos, garso, šviesos laidumas. Molio laidūmas vandeniui. || prk. Gatvės laidūmas, nuotakūmas: Tie laukai neturi nuotakūmo ir kt. Vedinių su kitais afiksais statis- tika šiuo požiūriu yra tokia: su pavyzdžiais pateikta 19, arba apie 1196, nean- traštinių priesagos -ybė vedinių (pvz., neliečiamybė: Teritorinė neliečiamybė, taip pat reikiamybė: Reikiamybės dalyvis (gram.) ir kt.); 48, arba apie 896, neantrašti- nių priesagos -tojas, -a vedinių (pvz., palaikytojas, -a: Sumanymo rėmėjas ir pa- laikytojas); 32, arba apie 1496, neantraštinių priesagos -ėjas, -a vedinių (pvz., užtarėjas, -a: Jis mano užtarėjas ir globėjas); 6, arba apie 596, neantraštinių prie- sagos -ikas, -ė vedinių (pvz., degikas, -ė: Plytų degikai). 1.3. Vediniai, pateikti su definicijomis Keletas neantraštinių vedinių DLKŽ pateikta su definicijomis. Tai 7 prie- sagos -umas vediniai, pvz., induktyvūmas fiz. „elektros grandinės galėjimas su- kurti magnetinį srautą“, kanceliariškūmas „raštinės darbo, jos tvarkos formali- zavimas (dažnai perdėtas)“, 3 priesagos -tojas, -a vediniai, pvz., kalbėtojas, -a 1. „kas kalba, šneka“; 2. „kas sako viešą kalbą“, 1 priesagos -ėjas, -a vedinys — padėjėjas, -a „pagalbininkas“. Jie sudaro labai menką visų neantraštinių vedinių dalį — apie 0,05%. Neantraštiniai priesagos -imas/-ymas vediniai DLKŽ nėra apibrėžiami. 1.4. Vediniai, pateikti su terminų pažymomis Kai kurie aptariamųjų afiksų vediniai DLKŽ turi terminų pažymas. Apskri- tai jų yra labai nedaug — vos 0,4%, tačiau skirtingų priesagu vedinių statistika šiuo požiūriu gerokai skiriasi. Antai tik 20 priesagos -imas/-ymas vedinių (iš daugiau nei 16,5 tūkst., arba 0,12%) yra terminai, pvz., atgimimas ?2. istor. „Re- nesansas“, jstatymas 2. teis. „aukščiausiosios valstybinės valdžios teisės normų 142 aktas“. O terminų, padarytų su priesaga -ikas, -ė, yra net 8,48% visų šios priesa- gos vedinių (14 iš 165 sememu’, pvz., ėjikas, -ė 2. sport. „ėjimo sportininkas“, švilpikas 1. zool. „didokas kailinis urvinis graužikas (Marmota)“ (nepamirština, kad apskritai šio afikso vedinių yra apie 100 kartų mažiau nei veiksmų pavadini- mų su priesaga -imas/-ymas). Vedinių su kitomis priesagomis statistiniai duo- menys: terminų pažymas turi 6,73% priesagos -ybė vedinių (26 iš 408 sememų), pvz., aplinkybė 2. gram. „antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.“; 3. teis. „koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui“, lygybė 4. mat. „santykis, rodantis, kad jo nariai lygūs“; 1,88% (5 iš 266) priesa- gos -ėjas, -a vedinių, pvz., gynėjas, -a 3. sport. „gynybos žaidėjas“, pjovėjas zool. „straubliukų šeimos vabalas — augalų kenkėjas (Otiorrhychus)“; 0,78% (15 iš 1922) priesagos -umas vedinių, pvz., modalūmas 1. lingv. „kalbėtojo požiūris į kalbos turinio santykį su tikrove“, pilnapadiškūmas med. „kojų padų yda“; 1 priesagos -tojas, -a vedinys (iš 623, arba 0,16%) — liūdytojas, -a 2. teis. „kas kito byloje duoda parodymus“. Pažymėtina, kad čia skaičiuoti tik DLKŽ atitinkamai apibūdinti terminai. Kai kurie vediniai tokių pažymų neturi, nors yra tam tikrų sričių terminai, pvz., sutrumpinimu tech. galėtų būti pažymėtas vedinys vilkikas 1. „traktorius ar šiaip mašina, kuri velka kitas mašinas“; 2. „laivas, kuris velka kitus laivus“ (plg. stūmikas tech. „laivas, kuris stumia baržas; prš. vilkikas“), atitinkamai nepa- žymėti ir teisės terminai gynėjas, -a 2. „kas oficialiai gina kaltinamąjį teisme, advokatas“, teisėjas, -a 1. „pareigūnas, kuris sprendžia bylas teisme“, medicinos terminai nėštūmas, sergamūmas ir kt.*. Akivaizdu, kad beveik visi pažymėtieji terminai yra antraštiniai straipsnių žodžiai. Tiesa, vienas kitas pateikiamas ir pamatinių žodžių straipsniuose (ir tai prieštarauja cituotiems DLKŽ Įvado teiginiams, kad naujas, išskirtines reikš- mes turintys išvestiniai daiktavardžiai iškeliami atskirais antraštiniais žodžiais), pvz., būdvardžio induktyvūs, -i straipsnyje įrašytas induktyvūmas fiz., daiktavar- džio išverstūkis, -ė straipsnyje — išverstakūmas med., dalyvio ésamas, -a straips- 3 Kalbant apie terminus, statistiniu vienetu laikoma semema, t. y. atskira vedinio reikšmė, nes kai kuriais atvejais tas pats keliareikšmis vedinys yra kelių sričių terminas (pvz., aprūšymas 2. lit. „veikalas, kuriame kas aprašoma“; 3. teis. „turto sąrašo sudarymas“, valentingūmas 1. chem. „atomo savybė prisijungti tam tikrą kiekį kitų atomų“; 2. lingv. „kalbos vieneto galėji- mas jungtis su kitais, junglumas“) arba turi ir neterminologizuotų reikšmių (pvz., laukinūmas 1. istor. „seniausia žmonijos istorijos epocha, kurioje žmonės gyveno iš maisto rinkimo, me- džioklės ir žvejybos“; 2. „papročių šiurkštumas, nekultūringumas“). * Beje, nagrinėjant priesagos -ybė vedinius, pastebėta, kad didžioji dalis žodžių bei posakių pavadinimų, su šia priesaga išvestų iš daiktavardžių ir žyminčių kalbos ar tarmės reiškinius, nėra pažymėti kaip kalbotyros terminai. Iš viso žodyne tokių vedinių yra 21, iš jų tik 5 (baltarusybe, barbarybė 3, lenkybė, sovietybė ir ukrainietybé) turi pažymą lingv., kiti 16 (anglybė, aukštaitybė, zūkybė,latvybė, lietuvybė 2, makaronybé, pranciizybé, rytietybė, rusybė, slavybė, suvalkietybė, tarmybė, vakarietybė, vokietybė, žargonybė ir žemaitybė) nėra atitinkamai pažymėti. 143 nyje — esamybė fil., daiktavardžio stūmikas, -ė straipsnyje — stūmikas tech. ir kt. Nereti atvejai, kai neantraštiniai vediniai, be paprastųjų, gali turėti ir terminų reikšmių, tačiau DLKŽ pastarųjų nepateikia (tiesa, kartais tai rodo vartosenos pavyzdžiai), pvz., išlaikymas: Fotografavimas su išlaikymu; rentabilūmas: Įmonės rentabilūmas; teismingūmas: Teritorinis, dalykinis teismingūmas. Bylos teis- mingūmas; neliečiamybė: Teritorinė neliečiamybė ir kt. Matyt, tokie daiktavar- džiai turėtų būti pateikiami atskirais straipsniais, kuriuose būtų skiriamos ke- lios leksinės jų reikšmės — viena, sutampanti su darybos reikšme, ir kitos — tam tikrų sričių terminai. 2. Vedinių daugiareikšmiškumas Kompiuterinis DLKZ variantas (toliau — DLKŽ(k)) suteikia galimybę rū- šiuoti žodžius pagal tai, kiek reikšmių — vieną ar daugiau — jie turi. Tačiau tokiu būdu negalima nustatyti tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių žodžių santy- kio, kompiuterio pateikiami statistiniai duomenys yra gana salygiški, nes viena- reikšmiais laikomi ir neantraštiniai vediniai, kurie pamatinių žodžių straips- niuose paprastai pateikiami be definicijų. Šiuo požiūriu patyrinėjus priesagų -imas/-ymas, -umas, -ybė, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vedinius atrodytų, kad apie 99% jų DLKŽ yra vienareikšmiai, 0 maždaug 196 turi 2-5 reikšmes (atsiribo- jant nuo priesagos -imas/-ymas vedinių, kurių daugiareikšmių tėra 0,5%, viena- reikšmių ir daugiareikšmių vedinių santykis būtų maždaug 9796 : 396). Apie 70% (atmetus priesagos -imas/-ymas vedinius — apie 80%) vedinių turi dvi reiks- mes, apie 20% — tris. Penkiareikšmis tėra vienas priesagos -imas daiktavardis sprendimas“. Akivaizdu, kad ši statistika neparodo tikrojo vienareikšmių ir daugiareikš- mių vedinių santykio DLKŽ, nes didžiąją tiriamų daiktavardžių dalį sudaro mi- nėti neantraštiniai vediniai, todėl vienareikšmių vedinių procentas DLKŽ(k) labai išauga. Kai vedinys pateikiamas daugiareikšmio pamatinio žodžio straipsnyje ir ne- turi nei definicijos, nei vartosenos pavyzdžių, natūralu manyti, kad ir jis yra daugiareikšmis, t. y. gali remtis bet kuria pamatinio žodžio reikšme ir tokiu būdu turėti tiek pat reikšmių, kiek ir jo pamatinis žodis. Bet kuriuo atveju tai būtų transpozicinis vedinys, t. y. kiekvieną kartą vedinio leksinė ir darybos reikš- mės sutaptų (kadangi jis nei apibrėžtas, paaiškintas, nei iliustruotas, apie kitas, specialesnes, vedinio reikšmes nieko negalima spręsti). Antai veiksmažodžio > Žinant, kad DLKŽ vengiama per didelio reikšmių smulkinimo ir kad kai kurios tipinės reikšmės ar reikšmių atspalviai net suglaudžiami į vieną vietą (žr. Įvado $25 1) ir 2), p. XI), iš dalies penkiareikšmiu galima būtų laikyti ir daiktavardį vežimas, jei antroji jo reikšmė „ppr. arklių traukiama važiuoklė, ratai; į ją telpantis kiekis“ (t. y. priemonės pavadinimas ir jo pa- grindu susiformavusi perkeltinė metoniminė reikšmė) būtų suvokiama kaip dvi atskiros seme- mos. 144 gręžti 1. „kokiu smailu daiktu (ppr. grąžtu) sukant, daryti skylę“; 2. „sukant sunkti iš šlapio drabužio vandenį“; 3. „sukti, kreipti“ straipsnyje pateikti priesa- gu -ėjas, -a, -ikas, -ė, -imas bei -imasis vediniai, matyt, gali būti laikomi trireikš- miais, t. y. kiekvienas jų gali remtis visomis pamatinio veiksmažodžio reikšmė- mis. Arba veiksmažodžio minėti 1. „sakyti vardą, kalbant vardinti“; 2. „atminty- je laikyti, neužmiršti“; 3. „renginiais ar kitaip pagerbti (metines, sukaktį)“ straips- nyje pateiktas jo abstraktas minėjimas gali būti motyvuotas visų trijų pamatinio žodžio reikšmių, todėl taip pat gali turėti tris reikšmes. Jei kuri nors pamatinio žodžio reikšmė yra terminologizuota, dažniausiai atitinkamai pažymėtas turėtų būti ir tos reikšmės motyvuotas vedinys, tačiau paprastai Žodyne tai neatsispindi, pvz., veiksmažodžio minkštėti 1. „darytis minkštam, minkštesniam“; 2. prk. „darytis meilesniam“; 3. lingv. „būti taria- mam minkštai (apie priebalsius)“ straipsnyje pateiktas jo vedinys minkštėjimas nepažymėtas santrumpa lingv., kaip ir veiksmažodžio linksnitoti 1. gram. „kai- tyti linksniais“; 2. prk. „dažnai minėti kalbant“ straipsnyje pateiktas daiktavar- dis linksniūvimas nepažymėtas gram. Beje, iš šių pavyzdžių matyti, kad toks ve- dinių pateikimas formaliai neparodo ir to, kad vedinys turi ir perkeltinę reikš- me, dar plg. straipsnį pasly | sti, ~sta, ~do 1. „pašliaužti slidžia vieta“: Koja ~do, ir nuvirtau. 2. prk. „netekti doros“: ~des jaunuolis. ~dimas. Tas pat pasakytina apie stilistines pažymas šnek., menk., niek. ir kt., pvz., baūbti, ~ia, +ė 1. „storu balsu bliauti, mauroti“: Jautis ~ia. 2. menk. „storu balsu dainuoti, rėkti“. ~imas. Kartais vedinio daugiareikšmiškumą netiesiogiai rodo vartosenos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, būdvardžio pažangūs, -i 1. „kuris pažengęs, rūpinasi pažanga“: Pa- žangūs žmogus, pažangūs judėjimas, pažangi spauda; 2. „gerai besimokantis“: Pažangūs mokinys straipsnyje pateiktas jo abstraktas pažangūmas iliustruotas dviem pavyzdžiais — pažiūrų pažangūmas ir mokinių pazangiimas, iš kurių maty- ti, kad vedinys remiasi dviem pamatinio žodžio reikšmėmis, taigi taip pat kaip pastarasis turi dvi reikšmes. Tačiau su vartosenos pavyzdžiais DLKŽ pateikta tik nedidelė dalis neantraštinių vedinių. Be to, formaliai tas vedinių daugia- reikšmiškumas nepažymėtas, neišskirtos 1-oji, 2-oji ir t. t. reikšmės (tai, kad pateikti keli vartosenos pavyzdžiai, dar nerodo žodžio daugiareikšmiškumo — jie gali iliustruoti vieną ir tą pačią reikšmę). Kompiuteris tokius žodžius laiko vienareikšmiais. Antra vertus, vedinys ne visuomet gali remtis visomis pamatinio žodžio reikš- mėmis. Antai veiksmažodis lduzti DLKZ turi 5 reikšmes: 1. prž. luzti 1; 2. „lamdyti mintuvais®; 3. „spausti, slegti“; 4. „gelti, skaudėti“; 5. „keisti kryp- ti“. Jo straipsnio gale pateikiami veikėjų pavadinimai su priesagomis -éjas, -a ir -tkas, -ė bei abstraktus daiktavardis, priesagos -imas vedinys. Pastarasis, matyt, taip pat gali remtis visomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis. Tuo tarpu veikėjų pavadinimai nedaromi iš lduzti 4. „gelti, skaudėti“: Menka sveikata — krūtinę skauda, nugarą laužia. Ši veiksmažodžio reikšmė skiriasi iš kitų sintaksi- 145 niu ir semantiniu valentingumu (Sližienė 1994: 377—388)*. LKŽ VII 196 lauzikas, -ėturi tik dvi reikšmes: 1. „kas ką laužia, plėšia“: Tau gana girtuoklių, kasų laužikų rš.; 2. „linų mynėjas, laužėjas“, o pamatinio veiksmažodžio reikšmių nurodoma net 16 (LKZ VII 201-202). Dégti straipsnyje pateiktas vedinys degikas, -ė iliustruotas pavyzdžiu Plytų degikai, taigi yra šiokia tokia nuoroda į 7-ąją pamatinio veiksmažodžio reikšmę „deginant stiprinti, kietinti“. Šis veikėjo pavadinimas gali remtis ir kitomis dėgti reikšmėmis, pvz., 2. „kurti ugnį, žiebti“; 8. „degimu gaminti“ (plg. LKŽ II 362 degikas, -ė 1. „kas degimu kietina“; 2. žr. padegikas; 3. žr. degučius 1). Tačiau dėgti reiškia ir savaiminį veiksmą arba būseną, pvz., 5. „vysti, džiūti nuo saulės“; 13. prk. „stipriai jausti (gėdą, pyktį ir pan.)“. Šios sememos nuo anks- čiau išvardytųjų taip pat skiriasi sintaksiniu ir semantiniu valentingumu, pvz., nereikalauja galininko ir pan. (Sližienė 1994: 172-173), veikėjų pavadinimai iš jų nedaromi. Pateiktieji pavyzdžiai rodo, kad ne visada neantraštinis vedinys turi tiek reikš- mių, kiek jo pamatinis žodis. Tai priklauso nuo pamatinio žodžio semantikos, sintaksinio valentingumo, taip pat nuo paties vedinio darybos kategorijos (da- rybos reikšmės) ir kt. Tarkim, veiksmų ir ypatybių pavadinimai, t. y. veiksmažo- džių ir būdvardžių abstraktai, matyt, gali remtis visomis pamatinių veiksmažo- džių ir būdvardžių reikšmėmis (bent jau teoriškai)". Veikėjų pavadinimų daryba šiuo požiūriu yra labiau ribota, pvz., priesagų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -¢ vedi- niai paprastai daromi iš tranzityvinių veiksmažodžių (LKG I 318, 320, 321; DLKG 105, 106), o jų pamatiniai žodžiai gali turėti ir intranzityvių reikšmių. Tokiu atveju vedinys turi mažiau reikšmių nei pamatinis Žodis. Kartais iliustracijos rodo tokią vedinio reikšmę, kuri negali būti išvedama iš pamatinio žodžio reikšmių, pateikiamų DLKŽ. Taip atsitinka todėl, kad Žodynas pateikia ne visas, o tik dažniau vartojamas reikšmes, arba jų definicijos yra kitaip formuluojamos. Antai veiksmažodis patarnduti DLKŽ turi 3 reikšmes: 1. „padėti atlikti smulkius buitinius darbus“; 2. „kiek pabūti tarnyboje“; 3. „pasto- vėti ant užpakalinių kojų“, tačiau nė viena jų netiktų motyvuoti veikėjo pavadini- mo patarndutojas, -a reikšmės, iliustruojamos pavyzdžiu viešbučio patarndutoja. * Beje, DLKŽ apie tai galima spręsti tik iš vartosenos pavyzdžių, tačiau ne kiekviena reikšmė žodyne iliustruojama. 7 Kitas dalykas, ar visos tokių abstrakty reikšmės pakankamai dažnai vartojamos bendrinėje kalboje, ar priklauso nuo konteksto, antruoju atveju jos vargu bau fiksuotinos bendrinės kalbos žodyne, pvz., ėjimas, išvestas iš eiti 20. „būti rodomam“: Šiandien teatre eina , „Skirgaila“. LKZ II 1109-1110 yra atskiras straipsnis ėjimas, dauguma šio daiktavardžio reikšmių jame pateikta ne aiškinant, aprašant, o tiesiog nurodant pamatinį veiksmažodį ir ta jo reikšmę, kuria konkrečiu atveju remiasi vedinys. Beje, tokį pateikimo būdą galima rasti ir DLKŽ, dažniausiai būdvardžių su priesagomis -inis, -ė bei -iškas, -a straipsniuose, pvz.: alkūninis, -ė 1. > alkūnė 1; 2. — alkūnė 5, méskiskas, -a > meška 1,2, Sautinis, -¢ — Sautas (šauti 1), dar plg. Sn -a = leisti 1, baladétis 1. — baladoti 1. 146 LKŽ XV 880 pirmąją veiksmažodžio reikšmę formuluoja „atlikti darbus tenki- nant kieno poreikius“. Abiejuose žodynuose pirmosios veiksmažodžio reikšmės iliustruojamos tais pačiais vartosenos pavyzdžiais: patarnduja prie stalo, kuo galiu tamstai patarnduti? ir kt., taigi kalbama apie tą patį veiksmą, tik jis skirtingai api- brėžiamas. Tačiau LKŽ pateikta formuluotė akivaizdžiau motyvuoja profesijos pavadinimą viešbučio patarndutojas, nes pabrėžia, kad šis veikėjas tenkina kieno nors poreikius, 0 ne šiaip padeda atlikti bet kokius smulkius buitinius darbus. Taigi negalima visų neantraštinių vedinių laikyti vienareikšmiais, taip pat negalima teigti, kad jie turi tiek pat reikšmių, kiek pamatinis žodis (juo labiau kad DLKŽ visų pamatinio žodžio reikšmių gali ir nepateikti). Vadinasi, iš tokio vedinių pateikimo — pamatinių žodžių straipsniuose, be definicijų, dažniausiai ir be vartosenos pavyzdžių — nieko negalima spręsti apie jų reikšmių skaičių, semantinę struktūrą, semantinį santykį su pamatiniu žodžiu ir pan. 3. Transpozicinių vedinių definicijos Pamatinių žodžių straipsniuose paprastai pateikiami transpoziciniai aptaria- mųjų afiksų vediniai, t. y. tie, kurių leksinė ir darybos reikšmės sutampa. Minė- ta, kad dažniausiai jie nėra kaip nors apibrėžiami, pavyzdžių su definicijomis pasitaiko labai retai. Kai vedinys pateikiamas atskiru straipsniu, šiame, be iš- skirtinių (specializuotų, terminais virtusių, tiesiog sukonkretėjusių ir pan.) lek- sinių reikšmių, dažnai yra ir ta, kuri sutampa su darybos reikšme. Pastarosios leksinės reikšmės DLKŽ pateikiamos gana įvairiai. Remiantis Žodyno Įvade (p. XII-XIII) aptartais žodžių reikšmių aiškinimo būdais, minėtus vedinius šiuo požiūriu galima būtų apytikriai suskirstyti į kelias grupes. I. Nuorodinis reikšmių aiškinimo būdas 1. Vartojant strėlės (—) ženklą: a) nurodomas tik pamatinis vedinio žodis, pvz.: teisingūmas 1. > tei- singas, kilnybé 1. > kilnus, mėgėjas, -a 1. > mėgti 1, ėjikas, -ė 1. — eiti, rašytojas, -a 1. > rašyti. Šiuo būdu gali būti aiškinamos visų nagrinėtų afiksų vedinių, išskyrus veiksmų pavadinimus su priesaga -imas/-ymas, reikšmės; b) nurodomas pamatinis žodis ir darybos kategorija, pvz.: atradimas 1. > atrasti (veiksmas), baisūmas 1. — baisus (ypatybė), patarėjas 1. — patarti (veikėjas). Dažniausiai šitaip pateikiami veiksmų pavadinimai, kitų darybos kategorijų yra tik pavieniai pavyzdžiai. Pastaba. DLKŽ Įvade (§32, p. XIII) vardijant atvejus, kuriais vartojamas strė- lės ženklas, apie ypatybių bei veikėjų pavadinimus nekalbama. Šių darybos kate- gorijų vedinių, kurių reikšmės pateikiamos tokiu būdu, išties pasitaiko retai. 2. Vartojant sutrumpinimą žr. — nukreipiama į bendrinėje kalboje plačiau vartojamą darybos variantą (DLKŽ Įvado §29), pvz.: jaunybė 2. žr.jaunystė, savūmas žr. savybė 1. 147 II. Apibrėžiamasis — aiškinamasis būdas 1. Definicijoje pateikiama vedinio darybos reikšmė, jos formuluotėje var- tojamas pamatinis žodis, pvz.: bėgikas, -ė 1. „kas bėga“, puolėjas, -a 1. „kas puo- la“, žadėtojas, -a 1. „kas žada“, nešvarybė „kas nešvaru“. Būdingiausia veikėjų pavadinimams. 2. Definiciją sudaro pamatinis žodis ir darybos kategorijos pavadinimas, pvz.: išdykybė „išdykusio ypatybė“, neigiamybė „neigiama ypatybė“; plg. I. 1. b). 3. Definicijoje vartojami darybos sinonimai, kitų priesagų ir galūnių ve- diniai iš tų pačių pamatinių žodžių, pvz.: išdykūmas „išdykybė“, aukštybė 1. „aukštumas“, geradarybė „geradarystė“, labdarybė „labdara“, nežinomybė „ne- žinojimas, nežinia“, tolybė „tolumas, tolis“; plg. I. 2. Būdinga ypatybių pavadi- nimams. 4. Apibrėžiama bendrašakniais vediniais iš kitų pamatinių žodžių, pvz.: dievybė 1. „dieviškumas“, paslaptybé „palaptingumas“, savižudybė „nusižudymas“. Būdinga ypatybių pavadinimams. Žodžio reikšmė gali būti nusakoma ir derinant kelis apibrėžiamojo-aiškina- mojo būdo variantus, pvz.: atradėjas, -a „kas ką atranda, padaro atradimą“ (II. 1 ir II. 3), galimybė „kas galima, galimumas“ (II. 1 ir II. 3), vertybė „vertė, vertingumas“ (II. 3 ir II. 4) ir pan. Nagrinėjamų vedinių semantika DLKŽ gali būti aiškinama ir kitaip. Antai pastebėta, kad apibrėžiant ypatybių pavadinimus, definicijose dažnai pasitaiko veiksmažodžių turėti ir būti abstraktai, pvz., suinteresuotūmas „turėjimas intere- so“, nėštūmas „buvimas nėščios, nėščios būklė“, dar plg. nevienodus sinonimiš- kų vedinių apibrėžimus — mažavertiškūmas „turėjimas mažos vertės“ ir menka- vertiškūmas „vertės menkumas“ (LKŽ VIII 13 — „vertės menkumas; mazaver- tiškumas“), pilnateisiškūmas „visateisiškumas“ ir visateisiškūmas „turėjimas visų teisių“. Šioje trumpoje apžvalgoje nesiekta suregistruoti visus galimus nagrinėtų ve- dinių reikšmių apibrėžimo būdus ir pateikti tikslius statistinius duomenis. Ką nors tiksliau pasakyti šiuo klausimu ar ieškoti kokių nors dėsningumų (tarkim, kad vienų darybos kategorijų vediniams būdingesnis vienas, kitų — kitas reikš- mių aiškinimo būdas) būtų sudėtinga, nes atskirų darybos kategorijų vedinių skaičius DLKŽ labai skiriasi (plg. priesagos -imas/-ymas vedinių — apie 16,5 tūkst., o priesagos -ikas, -ė — 152), kai kuriais atvejais sunku apibendrinti ir dėl duomenų stokos. Vis dėlto akivaizdu, kad kokios nors bendros sistemos patei- kiant transpozicinių (antraštinių) vedinių reikšmes nėra, kurio nors vieno išvar- dytųjų būdų Žodyne nėra griežtai laikomasi. Siekiant tvarkos galbūt derėtų at- sisakyti I. 1. a) ir II. 1 būdų ir vartoti tik I. 1. b). Taip pat nederėtų apibrėžti vienu žodžiu, nes pasitaiko, kad tokiu keliu einant nuo vieno žodžio prie kito, dažnai perskaitomi keli straipsniai ir galų gale grįžtama prie to, kurio reikšmė ir norėta išsiaiškinti, taigi Žodyne neišvengta tautologijos. 148 4. Specializuoti veikėjų pavadinimai Priesagų -tojas, -a ir -ėjas, -a vediniai žymi asmenis tiek pagal atsitiktinį jų darbą, trumpai trunkantį arba tik vieną kartą atliekamą veiksmą, tiek pagal nuolatinį darbą, verslą, profesiją (LKG I 317, 320). Priesagos -ikas, -ė vediniai tik retkarčiais asmenis pavadina pagal profesiją (LKG I 320). DLKŽ yra apie 100 žinomesnių, plačiau vartojamų profesijų pavadinimų su šiomis priesago- mis —su -tojas, -a — 40, su -éjas, -a — 36, su -ikas, -ė — 20. Tai sudaro apie 9,11% visų šios darybos vedinių — priesagos -tojas, -a vedinių — 6,42%, priesagų -ėjas, -a ir -ikas, -ė — atitinkamai 13,53% ir 12,12% vedinių“. Profesijų pavadinimai DLKŽ pateikiami trejopai: 1) atskirais straipsniais, t. y. su definicijomis ir (dažniausiai) vartosenos pa- vyzdžiais — apie 2396 : priesagos -tojas, -a vedinių — apie 1596 (pvz., gydytojas, -a „gydymo specialistas“: Gydytojas apžiūrėjo ligonį. Kreiptis į gydytoją), priesagos -ėjas, -a vedinių — apie 28% (pvz., siuvėjas, -a „siuvimo specialistas“: Baltiniy siuvėja. Vyriškų drabužių siuvėjas. Mokytis siuvėju), priesagos -ikas, -ė — apie 3096 vedinių (pvz., bėgikas, -ė 2. „bėgimo rungčių sportininkas“); 2) pamatinių veiksmažodžių straipsniuose (be definicijų) — apie 7796: priesa- gos -tojas, -a vedinių — apie 85%, -ėjas, -a — apie 72%, -ikas, -ė — apie 70%: a) su vartosenos pavyzdžiais — apie 3296 visų neantraštinių vedinių: prie- sagos -tojas, -a — apie 3896 (pvz., išjodinėtojas, -a: Žirgų išjodinėtojas), -ėjas, -a — apie 35% (pvz., rišėjas, -a: Knygų rišėjas (knygrišys)), -ikas, -ė — apie 14% (pvz., kūrikas, -ė: Krosnies kūrikas (kūrentojas)); b) be vartosenos pavyzdžių — apie 6896 visų neantraštinių vedinių: priesa- gos -tojas, -a — apie 6296 (pvz., programūotojas, -a), -ėjas, -a — apie 65% (pvz., virėjas, -a), -ikas, -ė — apie 86% (pvz., šėrikas, -ė). Šie statistiniai duomenys rodo, kad dauguma nagrinėtų profesijų pavadinimų atskirų straipsnių neturi, jie paprastai neapibrėžiami, neaiškinami ir neiliustruo- jami. Tačiau tokie vediniai yra nominaciniai, jų darybos ir leksinės reikšmės nesu- tampa, t. y. jie ne tiesiog įvardija veikėją pagal jo atliekamą veiksmą, o dar papil- domai žymi, kad tai yra nuolatinis jo užsiėmimas. Antai gynėjas, -a 1. „kas gina“; 2. „kas oficialiai gina kaltinamąjį teisme, advokatas“; 3. sport. „gynybos žaidė- jas“. Tik pirmąja reikšme tai yra transpozicinis vedinys, nespecializuotas veikėjo pavadinimas (tokie paprastai tiesiog įrašomi į pamatinių veiksmažodžių straips- nius). 2-oji ir 3-oji reikšmės jau turi papildomų semų, yra virtusios terminais (nors 2-oji ir nepažymėta teis.), todėl šis daiktavardis pagrįstai pateikiamas atskiru straipsniu. Š Šie santykiniai duomenys gal šiek tiek prieštarauja LKG teiginiams — profesijų pavadinimų su priesaga -ikas, -ė procentas yra didesnis nei priesagos -tojas, -a vedinių (plg. 12,12% ir 6,42%), tačiau reikia turėti galvoje, kad priesagos -ikas, -ė vedinių DLKŽ yra beveik 4 kartus mažiau nei priesagos -tojas, -a vedinių, kurie, beje, beveik visi be definicijų pateikiami pamatinių žodžių straipsniuose. Priesagos -ikas, -ė vediniai dažniau turi specialesnių reikšmių, jų apie 1/4 pateikia- ma atskirais straipsniais. 149 Kitų kalbų žodynuose profesijų pavadinimais tapę vediniai taip pat iškeliami antraštiniais žodžiais (plg. LVV 7), o ne itin paplitę, „lengvai padaromi“, t. y. produktyvių ir reguliarių darybos tipų nespecializuoti vediniai apskritai nede- dami (Oxeros 1988: 9-10). Taigi akivaizdu, kad nemaža dalis vedinių, pateiktų pamatinių veiksmazo- džių straipsniuose, taip pat turi specialesnių reikšmių, yra tam tikrų sričių ter- minai (pvz., dėstytojas, -a, gėlbėtojas, -a, montūotojas, -a, programuotojas, -a, pri- žiūrėtojas, -a, vairūotojas, -a; drožėjas, -a, kepėjas, -a, kirpėjas, -a, pjovėjas, -a, šokėjas, -a, tiekėjas, -a, verpéjas, -a, vertėjas, -a, virėjas, -a; ; jojikas, -ė, krovikas, -ė, liejikas, -ė, nešikas, -ė, šėrikas, -ė ir daugelis kt.), tačiau DLKŽ tai neatsispindi. Tokių vedinių buvimą profesijų pavadinimais kartais parodo vartosenos pavyz- džiai (pvz., skutėjas, -a: Jis vertėsi skutėjo amatu, 2 braizytojas, -a: Jis dirba braižytoju) arba terminų pažymos (pvz., kilnotojas, -a: Sunkumų kilnotojas (sport.)). Vienu atveju neantraštinis profesijos pavadinimas netgi turi definiciją — suvirintojas, -a „metalų suvirinimo darbininkas ar specialistas“. Kartais profesijų pavadinimai (ar kitokias specialesnes reikšmes turintys ve- diniai), žymintys analogiška arba artima veikla užsiimančius asmenis, padaryti su tomis pačiomis priesagomis, DLKŽ pateikiami nevienodai (žr. lentelę): Neantraštinis vedinys Eil. nr. Antraštinis vedinys iliustruotas neiliustruotas 1. mokytojas, -a dėstytojas, -a 2. rašytojas, -a tapytojas, -a 3, siuntėjas, -a gavėjas, -a 4. bėgikas, -ė metikas, -ė jojikas, -ė čiuožikas, -ė ėjikas, -ė 7. sport. 2 plaukikas, -ė 5. siuvéjas, -a verpéjas, -a mezgéjas, -a audéjas, -a 1 sukirpéjas, -a Kai profesijų pavadinimai yra antrastiniai atskirų straipsnių ZodZiai, jie pa- teikiami su definicijomis. Šios formuluojamos gana įvairiai — apibrėžiant varto- jami žodžiai specialistas (zr. vedinių audéjas, -a, gydytojas, -a, siuvėjas, -a defini- cijas), darbininkas (suvirintojas,-a), pareigūnas (tardytojas, -a, tarnautojas, -a, teisėjas, -a 1.), sakoma, kad asmuo ta veikla verčiasi (skalbėjas, -a) ir pan. Kar- tais pirmoji tokio žodžio reikšmė DLKŽ tapati darybos reikšmei, ji taip pat 150 pateikiama nevienodai, plg.: patarėjas, -a 1. > patarti (veikėjas), rašytojas, -a 1. = rašyti, puolėjas, -a 1. „kas puola““. Kai kuriems profesijų pavadinimams DLKZ trūksta terminų pažymų, pvz., gynėjas, -a 2, tardytojas, -a, taréjas, -a (sudėtinis terminas Teismo taréjas), teiséjas, -a nepažymėti sutrumpinimu teis.; 7-oji vedinio ėjikas, -ė reikšmė pažymėta sport. o bėgikas, -ė 2, čiuožikas, -ė, 2 plaukikas, -ė 2 šios pažymos neturi (nekalbant jau apie neantrastinius buritiotojas, -a, irklūotojas, -a, jojikas, -ė, metikas, -ė ir kt.); vedinio pūtikas, -ė 2-oji reikšmė „kas griežia pučiamuoju instrumentu“ nepažy- mėta muz. ir t. t. 5. Terminai Apie įvairius DLKZ esančių terminų pateikimo nenuoseklumus jau kalbėta ir rašyta (Žilinskienė 1995; 1997, Gudavičius 1997 ir kt.). Šiuokart norėta at- kreipti dėmesį į kai kuriuos dar neaptartus klausimus ir pasvarstyti, kaip tokių nenuoseklumų išvengti naujame bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Iš karto primintina, kad DLKŽ ne visi terminai ir terminologizuotos reikš- mės yra pažymėti atitinkamais sutrumpinimais. Tai pasakytina apie liaudinius terminus, vedinius, padarytus iš terminų, ir kitą plačiau už „grynuosius“ termi- nus vartojamą specialesnę leksiką. Kompiuteriniame DLKZ variante ji papil- domai pažymėta „nematomomis“ (skiriant nuo „matomų“, jau buvusių Zody- ne) pažymomis. Jos reikalingos duomenų analizei, antraip kompiuteris negalė- tų pateikti visų kurios nors srities terminų, pvz., žodžių gydymas, kraujavimas, paralyžiūvimas, įtraiška, liga, sloga ir pan. jis neatrinktų kartu su kitais medicinos terminais, nes jų straipsniuose nėra sutrumpinimo med.; tokiu atveju medici- nos terminų sąrašas būtų trūkstamas. 5.1. Šiuokart domėtasi kalbotyros terminais. Iš viso DLKŽ yra 294 straips- niai, turintys sutrumpinimus lingv. arba gram. Jais gali būti pažymėtas visas antraštinis žodis (vienareikšmis ar keliareikšmis), dalis jo reikšmių arba žodžių junginys, į kurį įeina antraštinis žodis. Dar 221 straipsnyje tos pažymos yra „ne- matomos“. Taigi galima manyti, kad DLKŽ pažymėta tik apie 5796 visų jame esančių kalbotyros terminų ir kitos specialesnės šios srities leksikos. Šie terminai (iš viso 515") palyginti su pateiktaisiais „Kalbotyros terminų žodyne“ (toliau — KTŽ). Apie 8296 pažymėtųjų DLKŽ terminų rasta ir KTZ. ? Straipsnyje pardavėjas, -a „kas parduoda“: Daržovių, ledų pardavėja pateiktą definiciją rei- kėtų suformuluoti tiksliau (plg. LKŽ IX 409 — „kas parduoda pirkėjams“), vis dėlto pardavėju dažniausiai vadinamas ne kiekvienas, kartą sugalvojęs parduoti kokį sau nereikalingą daiktą, o tas, kuris iš to gyvena. 0 Tiek DLKŽ yra žodžių, turinčių bent vieną terminologizuota reikšmę, arba kartu su kitais žodžiais sudarančių sudėtinius kalbotyros terminus. Kitaip sakant, šis skaičius rodo, kad Žody- ne yra 515 straipsnių, kuriuose pateikiami kalbotyros terminai ir kita specialesnė šios srities leksika, (ne)pažymėta sutrumpinimais lingv. ir gram. Tais atvejais, kai minėtos pažymos pasitaiko iliustracijose, šiuosyk nesidomėta ir jie į statistiką neįtraukti. 151 Tų, kurių pažymos „nematomos“, KTŽ tėra apie 5096, su pažyma gram. — tik apie 40%. Tačiau reikia turėti galvoje, kad KTŽ pateikia anaiptol ne visus, o tik svarbesnius, dažniau vartojamus terminus, pavyzdžiui, jame nėra aiškinami veiks- mazodziai, nors asmentioti, laipsnitioti, prieveiksmėti ir t. t. neabejotinai yra kal- botyros terminai. Nėra ir kalbininkų pavadinimų pagal atskirus mokslus ar moks- lo šakas (pvz., baltistas, germanistas, dialektologas, etimologas, leksikologas, lek- sikografas, taip pat klasikas, sinitaksininkas, Zodynininkas ir pan.), nors pačių moks- lu ir šakų pavadinimai pateikiami (baltistika, germanistika, dialektologija, eti- mologija, leksikologija, leksikografija ir t. t.). Rengiant bendrinės kalbos žodyną idealu būtų turėti visus terminų žodynus (tų sričių, kokius sutrumpinimus vartoja DLKŽ) ir patikrinti, ar į DLKŽ patekę terminai, terminologizuotos žodžių reikšmės bei žodžių junginiai yra atitinka- mai pažymėti. Tačiau ne visų sričių terminų žodynai jau parašyti. Antra vertus, galbūt nėra prasmės DLKŽ ieškoti kiekvieno žodžio, kuris yra didelės apimties terminų žodynuose (pvz., fizikos, medicinos, politechnikos) arba tikrinti kiek- vieną, tarkim, tekstilės terminų žodyne pateiktą žodį, jei DLKZ iš tikrųjų šios srities terminų tėra 3 (Žilinskienė 1997: 46). Akivaizdu, kad nuosekliai šito pa- daryti nepavyks — bent jau kol kas, kol nėra kompiuterinio terminų banko, trūksta pačių terminų žodynų. Tuo tarpu galbūt galima būtų patikrinti bent mažesnės apimties žodynų (pvz., kalbotyros terminų ir pan.) terminus. Ateityje naudojan- tis kompiuteriniu terminų banku tokią patikrą galbūt reikėtų iš dalies patikėti kompiuteriui, kad šis sudarytų DLKZ ir tam tikros srities terminų žodyne pasi- kartojančių žodžių registrą. Pastarasis padėtų tinkamai sutvarkyti DLKŽ esan- čius terminus, tinkamai pateikti juos naujajame bendrinės kalbos žodyne, i vengti įvairių nenuoseklumų. Tuo tarpu galima būtų pasinaudoti minėtomis „nematomomis“ terminų pa- žymomis, kurios leidžia iš DLKŽ išrinkti ir liaudinius terminus, iš terminų pa- darytus žodžius, šiaip nepažymėtus terminus ir pan. Turint žodžių sąrašą, kurį sudaro terminai ir žodžiai, atitinkamai nepažymėti, bet vis dėlto turintys spe- cialesnes reikšmes, taip pat galima ištaisyti nemažai akivaizdžių DLKŽ pasi- taikančių nenuoseklumų, kai kurias pažymas padaryti „matomas“. Kitais atve- jais, jei žodžio nėra tam tikros srities terminų žodyne, bet jo reikšmė tikrai terminologizuota (tai rodo ir definicija, ir vartosenos pavyzdžiai), jis gali būti paliktas su „nematoma“ pažyma. Tarkim, tokie gal galėtų būti dzūktoti 1. „kal- bėti kuria nors dzūkų šnekta“; 2. „išlaikyti dzūkybių, šnekant nedzūkiškai“, garsynas „kalbos garsų sistema“, priešdėlėtas, -a „turintis priešdėli“, išversti 7. „tekstą ar kalbą pateikti kita kalba“ (o versti 11. „vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba“, vertėjas, vertimas, matyt, žymėtini „matomomis“ pažymomis, pasta- rąjį vedinį pateikia ir KTŽ). Bet kuriuo atveju paskutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti terminologai ir atitinkamų sričių specialistai. 5.2. Bendrinės kalbos žodyne reikėtų atsisakyti pasenusių, nebevartojamų arba retai vartojamų, itin specifinių terminų (pvz., garsūmokslis lingv., psn. „fo- 152 netika“, galbūt ir kryptiniūikas gram. „einamasis vidaus vietininkas“) bei termi- nų reikšmes turinčių žodžių junginių (pvz., nebūvėlis, -ė straipsnyje pateikto veiks- nio vardininkas nebuvélis). Šių žodžių nepateikia KTŽ, žodžio kryptiniūikas nėra ir LKŽ. 5.3. DLKŽ Įvado $36 (p. XII) teigiama, kad „sudėtiniai terminai ar šiaip įvairūs sudėtiniai pavadinimai, kurių reikšmė nepriklauso arba tik iš dalies priklauso nuo juos sudarančių dėmenų reikšmės [...] dedami po visų žodžio reikšmių už trikampio ženklo (A) ir skliausteliuose paaiškinami“. Natūralu bū- tų tikėtis, kad bent jau sudėtinių terminų atveju šios tvarkos laikomasi griežtai. Tačiau taip yra anaiptol ne visada. Antai žodžio jungtis „sujungimas, ryšys“ straips- nyje kai kurie žodžių junginiai pateikiami kartu su vartosenos pavyzdžiais, nu- rodant jų vartojimo sritis — kištukinė jungtis (tech.), kremzlinė, raumeninė jungtis (anat.), anglies atomų jūngtys (chem.). O žodžių junginys sudurtinio tarinio jungtis pateikiamas už trikampio ženklo, pažymėtas sutrumpinimu gram. ir paaiškintas. Kiek nukrypstant nuo kalbotyros terminų pastebėtina, kad nevienodai patei- kiami karinius laipsnius žymintys sudėtiniai terminai jaunesnysis leitenantas ir vyresnysis leitenantas. Abiem atvejais jie pateikti kartu su kitais, neterminologi- zuotais, žodžių junginiais ir sakiniais. Jaunesnysis leitenantas pateiktas straips- nyje, kurio antraštinis žodis yra nelyginamojo laipsnio būdvardis jaunas, -a. Nu- rodyta tik viena jo reikšmė — „nedaug amžiaus turintis; mažiau amžiaus turintis už kitus, prš. senas“. Išeitų, kad karinis laipsnis kažkokiu būdu susijęs su žmo- gaus amžiumi. Antrasis sudėtinis karybos terminas pateiktas straipsnyje, kurio antraštinis Žodis vyrėsnis, -ė yra aukštesniojo laipsnio formos ir turi dvi reikš- mes — 1. „turintis daugiau metų“; 2. „esantis aukščiau savo laipsniu, pareigo- mis“. Tačiau antrąją reikšmę iliustruojantis žodžių junginys vyresnysis leitenan- tas nepažymėtas sutrumpinimu kar., kurį turi jaunesnysis leitenantas. KTŽ (p. 124) yra du kalbotyros terminai su būdvardžiu minkštasis — minkštasis gomurys ir minkštasis priebalsis. DLKŽ pateikia tik antrąjį iš jų — kaip 8-osios (terminologizuotos, pažymėtos sutrumpinimu lingv.) būdvardžio minkštas, -a reikšmės iliustraciją. Šios reikšmės definicija „tariamas prieš prie- šakinius balsius“ rodo, kad jokiu kitu pavyzdžiu ji ir negalėtų būti iliustruota, taigi tai yra viso junginio, o ne vieno būdvardžio definicija. Beje, šio junginio būdvardis, kaip ir turi būti terminų atveju, yra įvardžiuotinis, t. y. aštuntąja reikš- me vartojamas būdvardis minkštas, -a neturi paprastosios formos ir tuo skiriasi nuo kitų reikšmių. Dar plg. nosinis, -ė 2. lingv. „pro nosį tariamas“: ~iai priebalsiai (m, n); 3. lingv. „pagal tradiciją rašomas su uodegėle apačioje: ~és balsės (raidės, turin- čios išnykusio nosinumo pažymėjimą — 4, ¢, į, i). Pastaruoju atveju galima saky- ti, kad ndsinés balsės DLKŽ turi dvi definicijas; junginio pateikimas rodytų, kad tai paprasta terminologizuotos reikšmės iliustracija, O ne sudėtinis terminas, nes pastariesiems žymėti vartojamas specialus trikampio ženklas. 153 Siekiant nuoseklumo minkstasis priebalsis ir kiti minėti junginiai galėtų bū- ti pateikti už trikampio ženklo straipsnio gale, kaip platūsis balsis (lingv. „ta- riamas neįtemptu liežuviu, pavyzdžiui, a“) — būdvardžio platūs, -i straipsnyje, sklandieji priebalsiai (lingv.! ir r) — būdvardžio sklandūs, -i straipsnyje arba grama- tikos terminas nežymimieji įvardžiai (gram. „kuriais tik bendrais bruožais nu- rodomas daiktas, skaičius ar ypatybė, pvz.: bet kas, kas nors, keliolika, šioks toks“), kuriam vienam skirtas visas antraštiniu žodžiu neZymimasis praside- dantis straipsnis. Taigi bendrinės kalbos žodyne terminų vartojimo sritis žymintys sutrumpinimai pateiktini tik prie paties vientisinio termino, terminologizuotos reikšmės ženklo arba sudėtinio termino, kuris visuomet turėtų būti išskirtas iš kitų junginių trikampio ženklu. Galbūt reikėtų atsisakyti vartojimo sričių žymė- jimo iliustracijose. 5.4. Minėta, kad kai kurių priesagų (-imas/-ymas, -umas, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė ir kt.) vediniai dažniausiai be definicijų ir vartosenos pavyzdžių patei- kiami pamatinių žodžių straipsniuose. Jei toks vedinys yra virtęs terminu arba padarytas, remiantis terminologizuota pamatinio žodžio reikšme, jį reikėtų pa- teikti atskiru straipsniu, kuriame, be antraštinio žodžio, būtų ir jo definicija bei vartosenos pavyzdžių. Tuo atveju, jei vedinys yra transpozicinis (t. y. jo leksinė reikšmė, lyginant su pamatinio žodžio reikšme, neturi semantinio prieaugio, sutampa su darybos reikšme), nurodytinas pamatinis žodis, tiksliai pažymint ta reikšmę, kuri motyvuoja vedinį. Taigi atskirais straipsniais turėtų būti pateikti kalbotyros terminai asmenavimas, būdvardėjimas, daiktavardėjimas, kaitymas, kir- čiūvimas, laipsniavimas, prieveiksmėjimas, transkribūvimas ir pan. Kai kuriais at- vejais išskirtinos kelios tokių terminų reikšmės, pvz., žodžio vertimas atveju rei- kėtų apibrėžti patį veiksmą ir jo rezultatą. Naudojantis kompiuterinės DLKŽ analizės programa ir neišleidžiant iš akių minėtų dalykų, terminus bendrinės kalbos žodyne galima būtų pateikti gerokai nuosekliau, nei tai padaryta DLKŽ. 6. Neantraštinio žodžių pateikimo būdo trūkumai 6.1. Dalį DLKŽ išvestinių žodžių pateikiant kitų (dažniausiai — pamatinių) žodžių straipsniuose, neišryškėja jų semantika — reikšmių skaičius ir hierarchi- ja, semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais ir pan., nes beveik visi (apie 99%) tokių vedinių pateikiama be definicijų. Čia primintina, kad net apie 4596 DLKŽ daiktavardžių yra neantraštiniai. 6.1.1. DLKŽ neatsispindi vedinio daugiareikšmiškumas. Dėl to „negalima nustatyti ir tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių žodžių santykio Žodyne. 6.1.2. DLKŽ yra daugiau terminų nei pažymėta ir negalima tiksliai žinoti, kokią Žodyno leksikos dalį jie sudaro. 6.1.3. Negalima nustatyti, kiek vedinių (ir apskritai DLKŽ pateiktų žodžių) vartojama perkeltinėmis reikšmėmis. 154 6.1.4. Žodynas neparodo visos stilistinės vedinių ir apskritai jame pateikia- mų žodžių įvairovės. 6.1.5. Net ir tais retais atvejais, kai neantraštiniai vediniai iliustruojami, jų daugiareikšmiškumą Žodyno vartotojas gali suvokti tik gerokai pastudijavęs vi- są pamatinio žodžio straipsnį, nes formaliai tai nėra parodyta. 6.2. Neparodomi tokių vedinių sintaksiniai ryšiai, nes dažniausiai jie nei- liustruojami — vartosenos pavyzdžių DLKZ neturi apie 95% neantraštinių daik- tavardžių. 6.3. Vartotojui, ypač silpniau mokančiam lietuvių kalbą, kartais gali būti keblu rasti reikalingą žodį, nes ne visi DLKŽ žodžiai pateikiami pagal abėcėlę. Tokia tvarka yra išdėstyti Žodyno straipsniai, o juose gali būti keli pusjuodžiu šriftu įrašyti žodžiai — antraštinis (-iai) ir vienas ar keli jo (jų) vediniai. Be to, nean- traštinių vedinių dažniausiai pateikiamas tik baigmuo, t. y. toks žodis matomas ne ištisai, o suskaidytas, ir ne visada skaidoma morfemomis (nors tai būtų pa- geidautina, kai straipsnyje pateikiami bendrašakniai žodžiai), pvz.: drau-dimas, kei-tikas, kei-timas, kei-timasis, pabr-izgimas, paskl-idimas, paskl-aidymas, pliur- škimas ir kt. 6.4. Žodyne kai kurie vediniai pateikiami po du kartus — pamatinių žodžių straipsniuose ir atskirais straipsniais (kai yra įgiję specialesnių reikšmių). To- kių priesagos -imas/-ymas vedinių yra 35 (pvz.: akėjimas, apsiavimas, maišymas, pasimatymas ir kt., daugiau žr. Murmulaitytė 1997: 123, 125, 126), priesagos -umas — 1 (teisingūmas), priesagos -ybė — 4 (bendrybė, gardybė, tolygybė, vertybė), prieveiksmių su priesaga -ai — 2 (apskritai, riestai). Šitą pasikartojimą sunku pa- stebėti dėl minėto vedinių išskaidymo ir kai kurių jų neabėcėlinio pateikimo. 6.5. Dėl minėtų priežasčių kai kurie vienodai rašomi žodžiai DLKŽ atsidu- ria toliau vienas nuo kito, ir tik skaitant kompiuteriu sudarytus žodžių sarašus, kuriuose visi žodžiai pateikiami ištisai ir pagal abėcėlę, pastebima, kad Žodyne yra nepažymėtų homonimų ir homografų. Tokių priesagos -imas/-ymas vedinių yra apie 40 porų, pvz., saldimas (: saldūs, -i) ir saldimas (: salsti), uogūvimas (: uogauti) ir uogūvimas (: uogūoti) ir kt. (daugiau pavyzdžių ir smulkesnę jų klasifikaciją žr. Murmulaitytė 1997: 126-130), priesagos -umas vedinių — 4 po- ros: frūkūmas (: trūkti) ir trūkūmas (: trūkūs, -i), dvišakumas (1. „dviejų šakų suaugimo vieta“; 2. „tarpkojis“) ir dvišakūmas (būdvardžio dvišakas, -a abstrak- tas), taip pat glūdumas ir glūdiūmas, mažumas ir mažūmas, prieveiksmių su prie- saga -iai — 1 pora: stačiai (: statūs, -i) ir stačiai (: stūčias, -ia). Peržiūrėjus priesagos -ikas, -ė veikėjų pavadinimus, matyti, kad kai kurie iš jų yra virtę zoologijos arba botanikos terminais ir neturi moteriškosios giminės atitikmenų, pvz., 1 plaukikas zool. „mažesnis už karvelį vandens paukštis ilgu, plonu snapu (Phalaropus lobatus)“, čiuožikas zool. „vandens paviršiuje šokinė- jantis blakių būrio vabzdys (Gerris)“, kirpikas zool. „kinivarpų šeimos tamsiai rudas vabalas — pušų kenkėjas (Blastophagus)“, taip pat bėgikas, kopikas, 1 plėšikas, sėjikas, švilpikas, verpikas, graužikai, 1 plėšikai, sėjikai, verpikai; lipikas 155 bot. „raudinių šeimos kibus miškų ir laukų augalas, daržų piktžolė (Galium)“, smaugikas bot. „laukinis ir dekoratyvinis vijoklinis augalas, kuris apsivyniojęs nudžiovina medį (Celastrus)“. Šie terminai pateikiami nevienodai. DLKŽ yra 13 minėtos priesagos vedinių porų, kurių vienas narys turi ir moteriškosios gi- minės atitikmenį, kitas yra tik vyriškosios giminės. Dviem atvejais tokios poros turi homonimų ir homografų žymenis, 11 porų nėra atitinkamai pažymėta. Ap- skritai šiuo atveju galima skirti net keturis pateikimo variantus: 6.5.1. Terminas laikomas nespecializuoto veikėjo pavadinimo homografu, šie žodžiai pateikiami atskirais straipsniais, pvz., 1 plaukikas zool. ir 2 plaukikas, -ė, taip pat 1 plešikas zool. ir 2 plėšikas, -ė. 6.5.2. Veikėjo pavadinimas ir neantraštinis zoologijos terminas pateikiamas viename straipsnyje, pvz., čiuožikas, -ė ir čiuožikas zool.", taip pat bėgikas, -ė ir bėgikas zool. 6.5.3. Terminas pateikiamas atskiru straipsniu (lipikas bot.), o veikėjo pava- dinimas — pamatinio veiksmažodžio straipsnyje (1 lipti, -a, -o — lipikas, -ė), dar plg. séjikas, -ė ir sėjikas zool. **, taip pat kandikas, -ė ir kandikas, kaupikas, -ė ir kaupikas, skriejikas, -ė ir skriejikas tech.,smaugikas, -ė ir smaugikas bot., švilpikas, -ė ir švilpikas 1. zool., 2. (kul.?), vilkikas, -ė ir vilkikas (tech.?); 6.5.4. DLKŽ yra atskiras terminui skirtas straipsnis, o veikėjo pavadinimo Žodynas apskritai nepateikia, pvz., kirpikas zool. Bendrinės kalbos žodyne tokius žodžius reikėtų pateikti vienodai, galbūt pa- sirenkant pirmąjį variantą. Antraip žodyne atsiranda nepažymėtų homografų, kuriuos ypač sunku pastebėti, kai jie įrašomi į pamatinių žodžių straipsnius, nes tokiais atvejais paprastai pateikiamas ne visas vedinys, o tik jo baigmuo. Visi daugiskaitiniai zoologijos terminai, padaryti su priesaga -ikas, šeimų ir būrio pavadinimai, yra neantraštiniai. 1 plėšikai, sėjikai ir verpikai pateikiami atitinkamų paukščių ir drugio pavadinimų straipsniuose, o graužikai — veikėjo pavadinimo graužikas, -ė straipsnyje (nes būtent iš veikėjo, o ne kokio nors kon- kretaus gyvūno pavadinimo šis žinduolių būrio pavadinimas yra kilęs). Tačiau kokios nors griežtos tvarkos, atrodo, ir daugiskaitinių terminų atvejais nėra lai- komasi, plg. kitos priesagos vedinius — daugiskaitinis terminas buritiotojai zool. „stambių puošnių drugių, kurie, retai plasnodami, sklando, šeima (Papilioni- dae)” pateikiamas atskiru straipsniu, o veikėjo pavadinimas buritiotojas, -a — pamatinio veiksmažodžio straipsnyje. 6.6. Kai keli bendrašakniai žodžiai pateikiami viename straipsnyje, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai suteikia šiokią tokią galimybę DLKŽ leksiką tyrinėti ir I LKŽ II 162 šie žodžiai pateikti pagal pirmąjį variantą: 1 čiuožikas sm. zool. „vandeninė blakė (Hydrometra)“ ir 2 čiuožikas, -ė smob. „kas čiuožia, čiužinėja“. 12 Šiame Žodyno straipsnyje yra ir daugiskaitinis neantraštinis zoologijos terminas sėjikai „stibynuočių būrio šeima, prie kurios priklauso sėjikas, pempė ir kt. (Charadriidae)“. 156 darybiškai. Tačiau galimybė yra labai menka, nes toks pateikimas anaiptol ne- parodo visų darybos ryšių: a) nors DLKŽ Įvade, aiškinant žodžių pateikimo metodiką, Žodyno straips- niai vadinami lizdais, juose nėra visų tikrajam darybos lizdui priklausančių ben- drašaknių žodžių; b) ne visi neantraštiniai vediniai pateikiami savo pamatinių žodžių straips- niuose, pvz., ypatybių pavadinimai primygtinūmas ir priverstiniūmas įrašyti prie- veiksmių primygtinai ir priverstinai straipsniuose, baigiamybė, baigiamūmas bei sprogstamimas — straipsniuose, kurių antraštiniai žodžiai yra jvardziuotiniai su- būdvardėję dalyviai baigiamasis, -6ji bei sprogstamasis, -0ji; c) pamatinių žodžių straipsniuose dažniausiai pateikiami reguliarių, produk- tyvių darybos tipų vediniai, pvz., veiksmažodiniai priesagos -imas/-ymas, būd- vardiniai priesagos -umas abstraktai. Tačiau tikrasis šių tipų reguliarumas ir produktyvumas DLKŽ neišryškėja, statistiniai duomenys nebūtų tikslūs, nes Žodyne nėra visų galimų šių tipų vedinių. Antai veiksmų pavadinimų su priesa- ga -imas/-ymas praktiškai galima pasidaryti iš kiekvieno veiksmažodžio, bet ju Žodyne yra apie 16,5 tūkst., o veiksmažodžių bendračių — apie 19,2 tūkst. Antra vertus, į bendrinės kalbos žodyną, be abejonės, turėtų patekti tik daž- niausiai vartojami žodžiai, taigi nereikėtų tikėtis kiekvieno veiksmažodžio straips- nyje rasti jo abtraktą su minėta priesaga. Vis dėlto DLKŽ yra bepročiūvimas, garsiavimasis, pragudrėjimas, vadinėjimas ir kt., taip pat ypatybių pavadinimai prisiskaitėliškūmas, kraštutiniškūmas (ar nepakaktų dažniau vartojamo krastu- tinumas?), pašaipingūmas, veikėjų pavadinimų išvykautojas, pašarautojas ir kt. Vargu bau šių gana neįprastų vedinių dažnio rodiklis dažnumų žodyne ar teks- tyne būtų aukštas. Išvados Bendrinės kalbos žodyne minėtų priesagų išvestinius daiktavardžius reikėtų pateikti laikantis tam tikros tvarkos. 1. Galbūt reikėtų apskritai atsisakyti specialesnių reikšmių neturinčių vedi- nių, kurie pateikiami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose. 2. Turinčius specialesnių reikšmių daiktavardžius reikėtų pateikti atskirais straipsniais. 3. Kai vedinys turi specialesnių reikšmių ir jam skiriamas atskiras žodyno straipsnis, atskira semema reikėtų pateikti ir transpozicinius, nespecializuotus vedinius, t. y. tuos, kurių leksinė ir darybos reikšmės sutampa (DLKŽ jie daž- niausiai be definicijų ir vartosenos pavyzdžių pateikiami pamatinių žodžių straips- niuose). Tokias sememas formos požiūriu galima pateikti vienodai — nurodant pamatinį žodį ir darybos kategoriją. Jei daiktavardžiai gali remtis ne visomis pamatinių veiksmažodžių arba būdvardžių reikšmėmis, tai taip pat turėtų būti nurodyta — pažymint tas pamatinių žodžių reikšmes, kurios motyvuoja vedinį. 157 4. Atskirais straipsniais galėtų būti pateikti ir šiaip specialesnes reikšmes įgiję, bet ryškesnių semantinių grupių (tokių, kaip asmenų pavadinimai pagal profesijas ar pan.) nesudarantys vediniai — krikštytojas, išganytojas; baudėjas, rėmėjas, -a, steigėjas, -a, stebėtojas, -a, vartotojas, -a; smogikas ir kt. 5. Galbūt reikėtų nurodyti ir labiau paplitusias neteiktinas kai kurių vedinių reikšmes, pvz., balintojas „baliklis“, išjungėjas „jungiklis“, pakrovėjas „krautu- vas“ ir pan. Pavyzdžiui, latvių kalboje tokie daiktavardžiai, taikomi tiek žmogui, tiek aparatui ar mašinai pavadinti, yra norminiai, todėl LVV pateikiami tame pačiame straipsnyje kaip atskiros daugiareikšmio vedinio reikšmės (kūlėjs, skaiti- tūjs). Lietuvių bendrinės kalbos žodyne galima būtų pateikti taip pat, tik veiks- mo priemonės reikšmė turėtų turėti pažymą ntk. 6. Visi tam tikrų sričių terminai žymėtini atitinkamais sutrumpinimais. 7. Jei motyvuojančios pamatinio žodžio reikšmės yra perkeltinės arba turi stilistines pažymas šnek., menk. ar pan., taip pat reikia pažymėti ir atitinkamas vedinių reikšmes. Tad išvestinio daiktavardžio, kuris, be kitų reikšmių, tarkim, gali žymėti as- menį pagal profesiją, straipsnis žodyne galėtų atrodyti maždaug taip: vertėjas, -a dkt. (1) 1. lingv. „kas verčia tekstą“; 2. versti 1 (veikėjas); 3. versti 7 (veikėjas); 4. — versti 8 (veikėjas); 5. —- versti 15 (veikėjas); kiekviena reikšmė, be abejo, iliustruotina vartosenos pavyzdžiais, kurie gali paaiškinti ve- dinį, nevartant žodyno ir neieškant atitinkamos pamatinio žodžio reikšmės. Šiuo atveju nurodytos visos reikšmės, kurias pateikia LKŽ XVIII 877. Ar visos jos būtinos bendrinės kalbos žodyne, dar reikėtų svarstyti. Tačiau akivaizdu, kad vertėjas, -a turi gerokai mažiau reikšmių nei jo pamatinis veiksmažodis versti, ir šito negalima sužinoti iš DLKŽ, nes išvestinis daiktavardis šiame žodyne nei apibrėžiamas, nei iliustruojamas, o tiesiog įrašytas daugiareikšmio (17 reiks- mių) pamatinio veiksmažodžio straipsnyje. Gauta 1999 02 03 LITERATURA IR SALTINIAI DLKG — Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. DLKŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DLKŽ(k) — kompiuterinis DLKŽ variantas. Gudavičius A. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas leksikos sistemiškumo požiūriu. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 33-39. KTŽ- Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKG +- Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽ I-XIX — Lietuvių kalbos žodynas 1—2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956-1962; 7-9, Vilnius: Mintis, 1966— 1973; 10-15, Vilnius: Mokslas, 1976-1991; 16-17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995-1996; 18-19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997-1999, 158 LVV — Latviešu valodas vardnica, Riga: Avots, 1987. Murmulaitytė D. 1995: Priesagos -imas vedinių pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žo- dyne“. — Lituanistica 2 (22), 55-67. Murmulaitytė D. 1997: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ veiksmažodinių daiktavardžių semantinė ir statistinė analizė (priesagos -imas/-ymas ir galūnės -a vediniai). Hum. mokslų daktaro laipsnio dis., Vilnius. Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir encik- lopedijų leidykla. Žilinskienė V. 1995: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo terminai. — Leksikogra- fijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, žodynų sudary- mo principai. Konferencijos pranešimų tezės. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 37-39. Žilinskienė V. 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 46-52. OxeroB C. H. 1988: Crosaps pycckoeo a3bixa, Mocksa: Pycckuii A3bIK. PRESENTATION OF DERIVATIVES IN THE ENTRIES OF THEIR UNDERLYING WORDS IN THE DICTIONARY OF MODERN LITHUANIAN (DABARTINES LIETUVIŲ KALBOS ZODYNAS) Summary The article focuses on the derivatives with the suffixes -imas/-ymas, -umas, -ybė, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, which are presented in the entries of their underlying words. In most cases they have neither definitions nor illustrations, so the user cannot get sufficient information about their semantics and usage. Besides, due to the chosen mode of their presentation, they appear in the Dictionary as unmarked homographs and homonyms. Thus, in the new Dictionary of Standard Lithuanian (Bendrinės lietuvių kalbos žodynas), it is more reasonable to present only part of these derivatives. Only the derivatives which have spe- cialised meanings or are technical terms would be presented in separate entries. The others need not be presented in this Dictionary because of their regular derivation and closeness in their lexical and derivational meaning. 159