ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Ri a
MILIUNAITE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
NAUJI
KALBOS
REISKINIAI:
NATURALIOJI
IR
DIRBTINE
ATRANKA
Bend ine
kalba
i
ja
a ojancia
isuomene
sais o
d ejopi
san ykiai
—
besi-
klos an ys
s ichi8kai
i
emiami
samoningos
kalbineés
eiklos.
Mes
esame
linke
daugiau
kalbé i
apie
samoningaja
bend inés
kalbos
( oliau
—
bk)
unkciona imo
puse¢
—
s a s ome
no minimo
p incipus,
pacias
no mas,
apsk i ai
bk
a kybos
eikalus,
o
a
s ichi8koji
pusé
y a
a sidu usi
a si
SeSélyje.
Taciau
ne eguliuoja-
ma
bk
a osena
aip
pa
neiSleis ina
i$
akiu,
nes
kaip
ik
joje
i
k is alizuojasi
no mos,
,,pa ik inamas“
kalbos
specialis y
ekomendaciju
pag is umas,
joje
pi -
miausia
a si anda
naujy
eiskiniu.
Ip as inemis
salygomis
p izi ima
bk
iSlaiko
am
ik a
pusiaus y a,
.
y.
ne-
pazeidziamas
p igim inis
gy os
kalbés
aidos
polinkis
i
ka u
pa enkinamos
kalbines
bend uomenes
eikmes.
A
galime
many i,
kad
daba iné
miisu
ben-
d iné
kalba
iSlaiko
okia
pusiaus y a?
D isciau
eig i,
kad
Si
pusiaus y a
y a
ge okai
pazeis a,
i
a
aiSkiai
odo
naujy
ei8kiniy
unkciona imo
daba inéje
bk
a osenoje
ypa umai
bei
isuomenes
eakcija
j
uos
eiSkinius.
Kalbo y os
ado eliuose
esama
pozil io,
kad
kalba
kin a
pamazu,
kalban-
iems
o
isai
nepas ebin :
,,I
be
specialiy
sociologiniy
y imu
aisku,
kad
kalbi-
né
bend uomeneé
mano,
jog
ji
Siandien
Sneka
lygiai
aip
kaip
aka ,
kad
daba -
ine
ka a
kalba
lygiai
aip,
kaip
kalbéjo
jos
é ai*
(Ka ali inas
1997:
49).
Nega-
na
o,
eigiama,
kad
,,indi idas
nesu okia
nei
kalbos
désniu“,
nes
,,kalbos
eiSki-
niai
niekada
kalban¢iyjy
nek i ikuojami
i
kiek iena
au a
apsk i ai
y a
pa en-
kin a
a
kalba,
ku ia
ji
ga o
i
a oja“
( en
pa ).
Daba iné
musy
bk
pade is
i
be
specialiy
y imu
a odo
isai
p ieSingai:
kalba
ne
pamazu
e oliucionugja,
o
ka ais,
egis,
y a
k eciama
e oliucijos
ka s -
liges.
Pi ma,
kalbiné
bend uomené
jau¢ia
kalbos
pokyéius
i
i ai iais
biidais
i
juos
eaguoja,
dazniausiai
eikSdama
nepasi enkinima
dél
apciuopiamiausiu
nau-
ju
dalyku,
ku ie
g iauna
bu usius
ip oéius,
kelia
kasdienés
a osenos
maiSa j
(pa yzdziui,
pik inamasi
naujy
s e imybiy
an plidziu,
nelie u isku
ik iniu
Zo-
dziy
o iginalo
aSyba,
nelie u iskomis
in onacijomis
ieSojoje
a osenoje
i
pan.).
An a,
pe
s aigus
kalbos
pokyéiai
didina
ski ingy
kalbinés
bend uomenés
ka i
i
sluoksniy
a o iki
i
ka ais
g esia
nesusikalbéjimu.
A gi
ne
aip
y a
daba ,
kai
y esnés
i
ne
idu ineés
ka és
kalbininkams,
p aSomiems
pa a imo
dél
kokiy
naujy
Zodziy
a osenos,
enka
pi ma
ka a
susidu i
i
aiSkin is,
kas
y a,
pa yzdziui,
didzejus,
d ai as
a
singlas,
.
y.
ai,
kas
jaunimui
jau
ape
ip as a
i
jauge
i
ju
kalba.
Ne
kai
ku ios
naujos
s e imybes,
specialiai
s ebe os,
a ink os
i
aukiamos
j
ne a o inuju
sa aSus,
kai
kam
a odo
a si ik inés,
negi dé os.
Ras ume
i
daugiau
pa yzdziu,
odan¢iu,
kad
pe
sma kus
del
naujo iu
a si ade
pokyCiai
a sisuka
p ie’
pacia
isuomene:
kai
ku ie
kalbos
lygmenys
i
a ojimo
s i ys
da osi
pe nelyg
a ian iski,
i
kalbos
a o ojai,
u edami
nuola
spelio i,
ku ,
kada
i
ka
ink is
(beje,
ne e ai
i
dél
o,
kad
i ik y
,, iems
kalbininkams“)
—
ima
nepasi ike i
sa imi
i
kalba,
ku i
jp as omis
salygomis
u é u
bi i
ismoks a-
ma
mokykloje
i
éliau
gy enime
nesuda y i
didesniy
keblumu.
Taigi
musu
bend iné
kalba
ne
isuome
beiSgali
nekliudoma
a lik i
s a biau-
sias
sa o unkcijas,
o
samoninga
kalbine
eikla,
no s
ka ais
i
iSo i$kai
ak y i,
is
dél o
nepajegia
a s e i
s ichijos
e zimosi.
leSkodami
bidu,
kaip a gau i
pusiaus y a,
iS
a ciau
paz elkime
j
s ichiska
naujy
eiSkiniy
adimasi
i
ju
unk-
ciona imo
a osenoje
ypa umus.
Z elgdami
j
esama
desim me i,
galime
apéiuop i
okius
kalbos
p ocesus,
ku-
ie
amesniais
laikais
buda o
a ba
labai
nezymus,
a ba
iS ySkeda o
ik
pe
ge o-
kai
ilgesnj
laiko
a pa.
Cia
u ima
gal oje
i
bk
unkcijy
plé ojimasis
j ai iose
isuomenes
gy enimo
s i yse,
i
pacids
kalbos
idiniai
pokyCiai
(plg.
Rudai ie-
ne,
Vi kauskas
1998:
11-29).
Pa yzdziui,
p ieS
10-15
me u
a si ades
koks
nau-
jas
Zodis
a odyda o
os
ne
kaip
i ykis,
o
daba
kasdien
an
misy
g i i e
g i i a
d esingai,
mobingai
i
oumingai,
dypai,
Cipai
i
klipai,
s epe iai
i
s eiple iai...
Va -
ydami
be il i8kai
sens ancius
zodynus,
ne asime
né
okiy
su
mumis
jau
isiskai
susigy enusiy
Zodziu,
kaip
jogu as,
makiazas,
ei ingas,
a
eikS’miu
(pa yzdziui,
s ilis as
pa ankiniuose
zodynuose
y a
,, aSy ojas,
aSan is
ge u
s iliumi“
i
,,s i-
lis ikos
specialis as;
s iliaus,
kalbos
aisy ojas“,
o
daba
da
—
i
,,mados
kiu é-
jas“).
Pakeliui
i
naujaji
,,Bend inés
kalbos
zodyna“,
eikia
many i,
y a
sauskel-
nes,
Ziniasklaida
i
i ine
ki y
beisigalinciy
naujada u.
No s
pap as ai
p ipazjs ama,
kad
,,zodZiai
y a
kai liausioji
i
a i iausioji
kal-
bos
sis emos
dalis*
(Palionis
1985:
212),
apciuopiamy
nauju
eiSkiniy
andasi
i
g ama ineje
sis emoje.
Pasikei e
ne
g a inis
lie u isko
eks o
aizdas:
nelie u-
iskiems
ik iniams
a dams
i
pa adinimams
jsileidome
s e imyu
aSmenu,
Zo-
dzio
( egul
i
s e imo)
aSy inj
ien isuma
lauZo
apos o as.
In onacijos,
i
os
ka ais
nebea laiko
s e imo
po eikio,
nebe enka
mums
ip as y
kalbos
i mo,
balso
kai os
ypa ybiu.
I
isa,
kas
a si anda
nauja,
galime
Ziu é i
keliais
a z ilgiais:
1)
a
ai
iSkile
musy
paciy
kalbos
di oje,
a
a si ade
del
ki y
kalbu
po eikio;
2) a
ai
s ichi8-
kai
susiklos es
naujas
eiSkinys,
a
samoningos
kalbinés
eiklos
ezul a as;
3)
a
ai
ienadiene,
a
u in i
polinki
plis i
naujo eé.
Tu in
gal oje
samoningai
a -
abejo,
ai,
kas
jai
s e ima,
i
ai,
kas
klos osi
s ichiSkai,
o
Si ie
du
naujo iu
ypa-
umai
daba ineje
a osenoje,
a odo, ima
i sy.
Todel,
palikus
Sone
samonin-
gai
diegiamas
i
palaikomas
kalbos
naujo es
(nemaza
dalj
Gia
suda y y
ikslin-
gai
a koma
i ai iy
s i¢iy
e minija),
oliau
ipés
pa ody i,
kokios
os
s ichis-
kai
kylancios
naujo es
j ai ia sés,
nes
kaip
ik
jy
ne ienodumas
pi miausia
i
u é y
lem i
ski inga
mUsu
pozi i
{j
jas.
Apsk i ai
isa,
kas
nauja,
daznai
kelia
j a uma,
nepasi ikéjima
a
ne
baime.
S ai
p ies
kele a
me u
jauna
aSy oja
iename
in e iu
p isipazino
u éjusi
daug
a go
su
sa o
ku inio
edak o e,
ku i
b aukusi
i§
eks o
isa,
ko
ne adusi
i eisin-
a
no minamuosiuose
kalbos
da buose,
adinasi,
a me usi
i
ai,
kas
nauja.
Cia,
zinoma,
jau
k as u inumas,
kai
nesu okiama
pi miausia
meninés
kalbos
speci-
ika
i
apsk i ai
na i alus
pacios
kalbos
po eikis
nuola
a sinaujin i,
nes
nekin-
an i,
nesiplé ojan i
kalba
—
jau
mi S an i
kalba.
Taigi
—
1
kokias
naujo es
galime
Zi i é i
amiai,
o
kokiy
u é ume
saugo is,
ne
gin is?
Laikinosios
naujo és
i
na i alioji
a anka
Pagal
a ojimo
daznumag
i
papli ima
naujo es
salygiskai
galima
ski i
j
d i
g upes:
1)
laikinasias
naujo es
i
2)
plin ancius
a osenoje
naujus
eiSkinius.
Laikinujy
naujo iy
likima
lemia
na i alioji
a anka
—
jos
ne
neiSsi u ulioja
iki
eiSkinio,
o
ik
a lieka
sa o
unkcija
am
ik ame
kon eks e
i
iSnyks a.
Tai
ienka iniai,
si uaciniai
(ben
jau
kasdienei
miisy
a osenai
neak ualis)
skoli-
niai
a
naujada ai,
adinamieji
okaziniai
da iniai
(Paulauskiené
1994:
53),
aip
pa
i ai us
a si ik iniai
a
kon eks iniai
a ian ai
i
pan.
Nauja,
nezinoma
Zodj
ne e ai
links ama
paaiskin i,
ienaip
a
ki aip
apib éz i,
kad
ad esa as,
pi ma
ka a
su
juo
susidii es,
nelik y
in o macijos
akliga yje:
Pazin is
su
ynu
p asidéjo
nuo
pazin ies
su
someljé
—
Zmogumi,
ku is
es o ane
pa-
a ia
lanky ojams
issi ink i
ynq
i
sude in i
ji
su
algiais
LR
1998
02
13.
Mobingas
[...]
ai
naujas
i
aiklus
Zodis,
kiles
i§
angly
kalbos
i
eigkian is
,UzZsipul i,
im i
kq
no s
ba i,
pliis i“.
Siandien
Siuo
Zodziu
apibiidinamas
,,psicho e o as
da bo
ie o-
Je“
R
1998
11
04
i
pan.
Naujada ams
ben
apy ik iai
sup as i
ka ais
ne eikia
né
minimalaus
kon eks-
o
(p z.,
kul i pelké
LR
1998
09
08,
e sla y is
R(B )
1998
11
21),
o
ka ais
ju
p asme
paaiskeja
ik
pe p a us
kalbama
si uacija.
Pa yzdziui,
pagal
Zodi
aki a-
is
pasida y as
ausi a is.
Kon eks as
oks:
adijo
zu nalis o
(spo o
komen a o-
iaus)
ei aujasi:
/.../
p iminki e,
kiek
jau
laiko
esa e
dinges
i¥
musu
aki acio,
o
iksliau
—
ausi acio
R
1997
03
10.
Ki am
au o iui
p i eiké
i oni8kai
i a dy i
nesa-
ma
pada a
—
gy a abzdj,
ma
isi aizduo i
okia
ij
esan
ji
paakino
g ama iskai
i
s ilis i$kai
sujauk as
sakinys:
,,Vykdan
da bus
pe
miSkus,
da buo ojai
gali
bi i
sugel i
gy aciu
i
ki okiu
nuodingy
abzdziu“
SA
1996
08
31.
Naujada o
au o ius
gali
i
pa s
i8samiau
paaiskin i
naujo
Zodzio
a si adimo
p ieZas is
i
buda.
Pa-
yzdziui,
M.
Kon imai é
Zinu éje
apie
,,Poe ini
D uskininky
udenj
’98*
aso:
Siaip
jau
pasku inis
aka as
is
labiau
i o
Zaimu.
Tai
—
mano
suku as
naujada as
is
Zemai-
isko
Zodzio
Zdimo is,
-
kaip
Cia
iksliau
is e us
-
mazdaug
—
,,issidi biné i“.
[...]
Taip
siiilau
g aziai
i
au iskai
skambiai
adin i
isus
hepeningus,
pe o mansus
bei
ki oki
pos mode nis ini
luksizmq
D d
1998
11
06.
Cia
ge as
pa yzdys
gali
bi i
i
aiky
kalba:
mokydamasis
kalbé i,
pazin i
kal-
bos
iSgales,
aikas
susiku ia
sa y
Zodziu,
ku ie
es i
sup an ami
ik
jo
a imiausioje
aplinkoje,
dazniausiai
—
Seimoje.
Pa yzdziui,
be
specialaus
paaiskinimo
a gu
a
bi u
sup as as
Zodis
sij6né
( ai
ne u i
nieko
bend a
su
Zodziu
sijonas).
Pap as-
Ciausiai
aikas,
zinodamas
eiksmazodi
sijo i,
be
nezinodamas
a
pami ses,
kaip
adin i
daik a,
su
ku iuo
a liekamas
as
eiksmas,
.
y.
sie q,
klausia:
Mama,
ku
padéjai
mano
sijone,
su
ku ia
asa q
smeélj
sijojau?
(i8
eiksmazodzio
pasida o
daik a a dj
su
sau
pazis ama
p iesaga
-oné,
nes
sa o
kalboje
jau
u i
délione,
y a
gi déjes
kapone).
Da
keli
aiku
kalbos
naujada ai:
paslépa
,,slep u é“,
likenos
a liekos,
likuciai*,
ap ilkinys
,,d abuzis*,
da bé ankiai
,,da bo
j ankiai“.
Ne e as
a ejis,
kai
au o iaus
aiska
a zo
daik a a dzio
giminés
ka ego ijos
ypa umai
(plg.
Paulauskiené
1994:
153-165),
odél,
esan
eikalui,
gali
bi i
pa-
sida oma
(a ba
pe
e imus
a eina)
no minamuosiuose
eikaluose
ne iksuo yu
zodziu
o mu.
Ta kim,
p i eikus
mo e iskosios
gimines
kal io,
pasida oma
kal-
é
(pa yzdziui,
zu nalis e
apie
sa o
da ba
sako:
esu
umpuju
naujienu
epo azy
kal é
LA
1998
06
06).
Nepa ankiam,
nelinksniuojamam
a p au iniam
zodZiui
a asé
p ikabinama
mo e iskaja
gimine
Zymin i
p iesaga:
S ai
miisy
kul ii os
a asiii é
S edijoje.
G azi,
miela
me gina,
is ekéjusi
uz
S edo
LM
1999
09
11.
O
S ai
kaip
g indziamas
o mos
auklis
a si adimas:
A
y ai
gali
bii i
auklés,
sek e o és,
akuse és?
P anciizijoje
jie
nebijo
ink is
ne y isky
p o esiju.
Tiesa,
p o esiju
pa adinimai
,,di ek o iaus
asis en é’,
,,kosme ologé*
a
,,auklé“
da
ne u i
y isky
a i ikmenu,
be
ai
nieko
ne eiSkia.
Tu é i
a
aukle
—
ne
ieno
mazylio
s ajoniy
i siiné.
Toks
,auklis®
g eiciau
begioja,
o
apie
u bola
i
au omobilius
ismano
ge iau
nei
jy
kolegés
R(J) 1997
09
06.
Jokios
nuos abos
nesukel u
pasakymas,
kad
popz aigzde
edé
o omodelj,
no s
popz aigzdé
—
mo e iskosios
giminés
daik a a dis
—
Cia
i a dija
y iskosios
ly ies
asmeni,
0
o omodelis
—
a i kSciai
—
y iSkosios
giminés
daik a a dis,
0
zymi
mo e iskosios
ly ies
a s o e.
Da
palyginkime
sakinius:
Visi
modeliai
pasiju o
nusk iaus os
R(J)
1994
12
10.
A
supe modeliai
labai
pa ydi
iena
ki ai?
R(B )
1995
07
O1.
Paleis a
i§
kaléjimo
modelis
S.
Sla e
[...]
neslépé
sa o
dzZiaugsmo
LR
1996
10
09.
Si a
giminés
de inimo
nea i ikima
pama o
kalbai
a idus
humo is o
z ilgsnis,
i
y ams
adin i
i§
Z aigzdés
pada omas
Z aigzdinas
kaip
kad
is
ka és
—
ka inas.
O
i$
modelio,
kai
kalbama
apie
madas
demons uojan¢ias
da zelinukes,
na u aliai
Zu nalis u
pasida oma
modeliuké.
Da
kele as
panaSiy
da iniu:
/.../
kad
uzgiedojo
iséjes
—
ik as
laks ingalas!
R(J)
1996
06
29.
Ne
el ui
[...]
poe ai
apdainuoja
mo e j,
mo ing,
namu
Zidinio
saugo ojq,
ismin ingq
pa a éjq
[...]
i
galiausiai
,,pe kiinsa ge“,
su eikiancig
pusiaus y g
isos
Seimos
psichoemocinei
bi-
senai
R(B )
1995
09
09.
Ji
aip
auké
didingumas,
a si
jj
pagimdé
ne
mo ina,
o
paminklé
R(J)
1996
12
21.
I
galbii
Si os
pa i ies
y as
ne ak uo y
aip,
kaip
ma-
no
pe sonazé
LM
1997
03.
Laikinosios
naujo es
—
daZniausiai
indi idualumo
iS aiSka,
odél
ju
daugiau
galima
as i
kodi ikuo y
no my
menkiau
a zomose
kalbos
a ojimo
s i yse
—
g ozinéje
li e a u oje,
Snekamojoje
kalboje,
aip
pa
publicis ikoje,
—
en,
ku
eikia
j aigumo.
Ka ais
okios
ienadienés
naujo és
imamos
a o i
i
placiau,
be
e ai
kada
iSeina
uz
nedidelio
kolek y o
a
socialinio
sluoksnio
a osenos
ibu,
o
jeigu
i
iSeina,
gali
bu i
pap asCiausiai
nesup as os.
An ai
laik aS¢io
skai-
y ojas
pik inasi
ades
nesup an ama
Zodi
labe izmas:
,,Be
o
zodzio
jokiame
a p au iniy
zodziu
a
iloso ijos
zodyne
ne adau“
D
1996
07
18.
Redakcija
gau-
na
aiskin i,
kad
ai
Zinomo
ka ika i ininko
Vladimi o
Be esnio o
ku iamus
a o-
izmus
pa adinan is
Zodis,
suda y as
i$
pi muju
au o iaus
a do
i
pa a des
skie-
menu
(D
1996
07
20).
Jei
okia
naujo e
pasida o
isuomeniskai
ikslinga,
ji
,,pasigaunama“,
gali
plis i
i
ampa
isuo ines
a osenos
nuosa ybe.
Taigi
laikinosios
naujo es
Siaip
ne u é y
kel i
nei
baimes,
nei
pa ojaus,
neben
im u
plis i
i
paaiskée u,
kad
jos
kuo
no s
ydingos
kalbos
sis emos
pozi iu.
Ta pinis
naujo iy
gy a imo
a ejis
—
kalbos
madu,
,,kele o
sezony“
dalykai,
ku ie
nusi e iami
kaip
ak ualijos,
be
ilgainiui
pasi aukia
ben
i$
ak y iosios
a osenos.
An ai
g e a
ka ybos
e mino
mobilizacija
Snekamojoje
kalboje
(i
ja
a spindin¢ioje
publicis ikoje)
laikinai
a si ado
i oniska
a spal i
u in is
homo-
nimas,
pasida y as
i8
ZodZio
mobilus,
-i:
ele oniné
mobilizacija
(SA
1991
02
06),
ku io
eikSmé
apy ik iai
bu u
,, isuo inis
apsi upinimas
mobiliaisiais
ele ono
apa a ais™.
Vienas
i§
idomesniy
Sios
iiSies
naujo iu
pa yzdziy
—
padaznéjes
mo e is-
kosios
giminés
o my
a ojimas
Salia
y iSkosios
ais
a ejais,
kai
pa i
iena
y iskosios
giminés
o ma
i
Siaip
gali
u é i
apibend in a,
abiem
giminéms
budinga
eiksme.
Kalbo y os
e minais
a ian ,
y iskosios
giminés
o moms
budinga
neu alizacija.
Pa yzdziui,
sakydami
Ta
poezija
ikandama
kiek ienam
poezijos mégéjui,
zodziu
mégéjas
pa adiname
apsk i ai
am
ik os
g upés
abie-
ju
lyciu
zmones.
Be
au en iSkas
sakinys
iS
li e a u os
k i ikos
aSinio
oks:
Kad
sa a
gim qja
kalba
pa asy a
poezija,
jkandama
kiek ienam
i
kiek ienai
po-
ezijos
mylé ojui(-ai),
pasieké
i
pasiekia
poezijos
auks umy,
y a
j ode
i
miisy
poe és
i
poe ai
[...]
D d
1995
02
03.
Aki aizdu,
kad
oks
mo e iSkosios
gimi-
nes
o my
a ojimas
Cia
y a
pe eklinis,
be
ska inamas
eminizmo
idéjy
i
emiamas
ki y
kalbu
pa yzdzio.
S ai
is auka
i§
uzsienie¢io
au o iaus
pa odos
ecenzijos:
Pabaigoje
—
p iekais as
p ojek o
ku a o iams,
aip
ne ykusiai
iS e usiems
pa odos
pa a-
dinima.
Manau,
jog
pa s
au o ius
ne
nenumano,
kad
ki inys
,,Nuspal ink
pa s“
ski as
ik
y iSkos
giminés
a s o ams,
odél
Siandieniniy
pap oéiy
bei
socialiniy
poli iniy
ak ualijy
kon-
eks e
oks
pa adinimas
y a
siaubingai
neko ek iskas.
Ci ilizuo ose
Salyse
jau
senokai
isu
a ojamos
abi
giminiuojamy
Zodziy
o mos
(pa s
/
pa i),
o
ypaé
okiais
iskilmingais
a ejais
LM
1997
04
12.

Si okiu
Z ilgsniu
Zi in ,
okia
pa
,,siaubingai
neko ek iSka*
u e y
a ody i
i
miisy
au osaka,
neben
i
jai
su eik ume
,,ci ilizuo a“
pa idala:
Ko
pa s
/
pa i
neno i,
o
ki am
/
ki ai
neda yk
i
.
.
Ge ai,
jei
mo e iskosios
giminés
o mos
i$
iesy
eks e
a lieka
ski iamaja
unkcija
i
a ojamos
ikslingai
(pa yzdziui,
skel-
bimuose,
ieSkan
da buo oju,
ik ai
ka ais
eikia
pa ody i,
kad
pageidaujamo
asmens
ly is
nes a bu:
Fi mai
eikalingas
buhal e is
a ba
buhal e é);
ien
y isko-
sios
giminés
o ma
buhal e is
galé y
kel i
neaiSkumuy,
a
mo e ys
gali
a siliep i
1
oki
skelbima.
Be
p imyg inai
pe Samos
pe eklinés
o mos
iSp o okuoja
kad
i
oki
skelbima:
A sakingi
asmenys,
a sakingos
asmenes!
S a iai
nusiplo e
ankas,
neisneskime
muilo!
KD
1998
12
31.
Be
o,
pazi i ekim,
kaip
a ody u,
pa yz-
dziui,
misu
eisés
kodeksai,
jei
juose
be
a odai os
bi y
im a
g e a
y iSkosios
giminés
o mos
aSy i
i
mo e i8kaja.
S ai
koks
bi y
BaudZiamojo
p oceso
ko-
dekso
265
s aipsnis:
/.../
kal in ojas,
-a,
eisiamasis,
-oji,
gynéjas,
-a,
nuken éjusy
-
sis,
-ioji
i
jo a
jos
a s o as,
-é,
aip
pa
ci ilinis
iesko as,
-é,
ci ilinis
a sako as,
-é
i
jy
a s o ai,
-és
u i
lygias
eises
eik i
j odymus
[...].
Taigi
duokle
madai
ka ais
a iduoda
i
kalba.
Ve inan
panaSius
ku j
laika
gy uojanéius
eiskinius,
eikia
Zi e i,
a
neda o
jie
kokio
neigiamo
po eikio,
nes a bu,
kad
a
mada
gal
g ei ai
p aeis.
An ai
ne
aip
seniai
bu usi
madinga
lambada.
Kol
Zu nalis ai
ismoko
ja
ki ciuo i,
i
mada
p aéjo,
be
niekas
ne a
ik as,
kad
él
kada
neg i8.
Plin an¢ios
naujo és
i
di b iné
a anka
Dalis
naujo iu
dél
i ai iu
p ieZasciy
plin a.
S ai
Cia
i
u é ume
su elk i
dau-
giausia
démesio
i
aiskin is,
kaip
jos
plin a,
kaip
leidzia
Saknis
musy
kalbos
di oje,
ku ios
eikalingos
misy
kalbai,
o
ku iy
a sisaky ina.
Plin anéios
naujo és
ku j
laika
gali
gy uo i
i
aip
pa
na ii aliai
a ba
p ie-
a iniu
bidu
(pe
kodi ikacija)
pasi auk i
i8
a osenos
(pa yzdziui, sponso-
ius
i
jo
ediniai,
a osenoje
i s ine
pasieke
apie
1992-1993
me us,
Kalbos
komisijai
1993
m.
pabaigoje
a us
Zodi,
i
ieSumos
ik ai
y a
bebaigia
iSnyk i).
Ki ais
a ejais
plin ancios
naujo es
a osenoje
jsi i ina
i
gali
pe ei i
1
kalbos
s uk u a.
Kad
naujo é
plin a,
pi miausia
odo
a osenos
duomenu
s a is ika,
.
y.
a -
ojimo
dazZnumas
i
isigaléjimas
i ai iose
bk
a ojimo
s i yse.
Ki as
pli imo
po-
zymis
—
Sakojimasis
kalbos
sis emos
pozi i iu.
To
Sakojimosi
biidai
p iklauso
nuo
eiSkinio
kalbiniu
ypa umu,
pi miausia
nuo
kalbos
lygmens.
Leksikos
naujo és
ilgainiui
aplimpa
da iniais,
p z.:
pils ukas
—
pils ukininkas,
deS ainis
—
des ainininkas
(pa yzdys
i§
eklamos:
A
jau
[si aSei
|
deS ainininky
g e as?
LR
1998
05
07).
S e imybés
a sineSa
giminiSku
zodziy
(kan i
muzika
—
kan is as
—
kan i eka;
g a i i
—
g a e is
i
pan.).
Kad
naujas
zodis
galé y
inkamai
unkcionuo i,
su
a
pacia
Saknimi
skolinama
a
da oma,
ko
labiausiai
eikia:
1)
daik o
pa adinimas,
2)
eiksmo
pa adinimas,
3)
eiksmo
a likejo
pa adinimas,
4)
daik o
a
eiksmo
ypa ybés
pa adinimas
i
ki a:
hake is
—
hake iau i,
papa a-
cis
—
papa aciskas,
-a
(papa aciska
nuo auka
KV
1998
09
25),
se e is
—
se e y-
nas,
o isas
—
o isininkas
—
o isinis,
-é
(o isiné
p amoga
R
1998
05
28).
Sa o iska
naujada o
Ziniasklaida
i inimasi
a osenoje
odo
uoj
a si ade
pe di biniai
pu asklaida
(LA
1997
12
07)
—
pu asklaidininkas
(R
1998
06
01)
i
pan.
Pa i
kalba
u i
Siokiu
okiu
apsaugos
p iemoniy
nuo
leksikos
s e imybiu
Sako-
jimosi.
Pa yzdziui,
ne
ie,
ku ie
a oja
p in e ],
neima
p in in i
(Klima icius
1997),
nes
y a
sa as
eiksmazodis
spausdin i.
Be
na u alioji
a anka
pap as ai
es i
pe
silpna,
kad
be
samoningo
isiki8imo
kalboje
lik u
ik
ai,
ko
i§
iesyu
eikia.
S e ima
Zodi
ne
aip
sunku
pas ebe i,
kaipma
nusi e i
a jo
a ojimu
pa-
sipik in i,
ne
pasiSaipy i,
pazais i,
paieSko i
ne ike u
saskambiu:
Kol iks anciai
Zmoniy
ypée
i
linga o
pagal
kan i
muzika,
Sim ai
susi inkusiujy
kan iai
laukeé
eilése
p ie
uale y
LR
1998
06
29.
Zodziy
eiksmiy
pokyéiai,
nauja
azeologija
no minimo
pozZiii iu
u bi
pa-
ys
kieciausi
ieSu ai.
Tie
pokyCiai
ne a
isai
leng ai
apciuopiami,
nes
ne
isada
pap as a
nus a y i,
a
ai
sa os
kalbos
aidos
ezul a as,
a
ki u
kalby
pa eik as
eikSmés
poslinkis
(plg.
Klima icius
1985:
197-199;
Jakai iene
1997:
5),
i
ku i
bu u
galima
Ziu e i
kaip
i
p iim ina
jau
u im6s
eiksmés
ple ima
a
pe kelima,
a
ai
ik u
ik iausias
eikSmes
e alas,
ne elpan is
1
kokio
zodzio
a
seman i-
nes
g upes
eikSmiu
sis ema.
Pa yzdziui,
ne
aip
seniai
eiksmazodis
Sildy i
a osenoje
iga o
zodynuose
ne iksuo a
eikSme,
ku ia
nesunkiai
su ok ume
iS
sakinio:
Konce e,
p ies pasi-
odan
iesniai
i
Olandijos,
publikq
Sildé
zinoma
miisy
popg upé.
Zinoma,
i
oki
kon eks a
eiksmazodis
Si/dy i
pa eko
ne
be
ki u
kalbu
po eikio,
be
isai
pa ei-
sinamai,
nes
okia
a osena
u i
a ama
mums
ip as u
o
eiksmazodzio
eiks-
miu
sis emoje.
Sudeé ingesnis
ki o
zodzio
—
bud a dzio
gy as,
-a
eikSmeés
poky is.
Va ose-
noje
plin a
junginiai
gy a
muzika
(laida
a
pan.),
gy ai
g o i,
eiskian ys,
kad
eiksmas
uo
paciu
me u,
Cia
pa
i
a lickamas,
i
s ebimas
—
kaip
p ieSp ieSa
anksCiau
i ykusiam
i
ik
pe
i aSa
ka ojamam
eiksmui:
,,Eu o izijos“
o gani-
za o iai,
aupydami
konku sui
ski as
léSas,
nusp endeé,
jog
konce e
,,gy ai“
dai-
nuos
ik
okalis as,
o
isa
ki a
muzika
skambes
i§
j asy
R
1999
03
19.
,,Jaunimo
es ada“
y a
onog amineés
muzikos
es i alis,
be
g upéms,
labai
pageidaujancioms
g o i
gy ai,
okia
galimybé
eikiama
KV
1997
02
28.
,,S eiki
ponai,
gal
no é umé e
uzsuk i?
Pas
mus
Si aka
po nog a ija
gy ai“,
—
[...]
uzkalbina
s ilingas
ilgaplaukis
Jaunuolis
LR
(S)
1998
10
02.
Ka ais
Gia
da
pa a ojamas
i
bid a dis
ik as,
-a:
Disko eka
Siame
klube
yks a
kiek ieng
dieng,
penk adieniais
skamba
ik a
muzika
R
1996
10
05.
Tik ojo
ga so
konce as
i
LNK
konce inés
s udijos
KV
1995
10 07.
Gy a
muzika
mums
pi miausia
eiskia
,,.nuo aikinga,
e zli,
pagauli*,
0
sank y-
zoje
su
a
naujaja
eikSme
pa i
a osena
me a
i8Suki.
Pe skai ykime
Laido u iu
umu
eklama:
,,Lak ima“
u i
is
Sa ojimo
sales.
[...]
B angiausioje
skamba
gy a
muzika
LR
1997
10
04.
S e imos
eiksmés
a
iS isi
azeologiniai
junginiai
ka ais
aip
nepas ebimai
isilieja
i
a osena,
kad
su jais
imama
elg is
kaip
su
sa ais.
Cia
ibos
a p
sa a
i
s e ima
bema
iSnyks a,
zodziy
junginiai
pe di binéjami,
a andama
naujy
kon-
eks y
i
eik8més
a spal iy,
jais
megaujamasi.
Si aip
a si anda
p iezodis
Zmo-
gus
imogui
—
sponso ius
LM
1993
11
13.
Za gonini
posaki
uzmus i
laika
Ju gis
Gimbe is
iSsi uoja
aip.
|
klausima
Kaip
uzmus i
laika?
jis
a sako:
Galima
i
su
pagaliu
—
kol
p isi aikai,
kol
pa aikai...
KD
1997
10
11.
Pe da ius
posaki
isciukus
skaiciuoja
udenj
(dél
Sio
z .
Pe ke iciené
1995),
imama
skaiciuo i
iskas:
Bégi-
kus
skaiciuoja
udenj
R
1997
09
24;
G azuoles
skaiciuosime
udenj
R
1997
09
18;
Visciukus
skaiciuoja
udenj,
o
gimnazijas?
Dig
1998
04
17
i
.
.
Pas a aisiais
me ais
ieSojoje
(!)
a osenoje
is
labiau
plin a
Za goninis
pa-
sakymas
aziuoja
s ogas.
Jis
pa enka
|
aldzios
y y
liipas
(Seimo
pi mininko
[...]
nuomone,
del
an ikagebis iniy
is a ymy
,,kai
kam
jau
s ogai
aziuoja“
PB
1998
07
17;
No ejau
sude in i
a os ogas
i
da ba.
[...]
Liaudiskai
a ian ,
bu o
p adéjes
s o-
gas
aziuo i
LR
1999
02
02),
pe di bamas
j
s ogy
azia imo
me q
(D
1995
10
12;
LR
1998
07
20),
ieSkoma
sasajos
su
iesiogine
s ogo
eikSme:
Pe
so ie me j
a
ie a
nebu o
uzs a y a,
a i ksciai,
bu o
nug iau a
pe
s ebuklq
islikusi
nedidelé
E angeliky
liu e ony
baznycia,
ku iq
g izusi
i
Sibi o
da
maéiau,
iesa,
be
s ogo.
Anuome
nea si a-
do
keliy
iks anciy
so ie iniy
ubliy
jos
s ogui
su a ky i,
o
daba
manau,
kad
gal
bi zieciams
,,s o-
gai
nu azia e™,
jei
nep isimena
sa o
mies o
is o ijos
LA
1998
08
26.
I
a i kSGiai,
paciam
s ogui
su eikiama
,,gal os“,
,samonés“
eikSmé
(p z.:
1
S ogq“
duoda
s ip iai,
ypaé
Lu de,
ku
mes
a azia ome
nak i
SA
1998
05
16).
Pana8iai
nusi e as
Zodis
inis,
kalban
apie
kokio
enginio
s a biausia
dali,
akcen a,
i Siing,
i ,
né
neiSgi dus
pe spéjimo,
kad
,,ne
miisy
a
inis“
(Klima i-
Cius
1992),
pada omas
iso
s aipsnio
aSimi:
ienas
ansamblis
olklo o
es i aly-
je
—
ugninga
inis,
ki i
ansambliai
—
inelés,
o
pa i
os
S en és
i s né
—
ik as
ukno-
lis.
Vadinasi,
iba
jau
pe zeng a:
inis
s aipsnio
au o iui
—
misu
(SA
1998
05
30).
Da
nepas ebimiau,
léciau
naujo es
smelkiasi
i
g ama ine
sis ema.
Jei
s e i-
ma
naujo e
nep isi aikiusi
p ie
g ama inés
sis emos,
daznai
ilgiau
a
umpiau
konku uoja
keli
a ian ai.
S e imy
nelinksniuojamyjy
daik a a dzZiu
i
ju
links-
niuojamuju
a ian u
konku encija
(hobi
:
hobis)
gali
bi i
ge as
pa yzdys,
kad
iena
pa i
na U alioji
a anka
bejege
a sijo i
nepa ogias
nekai omasias
o mas,
kai
ju
a si anda
ypa¢
daug.
Pas a aisiais
me ais
p adé i
a o i
nekai omi
skoli-
niai
ka i,
ki i
i
ki i
niekais
e cia
susiklos¢iusi
polinki,
j eisin a
i
no minamuo-
siuose
da buose,
panasius
zodzius
linksniuo i.
Vél
a ojama
b endi,
bikini,
Za-
liuzi,
no s
i eisin a
bikinis,
b endis,
Zaliuzés
(TZZ:
1985).
An a
e us,
negalima
saky i,
kad
pa¢ioje
a osenoje
polinkio
linksniuo i
né a.
Gy aja
kalba
jaucian ys
a o ojai
linksniuoja
ne
nekai omais
p ipazin-
us
Zodzius
Zelé,
eziumé,
spage i;
is
nelinksniuojamos
mis
a si anda
misé
(pa-
skelbé
naujqjj
Lie u os
mis
i
icemisiy
eje ukq
JG
1991,
N .
9;
galési e
[...]
pasigincy i
be inkdami
Lie u os
mise
KV
1993
06
04).
Linksniuojamas
ne
kazi-
10
no
(ku i,
beje,
p ies
ka a
linksnia o
,,Lie u os
aidas*:
P isi inko
pilnas
kazinas
a aby
1937
10
23,
ci .
i8
LA
1997
11
14); plg.
Siu
dieny
ele izijos
kalbé oja:
Jos
suinus
am
kaziné
p alosé
jos
namus
(no s
paskui
,,pasi aiso“:
am
kazino)
LTV(P)
1994
01
18.
Palik i
naujas
nelinksniuojamasias
o mas
na i aliajai
a ankai,
.
y.
many i,
kad
,,pa i
a osena
pa odys™,
u bi
ne ikslinga.
Kalbos
komisijos
ekomenda-
cijos
del
kai
ku iy
okiy
naujaZodziy
linksnia imo
(eu o,
ka i)
y a,
no s
dalinis,
be
ben
Sioks
oks
p oblemos
sp endimas
(plg.
Dobeliené
1997).
Skolin i
kalbos
iene ai
gali
leis i
Saknis
oliau
—
p asideda
adinamoji
kalbu
in e e encija,
kai
pe imami
ne
ik
pa ys
s e imi
iene ai,
be
i
Zodziu
san ykiai
(Ka ali inas
1997:
345-347).
Pa yzdziui,
nusis o éjusius
miisu
sakinio
sanda-
os,
zodziy
a kos,
ne
in ona imo
ypa umus
is
labiau
eikia
s e imi
nelinks-
niuojami
a
hib idiniai
pa adinimai
—
i myu,
kolek y y
a dai,
ypaé
kai
jie
eks-
e
a ojami
ieni,
be
gimininiy
paaiSkinamuju
Zodziu:
Taline
,,
Kale “
i eiké
,,Zag-
eb“
LR
1997
10
23;
P anc izy
puoleéjai
su ypeé
,,Ba celona“
R
1997
10
18:
Po
o
KamAZ
nugalejo
K asnoda o
,,Kubané“
R
1997
02
12
i
daugybé
ki y
pa yzdziu.
Buna,
kad
i mos
pa adinime
y a
lie u iskas
linksniuojamas
Zodis,
be
ji
a si
uzblokuoja
oliau
einan is
s e imas,
i
isas
pa adinimas
ampa
nelinksniuoja-
mas:
k eipési
{
,,K an as
Shipping“
biu q;
Tapki e
,,Bi é
GSM“
biciuliu;
[...]
Su
»Bi é
GSM“
ko ele
jau
Siandien
Jiis
gali e
naudo is
mobiliuoju
ysiu
Danijoje
LR
1995
11
10;
iesa,
éliau
Bi é
im a
linksniuo i:
Su
,,
Bi e
GSM“
-
i
Cekijq
i
I alija
D
1996
12
02.
A
ne
del
panagiy
nelinksniuojamy
pa adinimy
andasi
jau
i
okiy
junginiu:
ne oli
,,
Si in a“
pa duo u és;
i s
»Nijolé“salono
(Vaskelai é
1997:
22-23)?
Kazin
a
labai
oli
i
iki
pasakymo
Eisiu
j
,,He mis
D audima“..
Isileis-
dami
{
g ama ing
sis ema
kokia
naujo e,
u ime
bi i
ypaé
a sa giis,
juk
kalnu
g iuciai
ka ais
i gi
uz enka,
kad
k us el u
os
ienas
menkas
akmenélis.
Naujo ems
s ichiSkai
jsigalé i
labai
palankus
laiko
eiksnys.
Kuo
ilgiau
a -
osenoje
unkcionuoja
nekodi ikuo as
naujas
eiskinys,
uo
didesnis
éliau
gali
bu i
p ieS a a imas
a p
ealiosios
i
kodi ikuo os
no mos,
u in
gal oje,
kad
musy
isuomenés
kalbiniai
ip oéiai
i
kalbinis
samoningumas
né a
okie,
kad
isais
a ejais
bu y
pasi ink as
inkamiausias
a ian as
( a osenoje
pi miausia
a si anda
agno kos,
o
ada
jau
pe
jéga
jos
imamos
keis i
agno éliais
i
pan.).
Nauji
eiSkiniai
plin a
ne
isiSkai
chao iskai
—
galima
jz elg i
ienokiy
a
ki okiy
desningumu.
Be
nepami S ina,
kad
in o maciniy
echnologijyu
amziuje
als ybe
a
au a
is
labiau
ne enka
uzda umo
i
is
maZiau
begali
kon oliuo i,
kas
i
ja
pa enka
i
s e u .
Taigi
s ichiSkai
besiklos andiy
eikiniu,
eikia
many i,
nemazés.
Del
o
samoninga
kalbiné
eikla
eikalaus
is
daugiau
pas angu
i
is
sunkiau
bus
siek i
p adZioje
miné os
pusiaus y os.
S a biausias
klausimas
pasida o
oks:
ka
palik i
sa ieigai,
.
y.
na u aliajai
a ankai,
o
ku
eikalinga
di b iné,
.
y.
samoninga
naujo iu
a anka.
A sakyma
i
Si
klausima
u é y
lem i
kalbos
no min oju
mokéjimas
iz elg i
galimus
ienos
a
ki os
naujo es
isigaléjimo
pada inius.
I8
dalies
Gia
gali
padé i
adinamasis
1]