ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLIII
(2000)
Apz algos.
Recenzijos.
Pas abos.
_
Opinions.
Re iews.
Obse a ions
Ube blicke.
Rezensionen.
Anme kungen
Ac a
bal ico-sla ica
/
A cheologia,
his o ia,
e hnog aphia
e
lingua um
scien ia/
XXIII.
Polska
Akademia
Nauk,
Ins i u
Slawis yki.
Wa szawa:
Slawis yczny
Os odek
Wydawniczy,
1996,
260
p.
1
pay.
Ac a
bal ico-sla ica
23
omo
i selis
P ice’
kele a
me u
Va Su oje
i8
spaudos
i8éjo
Ac a
bal ico-sla ica
leidinio
23
omas,
ku iame
ick
kalbininkai,
iek
i
j ai iis
kul i os
y éjai
as
idomios
su
Lie u a
i
jos
a imiausiais
kaimynais
susijusios
kalbinés
i
is o inés
medziagos.
A i inkama
i
edakcinés
komisijos
sudé is:
Va su os
kalbininkai
i
is o ikai
I.
G ek-Pabisowa
/
a sakomoji
edak o é/,
Aleksande is
Gieysz o as,
Janas
Jas-
kanis,
Michalas
Kond a iukas,
Pio as
Losowskis,
An onina
Ob ebska-Jablons-
ka,
Je zis
Okuliczius,
poznanieciai
Michalis
Hasiukas
i
Tadeuszas
Zdancewic-
zius,
k oku iskis
Leszekas
Bedna czukas,
minskie is
Vik o as
Ma yno as
i
il-
nie is
Vy au as
Maziulis.
183
NemaiZa
s aipsniy
susijusiy
su
lie u iy
kalba.
Tomas
p adedamas
li uanis i-
niais
s ipsniais,
ku iy
pi mieji
du
asy i
oki8kai.
Zane a
Ma ke iéiené
i
Vla-
das
G ina eckis
s ipsnyje
,,E wei e ung
und
Kii zung
on
manchen
Wo e n
in
den
Munda en
de
li auischen
Sp achen“
/
,,Kai
ku iu
zodziu
ilginimas
i
umpinimas
lie u iu
kalbos
a mése“
/
gausiai
pa eikia
daugiausiai
iS
aukS ai-
ciu
a miu
pa yzdziy
—
j ai iy
lie u iy
kalbos
daliu
zodziu:
i a dzius
as
i
aSei,
asen,
aSeai,
aSeinos,
h
i
ijei,
iijen,
iijeinos,
man
i
manen,
manenai;
skai a -
dzius
du,
d i
i
dijen,
dujenai,
dujeno,
diijaino,
d ijen,
d ijenai,
d ijenos,
d ijeino;
eiksmazodzZius
dio i
i
d io en,
diio enai,
diio ien,
d iodienai,
suk i
i
suk en,
suk e-
nai,
suik ien,
s ik ienai,
einai
‘eina’,
suikai
‘suka’,
myliai
‘myli’,
ai
‘ u i’,
asyda-
ai,
asydau
‘ asyda o’,
sakyda ai
‘sakyda o’;p ie eiksmius,
p ielinksnius,
jung-
ukus
i
dalely es:
apli k
i
aplinkui, aplinkai,
aplinkais,
aplinko,
aplinkos
ap-
linkés,
aplinkuo,
apli ikom,
aplinkun,
a gal/a gdl
i
a gali,
a galiais,
a galiés,
a ga-
lidn
a galion,
a galionai,
a galiom,
a galiais;
daba
i
daba os,
daba cios,
daba ciaus,
daba ius,
daba ciai,
daba éiu,
daba ksciai,
daba és,
daba élio,
daba élios,
da-
ba élés,
daba s é,
daba s élei,
daba gu
g e a
umpiniu
dd
day,
aip
pa
a
i
a
da
i
dd,
él
i
é,
kodél
i
kodé,
odél
i
odé,
k6l,
Sidl,
él
i
kélei, Sidlei
élei,
kolia,
Sidlia,
élia,
k6leik,
Sidleik,
oleik
i
K .
V.
G ina eckis
s aipsnyje
,,Zu
einem
Fall
des
In ini i geb auchs
in
den
Mun-
da en
de
li auischen
Sp ache“
/
,,Apie
ieng
in ini y o
a ojimo
a eja
lie u-
iu
kalbos
a mése“
/
ap a ia
daugiausia
aka y
Lie u ai
budinga
bend a ies
a osena:
diignas
ma y i,
namai
ma y i,
niéko
nema y i,
a pai
gi dé i,
ge ai
ix-
many i,
diskiai
jaus i
a ba
jus i.
Ry u
Lie u oje
ie oj
bend a ies
daZniausiai
a -
ojama
esamojo
laiko
3
a.
sang aziné
o ma:
dagnas
namai
ma os(i),
a pai
gi -
dis(i)
i
pan.
Daugumas
ki u
s aipsniy
aSy i
lenkiSkai.
P ie
li uanis iniy
p iski inas
i
g aZiai
lie u iskai
kalb¢ i
mokancio
Romano
Roszko
s aipsnis,
ku io
au o ius,
emdamasis
Punsko
Snek os
pa yzdZiais,
ap a ia
i ai ius
ka o inio
eiksmo
nu-
sakymo
a ejus,
iksliau
—nag inéja
eiksmazodziy
bii ojo
dazninio
laiko
/
biida o,
eida o,
as¥da o
|
i
bii ojo
ka inio
laiko
/
bi o,
éo,
aSé,
aSinéjo
/
eikSmiu
niuansus.
Au o ius
Siuo
sa o
da bu
pa i ina
nuomone,
kad
adinamasis
bi a-
sis
dazninis
laikas
é a
ik
iena
1§
bii ojo
ka inio
laiko
o mu.
Vienas
iSkiliausiu
Lenkijos
bal is y
Wojciechas
Smoczynskis
nag inéja
seno-
sios
p isu
kalbos
lygiag eciy
a ikeliy
s ess:
s eis
a ian us.
T ak uodamas
uz a-
symus
mo ologiskai,
au o ius
mano,
kad
a ikelio
leksija
emiasi
d iem
ka-
mienais
s es-
i
s eis-,
18
ku iy di onginis
kamienas
y a
naujada as,
a si ades
dél
opozicijos
-plu alis
s ei-:
singula is
s e-.
To unés
kalbininké
Jolan a
Medelska
skelbia
Vilnijos
lenku
kul i inés
kal-
bos
sa i us
jaus ukus
i
iS ik ukus,
a ojamus
Lie u os
lenky
spaudoje,
a p
ku iy
nemaZa
dalis
y a
li uanizmy,
p z.:
am-am,
au-au,
apshi
‘apsik’,
cap ,
ciu-
ciu,
Ci ks ,
Ciuk,
dzingul,
ga-ga,
gu k ,
juks,
ka ,
op(a),
paplak,
poks ,
pu -pu ,
Sas ,
Slep( ),
S is,
a ks ,
zu (u)
i
k .
184
An as
Sios
kalbininkés
s aipsnis
adinasi
,,Lenku
kul ii inis
dialek as
Lie-
u oje
po
II
pasaulinio
ka o:
,,senimo*
i
,,jaunimo“
kalba‘.
Cia
aip
pa ,
e-
mian is
Lie u os
lenky
spauda,
nag inéjama
lie u iy
i
usy
kalby
i aka
ie os
lenky
kalbai.
Teigiama,
kad
senosios
ka os
kalboje
y a
zymiai
daugiau
bal a-
usizmy.
Jaunosios
ka os
in eligen y
kalba
a imesné
lenky
bend inés
kalbos
no mai.
Tai
pa i ina
daugelio
y éjy
nuomone,
kad
pie y iniy
pak aS¢iy
lie u iai
pi miau
sugudejo
(subal a uséjo)
i
ik
paskui
p adéjo
pe ei i
p ie
lenku
kalbos.
Va Su os
kalbininkai
Malgo za a
Os 6wka,
No be as
Os owskis
i
Anna
Zielinska
ap a ia
,,Daba ing
lenky
kalbing
padé j
La ijoje/
Daugpilio
apylin-
kése/“
ku i
nei
i8
olo
nep ilygs a
Lie u os
lenky
padéGiai.
M.
Os é6wska
s aips-
niu
,,I§
lenky
S ie imo
p oblema ikos
Lic u oje
1993-1994
m.“
kons a uoja,
kad
Pie yciy
Lie u oje
iSaugo
lenkisky
mokykly
i
lenky
mokiniy
skaidius
i
page-
éjo
ju
padeé is.
V ocla ie é
S e ania
Walasek
pi mame
s aipsnyje
pa eikia
is o iniu
duo-
meny
iS
bal a usiy
gimnazijos
Klecke
i
an ame
—
i§
p i a¢ios
ma ema inio
p o ilio
( ealinés)
gimnazijos
Nauga duke
(1921-1927)
bal a usiy
i
usu
dés-
omaja
kalba
likimo.
Rygos
ilologas
Bo isas
In an je as
s aipsnyje
,,Rusas
i
lenkas
la iy
daino-
se“
pa eikia
daug
dainuojamosios
au osakos
pa yzdziu,
ku
daznai
minimos
leksemos:
A ie s
‘ usas’,
k ie in¥
‘ uselis’,
k ie ie é
‘ use’,
polis
‘lenkas’,
polie e
‘lenke’
i
pan.
Manoma,
kad
usy
i
lenky
minéjimas
dainose
y a
is o inio
pali-
kimo
dalis
i
a spindi
iek
jy
laikina
a
pas o y
gy enima
la iu
e i o ijoje,
iek
esamus
i
bu usius
d augiskus
a
p ieSiskus
daugelio
amZiy
ju
kon ak us.
To o iams,
Lie u os
Didziosios
KunigaikS ys éje
a likusiems
kazoku
aid-
meni,
ski as
a Su iecio
Pio o
Bo awskio
s aipsnis.
Minskie é
S e lana
P ocho o a
in o muoja
skai y ojus
apie
B a isla oje
/
Slo akijoje
/
1993
m.
ugpjiicio
30
—
ugséjo
8
d.
ykusj
XI
a p au ini
sla is u
su azia ima
i
Cia
y a usia
,,sla o
—
bal icos“
ema.
Diskusijy
i
polemikos
sky iuje
ilnie is
A i as
Dubonis
s aipsniu
,,Lei is
lic u iy
isuomenéje
/XIII-XVI
a/“
kelia
min i,
kad
Lie u os
is o ijos
Sal i-
niuose
minimi
|
ei
€iai
bu usi
iena
is
als ieciy
g upiu,
iesiogiai
p iklausiu-
siy
didziojo
kunigaik8¢io
d a ui,
jo
doménui.
Taciau
oliau
pa eikiami
kalbiniai
i8 edZiojimai
kol
kas
nelabai
i ikinami.
Recenzijy
sky iuje
Janas
Ju kiewiczius
apZ elgia
,,Senosios
Lie u os
li e a-
u os*
3-cia
knyga
De yniolik an
amZiun
jZengus,
Vilnius:
P adai,
1994.
K onikos
sky iy
suda o
d iejy
Zymiy
lie u iy
kalbininky
Aleksand o
Vanago
i
Vlado
G ina eckio
bei
ieno
zymiausiy
lenky
Lie u os
is o iko
Je zio
Och-
maniskio
ne ek ims
ski i
s aipsniai.
Apie
A.
Vanago
gy enima,
jo
s a biausius
da bus
i
ju
eik8m¢
pa asé
a imas
elionio
bigiulis,
lenky
onomas ikas
Micha-
las
Kond a iukas,
V.
G ina eckio
gy enima
i
da bus
nu& ie é
Vy au as
Vi -
185
kauskas,
o
J.
Ochmanskio
nuci a
mokslo
kelia
g aZiai
p is a é
elionio
kolega
Janas
Ju kiewiczius.
Aloyzas
Vidugi is
Aloyzas
VIDUGIRIS
Gau a
2000
01 12
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6
LT-2055
Vilnius,
Lie u a
IN
MEMORIAM
TATJANA
BULYGINA
(1929-2000)
2000
m.
balandzio
19
diena
Mask oje
po
sunkios
ligos
mi é
Ta jana
Bulygina
(Smelio a).
Ne ekome
Zymios
lie u iy
kalbos
y éjos,
nuosi dZios
miisu
au os
biciules.
T.
Bulygina
gimé
1929
m.
geguzés
16
dienqg
Mask oje.
1951
m.
baigé
Mask-
os
uni e si e o
anglu
kalbos
specialybe.
A imiausi
jos
s udiju
d augai
bu o
eliau
paga seje,
ge ai
i
Lie u oje
zinomi
usy
mokslininkai:
o ien alis é
Ta ja-
na
Jeliza enko a,
indoeu opeis as
Viaéesla as
I anoyas,
ais
paCiais
me ais
sla-
is ikos
specialybe
baiges
Vladimi as
Topo o as.
P o eso iaus
Michailo
Pe e sono
ado aujama
T.
Bulygina
kandida ine
di-
se acija
pa aSo
apie
daba inés
li e a ii inés
lie u iu
kalbos
junginius
su
kilmi-
ninku.
Dise acijos
ema
s aipsni
ji
paskelbia
i
,,Lie u iu
kalbo y os
klausi-
muose*
(1959,
2,
p.
90-108).
1960
m.
apgynusi
dise acija,
T.
Bulygina
ypa¢é
a sideda
kalbos
mokslo
eo ijos
klausimams.
1964
m.
ji
paskelbia
s udija
apie
P ahos
ling is ing
mokykla
(kn.:
Osno nye
nap a lenija
s uk u alizma.
M.,
1964,
p.
46-126).
1968
m.
iSspausdinamas
jos
y inéjimas,
ski as
g ama iniy
opozici-
ju
p oblemoms
(kn.:
Issledo anija
po
obS¢ej
eo ii
g ama iki.
M.,
1968,
p.
175—
231).
Lie u iu
kalbos
y iné ojams
ypaé
s a bus
T:
Bulyginos
da bas
,,Daba i-
nés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
mo ologiné
ZodZio
s uk ii a®
(kn.:
Mo ologi-
€eskaja
s uk u a
slo a
indoe opejskich
jazykach.
M.,
1970,
p.
7-70),
ku ia-
me
pi ma
ka a
pamégin a
s uk i iskai
ap asy i
lie u iu
kalbos
zodzio
mo o-
loging
sanda a.
1977
m.
a ski a
knyga
paskelbiamas
s a biausias
T.
Bulyginos
eikalas
,,Mo -
ologiniy
modeliy
eo ijos
p oblemos“
(P oblemy
eo ii
mo ologiéeskich
mo-
delej.
M.,
1977).
Siame
eikale
kaip
pag indiné
ling is iné
medZiaga
au o és
pasi ink a
usy
i
lie u iy
kalbos.
1980
m.
uzZ
8i
da ba
T.
Bulyginai
bu o
su eik-
as
ilologijos
moksly
dak a o
laipsnis.
Tdomiy
s aipsniy
T.
Bulygina
paskelbé
sakinio
seman ikos,
semio ikos
klau-
simais.
Ka u
su
sinumi
Aleksejum
Smelio u
ji
i
usu
kalba
iS e é
semio ikos
186