Technikos terminai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Vida ŽILINSKIENĖ Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius TECHNIKOS TERMINAI „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO“ III LEIDIME Anksčiau atspausdintame straipsnyje1 buvo mėginta apžvelgti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo terminus, naudojantis kompiuterinės analizės sistema, nes tik tokiu būdu galima aprėpti tūkstančius žodžių su jų reikšmėmis bei bandyti juos palyginti. Kaip matyti iš ten pateiktos lentelės, žodyne daug žodžių ar jų reikšmių (592) turi pažymą tech. (technikos srities terminas). Tai gana įvairūs žodžiai ar atskiros jų reikšmės, įvardijančios įvairiausius mechanizmus, mašinas, įrankius, įtaisus, įrenginius, prietaisus, aparatus, matuoklius arba tik atskiras jų dalis, reiškinius, veiksmus, kartais net ir tam tikras medžiagas, patalpas, atramas, angas, ertmes ir pan. Kompiuteriu lyginant žodyno straipsnius, atrodo, kad technikos terminais galėtų būti laikomi ir kiti tam tikri žodžiai, neturintys minėtosios pažymos, o kai kuriuos gal net netikslinga žymėti. Žinome, kad žodžiai, įvardijantys įvairių dydžių matavimo prietaisus, dažniausiai turi dėmenis -metras ir -matis. Pažiūrėkime, kaip tokie žodžiai pateikti žodyne: aukščiamatis tech., bangomatis tech., dažniamatis tech., dinamometras tech., garomatis tech., jautriamatis tech., jegomatis tech., kampamatis tech., kiematis tech., kreivėmatis tech., krumpliamatis tech., lygmatis tech., mikrometras 1. tech., parametras 2. fiz. tech., polinkiamatis tech., skylmatis tech., slankmatis tech., spidometras tech. sriegmatis tech., stŏrmatis tech, tankiamatis tech., tarpāmatis tech., tolimatis tech., traukomatis tech., triukšmāmatis tech., vagōmatis tech., vidmatis tech., voltmetr as tech., bet aritmometras, barometras, chronometras, doz imetras, drėgmėmatis, druskōmatis, dujōmatis, gylmatis, greitmatis, kalorimetras, kampmatis, kolorimetras, lietmatis, sekundmatis, spalvōmatis, spirometras, taksometras, termometras, vandēnmatis, vēj amatis, voltmētras, žingsniamatis ir aukštimatis žr. aukščiamatis, giliāmatis žr. gylmatis, greičiamatis žr. greitmatis, higrometras žr. drėgmėmatis, tarpūmatis žr. tarpamatis, vėjomatis žr. vėjamatis. 1 Žilinskienė V. Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1997, 46–52. 176 Iš šių pateiktų žodžių tik parāmetro antroji reikšmė nusako ne matavimo prietaisą, o dydį, „kurio apibūdinama proceso, reiškinio ar mašinos ypatybė“. Visi kiti žodžiai įvardija matavimo prietaisus, todėl tikriausiai juos reikėtų ir žymėti vienodai2. Įvairūs įrankiai, prietaisai dažniausiai nusakomi žodžiais, turinčiais priesagas -uvas, -iklis. Pažiūrėkime, kaip tokie žodžiai atrodo kartu: atmuštuvas tech., atskyriklis tech., atsuktūvas tech., bandiklis tech., barstytuvas tech., daugintuvas tech., daužiklis tech., daviklis tech., degiklis tech., drėkštuvas tech., duslintuvas tech., gaudiklis tech., gaudytuvas tech., glemžtuvas tech., gniaužiklis tech., grandiklis tech., greitiklis tech., greitintuvas tech., griebtūvas 2. tech., 3. tech., ieškiklis tech., įkroviklis tech., ilgin tuvas tech., imt uvas tech., iškrautuvas tech., iškroviklis tech., išleidiklis tech., išleistuvas tech., įžemiklis tech., jungiklis tech., jungtuvas 3. tech., keitiklis tech., keiliklis tech., keltuvas 1. tech., 2., 3., kibirkštiklis tech., klostytuvas tech., klotuvas tech., kniedy tuvas tech., kreipiklis tech., laikiklis tech., lašintuvas tech., leidiklis tech., lenkiklis tech., lenktuvai tech., lėtiklis tech., lėtintuvas tech., lietuvas tech., lygintuvas 2. tech., liptuvas tech., maišiklis tech., mazgiklis tech., nuimtuvas tech., nuleistuvas tech., nusodintuvas tech., pakuotuvas ir pakuotuvas tech., paleidiklis tech., perjungiklis tech., perkroviklis tech., pertraukliklis tech., pjaustytuvas tech., pjoviklis tech., platintuvas tech., plėstuvas tech., plikytuvas ir plikytuvas tech., plotuvas tech., purent uvas ir purent uvas tech., pūstuvas tech., raut uvas tech., ravėtuvas ir ravėtuvas tech., ribotuvas ir ribotuvas tech., rinkiklis tech., rinktuvas tech., sandar iklis tech., seikėtuvas ir seikėtuvas tech., siurbtuvas tech., skaidrintuvas tech., skyriklis tech., skirstytuvas tech., skirtuvas tech., skystintuvas tech., sklaidytuvas ir sklaidytuvas tech., slankiklis tech., slopintuvas tech., smulkintuvas tech., sodintuvas tech., spaudiklis tech., spaustuvai tech., spinduliuotuvas ir spinduliuotuvas tech., spraustuvai tech., sprog diklis tech., sriegiklis tech., sriegtuvas tech., stabdiklis tech., stiprintuvas tech., stūmiklis tech., stumtuvas tech., sugeriklis 2. tech., chem., surinktuvas tech., svaidytuvas tech., šliaužiklis tech., švaistiklis tech., tarpiklis tech., temdytuvas tech., temptuvas tech., tiekiklis tech., tiektuvas tech., tikrintuvas tech., tirštiklis tech., tirštintuvas tech., trintuvas tech., troškintuvas tech., tvirtiklis tech., valiklis 1. tech., variklis 1. tech., vagot uvas ir vagotuvas tech., varytuvas ir varytuvas tech., verstūvas tech., veržtuvas 1. tech., vilktuvas 5. tech., vyniotuvas ir vyniotuvas tech., vožtuvas 2. tech., žert uvas tech., bet aušintuvas, blizgintuvas, braižytuvas ir braižytuvas, brežtuvas, daigintuvas, degtuvas, draskytuvas ir draskytuvas, drėbiklis, drėkintuvas 2., drožiklis, drožtuvas, dujintuvas, dulkiklis, dulkintuvas, džiovintuvas, garintuvas 1., garsintuvas, gaubtuvas 3., gelintuvas, genėtuvas ir genėtuvas, gesiklis, gesintu- 2 Suprantama, kad žodžiai, po kurių parašyta pažyma žr. (= žiūrėk), siunčianti į bendrinėje kalboje plačiau vartojamus ar labiau vartotinus žodžius, yra be pažymos tech., tačiau ši pažyma turėtų būti tame straipsnyje, į kurį siunčiama. 177 vas, gilintūvas, gniaužtuvas, gniužiklis, grąžtuvas, gręžtuvas, grotuvas, grūstuvas 2., išmuštuvas, kaitintuvas, kaltuvas, karšiklis 1., kautuvas, kilpiklis, kirstuvas, kirtiklis 1., klausiklis, kratiklis, kratytuvas ir kratyvuvas, krautuvas, kreiptuvas, kupetuotuvas ir kupetuotuvas, laikytuvas, laistytuvas 2., lėktuvas, lenktuvas 1., lukštentuvas ir lukštentuvas, maišytuvas ir maištytuvas, megztuvai, melžtuvas, muštuvas 3., 4., nupiltuvas, paisiklis, perėtuvas ir peretūvas, pjaustiklis, plautuvas 1., 2., plūktuvaas, pramuštuvas, purkštuvas, purškiklis, raišytuvas ir raišytuvas, raižiklis, raižytuvas ir raižytuvas, rakintuvas, retintuvas, režiklis, režtuvas, riestuvas, rištuvas, rodiklis 1., 2., rūšiuotuvas ir rūšiuotuvas, saugiklis, semtuvas 2., sijotuvas ir sijotuvas, siųstuvas, skaičiuotuvas ir skaičiuotuvas, skaitiklis 2., skaldytuvas, skardiklis, skėliklis, skeltuvas, skėstuvas, skėtiklis, skintuvas, skirstiklis, sklaidiklis, skobiklis, slėgtuvai, spaustuvas, suktuvas, sunktuvas, svertuvas, šaldytuvas, šalintuvas, šaukiklis, šildytuvas, šviestuvas, švitintuvas, traiškytuvas, trauktuvas, treštuvas, trukdytuvas, trupintuvas, užsukt uvas, valytuvas ir valytuvas, vartytuvas ir vartytuvas, vėdintuvas 2., verp tuvas, veržiklis, veržtuvai, vėsintuvas, vėtytuvas, viriklis, ženklintuvas, žiebt uvas, žiestuvas ir purint uvas žr. purent uvas, sklandiklis žr. slankiklis tech., sprog dintuvas žr. sprog-diklis, uždegiklis žr. degiklis, varžiklis žr. veržiklis. Iš šių žodžių apibrėžimų matyti, kad tai daugiausia prietaisų, įrenginių, įrengimų, mechanizmų pavadinimai, o, kaip matome, beveik pusė iš jų neturi pažymos tech. Visiems įprastas žodis atsuktuvas pateiktas su šia pažyma, kitų, kai kurių ir gerokai sudėtingesnių, įrankių pavadinimai, pvz., akmenįgražtis, akmenp-jūklis, grąžtas, oblius, plokščiareplės, replės, svertuvas ir pan., pažymos neturi. Tik trys iš šios gausybės žodžių (greitiklis, lėtiklis, tirštiklis) ir antroji žodžių tvirtiklis, sugeriklis reikšmė nusako tam tikrą medžiagą3. Nemažai yra prietaisų, įtaisų, įrenginių pavadinimų, turinčių baigmenį -orius, kurie pateikiami irgi nevienodai: akseleratorius tech., amortizatorius tech., generatorius tech., granuliatorius tech., kompresorius tech., kondensatorius tech., lokatorius tech., manipuliatorius tech., perforatorius tech., procesorius tech., reduktorius tech., stabilizatorius 2. tech., transformatorius tech., vibratorius 2. tech., 3. tech.; bet dozatorius, eskalatorius, inhaliatorius, kalkuliatorius, karbiuratorius, kolektorius 1., monitorius, pelengatorius, projektorius, prožektorius, pulverizatorius, reflektorius 1., refraktorius, refrizeratorius 1., 3 Be jų dar antifrizas, baltodė (išdirbta šuns oda), blizgis 2., karbidas 2., kiečius, kietlydinis, koksas, lydalas, lydmetalis, lukštas 3., parafinas, pigmentas 2., plastbetonis, politūra, potašas, priešgaris, aliuminio pudra, putmetalis, putplastis, putstiklis, raudonvaris, salietra, spiritas, stearinas irgi turi pažymą tech. ir taip pat įvardija įvairias medžiagas. Antroji sugeriklio ir stearino reikšmė dar turi ir pažymą chem. Taip pat pažymą tech. dar turi deginiai (degalų degimo produktai), intarpas 4. (ko nors tarpinis sluoksnis), juosta 2. (įvairios paskirties ir medžiagos ilgas, siauras gabalas), kamšalas (kuo kemšama), 2 šlakas 1. (sukietėjusios lydalo atliekos). Jeigu šią pažymą turi įvairios technikoje naudojamos medžiagos, tai kodėl jos neturi, pvz., 1. alyva 3., degalai, nafta, plienas, plienbetonis, vazelinas ir pan. 178 1 registrātorius, regulātorius, retransliātorius, separātorius, sterilizātorius, stimulātorius, sumātorius, tabuliātorius 2., tranzistorius, ventiliātorius, vulkanizātorius. Pažymą tech. turi ir žodžiai ar jų reikšmės, įvardijančios tam tikras prietaisų ar įrenginių dalis bei detales, pvz., alkūnė 3., antribaunis, antšova, apkala, aptakas, apvalkalas 3., ašigalis 1., bandažas 2. diafragma 2., dygis, diskas 2., 1 ekscentrikas, gaudyklė 2., guolis 4., įmova 2., jungtukas 2., kaištis 1., kamštis 2., kreipratis, krumpliaratis, lėkštė 2., membrana 2., nuošklemba, pirštas 3., pó-sparnis 2., pūsašis, pūsveržlė, sėkladėžė, sėklavamzdis, skridinys 4., skriejikas, net tirptūkas, užkaiša, vamzdelis 1., o, rodos, gana analogiški pavadinimai šios pažymos neturi, pvz., ašis, dantratis, kaušas 3., lankstas 2., muštūvas 3., 4., paisiklis, stūmoklis (pažyma tech. tik iliustracijoje), purkštas, rodyklė 1., rodiklis 1., 2., sparnas 3., 4., 5. ir pan. Smulkių detalių pavadinimai pažymėti tech.: bėginė, kniedė, mėdsraigtis, mėdvinė, poveržlė, smeigė 1., sraigtas 1., sraigtavaržtis, varžtas 1., net sriegis (sraigto, varžto,veržlės įvijos vagutė), tuo tarpu visai analogiški antveržlė, medvaržtis, veržlė, vinis jokios pažymos neturi. Žodyne yra veiksmų ir reiškinių pavadinimų, turinčių kalbamąją pažymą: amortizācija 2., apšiltinimas, atskaita 2., atsvara, 1 detonācija, diagnostika 2. erozija 2., holografija, įraža, kompresija, kontaktas 2., korozija, moduliacija 2. fiz., montāžas 1., nuovargis 2., pastūma, priešslėgis, prieššlydis, redukcija 4., regenerācija 2., savirieda, savistabda, selekcija 2., šviesoraštis 1., 1 tāktas 2., televaldymas, transformācija 2., vulkanizācija 1., tačiau gana artimi pavadinimai, pvz., amortizavimas, eksploatacija 3., išsiurbimas (viena reikšmė), įžeminimas, kompresija, kondensācija 3., motorizācija, operācija 5., 6., pagrūdinimas, 2 prileidimas, prilietavimas, primontavimas, profiliavimas, pumpavimas, radiofikacija, radiofikavimas, reguliavimas (viena reikšmė), retransliacija, retransliavimas, telefikacija, telefikavimas, telefonizavimas, termofikacija, termofikavimas, transliacija 1., transliavimas šia pažyma nežymėti. Daugybės mašinų (tiek savaeigių, tiek traukiamųjų), padargų pavadinimų, pvz., akmenskaldė, akmentrupė, amfibija, benzínvežis, betónvežis, bulviukase, bulviasodė, dujovežis, gelmėlaivis, javapjovė, kelmarovė, kuliamoji, miškavežis, naftovežis, sėjamojí, tanklaivis, vilkikas, žemkase ir kt., pažymos tech. neturi, tačiau yra ir išimčių, t. y. po kai kurių tos rūšies žodžių duodama pažyma tech., pvz.: barstomoji, batiskafas, dūrpsemė, greideris, grūdavežis, kombainas, kūjis 2., limuzinas, lysviadarė, motorvežis, orvežis, pėdaršė, pikāpas, poliakale, poliākale, purvąsemė, ravėtūvas, skreperis, srūtvežis, stūmikas, terkšlė 3., žemsemė, žemsiurbė. Palyginkime pačius bendriausius pavadinimus, kurių pateikimas taip pat skiriasi: aparātas 1. tech., automātas 1. tech., detalė 1. tech., prietaisas tech., įranga tech., įtaisas tech., mašina 1. tech., matuoklė tech., bet įrengimai, įrenginys, matuoklis, mechanizmas 1., priemonė 1. pažymos tech. neturi. 179 Žodyne yra žodžių, įvardijančių angą, ertmę, indą, patalpą, aikštę ir pažymėtų tech., pvz., aparatine, iškala, gaudykluvė, griovėlis 2., kamera 2., kolonėlė, laka 3., mirkykla 2., ortakís, poligonas 2., prošvaisa, trašaėdė, tūta 3., vamzdis, vamzdelis, o kiti panašūs, pvz., aukštakrosnė, cisterna, gerklė 4., lėdykrosnė, magistralė, martėnas, rezonatorius, vamzdynas nepažymėti. Taip pat yra žodžių, nusakančių atramą, laikančiąją ar sutvirtinančiąją konstrukciją, pagrindą: atmušas tech., bazė 3. tech., damba tech. (bet bangolaužis, molas), gembė 2. tech., gulstė tech., klotai tech., mozaika 3. tech., prieslenkstis 2. tech., stovas 1. tech. (bet rėmas 3.) šliaužtas tech. Žodyne įvairių dydžių matavimo vienetai (tiek sisteminiai, tiek nesisteminiai) turi pažymą fiz., todėl ir barelis, bitas, centimetras, centneris, colis, decibelac, decimetras, jūrmylė, kilogramas, kilohepcas, kilometras, kilovatas, kilovatvalandė tech., litras 1., miligramas, mililitras, milimetras, minutė 1., rentgenas 2. uncija galėtų turėti tą pačią pažymą ar visi kokią kitą, skirtą būtent matavimo vienetams, nes matavimo vienetų yra gana daug. Nors šiaip jau veiksmažodžiai lyg ir nelaikomi terminais, tačiau pasitaiko vienas kitas veiksmažodis ar jo reikšmė su pažyma tech.: atkaiščioti, iššodrinti, moduliuoti 2., suvirinti 2., užkaitinti, bet gana panašūs žodžiai yra be pažymos: fiksuoti 3., kondensuoti 1., 3., (pa)grūdinti, (pri)lieti, (pri)montuoti, profiliuoti, radiofikuoti, regeneruoti, reguliuoti 2., retransliuoti, rezon uoti, (su)kniedyti, 2. sulydyti, telefonizuoti, transliuoti, (už)liūtioti, valcuoti 2., varijuoti 1., vulkanizuoti. Tą patį galima pasakyti ir apie būdvardžius: garasrovis tech., keturtaktis 2. tech., dvitaktis (tech. iliustracijoje), lėtaeigis tech., bet alkūninis 2. belaidis, bemotoris, daugiašaudyk lis, diferencialinis 2., dvimotoris, kardaninis, kondensacinis, krumpliaratinis, krumplinis, kumštelinis, lankinis, lazerinis, lempinis, linginis, martėninis, mažalitražis, mechaninis, membraninis 1., motorinis 1., pistoletinis, pontoninis, radiolokacinis, raketinis, reaktyvinis, relinis, rėminis 1., 2., re p linis, revolverinis, rotorinis, savikrovis, 2 savirašis, savistabdis, savitepis, 2 savivartis, sklandinis, sparninis 2., sraiginis ir sraigtinis, sriegini s, srieg i uotas, staklinis, ste ndinis 1., strypinis, stūmoklinis, sv irtinis 2., svyruoklinis 2., šerdinis 2., švirkštinis, tiglinis, trumpabangis, veleninis. Kažin ar tech. pažymos neturėtų turėti tokie žodžiai ar tokios žodžių reikšmės: aerostatas, antena 1., apkrova 1., ausinės 2., buferis, centrifūga, diaskopas, dyzelis 1., dokas 1., dulketøygaudis, dumplės, epidijaskopas, estakada, 1 garsiakalbis, gramofonas, hidrantas, hidromažgas, kaitrolaidis, kanalas 4., katapulta 2., komposteris, laiv asraigtis, lydyklė, magnetofonas, magnetola, mikrofonas, mikroskopas, motoras, naftotiekis, nivelyras, paštote 3., patefonas, periskopas, 2 pompa, presas, projektorius, propeleris, radiatorius 2., radijas, radiola, radiotelegrafas 1., reaktorius 2., refrižeratorius 1., rentgenas 1., respiratorius, rotaprintas, rotatorius, rūporas 1., semaforas 1., skaičiuoklis, skląstis 1., smėgtis, spaudyk lė, spaudy nė, stratostatas, stūmoklis 1., sumatorius, svarstyklės, šablonas 2., 180 šapirografas, šliūzas, šviesoforas, švyturys 2., tėkelas, telefaksas, teleskopas, letaipas, televizorius, teodolitas, terminalas, turbina, vairas 1., valcai, vamzdynas, vandėnsiurb lis, vandéntiekis, vartykle, vėjaro dis, vėlykle, vynspaude; 2 vyris 2., 1 žiržėklis, žaibolaidis? Iš visų mokslų ar jų šakų pavadinimų tik balistika turi pažymą tech., o, pvz., automatika 1., energetika, kibernetika, mechanika, metalurgija 1. ir daugelis kitų, šios pažymos neturi, tuo tarpu išalótyra ir knygótyra pažymėta spec. Gal iš tiesų visų mokslų ir jų šakų pavadinimai galėtų būti pažymėti spec. Nesistemišką pateikimą rodo kartu surinkti visi kiti žodžiai ar jų reikšmės, turinčios santrumpą spec.: apmokėstinti, apmutinti, apnaša, apsėklinti, ašis 2., auglys 2., būsena 2*., dažnis, deformacija, deklaracija 2., dvitaškis 1., efektas 3*., eilė 5*., epocha 1*., era 1*., fantastika 2., fantomas 2., figūra 3*., filtras 2., fonas 3*., formulė 2*., frakcija 3., galvomatis, gardelė 2., gyslinėti, glitimas, gruntas 1., grupė 3*., įdarbinti, informacija 2*., išeiga 4., išgyslinėti, iškaulinėti, išvaita, jautris, kabelis 2., kaulinėti, kilnybė 2., mainai, malūnas 2., 2 mažgas, mėdiumas 2., mėlyné 3., 2 mielinti, monopolis 1., nuokrypis, nuotekis 2., nuskaityti 5., periodas 1*., 3*., piktograma 2., póslinkis* 1., raštas 8., senėti 2., siekis 2., Ozono skydas, Ozono skylė, slenkstis 7*., sluoksna 2., smulkiaburžuazinis, sótis 2., substratas 4., taškas 2., 5*., 7., térpė 1*., turbogeneratorius, turbogrąžtas, turbokompresorius, vandéntalpa, vesti 6*., žingsnis 4., žvalgyba 3. Skaitant šių žodžių ar reikšmių apibrėžimus, galima manyti, kad šią pažymą gavo arba tie žodžiai, kuriems netiko jokios kitos terminų pažymos, arba šia santrumpa bandyta žymėti bendrąsias moksliniuose tekstuose vartojamas sąvokas (pažymėtos žvaigždutėmis). Jei būtų priimtina pirmoji nuomonė, tai gal dar reikėtų pažymėti ir tokius žodžius: apšvintinti, asimétrija, bältika, bareljėfas, beicas, biosfera, degazacija, degeneracija, dekadansas, dezaktyvacija, giliäspaude, instaliacija, kataklizmas, klaviatūra ir pan., o jei antroji, tada – tokius: anomålija, areálas, bålas, bandymas, bandinys, ciklas, désnis, diagramà, doktrina, eksperimentas, ekspertizė, ekvivalentas, genėzė, hipotezė, išvada, kanónas, katalógas, klasė 1., lygmuo, metodas ir pan. Visiškai aišku, kad rankiniu būdu rengiant trečiąjį DLKŽ leidimą nebuvo įmanoma aprėpti tiek terminų vienu kartu. Tik kompiuterinė analizė leidžia iš žodyno visumos atsirinkti reikalingus straipsnius, žodžius, jų reikšmes ar žodžių grupes ir viską vertinti sistemiškai. Kitų DLKŽ leidimų bei „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengėjai galėtų pasinaudoti kompiuterine analize, susirūšiuoti žodžius ar žodyno straipsnius pagal jiems rūpimas atitinkamas pažymas, juos lyginti ir redaguoti. Be to, tvarkant terminų apibrėžimus, reikėtų pasinaudoti pastaraisiais metais parengtais atskirų sričių terminų žodynais, terminų ir apibrėžimų Lietuvos standartais, kuriuos rengė atitinkamos srities specialistai kartu su terminologais ir kuriuose terminų apibrėžimai yra tikslūs. 181 LITERATŪRA Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3 leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Žilinskienė V. 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, Vilnius, 46–52. TECHNICAL TERMS IN THE THIRD EDITION OF THE „DICTIONARY OF CONTEMPORARY LITHUANIAN” Summary The present article deals with the technical terms in the third edition of the „Dictionary of Contemporary Lithuanian“. A system of computerised analysis is used for the analysis of terms. Only this system allows to include and to compare with each other hundreds of words and their meanings. The technical terms with the components -metras, -matis, the suffixes -uvas, -iklis, -orius, as well as the names of various machinery and instruments are discussed. An attempt is also made to compare these words and their meanings with those labelled spec. Vida ŽILINSKIENĖ Akademijos g. 4, LT-2055, Vilnius, Lietuva el. paštas [email protected] Gauta 1999 02 10 182