Benennungen des Zaunes aus liegenden Hölzern in der Lexik lettischer Mundarten

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA R LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2900) i —mo Em ey m EEN EER mmm, Ineta KURZEMNIECE |= Latvijos universiteto Latvijos kalbos institutas, Ryga ui GUĻŽOGU NOSAUKUMI LATVIEŠU VALODŲ su IŠLOKSNU LEKSIKA = Wm a Nuo seniausių laikų iki šių dienų žmonės stengėsi aptverti ir apsaugoti kokią nors atminimo vietą, gyvenvietę, vėliau kaimo sodybą ar dvarą. Šiuo tikslu Latvijos teritorijoje buvo pastatyta daug įvairių konstrukcijų tvorų, įskaitant ir rąstines tvoras (žr., pvz., etnografinių tyrimų apie tvorų rūšis: Cimermanis; Jaunzems; Krastiņa; Kundziņš). = Archeologų nuomone, tvorų gamybos pradžia siejama su I a. pr. Kr. pr. m. e. kitą pusę (Sedovs 1992: 34). Archeologinių kasinėjimų aprašymai rodo, kad Latvijos piliakalnių pakraščiuose buvo plačiai naudojamos rąstinės tvoros, pavyzdžiui, jų liekanos rasta Kentės piliakalnyje, kuris buvo apgyvendintas V-IX a. (Stubavs 1976: 40), Araišu ežero pilyje, pastatytoje apie 830 m. (Apals 1993: 6), Mežotnes piliakalnyje, pastatytame apie VIII, IX a. (Sedovs 1992: 105). Tvoros taip pat apribojo Latvijos miestus. Tai patvirtina, pavyzdžiui, J. K. Brocos 1499 m. Rygos miesto piešinys. u. c. (Broce 1992: 19). Vėlesniais laikais miškuose gyvenę valstiečiai rąstines tvoras statydavo šalia ūkių ir gyvulių kelių. Rąstinių tvorų gamyboje dažniausiai pasitaiko dvi rūšys: 1) žemėje apie 3 pėdų gylyje įkasti 1,5–2,0 m ilgio stulpai, kurių abiejose pusėse į kirvį panašiu darbo įrankiu su plačiais ašmenimis įkasti rąstai. Poliai iškasti maždaug nuo 3 iki 7 m atstumu vienas nuo kito. Tarp stulpų išdėstyti įvairaus storio medžiai, kurių galai buvo pritvirtinti stulpų rėmuose; 2) stulpai po 2 šalia užkasti žemėje, o rąstai prie jų pritvirtinti pinti. Norėdami sutaupyti medienos, tarp rąstų įdėti kubelius. Gulzogai buvo žinomi visoje Latvijos teritorijoje, tačiau pagal etnografų nuomone, ilgiau išliko Kuržemė, Šiaurės Vidžemėje ir Latgaloje. Šiais laikais tvoros nebegaminamos. Nors šiuo metu rąstinės tvoros nebenaudojamos, tačiau tiek rašytiniuose šaltiniuose, tiek tarmių leksikoje jų pavadinimai randami. Šiame straipsnyje nagrinėjama minėtų tvorų pavadinimų įvairovė Latvijos rajonuose, taip pat žodynuose, daugiausia dėmesio skiriant pavadinimų semantiniam ir kilmės aspektui. Literatūrinėje kalboje gulžuogėms apibūdinti naudojami keli pavadinimai —guļžuogs, | guļsēta, guļkuoku žuogs (LILV V 3, 173), slita ‘iš rąstų sudaryta tvora“ (LLVV 71, 597), o kaip vietovardis žodyne įtrauktas pavadinimas kritenis (taip pat kritenis) „tvarta, ant kurios skersinių rąstų galai remiasi stulpų gropés’ (LLVV 4, 439). 1. Daugiausia latvių kalbos tarmėse naudojami tokie rąstinių tvorų pavadinimai, kurie apibūdina tvorą pagal: 1) jame naudojamos tvoros dalys; —dt Kr — 2) tvoros dalių išdėstymo būdas; L m" Hu mm | i m = m —m = Im 136 i] 3) tvoros dalių apdorojimo būdas; Hm ga mi Bella „nu a 4) senuma; Eu gm i nn mi 5) veiksmai, būdingi tvoros gamybai. Dažniausiai tai yra žodžių junginiai, kurių priklausomasis komponentas yra apibendrintas tvoros pavadinimas (sēta, vartojamas Žemaitijoje, Vidžemėje ir daugelyje Latgalos tarmių, žuogs, vartojamas Kuržemės, Žemaitijos ir kai kuriose Vidžemės bei Latgalos tarmėse, sétina, vartojamas žemaičių tarmėse ir sētmalis, kuris kaip apibendrintas tvoros pavadinimas vartojamas daugelyje Latgalos tarmių). 1.1. Jo tarmių leksikoje užrašyti rąstinių tvorų pavadinimai, jų variantai, kuriuose yra nuoroda į rąstus ar storas korteles: Šiaurės Vidžemėje užregistruotas žodžių junginys baļķēnu sēta, pvz., Kūdumoje – balķēnu sēt's like leīderiem un cūkām, tur jai vaiga tād's stipresnis. stabdžiams kiekviena pusė riévina. lika tād's pusbaļķēn's iéksa tomi renē, vai nu plesc's vai apal's (Apžvalga). Žodis balkės, iš kurio kilęs žodis balkéns su mažykline galūne —ēn, vartojamas reikšmėje „der Balken“ ir kartu su liet. barai, ig. pal'k pasiskolintas iš vlv. balke „Balken“ (ME I 261; Sehwers 1936: 8; LEV I 105; Lgr 147$). Žodis kritiņu žuogs su priesaga -inatkarīgā komponente žinomas jau tik iš ME II 281 Nycėje, o su priesaga -inatkarīgā komponente kilęs kriteņu žuogs užregistruotas iškalbų rinkiniuose Grobiņā —bi tādi kritināti žuēgi —resni stabi, izzina a tādu platu ēveli tādu riévu un ta tik tā kritinaja iekšā apaļus kuokus (Apv.). Su priesaga -en-, galbūt pakeitė seniausias -in-(Ružytė 1964: 105). Literatūroje EH I 656 rastas variantas kriteņa žuogs su vienaskaitos giminės vartojimu nuo bendrinio vardo priklausančioje komponentėje. Žodžiai kritenis, kritinis minėtuose pavadinimuose vartojami reikšme „diine Balken od. dicke Stangen, deren Enden man in die Rinnen zweier Pfosten eines Zaunes von oben hineinfallen laižti ir išvesti su galūnėmis -enis, -inis iš veiksmažodžio kristi (liet. kristi) (ME II 281; Lgr 144-58). Atskirose latvių kalbos tarmėse randami rąstinių tvorų pavadinimai, kuriuose yra nuoroda į storas lentas. = Lygios storos lentos tvoroms vietoj apvalių rąstų pradėtos naudoti vėlesniais laikais, kai atsirado galimybė plonus rąstus supjaustyti į lentas. LT g " = bet "ET AVI i Vardas blanku sėts įrašytas vietovardžių rinkiniuose 1936 m. Svēt-— kaime —blarjk sēc. stulpų šonuose yra grioveliai, į kuriuos įdedamos blankos, dabar lygios apvalios lentos, anksčiau storos apvalios kortelės, kurių tada apkarpomi tik galai, kurie patenka į griovelius (Apžvalga). Žodis blānka vartojamas reikšdamas 'Planke, Bohle' ir yra skolinys iš vlv. blanke *t:p“ (ME I 309; Sehwers 1936: 13). Žodžių junginys dēļu sēta, reiškiantis „gulzogs- “, vietomis užrašytas latvių kalbos tarmėse, pvz., Kūdumā —ziémel“ gala ar dēļ" s¢t* nuo viēn*s siēn's līdz — a m m udtrai bi nuodalīt* aitu būd“ (Grabis 1991: 67); 137 Žodžių junginys dēlu žuogs žinomas iš Pļaviņu (A.), o žodžių junginys dēļu sētmalis randamas kažkur Latgaloje, pvz., Ciblā —dieļu sātmaļs. aplink laidą (A.). Žodis dēlis yra skolinys iš vlv. dele „das Brett“ (ME I 462; Sehwers 1936: 26; LEV I 207). Latvių kalba yra užregistruotas rąstinės tvoros pavadinimas, kuriame yra nuoroda į Tvoros stulpus. Bendrasis pavadinimas stulpeņu žuogs užrašytas Karsvoje ir Gaigalavoje (Strods 1991: 49). Jo priklausomasis komponentas su deminutyvo galūne -ens sudarytas iš daiktavardžio stulps ‘der Pfoster’ kamieno ir paplitęs rytinės Latvijos išloksnėse, pvz., Kalupėje —ka stat'ēņč taisa, to sadzān stūļp'ēņč i p'i stūļp'eņu pisyt kūorc (Reķēna 1975: 191) (apie galūnę -eņš išsamiau žr. Lgr 146$, Rudzīte 1964: 317). Žodžio stulpas* kilmė neaiški. Šaknies stulp-, galbūt kilęs iš šaknies stelpun stup-. Vardas sal. ar lietaus. stulpas, kr. cmoans ir latv. stulbs (ME III 1104 m. – Leonas III (m. 1133 m.). 1.2. Latvių kalbos tarmių leksikoje yra plačiai paplitę tvoros pavadinimai, kurie apibūdina tvorą pagal jos dalių išdėstymą. Taigi, be literatūrinėje kalboje vartojamų pavadinimų (žr. pav.), vietovių tarmėse užregistruoti ir žodžių junginiai gulā sēta, pvz., Kauguros —gulā sēta (R.-Dr. 46); guldenų sodyba, pvz., Jaunpiebalgoje (A.). == g Žodis gulu ‘liegend’ susieti. su veiksmažodžiu gult (ME I 678; LEV 1324). 1.3. Kartais žodynuose rąstinei tvorai apibūdinti naudojamas pavadinimas, kuriame yra nuoroda į tvoros dalių apdorojimo būdą. | Pavadinimas grupu žuogs kol kas žinomas tik iš Kursišių (VMP). Žodis grupe vartojamas reikšmėje „die Hohlkehle, Nute, Rinne, Felze“ ir skolinamas iš vlv. no grupė (ME) 1 671). 1.4. Vietovių tarmių leksikoje įregistruotas rąstinės tvoros pavadinimas, kuriame uz yra | nuoroda į tvoros senovę. | Pavadinimas „tėvų sodyba“ užrašytas Valmieros apskrities žemėlapyje —| berniuko metais aš taip pat tvarkiau rąstinių namų sodybą, kuri buvo vadinama tėvų sodyba. Tam reikėjo du ir gerai storų kuoku blukus. iy Eg Vardas tėvas sal. ar lietaus. tėvas un ir paveldėtas (ME IV 177). 1.5. Latvių kalbos tarmėse naudojami tokie rąstinių tvorų pavadinimai, kuriuose yra nuoroda į veiklą, būdingą tvoros gamybai. ME IV 289 registruotas pavadinimas tvara Mēmelē ir tvāre Mēmelē un Neretā. Šiuolaikiniuose išlokšnių rinkiniuose randamas variantas tvora (LVDA). Žodis tvāra ‘ein Zaun aus horizontal liegenden Stangen' (liet. tvora *Zaun') su išvestinėmis galūnėmis -a, -e sudarytas iš veiksmažodžio tvert (ME IV 289). Kadangi pavadinimas užregistruotas Lietuvos pasienyje, jis gali būti skolinys iš liet. ant tvoros „Zaun, Hecke, Grenzmauer“, kuri jungia. ar ssl. tvarm „Erzeugnis, Gegenstand, Shopfung“, p. twarz „Gesicht, Antlitz“ ir kt. (1962 m. – 115 000 gyventojų- ). | i = a-genties pavadinimas slita reikšmė I N I V S S i K a s = ar ‘gulzogs’ randamas tik žodynuose — ME III 933-4 Latgaloje, Metrienėje ir Zasyje, o o-padermės pavadinimas – ME III 933 Lubane, Nerete ir VMP medžiagose Asūnėje. Bendrasis pavadinimas slitu sietiņa, reiškiantis „ein aus liegenden holzern gemachteter Zaun“, įregistruotas ME III 934 Zasa ir laikomas žodžio slita arba slits tikslinimu. Senovinis pavadinimas, sudarytas iš veiksmažodžio sliet (liet. šlieti) su galūnėmis -ts, -ta, tarmėse perkeltas į naujesnes tvoros formas (ME III 9334; LEV II 230; Fraenkel 1962: 1006; Lgr 199, 201$; Skardžius 1943: 181-38). 2. Be jau minėtųjų, latvių tarmių leksikoje vartojami tokie žodžių pavadinimai, kurie atsirado metoniminio perdavimo rezultatu, remiantis realijų ryšiais. Tvoros pavadinimuose yra naudojama sinekdocha —*..metonimija, pagrįsta kiekybiniais santykiais tarp reiškinių“ (Paegle, 1980 m.: 11). 2.1. Keletas rąstinių tvorų pavadinimų atsirado dėl metoniminio perdavimo „Tvoros dalis“ – „tvora“. Todėl rąsto ar storos lentos pavadinimai kritenis, kritinis (žr. pav.) tarmėse gali būti vartojami ir pačiai tvorai žymėti, pvz., ME II 281 žodis kritenis vartojamas ir reikšmėje ‘Zaun von dūnnen Balken od. dicken Stangen, deren Enden man in die Rinner zweier Pfosten von oben hinein fallen last“ literatūroje, o EH I 656 žodis kritinis užrašytas turint tą pačią reikšmę Dunikėje (taip pat žr. LLVV 4, 439 registruotų pavadinimų kritenis, kritinis reikšmę). Pavadinimas vožtuvas tarmėse gali būti naudojamas ir gulsčiai pavadinti, pvz., ME IV 509 žodis vožtuvas užregistruotas su reikšme ‘=gulséta’ Gudeniekuose. Žodis vožtuvas su galūne -ulis yra kilęs iš veiksmažodžio vārstit kamieno (ME IV 509; Lgr 163$). 2.2. Vienas tvoros pavadinimas latvių kalbos tarmėse atsirado iš metoniminio perdavimo „Vagis“ – „tvaros dalis. Jo pavadinimas bulverkis tarmėse vartojamas tvoros rąstams žymėti, pvz., etnografiniuose Kuržemės aprašymuose randamas žodžių junginys bulverku žuogs (Jaunzems 1940: 20; Kundziņš 1974: 254), jis užregistruotas ir tarmių rinkiniuose Stendėje — bulvérk žuoks ‘ein aus dicken Holzstangen gemachteter Zaun', kur bulverkas vartojamas su reikšme ‘dicke Zaunstange’ (Mund. St II 75). Variantas su vienaskaitos giminės vartojimu pavadinimo bulverka žuogs priklausomoje komponentėje užregistruotas VMP medžiagose Laidėje, Strazdėje, Sparėje, Lubezerėje ir Lybagose. Kai kuriose tarmėse pavadinimas gali būti vartojamas kaip žodžio bulverkis patikslinimas: sal. Latvių kalba nepagrįstas tvoros pavadinimas bulverkės ‘Bollwerk’ minimas straipsnių šaltiniuose nuo 18. XIX a., pvz., St I 31; U I 40; bulverkis „iš ilgų storų medžių padaryta tvora“ Blydienėje (Etn. III 162). Pavadinimas U randamas ir Rundalės liaudies dainoje —de gi lijis al i Ko mes, broliai, darysime? Mes paimsim tas senas dukteris. ~~ Kol vestuvės truks, tol mylėkime; ——pr Kai jau vestuvės baigėsi, /Sit pierč, grūd statinėje, fi —nā mdtā i 139 OT am i o IE m Smūgis į kaktą, grūdų barelį, / Smūgis jos milteliai Mu LE Aš] | — Naks ruduo, vandens ramunėlės / Išpirks savo svarų, i ll — Pavasario šūviai / Pa tiem Rygos bulvarai (LD) II 13017 8. var. ). — Tvoros pavadinimui bulverkis tarmėse nustatyta daug variantų, pvz., fonetinis variantas bulvekėtis užrašytas LD II 13017 8. var. no Miškinės vietovės, bulvergė randama ZvārdēCity in Estonia un Lutriņos (LVDA), o bulvėgis išlokšnių — tuštumose Ciecerėje (bulvėgis: abiejose pusėse metam renes, taniuose kortų galuose; tarp kortų klucisi nepilną pėdą, kad kiaulės nevirtų išslysti per LVDA). Variantų gausa paprastai būdinga skoliniams, nes *.. girdėdamas kažkokį svetimą, mažai žinomą žodį, jis ne visada suvokiamas adekvačiai išsakytam, todėl galimi įvairūs individualūs pakeitimai (Kagaine 1993: 12; apie tai žr. taip pat Jansone 1998: 75). Žodis bulverkės ir jo variantai yra pasiskolinti iš vlv. bolwerk „Šanz-, befestigungs-, Festigungswerk“ (Sehwers 1936: 20). Pasiskolinta iš vlv. bolle *Bohle' + rick ‘ilgas stulpas’, taigi lietuvių kalba taip pat nepagrįstas pavadinimas buldriķis, užregistruotas EH I 250 Dundago mieste, reiškiantis ‘ein ziemlich hocher, zwischen Gebāuden befindlicher guļžuogs mit grossen Pfahlen’. 3. Atskirose latvių kalbos tarmėse yra nustatyti rąstinių tvorų pavadinimai, kurių semantinė motyvacija un kilmė ir neaiški. Vienas iš jų yra žodžių junginys kretenių sieta, kol kas žinomas tik iš ME II 274 be vietos nuorodos: kretenu sēta ‘=séta, kur Skilos viena ant kitos sudėtos. 1995 m. atliktame tyrime Mergždėje užrašytas bendrinis pavadinimas „lūkšņu sētmalis“. Jo priklausomo komponento kilmė ir semantinė motyvacija taip pat yra neaiški. 4. Vietovės latvių tarmių leksikoje rašytiniuose un šaltiniuose išliko tvorų ir sudedamųjų dalių pavadinimai, iš kurių galbūt buvo sudaryti ir tvorų pavadinimai. Kol kas tik iš rašytinių šaltinių žinomas pavadinimas su šaknimis kamp-—kampine ‘kritenis, tvoros medis, įdedamas tarp dviejų stulpų guleniski“ Etn. I 121 Nicoje ir ME II 151. Pavadinimas, atrodo, sudarytas iš veiksmažodžio kampt kamieno su galūne -ine ir galbūt nurodo veiksmą, būdingą tvoros gamybai (Lgr 1445$$). B | m Šiuo atveju, gaminant rąstinę tvorą, tvoros medžiai buvo įtvirtinti arba įkabinti ne į vieno stulpo rėmą, bet tarp r dviejų stulpų. [ —VMP medžiagose Dvietė nustatytas tvoros rąstų pavadinimas Zergi. Kolekcijose iš leksikonų, taip pat straipsnių šaltiniuose, tvorų pavadinimai su šiuo žodžiu nerandami. U Žodis žergis yra skolinys iš Kr. »cepdb *cpy61eHHOe IEJIHKOTB H OYHIIEHHOC | nepeBo' (lanes 1989: I, 534), bet, pavyzdžiui, buvusios Vladimiro Suzdalės knygnešystės, kuri egzistavo XII, XIII a., vardas yra žergis. XX a., teritorijoje Rusijoje pavadinimas reikšmės perdavimo ‘zoga medis —‘Zogas’ rezultatas taip pat reiškia rąstinę tvorą (Menbnnuenko 1974: 129). | FT) 140 a Kaip matote, Latvijos teritorijoje naudojami įvairūs rąstinių tvorų apibūdinimo pavadinimai. Pavadinimai yra paveldėti ir daugiausia skolinti iš vokiečių kalbos. Iki ar rąstinių tvorų išnykimo no Latvijos gyventojų buitiniai, taip pat aprašyti pavadinimai negrįžtamai išnyksta iš šiuolaikinių kalbėtojų kalbos arba įgauna kitą reikšmę. —m IA] Kelio Nr. pā i mm ERA i SANTRAUKA = Tėti? ENG an of K ru i wn g. —gads = m= ml gs. — XX a. pr. —gadu tūkstantis --= —»m oo kr. ui zu rusų i a 7 ——————em uz a U = m WE M latv. — latvių liet, = M Thiel eB, U i Hp pvz., —pvz., mE km liku p.m.e. — prieš mūsų erą p. polius L m ES N LA susieti. = 100 mg g Us m Vikiteka (angl.) —lyginamsī asis I] =a — žr. —žr. Sat * š =. x ur —_— skat. Įsp. —žr. pirmiau = tv pps Rangas Pi a wy ssl. = senslavu a mm m= ——m J ——a ML m m mam nl mu tp. ~~ —tas pats Įteka į Nemuną ties Paežeriais. —variantai NE I T I J, = viv. —vidurio-- slėnio vokiečių —mk iai mm mA POE ir Raja va m i 1 1995 m. – Auksas. autoriaus organizuota apklausa dėl tvorų pavadinimų. m Apalas J. 1993: Araišių ežero pilis, Cėsys. ir Cm] 2 „ 1 fe Apv. : Latvijos bendroji vietovardžių duomenų bazė. Broce J. K. Piešiniai ir aprašymai 1-2, Ryga, 1992—1996. Cimermanis S.1994—1998: Statiniai ir jų panaudojimas lyvių kaimuose. —Līvli, Rīga, 1994, Nr. 8— m 12; 1995, Nr. 1-7; 1996, Nr. 1-12; 1997, Nr. 1-4; 1998, Nr. 1-2. 1990 m. – Vytautas Šimkus, Lietuvos krepšininkas. —Natūra ir istorijos kalendorius 1991, Ryga, EH: Endzelīns J, Hauzenberga E. 187-197. Papildinājumi un labojumi K. Mīlenbaha latviešu valodas vārdnīcai 1-2, Ryga, 1934—1946. Etn. : Etnografiniai duomenys apie latvius. —Laikraščio „Dienas lapa* priedas 1-4, Ryga. Fraenkel E. 1962: Litauisches etymologisches Wērterbuch 1-2, Heidelberg-- Gottingen. Grabis R.1991: Kūdumo kalbos tekstai, Ryga. 1998 m. – Vytautas Jankauskas, lietuvių rašytojas ir publicistas (g. 1928 m.). —Lietuvių kalbotyros klausimai 40, Vilnius, 74—79. 1943 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas. Etnografinis apmąstymas, Ryga. Kagaine E. 1993: Dielektalinės ir bendrinės leksikos požiūrių apibūdinimas. —LZA o Vēstis, Nr. 7.,8–17. Aaaa o 141 Krastiņa A.1963: Valstiečių statiniai Vidžemėje XIX ir XX a.—Archeologija ir etnografija 5, Rīga, Kundziņš 159—192. P 1974: Latvių sodyba, Stokholmas. | LD: Barons K, Visendorfs H. Latvju Dainas 1-6, Jelgava-- Pēterburga, 1894—1915. g LEV: Karulis K. Latvių etimologijos žodynas 1-2, Ryga, 1992. FU nų DE ka Lgr: Endezinas J. Lietuvių kalbos gramatika 1951. m Bm MMMM: Lietuvių kalbos žodynas 1-8, Ryga, 1972-1996. ET It Latvių kalbos dialektų atlasas. ME: Mīlenbahs K. Latvių kalbos žodynas 1-4, redagavo, papildė, tęsė J. Endzelīns, Rīga, Mund. St.: Draviņš 1923—1932. K,, Rūķe V. Leute und Nominalformen der Mundart von Stenden 1-2, Lund, 1955—1956. Paegle Dz.1980: Motyvavimo aspektas nominacijoje, Ryga. R.-Dr.: Rūķe-Draviņa V. Senovės tvoros Šiaurės Vidžemėje aplink Valmierą. —Baltų filologija 5, Ryga, 1995, 44—51. 1975 m. – Vytautas Žukauskas, lietuvių rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas, vertėjas iš rusų kalbos. Rugiai M.1964: Latvijos dialektologija, Ryga. Sedovas V. 1992: Baltijos senovėje, Ryga. Sehwers J. 1936: Kalbos ir kultūros istorijos tyrimai, ypač apie vokiečių įtaką latvių kalbai, Leipcigas. “ r By Skardžius P 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. TF r = St: Lettisches Lexikon... von Gotthard Friedrich Stender 1-2, Mitau, 1789. Be al Strods H. 1991: Latgalos etnografinių terminų paaiškinimas, Ryga. | m Ė Stubavs A. 1976: Kentės piliakalnis ir apylinkės, Ryga. | AE Latvių kalbos žodynas. 1 dalis. Latvių-vokiečių kalbų žodynas (Lettisch-deutsches Wērterbuch von 1872. Bischof C. C. Ullmann), Ryga, VMP: Latvijos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus biuras. Paminklų valdybos (V) dokumentų rinkinys Nr. 2503; 2592; 2415; 2904; 2748; 2671; 1932; 2945; 2822; 3153; 1918. 1989–1991 m. Mocxsa, Hanb B.: Tonkosorū cnoeapb »xu6020 seaukopycckoeo Abika 1-4. T.IX: Pintuvės- -Samneris, 67 psl. 2016 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, 2016–2017 m. sezono A lygos pirmenybėse žaidė 12 komandų. o XIII 6., Apocitas B1IB. arba m | GULSČIŲ TVORU PAVADINIMAI LATVIŲ KALBOS TARMIU LEKSIKOJE —UL J IVORY FAV: NĀVI. /8 p AR „ LEK — m Un =i = R Ę Santrauka me aaa E] [© | F Daugiausia latvių kalbos tarmėse vartojami gulsčių tvorų pavadinimai, kurie apibūdina hog pagal: F. pis 1) juostoje naudojamos tvorų dalys, pvz., rąstinė tvora, stulpelių žąsys; 2) tvoros dalių išdėstymo būda, pvz., guļsēta; „arba 3) tvoros daliy apdirbimo būda, pvz., gruopu žuogs; IEEE LU r m ja 4) senovės, pavyzdžiui, tėvų sodyba; „Ff ci 5) veiksmą, kuris būdingas darant tvorą, pvz., slita, tvāre. Pašalinkite žaidėją Keli gulsčių tvorų pavadinimai atsirado kaip metonimiško perkėlimo rezultatas: "tvoros dalis’ —‘tvora’, pvz., kritinis, bei ‘tvora’ + ‘tvoros dalis’, pvz., bulverķu žuogs. Pavadinimai —tai ir paveldėti, ir dažniausiai iš vokiečių kalbos pasiskolinti žodžiai. Kadangi“ gulsčios tvoros kaip realijos nebelieka Latvijos gyventojų buityje, ir jų pavadinimai dingsta iš dabartinės kalbos vartotojų kalbos arba jie įgauna kitą reikšmę. i o EE o TT Ty ii ni ia 142 i I gpl pile goon pt OF ow Ē m PASKYRIMAI DES Tvoros AUS MELAVIMAS MEDIENA ll ur n IN DER LEXIKONAS DER LATVIJOS GERKLĖS o RŪŠYS k m fl Santrauka Im Daiktavardžiai tampa žodiniais pavadinimais Zāune apdoroti iš gulėti medienos. Am Dažniausiai in pasitaiko Kalbos rūšys Latvijos tokie Pavadinimas Tvoros, pagamintos iš gulėti medienos, naudojamos apibūdinti tvorą taip: pagal 1) Vartojimas Zaunteile, z. B.balkonų sodas, stulpenų žolinė; — 2) po Vartojimo būdas Gyvūnų laikymo sąlygos Tvoros dalys, pvz. gelta; — rā 3) po Perdirbimas Tvoros dalys, pvz. ąžuolinė žąsis; m 4) po Senovinė beprotybė, pvz. tėvų sodyba; 5) po Širdies veiklos sutrikimai, pvz., širdies nepakankamumas. slita, tvāre. Plokštė LE Il o Keli Pavadinimas Tvoros, pagamintos iš medžio Helicobacter pylori yra toks pat pavojingas kaip ir hepatitas C. Metoniminio perdavimo rezultatas ‘zaunteile’ — „Tvora“, pvz. kritinis, ‘Zaun’ + „Zaunteile- “, pvz. bulverku žuogs, entstanden. Jei Pavadinimai yra tiek paveldėtas, tiek daugiausia iš Vokiečių skolintos reikšmės naudojamos. Su Išnykimas Tvoros, pagamintos iš medžio Mediena iš Kasdienis gyvenimas Latvijos gyventojai taip pat išnyksta jų Pavadinimai iš kalbos šiandienos dialekto naudotojų, arba jie gauna kitą Reikšmė. —— yy, 0 _ , programuz ėlės skirtos kumu Ineta KURZEMNIECE mi“ = ii Gauta 1999 05 22 Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas m Akademijos laukas. 1 | | i EIETE LV-1050, Ryga, Latvija pss = Jis. pasta El. paštas: [email protected] 2 =m " i i EN EL Masalas = m —si FRI i] m sl k M a m = - F DE = = IT m m i U ET" he eilutė E T „ir em ze ——— —— m + 7 100 mg (100 mg + 100 mg ui) Fpl šeši | ul = vs GE aaa L - = =. Ir. mm E o o o = m = 10 mg/ ml = i „II = al a = I m == = M ML m W En om mtbpluzpeumas „Baz rami Dabar Ll a La = Jis! == M -_-= —Kalkės kl 143