Vokiškos kilmės namų apyvokos daiktų pavadinimai F. W. Haacko, P. Ruigio ir K. G. Milkaus žodynuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ RALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Nijolė ČEPIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius VOKIŠKOS KILMĖS NAMŲ APYVOKOS DAIKTŲ PAVADINIMAI F. W. HAACKO, P. RUIGIO IR K. G. MILKAUS ŽODYNUOSE Rytų Prūsijos filologas Friederichas Wilhelmas Haackas' pirmąjį lietuvių- vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų nedidelės apimties žodyną sudarė „Naujojo testamento“ ir psalmyno pagrindu, todėl germanizmų jame nedaug. Žymiai di- desnis yra Pilypo Ruigio“ žodynas, kurio lietuviškajai daliai medžiaga imta iš jo pirmtako Ernesto Dicelijaus palikimo, F. W. Haacko, Konstantino Sirvydo žo- dynų ir iš gyvosios kalbos, o vokiškoji dalis parengta Christiano Eberhardo Weis- manno lotynų-vokiečių ir vokiečių-lotynų kalbų žodyno“ pagrindu. Germaniz- mų šiame žodyne yra daugiau, ypač gausu įvairių darbo įrankių, namų apyvokos daiktų pavadinimų. Kristijono Gotlibo Milkaus* žodyne (jis rėmėsi P. Ruigio žodynu, bet išplėtė jį ir papildė Jokūbo Brodovskio žodyno pavyzdžiais) plačiau paaiškintos reikšmės, pateikta daugiau vedinių, sakinių, ypač priežodžių. Dau- giausia germanizmų yra visų šių žodynų vokiečių-lietuvių kalbų dalyse. Minėtų žodynų germanizmus suskirsčius į temines grupes, paaiškėjo, kad daugiausia esama darbo įrankių, padargų, prietaisų, įtaisų bei jų dalių, namų apyvokos daiktų, pastatų bei jų dalių“, asmenų profesijų, pareigų, užsiėmimų pavadinimų. Šiame straipsnyje aptariami 45 vokiškosios kilmės namų apyvokos daiktų pava- dinimai, išrinkti iš kalbamų žodynų. Visi pateikti namų apyvokos daiktų pavadini- mai yra P. Ruigio ir K. G. Milkaus žodynuose ir tik trys — F W. Haacko žodyne (kraga, lampa, žakas). Beveik visus šios grupės germanizmus randame Kazio Al- minauskio knygoje „Die Germanismen des Litauischen“, išskyrus šiuos: klyder- berštė, -is, pyrpanė (fyrpanė), vindas. Dauguma minėtų žodynų germanizmų pasi- |! Vocabvlarivm Lithvanico-Germanicvm, et Germanico-Lithvanicvm... Ausgefertiget von Frie- derich Wilhelm H a a ck... zur Zeit Docente im Litthauischen Seminario zu Halle, Halle [1730]. ? Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon... von Philipp Ruhig..., Kėnigs- berg...1747. *Weismann Ch. E. Lexicon bipartitum latino-germanicum et germanico-latinum, Stuttgart, 1741. * Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wėrter-Buch... von Christian Gottlieb Mielc- ke..., Konigsberg, 1800. S Pastatų bei jy dalių pavadinimus zr. Čepienė N. Germanizmai XVII a. Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių tarméje (remiantis „Lexicon Lithuanicum“). — Lietuvių kalbotyros klausimai 30, 1993, 37-46. 34 skolinti iš Prūsijos vokiečių (toliau Pr. v.) tarmių.: bėkis „dubuo, praustuvė“ < Pr. v. bėk „t. p.“; dėršlakas „kiaurasamtis; koštuvas; įrankis skylei išmušti“ < Pr. v. deršlax „t. p.“; kragas, -a „ąsotis; puodelis; taurė“ < Pr. v. krog „t. p.“; legerė, lėgėrė, legėris „maža statinaitė“ < Pr. v. Iėgel „t. p.“, liktis „žvakė“ < Pr. v. licht „t. p.“; mėzeris „grūstuvė“ <Pr.v.méser „t. p.“; purvelis „sugruzdintas audeklas ugniai įskelti“ < Pr. v. Pulver „t. p.“; spinda, spinta, „spinta“ < Pr. v. spind „t. p.“. Rytų Prūsijos žodynuose šalia daugelio skolinių iš vokiečių kalbos randama sinonimų. Vadinasi, germanizmai būdavo vartojami ne tik nežinomiems daik- tams pavadinti, bet dažnai ir šalia savo žodžio atsirasdavo skolinys, sinonimas; jis kartais net pakeisdavo savą žodį. Daug tokių sinonimų užrašyta P. Ruigio ir K. G. Milkaus žodynuose. Čia pateikiami jų žodynuose užfiksuoti vokiškos kil- mės namų apyvokos daiktų pavadinimai ir šalia jų esantys sinonimai: bėkis — praustūvė, praustūvis, mazgotūvė (R II 54, MŽ II 72); blasas — rykas, bačka, bosas (R II 134, MZ II 176), kubilas (MŽ II 176); capas — vagis, vobé (R II 409; MŽ II 551); derslakas — kaltas, kostuvis (R II 107, MZ II 140); kdrbas — rentlazdis, rentlazdé, rantas (R 11 222, MZ II 295); klyderbersté — šepetys drabužių sveiciamas (R II 225, MZ II 300), klyderberštis (R II 221); klucus, klocus — kalada (MZ 11 103, R II 78), kulbé (R II 226, MŽ II 302); kragas — rykas, indas (R II 162, MŽ II 215), kružikas (R II 233, MŽ II 311); kūcus — kurėlus, kurelis, strampas (R II 228), vėzdas, stripinys (MŽ II 304); kurbas — pintinis, pintinė (R II 229, MŽ II 306); liktis — žvakė, žiburys (R II 244, MŽ II 326); lodė — skrynė (R II 236, MZ II 314); lystė, lysta — lentyna, lentynė (R II 243, MŽ II 324); lūnta — knatas (R II 248, MZ II 331); mėzerkylis — pėstokas, tulmočius (R II 259, MŽ II 346); pdné — skaurada (R II 276, MZ II 369); pučėrus — žnypšlė (R II 90, MŽ II 118), žvakžnypšlė (R II 244, 283, MŽ II 326, 379); purvelis — skiltuvnycia (R II 139, MZ 11 183); rinda — prakartas, ėdžios (R II 233, MZ II 310), lovys (R II 293, MŽ II 392); ryvyzeris — trintūvė (R II 289, MŽ II 387); rūstas — kratėlis (R 11 294, MZ II 393); šupėlė, šūpelė — lopeta (R II 181, MŽ II 241), vėtyklė (R II 407, MŽ II 548); šolė — blūdas dubūs (R II 301, MZ II 404); šropa — kastūvas, gramdyklė (R II 316, MZ II 423); trikteris — koštūvis, varénka (R II 355, MŽ II 475); vanė — gėlda (R II 392, MŽ II 528); vygė — supyklė, lopšys (R II 402, MŽ II 541); Zdkas — karmonas, klumšė, krépsas (R TI 69, MZ II 92). Visi aukščiau nurodyti sinonimai rasti P. Ruigio ir K. G. Milkaus žodynų vokiečių-lietuvių kalbų dalyse. Tik žvakė ir lentyna yra ir lietuvių-vokiečių kalbų 35 dalyse. Kai kuriems daiktams pavadinti pateikiami šalia net keli germanizmai, pvz.: blasas, bosas; klucus (klocus), kulbė; kragas, kružikas; lodė, skrynė. Sinoni- mų neturi šie skoliniai: coberis „Žemas su ąsomis medinis indas“, dėkis ,,uztiesa- las, patiesalas“, karticė „žvakė“, lampa „lempa“, mėzeris „grūstuvė“, spinda (spinta), spunta „volė, medinis kamštis statinei užkišti“, (hibr.) šėpkaušis „kau- Sas, semtuvas“, širmas „Širma“, trėgai „neštuvai“, vėrpelis ,,Zaidziamasis kaulelis, kubiukas“, vindas „verpimo ratelis; suktuvas“, vogd „svarstyklės“. E. W. Haacko žodyne sinonimų nepateikiama. Be minėtuose žodynuose nurodytų namų apyvokos daiktų pavadinimų reikš- mių, tarmėse ar senuosiuose raštuose nemažai tų pačių germanizmų vartojama ir kitomis reikšmėmis, pvz.: bosas „statinė, kubilas“ — „didelė taurė“, „stiklas alui“ NG 194; „kėglių rutu- lys“ B 774, N; „dručkis, storulis“ Vrnv; dėkis „užtiesalas, patiesalas" — „lubos“ Klp, Slu; kurbas „krepšys, pintinė“ — šėrimo kurbas „šėrimo krepšys“ K I 481; snukio kufbas ,,antsnukis® K II 49; bičių kurbas „avilys“ N, K I 239; „narvelis“ N, Jrk 190, K I 189, PVG 437; liktis „žvakė“ —1&do liktis „varveklis“ K I 365, ledliktis B 402, N, R II 117, Sch 67, KZ: stogo liktis „t. p.“ K; ,likneSos, grabnyčių šventė“ N, [K], KZ II 1323; lode „dėžė“ — „girnalovys“ (liodis Eičiai, Trg. r.); „audžiamųjų staklių muštu- vai“ Iš, Vp, žr. LKA I 134; „kapojinės ar lapų pjaunamosios mašinos lovelis“ J, Rs, Mrj, Lkš, Gs, PnmA; „lapų pjaunamo- ji mašina“ J, Up, Btg, Čk; „prietaisas kopūstams pjaustyti“ Trg, Krkl, Ps, Grk; spinda, spinta — spinda „Šulinio svirties stulpas“ Kair, Stč; vindas „verpimo ratelis, suktuvas“ — „ratelio ratas“ Rsn, Šlu; „šulinio svirtis“ Srv, Klov, Jrb, Šd; „lankelis virvėms vyti“ ILkš, Vdk; „įtaisas sunkiems daiktams pakelti“ Slv, Vdk, Ud, Up, VIkj, Vv, Stak; „kartis lopšiui ar šiaip kam pririšti“ Grv, Krs. Dabar bendrinėje lietuvių kalboje vartojami tik keturi šiuose žodynuose esantys namų apyvokos daiktų germanizmai: bosas, variantas lėmpa, spinta ir variantas širma, o tarmėse jų yra žymiai daugiau. Apie 30 šios grupės germanizmų paplitę tarmėse“, 16 iš jų plačiau. Bosas, dėkis (dėkis Sl, Rd, Pln, Tl, Klm), lėmpa, lempa (Iėmpė Prn), šiūpėlė, -is žinomi beveik visoje Lietuvoje. Tačiau daugiausia germanizmų randama žemaičių ir vakarų aukštaičių tarmėse, pvz.: klūcas „lazda, pagalys, vėzdas“ Klm, ŠIl, Klp, Šiu, Pln, TI, Sl, kliūcas Rs, Vrn, klūcis Akm, Krtn, Mžk, Pln, Skd, SI; kurbas „krepšys, pintinė“ Jrb, Šiu, Trg; rinda „iš lentų sukaltos ėdžios gyvuliams šerti; * Germanizmo paplitimas (rajonas) dažniausia nurodomas LKŽ, jo kartotekos, LKA ir tarmių tekstų duomenimis. 36 lovys“ Jrb, Mrj, Kn, Prn, Sk, Vikv, Rs, Trg, SII, Šiu, Tl; vygė „lopšys“ Jnš, Jrb, Mj, Kn, Prn, Sk, Vikv, Klp, Šiu, Rs, ŠIl, Trg, Pln; vanė „didelis pailgas indas praustis“ Klm, Rs, SII, Trg, Slu, vané Klp, Jrb, Sk; vindas „verpimo ratelis; suk- tuvas“ Jon, Jrb, Mrj, Sk, Vikv, SII, Trg, Slu. Apie 10 kalbamos grupės skolinių iš vokiečių kalbos pateko 1 piety aukštaičių tarmę: purvelis „sugruzdintas audeklas ugniai įskelti“; rinda, vindas, voga, vygė (Al, Lzd, Vrn) ir kt. Mažiausia germanizmų paplito rytų aukštaičių tarmėse: bosas, dėkis (dėkis), lėmpa, (lempa), širma, šiūpelis, vindas, voga (voga). Kai kurie iš jų galėjo ateiti čia per slavų kalbas. Tik vienoje ar keliose vietose užrašyti šie germanizmai (daugiausia jų Lietu- vos pietvakarinėje dalyje): capas „statinės kaištis, volė“ Kp; coberis „žemas su ąsomis medinis indas“ Mrj, VIkv, coberys Sk, Vilkv; liktis „žvakė“ Lzd, Vikv; liėdė „dėžė“ Sk; variantas liūntas „knatas, dagtis“, lystė „lentyna“ Pkr, pané „kep- tuvė“, nivyzeris „trintuvė“, hibr. šėpkaušis „didelis semiamasis kaušas, semtuvas“ Klp; rūstas „krosnies, plytos groteliai ant kurių kepama, džiovinama“ Šlu; šridpos „arklių šukos, kasyklė, grandyklė“ Mrj, Kt, Jnš; trikteris „piltuvas“ Jrb; vérpelis „žaidžiamasis kaulelis, kubiukas“ Trg. r. Tik iš Rytų Prūsijos lietuvių žodynų žinomi skoliniai: bėkis „dubuo, praustu- vė“, blasas „statinė, kubilas“, fyrpané, pyrpanė „keptuvė“, karticė „žvakė“, kylikas „taurė“, klyderberštė, -is „Šepetys drabužiams valyti“, mėzeris „grūstuvė“, mėzer- kylis „įrankis kam grūsti, trinti“, pučėrus „Žnyplės“, spūnta „volė, medinis kamš- tis statinei“, šolė „indas, dubuo“, trėgai „neštuvai“ (pastarasis tarmėse vartoja- mas kita reikšme — „ant rogių uždedama dėžė iš kartelių atsisėsti“). Beveik visus juos, išskyrus fyrpanė, pyrpanė, klyderberštė, -is ir pučėrus, -ė randame ir vėles- niuose XIX-XX a. žodynuose (Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno, Friedricho Kuršaičio ir Aleksandro Kuršaičio). Be žodynų, senuosiuose raštuose paplitę šie namų apyvokos daiktų grupės skoliniai: kragas BB, Lpn, K. Donel.; kucius K. Donel.; kurbas PVG; lampa BP, DP, PK, SD, VInE, PVG, lampė BB; legėrė K. Donel. Dalis jų aptinkama tautosakoje: bosas JV, KIvD, Sim, Sln, PP; kraga, -as, liktis JV, KIvD; kurbas BsP, KIVD; vygė BsO, DvD, JD, LB; vindas BsP, KIVD, Jrk, JD; žakas Jrk, JV, KIvD, RD. Daugelis tos pačios šaknies ir reikšmės namų apyvokos daiktų pavadinimų randama ir latvių kalboje, pvz.: bekenis < v.v.ž. becken (Sehwers 1918: 143); lampa < v.v.Z. lampe (Sehwers 1918: 116), uate < v. Lunte (ME II 514), duršlags < v. Durchschlag (Sehwers 1918: 117); liste, lists < v.v.z. liste (Sehwers 1918: 153), legeris < v.ž. leggel (Sehwers 1953: 70). Nemažai jų, kaip ir lietuvių kalbo- je, vartojama tik tarmėse, pvz.: miėzeris (Sehwers 1918: 117), klucis „rąstaga- lys“(Sehwers 1953: 187), arba jau beveik nežinomi: kūze, kūze „vėzdas“ < v.v.ž. kūse (Sehwers 1918: 152), pucškėres „žnyplės (žvakėms)“ (Sehwers 1918: 156). Kai kurie germanizmai yra bendri lietuvių, latvių ir estų kalboms, pvz.: liet. dėkis, lat. dekis, estų tekk; liet. kurbas, lat. kuivis, estų korw, liet. pané, lat. panna, estų pann; liet. spūnta, lat. spunde, estų punn; liet. vane, lat. wanna, estų vann. 37 Lietuviai, latviai ir estai išmoko iš vokiečių gamintis kai kuriuos indus, įrankius ir kitus daiktus iš medžio, žalvario, skardos. Anot J. Sehwerio, daugeliu atvejų vokie- čiai nebuvo šių daiktų išradėjai, bet tik Vakarų Europos kultūros tarpininkai. SUTRUMPINIMAI NG — Naujoji Gadynė, LSDP žurnalas, ėjęs 1906 05 18-1907 01 10 Vilniuje. PVG — Prūsijos valdžios gramatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams, sudarė P. Pakarklis, Vilnius, 1960. Kiti sutrumpinimai tokie kaip didžiajame Lietuvių kalbos žodyne. LITERATŪRA Alminauskis K. [1934]: Die Germanismen des Litauischen. Teil 1: Die deutschen Lehnwėorter im Litauischen, Kaunas. Frischbier H. 1882-1883: Preussisches Worterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge 1-2, Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin. ME 1923-1932: K. Mulenbacha Latviešu valodas vardnica, redigéjis, papildinajis, turpinajis J. Endzelins, 1-4, Riga: Kultiiras fonda izdevums. Sehwers J. 1918: Die deutschen Lehnworter im Lettischen, Ziirich. Sehwers J. 1953: Sprachlich — kulturhistorische Untersuchungen vomehmlich iiber den deutschen Einfluss im Lettischen, Berlin: In Kommission bei Otto Harrassowitz Wiesbaden. DEUTSCHE LEHNWORTER IM BEREICH DER BEZEICHNUNGEN FUR HAUSGERATE IN DEN WORTERBUCHERN VON EW. HAACK, P. RUHIG UND CHR. G. MIELCKE Zusammenfassung Im diesem Aufsatz werden 45 Germanismen im Bereich der Bezeichnungen fiir Hausgerite besprochen, die aus den Worterbiichern von EW. Haack, P. Ruhig und Chr. G. Mielcke gesammelt worden sind. Deutsche Lehnwaérter treten in den erwihnten Worterbiichern nicht nur als Bezeichnungen unbekannter Gegenstinde auf, sondern sie stehen oft als Synonyme neben echtlitauischen Wortern. Einige der in den erwihnten Worterbiichern enthaltenen Germanismen sind in den Mundarten sowie im Schrifttum in anderen Bedeutungen belegt. Zu diesen deutschen Lehnwértern sind wurzel- und bedeutungsverwandte Entsprechungen auch im Lettischen und Estnischen belegt. Litauer, Letten und Esten haben die Herstellung einiger Arten von Geschirr sowie verschiedener Gerite aus Holz und Metall von den Deutschen gelernt. Wie J. Sehwers dargelegt hat, waren die Deutschen in vielen Fallen nicht die Erfinder der betreffenden Geriite, sondern nur Vermittler europiischen Kulturguts. Nijolė CEPIENE Gauta 1999 03 22 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva El. pastas [email protected] 38