Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 129-144 Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje EDITA KIBILDAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with causal clauses in Bretkiinas’ Postilė. Attention is paid to the use of causal conjunctions and the position of the causal clauses with regard to the main clause. Sentences from the translated fragments are compared with Luther’s Bible and the Vulgate. By comparing the data with those of the modern language an attempt is made to formulate the principal changes in structure and use of causal clauses. In Bretkiinas, cusal clauses are usually introduced by nela (no longer used in modern Lithuanian), less frequently by nes and kadangi; iog, which has also fallen into disuse, is relatively frequent as well. Other conjunctions are but sporadically used. The causal clause usually follows the main clause, but the inverse order is not uncommon if the conjunctions kadangi, kaip and kada are used. Interposition is rare. 0. IVADAS Lietuvių kalbos prijungiamuyjy sakinių sandaros ir vartosenos kitimas iki šiol tebėra mažai tyrinėtas. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti vieną jų grupę — priežasties šalutinius sakinius Jono Bretkūno postilėje — ir gautus duomenis palyginus su dabartinės lietuvių kalbos duomenimis nustatyti, ar yra kokių nors esminių skirtumų. Kadangi ryškiausias formalus šalutinio dėmens rūšį rodantis požymis yra jungtukas, daugiausia dėmesio ski- riama būtent jungtukų vartosenai. Taip pat aptariama šalutinio dėmens pozicija pagrindi- nio dėmens atžvilgiu. Medžiaga šiam darbui rinkta naudojantis Lietuvių kalbos institute sudaryta kompiuteri- ne Bretkūno postilės konkordancija!. Iš viso analizuojami 966 priežasties reikšmę turin- tys šalutiniai sakiniai. Kad būtų išvengta painiavos, tiriant medžiagą atsižvelgiama į tai, kur analizuojamieji sakiniai rasti: 1) pačiame Bretkūno pamokslų tekste, 2) perikopėse ar 3) pasijoje. Reikalui esant, pavyzdžiai iš perikopių ir pasijos lyginami su atitinkamais vokiškų (LB) ir lotyniškų (NT, VULG) šaltinių, taip pat su Baltramiejaus Vilento verstų evangelijų sakiniais (jie pateikiami naudojantis kompiuterine Euangelijų bei Epistolų kon- kordancija). Pagrindinis analizės objektas yra pirmosios grupės priežasties šalutiniai saki- niai, geriausiai atspindintys paties Bretkūno kalbą. ! Bretkūno Postilés ir Vilento Evangelijų bei Epistoly kompiuterines konkordancijas sudarė LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: S. Ambrazas (darbo vadovas), O. Aleknavi- čienė, R. Petkevičius ir V. Zinkevičius (programuotojas). 130 | EDITA KIBILDAITE 1. SAKINIAI SU JUNGTUKAIS nela, nes, nefanga IR nelang. 1.1. SAKINIAI SU nefa. Bretkūno postilėje priežasties šalutiniams sakiniams jungti daž- niausiai vartojamas semantinis jungtukas nefa (668 sakiniai — 69% visų postilėje rastų priežasties šalutinių sakinių). Pvz.: <...> tūgi anis ilchgirde Kriltu netoli fanti nūg mielto | uftek iam | nefa teip rafcha S. Ianas BP, 12 ; Todel ius mieli prietelei neginkites | nei wankftiket Ponams fawa C jiele / Doni alba Meflewa duti. Nela iumus tatai patiems ant gero ilcheit <...> BP, 328 ;; Angelai dsaugeli mulu pawarguliu delei | nefa mumus Kriltus ufgimme <...> BP, 88; <...> willi fmones <...>tur klauliti [chu tarnu Diewo <...>. Nela teip ralchita ira BP 50; <...> toktai welinas wis geraus fiinna / nei fmogus kokfai | nefa ghis tam wiffam pribuwa BP, 427; Teipaieg bus ir williems / kurie pa mufu ant Swieto ufigims | ikki dienos Paltaroles | willie- mus bus mirti. Nela teip ralcha Heb 9. Teipo ira padarita. Willi turrim mirti BP, 516,.. Viename sakinyje šalutinis dėmuo prijungtas jungtuku, turinčiu forma nefu, kuri galėtų būti laikoma ir korektūros klaida: A kada meldzames duchaunu daiktu nūg Diewo <...> tadda takiu daiktu be pritarimo turrim mellti / nefu toke malda Diewas wilfadai nor prijmti ir ilchklaufiti BP, 106,,. Jungtuku rela prijungti šalutiniai dėmenys pagrindinio dėmens atžvilgiu beveik visada yra postpoziciniai. Bretkūno postilės tekste rasti tik du sakiniai, kuriuose šalutinis dėmuo su šiuo jungtuku eina sakinio viduryje, bet po tos sakinio dalies, kuriai priklauso: A MelTiolchui | Ponui Kriftui | ufigimmus | turreia appiaultimas liautifli (nefa Sokanas ir prarakai tiktai ikki Iano turreia buti) ir Schwentas krikichtas prallideti BP, 140; Ketwirto S3idai ganna ir biaurei ifchloioie pona mulu IE(u Kriftu / a wirfchaus negaudami (nefa Kriltus ghiemus ant kofno loioghimo atlifake) palkui Kriftu gwaltawnai | nor akmenimis ufymulchti BP, 327. 1.2. SAKINIAI SU nes. Jungtuko nefa variantas nes postiléje beveik septyniskart retesnis. Juo prijungti 102 šalutiniai dėmenys (pačiame homilijos tekste — 70, perikopėse ir pasijoje atitinkamai 6 ir 26). Jungtuku nes prijungti priežasties šalutiniai sakiniai sudaro 10 % visų Bretkūno postilėje esančių priežasties šalutinių sakinių. Pvz.: Welinui newalnu ira ffmogu kaip norins aplelti | nei wel walia ira C3artui ieib ir maBGiaule ifkada mogui padariti / Nes teip bila Pons Kriltus BP, 295; Todelei mes ilch io pawargulio ateijmo | ne pallipiktinkem / Bet io linklminkimes | nes mums ant gero ubagu ftoios BP, 10, Ir thie priliginimai labai padorei [chiimetu fakami ira | nes iau nu femelu aukfchtolu fmones dumoij arti ir [eti BP,207,; PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILEJE | 131 <...> Todelei iaukinkimes Diewui Bafzniczoie budami | Diekawoti | nes daug gero nig io gaunam BP 359,,; Teip ne mogaus numirulioio delei | ne reik rupinties / nes ir iam (mertis ant gero ilcheis BP 520,.; A ghis <...> ios wierolp tiktrolp weda | nes iam teipo ir pareitis dariti BP 35. Pamokslų tekstuose visi šiuo jungtuku prijungti priežasties šalutiniai dėmenys eina po pagrindinio. Tik pasijoje pasitaikė rasti du sakinius, kurių šalutinis dėmuo yra įsiterpęs į pagrindinį. Vieno sakinio šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu su ati- tinkamo vokiško ir lotyniško sakinio šalutinio dėmens pozicija nesutampa (juose šalutinis dėmuo pavartotas postpoziciškai), o kito yra visiškai tokia pat: Bet tarnai buwa pakure ugni ilch angliu widui namu / nes fchalta buwa / [childidamies BP, 371,(plg.: Es /tunden aber die Knechte vnd Diener, vnd hatten ein kolfewr gemacht, denn es war kalt, vad wermten lich; Stabant autem servi, et ministri ad prunas: quia frigus erat, et calefa- ciebant se IN 18, 18; Stoweia tada bernai / ir tarnai vgn ifch angliit law padare | widui Pallo- ciaus / nęfa buwa [chalt / ir [childeli EE 194. ); O S3idai | iang diena prigatawijmo buwa | idant kunai Schwenteie nepalliliktu ant krifjaus (nes ta Schwente labai dide buwa) melde Pilota | ieib iu kaulai lulaufiti ir nuimti butu BP, 393, (plg.: DJe Juden aber, dieweil es der Rultag war, das nicht die Leichnam am creute blieben den Sab- bath vber (denn dellelbigen Sabbaths tag war gros) baten lie Pilatum, das jre Gebeine gebrochen vnd lie abgenomen wiirden IN 19, 31). Lygiai kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje, kai šalutinis dėmuo prijungiamas reikSminiu jungtuku nes, pagrindiniame dėmenyje atliepiamųjų žodžių nebūna. Vis dėlto Bretkūno postilėje rasti trys sakiniai, kurių šalutinis dėmuo prijungiamas jungtuku nes, o pagrindi- niame démenyje yra atliepiamasis žodis todel(ei). Visų šių sakinių šalutinis dėmuo su pagrindiniu yra susijęs priežasties ir pasekmės santykiu, pvz.: Saka Euangelilta ghi todelei (talde pagimdita | ir ing prakarta paguldita | Nes kitos gerelnios wietos padwarioie negaleia gauti BP 60 _; Todelei ius neklaufot / nes ifch Diewo ne elte BP, 318, (plg.: Darumb horet jr nicht, denn jr [eid nicht von Gott JN 8, 47); Bei Schwentas lakubs [aka | Ius nieko neturit / kodel? Todel nes ius nepralchotes BP 358 , (plg.: <...> jr habt nicht/ darumb das jr nicht bittet <...> JOK 4, 2). Tokie sakiniai su jungtuku nes ir atliepiamuoju žodžiu savo sandara yra panašūs į post- pozicinius priežasties šalutinius sakinius su funkciniu jungtuku iog, tik pastaruosiuose atliepiamasis žodis išryškina šalutinio dėmens reikšmę ir tuo palengvina sakinio interpre- tacija, o jungtuku nes prijungtų šalutinių dėmenų priežasties reikšmę parodo jau pats jungtukas. Todėl atliepiamieji žodžiai tokio tipo sakiniuose yra labai reti. Šiuose trijuose sakiniuose atliepiamųjų žodžių vartojimą greičiausiai nulėmė skirtingos priežastys. Pir- majame sakinyje todelei ... nes galėjo atsirasti pagal sakinių su todel(ei) ... iog pavyzdį, o antrajame ir trečiajame sakinyje — dėl originalo įtakos. 132 | EDITA KIBILDAITĖ 1.3. SAKINIAI SU nefang IR nefanga. Be sakinių su nefa ir nes postilėje rasti ir keli jungtukais nefanga ir nefang prijungti priežasties šalutiniai sakiniai. Salutiniai dėmenys su šiais jungtukais vartojami tik postpoziciškai. Jungtuku nefanga prijungtas vienas sakinys: PEr Seieghi feianti [awa lekla iffimana patlai Diewas futwertoias Dangaus ir ffemes | nefanga tas ilch pradsio [wieto fekla fawa fodsio feia BP 244 Jungtuku nefang prijungti keturi sakiniai, ir visi keturi rasti pasijoje: Ghi ka primanidama tai dare | Nefang iog ghi ta wandeni ant mana Kuno ufpile thū ghi pranoka idant mana | Kuna pateptu | ant mana pakalimo BP, 357, (plg.: Sie hat gethan, was sie kund, Sie ilt guuor komen meinen Leichnam julalben su meinem begrebnis MK 14, 8; Jr habt alle eit Armen ber euch, Mich aber habt jr nicht alle 3eit. Das lie dis wasser hat auff meinen Leib gegollen, hat lie gethan, das man mich begraben wird MT 26, 11-12); Tikrai ifigieidsiau (chi Weliku Iereli fu iumis walgiti / pirm mana muko. Nefang fakau iumus I kaip io nebewalgiliu / net pagineius Karalifteie Diewo BP 358 ,(plg.: <...> Mich hat herglich verlanget dis Olterlamb mit euch ju ellen, ehe denn ich leide. Denn ich lage euch, das ich hin furt nichtmehr dauon ellen werde, bis das erfullet werde im reich Gottes LK 22, 15-16); Ir emes Kelicha | diekawonia ir biloia: Eme dalikite ta terpei [awes | nelang fakau iumus | alch ne gerfiu ifch wailiaus medwinio / iki atais Karalilte Diewa ta diena | kad nauiei gierfiu fu iumis / mana tewa Karaliltoie BP 358 _(plg.: Vnd er nam den Kelch, dancket vnd [prach, Nemet denlelbigen, vnd teilet jn vnter euch, Denn ich [age euch, ich werde nicht trincken von dem gewechte des Weinltocks, bis das reich Gottes kome Lk 22, 17-18; Jch lage euch, ich werde von nu an nicht mehr von dielen gewechs des weinltochks trincken, bis an der tag, da ichs newe trincken werde mit euch in meines Vaters reich MT 26, 29); Tada biloia iemus | Bet nu / iei kas turit czerella | te imma | teipaieg ir kolita. Bet ne turilis / te pardūd ruba lawa | ir te nupirk karda. Nefang kalbu iumus. Ir tai ant manes tur buti ilchpildita kas ira ralchita BP 364 . (plg.: Da [prach er 3u jnen, Aber nu, wer einen beutel hat, der neme jn, dellelbigen gleichen auch die talchen, Wer aber nicht hat, verkeuffe lein Kleid, vnd keuffe ein Schwert. Denn ich lage euch, Es mus noch das auch volendet werden an mir, das gelchrieben ltehet <...> LK 22, 36-37). 1.4. JUNGTUKU nes, nela, nelang IR nelanga POZICIJA SALUTINIAME DEMENYJE. Senuo- siuose raštuose šių jungtuky vieta Salutiniuose démenyse yra nevienoda. Kartais šalutinis dėmuo pradedamas jungtuku, o kartais jungtukas užima ne pirmąją, o antrąją vietą (Her- mann 1926: 369). Bretkūno postilėje jungtukai nefang ir nefanga visada eina šalutinio dėmens pradžioje (žr. 1.3.). Įvairuoja tik jungtukų nefa ir nes vieta. Dažniausiai šiuodu jungtukai eina šalutinio dėmens pradžioje, antroji pozicija pasitaiko palyginti retai (saki- niuose su nes ji dažnesnė negu sakiniuose su nefa: nefa — 2% visų sakinių su šiuo jungtu- ku, o nes — 18%). Tada daugiausia (65%) šalutinių dėmenų pradedami prieveiksmiais (teip, teipa, teipo, [chiteipo), gerokai mažesnė dalis — įvardžiais (ghis, ghillai, tas, tallai, patlai). Visi sakiniai su prieveiksmiais pradedamais šalutiniais dėmenimis rasti tik pačiuose pamoksluose, o perikopėse ir pasijoje tokių pavyzdžių nepastebėta. Dalis įvar- PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 133 džiais pradedamy šalutinių dėmenų su jungtuku nefa rasta perikopėse. Iš gretinimo su Vulgata matyti, kad juose visuose tokia jungtuko padėtis gali būti įtakota lotyniškojo enim vartosenos. 1) nefa ir nes po prieveiksmių: Mirdami | turrim fawa miela Dufchele pac3iam Ponui Diewui <... > paliecewoti | Teip nela dare ira daug [chwentu fmoniu BP, 415,; Kalti ira padonis Diewa melltilli ufju fawa Ponus | idant anis <...> mus pagalei Diewo likimo reditu | Teip nefa prifaka Diewas per Schwenta Powila BP, 504; <...> tadda gerai dabokimes | idant melldamies Diewo | willadai melltumbim tiktai wardan Iefaus Kriltaus / teipo nefa willi krikfchezonis ira melde <...> BP 103 <... > toklai mogus gaus amfsina giwenima / ir dulchas fawa mieloles | ifchganima danguie. Teip nes bila Kriltus. Ilchganiti ira thie / kurie klaula Diewo fodi ir palaika BP 312 ; Mulu prilfikelima ifch numirufiu fienklin / ir patfai Schwentas mufu kriklchtas / teipa nes ralcha Schwentas Powilas Rom. 6. BP 522, ; Dera fimogui Grielchnamuiem Pono Diewo kunas ir krauias ant atleidimo grieku. Teipo nes Kriltus pats kalba | Tatai efti mana kunas uf; ius diitas BP 67, ; Willu kriklchcsoniu <... > palinklminoghimas prielch Smerti | tas ira | iog fjinna Dulche lawa nemirfchtancze | Bet ta kunui mirfchtant giwa iflilaikancse / Teipo nes patlai Kriltus (aka BP 416, Sweikatos ir kittu fwetilchku daiktu niig Diewo pralchidami | turrim tatai ant io walios palikti. lei Diewas nor to dūti / tediid | o iei wel nenor / io teipaieg walia teftow | Schiteipo nes [chis rauplittas meldsalli / Pone iei nori / galli mane apciltiti BP, 193. 2) nela ir nes po įvardžių: Bet ufsu tokias nellimeldjencjes fmones | pauklchtelis giroie <... > geriaus dara / tas nefa Pona Diewa [awa balleliu liauplin bei garbin BP 98 ; Ir nekalbu iumus / Kaip alch norecjio pralchiti Tiewa uf; ius. Patlai nefa Tiewas mil ius BP, 95, (plg.: Vnd ich lage euch nicht, das ich den Vater fur euch bitten wil, Denn er lelbs der Vater hat euch lieb <...>; <...> et non dico vobis quia ego rogabo Patrem de vobis: Ipse enim Pater amat vos <...> IN 16, 26-27); Taip elch lakau iumus / ghillai didelnis ira neig Pranalchas? Tallai nefa ira apie kuri paralchita ira | Schitai | Efch fiuncjiu Angela mana pirm tawes <...> BP 28 _(plg.: Etiam dico vobis, et plus quam prophetam. Hic est enim, de quo scriptum est: Ecce ego mitto angelum meum ante faciem tuam <... >; Ja ich lage euch, der auch mehr ift, denn ein Prophet. Denn dieler ilts, von dem gelchrieben [tehet, Sihe, Ich fende meinen Engel fur Dir her <...> MT 11, 9-10); Bet tatai biloia megindams ghi | ghillai nefa finoia | ka noreia dariti BP, 305, (plg.: Das laget er aber jn suuerfuchen, Denn er wulte wol, was er thun wolte; Hoc autem dicebat tentans eum: ipse enim sciebat quid esset facturus JN 6, 6); Bet ir tatai nulidawe pagal parodos Pono Diewo ir pagal pranelchima Prarako | kuris wadina- mas buwa Micheas | Tallai nes buwa pranelchens ape Wieta Vgimimo Melliolchaus BP, 59,; 134 | EDITA KIBILDAITĖ Iei nu mogau bjeis Swietifchko kakio pono | iei klaufai io infakimo / tada io klaulik paties Pono Diewo infakimo / tallai nes netiktai kuna mogaus / bet ir dufche gal amfinai prafuditi alba palkandinti BP, 293; <...> nenulliminkes ilchtikiek Diewui / ghis nes gal | ir nor gelbeti tawes BP 202; Per Piuwcius illimana [chwentieghi Angelai / thie nes fudna diena piktolius kaip ing pedelius kakius lurilchtus fudegis peklos Vgnije <...> BP, 211,. Bretkūno postiléje pasitaikė rasti vieną sakinį, kuriame nes eina po daiktavardžio: Ir wel kas neflibijo Diewo | nei kunigo fawa Bafinic3zos nenor klaulfiti / tallai <... >ne ilchwengs peklos ugni | Diewas nes nenoris apiūkems BP 51.. Perikopėse rasti du priežasties šalutiniai dėmenys, kuriuose nefa eina po veiksmazo- džio. Palyginus juos su vokiškais ir lotyniškais atitikmenimis, matyti, kad tokia jungtuko padėtis greičiausiai nulemta lotyniškojo originalo: Tada biloia IEfus weildeket idant įmones feltufe. Buwa nefa daug foles ant anos wietos BP, 305, (plg.: Dixit ergo Iesus: Facite homines discumbere. Erat autem foenum multum in loco; Thelus aber [prach, Schaffet das lich das Volck lagere. Es war aber viel gras an dem ort IN 6, 10); Todelei nerupinkities bilodami | ka walgilim / ka gerfim | ko wilkelim? <... > S3inna nela iulu Tiewas danguielis | iog to willo priwalote BP 394 . (plg.: Darumb [olt jr nicht forgen, vnd lagen, Was werden wir ellen? Was werden wir trincken? Wo mit werden wir uns kleiden? <... > Denn ewer himlilcher Vater weis, das jr des alles bedurfft; Nolite ergo soliciti esse, dicentes: Quid manducabimus, aut quid bibemus, aut quo operiemur? <...> Scit enim pater vester, quia his omnibus indigetis MT 6, 31-32). 2. SAKINIAI SU kadang(h)i. 2.0. Semantinis jungtukas kadangi pastebėtas 92 sakiniuose (9%), taigi yra beveik tokio paties dažnumo kaip ir jungtukas nes. Jis gali būti vartojamas ir kaip vieninis jungtukas, ir kaip porinio jungtuko dalis. 2.1. SAKINIAI SU VIENINIU JUNGTUKU kadang(h)i. Bretkūno postil€je tokio tipo sakiniai sudaro 36% visų sakinių su šiuo jungtuku. Juose šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu įvairuoja. Nors galima ir prepozicija, ir postpozicija, ir interpozicija, Bretkūno postilėje postpozicija yra dažniausia. Postpoziciškai pavartoti 21, prepoziciš- kai — 10, ointerpoziciškai —2 šiuo jungtuku prijungti priežasties šalutiniai sakiniai. 1) postpoziciniai: Bet tu wel nei ghi milek | nei iam daugnelni ifchtikek | kadangi regies kaip ir praftots Diewo BP, 273 ; Mokinkimes ir mes Kriklchc3onis iog [chiflai Kriftus tikras ira Melliolchus | kadangi tokius darbus galeia BP 35 ; PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 135 Turrim teip kenteti / kofinas delei fawa paties grieku / kadangi ner newieno | kurfai be grieku galletu buti BP 512 ; lei Kriftus ufsumus numire / Kada dabar griekinikais buwom | tadda itt bulim ifchlaikiti | niig narlo / Kadangi per io Kraugi elme apteifinti BP 426 ,,; Tūgi tu ilch tielos willu didsiaulei elli pagirta ir palchlowinta | kadangi tu buli gimdiwe Su- naus Diewo | ir ilchganitoio wilfo Swieto BP 268; 2) prepoziciniai: Bet wienok kadangi thie daiktai / kuru kofnas ffmogutis priffiwala dweioki ira. Butent kitti Duchawni kiti Swietilchki / turrim finoti | iog tu daiktu newienu budu niig Diewo reik melltilli <..>.BP, 1055; O kadangi Diewas pirm to willa Gimine Leui ant tarnawimo Bafinicjos palkirens buwa <...> neprilliwale Ponas Diewas willu ffmoniu pirmgimiu ant tarmawimo Bafnicsios <... > BP, 225; Kadangi tu klaulei ballo moter es tawa | ir walgei ifch medio | ape kuri efch taw prilakiau / bilodams | Tu ilch to newalgili | Prakeikta buk eme tawens delei | wargei tu ant ios penelies <..>BP,412 ; O kadangi anis delei io gedingos [merties | ape tatai abeioj / apbart iūs Ponas BP, 26, ; 3) interpoziciniai: <...> noreia Diewas [chu prifakimu ant Mefiolchaus ateilencjio roditi | Nela kadangi ghis thinai ape tokes Moterilchkes kalb / kurios ifch wiro fekla prijm | ghis [norėjo] thū fenklinti | iog palkui turetu | [chwentas Bernelis be Wirilchkos leklos ifch c3iltos pannos ufigimti <...> BP 221; SChi diena <... > wadinama ira diena Schwentos Traices <... > tatai elti / triu perfonu Dei- wiltes. Nela kadangi per metus daug ir plac3ei girdeiom ape Diewa Tiewa <... >. Ir ape Sunu Diewo <... >. Bei taipaieg ape Schwenta Dwale <... > Noreia [chwenti mulu Tiewai <... > idant pamoklla ape Diewa ir tris perlonas Deiwiltes | wienu kartu <... > ant [chos pirmos nedeles po Sekminiu / trumpai butu atkartata <...> BP, 175. Kai šalutinis dėmuo prijungiamas jungtuku kadangi, pagrindiniame démenyje atliepia- mųjų žodžių paprastai nebūna. Tik dviejuose Bretkūno postilės sakiniuose su kadangi šalutinio dėmens priežasties reikšmė pabrėžiama pagrindiniame sakinyje vartojant atlie- piamuosius žodžius todelei ir tii. Abiejų sakinių šalutiniai dėmenys yra prepoziciniai: A kadangi ir mumus williemus [chu pac3iu pamokflu didei reik | Todelei nu ape tas paczias maf; placsiaus [akilim ir mokinfimes BP 285 ; O kadangi mogus nei liefuwi | nei wel [chirdi awa teipo gal pawalioti / idant pilnai | Diewo prilakimu pilditu | Tū ghis negal ifch wirfchutinio gero giwenimo tikrai teilus buti / po Diewo akim | nei dangu ilchkakti / Net reik iam kitos begerelnes Teilibes BP 287. Jungtukas kadang(h)i eina arba pačioje šalutinio démens pradžioje, arba iškart po kito jungtuko. Vis dėlto Bretkūno postilėje pasitaikė rasti vieną sakinį su šiuo jungtuku pri- 136 | EDITA KIBILDAITĖ jungtu šalutiniu dėmeniu, kuriame pažeidžiama įprasta žodžių tvarka, ir tarp kadangi ir priešpriešinio jungtuko net ‘bet’ įsiterpia kitų žodžių: Lajarus kacjei didei wargltans | tac3iau ghis Diewui ifchtik | Wieros ing ghi nepamet | net tik Diewa kadangi ant lawes lullimillenti | Tik taipaieg [awe niig io apturelenti atleidima grieku ir dulches ifchganima BP 200,,. 2.2. SAKINIAI SU PORINIAIS JUNGTUKAIS kadang(h)i ... tad(d)a IR kadangi... [chitai(gi). Bretkūno postiléje kadang(h)i kaip porinio jungtuko dalis pavartotas 59 sakiniuose (64% sakinių su kadang(h)i): <...> ir kadangi ghis iemus ape ta ko noreia aplakiti tada liepe ios buti linklmos Ichirdies BP, 8353 A kadangi tokiu negeru Bafinicjos tarnu | ir tarp krikf/chezoniu (o beda) randama ira. Tadda mes ilch [cho Ifchloioghimo Pono Kriltaus S3idu / mokinkimes [chu daiktu BP 61; Todelei mieli krik/chce3onis | kadangi daug mumus reik | ir melfdamies rodas noretumbim ilchklauliti buti / tadda gerai dabokimes | idant melldamies Diewo | wilfadai melltumbim tiktai wardan Iefaus Kriltaus <...> BP, 103; Bet kadanghi ilch piktos [chirdies buwa infibridens ir tikoiens lobio artimoio fawa. Tada ghis ifch did3io fawa gailefio | mufcha krutis fawa <...> BP, 363, ,; <...> bet kadangi ius tos neprijmmat / [chitaigi kreipiames pagoniumpi BP 209 ; Bet kadangi ius to niig fawens patremet | ir [awe patis nehadnais laiket | amfjino giwenimo / Schitai kreipemes pagoniump <...> BP, 471. 3. SAKINIAI SU iog. 3.0. Dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje polisemantinis jungtukas jog vartojamas retai, o tarmėse jis apskritai baigia nykti (Ulvydas, red. 1976: 807; Ambrazas, red. 1994: 669). Vokiečių lingvistas Eduardas Hermannas, remdamasis iš pačių seniausių ir vėlesniųjų Prūsijoje ir Lietuvoje parašytų lietuviškų raštų surinkta medžiaga, savo veikale apie lietu- vių kalbos jungtukinių sakinių raidą teigia, kad jungtuko jog senuosiuose lietuviškuose raštuose būta dažno. Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad Prūsijos lietuviškojoje raštijoje jog vartojamas daugiausia aiškinamiesiems, rečiau — priežasties šalutiniams dėmenims jungti, o Lietuvoje — atvirkščiai: jungtukujog dažniau jungiami priežasties, o ne aiškinamieji šalutiniai dėmenys. Hermanno nuomone, nėra jokios abejonės, kad šis jungtukas padarinio, priežasties ir aiškinamuosiuose sakiniuose kadaise buvo plačiai vartojamas (Hermann 1912: 67-68). Apžvelgęs lietuvių kalbos jungtukų raidą nuo XVI a. iki XX a. pradžios, Herman- nas iškėlė mintį, kad priebalsiu j- prasidedantys jungtukai palaipsniui stumiami iš vartose- nos ir jų vietą užima jungtukai, prasidedantys k- (Hermann 1912: 84). Bretkūno postilėje funkcinis jungtukas jog (rašoma iog) pavartotas 506 kartus. Jis pastebėtas net 43 (496) priežasties šalutiniuose sakiniuose. Beveik pusė iš jų rasti periko- pėse ir pasijoje. Jungtukasiog postilės priežasties šalutiniuose sakiniuose vartojamas trejopai: vienas, su atliepiamaisiais žodžiais ir kaip porinio jungtuko dalis. PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 137 3.1. SAKINIAI SU JUNGTUKU 0g BE ATLIEPIAMŲJŲ ŽODŽIŲ. Bretkūno postiléje priežasties šalutinių dėmenų, prijungtų vienu jungtuku iog be atliepiamųjų žodžių yra tik 8 (19%). Jie visada eina po pagrindinio dėmens ir gali reikšti: 1) veiksmo priežastį arba 2) klausimo pagrindą, pvz.: 1) Teip ghis wienu ira / nekaip thie dwi naturi fu mailchitasbutu / bet iog ghis wiena tiktai perlona ira BP, 188, : Piktalis tarne | willa [kola tau atleidau / iog mane meldei BP, 486, (plg.: Du Schalckknecht, alle diele Schuld habe ich dir erlalfen, die weil du mich batest; Serve nequ- am, omne debitum dimisi tibi quoniam rogasti me <...> MT 18, 32); <...> ghis ne ira du / bet wienas Kriltus. Wienas | nekaip Deiwilte ing ffmogilte butu perwerlta / Bet iog Deiwilte fmogilte prieme BP 188 : 2) Koklai tatai ira wjras | iog bei weias bei marios io klaula BP, 201; <...> kokfai tatai ira wjras / iog weias ir Marios io klaula ‘BP, 196, (plg.: Was ilt das fur ein Man, das jm Wind vnd Meer gehorfam ilt? Qualis est hic, quia venti, et mare obediunt ei? MT 8, 27); Ir ghis biloia ghiemus | kas ira iog manes ielchkoiote? BP, 162, (plg.: Was ilts, das jr mich gelucht habt? Quid est, quod me quaerebatis? LX 2, 49). 3.2. SAKINIAI SU i0g IR ATLIEPIAMAISIAIS ZODZIAIS. Kai priežasties šalutiniai sakiniai jungiami jungtuku iog, pagrindiniame sakinyje paprastai būna priežasties reikšmę pabré- žiantis atliepiamasis žodis (tokią sandarą turi 72% visų prijungiamųjų sakinių, turinčių priežasties šalutinius dėmenis su šiuo jungtuku). Dažniausias priežasties sakinių su iog atliepiamasis žodis Bretkūno postilėje yra todel(ei). Taip pat atliepiamaisiais žodžiais eina delto | delto,todrilei* (tik perikopėse) ir thit, pvz.: Ir todel ira wadinamas c3ielas Ateijmo | iog willoie kriklche3zonilteie fakama ira ape Ateijma Pono Iefaus Kriltaus ant ffemes BP, 3; Nes kurs newertai walga ir ger | tas walga ir ger [aw pats Suda | thū | iog ne perfkir kuna Wielchpaties BP 68; Lia taipaieg ir Iofephas ilch Galileos | ifch mielto Nazareth | ing Iudawos ffeme | mieltana Dawido | kuri wadin Bethleem | Todrilei iog ghis ifch Namu / ir gimines Dowido buwa | idant butu paralchits fu Maria law pafiadetaie moterimi | kuri buwa funki BP, 49, (plg.: Eia taipaieg ir Iofephas ifch Galileas / ifch Mielta Nazareth | ing Iudawos ffeme | mieltana Dawida / kuri wadina Bethleem | Todrilei iog ghis buwa ifch namu | jr ifch gimines Dauida / idant butu pa- ralchits fu Marije palubitaie moterimi / kuri buwa nefczia EE 9, ); NVeja Iefus per Marias pas mielta Tjberias Galileiaie | ir [eke ghi daug ffmoniu | delto | iog regeia fenklus / kurius ghis dare ant tu kurie nefweiki buwa BP 304, (plg.: DArnach fuhr Jhelus weg uber das Meer an der [tad Tiberias in Galilea, vnd es 30ch jm viel Volcks nach, da- rumb das lie die Seichen lahen, die er an den Krancken thet JN 6, 1-2; POtam nuerna lelus per marias mieltop Trberias Galileio / ir ena palkui gh daug fimoniu / dielto | iog regeia fenklus ié / kurius dare ant tii kurie nefweiki buwa EE 50,). Sis atliepiamasis žodis pavartotas tik vieną kartą vienoje iš perikopių, todėl greičiausiai laikytinas ne paties Bretkūno, o Baltramiejaus Vilento kalbos faktu, juolab kad todril(ei) keliskart pavartotas ir Enchiridione (6), ir Euangelijose bei Epistolose (7). 138 | EDITA KIBILDAITĖ Nors atliepiamasis žodis gali eiti ir pagrindinio dėmens pradžioje, ir gale, Bretkūno postilėje jis beveik visada būna pagrindinio dėmens gale. Tokiais atvejais nustatyti, ar atliepiamasis žodis priklauso pagrindiniam dėmeniui, ar sudaro samplaiką su jungtuku iog,t.y. nurodyti dėmenų ribas, galima pagal skyrybos ženklus, pvz.: Ponas Kriltus Dwafe Schwenta wadin palinklmintoghe fimoniu / todel iog ghi Gmogu <... > willu geriaulei gal palinklminti <...> BP 123,; Bei [chokineij [chillai Bernelis todelei | iog buwa paties Pono Diewo palchwenltas <... > BP. 266.. 1 8 Rasti tik du sakiniai, kuriuose atliepiamasis žodis eina pagrindinio dėmens pradžioje: Del to tu weildi fwairai | iog alch teip geras efmi? BP,203,, (plg.: Siheltu darum [cheel, das ich lo Gutig bin? MT 20, 15; Dielto tu weildi fwairai iog elch elmi gieras? EE 34); Ir todel ira wadinamas c3ielas Ateijmo | iog willoie krikichcjonilteie [akama ira ape Ateijma Pono Iefaus Kriftaus ant ffemes BP 3. Taip pat pastebėti ir du sakiniai su atliepiamuoju žodžiu tarp veiksnio ir tarinio. Abu jie yra i$ perikopés ir jos citatos: A tatai ghie todelei iumus daris | iog nepafilt Tiewo nei manes BP, 121 ; Kriltus patlai taipo laka. Tatai ghie iumus todelei daris | iog anis nepafilt nei Tiewo nei mane BP, 130,, (plg.: Atatai ghie todelei jumus daris | iog nepafnjlt Tiewa nei manęs EE 75; Vnd lolchs werden lie euch darumb thun, das lie wider meinen Vater noch mich erkennen; <... > et haec facient vobis, quia non noverunt Patrem, neque me JN 16, 3). Šio tipo sakinių dėmenų tvarka yra griežtai apibrėžta: šalutinis dėmuo visada eina po pagrindinio. Yra tik viena išimtis: ištraukoje iš pranašo Izaijo knygos pastebėta jungtu- ko iog ir prieveiksmio todelei samplaika, jungianti prepozicinį priežasties šalutinį dė- menį: Todelei iog io dulche dirba | dauglis ir turres pilnjlte BP,418,, (plg.: Darumb das feine [eele geerbeitet hat | wird er [eine lult [ehen IZ 53, 11). 3.3. SAKINIAI SU PORINIU JUNGTUKU i0g ... tad(d)a. Bretkūno postilėje rasti tik du saki- niai su poriniu jungtuku iog... tad(d)a: Bet iog merga Maria buwa pafiadeta ing labula Iofephui | tadda ir ghi turreia pati buti ifch gimmines Kareliaus Dowido BP, 56,,; log regeiej mane Thamolchau | tada intikeiei BP 43, (plg.: Dieweil du mich gelehen halt Thoma, fo gleubeltu <... > IN 20, 29; log regeiers mane Thamolchau / tadą intikieier) EE 64 .). Prie jy būtų galima priskirti dar du sakinius, kuriuose pirmoji porinio jungtuko dalis eina drauge su atliepiamuoju žodžiu todelei: PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 139 Todelei iog anis Meile tielos neprieme | ieib ifchganiti butu | Tada atliuns iemus Diewas Imarkus kleioghimus / idant anis tiketu meelui BP, 313; Todelei iog dukters Sion did30ie | ir waiklchc3oie kakta pakielufes | ir ifchfchwiet weida fawa | puikei waiklchc3oij / ir aunafi brangiomis kurpemis | Tadda Diewas iu puikilte atims BP, 196,.. Visų šių pavyzdžių šalutiniai dėmenys yra prepoziciniai. 4. SAKINIAI SU kaip IR kaip kad. 4.1. SAKINIAI SU kaip. XVI-XVII a. lietuviškuose tekstuose jungtuku kaip jungiami įvairių reikšmių šalutiniai sakiniai: lyginamieji, laiko, aiškinamieji, padarinio, priežas- ties, tikslo. Eduardas Hermannas, aprašydamas jungtuku kaip jungiamų sakinių reikšmes, sako, kad priežasties sakinių su kaip Bretkūno raštuose nesą (Hermann 1912: 76). Vis dėlto tiriant šiuo jungtuku jungiamus šalutinius dėmenis galima rasti ne tik daug lygina- mųjų ir laiko sakinių, kurie kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje turi antrinę priežasties reikšmę, betir tokių, kuriuos galima laikyti priežasties šalutiniais sakiniais, pvz.: Ir kaip dabar netikeia | del d5augimo / ir kaip ftobeiofi (t. y. ftebeiofi — E. K.) / bila ghis iemus BP, 406, (plg.: Adhuc autem illis non credentibus, et mirantibus prae gaudio, dixit <...>; Da sie aber nicht gleubeten fur freuden, vnd lich verwunderten, [prach er ju jnen <...> LK 24, 41); Bei tallai Ifchgelbetoias willo Swieto | willu pirmiaufei paffirode S3idu giminei | kaip ifch tos ir Gmogumi gimens ira BP 321.. Jungtukas kaip Bretkūno postilėje pavartotas maždaug 2,4% priežasties šalutinių dė- menų. Sakinių su šiuo jungtuku modeliai labai įvairūs. Kai sakinio dėmenys jungiami poriniu jungtuku kaip... teip(o), kaip... [chiteipo, būna labai keblu nustatyti, koks santykis šiuos dėmenis sieja — ar gretinamasis, ar priežasties ir pasekmės. Taigi šio modelio sakinių priskyrimas priežasties sakiniams yra ginčytinas, nes sakinys iš esmės turi dvi — gretinamą- ją ir priežasties — reikšmes, ir yra tarsi tarpinė grandis tarp abiejų prijungiamųjų sakinių rūšių, pvz.: <...> kaip [chilai Bernelis todelei ufigimme / idant butu mulu ifchgelbetoiu bei amfinu Ifchganitoiu | taip ir to pacjiu wardu pramintas buwa BP, 134; <...> kaip turim pagal Krikfchezonifchka tiefa / kofina perfona ipatei Diewa ir Pona ifchpaf- inti. Schiteipo mes krikfchezonifchkoie wieroie | negalim tris Diewus alba / tris Ponus wadinti BP, 186,,. Kai priežasties šalutinis dėmuo prie pagrindinio jungiamas tik vienu kaip, galima ir šio dėmens prepozicija, ir postpozicija: 1) sakiniai su prepoziciniais šalutiniais dėmenimis: A kaip thi Csielu Gadarenai pafiltenge prifch Rimlionus | tureia Velpalianas nemintans ilch fiemos Abalo ilcheiti bei Gadarenus nuramditi BP, 341; 140 | EDITA KIBILDAITĖ A kaip ghillai netureia ko ufymoketi / liepe Wielchpats pardoti ghi | ir moteri io | ir io waikus / ir wis ka tureia | ir uGmoketi BP, 484, (plg.: Cum autem non haberet unde redderet, iussit eum dominus eius venundari, et uxorem eius, et filios, et omnia, quea habebat, et reddi; Da ers nu nicht hatte ju bejalen, hies der Herr verkeuffen jn, vnd [ein Weib, vnd [eine Kinder, vnd alles was er hatte, vnd bejalen MT 18, 25); 2) sakiniai su postpoziciniais Salutiniais démenimis: Ilchganitoias willo [wieto S3idu gimines noreia fmogumi ufigimti / kaip ir gime ifchtos plemes BP, 113; Mes įmones elme Pono Diewo Sutwerimas | Bei ghis nenor iog io Sutwerimas pageltu | alba amfinai prapultu | kaip ir patlai Sunus Diewo mulu mielas Ponas Iefus Kriltus rodas todelei S3mogumi ira gimmens | Idant ghis kuna kunu ilchwadiitu | Bei [utwerims io neprapultu <...> BP, 151; <...> ing ta laidoia IETu | delei dienos prillitailijmo S3idu / kaip pradeios [chwente | bei grabas arti buwa BP 395, (plg.: Dalelbs hin legten [ie Jhelum, vnd des riltages willen der Ju- den, die weil das grab nahe war JN 19, 42). Jono Bretkūno postiléje rasti 2 mišrieji sudėtiniai sakiniai, kuriuose jungtuko kaip vartosena šiek tiek skiriasi nuo ką tik aptartosios. Šie mišrieji sakiniai turi po du vienarū- šius priešpriešiniu jungtuku bet sujungtus priežasties šalutinius dėmenis, kurių vienas pradedamas jungtuku kaip su neiginiu, o kitas prijungiamas funkciniu jungtuku iog: Ir kacjei ghis Diewu ir S3mogumi ira / O tacziau ghis ne ira du | bet wienas Kriltus. Wienas / nekaip Deiwilte ing fimogilte butu perwerfta | Bet iog Deiwilte fmogilte prieme BP, 188,,; Teip ghis wienu ira | nekaip thie dwi naturi fu maiflchitasbutu | bet iog ghis wiena tiktai perfona ira BP 188 .. 4.2. SAKINIAI SU kaip kad. Postiléje yra 3 postpoziciniai lyginamuoju jungtuku kaip kad prijungti priežasties šalutiniai sakiniai, kuriuos nuo lyginamujy sakinių skiria ne tik reiks- me, bet ir formali sandaros ypatybė — juose esantis atliepiamasis žodis. Visuose trijuose sakiniuose jis pavartotas su neiginiu, kurio buvimą sakinyje nulėmė priešpriešos santykiai su tolimesniais teksto segmentais: lolephas netodelei ira wadinamas Tiewas Kriltaus | kaip kada Panna Maria Iu [chit Iofephū [chi waikeli | butu turreiuli | Ne | [chos Marios newienas wirilchkis ne buwa daffiliteies | nei ana wiro finnoia / Bet Maria nielchc3e tapa Schwentos Dwafes darbu / kaip ape tatai placziaus girdit dienoie pranelchimo Pannos Marios. Bet Iofephas ira [chaukems Tiewu Kriltaus | iog ghis ifch prilakimo Diewo | tureia fargu buti bei Marios bei [cho Bernelio BP 117; A Pharifleulchai netodelei ira Kriltaus wadinami wagimis | kaip kada anis fmoniu kolitas alba Ikrines kraultitu / ir iu pinnigus alba lobi ilchwogtu | Ne | Bet Kriltus wadin Pharileulchus todelei wagjmis | iog anis dulches ffmoniu pacziam Diewui ilchwag <... > BP, 60; Bet kodelei Kriltus tatai dare? Atlakau. Ne todelei | kaip kada iam iu piktas giwenimas intiktu BP, 422, PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 141 5. SAKINIAI SU kad(d)a, kad IR ka. 5.1. SAKINIAI SU kad(d)a. Jono Bretkūno postilėje jungtukas kad(d)a dažniausiai varto- jamas laiko reikšme (Hermanno nuomone, tokia ir yra seniausioji šio jungtuko reikšmė, plg. Hermann 1912: 71), tačiau rasta ir apie 20 (296) priežasties šalutinių dėmenų su šiuo jungtuku. Šalutiniai dėmenys su kad(d)a gali reikšti ir priežastį, ir sprendinio ar klausimo pagrindą. Prie pagrindinio dėmens jungiami vienu jungtuku kad(d)a, jie gali būti vartoja- mi ir prepoziciškai, ir postpoziciškai (poriniu jungtuku kad(d)a... tad(d)a jungiamų sakinių šalutiniai dėmenys gali būti tik prepoziciniai), pvz.: 1) sakiniai su prepoziciniais šalutiniais dėmenimis: Kada regeiei mane Tomalchau | tikeiei BP,408, . (plg.: Dieweil du mich gefehen halt Tho- ma, lo gleubeltu; Quia vidisti me Thoma, credisti IN 20, 29); Kiek tukftancziu fmoniu Diewas ilch newalios Egipto ilchgelbeia bet kada anis iam uf; tatai nedekawoia | willi tureia ant keelio prapulti BP, 391; lau kadda Karalius fidu | ifch S3idilchkos gimmines ufigimme / tada ghis kitur niekur netur buti | net tamme wiriauleme mielte BP, 156.. A T B Ta <...> girdeiom Kriltu <...> Ifch panos Marios | Bethleheme gimuli ir kaip kita koki prafta Berneli wiltiklofna inwiltita ir Ed3oflu paguldita | kada kitos gerelnes wietos padwarioie netureia BP, 70; Tadda numaniti turrim. Grieka labai biauru daikta elfanti po akim Diewo / kada ghis ir Sunu Diewo ing ana purwa immjne BP 428, ; <...> kaipo tatai bus / kada alch wiro nefsinau BP 331 , (plg.: <...> wie fol das jugehen? lintemal ich von keinem Manne weis; Quomodo fiet istud, quoniam virum non cognosco LK 1, 34). Neretai buna keblu priežasties šalutinius démenis su jungtuku kada atskirti nuo laiko šalutinių sakinių, nes (kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje) gana dažnai jais pasakomas ne tik veiksmo laikas, bet ir priežastis, pvz.: Bila Kriltus teipo | kada filingas [charwinikas fergti palociu fawa | tadda pakaiuie ira io daiktai / O kadda filingefnis ant io ateit | ir ghi pergal / tadda atim io [charwa | kureme ghis nullitikeia ir luplelchima io ifchdalij BP, 300,, ,_; Teipaieg ir ape Smerti kalbant | Smertis netur fmogaus apgaleti | tiktai kada iei tatai Diewas pawelij BP, 75, . Priezasties reikšmė būna ryškesnė ir lengviau nustatoma tada, kai šalutinio ir pagrindi- nio dėmens tarinio laikas skiriasi (tai bene vienintelis formalus skiriamasis požymis), arba kai pagrindiniame dėmenyje būna atliepiamasis žodis. Bretkūno postilėje šiuo jung- tuku jungiamų sakinių su skirtingomis pagrindinio ir šalutinio dėmens tarinio formomis 142 | EDITA KIBILDAITĖ yra vos keletas, o atliepiamąjį priežasties reikšmę pabrėžiantį žodį todel turi tik vieno sakinio pagrindinis dėmuo: Bet kada anis pakaiaus dariti noreia / per ilgai buwa truke | ir pakaiu bei walnifte pralche | kada iau buwa badu numarinti / ir did3iaufei aplpaulti todel anis pakaiaus iau negaleia ifchprafchiti <... > BP, 345,,. 5.2. SAKINIAI SU JUNGTUKU kad. Jungtukas kad XVI-XVII a. lietuvių raštų kalboje buvo daug retesnis negu vėlesniais laikais (Palionis 1967: 204). Jono Bretkūno postilėje kad taip pat retas, juo prijungta mažiau nei 20 šalutinių dėmenų. Šis jungtukas dažniausiai randamas laiko sakiniuose. Nemaža jų dalis turi antrinę priežasties reikšmę. Postilėje tėra tik du sakiniai su jungtuku kad, kuriuos galima laikyti priežasties sakiniais: A kad iau buwa palnikawens keturias defchimtis dienu ir keturias delchimtis naktu potami fchalka BP 264, (plg.: Vnd da er vierjig tag vnd vierjig nacht gefaltet hatte, hungert jn; Et cum ieiunasset quadraginta noctibus, postea esuriit MT 4, 2); Schwentas Petras. Acto: 2. teip kalba | Diewas Kriltu prikele | ir ifchrilcha | lopolius [merc3io | kad to negaleia buti / kaip ghis | tatai eft | Kriltus | nūg io butu laikitas BP 11, (plg.: Den hat Gott aufferwecket, vnd auffgelolet die [chmerten des todes, nach dem es vamuglich war, das er lolt von jm gehalten werden; <...> quem Deus suscitavit, solutis doloribus inferni, iuxta quod impossible erat teneri illum ab eo APD 2, 24). 5.3. JUNGTUKAS ka. Jungtukas ka, šiuo metu plačiai vartojamas tarmėse, senuosiuose raštuose yra itin retas (Hermann 1912: 68-69). Bretkūno postilėje (pasijoje) rastas tik vienas sakinys su jungtuku ka. Jo šalutinis dėmuo žymi klausimo pagrindą. Įdomu tai, kad nei vokiškame, nei lotyniškame, nei Baltramiejaus Vilento verstame evangelijų tekste nėra visiškai tikslaus atitikmens, tai yra sakinio, kuris turėtų tokią pat sandarą: Ai ar nu norit miegoti | ir atlijlfeti | ka miekte? BP 367, (plg.: Ah wolt jr nu [chlaffen vnd ruhen; Dormite iam, et reguiescite <...> MT 26, 45; Ah wolt jr nu (chlaffen vnd rugen; Dormite lam, et requiescite <...> MK 14, 41; <...> was [chlaffet jr; Quid dormitis? LK 22, 46; <...> norit nu jus miegoti ir atilfetiefi? EE 190,,). 6. SAKINIAI SU KITAIS JUNGTUKAIS. 6.1. SAKINIAI SU JUNGTUKU ieng / iang. Bretkūno postilėje (tik pasijos tekste) yra trys priežasties sakiniai su jungtuku ieng / iang. Dviejų sakinių šalutiniai dėmenys yra interpo- ziciniai, vieno — prepozicinis. Palyginus šiuos sakinius su atitinkamais Vilento verstų evangelijų sakiniais (vieno pavyzdžio atitikmens apskritai nerasta) matyti, jog jungtuko ieng / iang vartojimui postilėje Vilento vertimas įtakos neturėjo. Įdomi detalė: visuose trijuose sakiniuose jungtuku ieng / iang išverstas vokiečių kalbos jungtukas dieweil (Vulga- toje juos atitinka guoniam ir quia): S3idai | iang diena prigatawijmo buwa | idant kunai Schwenteie nepalliliktu ant krifjaus (nes PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 143 ta Schwente labai dide buwa) melde Pilota | ieib iu kaulai lulaufiti ir nuimti butu BP 393, (plg.: S3idai tada | iog lant dienai priegatawoghima | idant kunai ant Krifaus nepalfiliktu Sab- bato (N¢la buwa dide ta diena Sabbatos) pralche ghie Pilota idant palaufidintu rjū blauidas ir nūimdintu EE 211,,; DJe Jūden aber, dieweil es der Rūftag war, das nicht die Leichnam am creuge blieben den Sabbath vber (denn dellelbigen Sabbaths tag war gros) baten lie Pilatum, das Jjre Gebeine gebrochen vnd lie abgenomen wurden; ludaei ergo, (quoniam Parasceve erat) ut non remanerent in cruce corpora sabbato, (erat enim magnus dies ille Sabbati) rogaverunt Pilatum ut frangerentur eorum crura, et tollerentur JN 19,31); Potam wakara | ieng diena prillitailijmo buwa kuri pirm Schwentes ira | ateija Iofephas Ari- matijlchkis <... > BP 394, (plg.: Potam ant wakara | lant dienai Priegata woghima | kuri jra pirm Sabbatos | ateia Iofefas | ifch Arimathias miefta Sjidu <... > EE 212, : VND am abend, diewelil es der Rultag war, welcher ilt der Vorfabbath, kam Jofeph von Arimathia <... >; Et cum iam sero esset factum (quia erat parasceve, quod est ante sabbatum) venit loseph ab Arimathaea <...> MK 15,4243); Bet tai niekas pas [tala ne fiinnaia / kam tai iam kalbeia / kiti tare | ieng Iudolchus tureia kolita / Iefus iam kalb BP 362, (plg.: Daslelbige aber wulte niemand vber dem tilche, wo ju ers jm lagete. Etliche meineten, dieweil Judas den Beutel hatte, Jhelus [preche 34 jm; Hoc autem meno scivit discumbentium ad quid dixerit ei. Quidam enim putabant, quia loculos habebat Iudas, quod dixisset ei Iesus <...> JN 13, 27). 6.2. JUNGTUKAS ba. Sis slaviškos kilmės jungtukas, palyginti dažnas Martyno Mažvydo katekizme, Jono Bretkūno postilėje pavartotas tik vieną kartą: jis rastas citatoje iš Senojo Testamento (102 psalmės): Liauplink dufche mana Pona | ir willos Ifc3es io warda | Ba daukfin geribe [awa | atmink ant ta dulche mana BP 91, (plg.: LAupling dulcha mana Pana / ir wijlas ijlc3as ia warda | Ba dauklijn gieribe [awa | atmink ant ta dulcha mana MG, 352,). 7. ISVADOS 1. Priezasties šalutiniai dėmenys prie pagrindinio dažniausiai jungiami jungtukais nefa, nes, kadangi ir iog. Visi kiti priežasties šalutinius dėmenis jungiantys jungtukai priklauso vartosenos periferijai. Dabar visiškai nebevartojamas jungtukas nefa postiléje yra daugiau negu šešis kartus dažnesnis už dabartinėje kalboje vyraujantį nes. 2. Priezasties šalutinių sakinių su jungtukais nefa, nefang, nefanga ir nes pozicija pa- grindinio dėmens atžvilgiu yra griežtai apibrėžta: šalutinis dėmuo eina po pagrindinio. 3. Antroje šalutinio dėmens vietoje jungtukas pasitaiko labai retai ir tik sakiniuose su nes ir nela. Visais kitais atvejais, kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje, jungtukas eina pačioje šalutinio dėmens pradžioje (vienas arba drauge su kitais jungtukais). 4. Vieniniu jungtuku kadang(h)i jungiamiems priežasties šalutiniams dėmenims būdin- gesnė postpozicinė vartosena. Vieniniais jungtukais kaip ir kad(d)a jungiami priežasties šalutiniai dėmenys Bretkūno postilėje vartojami ir postpoziciškai, ir prepoziciškai be aiškios kurios nors vartosenos dažnumo persvaros. 144 | EDITA KIBILDAITĖ 5. Tai, kad jungtukas iog Bretkūno postilėje yra palyginti dažnas, o sakiniai su kad ir ka dar labai reti, patvirtintų E. Hermanno pastebėtą polinkį, kadaise dažnai vartotus jungtu- kus, prasidedančius priebalsiu j-, keisti jungtukais, prasidedančiais priebalsiu k-. SUTRUMPINIMAI BP — Bretkūno postilė EE — Vilento Euangelias bei Epistolas LB — D. Martin Luthers Deutsche Bibel 6, Weimar, 1929. MG - Mažvydo Gefmes Chrikfc3oniskas NT — Novum Testamentum Graece en Latine. Stuttgart: Wūrttembergische Bibelanstalt, 1964. VULG - Biblia Sacra inxta vulgatam versionem |...) praeparavit Roger GRYSON, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1994. LITERATURA AMBRAZAS, V, red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. HERMANN, E. 1912: Uber die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsitze, Jena: Frommansche Buchdruckerei. HERMANN, E. 1926: Litauische Studien. Eine historische Untersuchung schwachbetonter Worter im Litauischen, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. ULrvypas, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika, 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Edita Kibildaitė Gauta 2001 02 28 Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvių kalbos katedra Donelaičio g. 52, 3000 Kaunas, Lietuva