Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 105-128 Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai GINA KAVALIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with the corrections and glosses in Chylinskis’ manuscript translation of the New Testament. The different types of corrections and their possible causes are discussed, and an at- tempt is made to reconstruct, in its main lines, the process of translating and editing, and to estab- lish the principles guiding the translator and the role played by the source texts. The analysis con- firms that the principal source of the translation was the Dutch Statenbijbel. The Polish versions were of lesser importance as sources for the translation, but served as aids in the process of editing. The translator’s glosses prove that the Statenbijbel was his principal authority. Rather than betray- ing any direct influence of the Latin and Polish versions, they merely reflect the role of Latin and Polish as metalanguages used in clarifying the meaning of Dutch or Lithuanian words. IVADAS Samuelio Boguslavo Chylinskio verstai Biblijai kalbos istorijos ir istoriografijos darbuose skiriama nemazai démesio. Mokslininky susidoméjima skatino nepapras- tas rankraščio likimas, kita vertus, 1958 metais Janui Otrebskiui ir Czestawui Kudzi- nowskiui Poznanėje išleidus transliteruota rankraščio tekstą (Otrebski, Kudzinowski 1958), o 1964 m. pasirodžius Kudzinowskio sudarytam NT indeksui (Kudzinowski 1964) ir 1984 m. — faksimiliniam leidimui (Kudzinowski 1984), šis reikšmingas XVII amžiaus lietuvių kalbos paminklas tapo lengvai pricinamas'. Chylinskio kalbos pa- vyzdžiais savo darbuose remiasi daugelis lituanistų bei baltistų. Tačiau šio teksto ge- nezė ir kalbos santykis su vertimo šaltinių kalba nuosekliai dar nėra tyrinėtas. Teksto genezei bei filologiniam ir kalbiniam NT tyrimui svarbi ne vien tik paskutinė redak- cija, bet visi teksto variantai. Juo labiau, kad vertimą Chylinskis nemažai taisė, dau- giausia Evangelijų pirmuosius skyrius, ypač Evangelijos pagal Matą pirmąją pusę (iki 13 skyriaus) ir Apaštalų darbų pradžią. Rankraščio korektūras galima suskirstyti į tokias grupes: 1) pagrindinio teksto taisymai: a) rašybos, morfologijos ir sintaksės taisymai; b) atskirų vienetų keitimai kitais; t Chylinskio NT rankraštis saugomas Londone, Britų muziejaus bibliotekoje (signatiira: MS 41301). J sudaro 225 lapai: NT vertimas prasideda penktajame (antrastinis puslapis) ir baigiasi 217v lape. 106 | GINA KAVALIŪNAITĖ c) pateikti sinonimai; d) žodžių tvarkos keitimai; e) išbraukimai (kai kurie išbraukti žodžiai neretai būna pakartoti kitoje vietoje pagrindiniame tekste arba įterpti, todėl išbraukimai tokiais atvejais interpretuojami kaip žodžių tvarkos keitimai); f) pabraukimai; 2) įrašai paraštėse: a) pažymos NB; b) pabrauktų kalbos vienetų sinonimai; c) išbrauktų kalbos vienetų keitimai; 3) įrašai rankraščio gale. Rankraštis nebuvo suredaguotas iki galo ir parengtas spaudai — daugelyje vietų tai, kas taisyta, neišbraukta, o kai kur palikti du ar daugiau variantų. Sprendžiant iš raša- lo spalvos, tekstas taisytas ne vienu metu: kai kas (nors nedaug) koreguota iš karto, tačiau dauguma taisymų yra vėlesnės korektūros, parašytos ryškesniu, o NT pabaigo- je — atvirkščiai, blankiu, tarytum praskiestu, rašalu. Vieni taisymai ar keitimai užra- šyti viršuje, kiti — eilutės apačioje, treti — paraštėse. Straipsnyje į taisymų vietą neat- sižvelgiama, žiūrima tik, kas į ką taisyta, keista, kokiems kalbos vienetams pateikta sinonimų. Daugeliu atvejų taisymai atspindi vertimo istoriją ir įvairius Chylinskio vertimo technikos aspektus. Pagal juos galima spręsti apie vertėjo naudotų šaltinių santykį: kuris šaltinis buvo svarbiausias, kuris verčiant tekstą buvo naudojamas kaip papildo- mas, į kuriuos šaltinius buvo atsižvelgiama redaguojant. Būtent tai, kad taisymai yra vertimo genezės atspindys, atskirą jų tyrimą daro reikšmingą. Šio straipsnio tikslas — nustatyti taisymų tipus ir jų galimą motyvaciją, bendrais bruožais atkurti redagavimo procesą ir įvertinti, ką taisymai mums sako apie vertimo genezę, vertimo principus ir šaltinius. CHYLINSKIO NT VERTIMO ŠALTINIAI OLANDIŠKAS ŠALTINIS. Jau anksčiau nustatyta (žr. Zawadzka, Kolbuszewski 1959: 158-159; Kavaliūnaitė 1997: 74-84; Schlerath 2000: 279-290), kad pagrindinis arba vienas iš pagrindinių Chylinskio NT vertimo šaltinių neabejotinai buvo olandiska Statenbijbel (toliau — STB). Tai liudija ne tik morfologinės, sintaksinės bei leksinės semantinės vertimo ypatybės, bet ir išoriniai teksto požymiai: 1. Žodžius, kuriuos verčiant iš graikų į olandų kalbą reikėjo pridėti dėl kalbų struk- tūrų skirtumo, pagal visuotinę reformatų tradiciją STB vertėjai rašė skliaustuose. Chylinskio vertime tiksliai perteikti šie Statenbijbel skliaustuose parašyti žodžiai: App 7,9 CHNT pardaweJozefa (idand butu nugabentac) Egyptan STB verkochten Jofeph, [om] na Egypten [gebracht te worden:] 2. Akivaizdi StB įtaka teksto struktūrai: kiekvienos StB knygos gale yra užsklan- dos, kurias Chylinskis išvertė labai tiksliai, pvz.: CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 107 CHNT Galas. E.S. pagal (apiraByma) JONA. STB Het eynde des Heyligen Euangeliums, na [de be/[chrijvinge] JOANNIS. Kituose galimuose Chylinskio vertimo šaltiniuose tokių pabaigą žyminčių sakinių nėra. 3. Į STB orientuoja ir olandiški įrašai pačiame vertime bei rankraščio gale. LENKIŠKI ŠALTINIAI. Analizuojant ChNT matyti, kad verčiant kaip papildomu šalti- niu daug kur naudotasi lenkišku tekstu. Tai patvirtina įrašas NT rankraščio gale: „N.T. ex verlione et editione Brelten[i editum in 4° A? 1593. Vilnae.“ 422/224*. Nors šis įrašas orientuoja į Brastos Bibliją (toliau — BRAB), istoriografijoje, daugiausia dėl vidinių vertimo požymių, vieningai laikomasi nuomonės, kad tas lenkiškas šaltinis — Gdansko Biblija (toliau — GDB) (Kavaliūnaitė 1997: 74-84 su literatūra). Tai iliust- ruoja šios vertimo vietos: LK 1,56 CHNT O Marya paliliko ieyp STB Ende Maria bleef by haer GDB Y joltdtd 3 nia Marya Lk 1,52° BraB A tak 3 nia miefkdtd Marya Er 48 CHNT kad u33egie <and aukftybec — aukptyben > STB Als hy opgevaren is in de hooghte GDB Witapiwfy na wylokosc BRAB Gdy wltapil na gorę Tačiau šie skirtumai dar nereiškia, kad Chylinskis versdamas nesinaudojo BRAB, kadangi tokiose vietose CHNT dažniausiai sutampa ne tik su GDB, bet ir su STB. Juo labiau negalima šios galimybės atmesti, kad esama vietų, kur CHNT priartėja prie BRAB ir nutolsta nuo GDB: HBR 9,6 CHNT O tie dayktey teyp budami pagatawiti GDB A to gdy tak pr3ygotowano BRAB Gdy tedy ty r3ec3y tak postanowiono Dėl minėtų aplinkybių CHNT lygintas su abiem Biblijos vertimais. LOTYNIŠKAS ŠALTINIS. Įtikinamų argumentų, kad galėjo būti remtasi Vulgata (toliau — V), nerasta. Atvirkščiai, lyginant tekstą randama nesutapimų su V: MT 6,13 Vulga- toje malda „Tėve mūsų“ neturi Doksologijos, o Chylinskio vertime ji yra; MK 1,43 CuNT Jr <liepe jam toyoc eyt — atprowijo ghi toyo > nog sawęgo, V statim eiecit illum; vietomis nesutampa CHNT ir V Biblijos versetų numeracija. Bernfriedas Schlerat- has (2000: 279-289) yra atkreipęs dėmesį į dvi pastabas rankraščio gale. 411/218 Pirmasis skaičius rodo puslapį transliteruotame rankraščio leidime (Kudzinowski, Otrebski 1958), antrasis — Chylinskio NT rankraštyje. CHNT LK 1,56 atitinka BRAB LK 1,52. 108 | GINA KAVALIUNAITE puslapyje yra nuoroda į JN 5,13 Biblijos eilutę. Cia atitinkama STB vieta išversta į lietuvių kalbą, o greta pateiktas ir lotyniškas variantas: „Joh. 5.13. hebbeik u ghelchre- wen rafzau jumuc. Ergo gdo elt tot u. ad voc. julump.“ Vulgatoje šioje vietoje yra Haec scripsi vobis. Vadinasi, įrašas ad vos padarytas neatsižvelgiant į Vulgatą. 411/ 218 puslapyje greta įrašo hebrajų kalba pateiktas jo vertimas į lietuvių bei lotynų kalbas. Akivaizdu, kad šiuo atveju į Vulgatą nebuvo žiūrėta — Chylinskis užrašė dalyvį sedens, o Vulgatoje toje vietoje yra konstrukcija qui sedet. Vis dėlto nekyla abejonių, kad Vulgatos tekstas Chylinskiui, kaip anų laikų moky- tam žmogui, buvo gerai žinomas, ir reikia atsižvelgti į galimybę, kad daugelį jos frag- mentų vertėjas greičiausiai mokėjo mintinai, todėl ji galėjo turėti įtakos vertimui. Dėl šios priežasties visos straipsnyje cituojamos vietos bus lyginamos ir su Vulgata. GRAIKIŠKAS ŠALTINIS. Naudojimąsi arba nesinaudojimą graikišku NT (toliau — G) įrodyti labai sunku: pagrindinis Chylinskio Biblijos vertimo šaltinis — Statenbijbel — yra toks artimas originalų kalboms, kad kai kurie STB NT tyrėjai jo kalbos struktūrą netgi vadina labiau graikiška negu olandiška (Bruin 1993: 273-274). Rasti tokių vie- tų, kurios nutoltų nuo STB bei kitų galimų CHNT vertimo šaltinių ir sutaptų vien su G, labai sunku. Tais retais atvejais, kai STB nutolsta nuo G, Chylinskis seka STB, o ne G, plg.: MK 9,7 CHNT ballac teypag atajo i dangauoc — debeliec STB ende eene [temme quam uyt de wolcke GDB a priyPedt glos 3 obloku BRAB a pochodjit gtos 3 obloku MK 9,6° V et venit vox de nube G xali EYEVETO QWVY] Ėx THC VEQEATS G leksinj vienetą šyžvero STB paprastai atitinka geschieden, o CHNT jis dažniausiai verčiamas stotis ir neretai taisomas į nusiduoti. MK 9,7 STB žšytvero išverstas guamen, Chylinskis šiuo atveju seka STB, o ne G. Be to, CHNT rankraštyje nieko nėra įrašyta graikiškai, nors olandiškų, lenkiškų bei lotyniškų įrašų yra nemažai. Argumentas už naudojimąsi graikišku šaltiniu galėtų būti paties Chylinskio tvirtinimas, kad jis mokėjęs „rytų kalbas“ (vadinasi, ir graikų kalbą) ir kad tai esanti vertimo kokybės garantija (Lukšaitė 1971: 93). Tačiau neži- nia, kiek šiuo atveju galima tikėti vertėjo pareiškimu. Vis dėlto, toliau straipsnyje dėl tų pačių priežasčių kaip ir lotyniški bus pateikiami ir graikiški cituojamų vietų pavyzdžiai. ĮRAŠAI RANKRAŠČIO PRADŽIOJE IR GALE BEI JŲ REIKŠMĖ VERTIMO TYRIMUI Pirmuosiuose ir paskutiniuose puslapiuose yra įrašų lietuvių, lotynų, lenkų, olan- dų ir hebrajų kalbomis. Jie rašyti ne vienu metu, nelabai tvarkingai. Dalis jų — Bibli- 4 CHNT MK 9,7 versetą Vulgatoje atitinka MK 9,6. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 109 jos citatos, tačiau tarp ju yra ir lotyniškas nežinomo asmens rašytas neadresuotas raštas, raginantis paremti Chylinskio pastangas versti Bibliją į lietuvių kalbą (3/2v), išlaidų Biblijai spausdinti sąrašas, parašytas lenkiškai (413/219), yra įrašų, atspin- dinčių Chylinskio asmeninio gyvenimo įvykius, pvz.: „Blogostaw Panie w malzen[kim stanie“ (424/225)*, „Pan Bog nadzieją moją“ (424 /225). Kai kurie iš minėtųjų įra- Su orientuoja į Senojo, o ne į Naujojo Testamento tekstą: „Ecl. 5. v 13. moejelich belticheyt bingi rupeltis“ (416/220v). Rankraščio pradžioje vertėjo ranka nurody- ta, kada buvo pradėtas vertimas: „tran[lacię zac3ątem w imieniu Panfkim d. 22 8bris 1657. w Oxforcie [tylo veteri“ (3/2v). Vienas kitas įrašas padeda išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Chylinskis taisė NT vertimą, iš jų galima šį tą spręsti apie vertimo genezę: „NB. loco [tojos ubigue ponendum nufidawe hoc enim elt Lithuanicum“ 423/224v („NB. stojos visur pataisyti į nusidavė, nes taip yra lietuviškai“); „taska. matone. N.B. ponendum ubigue“ 423/224v („taska. matone. N.B. dėti visur“); „ta [osta non tas Softas NB 424/225“ („ta sosta, ne tas sostas“); „Cephac per K an per C“ 423/224v („Cephas su K ar su C“); „Pokutuje. gaylos už griekus. NB. ubigue emendandum (...) Pakutawokite“424/225 („pokutuje gaylos uz griekus. NB. visur reikia pataisyti {...} Pakutawokite“); „ubi elt [ulimilet. pone paligaytet. hoc n'elt Lithuan:“ 424/225 („ten kur yra fulimilet, dėk paligaylet: taip nėra lietuviškai“); „mielapByrdingas. pone [ufimitstąs. NB“. 424 /225 („mielapyrdingas. dėk fufimitstąs. NB“). Kaip matome, šie įrašai bent iš dalies yra nurodymai, kaip taisyti tekstą (plg. emen- dandum taisytina“). Su postpozicinių vietininkų vartojimu ir taisymais susiję įrašai yra reikšmingi ti- riant originalų prielinksninių konstrukcijų įtaką postpozicinių vietininkų vartojimui pagrindiniame tekste ir taisymuose: „jump. ad eos jop. ad eum“ 411/218; „Joh.5.13. hebbeik u gelchrewen rafzau jumuc. Ergo qdo eft tot u. ad vos. jufump“ 411/218 („taigi tuomet, kai yra fot u, ad vos, [reikia išversti] jusump*); »~mulpi w nas. mulimp u nas“ 424/225. Atskirai svarstytinas klausimas, ką iš įrašų galima spręsti apie taisymų modelius Vadinasi, vertimą Chylinskis redagavo ir po savo vedybų. Chylinskis vedė išeivio iš Lietuvos Jono An- driaus Jurskio (Johannes Andreae Jurfki) dukterį. Vedybos įvyko Karaliaučiuje, Chylinskiui grįžtant po apsilankymo Lietuvoje, kur jis 1661 metų rugpjūčio 20-24 dienomis dalyvavo Lietuvos reformatų suvažia- vime Kėdainiuose. Būtent šiame suvažiavime buvo pavesta Teodorui Skrodskiui ir Jonui Božimovskiui patikrinti Chylinskio vertimą ir prasidėjo vieši Chylinskio nesutarimai su kai kuriais Lietuvos reformatais (Lukšaitė 1971: 92-99). 110 | GINA KAVALIŪNAITĖ bei apie atskirų šaltinių svarbą redaguojant rankraštį. Pastangas nuosekliai sieti ati- tinkamas vietas su olandišku šaltiniu liudija tokios pastabos®: „Segge [akau Sprekie kalbu“ 417/221; „hier aer". to. hier in tame“ 415/220 ([0l.] hier aen [išversti] to, [0l.] hier in [išversti] tame); * „werkiert. Act. 2. 41. netabac“ 411/218; * „Luc. 9. v. 45 ver[ton. ifzmanit. begrepen [uprast. potiuc inver[o ordine ut ex loco patet Luc. 10. v. 21.“ 411/218 („veikiau atvirkščiai, kaip matyti iš Luc 10.v. 21“); *„Gal. 6.v. 8. wertragen tingiet. vellappen nultot NB“ 411/218; „barhertigh. Rom. 9.16. fulimit/tąc“ 423/224v; „met innerlijcke ontferminghe beweeght zynde. Luc. 10.33. pafigaytejęc“ 423/224v. Nėra abejonės, kad olandiškai užrašyti žodžiai atitinka olandiško šaltinio žodžius, su kuriais Chylinskis stengėsi susieti pastovius lietuviškus atitikmenis. Jie patvirtina StB autoritetą ir tai, kad Chylinskis iš jos vertė. Visai kitoks yra lotyniškų žodžių statusas. Lotynų kalba vartojama kaip metakalba: „kirst piewą. ružytis pandiculari ružaus. pandiculor“ 423/224v; „derme. concordia“ 423/224v. Tai juo labiau patvirtina atvejai, kai įrašuose greta konkrečiose vietose numatomų vartoti leksinių vienetų yra pateikta lotyniškų atitikmenų, kurie skiriasi nuo atitin- kamų Vulgatos vietų. Vadinasi, lotyniškos pastabos Chylinskio nebuvo siejamos su Vulgata: *,„Joh.5.13. hebbeik u gefchrewen rafzau jumuoc. Ergo gdo eft tot u. ad voc. julump“ 411/218 („taigi tuomet, kai yra for u, ad vos, [reikia išversti] jusump“); * „[edens. participium prov. 20 v. 8“ 411/218. Lenkiškų įrašų, siejamų su lietuviškais atitikmenimis, negalima interpretuoti vie- naprasmiškai: lenkų kalba taip pat gali būti vertinama kaip metakalba. Ten, kur įrašuose lietuviški žodžiai pateikti su lenkiškais atitikmenimis, nėra nuorodų į kon- krečias NT vietas. Todėl labiausiai tikėtina, kad versdamas iš olandų kalbos Chy- linskis pirmiausia sugalvodavo lenkišką variantą, o po to jį transformuodavo į lie- tuviska: wstyrbarkey. delki zrobione na kftalit drabini.“ 420/222v („styrbarkey. lentos, sudėtos į kopėčias“); „gr3mot gaudimay. zaybawimai tyfkania [ieę“ 423/224v. Apie žvaigždute pažymėtus įrašus yra rašęs Bernfriedas Schlerathas (2000: 279-290). Rankraštyje šioje vietoje parašyta hier aen. Leidėjai suklydo šifruodami olandišką žodį. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 111 Net ir ten, kur greta lenkiško įrašo su lietuvišku atitikmeniu yra nuoroda į NT tekstą, yra cituojamas ne lenkiškas šaltinis, o lietuviškas paties Chylinskio vertimas: „krylfte. zblo NB emendens [sic!] ut elt Luc. 6 41.“ 423/224v („kryfte. zblo NB taisant kaip yra Lk 6,41“). PARENGIAMIEJI DARBAI Prieš pradedant šį tyrimą buvo atlikti parengiamieji darbai. Visų pirma buvo suda- ryti Chylinskio NT ir pagrindinių vertimo šaltinių kompiuteriniai variantai. Lietu- viškojo varianto pagrindu imtas Otrębskio ir Kudzinowskio išleistas transliteruotas rankraščio tekstas. Jis buvo nuskanuotas*, o teksto keitimai lyginant su rankraščio fotokopija’ aprašyti specialia žymenų sistema taip, kad būtų galima naudotis kom- piuterine programa „Ouest Edition“. Gdansko Biblijos ir Statenbijbel NT tekstai buvo surinkti kompiuteriu". Naudojantis kompiuterine programa „Ouest Edition“ redaguotos teksto vietos buvo išrinktos, sugrupuotos ir sugretintos su kitų kalbų NT tekstais. TAISYMŲ TIPOLOGIJA Iš viso NT rankraštyje yra 5708 taisymai, iš jų 1493 — žodžių tvarkos keitimai. Išsiskiria du pagrindiniai taisymų tipai: 1) taisymai, kuriems šaltinių įtakos negali- ma įrodyti arba tokia įtaka atrodo neįtikima ir 2) taisymai, kuriems vertimo šaltiniai galėjo turėti įtakos. Abiejose grupėse yra ir morfologinių, ir leksikos, ir sintaksės keitimų. Neretai tarp kurių nors formų, ypač tarp tokių, kurių dvigubos lytys buvo vartojamos to meto kalboje, esama keitimų į „abi puses“. Pavyzdžiui, dažnai trumpinama daugiskaitos naudininko galūnė, bet pasitaiko ir atvejų, kai trumpa galūnė pailginama. Tą patį ga- lima pasakyti ir apie daugumą kitų tipų taisymų. Nuo originalų nepriklausomi teksto taisymai — tai rašybos (kartais <a>, <ę> kei- čiama į <an>, <en>; išbraukiamas minkštumo ženklas ir kt.), morfologijos (kartais keičiamos daiktavardžių linksnių formos; trumpinama archajinė vardažodžių daugis- 3 Skanavimo programa ,,Recognita Select 2.0“ Chylinskio NT pritaikė Audronė Stanislovaitiené. Tekstą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lėšomis pagal „Lietuvos Respubli- kos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 metų programą“ skanavo Lietuvių kalbos instituto Leidybos grupės darbuotojos Edita Bagaslauskaitė, Neda Marcinkienė ir Danguolė Pukienė, korektūras perskaitė Jolanta Pakalniškytė. 3 Kudzinowski (1984). Deja, fotokopija yra labai prastos kokybės ir ja ne visada galima pasikliauti. 1 Hebrajiskiems Senojo Testamento tekstams tirti skirtą kompiuterinę programa „Ouest Edition“ pagal autorės siūlymus Chylinskio rankraščiui pritaikė Greifswaldo universiteto Teologijos fakulteto mokslinis bendradarbis dr. Wolfas Dieteris Syringas. "GDB NT tekstą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lėšomis pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 metų programą“ surinko Živilė Matijošienė, korektūras perskaitė Birutė Mikalonienė. STB NT kompiuterinį variantą parengė šio straips- nio autorė, korektūras skaityti padėjo Marija Senkuvienė. 112 | GINA KAVALIŪNAITĖ kaitos naudininko galūnė -mus; ilgosios įvardžių formos su -jen keičiamos papras- tosiomis; keičiama kai kurių žodžių, dabartinėje kalboje turinčių tik vyriškosios gi- minės formas, giminė; trumpinamos veiksmažodžių daugiskaitos pirmo ir antro as- mens formų galūnės; išbraukiamas tariamosios nuosakos formantas -b- ir kt.), sintaksės (taisomi kai kurie linksniai ir linksniai su prielinksniais; kartais keičiama enklitinių įvardžių m(i), f(i) ir sangrąžinio įvardžio s(i) vieta; antrą kartą tame pacia- me žodyje pavartotas sangrąžinis įvardis s(i) kartais išbraukiamas; įterpiama, išbrau- kiama arba pakeičiama į ar postpozicinė klausiamoji dalelytė -gu; į antrą vietą nuke- liamas nekirčiuotas savarankiškos reikšmės neturintis žodis etc.) ir leksikos (prajutiec — prapultieo; Pykptoleyo = godulingejo; Bwilptoja — wamzdzioja; tykiejomeo — dukle= /jlomeao ir kt.) taisymai. Jie atspindi vidines lietuvių kalbos ypatybes ir nėra susiję su reikšmės skirtumais, dėl to kitų kalbų įtaka a priori atrodo neįtikima. Todėl šiame straipsnyje jie nebus detaliau nagrinėjami. Vertimo šaltinių įtakos masto nustatymas kai kurių tipų taisymams (šalutinių sa- kinių keitimas dalyvinėmis arba daiktavardinėmis konstrukcijomis ir atvirkščiai, dau- guma postpozicinių vietininkų taisymų, žodžių tvarkos keitimai ir kt.) reikalauja spe- cialios analizės. Vieno straipsnio apimtis neleidžia aptarti tiek duomenų, todėl šiame straipsnyje nagrinėjamos tiktai ryškiausios, neabejotinai vertimo šaltinių sąlygotos taisymų grupės. ORIGINALŲ SĄLYGOTI KEITIMAI VEIKSMAŽODŽIŲ ANTROJO ASMENS VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS FORMŲ TAISYMAI TIE- SIOGINĖJE IR TARIAMOJOJE NUOSAKOSE. CHNT pagrindiniame sluoksnyje vartojama veiksmažodžių antrojo asmens vienaskaita dažnai taisoma į daugiskaitą, ir priešingai — daugiskaita taisoma į vienaskaitą. Toks maišymas Chylinskio vertime galėjo atsi- rasti dėl to, kad XVII amžiaus olandų kalboje senas antrojo asmens vienaskaitos įvar- dis du buvo vartojamas jau labai retai (Korne, Rinkel 1987: 37), o STB iš viso nevar- tojamas. Jo vietą užėmė senas antrojo asmens daugiskaitos įvardis ghy, jau nuo viduramžių vartotas kaip mandagumo forma, kuri vėliau apibendrinta ir vienaskatai (Toorn et al. 1997: 309-311). Taip sutapo veiksmažodžio antrojo asmens vienaskai- tos ir daugiskaitos lytys. Iš tiesų, Chylinskio vertime kaitaliojamos veiksmažodžių antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formos (12x), plg.: MT 6,16 CHNT Kad teypag pasnikaughi — pasnikaujate STB Ende wanneer ghy valt GpB A Gdy poscicie BraB A Gdy poscicie V Cum autem ieiunatis G étav dĖ vnotelnte Panašiai pakeista MT 6,1; MT 6,7; MT 6,16; MK 6,10; LK 8,5; LK 23,40; Rom 4,7; APD 16,36; APR 18,4 ir kt. Tokiose vietose taisymai paprastai sutampa su visais gali- mais vertimo šaltiniais, todėl negalime nustatyti, pagal ką buvo pataisytos klaidos. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 113 Sis formų maišymas yra svarbus argumentas, liudijantis, kad Chylinskio Biblija buvo verčiama iš STB. VEIKSMAŽODŽIŲ VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS FORMŲ MAIŠYMAS LIEPIAMOJOJE NUO- SAKOJE. CHNT taip pat nenuosekliai diferencijuojamos ir liepiamosios nuosakos ant- rojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formos. Šį painiojimą galėjo paskatinti ypa- tinga liepiamosios nuosakos raiška XVI-XVII amžiaus olandų kalboje. Tuo metu buvo vartojamos dvi imperatyvo formos — viena sutapo su kamienu, o antrąją sudarė ka- mienas + f. Ilgainiui įsigalėjo gramatikų siūlymas formas be -t vartoti kreipimuisi į vieną asmenį, 0 formas su -f — daugiskaitai ir mandagiam kreipimuisi. Tačiau STB kalboje ši tradicija dar nebuvo įsitvirtinusi. Liepiamosios nuosakos vienaskaitai reikšti XVII a. kalboje buvo vartojamos abi formos, o daugiskaitai — tiktai forma su forman- tu -f (Korne, Rinkel 1987: 43). Liepiamosios nuosakos skaičių buvo galima nustatyti tik iš konteksto. Taigi liepiamojoje nuosakoje Chylinskis dažnai negalėjo nustatyti skaičiaus formos, dėl to pagrindiniame tekste atsirado klaidų, kurios buvo pataisytos remiantis papildomais vertimo šaltiniais: MT 6,1 CHNT Saugokis — Saugokites kad jatmuznos tawo — [awo nedarytumbey — nedarytumbite po 3monemis STB HEDbt acht | dat ghy uwe aelmoel[le niet en doet voor de men[chen GDB STrjejcie sig abyscie jatmužny wafey nie cjynili pred lud3mi BrAB STrsejcie lig / abyščie idlmu3ny wafey nie ciynili pried ludzmi V Adtendite ne iustitiam vestram faciatis coram hominibus G TEOGEYETE THY Šixatocdvyny DUGY ut) motely Eunpoo9Ev THY avdpwnwy Lk 10,28 CHNT darykit — daryk tey, 6 gili STB Doet dat / ende ghy [ult leven GDB to cjyn / a będžiep žyt BRAB toj cdjyn a bęžiefp žyt V hoc fac et vives G ToUto Toler zai Chom Panašiai pakeista MK 4,39 ir kt. Tokio pobūdžio klaidos pagindiniame tekste dar kartą patvirtina tai, kad Chylinskis verte iš STB. Taisymai sutampa su visais papildo- mais Saltiniais. PADALYVIU TAISYMAL Chylinskio NT ypač dažnai vartojami padalyviai. Padalyviy gausa vertimas išsiskiria ir iš kitų lietuviškų senųjų raštų. Tarp galimų tokio dažno padalyvių vartojimo priežasčių literatūroje buvo minėta lenkų kalbos įtaka (plg. Amb- razas 1962: 46). Vytautas Ambrazas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad Chylinskis pa- dalyvines konstrukcijas vietomis siejo su vardininku net tada, kai to neskatino atitin- kamos lenkiško teksto vietos (Ambrazas 1962: 122). Beveik visur, kur Chylinskis rašo padalyvį, STB randame dalyvį, kuris olandų kalboje nelinksniuojamas (šiek tiek linksniuojamas tiktai pažyminio pozicijoje). Toks dažnas dalyvių vartojimas olandų kalbai nėra būdingas, tačiau STB vertėjai, vadovaudamiesi 1618 metų Dordrechto sinodo nutarimu, kaip įmanoma artimiau laikėsi originalų kalbų (graikų ir hebrajų) 114 | GINA KAVALIŪNAITĖ ir gana tiksliai perteikė jų dalyvines konstrukcijas (Heinsius 1977: 149-151). Šias dalyvines konstrukcijas Chylinskis labai dažnai vertė padalyviais arba dalyvinėmis konstrukcijomis. STB dalyvius atitinkančius padalyvius vertėjas daugelyje vietų keitė kitomis veiks- mažodinėmis formomis. Iš viso CHNT rankraštyje yra 77 padalyvių keitimai. Dažną padalyvių vartojimą galėjo skatinti olandiškas vertimo šaltinis, pagal sintaksinę pozi- ciją neskiriantis linksniuojamų ir nelinksniuojamų dalyvių. Iš graikiško, lotyniško ir olandiško vertimo šaltinių tik pastarajame vartojami nelinksniuojami dalyviai, Chy- linskio vertime atsispindintys kaip padalyviai. Padalyvių keitimui į dalyvius ir pusdalyvius galėjo turėti įtakos lenkiškas vertimo šaltinis. Lyginant su lenkiškais originalais, išsiskiria tokios padalyvių keitimo ten- dencijos: 1) Kai lietuviškame tekste su veiksnio vardininku siejamą padalyvį lenkiškame šal- tinyje atitinka nelinksniuojama dalyvio forma, padalyvį Chylinskis dažniausiai keitė į pusdalyvį: MT 9,27 CHNT dujen akluju — du aktu ejo palkuy ghi Paukiant — Raukdami ir katbant — katbedami STB 3ijn hem twee blinde gevolght / roepende ende leggende GDB Bli 34 nim dwa šlepi / woldjgc y mowigc BraB pli 34 nim dwa niewidomi / woldjgc y mowigc V secuti sunt eum duo caeci clamantes et dicentes G Txorovdnoay adrė do TugAot xpalovrTEę xat Aéyovteg Padalyvis kalbant keičiamas į pusdalyvį MT 2,2. 2,13. 2,20". 3,14. 5,2. 8,25. 8,27. 8,29. 8,31. 9,14. 9,18. 9,30. 9,33. 10,5. 10,7. 12,10. 12,38. 13,3. 13,24. 13,31. 13,36. 14,15. 14,26. 14,33. 15,22. 15,23. 15,25. 21,23; MK 2,12. 11,9 ir kt. Šiose vietose olan- diSkame originale visada yra dalyvis feggende, o lenkiSkame — nelinksniuojamas daly- vis mowigc (išskyrus MT 13,3, kur GDB yra asmenuojama forma rjekf ir MT 21,23, kur BRAB yra pavartota asmenuojama forma y mowili). V minétas vietas atitinka dalyvis dicens, dicentes. G — dalyviai Aeywv, Aéyovree. 2) Kai j lietuvių kalbą išverstą olandų kalbos dalyvį lenkiSkame tekste atitinka links- niuojama dalyvio forma, padalyvį Chylinskis keičia į dalyvį: katbant — katbąs, GDB mowigcy, BRAB mowigcy, V dicere, G hėyovoa MT 3,17; katbant — katbgty, GDB mo- wigcego, BRAB mowigcego, V dicentem, G héyovrog MT 12,17; katbant — katbgty, GDB mowigcego, BRAB mowigcego, V dicentem, G héyovrog Mt 13,35; betaysant — betaysancius, STB vermakende, GDB oprawidjgcych, BRAB gdy oprawidli, V reficientes, G ravaptilovrag MT 4,21; belgananciu — beligangns, STB weydende, GDB pdlacych sig, BRAB pdlacd, V pascens, G Booxouévn MT 8,30; beledint — ledinciu, STB [ittende, GDB siedjqcy, BRAB siediqcy, V sedentes, G xadnuevor MT 20,30. STB šias vietas atitinka dalyvis, lenkiSkuose šaltiniuose linksniuojamas dalyvis (išskyrus MT 4,21, kur BRAB yra šalutinis sakinys gdy oprawidli sieci Iwoie), V ir G — dalyvinės formos. 12 CHNT MT 2,20 BRAB atitinka MT 2,19. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 115 Kitas reiškinys, galėjęs skatinti padalyvių vartojimą — tai olandiško originalo accu- sativus cum infinitivo. Olandų kalboje ši konstrukcija vartojima su percepciją reiš- kiančiais veiksmažodžiais kaip graikiško (ir lotyniško) accusativus cum participio ati- tikmuo. Greičiausiai olandiško originalo bendratis kaip nekaitoma forma ir bus lėmusi dažną padalyvio vartojimą Chylinskio vertime, nes XVII a. lenkų kalboje nelinks- niuojamas dalyvis (būdingas senajai lenkų kalbai) accusativus cum participio kon- strukcijoje nebebuvo vartojamas (Klemensiewicz e. a. 1955: 431-432). Taisant pagal lenkišką tekstą, jeigu jame yra linksniuojamas dalyvis, padalyvis neretai pakeistas į dalyvį: Mt 3,16 CHNT irregiejo Dwalią Szwentą nujiengiant — nuziengiancią, kaypo Karweli, ir uzZengiant — ujZengiancig and [awes — jo STB ende hy fagh den Geelt Godts neder dalen / gelijck een duyve / ende op hem komen GpDB y widžiat Ducha Božego 3/tepującego y priychodigeego nan BRAB y widžiat ducha Božego 3/tepującego iako golębicę y pr3ychod3gcego nan V et vidit Spiritum Dei descendentem sicut columbam et venientem super se G vai Eeldev TO nvEŪpa tol Jeol xataPaivov Goel TEpLoTEpėv al EpyOUEVOY ETTL adūTOv MT 3,7 CHNT Oipwidgo daug Fary3eufu ir Sadduceufu ateynant — ateynancifus] Krykftop [awo STB Hy dan fiende vele van de Pharizeen ende Sadduceen tot [ijnen doop komen GpDB A Gdy ujr3at wiele 3 FaryzeuBow y Saduceufow pr3zychod3ących do chr3tu [wego BRAB A gdy wid3iat wiele 3 Faryzeufow y Saduceufow pr3ychod3geych do kr3tu [wego V Videns autem multos Pharisaeorum et Sadducaeorum venientes ad baptismum suum G idėv dė noAAodc tav Paproainy vai Taddouxaiwy Ėpyopėvouę Ent 76 Bantiopa adTol Pateiktuose pavyzdžiuose STB accusativus cum infinitivo — lagh den Geelt Godts neder dalen ende [...] komen bei liende vele van de Pharizeen ende Sadduceen |[...] ko- men — Chylinskio vertime atitinka konstrukcijos regiejo Dwalia Szwenta nujiengiant [...] uzZengiant bei ipwidec daug FaryseuPu ir Sadduceufu ateynant. Lenkiskuose šal- tiniuose CHNT padalyvij atitinka linksniuojami dalyviai 3/tepujgcego y prjychodigce- go bei priychodjqcych. Pagal juos pagrindinio sluoksnio padalyvius Chylinskis pakei- te | dalyvius nujiengiancia, uzZengiancig bei ateynancifus]. Vulgatoje ir graikiSkame NT atitinkamose vietose pavartoti dalyviai. Evangelijoje pagal Matą padalyviai nuosekliai keičiami pagal išvardytus principus. Tik vieną kartą padalyvis buvo pavartotas vietoj asmenuojamos veiksmažodžio for- 116 | GINA KAVALIŪNAITĖ mos, bet vertėjas, matyt, savo klaidą pastebėjo ir ištaisė: uzzengiant — uzzengie, STB is geklommen, GDB wltapit, BRAB witapit, V ascendit, G vein MT 5,1. Tačiau jau Evangelijoje pagal Morkų atsiranda ir atvirkstiniy keitimų: zynodama — zynant, STB wetende, GDB wiedjqc, BRAB wied3ąc, V sciens, G siduta; MK 5,33; kalbedamo — kalbant, STB leggende, GDB mowigc, BRAB mowigc, V dicens, G heyowv MK 15,36; taip pat ir accusativus cum participio konstrukcijose tolesniame tekste dalyvis keičiamas į padalyvi: MK 13,26 CHNT O tada ifwic Sunu 3mogauc ateynanti — ateynant debelile STB Ende als dan [ullen [y den Sone des men/[chen [ien / komende in de wolcken GDB A tedy ujr3a Syna citowieciego priychodigcego w obtokach BrAB A tedyč vyr3a Syna cžtowiec3ego privchodigcego na obtocech V Et tunc videbunt Filium hominis venientem in nubibus G xai TOTE dwovTai TOV vioy Tob dvdpomnov Ėpyducvov Ėv vepéhals Jau nuo MKE vertėjas bandė atstatinėti padalyvines formas, jų ir netaisytose vieto- se į rankraščio pabaigą gerokai padaugėja. Padalyvio taisymų daugiausia yra Evange- lijoje pagal Matą (55x), o likusiose NT knygose (čia dažniausiai dalyvis keičiamas į padalyvį) tokių taisymų daug mažiau: vienas ar du kiekvienoje NT knygoje (iš viso 22x). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad padalyvių keitimui į dalyvius ir pusdalyvius įta- kos turėjo lenkiškas šaltinis: visus minėtus padalyvių taisymo į dalyvius ir pusdaly- vius atvejus (išskyrus MT 3,17) lotyniškame tekste atitinka dalyvis; Vulgatos įtakos taisymams šiuo atveju negalima įžvelgti, kadangi Vulgatoje esančiais dalyviais nebū- tų įmanoma paaiškinti, kodėl vienur padalyvis keičiamas į dalyvį, o kitur — į pusdaly- vį; padalyvių keitimai pusdalyviais arba dalyviais nuosekliai sutampa tik su lenkiš- kais originalais; GDB ir BRAB beveik visada šiose vietose nesiskiria, todėl negalima pasakyti, kuriuo iš šių vertimų remiantis buvo taisyta. Kita vertus, su veiksnio vardi- ninku siejamų padalyvių vartojimas lietuvių kalboje yra netaisyklingas ir padalyvius keisti pusdalyviais vertėją galėjo skatinti kalbos jausmas. Atvirkštiniai keitimai, kada padalyvinės formos imtos atstatinėti, nuo vertimo šal- tinių nebepriklauso. Taip pat ir dažnesnis padalyvių vartojimas tolesniame tekste nė- ra sąlygotas originalų. Toks nenuoseklumas veikiau liudija, kad vertėjas dvejojo ir negalėjo apsispręsti, kurios formos — dalyvinės, pusdalyvinės, ar padalyvinės — tai- syklingesnės ir tinkamesnės. POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ KEITIMAI. CHNT rankraštyje yra 174 postpozicinių vieti- ninkų taisymai. Atlikus pirminę pagrindiniame tekste vartojamų postpozicinių vieti- ninkų santykio su vertimo šaltiniais analizę ir jos rezultatus palyginus su postpozici- nių vietininkų keitimų santykiu su originalais, buvo prieita prie išvados, kad daugumai postpozicinių vietininkų taisymų vertimo šaltiniai neturėjo įtakos. Tačiau kai kurie atskiri taisymai vis dėlto yra priklausomi nuo originaluose esančių konstrukcijų. Pa- prastai tokiose vietose pagrindinis sluoksnis sutampa su lenkiškais šaltiniais, o taisy- mas — su STB. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 117 Pagal olandiSka šaltinį adesyvas pakeistas prielinksnine konstrukcija: 2KoR 13,3 CHNT Kadagi iefkote symec Chriltulo kurley katba manimpi, kurley julimp ira ne [ilpnac, bet gatuc = silingu ZiraX julimp — terp julu STB Dewijle ghy [oeckt een proeve Chrilti die in my [preeckt/ welcke in u niet [wack en is / maer krachtigh is onder u GpDB Poniewaj chcečie došwiadežyč tego ktory we mnie mowi / CHry[tula; ktory ku wam nie jelt [taby / dle mocny jelt w was BraB Gdyj Pukacie doswiddc3ienia Kry[tuld ktory we mnie mowi / kthory¢ pryeciwko wam nie ielth krewki / dle w was ielt mo3ny V guoniam experimentum quaeritis eius, qui in me loquitur, Christi, qui in vos non infirmatur sed potens est in vobis G Og elg budc ob aodevel dha Suvatel Ev LUV Pagrindiniame tekste pavartoti adesyvai manimpi ir julimp (2x) sutampa su GDB we mnie, ku wam ir w was, BRAB we mnie, pryeciwko wam ir w was, V in me, in vos, in vobis. Tai būdingi adesyvo atitikmenys vertimo šaltiniuose. CHNT adesyvai taip pat sutampa ir su STB konstrukcijomis in my bei in u, tačiau antrąjį jufimp. atitinkanti konstrukcija onder u paprastai adesyvu neverciama ir į tai atsižvelgdamas Chylinskis ja pakeitė į terp julu. Būdingi aliatyvo atitikmenys originaluose — tai konstrukcijos ol. tot + DAT., aen + Acc. ir len. do + GEN., ku + DAT. Pateikiamame pavyzdyje aliatyvas pakeistas ben- dratimi del STB įtakos: Jok 1,19 CHNT koznaoc t'elt greytac kfaulimop — ktaulit, neweykuc kalbolp — kalbet neweykuc rultibelp STB een yegelick men/[che 3y ralch om te hooren | traegh om te [precken / traegh tot toon GDB niech bgd3ie každy citowiek pretki ku ffuchdniu / dle nierychly ku mowieniu y nierychly ku gniewowi BraB niech wfelki c3towiek bgd3ie predki ku ffuchdniu / a nierychly ku mowieniu y leniwy ku gniewowi V Sit autem omnis homo velox ad audiendum, tardus autem ad loguendum et tardus ad iram G Taydę elg TO axoboat, Bpafiuc sic TO Aainjoaoi, Bpaluc cic dpyny Pagrindinio teksto aliatyvus klauflimop, kalbolp ir rultibelp lenkiškuose šaltiniuose atitinka konstrukcijos ku + DAT, Vulgatoje ad + ABL, STB — pimaisiais dviem atve- jais om + INF, o trečiuoju — paprastai aliatyvą atitinkanti konstrukcija fot + DAT. Atsižvelgdamas į olandišką tekstą, aliatyvą Chylinskis pakeitė bendratimi ten, kur jis atitinka om + INF, o aliatyva ru/tibelp, atitinkantį tot toorn, paliko nepakeistą. Tai, kad aliatyvas keičiamas bendratimi būtent dėl STB įtakos, matyti iš to, kad tuo vienu at- veju, kai STB yra prielinksninė konstrukcija su daiktavardžiu, Chylinskis paliko ne- pakeistą aliatyva ruftibelp. 118 | GINA KAVALIŪNAITĖ Pateiktuose postpozicinių vietininkų keitimo pavyzdžiuose 2Kor 13,3 ir JOK 1,19 lenkiškus šaltinius pagrindiniame tekste atitinkantys adesyvas ir aliatyvas pakeisti pagal STB tada, kai olandiškame šaltinyje yra pavartoti nebūdingi adesyvo ir aliatyvo atitikmenys. Galima pateikti ir daugiau pavyzdžių, kur originalų įtaka postpozicinių vietininkų keitimams yra akivaizdi, tačiau jie sudaro tiktai nedidelę visų šio tipo tai- symų dalį. Daugumos postpozicinių vietininkų keitimų priežastis bus galima nustaty- ti tik nuodugniai ištyrus jų vartojimą pagrindiniame tekste, santykį su originalais ir palyginus su keitimų tendencijomis. Kol kas tiktai konstatuosime, kad tose redaguo- tose vietose, kur pagrindinis vertimo sluoksnis nutolsta nuo STB ir sutampa su len- kiškais šaltiniais, taisyta remiantis STB. JUNGTUKŲ KEITIMAI SAKINIO PRADŽIOJE. Tam, kad nustatytume dažno jungtukų kai- taliojimo priežastis, reikia palyginti pagrindiniame tekste vartojamų jungtukų santy- kį su originalais. Daugeliu atvejų jungtukai sutampa CHNT ir visuose galimuose ver- timo šaltiniuose: CHNT GpDB BRAB STB V G MT 2,11 Ir Y ¥ Ende et wat MT 6,13 Ir/bet Y/ale Y/ale Ende/maer et/sed xat/adra MrT 3,14 Bet Ale Ale Doch autem 8¢ Tačiau dažniausi tokie atvejai, kai Chylinskio vartojami jungtukai sutampa su vienu arba keliais, bet ne visais galimais vertimo šaltiniais: CHNT GDB BRAB STB V G MT 1,3-16 O A 3 Ende autem dė MT 3,1 (0) A A Ende autem dž MT 3,2 Ir A Y Ende et [ai] MrT 3,10 (0) A A Ende enim dĖ MT 2,22 Bet Lecž Ale Maer autem dž Atkreipkime dėmesį, kad CHNT vartojami jungtukai nė su vienu iš galimų origina- lų nesutampa nuosekliai. Dėl šio įvairavimo CHNT vartojamus jungtukus sąlygiškai galime laikyti laisvo vertimo pavyzdžiais. Sakinio pradžioje ypatingai dažnai keičiami sujungiamieji jungtukai: ir > o (59x), 0 — ir (18x), bet — 0 (8x), 0 — bet (2x), bet — ir (3x), ir — bet (2x). Greta sudedamo- jo jungtuko ir vartojamas gretinamasis-priesprieSinis 0 CHNT neretai atlieka ne tik priešpriešos, bet ir sudedamojo jungtuko funkcijas, bet visada reiškia tik priešpriešą. CHNT bet olandiSkame šaltinyje gana nuosekliai atitinka maer bei doch. CHNT vartojamus jungtukus ir bei 0 STB dažniausiai atitinka jungtukas ende, jis reiškia ir sudėjimą, ir priešpriešą: CHNT GDB BrAB STB V G MrT 3,9 Ir A A Ende et wot MrT 4,21 Oo A Thedy Ende Et wat CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 119 MT 3.15 Bet A A Maer autem dė MT 4,4 Bet A Ale Doch ~ dé Taigi olandiskas originalas ir — o bei 0 — ir tipo keitimų negalėjo paskatinti. Palyginus Chylinskio vartojamus jungtukus su Vulgata ir graikiSku NT nepavyko aptikti dėsningumų: tiek Chylinskio ir, tiek o, tiek bet Vulgatoje ir graikiSkame NT pramaišiui atitinka et, autem, enim, sed arba at ir zai, dė arba aiid: CHNT GDB BraB STB V G MT 6,20 Bet Ale Ale Maer autem dė LK 6,1 Ir Y - ende autem dė Arp 10,11 Ir Y —- Thedy et nol MT 3.16 0 A A Maer autem dė Paskatinti ir — o bei 0 — ir tipo keitimus galėjo nebent lenkiškas vertimo šaltinis: lenkiSkame tekste vartojamas sudedamasis jungtukas y ir sudedamasis-prieSpriesi- nis jungtukas a. PrieStaravima lenkų kalboje žymi jungtukas ale. Tačiau lyginimas su GDB ir BRAB taip pat nepadėjo išspręsti jungtuku kaitaliojimo klausimo: vertime esama vietų, kur jungtukų kaitaliojimą galėjo paskatinti GDB: CHNT GDB BrAB STB V G APD 3,25 Ir > O A — Ende Et ai ApD 8,17 ir > O a y ende et dé Antra vertus, galima pateikti ne mažiau pavyzdžių, kur pagrindinio sluoksnio teks- tas arba keitimas nutolsta nuo GDB ir priartėja prie BRAB: CHNT GDB BraB STB V G MT 8,31 O—-oIr - A Ende autem dė ApD 27,21 ir—o — a ende — — Pasitaiko, kad vertimo šaltinio įtaka apskritai negalima paaiškinti vieno ar kito jungtuko parinkimo CHNT: CHNT GDB BRAB STB V G Mr 4,3 [0] Y X. Ende et nai Tai, kad olandiškame tekste jungtukas ende vartojamas ir sujungimui, ir prieštara- vimui reikšti, o papildomuose vertimo šaltiniuose šių jungtukų vartojimas įvairuoja, ir galėjo paskatinti vertėją taip dažnai keisti jungtukus sakinio pradžioje. Nuosekliai nesilaikydamas kurio nors vieno iš vertimo šaltinių, vertėjas rinko tinkamą jungtuką pagal kontekstą. SAVYBINIŲ ĮVARDŽIŲ KEITIMAI. Savybinį įvardį savo pagrindiniame sluoksnyje nutol- damas nuo originalų Chylinskis neretai vartojo refleksyvine reikšme visiems asme- 120 | GINA KAVALIŪNAITĖ nims, kaip lietuvių kalboje įprasta. Bet teksto keitimai rodo, kad vertėjas nebuvo tikras savo pasirinkimu ir savo keitė į mano, tavo, jusų, jo, jų (20x): Lk 16,6 CHNT STB GDB BrAB V G imk u3rafą fawo — tawo Neemt uw’ hant[chrift We3mi 3apis twoj Wežmi tablice twe Accipe cautionem fuam d¢Ear cou Ta Ypauuara Dauguma tokio tipo keitimų yra Evangelijose pagal Matą ir Luka. Lietuvių kalba, panašiai kaip lenkų kalba, visiems trims asmenims vartoja specia- lias sangrąžines savybines įvardžių formas (lietuvių kalboje tai yra sangrąžinio įvar- džio posesyvinė kilmininko forma, o lenkų kalboje — linksniuojamas savybinis įvar- dis). Trečiajame asmenyje yra privaloma skirti sangrąžinį įvardį nuo nesangrąžinio, bet pirmajame ir antrajame asmenyse senuosiuose tekstuose dėl kitų kalbų įtakos dažnai vartojamos ir su nesangrąžinėmis sutampančios formos. Tos pačios priežastys galėjo ir Chylinskį skatinti tokiais atvejais vartoti mano, tavo, mūsų, jūsų. Olandų kalba ypatingų sangrąžinių savybinių įvardžių neturi: ne tik pirmajame bei antrajame, bet ir trečiajame asmenyje sangrąžinės ir nesangrąžinės formos neskiria- mos. Taigi ten, kur vietoj sangrąžinių formų Chylinskis vartoja nesangrąžines formas jo, jos, jų, įtakos galėjo turėti tik olandiškas, bet ne lenkiškas šaltinis (yra keletas tokių olandiško šaltinio nulemtų keitimų: MT 3,16, MT 13,43 ir Rom 3,25): Rom 3,25 CHNT STB GDB BRAB V G and parodyma teylibec fawo = io — lawo per attaydyma grieku tot een betooninge van fijne rechtveerdigheyt / door de vergevinge der [onden ku oka3zaniu [prawiedliwosci fwojey | pr3e3 odpuficienie pred tym popetnionych grzechow ku okazaniu [prawiedliwosci /woiey | dla odpufc3enia grzechow pr3eptych ad ostensionem iustitiae suae, cum praetermisset praecedentia delicta elg Evdetliv Tic dxaroclvng adtol dia THY TApeoLY TOV TEOYEYOVOTWY FUADTHUATWY Rečiau mano, tavo, jo, jūsų, pagrindiniame tekste vartojamus dėl šaltinių įtakos, keitė į savo (8x): Er 525 CHNT STB GDB BRAB V Wirey mitekite moterio julu — f(awo Ghy mannen / hebt uwe eygene vrouwen lief MEjowie mitujčie žony wafe Wy męžowie mituyčie žony wafe Viri, diligite uxores (kai kuriuose rankraščiuose + vestras) CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 121 G oi avdpec, ayandte tag yvvaixac (kai kuriuose rankraščiuose + duov) Skatinamas vidinių lietuvių kalbos dėsningumų vertėjas vartojo savybinį įvardį sa- vo refleksyvine reikšme visiems asmenims, tačiau vertimo šaltiniai vertė tokioje po- zicijoje vartoti mano, tavo, jo, jūsų. Tai ir yra svarbiausia tokio dažno įvardžių keitimo priežastis. LEKSIKOS KEITIMAI. Leksikos keitimus pagal pagrindinio sluoksnio ir taisymo šalti- nius galime suskirstyti į keletą grupių: pagrindinis tekstas sutampa su STB, taisyta naudojantis lenkišku šaltiniu; pagrindinis tekstas sutampa su lenkiškais šaltiniais, taisyta remiantis STB; pagrindinis tekstas išverstas laisvai, taisymas sutampa su vi- sais galimais originalais. 1. Tai, kad redaguodamas rankraštį Chylinskis naudojosi lenkišku šaltiniu, rodo nemaža dalis leksikos keitimų. Pagrindinio teksto leksika buvo parenkama pagal STB, o taisoma naudojantis lenkiškais originalais. Tai liudija tokios vietos: MK 15,16 CHNT O zalniereįy nuwede ghi Dwarian, tatey ira Suda namofna — Rotufyn STB Ende de krijgh[knechten leydden hem binnen in de 3ale / welck is het rechthuys GDB Lecž žolnier3e wprowadžili go do dworu / to jelt do Ratufa BRAB Y wwiodfy go žotnierze do dwora / to ielt do ratufa V Milites autem duxerunt eum intro in atrium, guod est praetorium G oi 3¢ orTpatiūTai dnnyayov aŪūTdėv Eco Tic AVA 6 EoTtv TpaLTWpLOV Pagrindinio teksto Suda namofna atliepia STB rechthuys, o keitimas priartina ver- timą prie GDB ir BRAB. V ir G leksiniai vienetai šiuo atveju skiriasi nuo Chylinskio vertimo. Toliau pateiktuose pavyzdžiuose rankraštis redaguotas pagal lenkišką šaltinį: LK 10,31 CHNT "nuejo pro Pali — aplękie STB gingh hy tegen over [hem] voorby GpDB pomingt BRAB — Mingt go V Praeterivit G AvrinapijA9ev Lk 10,32 CHNT "bet nuejo pro Pali — ir aplgkie STB ende gingh tegen over [hem] voorby GDB pomingt BRAB Mingt V Pertransiit G dAvtinapTnjAdEv 122 | GINA KAVALIŪNAITĖ CHNT pagrindinis sluoksnis nuejo pro Pali artimesnis STB ir G, o keitimas ir aplę- kie atitinka GDB bei BRAB. Vulgatoje ši vieta turi du skirtingus atliepimus: praeterivit ir pertransiit. MrT 12,46 bei 2KoR 1,15 Chylinskio vertimo pagrindinis sluoksnis sutampa su STB, V ir G, o keitimas atliepia lenkiškus šaltinius: MT 12,46 CHNT [towejo ore ieBkodami = noredami "Tu jo katbet — kalbet [u jo STB [tonden buyten / foeckende hem te [preken GpB [tali pr3ed domem / chcge 3 nim mowic BRAB [thali na dwor3e chcge 3 nim mowič BB V stabant foris guaerentes logui ei G adToU elothxetoay Ew (nTolvres adTd Aakfjoat 2KoRr 1,15 CENT idand turetumbite antrą foską = gieradeilt{...} paraštėje: NB STB op dat ghy een tweede genade [oudt hebben GDB abyscie wtore dobrod3iejltwo odebrali BraB abyscie wtore dobrodjiejltwo mieli V ut secundam gratiam haberetis G tva deutépay apy oyfijrE 2KoR 1.15 foska yra įprastas ol. genade (G yapic, V gratia) leksinis atitikmuo. Len- kiškuose šaltiniuose šį žodį paprastai atliepia faska. Atsižvelgdamas į šioje vietoje lenkiškuose šaltiniuose pavartotą žodį dobrodjiej/two, savo rankraštyje Chylinskis dar įrašė pamorfemiui iš lenkų kalbos išverstą žodį geradeilt{e}. 2. Tokių vietų, kur CHNT vertimo pagrindinis tekstas skirtųsi nuo STB ir priartėtų prie lenkiškų originalų, yra palyginti nedaug. Lenkiško šaltinio įtaka pagrindiniame tekste ryškiausiai juntama renkantis leksinius semantinius atitikmenis: MT 14,6 CHNT Bet kad apiwaykfczynejo — apiwaykPczyneta buwo diena gimines — gimimo Heroda STB Maer als de dagh van Herodis geboorte gehouden wiert GDB GDy tedy obchodjono djien narod3enia Herodowego BrAB GDy tedy obchod3ono džien narod3zenia Herodowego V Die autem natalis Herodis G yeveotiowg 8¢ yevouévorg Tob "Hpodov CHNT apiwaykfczynejo yra lenkiško šaltinio kalkė, nuo V ir G skiriasi. Pagal STB yra patikslinta šio žodžio forma. Mr 5,42 CHNT Dok tamuy kurley prafo — meldsia (ka) nog tawec STB Geeft den genen die [yet] van u bidt GpB Temu co Cig prosi / daj BrAB Themu ktory čię prosi / day V Ouipetit a te, da ei G tė altobvtt oe 86g CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 123 MT 5,42 pagal lenkišką šaltinį parinkto žodžio reikšmė patikslinta atsižvelgiant į STB. Panašaus tipo taisymai yra MT 3,17; MT 17,5; MT 23,3; MK 2,19 ir kt. 3. Pagrindiniame tekste laisvai parinkti leksiniai semantiniai atitikmenys ir jų tai- symai atskleidžia vieną būdingą Chylinskio vertimo technikos ypatybę: versdamas autorius neretai rinkdavosi platesnės reikšmės žodžius, o redaguodamas juos tiksli- no pagal vertimo šaltinius. Šį Chylinskio vertimo bruožą labai gerai iliustruoja žo- džio kraštas, originaluose turinčio keletą skirtingų atitikmenų, keitimai: Mt 21,42 CHNT taleygi [tojoc gatwa krafto = kiertes STB dele is geworden tot een hooft des hoecks GbpB ten Sig [tat glowa wegieing BRAB ten [ię [tal glową v wegld V hic factus est in caput anguli G oūTos Eyevndy cic xegakiy yoviaz 1PT 2,7 CHNT [tojoc galwa kraBto — kapo = kampiniu STB is geworden tot een hooft des hoecks GDB šię [tal glowa wegiefng BRAB then 3/tal [ig pr3zednieyBym w węgfu V hic factus est in caput anguli G obTog Eyevnd elg xegahny yoviag Lk 16,24 CHNT kad pamirkitu kraftą — wirfu — galg pirpta [awo STB dat hy het uyterfte [ijns vingers in het water doope GDB aby omocžyt koniec pélca [wego w wod3ie BRAB aby omoc3yt koniec palca [wego w wodžie V ut intingat extremum digiti sui in aguam G tva Ban to dxpov Tol daxtTUAou adtol Hdxtog Mt 9,20 CuNT dalilitejo krafta = Squernas ruba jo STB raeckte den 300m [ijnes kleets aen GbpB dotknęta Si¢ podotkd Baty jego BRAB Dotknęta [ig krdiu odžienia iego V tetigit fimbriam vestimenti eius G ato Tob xpaonėdov Tob iuatiov adTob App 5,16 CHNT If aplink gulinciu = giwenaciu kraftu — Paliu STB uyt de omliggende /teden GDB 3 okoloc3nych mialt BraB ~~ -" V Vicinarum civitatum G TOV TĖDLĘ TOAEOYV App 27,12 CHNT Irkadkrafitac = portac nemandaguo buwo 3iemawot — 3iemaut STB Ende alfoo de haven ongelegen was om te overwinteren P LMAbbibliotekoje saugomi Brastos Biblijos egzemplioriai yra defektiniai, be titulinių puslapių, juose trūksta kai kurių lapų, ypač knygos pradžioje ir gale. Todėl kai kurių Brastos Biblijos pavyzdžių negalime pateikti. 124 | GINA KAVALIŪNAITĖ GDB A gdy nie bylo portu [polobnego ku jimowaniu BraB Y gdy3 niebylo portu [tufnego ku žimowaniu V Et cum aptus portus non esset ad hiemandum G aveudétou dė Tob Atpšvos inapyovTos POS TapayELuaGiav Vieną CHNT pagrindinio teksto žodį kraštas STB atliepia penki skirtingų reikšmių leksiniai vienetai: hoeck, uyterste, zoom, stadt ir haven. Lenkiškuose šaltiniuose bei V ir G atitinkamose vietose taip pat yra skirtingų reikšmių atitikmenys, kurių reikšmės adekvačiai atitinka STB pavartotų žodžių reikšmes ir yra siauresnės už Chylinskio vertimo kraštas reikšmę. Taisymai krafto = kiertes; kraBto — kapo = kampiniu; kratą — wirBu — gatą; krafta = Squernas; kraptu — Paliu; krafitac = portao ati- tinka visus galimus originalus ir sukonkretina laisvai iSversto pagrindinio teksto lek- sinio vieneto reikšmę. MT 21,42 ir 1Pr 2,7 CHNT taisytas vietas krafto = kiertes ir <krafito > kqpo> = kgmpiniu Brastos Biblijoje atitinka dvi skirtingos konstrukcijos v wegfa ir w weghu, šis skirtumas Chylinskio rankraštyje neatsispindi. Likusiuose šaltiniuose atitinkamos vietos sutampa su CHNT keitimais. Kituose pavyzdžiuose Chylinskio taisytas vietas originaluose atitinka labai artimų reikšmių žodžiai, tad negalima nustatyti, pagal kurį iš galimų šaltinių buvo redaguo- tas vertimas. Panašiai bendresnės reikšmės žodžiu verčiami, o redaguojant tikslinami žodžiai mo- teris, dangus bei kiti: App 6,1 CHNT moter...) — naplec ju buwo — budawo aptay[toc STB hare weduwen [...] verluymt wierden GDB byly 3aniedbywane [...] wdowy ich BraB byly gar{....} wdowy ich V eo guod neglegerentur [...] viduae eorum G napedewpoivto [...] year addy 1TiM 5,14 CHNT Noriu tada kad jaunoc moteric — (naplec) tekietu STB Ick wil dan dat de jonge [weduwen] houwelicken GDB Chcg tedy aby miodfe Bly 3d maj BrAB Chcę tedy aby miodfe Bly 3d maj V Volo ergo iuniores nubere G BovAouat o0dv vewtépag youelv MK 9,7 CHNT ballac teypag atajo iff dangauoc — debeliec STB ende eene [temme quam uyt de wolcke GDB a pr3ypedt glos 3 obloku BraB a pochodsit glos 3 obloku MK 9,6" V et venit vox de nube G xai EYEVETO QV] EX TNS VEQEATS 4 CHNT MK 9,7 Vulgatoje atitinka MK 9,6. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 125 Analogiškai kaip ankstesniuose pavyzdžiuose, pagrindiniame tekste pavartoti ben- dresnės reikšmės žodžiai moterys ir dangus redaguojant sukonkretinti ir pataisyti į našlės ir debesis. 1 TiM 5,14 taisymas moterio — (naflec) yra atsiradęs dėl STB įtakos, nes kituose galimuose šaltiniuose našlės neturi atitikmens. Kuo remiantis taisyta if8 dangauc — debeliec, sunku pasakyti, kadangi šaltinių atitikmenys sutampa. Tokio pobūdžio leksikos keitimų, kai originalo leksinių vienetų reikšmė verčiant apibendrinama, o redaguojant konkretizuojama pagal vertimo šaltinius, yra palyginti nemaža. Iš kitų leksikos taisymų minėtini sakyti ir kalbėti keitimai. Rankraščio gale yra įra- Sas, siejantis šiuos žodžius su STB atitikmenimis: „[egge [akau [prekie kalbu“ (417/ 221). Tai reiškia, kad STB /eggen nutarta versti sakyti, o [preken — kalbėti. Rankraščio taisymai nuosekliai neatspindi šio sprendimo: /eggen siejama su sakyti, ir /preken su kalbėti (kalbejo — palakie — geleght hadde IN 2,22; katbejo — gelproken IN 2,22; katbu = lakau — legge MT 18,19; katbekite — katbekit — flaki/ki/t — [egget MT 10,27; kalba — [ako — [eggen Rom 3,8); o vietomis nutolstama nuo rankraščio gale uzraSyto principo: katba = (lako) — [preekt 1KOR 14,2; katbejo — tare — [eyden APD 14,11; Kalbejo — Tare — [eyde MT 26,31. Pagrindiniame tekste Sie veiksmažodžiai neretai verčiami pagal minėtą principą: fakau — legge GAL 3,17; analogiškai MT 10,27; App 11,4; APD 5,36; GAL 5,16; katba — [preekt 1KOR 14,2 ir kt. Tačiau kartais STB /eggen bei /preken CHNT atitinka kitokie veiksmažodžiai: tare — [eyde APD 25,10; palakie — lakie — [prekende ApD 10,27; kalba- me — [eggen Rom 3,8; katbetumbime — dat wy leggen Rom 3.8; (katbedamo:) — [leggen- de] AprD 16,36. Remiantis šiuo nenuoseklumu pagrindiniame tekste ir taisymuose, galima daryti prielaidą, kad minėta pastaba rankraščio gale veikiausiai buvo užrašyta tada, kai vertimas jau buvo baigtas. Iš daugelio požymių (pabraukimų, pastabų su žyma N.B., iš neretai paliktų bent jau dviejų tos pačios vietos vertimo variantų ir kt.) matome, kad rankraštis nebuvo baigtas redaguoti. Nenuoseklūs taisymai rodo, kad vertėjas ilgai neapsisprendė, kaip išversti atskirus žodžius. (Be to, kai kurie taisymai gali būti vadinamosios momentinės korektūros, kurias tam tikra prasme galima pri- skirti pagrindiniam tekstui.) Galutinį sprendimą pasižymėjo teksto gale ir, reikia manyti, kad toliau redaguodamas arba perrašydamas tekstą ketino į šią pastabą atsižvelgti. IŠVADOS 1. VERTIMO IR REDAGAVIMO PROCESAS. Netolygus taisymų išsidėstymas tekste rodo, kad jau baigęs versti NT Chylinskis pagal tam tikrus kriterijus ėmėsi redaguoti savo vertimą (koregavo rašybos dalykus, trumpino daugiskaitos naudininko galūnes, taisė padalyvius ir kt.), bet tas darbas liko nebaigtas: nuosekliai peržiūrėta beveik visa Evangelija pagal Matą, gana atidžiai — pusė Apaštalų darbų, prabėgomis pataisinėtos ir kitos NT knygos. Rankraščio gale pažymėta, ką reikėtų vertime pakoreguoti, bet tekste atitinkamos vietos pataisytos nenuosekliai. Matyt, vertėjas ketino perrašyti arba bent dar kartą peržiūrėti rankraštį ir pataisyti jį pagal pasižymėtas pastabas. 126 | GINA KAVALIŪNAITĖ Kai kurių tipų keitimai yra nenuoseklūs: esama formų ar konstrukcijų, kurios vertimo pradžioje nuosekliai keičiamos kitomis, o vėliau nebetaisomos arba netgi atstatinėjamos (tai dauguma nuo vertimo nepriklausomų taisymų — padalyvių tai- symai, savybinio įvardžio savo keitimai į mano, tavo ir kt.). Dauguma tokių „atga- linių taisymų“ nuo vertimo šaltinių nepriklauso, jie rodo tam tikrą vertėjo neryž- tingumą ir nesugebėjimą apsispręsti, kurią formą ar kurią konstrukciją vartoti. Viena iš tokio neryžtingumo priežasčių galėtų būti tai, kad tuo metu, kai vertė ir redagavo NT, Chylinskis buvo jau daug metų išgyvenęs svetimoje aplinkoje“ ir neturėjo ryšio su gyvąja lietuvių kalba, todėl nenuostabu, kad jautėsi netikras dėl savo vartojamų lietuviškų žodžių ir konstrukcijų. Be to, vertime ir taisymuose juntama įtampa iš dalies galėjo būti sąlygota ir kritiško Lietuvos reformatų atsiliepimo apie jo verti- mą bei nuolatinių konfliktų su Lietuvos kalvinistų delegatu Anglijoje Janu Krzy- sztofu Krainskiu. Tai, kad dalis originalų leksinių vienetų išversta platesnės reikšmės atitikmenimis, o redaguojant patikslinti ir sukonkretinti, leidžia manyti, kad versdamas NT Chy- linskis skubėjo. 2. PAGRINDINIO SLUOKSNIO ŠALTINIAI. Tai, kad pagrindinis sluoksnis buvo išverstas iš STB, papildomai (prie to, kas jau buvo anksčiau nustatyta) rodo vertimo ypatybės, kurias galima paaiškinti tik olandų kalbos struktūra (antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos nediferencijavimas indikatyve bei imperatyve, ypač dažnas padalyvių var- tojimas etc.) Pagrindinio sluoksnio sutapimai su lenkiškais originalais yra dažniausiai leksiniai. Sprendžiant apie lenkiško šaltinio įtaką Chylinskio vertimui, leksinių kalbos vienetų sutapimų reikšmė sąlygiškai mažesnė negu sintaksinių, kadangi juose gali papras- čiausiai atsispindėti lenkiškai gerai (galbūt net geriau nei lietuviškai?) mokančio ver- tėjo lenkiška leksika. Todėl leksikos sutapimai dar nėra pakankamas įrodymas, kad verčiant buvo naudojamasi lenkišku šaltiniu. Lenkiško originalo įtaka ryškiau atsi- spindi ten, kur pagrindinio sluoksnio postpoziciniai vietininkai sutampa su lenkiš- kais šaltiniais ir skiriasi nuo STB. Sakinio pradžioje Chylinskio vartojami jungtukai nuosekliai neatitinka nė vieno iš galimų vertimo šaltinių. Jungtukų nesutapimas skirtinguose šaltiniuose galėjo pa- skatinti vertėją dažnai juos kaitalioti. Be to, ir — o bei 0 — ir tipų keitimams galėjo turėti įtakos vertėjo gerai mokama lenkų kalba (nebūtinai konkretus lenkiškas šalti- nis). 3. REDAGAVIMO ŠALTINIAI. Redaguojant rankraštį lenkiškas originalas padėjo Chy- linskiui taisyklingai interpretuoti STB formaliai nepakankamai diferencijuotas (da- lyviai) ir dviprasmiškas formas (antrojo asmens indikatyvas ir imperatyvas). Greti- nimas rodo, kad tais atvejais taisyta pagal lenkišką šaltinį. Redaguodamas vertimą Chylinskis daugiausia rėmėsi STB. Originalo leksinių vie- netų bendresnės reikšmės atitikmenys redaguojant neretai tikslinti ir konkretinti at- 5 Nuo 1654 m. Chylinskis — Franekerio Akademijos teologijos studentas (Album Studiosorum 1968: 162). Iš rankraštyje esančių prierašų žinome, kad NT versti jis pradėjo 1657 m. spalio 22, ir turime pagrindo manyti, kad 1661 metų pabaigoje dar daugiau ar mažiau taisė savo rankraštį. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI [127 sižvelgiant į šaltinius. Dauguma taisymų sutampa su visais vertimo šaltiniais, bet kai kuriais atvejais matyti, kad taisyta remiantis STB. Apie STB reikšmingumą redaguo- jant vertimą liudija rankraščio gale esantys olandiški įrašai su lietuviškais atitikme- nimis bei nuorodomis į konkrečias NT vietas bei įrašai, atspindintys vertėjo pastan- gas konkrečias vertimo vietas susieti su olandišku tekstu („Tegge [akau [prekie kalbu“ 417/221). Nėra įrašų, kurie rodytų panašią lenkiško šaltinio svarbą. Lietuvių kalbai įprasta refleksyvine reikšme pavartotą savybinį įvardį savo Chylinskis keitė į mano, tavo, jo. Keisti į mano, tavo galėjo skatinti ir lenkiški originalai, bet savo — jo tipo keitimai galėjo atsirasti tiktai dėl olandiško originalo įtakos. 4. RANKRAŠČIO PRADŽIOJE IR GALE ESANČIŲ ĮRAŠŲ VAIDMUO. Šie įrašai dar kartą patvirtina, kad Chylinskis vertė iš STB ir kad ši Biblija jam buvo svarbiausias auto- ritetas. Įrašų, kuriuose atsispindėtų Vulgatos tekstas, nėra. Lotynų kalba čia varto- jama kaip metakalba. Ne visada paprasta atskirti, kada lenkiški įrašai atspindi ver- timo ar redagavimo šaltinį, o kada lenkų kalba vartojama kaip metakalba. Įrašų, kuriuos būtų galima neabejotinai sieti su lenkišku vertimo ar redagavimo šaltiniu, praktiškai nėra. Įrašas „N.T. ex verlione et editione Breflten[i editum in 4° A* 1593. Vilnae.“ dar nebūtinai reiškia, kad versdamas Chylinskis naudojosi būtent Brastos Biblija. Visai tikėtina, kad vertėjas pasižymėjo, jog be jam prieinamų ar gerai žinomų lenkiškų Bib- lijos vertimų egzistuoja dar ir toks. Statenbijbel, kurios svarba Chylinskio vertimui neabejotina, rankraštyje irgi niekur tiesiogiai neįvardyta. SUTARTINIAI ŽENKLAI [...J- kupiūra zmog[us] — atstatyta abreviatūra — —keista į = —sinonimas {...} —nejskaitoma Z išbraukta — išbraukta —taisytos žodžių sekos pradžia SUTRUMPINIMAI BRAB — Biblia swigta, Tho iest, Ksiggi Starego y Nowego Zakonu, wtašnie z Zydowskiego, Greckiego, y Lūčinskiego, nowo nd Polski igzyk z pilnosciq y wiernie wylojone, [Brzešč], 1563. CHNT -transliteruotas Chylinskio NT vertimo leidimas: Kudzinowski, Otrebski 1958. G - graikiškas Naujasis Testamentas. Cituojama iš: NESTLE-ALAND, Novum Testamentum Graece. Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1995. GDB - Biblia swigta, Tho iest, Ksiggi Starego y Nowego Przymierza z Zydowskiego y Greckiego Języka nd Polski pilnie i wiernie przethumdczone |... ], | Dantzig], 1632. STB - Biblia, Dat Is De gantlche H. Schrifture, vervattende alle de Canonijcke Boecken des Ouden en des Nieuwen Testaments. Door laft der Hoogh-Mog: Heren Staten Generael van de Vereenighde Nederlanden |...) Uyt de Oorfpronkelijcke talen in onfe Nederladt(che tale getrouwelijck over-gelet [...] ende Door gemeene ordre der Nederland/lche Kercken verbetert van Druckfauten en Misltellingen die in den Eersten Druck gevonden worden. T' Amsteldam, Gedruckt bij de Weduwe wijlen Paulus Aert[z van Ravelteijn [...] Anno 1657. V —Vulgata. Cituojama iš: NESTLE-ALAND, Novum Testamentum Graece et Latine, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1994. 128 | GINA KAVALIŪNAITĖ LITERATŪRA Album Studiosorum 1968: Album Studiosorum Academiae Franekerensis (1585—1811, 1816-1844) Naamlijst der studenten 1, Franeker. AMBRAZAS, V. 1962: Absoliutinis naudininkas XVI-XVII a. lietuvių kalbos paminkluose. Lietuvių kalboty- ros klausimai 5, 3—146. BRruUIN, C.C. de 1993: De Statenbijbel en zijn voorgangers. Nederlandse bijbelvertalingen vanaf de Reformatie tot 1673. Bewerkt door dr. EG.M. Broeyer, Haarlem: Nederlands Bijbelgenootschap, Brussel: Belgisch Bijbelgenootschap. HEINSIUS, J. 1977: De taal van den Statenbijbel. De Statenvertaling 1637-1937, Amsterdam: Ton Bolland, 145-180. KAVALIONAITE, G. 1997: Istoriografinis Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo kontekstas ir vertimo šaltinio problema. Lituanistica 3 (31), 74—84. KLEMENSIEWICZ, Z., LEHR-SPLAWINSKI, T., URBANCZYK, S. 1955: Gramatyka historyczna języka polskiego, Warszawa: Panstwowe wydawnictwo naukowe. KORNE, de A., RINKEL, T. 1987: Cursus zestiende- en zeventiende-eeuws Nederlands, Groningen: Wolters- Noordhoff. KUDZINOWSKI, Cz. 1964: Biblia litewska Chylinskiego. Nowy Testament. 3, Indeks, Poznan: Panstwowe Wydawnictwo Naukowe. KUDZINOWSKI, Cz. 1984: Biblia litewska Chylinskiego. Nowy Testament. 1, Fotokopie, Poznan: Wydawnic- two Naukowe UAM. KUDZINOWSKI, Cz., OTREBSKI, J. 1958: Biblia litewska Chyliriskiego. Nowy Testament. 2, Tekst, Poznan: Zaktad Narodowy im. Ossoliriskich. LUKSAITE, I. 1971: Lietuviškos S.B. Chilinskio biblijos spausdinimo aplinkybės. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 1(35), 87—109. SCHLERATH, B. 2000: Chylinskis Ubersetzung des Neuen Testaments: Ūberlegungen zu seiner Vorlage. Range, J.-D, Hrsg., Aspekte baltischer Forschung, Essen: Verlag Die Blaue Eule, 279-290. TooRrN, M. C. van den, PIINENBURG, W. J. J., LEUVENSTENN, J. A. van, HORST, J. M. van der, eds. 1997: Geschiedenis van de Nederlandse taal, Amsterdam: Amsterdam University Press. ZAWADZKA, I., KOLBUSZEWSKI, St. E. 1959: Podstawa przektadu ,,Biblii“ Chylinskiego. Sprawozdanie PTPN za II potr., 3, 158-159. Gina Kavaliūnaitė Gauta 2001 02 17 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]