Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 105–128 Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai GINA KAVALIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with the corrections and glosses in Chylinskis’ manuscript translation of the New Testament. The different types of corrections and their possible causes are discussed, and an attempt is made to reconstruct, in its main lines, the process of translating and editing, and to establish the principles guiding the translator and the role played by the source texts. The analysis confirms that the principal source of the translation was the Dutch Statenbijbel. The Polish versions were of lesser importance as sources for the translation, but served as aids in the process of editing. The translator’s glosses prove that the Statenbijbel was his principal authority. Rather than betraying any direct influence of the Latin and Polish versions, they merely reflect the role of Latin and Polish as metalanguages used in clarifying the meaning of Dutch or Lithuanian words. ĮVADAS Samuelio Boguslavo Chylinskio verstai Biblijai kalbos istorijos ir istoriografijos darbuose skiriama nemažai dėmesio. Mokslininkų susidomėjimą skatino nepaprastas rankraščio likimas, kita vertus, 1958 metais Janui Otrębskiui ir Czesławui Kudzinowskiui Poznanėje išleidus transliteruotą rankraščio tekstą (Otrębski, Kudzinowski 1958), o 1964 m. pasirodžius Kudzinowskio sudarytam NT indeksui (Kudzinowski 1964) ir 1984 m. – faksimiliniam leidimui (Kudzinowski 1984), šis reikšmingas XVII amžiaus lietuvių kalbos paminklas tapo lengvai prieinamas1. Chylinskio kalbos pavyzdžiais savo darbuose remiasi daugelis lituanistų bei baltistų. Tačiau šio teksto genezė ir kalbos santykis su vertimo šaltinių kalba nuosekliai dar nėra tyrinėtas. Teksto genezei bei filologiniam ir kalbiniam NT tyrimui svarbi ne vien tik paskutinė redakcija, bet visi teksto variantai. Juo labiau, kad vertimą Chylinskis nemažai taisė, daugiausia Evangelijų pirmuosius skyrius, ypač Evangelijos pagal Matą pirmąją pusę (iki 13 skyriaus) ir Apaštalų darbų pradžią. Rankraščio korektūras galima suskirstyti į tokias grupes: 1) pagrindinio teksto taisymai: a) rašybos, morfologijos ir sintaksės taisymai; b) atskirų vienetų keitimai kitais; 1 Chylinskio NT rankraštis saugomas Londone, Britų muziejaus bibliotekoje (signatūra: MS 41301). Jį sudaro 225 lapai: NT vertimas prasideda penktajame (antraštinis puslapis) ir baigiasi 217v lape. 106 | GINA KAVALIŪNAITĖ c) pateikti sinonimai; d) žodžių tvarkos keitimai; e) išbraukimai (kai kurie išbraukti žodžiai neretai būna pakartoti kitoje vietoje pagrindiniame tekste arba įterpti, todėl išbraukimai tokiais atvejais interpretuojami kaip žodžių tvarkos keitimai); f) pabraukimai; 2) įrašai paraštėse: a) pažymos NB; b) pabrauktų kalbos vienetų sinonimai; c) išbrauktų kalbos vienetų keitimai; 3) įrašai rankraščio gale. Rankraštis nebuvo suredaguotas iki galo ir parengtas spaudai – daugelyje vietų tai, kas taisyta, neišbraukta, o kai kur palikti du ar daugiau variantų. Sprendžiant iš rašalo spalvos, tekstas taisytas ne vienu metu: kai kas (nors nedaug) koreguota iš karto, tačiau dauguma taisymų yra vėlesnės korektūros, parašytos ryškesniu, o NT pabaigoje – atvirkščiai, blankiu, tarytum praskiestu, rašalu. Vieni taisymai ar keitimai užrašyti viršuje, kiti – eilutės apačioje, treti – paraštėse. Straipsnyje į taisymų vietą neatsižvelgiama, žiūrima tik, kas į ką taisyta, keista, kokiems kalbos vienetams pateikta sinonimų. Daugeliu atvejų taisymai atspindi vertimo istoriją ir įvairius Chylinskio vertimo technikos aspektus. Pagal juos galima spręsti apie vertėjo naudotų šaltinių santykį: kuris šaltinis buvo svarbiausias, kuris verčiant tekstą buvo naudojamas kaip papildomas, į kuriuos šaltinius buvo atsižvelgiama redaguojant. Būtent tai, kad taisymai yra vertimo genezės atspindys, atskirą jų tyrimą daro reikšmingą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti taisymų tipus ir jų galimą motyvaciją, bendrais bruožais atkurti redagavimo procesą ir įvertinti, ką taisymai mums sako apie vertimo genezę, vertimo principus ir šaltinius. CHYLINSKIO NT VERTIMO ŠALTINIAI OLANDIŠKAS ŠALTINIS. Jau anksčiau nustatyta (žr. Zawadzka, Kolbuszewski 1959: 158–159; Kavaliūnaitė 1997: 74–84; Schlerath 2000: 279–290), kad pagrindinis arba vienas iš pagrindinių Chylinskio NT vertimo šaltinių neabejotinai buvo olandiška Statenbijbel (toliau – StB). Tai liudija ne tik morfologinės, sintaksinės bei leksinės semantinės vertimo ypatybės, bet ir išoriniai teksto požymiai: 1. Žodžius, kuriuos verčiant iš graikų į olandų kalbą reikėjo pridėti dėl kalbų struktūrų skirtumo, pagal visuotinę reformantų tradiciją StB vertėjai rašė skliaustuose. Chylinskio vertime tiksliai perteikti šie Statenbijbel skliaustuose parašyti žodžiai: APD 7,9 ChNT pardawē Jozefa (idand butu nugabenta) Egyptan StB verkochten Jofeph, [om] na Egypten [gebracht te worden:] 2. Akivaizdi StB įtaka teksto struktūrai: kiekvienos StB knygos gale yra užsklandos, kurias Chylinskis išvertė labai tiksliai, pvz.: CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 107 ChNT　 Galas. E.S. pagal (aprašymą) JONA. StB　 Het eynde des Heyligen Euangeliums, na [de beschrijvinge] JOANNIS. Kituose galimuose Chylinskio vertimo šaltiniuose tokių pabaigą žyminčių sakinių nėra. 3. Į StB orientuoja ir olandiški įrašai pačiame vertime bei rankraščio gale. LENKIŠKI ŠALTINIAI. Analizuojant ChNT matyti, kad verčiant kaip papildomu šaltiniu daug kur naudotasi lenkišku tekstu. Tai patvirtina įrašas NT rankraščio gale: „N.T. ex versione et editione Brestensi editum in 4° A⁰ 1593. Vilnae.“ 422/224². Nors šis įrašas orientuoja į Brastos Bibliją (toliau – BraB), istoriografijoje, daugiausia dėl vidinių vertimo požymių, vieningai laikomasi nuomonės, kad tas lenkiškas šaltinis – Gdansko Biblija (toliau – GdB) (Kavaliaūnaitė 1997: 74–84 su literatūra). Tai iliustruoja šios vertimo vietos: Lk 1,56　 ChNT　 Ó Marya pafliko ieyp StB　 Ende Maria bleef by haer GdB　 Y została z nią Marya Lk 1,52³　 BraB　 A tak z nią niebkała Marya Ef 4,8　 ChNT　 kad užžegie <and aukštybėo → aukštyben> StB　 Als hy opgevaren is in de hooghte GdB　 Wstąpiwßy na wysokość BraB　 Gdy wstąpił na górę Tačiau šie skirtumai dar nereiškia, kad Chylinskis versdamas nesinaudojo BraB, kadangi tokiose vietose ChNT dažniausiai sutampa ne tik su GdB, bet ir su StB. Juo labiau negalima šios galimybės atmesti, kad esama vietų, kur ChNT priartėja prie BraB ir nutolsta nuo GdB: Hbr 9,6　 ChNT　 O tie dayktey teyp budami pagatawiti GdB　 A to gdy tak przygotowano BraB　 Gdy tedy ty rzeczy tak postanowiono Dėl minėtų aplinkybių ChNT lygintas su abiem Biblijos vertimais. LOTYNIŠKAS ŠALTINIS. Įtikinamų argumentų, kad galėjo būti remtasi Vulgata (toliau – V), nerasta. Atvirkščiai, lyginant tekstą randama nesutapimų su V: Mt 6,13 Vulgatoje malda „Tėve mūsų“ neturi Doksologijos, o Chylinskio vertime ji yra; Mk 1,43 ChNT Ir <liepe jam toyc eyl → atprowijo ghi toyc> nog saweg, V statim eiecit illum; vietomis nesutampa ChNT ir V Biblijos versetų numeracija. Bernfriedas Schlerathas (2000: 279–289) yra atkreipęs dėmesį į dvi pastabas rankraščio gale. 411/218 2　Pirmasis skaičius rodo puslapį transliteruotame rankraščio leidime (Kudzinowski, Otrębski 1958), antrasis – Chylinskio NT rankraštyje. 3　ChNT Lk 1,56 atitinka BraB Lk 1,52. 108 | GINA KAVALIŪNAITĖ puslapyje yra nuoroda į Jn 5,13 Biblijos eilutę. Čia atitinkama StB vieta išversta į lietuvių kalbą, o greta pateiktas ir lotyniškas variantas: „Joh. 5.13. hebbeik u ghechrewen ralzau jumuc. Ergo qdo eft tot u. ad voc. jumup.“ Vulgatoje šioje vietoje yra Haec scripsi vobis. Vadinasi, įrašas ad vos padarytas neatsižvelgiant į Vulgatą. 411/218 puslapyje greta įrašo hebrajų kalba pateiktas jo vertimas į lietuvių bei lotynų kalbas. Akivaizdu, kad šiuo atveju į Vulgatą nebuvo žiūrėta – Chylinskis užrašė dalyvį sedens, o Vulgatoje toje vietoje yra konstrukcija qui sedet. Vis dėlto nekyla abejonių, kad Vulgatos tekstas Chylinskiui, kaip anu laikų mokytam žmogui, buvo gerai žinomas, ir reikia atsižvelgti į galimybę, kad daugelį jos fragmentų vertėjas greičiausiai mokėjo mintinai, todėl ji galėjo turėti įtakos vertimui. Dėl šios priežasties visos straipsnyje cituojamos vietos bus lyginamos ir su Vulgata. GRAIKIŠKAS ŠALTINIS. Naudojimąsi arba nesinaudojimą graikišku NT (toliau – G) įrodyti labai sunku: pagrindinis Chylinskio Biblijos vertimo šaltinis – Statenbijbel – yra toks artimas originalų kalboms, kad kai kurie StB NT tyrėjai jo kalbos struktūrą netgi vadina labiau graikiška negu olandiška (Bruin 1993: 273–274). Rasti tokių vietų, kurios nutoltų nuo StB bei kitų galimų ChNT vertimo šaltinių ir sutaptų vien su G, labai sunku. Tais retais atvejais, kai StB nutolsta nuo G, Chylinskis seka StB, o ne G, plg.: Mk 9,7 ChNT bahag teypag atajo iþ dangau → debeliec StB ende eene ſtemme quam uyt de wolcke GDB á prżybedł głos z obłoku BrAB á pochodził głos z obłoku Mk 9,6⁴ V et venit vox de nube G καὶ ἐγένετο φωνὴ ἐκ τῆς νεφέλης G leksinį vienetą ἐγένετο StB paprastai atitinka geschieden, o ChNT jis dažniausiai verčiamas stotis ir neretai taisomas į nusiduoti. Mk 9,7 StB ἐγένετο išverstas quamen, Chylinskis šiuo atveju seka StB, o ne G. Be to, ChNT rankraštyje nieko nėra įrašyta graikiškai, nors olandiškų, lenkiškų bei lotyniškų įrašų yra nemažai. Argumentas už naudojimąsi graikišku šaltiniu galėtų būti paties Chylinskio tvirtinimas, kad jis mokėjęs „rytų kalbas“ (vadinasi, ir graikų kalbą) ir kad tai esanti vertimo kokybės garantija (Lukšaitė 1971: 93). Tačiau nežinia, kiek šiuo atveju galima tikėti vertėjo pareiškimu. Vis dėlto, toliau straipsnyje dėl tų pačių priežasčių kaip ir lotyniški bus pateikiami ir graikiški cituojamų vietų pavyzdžiai. ĮRAŠAI RANKRAŠČIO PRADŽIOJE IR GALE BEI JŲ REIKŠMĖ VERTIMO TYRIMUI Pirmuosiuose ir paskutiniuose puslapiuose yra įrašų lietuvių, lotynų, lenkų, olandų ir hebrajų kalbomis. Jie rašyti ne vienu metu, nelabai tvarkingai. Dalis jų – Bibl- 4 ChNT Mk 9,7 versetą Vulgatoje atitinka Mk 9,6. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 109 jos citatos, tačiau tarp jų yra ir lotyniškas nežinomo asmens rašytas neadresuotas raštas, raginantis paremti Chylinskio pastangas versti Bibliją į lietuvių kalbą (3/2v), išlaidų Biblijai spausdinti sąrašas, parašytas lenkiškai (413/219), yra įrašų, atspindinčių Chylinskio asmeninio gyvenimo įvykius, pvz.: „Błogosław Panie w małżeńskim stanie“ (424/225)⁵, „Pan Bog nadzieję moją“ (424 /225). Kai kurie iš minėtųjų įrašų orientuoja į Senojo, o ne į Naujojo Testamento tekstą: „Ecl. 5. v 13. moejelich belficheyt bingi rupetis“ (416/220v). Rankraščio pradžioje vertėjo ranka nurodyta, kada buvo pradėtas vertimas: „translacie zaczęłem w imieniu Panfkim d. 22 8bris 1657. w Oxforcie ftylo veteri“ (3/2v). Vienas kitas įrašas padeda išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Chylinskis taisė NT vertimą, iš jų galima šią tą spręsti apie vertimo genezę: „NB. loco stojos ubique ponendum nusidawę hoc enim est Lithuanicum“ 423/224v („NB. stojos visur pataisyti į nusidavė, nes taip yra lietuviškai“); „faska. matone. N.B. ponendum ubique“ 423/224v („taška. matone. N.B. dėti visur“); „ta fostą non tas Softas NB 424/225“ („ta sostą, ne tas sostas“); „Cephas per K an per C“ 423/224v („Cephas su K ar su C“); „Pokutuje. gaylos už griekus. NB. ubique emendandum {...} Pakutawokite“ 424/225 („pokutuje gaylos už griekus. NB. visur reikia pataisyti {...} Pakutawokite“); „ubi est sulimilet. pone paligaylet. hoc n’est Lithuanicum.“ 424/225 („ten kur yra sulimilet, dėk paligaylet: taip nėra lietuviškai“); „mielaßbyrdingas. pone sulimilstąs. NB“. 424 /225 („mielaßbyrdingas. dėk sulimilstąs. NB“). Kaip matome, šie įrašai bent iš dalies yra nurodymai, kaip taisyti tekstą (plg. emendandum „taisytina“). Su postpozicinių vietininkų vartojimu ir taisymais susiję įrašai yra reikšmingi tiriant originalų prielinksnių konstrukcijų įtaką postpozicinių vietininkų vartojimui pagrindiniame tekste ir taisymuose: „jump. ad eos jop. ad eum“ 411/218; „Joh.5.13. hebbeik u geschaffen rafzau jumuo. Ergo qdo est tot u. ad voo. jusump“ 411/218 („taigi tuomet, kai yra tot u, ad vos, [reikia išversti jusump]“); „muspi w nas. musimp u nas“ 424/225. Atskirai svarstytinas klausimas, ką iš įrašų galima spręsti apie taisymų modelius 5 Vadinasi, vertimą Chylinskis redagavo ir po savo vedybų. Chylinskis vedė išėjusio iš Lietuvos Jono Andriaus Jurskio (Johannes Andreae Jurſki) dukterį. Vedybos įvyko Karaliaučiuje, Chylinskiui grįžtant po apsilankymo Lietuvoje, kur jis 1661 metų rugpjūčio 20–24 dienomis dalyvavo Lietuvos reformatų suvažiavime Kėdainiuose. Būtent šiame suvažiavime buvo pavesta Teodorui Skrodskiui ir Jonui Božimovskiui patikrinti Chylinskio vertimą ir prasidėjo vieši Chylinskio nesutarimai su kai kuriais Lietuvos reformatais (Lukšaitė 1971: 92–99). 110 | GINA KAVALIŪNAITĖ bei apie atskirų šaltinių svarbą redaguojant rankraštį. Pastangas nuosekliai sieti ati- tinkamas vietas su olandišku šaltiniu liudija tokios pastabos6. „Segge (akau Sprekie kalbu“ 417/221; „hier aer7, to. hier in tame“ 415/220 ([ol.] hier aen [išversti] to, [ol.] hier in [išversti] tame); *, „werkiert. Act. 2. 41. nelabag“ 411/218; *, „Luc. 9. v. 45 verfton. ifzmanit. begrepen suprast. potius inverfo ordine ut ex loco patet Luc. 10. v. 21.“ 411/218 („veikiau atvirkščiai, kaip matyti iš Luc 10.v. 21“); *, „Gal. 6.v. 8. wertragen tingiet. veſlappen nuſtot NB“ 411/218; „barhertigh. Rom. 9.16. fuſimiſtſag“ 423/224v; „met innerlijcke ontferminghe beweeght zynde. Luc. 10.33. paſigaylėję“ 423/224v. Nėra abejonės, kad olandiškai užrašyti žodžiai atitinka olandiško šaltinio žodžius, su kuriais Chylinskis stengėsi susieti pastovius lietuviškus atitikmenis. Jie patvirtina StB autoritetą ir tai, kad Chylinskis iš jos vertė. Visai kitoks yra lotyniškų žodžių statusas. Lotynų kalba vartojama kaip metakalba: „kirst piewa. ružytis pandiculari ružaus. pandiculor“ 423/224v; „derme. concordia“ 423/224v. Tai juo labiau patvirtina atvejai, kai įrašuose greta konkrečiose vietose numatomų vartoti leksinių vienetų yra pateikta lotyniškų atitikmenų, kurie skiriasi nuo atitinkamų Vulgatos vietų. Vadinasi, lotyniškos pastabos Chylinskio nebuvo siejamos su Vulgata: *, „Joh.5.13. hebbeik u gefchrewen rafzau jumuo. Ergo qdo eſt tot u. ad voo. juſump“ 411/218 („taigi tuomet, kai yra tot u, ad vos, [reikia išversti] jusump“); *, „ſedens. participium prov. 20 v. 8“ 411/218. Lenkiškų įrašų, siejamų su lietuviškais atitikmenimis, negalima interpretuoti vienaprasmiškai: lenkų kalba taip pat gali būti vertinama kaip metakalba. Ten, kur įrašuose lietuviški žodžiai pateikti su lenkiškais atitikmenimis, nėra nuorodų į konkrečias NT vietas. Todėl labiausiai tikėtina, kad versdamas iš olandų kalbos Chylinskis pirmiausia sugalvodavo lenkišką variantą, o po to jį transformuodavo į lietuvišką: „styrbarkey. deſki zrobione na kȢtałt drabini.“ 420/222v („styrbarkey. lentos, sudėtos į kopėčias“); „grȝmot gaudimay. zabawimai tyſkania ſię“ 423/224v. 6 Apie žvaigždute pažymėtus įrašus yra rašęs Bernfriedas Schlerathas (2000: 279–290). 7 Rankraštyje šioje vietoje parašyta hier aen. Leidėjai suklydo sifruodami olandišką žodį. CHYLINKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 111 Net ir ten, kur greta lenkiško įrašo su lietuvišku atitikmeniu yra nuoroda į NT tekstą, yra cituojamas ne lenkiškas šaltinis, o lietuviškas paties Chylinskio vertimas: „kryfłe. zbło NB emendens [sic!] ut eft Luc. 6 41.“ 423/224v („kryfłe. zbło NB taisant kaip yra Lk 6,41“). PARENGIAMIEJI DARBAI Prieš pradedant šį tyrimą buvo atlikti parengiamieji darbai. Visų pirma buvo sudaryti Chylinskio NT ir pagrindinių vertimo šaltinių kompiuteriniai variantai. Lietuviškojo varianto pagrindu imtas Otębskio ir Kudzinowskio išleistas transliteruotas rankraščio tekstas. Jis buvo nuskanuotas8, o teksto keitimai lyginant su rankraščio fotokopija9 aprašyti specialia žymenų sistema taip, kad būtų galima naudotis kompiuterine programa „Quest Edition“10. Gdansko Biblijos ir Statenbijbel NT tekstai buvo surinkti kompiuteriu11. Naudojantis kompiuterine programa „Quest Edition“ redaguotos teksto vietos buvo išrinktos, sugrupuotos ir sugretintos su kitų kalbų NT tekstais. TAISYMŲ TIPOLOGIJA Iš viso NT rankraštyje yra 5708 taisymai, iš jų 1493 – žodžių tvarkos keitimai. Išsiskiria du pagrindiniai taisymų tipai: 1) taisymai, kuriems šaltinių įtakos negalima įrodyti arba tokia įtaka atrodo neįtikima ir 2) taisymai, kuriems vertimo šaltiniai galėjo turėti įtakos. Abiejose grupėse yra ir morfologinių, ir leksikos, ir sintaksės keitimų. Neretai tarp kurių nors formų, ypač tarp tokių, kurių dvigubos lytys buvo vartojamos to meto kalboje, esama keitimų į „abi puses“. Pavyzdžiui, dažnai trumpinama daugiskaitos naudininko galūnė, bet pasitaiko ir atvejų, kai trumpa galūnė pailginama. Tą patį galima pasakyti ir apie daugumą kitų tipų taisymų. Nuo originalų nepriklausomi teksto taisymai – tai rašybos (kartais <ą>, <ę> keičiama į <an>, <en>; išbraukiamas minkštumo ženklas ir kt.), morfologijos (kartais keičiamos daiktavardžių linksnių formos; trumpinama archajinė vardžodžių daugis- 8 Skanavimo programą „Recognita Select 2.0“ Chylinskio NT pritaikė Audronė Stanislovaitienė. Tekstą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lėšomis pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“ skanavo Lietuvių kalbos instituto Leidybos grupės darbuotojos Edita Bagaslaukaitė, Neda Marcinkienė ir Danguolė Pukienė, korektūras perskaitė Jolanta Pakalknyskytė. 9 Kudzinowski (1984). Deja, fotokopija yra labai prastos kokybės ir ja ne visada galima pasikliauti. 10 Hebrajiškiems Senojo Testamento tekstams tirti skirtą kompiuterinę programą „Quest Edition“ pagal autorės siūlymus Chylinskio rankraščiui pritaikė Greifswaldo universiteto Teologijos fakulteto mokslinis bendradarbis dr. Wolfas Dieteris Syringas. 11 GbB NT tekstą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lėšomis pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“ surinko Živilė Matijošienė, korektūras perskaitė Birutė Mikalonienė. StB NT kompiuterinį variantą parengė šio straipsnio autorė, korektūras skaityti padėjo Marija Senkuvienė. 112 | GINA KAVALIŪNAITĖ kaitos naudininko galūnė -mus; ilgosios įvardžių formos su -jen keičiamos paprastosiomis; keičiama kai kurių žodžių, dabartinėje kalboje turinčių tik vyriškosios giminės formas, giminė; trumpinamos veiksmažodžių daugiskaitos pirmo ir antro asmens formų galūnės; išbraukiamas tariamosios nuosakos formantas -b- ir kt.), sintaksės (taisomi kai kurie linksniai ir linksniai su prielinksniais; kartais keičiama enklitiniu įvardžiu m(i), t(i) ir sangrąžinio įvardžio s(i) vieta; antrą kartą tame pačiame žodyje pavartotas sangrąžinis įvardis s(i) kartais išbraukiamas, įterpiamas, išbraukiama arba pakeičiama į ar postpozicinė klausiamoji dalelytė -gu; į antrą vietą nukeliamas nekirčiuotas savarankiškos reikšmės neturintis žodis etc.) ir leksikos (prazutieo → prapultieo; βykβtoleyο ⇒ godulingejo; βwitplojα → wamzdzioja; tykiejomeə → dukle=lj/omeə ir kt.) taisymai. Jie atspindi vidines lietuvių kalbos ypatybes ir nėra susiję su reikšmės skirtumais, dėl to kitų kalbų įtaka a priori atrodo neįtikima. Todėl šiame straipsnyje jie nebus detaliau nagrinėjami. Vertimo šaltinių įtakos masto nustatymas kai kurių tipų taisymams (šalutinių sakinių keitimas dalyvinėmis arba daiktavardinėmis konstrukcijomis ir atvirkščiai, dauguma postpozicinių vietininkų taisymų, žodžių tvarkos keitimai ir kt.) reikalauja specialios analizės. Vieno straipsnio apimtis neleidžia aptarti tiek duomenų, todėl šiame straipsnyje nagrinėjamos tiktai ryškiausios, neabejotinai vertimo šaltinių sąlygotos taisymų grupės. ORIGINALŲ SĄLYGOTI KEITIMAI VEIKSMAŽODŽIŲ ANTROJO ASMENS VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS FORMŲ TAISYMAI TIESIOGINĖJE IR TARIAMOJOJE NUOSAKOSE. ChNT pagrindiniame sluoksnyje vartojama veiksmažodžių antrojo asmens vienaskaita dažnai taisoma į daugiskaitą, ir priešingai – daugiskaita taisoma į vienaskaitą. Toks maišymas Chylinskio vertime galėjo atsirasti dėl to, kad XVII amžiaus olandų kalboje senas antrojo asmens vienaskaitos įvardis du buvo vartojamas jau labai retai (Korne, Rinkel 1987: 37), o StB iš viso nevartojamas. Jo vietą užėmė senas antrojo asmens daugiskaitos įvardis ghy, jau nuo viduramžių vartotas kaip mandagumo forma, kuri vėliau apibendrinta ir vienaskaitai (Toorn et al. 1997: 309–311). Taip sutapo veiksmažodžio antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos lytys. Iš tiesų, Chylinskio vertime kaitaliojamos veiksmažodžių antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formos (12x), plg.: Mt 6,16 ChNT Kad teypag pasnikaughi → pasnikaujate StB Ende wanneer ghy valt GDb A Gdy pośćicie BrAB A Gdy pośćicie V Cum autem ieiunatis G ὅταν δὲ νηστεύητε Panašiai pakeista Mt 6,1; Mt 6,7; Mt 6,16; Mk 6,10; Lk 8,5; Lk 23,40; Rom 4,7; ApD 16,36; ApR 18,4 ir kt. Tokiose vietose taisymai paprastai sutampa su visais galimais vertimo šaltiniais, todėl negalime nustatyti, pagal ką buvo pataisytos klaidos. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 113 Šis formų maišymas yra svarbus argumentas, liudijantis, kad Chylinskio Biblija buvo verčiama iš StB. VEIKSMAŽODŽIŲ VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS FORMŲ MAIŠYMAS LIEPIAMOJOJE NUOSAKOJE. ChNT taip pat nenuosekliai diferencijuojamos ir liepiamosios nuosakos antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formos. Šį painiojimą galėjo paskatinti ypatinga liepiamosios nuosakos raiška XVI–XVII amžiaus olandų kalboje. Tuo metu buvo vartojamos dvi imperatyvo formos – viena sutapo su kamienu, o antrąją sudarė kamienas + t. Ilgainiui įsigalėjo gramatiškų siūlymas formas be -t vartoti kreipimuisi į vieną asmenį, o formas su -t – daugiskaitai ir mandagiam kreipimuisi. Tačiau StB kalboje ši tradicija dar nebuvo įsitvirtinusi. Liepiamosios nuosakos vienaskaitai reikšti XVII a. kalboje buvo vartojamos abi formos, o daugiskaitai – tiktai forma su formantu -t (Korne, Rinkel 1987: 43). Liepiamosios nuosakos skaičių buvo galima nustatyti tik iš konteksto. Taigi liepiamojoje nuosakoje Chylinskis dažnai negalėjo nustatyti skaičiaus formos, dėl to pagrindiniame tekste atsirado klaidų, kurios buvo pataisytos remiantis papildomais vertimo šaltiniais: Mt 6,1 ChNT Saugokis → Saugokites kad jalmuznos tawo → ſawo nedarytumtey → nedarytumbite po žmonemis StB HEbt acht / dat ghy uwe aelmoeffe niet en doet voor de menſchen GdB STrzęśćie się ábyście jáłmużny wáßey nie czynili przed ludźmi BrAB STrzęśćie się / ábyście jáłmużny wáßey nie czynili przed ludźmi V Attendite ne iustitiam vestram faciatis coram hominibus G προσέχετε τὴν δικαιοσύνην ὑμῶν μὴ ποιεῖν ἔμπροσθεν τῶν ἀνθρώπων Lk 10,28 ChNT darykit → daryk tey, ó gífi StB Doet dat / ende ghy fult leven GdB to czyń / á będźieβ żył BrAB toż czyń á będźieβ żył V hoc fac et vives G τοῦτο ποίει καὶ ζήσῃ Panašiai pakeista Mk 4,39 ir kt. Tokio pobūdžio klaidos pagrindiniame tekste dar kartą patvirtina tai, kad Chylinskis vertė iš StB. Taisymai sutampa su visais papildomais šaltiniais. PADALYVIŲ TAISYMAI. Chylinskio NT ypač dažnai vartojami padalyviai. Padalyvių gausa vertimas išsiskiria ir iš kitų lietuviškų senųjų raštų. Tarp galimų tokio dažno padalyvių vartojimo priežasčių literatūroje buvo minėta lenkų kalbos įtaka (plg. Ambrazas 1962: 46). Vytautas Ambrazas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad Chylinskis padalyvines konstrukcijas vietomis siejo su vardininku net tada, kai to neskatino atitinkamos lenkiško teksto vietos (Ambrazas 1962: 122). Beveik visur, kur Chylinskis rašo padalyvį, StB randame dalyvį, kuris olandų kalboje nelinksniuojamas (šiek tiek linksniuojamas tiktai pažyminio pozicijoje). Toks dažnas dalyvių vartojimas olandų kalbai nėra būdingas, tačiau StB vertėjai, vadovaudamiesi 1618 metų Dordrechto sinodo nutarimu, kaip įmanoma artimiau laikėsi originalų kalbų (graikų ir hebrajų) 114 | Gina Kavaliūnaitė ir gana tiksliai perteikė jų dalyvines konstrukcijas (Heinsius 1977: 149–151). Šias dalyvines konstrukcijas Chylinskis labai dažnai vertė padalyviais arba dalyvinėmis konstrukcijomis. StB dalyvius atitinkančius padalyvius vertėjas daugelyje vietų keitė kitomis veiksmažodinėmis formomis. Iš viso ChNT rankraštyje yra 77 padalyvių keitimai. Dažną padalyvių vartojimą galėjo skatinti olandiškas vertimo šaltinis, pagal sintaksinę poziciją nesiskiriantis linksniuojamų ir nelinksniuojamų dalyvių. Iš graikiško, lotyniško ir olandiško vertimo šaltinių tik pastarajame vartojami nelinksniuojami dalyviai, Chylinskio vertime atsispindintys kaip padalyviai. Padalyvių keitimui į dalyvius ir pusdalyvius galėjo turėti įtakos lenkiškas vertimo šaltinis. Lyginant su lenkiškais originalais, išsiskiria tokios padalyvių keitimo tendencijos: 1) Kai lietuviškame tekste su veiksnio vardininku siejamą padalyvį lenkiškame šaltinyje atitinka nelinksniuojama dalyvio forma, padalyvį Chylinskis dažniausiai keitė į pusdalyvį: Mt 9,27 ChNT dujen akhujų → du aku ejo palfuky ghi βaukіant → βaukdamі ir kalbant → kalbedami StB zijn hem twee blinde gevolgd / roepende ende seggende GdB βli zá nim dwá ślepi / wołając y mówiąc BraB βli zá nim dwá niewidomi / wołając y mówiąc V secuti sunt eum duo caeci clamantes et dicentes G ἠκολούθησαν αὐτῷ δύο τυφλοὶ κράζοντες καὶ λέγοντες Padalyvis kalbant keičiamas į pusdalyvį Mt 2,2. 2,13. 2,20¹². 3,14. 5,2. 8,25. 8,27. 8,29. 8,31. 9,14. 9,18. 9,30. 9,33. 10,5. 10,7. 12,10. 12,38. 13,3. 13,24. 13,31. 13,36. 14,15. 14,26. 14,33. 15,22. 15,23. 15,25. 21,23; Mk 2,12. 11,9 ir kt. Šiose vietose olandiškame originale visada yra dalyvis seggende, o lenkiškame – nelinksniuojamas dalyvis mowiąc (išskyrus Mt 13,3, kur GdB yra asmenuojama forma rzekł ir Mt 21,23, kur BraB yra pavartota asmenuojama forma y mówili). V minėtas vietas atitinka dalyvis dicens, dicentes. G – dalyviai λέγων, λέγοντες. 2) Kai į lietuvių kalbą išverstą olandų kalbos dalyvį lenkiškame tekste atitinka linksniuojama dalyvio forma, padalyvį Chylinskis keičia į dalyvį: kalbant → kalbąs, GdB mowiący, BraB mowiący, V dicere, G λέγουσα Mt 3,17; kalbant → kalbatą, GdB mowiącego, BraB mowiącego, V dicentem, G λέγοντος Mt 12,17; kalbant → kalbąty, GdB mowiącego, BraB mowiącego, V dicentem, G λέγοντος Mt 13,35; betayšant → betayšancius, StB vermakende, GdB oprawiających, BraB gdy oprawiali, V reficientes, G καταρτίζοντας Mt 4,21; befganančiu → befiganans, StB weydende, GdB páłacych się, BraB páłacá, V pascens, G βοσκομένη Mt 8,30; beledint → ledinčiu, StB sittende, GdB siedzący, BraB siedzący, V sedentes, G καθήμενοι Mt 20,30. StB šias vietas atitinka dalyvis, lenkiškuose šaltiniuose linksniuojamas dalyvis (išskyrus Mt 4,21, kur BraB yra šalutinis sakinys gdy oprawiali śieci /woie), V ir G – dalyvinės formos. 12 ChNT Mt 2,20 BraB atitinka Mt 2,19. 114 CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 115 Kitas reiškinys, galėjęs skatinti padalyvių vartojimą – tai olandiško originalo accusativus cum infinitivo. Olandų kalboje ši konstrukcija vartojima su percepciją reiškiančiais veiksmažodžiais kaip graikiško (ir lotyniško) accusativus cum participio atitikmuo. Greičiausiai olandiško originalo bendratis kaip nekaitoma forma ir bus lėmusi dažną padalyvio vartojimą Chylinskio vertime, nes XVII a. lenkų kalboje nelinksniuojamas dalyvis (būdingas senajai lenkų kalbai) accusativus cum participio konstrukcijoje nebebuvo vartojamas (Klemensiewicz e. a. 1955: 431–432). Taisant pagal lenkišką tekstą, jeigu jame yra linksniuojamas dalyvis, padalyvis neretai pakeistas į dalyvį: Mt 3,16 ChNT ir regėjo Dwalia Szwentą nuziengiant → nuziengiancią, kaypo Karweli, ir užžengiant → užžengiančią and Jawes → jo StB ende hy łagh den Geeft Godts neder dalen / gelijck een duyve / ende op hem komen GdB y widźiał Duchá Bożego zstępującego y przychodzącego nań BRAB y widźiał ducha Bożego zstępującego iako gołębicę y przychodzącego nań V et vidit Spiritum Dei descendentem sicut columbam et venientem super se G καὶ εἶδεν τὸ πνεῦμα τοῦ θεοῦ καταβαῖνον ὡσεὶ περιστερὰν καὶ ἐρχόμενον ἐπὶ αὐτόν Mt 3,7 ChNT O iβwidęß daug Faryζeuβu ir Sadduceuβu ateynant → ateynanci[us] Krykβtop ławo StB Hy dan siende vele van de Pharizeen ende Sadduceen tot sijnen doop komen GdB A Gdy ujrzał wiele ʒ Faryʒeuβow y Sáduceuβow przychodzących do chrʒtu swego BRAB A gdy widźiał wiele ʒ Faryʒeuβow y Sáduceuβow przychodzących do krʒtu swego V Videns autem multos Pharisaeorum et Sadducaeorum venientes ad baptismum suum G ἰδὼν δὲ πολλοὺς τῶν Φαρισαίων καὶ Σαδδουκαίων ἐρχομένους ἐπὶ τὸ βάπτισμα αὐτοῦ Pateiktuose pavyzdžiuose StB accusativus cum infinitivo – [agh den Geeft Godts neder dalen ende [...] komen bei siende vele van de Pharizeen ende Sadduceen [...] komen – Chylinskio vertime atitinka konstrukcijos regėjo Dwalia Szwenta nuziengiant [...] užžengiant bei iβwidęß daug Faryζeuβu ir Sadduceuβu ateynant. Lenkiškuose šaltiniuose ChNT padalyvį atitinka linksniuojami dalyviai zstępującego y przychodzącego bei przychodzących. Pagal juos pagrindinio sluoksnio padalyvius Chylinskis pakeitė į dalyvius nuziengiancia, užžengiančią bei ateynanci[us]. Vulgatoje ir graikiškame NT atitinkamose vietose pavartoti dalyviai. Evangelijoje pagal Matą padalyviai nuosekliai keičiami pagal išvardytus principus. Tik vieną kartą padalyvis buvo pavartotas vietoj asmenuojamos veiksmažodžio for- 116 | GINA KAVALIŪNAITĖ mos, bet vertėjas, matyt, savo klaidą pastebėjo ir ištaisė: uzzengiant → uzzengie, StB is geklommen, GdB wflapi, BrAB wflapi, V ascendit, G ἀνέβη Mt 5,1. Tačiau jau Evangelijoje pagal Morkų atsiranda ir atvirkštinių keitimų: zynodama → zynant, StB wetende, GdB wiedząc, BrAB wiedząc, V sciens, G εἰδώς; Mk 5,33; kalbedamo → kalbant, StB legg ende, GdB mówiąc, BrAB mówiąc, V dicens, G λέγων Mk 15,36; taip pat ir accusativus cum participio konstrukcijose tolesniame tekste dalyvis keičiamas į padalyvį: Mk 13,26 ChNT Ó tada išvios Sunu žmogaus ateynanti → ateynant debesile StB Ende als dan fullen ſy den Sone des menſchen ſien / komende in de wolcken GdB A tedy ujrzą Syná człowieczego przychodzącego w obłokách BrAB A tedyć ujrzą Syná człowieczego przychodzącego ná obłocéch V Et tunc videbunt Filium hominis venientem in nubibus G καὶ τότε ὄψονται τὸν υἱὸν τοῦ ἀνθρώπου ἐρχόμενον ἐν νεφέλαις Jau nuo MkE vertėjas bandė atstatinėti padalyvines formas, jų ir netaisytose vietose į rankraščio pabaigą gerokai padaugėja. Padalyvio taisymų daugiausia yra Evangelijoje pagal Matą (55x), o likusiose NT knygose (čia dažniausiai dalyvis keičiamas į padalyvį) tokių taisymų daug mažiau: vienas ar du kiekvienoje NT knygoje (iš viso 22x). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad padalyvių keitimui į dalyvius ir pusdalyvius įtakos turėjo lenkiškas šaltinis: visus minėtus padalyvių taisymo į dalyvius ir pusdalyvius atvejus (išskyrus Mt 3,17) lotyniškame tekste atitinka dalyvis; Vulgatos įtakos taisymams šiuo atveju negalima įžvelgti, kadangi Vulgatoje esančiais dalyviais nebūtų įmanoma paaiškinti, kodėl vienur padalyvis keičiamas į dalyvį, o kitur – į pusdalyvį; padalyvių keitimai pusdalyviais arba dalyviais nuosekliai sutampa tik su lenkiškais originalais; GdB ir BrAB beveik visada šiose vietose nesiskiria, todėl negalima pasakyti, kuriuo iš šių vertimų remiantis buvo taisyta. Kita vertus, su veiksnio vardininku siejamų padalyvių vartojimas lietuvių kalboje yra netaisyklingas ir padalyvius keisti pusdalyviais vertėją galėjo skatinti kalbos jausmas. Atvirkštiniai keitimai, kada padalyvinės formos imtos atstatinėti, nuo vertimo šaltinių nebepriklauso. Taip pat ir dažnesnis padalyvių vartojimas tolesniame tekste nėra sąlygotas originalų. Toks nenuoseklumas veikiau liudija, kad vertėjas dvejojo ir negalėjo apsispręsti, kurios formos – dalyvinės, pusdalyvinės, ar padalyvinės – taisyklingesnės ir tinkamesnės. POSTPOZICINIŲ VIETININKŲ KEITIMAI. ChNT rankraštyje yra 174 postpozicinių vietininkų taisymai. Atlikus pirminę pagrindiniame tekste vartojamų postpozicinių vietininkų santykio su vertimo šaltiniais analizę ir jos rezultatus palyginus su postpozicinių vietininkų keitimų santykiu su originalais, buvo prieita prie išvados, kad daugumai postpozicinių vietininkų taisymų vertimo šaltiniai neturėjo įtakos. Tačiau kai kurie atskiri taisymai vis dėlto yra priklausomi nuo originaluose esančių konstrukcijų. Paprastai tokiose vietose pagrindinis sluoksnis sutampa su lenkiškais šaltiniais, o taisymas – su StB. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 117 Pagal olandišką šaltinį adesyvas pakeistas prielinksnine konstrukcija: 2Kor 13,3 ChNT Kadagi ießkote žymeo Chriſtuſo kurſey kalba manimpi, kurſey juſlimp ira ne filipna, bet gauho ⇒ silingu <ira> juſlimp → terp julu StB Dewijle ghy foeckt een proeve Chriſti die in my ſpreekt/ welcke in u niet fwack en is / maer krachtigh is onder u GdB Ponieważ chcećie doświadczyć tego ktory we mnie mowi / CHryſtuś; ktory ku wam nie ieſt ſłaby / ále mocny ieſt w was BrAB Gdyź łukacie doświadćienia Kryſtuśá ktory we mnie mowi / kktóryć przeciwko wam nie ieſth krewki / ále w was ieſt moźny V quoniam experimentum quaeritis eius, qui in me loquitur, Christi, qui in vos non infirmatur sed potens est in vobis G ὃς εἰς ὑμᾶς οὐκ ἀσθενεῖ ἀλλὰ δυνατεῖ ἐν ὑμῖν Pagrindiniame tekste pavartoti adesyvai manimpi ir juſlimp (2x) sutampa su GdB we mnie, ku wam ir w was, BrAB we mnie, przeciwko wam ir w was, V in me, in vos, in vobis. Tai būdingi adesyvo atitikmenys vertimo šaltiniuose. ChNT adesyvai taip pat sutampa ir su StB konstrukcijomis in my bei in u, tačiau antrąjį juſlimp atitinkanti konstrukcija onder u paprastai adesyvu neverčiama ir į tai atsižvelgdamas Chylinskis ją pakeitė į terp julu. Būdingi aliatyvo atitikmenys originaluose – tai konstrukcijos ol. tot + Dat., aen + Acc. ir len. do + Gen., ku + Dat. Pateikiamame pavyzdyje aliatyvas pakeistas bendratimi dėl StB įtakos: Jok 1,19 ChNT koznąć t’eſt greytao ktauſimop → ktauſit, neweykuo kalbolp → kalbet neweykuo ruſtibelp StB een yegelijk menſche zy raſch om te hooren / traegh om te ſprecken / traegh tot toom GdB niech będźie každy cźłowiek prętki ku ſłuchániu / ále nierychły ku mowieniu y nierychły ku gniewowi BrAB niech wſzelki cźłowiek będźie predki ku ſłuchániu / á nierychły ku mowieniu y leniwy ku gniewowi V Sit autem omnis homo velox ad audiendum, tardus autem ad loquendum et tardus ad iram G ταχὺς εἰς τὸ ἀκοῦσαι, βραδὺς εἰς τὸ λαλῆσαι, βραδὺς εἰς ὀργήν Pagrindinio teksto aliatyvus ktauſimop, kalbolp ir ruſtibelp lenkiškuose šaltiniuose atitinka konstrukcijos ku + Dat, Vulgatoje ad + Abl, StB – pirmaisiais dviem atvejais om + INF, o trečiuoju – paprastai aliatyvą atitinkanti konstrukcija tot + DAT. Atsižvelgdamas į olandišką tekstą, aliatyvą Chylinskis pakeitė bendratimi ten, kur jis atitinka om + INF, o aliatyvą ruſtibelp, atitinkantį tot toorn, paliko nepakeistą. Tai, kad aliatyvas keičiamas bendratimi būtent dėl StB įtakos, matyti iš to, kad tuo vienu atveju, kai StB yra prielinksninė konstrukcija su daiktavardžiu, Chylinskis paliko nepakeistą aliatyvą ruſtibelp. 118 | GINA KAVALIŪNAITĖ Pateiktuose postpozicinių vietininkų keitimo pavyzdžiuose 2Kor 13,3 ir Jok 1,19 lenkiškus šaltinius pagrindiniame tekste atitinkantys adesyvas ir aliatyvas pakeisti pagal StB tada, kai olandiškame šaltinyje yra pavartoti nebūdingi adesyvo ir aliatyvo atitikmenys. Galima pateikti ir daugiau pavyzdžių, kur originalų įtaka postpozicinių vietininkų keitimams yra akivaizdi, tačiau jie sudaro tiktai nedidelę visų šio tipo taisymų dalį. Daugumos postpozicinių vietininkų keitimo priežastis bus galima nustatyti tik nuodugniai ištyrus jų vartojimą pagrindiniame tekste, santykį su originalais ir palyginus su keitimų tendencijomis. Kol kas tiktai konstatuosime, kad tose redaguotose vietose, kur pagrindinis vertimo sluoksnis nutolsta nuo StB ir sutampa su lenkiškais šaltiniais, taisyta remiantis StB. JUNGTUKŲ KEITIMAI SAKINIO PRADŽIOJE. Tam, kad nustatytume dažno jungtukų kaitaliojimo priežastis, reikia palyginti pagrindiniame tekste vartojamų jungtukų santykį su originalais. Daugeliu atvejų jungtukai sutampa ChNT ir visuose galimuose vertimo šaltiniuose: ChNT GdB BrAB StB V G Mt 2,11 Ir Y Y Ende et καί Mt 6,13 Ir/bet Y/ale Y/ale Ende/maer et/sed καί/ἀλλά Mt 3,14 Bet Ale Ale Doch autem δέ Tačiau dažniausi tokie atvejai, kai Chylinskio vartojami jungtukai sutampa su vienu arba keliais, bet ne visais galimais vertimo šaltiniais: ChNT GdB BrAB StB V G Mt 1, 3-16 Ó A 3 Ende autem δέ Mt 3,1 O A A Ende autem δέ Mt 3,2 Ir A Y Ende et [καί] Mt 3,10 O A A Ende enim δέ Mt 2,22 Bet LecƷ Ale Maer autem δέ Atkreipkime dėmesį, kad ChNT vartojami jungtukai nė su vienu iš galimų originalų nesutampa nuosekliai. Dėl šio įvairavimo ChNT vartojamus jungtukus sąlygiškai galime laikyti laisvo vertimo pavyzdžiais. Sakinio pradžioje ypat ingai dažnai keičiami sujungiamieji jungtukai: ir → o (59x), o → ir (18x), bet → o (8x), o → bet (2x), bet → ir (3x), ir → bet (2x). Greta sudedamojo jungtuko ir vartojamas gretinamasis-priešpriešinis, o ChNT neretai atlieka ne tik priešpriešos, bet ir sudedamojo jungtuko funkcijas, bet visada reiškia tik priešpriešą. ChNT bet olandiškame šaltinyje gana nuosekliai atitinka maer bei doch. ChNT vartojamus jungtukus ir bei o StB dažniausiai atitinka jungtukas ende, jis reiškia ir sudėjimą, ir priešpriešą: ChNT GdB BrAB StB V G Mt 3,9 Ir A A Ende et καί Mt 4,21 O A Thedy Ende Et καί CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 119 Mt 3,15　 Bet　 A　 A　 Maer　 autem　 δέ Mt 4,4　 Bet　 A　 Ale　 Doch　 –　 δέ Taigi olandiškas originalas ir → o bei o → ir tipo keitimų negalėjo paskatinti. Palyginus Chylinskio vartojamus jungtukus su Vulgata ir graikišku NT nepavyko aptikti dėsningumų: tiek Chylinskio ir, tiek o, tiek bet Vulgatoje ir graikiškame NT pramaišiui atitinka et, autem, enim, sed arba at ir καί, δέ arba ἀλλά: ChNT　 GdB　 BrAB　 StB　 V　 G Mt 6,20　 Bet　 Ale　 Ale　 Maer　 autem　 δέ Lk 6,1　 Ir　 Y　 –　 ende　 autem　 δέ ApD 10,11　 Ir　 Y　 –　 Thedy　 et　 καί Mt 3,16　 O　 A　 A　 Maer　 autem　 δέ Paskatinti ir → o bei o → ir tipo keitimus galėjo nebent lenkiškas vertimo šaltinis: lenkiškame tekste vartojamas sudedamasis jungtukas y ir sudedamasis-priešpriešinis jungtukas a. Prieštaravimą lenkų kalboje žymi jungtukas ale. Tačiau lyginimas su GdB ir BrAB taip pat nepadėjo išspręsti jungtukų kaitaliojimo klausimo: vertime esama vietų, kur jungtukų kaitaliojimą galėjo paskatinti GdB: ChNT　 GdB　 BrAB　 StB　 V　 G ApD 3,25　 Ir → O　 A　 –　 Ende　 Et　 καί ApD 8,17　 ir → o　 á　 y　 ende　 et　 δέ Antra vertus, galima pateikti ne mažiau pavyzdžių, kur pagrindinio sluoksnio tekstas arba keitimas nutolsta nuo GdB ir priartėja prie BrAB: ChNT　 GdB　 BrAB　 StB　 V　 G Mt 8,31　 O → Ir　 –　 A　 Ende　 autem　 δέ ApD 27,21　 ir → o　 –　 a　 ende　 –　 – Pasitaiko, kad vertimo šaltinio įtaką apskritai negalima paaiškinti vieno ar kito jungtuko parinkimo ChNT: ChNT　 GdB　 BrAB　 StB　 V　 G Mt 4,3　 O　 Y　 Y　 Ende　 et　 καί Tai, kad olandiškame tekste jungtukas ende vartojamas ir sujungimui, ir prieštaravimui reikšti, o papildomuose vertimo šaltiniuose šių jungtukų vartojimas įvairuoja, ir galėjo paskatinti vertėją taip dažnai keisti jungtukus sakinio pradžioje. Nuosekliai nesilaikydamas kurio nors vieno iš vertimo šaltinių, vertėjas rinko tinkamą jungtuką pagal kontekstą. SAVYBINIŲ ĮVARDŽIŲ KEITIMAI. Savybinį įvardį savo pagrindiniame sluoksnyje nutoldamas nuo originalų Chylinskis neretai vartojo refleksyvine reikšme visiems asme- 120 | GINA KAVALIŪNAITĖ nims, kaip lietuvių kalboje įprasta. Bet teksto keitimai rodo, kad vertėjas nebuvo tikras savo pasirinkimu ir savo keitė į mano, tavo, jūsų, jo, jų (20x): Lk 16,6 ChNT imk užrašą ławo → tawo StB Neemt uw’ hant schrift GdB Weźmi zapis twoj BrAB Weźmi tablice twe V Accipe cautionem tuam G δέξαι σου τὰ γράμματα Dauguma tokio tipo keitimų yra Evangelijose pagal Matą ir Luką. Lietuvių kalba, panašiai kaip lenkų kalba, visiems trims asmenims vartoja specialias sangrąžines savybines įvardžių formas (lietuvių kalboje tai yra sangrąžinio įvardžio posesyvinė kilmininko forma, o lenkų kalboje – linksniuojamas savybinis įvardis). Trečiajame asmenyje yra privaloma skirti sangrąžinį įvardį nuo nesangrąžinio, bet pirmajame ir antrajame asmenyse senuosiuose tekstuose dėl kitų kalbų įtakos dažnai vartojamos ir su nesangrąžinėmis sutampančios formos. Tos pačios priežastys galėjo ir Chylinskį skatinti tokiais atvejais vartoti mano, tavo, mūsų, jūsų. Olandų kalba ypatingų sangrąžinių savybinių įvardžių neturi: ne tik pirmajame bei antrajame, bet ir trečiajame asmenyje sangrąžinės ir nesangrąžinės formos neskiriamos. Taigi ten, kur vietoj sangrąžinių formų Chylinskis vartoja nesangrąžines formas jo, jos, jų, įtakos galėjo turėti tik olandiškas, bet ne lenkiškas šaltinis (yra keletas tokių olandiško šaltinio nulemtų keitimų: Mt 3,16, Mt 13,43 ir Rom 3,25): Rom 3,25 ChNT and parodyma tey[ibeç ławo ⇒ io ⇒ ławo per atłayd yma grieku StB tot een betooninge van zijne rechtveerdigheyt / door de vergevinge der sonden GdB ku okazániu [prawiedliwości twojej / przez odpußczenie przed tym popełnionych grzechow BrAB ku okazániu [prawiedliwości twojej / dla odpußczenia grzechow przeszłych V ad ostensionem iustitiae suae, cum praetermisset praecedentia delicta G εἰς ἔνδειξιν τῆς δικαιοσύνης αὐτοῦ διὰ τὴν πάρεσιν τῶν προγεγονότων ἁμαρτημάτων Rečiau mano, tavo, jo, jūsų, pagrindiniame tekste vartojamus dėl šaltinių įtakos, keitė į savo (8x): Ef 5,25 ChNT Wirey mėkite moterią jufu → [awo StB Ghy mannen / hebt uwe ey gene vrouwen lief GdB MEżowie miłujcie żony wábe BrAB Wy mę żowie miłujcie żony wábe V Viri, diligite uxores (kai kuriuose rankraščiuose + vestras) CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 121 G  οἱ ἄνδρες, ἀγαπᾶτε τὰς γυναῖκας (kai kuriuose rankraščiuose + ὑμῶν) Skatinamas vidinių lietuvių kalbos dėsningumų vertėjas vartojo savybinį įvardį savo refleksyvine reikšme visiems asmenims, tačiau vertimo šaltiniai vertė tokioje pozicijoje vartoti mano, tavo, jo, jūsų. Tai ir yra svarbiausia tokio dažno įvardžių keitimo priežastis. LEKSIKOS KEITIMAI. Leksikos keitimus pagal pagrindinio sluoksnio ir taisymo šaltinius galime suskirstyti į keletą grupių: pagrindinis tekstas sutampa su StB, taisyta naudojantis lenkišku šaltiniu; pagrindinis tekstas sutampa su lenkiškais šaltiniais, taisyta remiantis StB; pagrindinis tekstas išverstas laisvai, taisymas sutampa su visais galimais originalais. 1. Tai, kad redaguodamas rankraštį Chylinskis naudojosi lenkišku šaltiniu, rodo nemaža dalis leksikos keitimų. Pagrindinio teksto leksika buvo parenkama pagal StB, o taisoma naudojantis lenkiškais originalais. Tai liudija tokios vietos: Mk 15,16  ChNT  O żałnieręy nuwede ghi Dwarian, tatey ira Suda namofna → Rotußyn StB  Ende de krijgh[knechten leydden hem binnen in de żale / welck is het rechthuys GdB  Lecż żołnierze wprowadźili go do dworu / to iełt do Ratußa BraB  Y wwiodbÿ go żołnierze do dwora / to iełt do ratuβa V  Milites autem duxerunt eum intro in atrium, quod est prætorium G  οἱ δὲ στρατιῶται ἀπήγαγον αὐτὸν ἔσω τῆς αὐλῆς ὅ ἐστιν πραιτώριον Pagrindinio teksto Suda namofna atliepia StB rechthuys, o keitimas priartina vertimą prie GdB ir BraB. V ir G leksiniai vienetai šiuo atveju skiriasi nuo Chylinskio vertimo. Toliau pateiktuose pavyzdžiuose rankraštis redaguotas pagal lenkišką šaltinį: Lk 10,31  ChNT  nuėjo pro šalį → aplėkė StB  gingh hy tegen over [hem] voorby GdB  pominął BraB  Minął go V  Praeterivit G  ἀντιπαρῆλθεν Lk 10,32  ChNT  [bet nuėjo pro šalį → ir aplėkė StB  ende gingh tegen over [hem] voorby GdB  pominął BraB  Minął V  Pertransiit G  ἀντιπαρῆλθεν 122 | GINA KAVALIŪNAITĖ ChNT pagrindinis sluoksnis nuėjo pro šalį artimesnis StB ir G, o keitimas ir aple-kia atitinka GdB bei BrAB. Vulgatoje ši vieta turi du skirtingus atliepimus: praetervit ir pertransiit. Mt 12,46 bei 2Kor 1,15 Chylinskio vertimo pagrindinis sluoksnis sutampa su StB, V ir G, o keitimas atliepia lenkiškus šaltinius: Mt 12,46 ChNT ƒtoweją ore jebkodami → noredami [ų jo kalbet → kalbet ƒu jo StB ƒtonden buyten / loeckende hem te spreken GdB Itali przed domem / chcąc z nim mówić BrAB ƒthali ná dworze chcąc z nim mówić BB V stabant foris quaerentes loqui ei G αὐτοῦ εἰστήκεισαν ἔξω ζητοῦντες αὐτῷ λαλῆσαι 2Kor 1,15 ChNT idand turetumbite antrą łoska ⇒ gieradeift{…} paraštėje: NB StB op dat ghy een tweede genade foudt hebben GdB ábyśćie wtore dobrodźiejftwo odebrali BrAB ábyśćie wtore dobrodźiejftwo mieli V ut secundam gratiam haberetis G ἵνα δευτέραν χάριν σχῆτε 2Kor 1,15 łoska yra įprastas ol. genade (G χάρις, V gratia) leksinis atitikmuo. Lenkiškuose šaltiniuose šį žodį paprastai atliepia łaska. Atsižvelgdamas į šioje vietoje lenkiškuose šaltiniuose pavartotą žodį dobrodźiejftwo, savo rankraštyje Chylinskis dar įrašė pamorfemiumi iš lenkų kalbos išverstą žodį geradeift{e}. 2. Tokių vietų, kur ChNT vertimo pagrindinis tekstas skirtųsi nuo StB ir priartėtų prie lenkiškų originalų, yra palyginti nedaug. Lenkiško šaltinio įtaka pagrindiniame tekste ryškiausiai juntama renkantis leksinius semantinius atitikmenis: Mt 14,6 ChNT Bet kad apiwaykβczynejo → apiwaykβczyneta buwo diena giminės → gimimo Heroda StB Maer als de dagh van Herodis geboorte gehouden wiert GdB GDy tedy obchodzono dzień národzenia Herodowego BrAB GDy tedy obchodzono dzień národzenia Herodowego V Die autem natalis Herodis G γενεσίοις δὲ γενομένοις τοῦ Ἡρῴδου ChNT apiwaykβczynejo yra lenkiško šaltinio kalkė, nuo V ir G skiriasi. Pagal StB yra patikslinta šio žodžio forma. Mt 5,42 ChNT Dok tamuy kurley praβo → meldzia (ką) nog tawęs StB Geeft den genen die [yet] van u bidt GdB Temu co cię prosi / daj BrAB Themu ktory cię prosi / day V Qui petit a te, da ei G τῷ αἰτοῦντί σε δός CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI 123 Mt 5,42 pagal lenkišką šaltinį parinkto žodžio reikšmė patikslinta atsižvelgiant į StB. Panašaus tipo taisymai yra Mt 3,17; Mt 17,5; Mt 23,3; Mk 2,19 ir kt. 3. Pagrindiniame tekste laisvai parinkti leksiniai semantiniai atitikmenys ir jų taisymai atskleidžia vieną būdingą Chylinskio vertimo technikos ypatybę: versdamas autorius neretai rinkdavosi platesnės reikšmės žodžius, o redaguodamas juos tikslino pagal vertimo šaltinius. Šį Chylinskio vertimo bruožą labai gerai iliustruoja žodžio kraštas, originaluose turinčio keletą skirtingų atitikmenų, keitimai: Mt 21,42 ChNT tafeygi łtojos głowa krabto ⇒ kierłes StB defe is geworden tot een hoofd des hoecks GdB ten śię stał głową węgielną BrAB ten się stał głową węgła V hic factus est in caput anguli G οὗτος ἐγενήθη εἰς κεφαλὴν γωνίας 1Pt 2,7 ChNT łtojos głowa krabto → kapo ⇒ kąmpiniu StB is geworden tot een hoofd des hoecks GdB śię stał głową węgielną BrAB then stał się przednieyßym w węglu V hic factus est in caput anguli G οὗτος ἐγενήθη εἰς κεφαλὴν γωνίας Lk 16,24 ChNT kad pamiriktu krabta → wirbu → gała pirßta ławo StB dat hy het uyterlte zijns vingers in het water doope GdB áby omoczył koniec palća swego w wodźie BrAB aby omoczył koniec palća swego w wodźie V ut intingat extremum digiti sui in aquam G ἵνα βάψῃ τὸ ἄκρον τοῦ δακτύλου αὐτοῦ ὕδατος Mt 9,20 ChNT dafilitejo krabta ⇒ Squer⟨n⟩as ruba jo StB raeckte den zoom lijnes kleets aen GdB dotknęła się podotką βáty jego BrAB Dotknęła się kraiu odzienia jego V tetigit fimbriam vestimenti eius G ἥψατο τοῦ κρασπέδου τοῦ ἱματίου αὐτοῦ ApD 5,16 ChNT Iß aplink gulincíu ⇒ giwenacíu krabtu → ßaliu StB uyt de omliggende heden GdB 3 okoloćosnych miaft BrAB –13 V Vicinarum civitatum G τῶν πέριξ πόλεων ApD 27,12 ChNT Ir kad krabtaσ ⇒ portaσ nemandagų buvo ziemawot → ziemaut StB Ende alfoo de haven ongelegen was om te overwinteren 13 IMA bibliotekoję saugomi Brastos Biblijos egzemplioriai yra defektiniai, be titulinių puslapių, juose trūksta kai kurių lapų, ypač knygos pradžioje ir gale. Todėl kai kurių Brastos Biblijos pavyzdžių negalime pateikti. 124 | Gina Kavaliūnaitė GdB  A gdy nie było portu połobnego ku šimowaniu BrAB  Y gdyž niebyło portu lubnego ku šimowaniu V  Et cum apertus portus non esset ad hiemandum G  ἀνευθέτου δὲ τοῦ λιμένος ὑπάρχοντος πρὸς παραχειμασίαν Viena ChNT pagrindinio teksto žodi kraštas StB atliepia penki skirtingų reikšmių leksiniai vienetai: hoeck, uyterste, zoom, stadt ir haven. Lenkiškuose šaltiniuose bei V ir G atitinkamose vietose taip pat yra skirtingų reikšmių atitikmenys, kurių reikšmės adekvačiai atitinka StB pavartotų žodžių reikšmes ir yra siauresnės už Chylinskio vertimo kraštas reikšmę. Taisymai kraβto ⇒ kiertes; kraβto → kaβo ⇒ kaμπiniu; kraβtą → wirβu → gatą; kraβta ⇒ Squemas; kraβtu → βaliu; kraβtaσ ⇒ portao atitinka visus galimus originalus ir sukonkretina laisvai išversto pagrindinio teksto leksinio vieneto reikšmę. Mt 21,42 ir 1Pt 2,7 ChNT taisytas vietas kraβto ⇒ kiertes ir <kraβto → kaβo> ⇒ kaμπiniu Brastos Biblijoje atitinka dvi skirtingos konstrukcijos v wegtą ir w wegtu, šis skirtumas Chylinskio rankraštyje neatsispindi. Likusiuose šaltiniuose atitinkamos vietos sutampa su ChNT keitimais. Kituose pavyzdžiuose Chylinskio taisytas vietas originaluose atitinka labai artimų reikšmių žodžiai, tad negalima nustatyti, pagal kurį iš galimų šaltinių buvo redaguotas vertimas. Panašiai bendresnės reikšmės žodžių verčiami, o redaguojant tikslinami žodžiai moteris, dangus bei kiti: ApD 6,1  ChNT  moter{...} → naβleσ ju buvo → budawo apayłfoo     StB  hare weduwen [...] verfuymt wierden     GdB  byhy źániedbywáne [...] wdowy ich     BrAB  byby gár{...} wdowy ich     V  eo quod neglegerentur [...] viduae eorum     G  παρεθεωροῦντο [...] χῆραι αὐτῶν 1Tim 5,14  ChNT  Noriu tada kad jaunōs moterig → (naβleσ) tekietu     StB  Ick wil dan dat de jonge [weduwen] houwelicken     GdB  Chçę tedy áby młodβe βły zá mąż     BrAB  Chçę tedy áby młodβe βły zá mąż     V  Volo ergo iuniores nubere     G  Βούλομαι οὖν νεωτέρας γαμεῖν Mk 9,7  ChNT  baβłas teyпag atajo iβ dangauσ → debeleσ     StB  ende eene stemme quam uyt de wolcke     GdB  á przββedł głos z obłoku     BrAB  á pochodził głos z obłoku Mk 9,6¹⁴  V  et venit vox de nube     G  καὶ ἐγένετο φωνὴ ἐκ τῆς νεφέλης 14  ChNT Mk 9,7 Vulgatoje atitinka Mk 9,6. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 125 Analogiškai kaip ankstesniuose pavyzdžiuose, pagrindiniame tekste pavartoti bendresnės reikšmės žodžiai moterys ir dangus redaguojant sukonkretinti ir pataisyti į našlės ir debesīs. 1Tim 5,14 taisymas moterys → (našlės) yra atsiradęs dėl StB itakos, nes kituose galimuose šaltiniuose našlės neturi atitikmens. Kuo remiantis taisyta įb dangau → debelieg, sunku pasakyti, kadangi šaltinių atitikmenys sutampa. Tokio pobūdžio leksikos keitimų, kai originalo leksinių vienetų reikšmė verčiant apibendrinama, o redaguojant konkretizuojama pagal vertimo šaltinius, yra palyginti nemaža. Iš kitų leksikos taisymų minėtini sakyti ir kalbėti keitimai. Rankraščio gale yra įrašas, siejantis šiuos žodžius su StB atitikmenimis: „Jegge fakau [prekie kalbu“ (417/221). Tai reiškia, kad StB leggen nutarta versti sakyti, o [preken – kalbėti. Rankraščio taisymai nuosekliai neatspindi šio sprendimo: leggen siejama su sakyti, ir [preken su kalbėti (kalbėjo → palakie – gefeght hadde Jn 2,22; kalbėjo – gefproken Jn 2,22; kalbu ⇒ fakau – legge Mt 18,19; kalbekite → kalbekit → fakį/ki/t – fegget Mt 10,27; kalba → fako – feggen Rom 3,8); o vietomis nutolstama nuo rankraščio gale užrašyto principo: kalba ⇒ (fako) – [preekt 1Kor 14,2; kalbėjo → tare – feyden ApD 14,11; Kalbėjo → Tare – feyde Mt 26,31. Pagrindiniame tekste šie veiksmažodžiai neretai verčiami pagal minėtą principą: fakau – fegge GAL 3,17; analogiškai Mt 10,27; ApD 11,4; ApD 5,36; GAL 5,16; kalba – [preekt 1Kor 14,2 ir kt. Tačiau kartais StB leggen bei [preken ChNT atitinka kitokie veiksmažodžiai: tare – feyde ApD 25,10; palakie → fakie – [prekende ApD 10,27; kalbame – feggen Rom 3,8; kalbetumbime – dat wy leggen Rom 3,8; (kalbedamo:) – [[leggen-de] ApD 16,36. Remiantis šiuo nenuoseklumu pagrindiniame tekste ir taisymuose, galima daryti prielaidą, kad minėta pastaba rankraščio gale veikiausiai buvo užrašyta tada, kai vertimas jau buvo baigtas. Iš daugelio požymių (pabraukimų, pastabų su žyma N.B., iš neretai paliktų bent jau dviejų tos pačios vietos vertimo variantų ir kt.) matome, kad rankraštis nebuvo baigtas redaguoti. Nenuoseklūs taisymai rodo, kad vertėjas ilgai neapsisprendė, kaip išversti atskirus žodžius. (Be to, kai kurie taisymai gali būti vadinamosios momentinės korektūros, kurias tam tikra prasme galima priskirti pagrindiniam tekstui.) Galutinį sprendimą pasižymėjo teksto gale ir, reikia manyti, kad toliau redaguodamas arba perrašydamas tekstą ketino į šią pastabą atsižvelgti. IŠVADOS 1. VERTIMO IR REDAGAVIMO PROCESAS. Netolygus taisymų išsidėstymas tekste rodo, kad jau baigęs versti NT Chylinskis pagal tam tikrus kriterijus ėmėsi redaguoti savo vertimą (koregavo rašybos dalykus, trumpino daugiskaitos naudininko galūnes, taisė padalyvius ir kt.), bet tas darbas liko nebaigtas: nuosekliai peržiūrėta beveik visa Evangelija pagal Matą, gana atidžiai – pusė Apaštalų darbų, prabėgomis pataisinėtos ir kitos NT knygos. Rankraščio gale pažymėta, ką reikėtų vertime pakoreguoti, bet tekste atitinkamos vietos pataisytos nenuosekliai. Matyt, vertėjas ketino perrašyti arba bent dar kartą peržiūrėti rankraštį ir pataisyti jį pagal pasižymėtas pastabas. 126 | GINA KAVALIŪNAITĖ Kai kurių tipų keitimai yra nenuoseklūs: esama formų ar konstrukcijų, kurios vertimo pradžioje nuosekliai keičiamos kitomis, o vėliau nebeta isomos arba netgi atstatinėjamos (tai dauguma nuo vertimo nepriklausomų taisymų – padalyvių taisymai, savybinio įvardžio savo keitimai į mano, tavo ir kt.). Dauguma tokių „atgalinių taisymų“ nuo vertimo šaltinių nepriklauso, jie rodo tam tikrą vertėjo neryžtingumą ir nesugebėjimą apsispręsti, kurią formą ar kurią konstrukciją vartoti. Viena iš tokio neryžtingumo priežasčių galėtų būti tai, kad tuo metu, kai vertė ir redagavo NT, Chylinskis buvo jau daug metų išgyvenęs svetimoje aplinkoje15 ir neturėjo ryšio su gyvąja lietuvių kalba, todėl nenuostabu, kad jautėsi netikras dėl savo vartojamų lietuviškų žodžių ir konstrukcijų. Be to, vertime ir taisymuose juntama įtampa iš dalies galėjo būti sąlygota ir kritiško Lietuvos reformatų atsiliepimo apie jo vertimą bei nuolatinių konfliktų su Lietuvos kalvinistų delegatu Anglijoje Janu Krzystofu Kraiṅskiu. Tai, kad dalis originalų leksinių vienetų išversta platesnės reikšmės atitikmenimis, o redaguojant patikslinti ir sukonkretinti, leidžia manyti, kad versdamas NT Chylinskis skubėjo. 2. PAGRINDINIO SLUOKSNIO ŠALTINIAI. Tai, kad pagrindinis sluoksnis buvo išverstas iš StB, papildomai (prie to, kas jau buvo anksčiau nustatyta) rodo vertimo ypatybės, kurias galima paaiškinti tik olandų kalbos struktūra (antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos nediferencijavimas indikat yve bei imperatyve, ypač dažnas padalyvių vartojimas etc.) Pagrindinio sluoksnio sutapimai su lenkiškais originalais yra dažniausiai leksiniai. Sprendžiant apie lenkiško šaltinio įtaką Chylinskio vertimui, leksinių kalbos vienetų sutapimų reikšmė sąlygiškai mažesnė negu sintaksinių, kadangi juose gali paprasčiausiai atsispindėti lenkiškai gerai (galbūt net geriau nei lietuviškai?) mokančio vertėjo lenkiška leksika. Todėl leksikos sutapimai dar nėra pakankamas įrodymas, kad verčiant buvo naudojamasi lenkišku šaltiniu. Lenkiško originalo įtaka ryškiau atsispindi ten, kur pagrindinio sluoksnio postpoziciniai vietininkai sutampa su lenkiškais šaltiniais ir skiriasi nuo StB. Sakinio pradžioje Chylinskio vartojami jungtukai nuosekliai neatitinka nė vieno iš galimų vertimo šaltinių. Jungtukų nesutapimas skirtinguose šaltiniuose galėjo paskatinti vertėją dažnai juos kaitalioti. Be to, ir → o bei o → ir tipų keitimams galėjo turėti įtakos vertėjo gerai mokama lenkų kalba (nebūtinai konkretus lenkiškas šaltinis). 3. REDAGAVIMO ŠALTINIAI. Redaguojant rankraštį lenkiškas originalas padėjo Chylinskiui taisyklingai interpretuoti StB formaliai nepakankamai diferencijuotas (dalyviai) ir dviprasmiškas formas (antrojo asmens indikatyvas ir imperatyvas). Gretinimas rodo, kad tais atvejais taisyta pagal lenkišką šaltinį. Redaguodamas vertimą Chylinskis daugiausia rėmėsi StB. Originalo leksinių vienetų bendresnės reikšmės atitikmenys redaguojant neretai tikslinti ir konkretinti at- 15 Nuo 1654 m. Chylinskis – Franekerio Akademijos teologijos studentas (Album Studiosorum 1968: 162). Iš rankraštyje esančių prierašų žinome, kad NT versti jis pradėjo 1657 m. spalio 22, ir turime pagrindo manyti, kad 1661 metų pabaigoje dar daugiau ar mažiau taisė savo rankraštį. CHYLINSKIO NT VERTIMAS IR ŠALTINIAI | 127 s žvelgiant į šaltinius. Dauguma taisymų sutampa su visais vertimo šaltiniais, bet kai kuriais atvejais matyti, kad taisyta remiantis StB. Apie StB reikšmingumą redaguojant vertimą liudija rankraščio gale esantys olandiški įrašai su lietuviškais atitikmenimis bei nuorodomis į konkrečias NT vietas bei įrašai, atspindintys vertėjo pastangas konkrečias vertimo vietas susieti su olandišku tekstu („Legge ſakau įprekie kalbu“ 417/221). Nėra įrašų, kurie rodytų panašią lenkiško šaltinio svarbą. Lietuvių kalbai įprasta refleksyvinė reikšmė pavartota savybinį įvardį savo. Chylinskis keitė į mano, tavo, jo. Keisti į mano, tavo galėjo skatinti ir lenkiški originalai, bet savo → jo tipo keitimai galėjo atsirasti tiktai dėl olandiško originalo įtakos. 4. RANKRAŠČIO PRADŽIOJE IR GALE ESANČIŲ ĮRAŠŲ VAIDMUO. Šie įrašai dar kartą patvirtina, kad Chylinskis vertė iš StB ir kad ši Biblija jam buvo svarbiausias autoritetas. Įrašų, kuriuose atsispindėtų Vulgatos tekstas, nėra. Lotynų kalba čia vartojama kaip metakalba. Ne visada paprasta atskirti, kada lenkiški įrašai atspindi vertimo ar redagavimo šaltinį, o kada lenkų kalba vartojama kaip metakalba. Įrašų, kuriuos būtų galima neabejotinai sieti su lenkišku vertimo ar redagavimo šaltiniu, praktiškai nėra. Įrašas „N.T. ex versione et editione Brestensi editum in 4º Aº 1593. Vilnae.“ dar nebūtinai reiškia, kad versdamas Chylinskis naudojosi būtent Brastos Biblija. Visai tikėtina, kad vertėjas pasižymėjo, jog be jam prieinamų ar gerai žinomų lenkiškų Biblijos vertimų egzistuoja dar ir toks. Statenbijbel, kurios svarba Chylinskio vertimui neabejotina, rankraštyje irgi niekur tiesiogiai neįvardyta. SUTARTINIAI ŽENKLAI [...] – kupiūra žmog[us] – atstatyta abreviatūra → – keista į ⇒ – sinonimas {...} – neįskaitoma ∠ išbraukta⟩ – išbraukta ┌ – taisytos žodžių sekos pradžia SUTRUMPINIMAI BRAB – Biblia święta, Tho iest, Księgi Stárego y Nowego Zakonu, właśnie z Żydowskiego, Greckiego, y Łáćińskiego, nowo ná Polski iezyk z pilnością y wiernie wyłożone, [Brześć], 1563. ChNT – transliteruotas Chylinskio NT vertimo leidimas: Kudzinowski, Otrebski 1958. G – graikiškas Naujasis Testamentas. Cituojama iš: NESTLE-ALAND, Novum Testamentum Graece. Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1995. GbB – Biblia święta, Tho iest, Księgi Stárego y Nowego Przymierza z Żydowskiego y Greckiego Języka ná Polski pilnie i wiernie przetłumáczone [...], [Dantzig], 1632. StB – Biblia, Dat Is De gantſche H. Schrifture, vervattende alle de Canonijcke Boecken des Ouden en des Nieuwen Testaments. Door laſt der Hoogſt-Mog: Heren Staten Generael van de Vereenighde Nederlanden [...] Uyt de Oorspronckelijcke talen in onſe Nederlạdtſche tale getrouwelijck over-geſet [...] ende Door gemeene ordre der Nederlandſche Kercken verbeterd van Druckfauten en Misſtellingen die in den Eersten Druck gevonden worden. T’Amsterdam, Gedruckt bij de Weduwe wijlen Paulus Aertſz van Ravesteijn [...] Anno 1657. V – Vulgata. Cituojama iš: NESTLE-ALAND, Novum Testamentum Graece et Latine, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1994. 128 | GINA KAVALIŪNAITĖ LITERATŪRA Album Studiorosum 1968: Album Studiorosum Academiae Franekerensis (1585–1811, 1816–1844) Naamlijst der studenten 1, Franeker. AMBRAZAS, V. 1962: Absoliutinis naudininkas XVI–XVII a. lietuvių kalbos paminkluose. Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 3–146. BRUIN, C.C. de 1993: De Statenbijbel en zijn voorgangers. Nederlandse bijbelvertalingen vanaf de Reformatie tot 1673. Bewerkt door dr. F.G.M. Broeyer, Haarlem: Nederlands Bijbelgenootschap, Brussel: Belgisch Bijbelgenootschap. HEINSIUS, J. 1977: De taal van den Statenbijbel. De Statenvertaling 1637–1937, Amsterdam: Ton Bolland, 145–180. KAVALIŪNAITĖ, G. 1997: Istoriografinis Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo kontekstas ir vertimo šaltinio problema. Lituanistica 3 (31), 74–84. KLEMENSIEWICZ, Z., LEHR-SPLAWIŃSKI, T., URBAŃCZYK, S. 1955: Gramatyka historyczna języka polskiego, Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe. KORNE, de A., RINKEL, T. 1987: Cursus zestiende- en zeventiende-eeuws Nederlands, Groningen: Wolters-Noordhoff. KUDZINOWSKI, Cz. 1964: Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament. 3, Indeks, Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. KUDZINOWSKI, Cz. 1984: Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament. 1, Fotokopie, Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM. KUDZINOWSKI, Cz., OTRĘBSKI, J. 1958: Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament. 2, Tekst, Poznań: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. LUKŠAITĖ, I. 1971: Lietuviškos S.B. Chilinskio biblijos spausdinimo aplinkybės. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 1(35), 87–109. SCHLERATH, B. 2000: Chylinskis Übersetzung des Neuen Testaments: Überlegungen zu seiner Vorlage. Range, J.-D., Hrsg., Aspekte baltischer Forschung, Essen: Verlag Die Blaue Eule, 279–290. TOORN, M. C. van den, PIJNENBURG, W. J. J., LEUVENSTEIJN, J. A. van, HORST, J. M. van der, eds. 1997: Geschiedenis van de Nederlandse taal, Amsterdam: Amsterdam University Press. ZAWADZKA, I., KOLBUSZEWSKI, St. F. 1959: Podstawa przekładu „Biblii” Chylińskiego. Sprawozdanie PTPN za II półr., 3, 158–159. Gina Kavaliūnaitė Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected] Gauta 2001 02 17