Atributinė frazė su derinamuoju komponentu Kiprijono Lukausko „Pamoksluose“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 151–178 Atributinė frazė su derinamuoju komponentu Kiprijono Lukausko Pamoksluose VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas A study of word order in noun phrases with agreeing modifiers (adjectives, numerals, pronouns and participles) in Lukauskas’ Sermons shows that the 18th century was a period of continuation and consolidation of the principles of phrase structure established in the 16th–17th centuries. The selection of word order patterns is better motivated than in earlier religious writings, and there is less variation than in the sermons of Bretkūnas and Sirvydas. Postposition of the adjective is frequent in religious terminology, where the word order of the original languages is often retained in view of the canonical character of the texts involved. This word order eventually became the norm in religious writings. Both preposed and postposed agreeing modifiers may assume contrastive stress. The text of the Sermons reflects the process of expansion of adjectives in -iškas, -inis and -ingas which begin to compete with the genitives of nouns. Discontinuous noun phrases, with modifiers separated from their heads, are a characteristic features of this text and of the eastern variety of the written language as a whole. 1. ĮVADINĖS PASTABOS1 1.1. XVIII amžių dažnai linkę apeiti ar ignoruoti ne tik istorikai, bet ir kalbininkai, nes šis Lietuvos raidos etapas nelaikomas prestižiniu ar įdomiu tyrinėti nei politiniu, nei kultūriniu požiūriu. Analizuodami rašomosios lietuvių kalbos gramatinę struktūrą, jos leksikos, tarminius ir kt. ypatumus, pirmiausia remiamės XVI–XVII a. pirmosios pusės pripažintais kalbos paminklais (Bretkūno, Daukšos, Sirvydo ir kt.), o po to dažniausiai iškart šokame į XIX amžių, nuošalyje palikdami pusantro šimto metų laikotarpį, kuris iš esmės turėjo tapti XVI–XVII a. pirmojoje pusėje kodifikuotų rašomosios kalbos normų stabilizacijos etapu. Lietuvių kalbotyroje tebegyva nuostata, jog XVIII a. kalba – tai makaroninė kalba, sugadinta senuosiuose XVI–XVII a. raštuose užfiksuota lietuvių kalba (Palionis 1995: 112–114; 164; Zinkevičius 1990: 15; 35; Jonikas 1987: 126). Ši tradicinė nuostata pirmiausia paremta XVIII a. raštų kalbos leksikos analize. Tiesa, naujesniuose darbuose šį požiūrį jau mėginama bent iš dalies koreguoti: vis dažniau imama tvirtinti, kad neištyrus šio laikotarpio kalbos gramatinės sandaros – morfologijos ir sintaksės – tradiciniai teiginiai apie prastą katalikiškų raštų autorių kalbos mokėjimą, 1 Dėkoju Lietuvių fondui, Broniaus Vškelio stipendijų fondui ir prof. Williamui Schmalstiegui už galimybę padirbėti Pensilvanijos valstijos universitete ir sustiprinti šio straipsnio ir būsimos knygos teorinius pamatus. 152 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ rašomosios kalbos degradavimą atrodo gana vienpusiški (Karaciejaus 1998: 134–138; 2000: 24–26). Išsamesnė kai kurių XVIII a. rašto paminklų leksikos analizė taip pat verčia šiek tiek keisti tradicinę nuostatą apie polonizmų gausą to laikotarpio rašomojoje kalboje (Girdėnis 1998: 8–12). Ne vien tik tradicinis neigiamas požiūris į XVIII amžiaus raštus yra nulėmęs jų nepopuliarumą: rašomosios kalbos formavimosi ar jos raidos požiūriu šis laikotarpis laikytinas palyginti ramiu. Natūralu, kad kalbininkai dėmesį linkę sutelkti į pirmuosius rašto paminklus ir juose užfiksuotą savo kalbos būklę. Vėliau, XIX a. raštuose, jie jau imasi ieškoti mūsų bendrinės kalbos ištakų. Taigi XVIII amžiaus kalba tarsi atsiduria nuošalyje dėl nepastebėto ryškesnio lietuvių kalbos visuomeninio statuso pokyčio, neužfiksuoto esmingesnio posūkio jos struktūros raidoje. Dar 1976 m. Jurgis Lebedys rašė, jog šis rašomosios kalbos raidos laikotarpis traktuojamas beveik vien tik neigiamai, kaip „ištisa juoda dėmė, kaip tolydinis smukimo, literatūrinės kalbos degradavimo laikotarpis“ (Lebedys 1976: 17). Jo nuomone, „toks ištisai neigiamas ilgo laikotarpio traktavimas metodologiniu atžvilgiu vargu ar gali būti pateisinamas“ – raštų kalba priklauso nuo to meto visuomenės pažiūros į kalbą, nuo jos kalbinio skonio, raštų paskirties ir yra to meto visuomeninių bei kultūrinių sąlygų atspindys (Lebedys 1976: 17–18). Juozas Karaciejus pabrėžia, kad neįmanoma susidaryti nuoseklaus kalbos raidos vaizdo atmetant beveik pusantro šimto metų trukusį laikotarpį ir nesiejant jo su ankstesnių raštų kalba (Karaciejus 1998: 135–138). Požiūryje į XVIII a. raštų kalbą jis įžvelgia keletą nenuoseklumų: (a) vengiama kalbėti apie ankstesnės religinų raštų tradicijos tęstinumą; (b) vyrauja apriorinis neigiamas XVIII a. raštų kalbos vertinimas; (c) ši kalba dažniausiai tiriama neatsižvelgiant į to meto visuomenines ir kultūrines sąlygas; (d) išvada apie aptariamo laikotarpio raštų kalbos smukimą grindžiama leksikos, o ne gramatinės sandaros (morfologijos ir sintaksės) analize. Šiame straipsnyje bus aptartas tik nedidelis XVIII a. raštų kalbos sintaksės fragmentas – atributinė frazė su derinamuoju komponentu Lukausko Pamoksluose. 1.2. Įvairių atributinių junginių dėmenų tvarka senojoje lietuvių kalboje (XVI–XVII a. raštuose) jau nemažai tyrinėta (žr. Vasiliauskienė 1994; 1995; 1997; 1998), nustatyti būdingiausi šių junginių struktūriniai modeliai, tačiau iki šiol visai neanalizuota tolesnė atributinės frazės struktūros raida, neieškota XVI–XVII a. raštuose užfiksuotų ypatybių tęstinumo ar kokių nors naujovių formavimosi užuomazgų XVIII a. ir XIX a. rašytinėje kalboje. Nors, kaip jau minėta, XVIII a. raštų kalba iš esmės vertinama neigiamai, tačiau jos tyrinėtojai vis dėlto linkę pripažinti, kad ir šiuo laikotarpiu buvo parengta palyginti nebloga kalba parašytų tekstų. Vienu iš tokių laikomi Lukausko Pamokslai, kurie, matyt, būtų turėję teigiamą poveikį to meto religinių raštų kalbai, jeigu būtų buvę išleisti. Šiame veikale randama įvairių sričių (teisės, medicinos) terminijos užuomazgų, senuosiuose raštuose vartojamų žodžių (Lebedys 1976: 40), tad dėl visų čia suminėtų ypatybių Lukausko pamokslų rinkinys atrodo labiausiai tinkamas atributinės frazės struktūros tyrimui. 1.3. Apie šio veikalo autorių žinoma nedaug. Manoma, kad jis kilęs iš Žemaitijos, bet didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs Rytų Lietuvoje, Troškūnuose. Anot Kara- ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 153 ciejaus, šių pamokslų rašyba artima XVII a. pirmosios pusės rytietiškajam rašomosios kalbos variantui. Pamokslų kalba nėra vienalytė: Lukauskas rašė aukštaitiškai, tačiau čia randama ir žemaičių (Karaciejus 1996: 19–20). Skyryba šiame pamokslų rinkinyje labai įvairuoja. Pasirinkti skyrybos principai, o gal ir ne visai nuoseklus, tik pačiam autoriui suprantamas jų taikymas daro neaiškias žodžių junginių ir sudėtinių sakinių dėmenų ribas ir tampa viena iš tekste susidarančių dviprasmybių priežasčių, plg.: Nusiminimas apie išganymą, niekas kitas niera, tiktay nutrotijmas Wilties, apturiejima umzinos gieribes, unt ko kada norietinay yr tic iomis wala musu pritaria tum pa ir pasidaro griekas nusiminima 52. Dara kriw da yr abyda sau paskundindamas duszy sawa, yr iszduodamas patsay unt sawęs Dekreta, paskundinima sawa 77. Diet to tay paiunkimas yr inspiratinimas tokios pigibes igeria Žmogus, jog be wissokia w arga dariy wis tay gale, ko inspiratina 84. Neretai dviprasmiški būna ir pažyminių ryšiai atributinėse konstrukcijose, ypač tais atvejais, kai jie keli susitelkia vienoj vietoj, pvz.: Tas ira pirmiausis rizstis yr prideriste kiekwiena Krikszionies 25. Galedamas ij izgidity wienu žodziu arba dasilitieimu runku sawa, ne padare to, bet nuwede ij unt szalies, liezuwia jo seyliu sawa dasilitieie dieie pirstza ing ausis jo 65. ...be wales jo plaukas wienas isz gawos jums ne nupuots 69. Isz kuriu tay isakimu swiesey pazinty duodasi, jog Ponas Diewas musu netiktay ne daleydzia, bet rayszk ie uzsaka wad inima Warda sawa unt liudzyma be jokia reykala... 82. Žwakie kojoms mana žodis tawa Diewe 26. Teksto prasme ir sakinio sintaksinių ryšių visuma gali padėti nustatyti, kaip jie tarpusavy susiję, tačiau dėl žodžių tvarkos įvairavimo lieka ir neaiškių atvejų. Lukauskas skirtingai rašo a kamieno vienaskaitos kilmininko (1) ir daugiskaitos vardininko (2) galūnes (plg. Karaciejus 1996: 19). Gal tokiu būdu autorius siekė išvengti dažnai vartojamų daiktavardžių linksnių sutapimo. Vienaskaitos kilmininkas dažniausiai turi galūnę -os, o daugiskaitos vardininkas -as, tačiau pasitaiko ir nenuoseklumo ar maišymo atvejų, plg.: (1) niejokios naudos 35; Artikutui Wieros 42; tos tiesos 40; tos kortos 67; anos tazdos; bet uzlaykima sweykatas 34; gieros walas 26; (2) tos tiesas 45; tos Ceremonias 64; tokias Wwogas 62; nekaltas dusias 46; bet tos dienos 116. Minėtų daiktavardžių ir kartu su jais pasakytų įvardžių ar būdvardžių galūnės gali nesutapti. Dviejų ar kelių linksnių sinkretizmas – dar vienas šio pamokslų teksto dviprasmiškumo šaltinis. Rašant -as a kamieno daiktavardžių daugiskaitos vardininke galima išvengti sutapimo su vienaskaitos kilmininku, tačiau tokiu atveju daugiskaitos vardininkas (1) ima sutapti su galininku (2): (1) ...bet kiekwna Nediela yr Szwiecias metinias ira dienas Diewiszkas, kurios ipaciey turia 154 | V I R G I N I J A V A S I L I A U S K I E N Ė butų unt garbies jo sugaysintas 96. Tokias aktas ira nederuncias, nes ira su sunkiu pazieydimu Diewa... 109. (2) Ta tada garbie ne galie buty didesnia yr meylesnia Diewuy, kaypo kada per runkas Kunigiszkas afierawojem Jem Wienatini Sunu Jo 101. Untgata neaprisza nescias moteriszkias, ipaciey tuomet, kada slidu, arba persikielimas baysus 108. ...nes dar patis pagonis ape tą Prisikima ne zinodamis, isz pacios swiesibes razuma unt pagarbinima neteysiu Diewu sawa, dienas tikras netuszwięciemas apwaykscioje 96. Iszemus tas wietas, kur turia waldziu sudijma, (kayp saka) unt karsztu darbu, uz nekuruis biaurius darbus, unt kuriu... 113. 1.4. Straipsnio duomenų bazę sudaro 1541 atributinis junginys su derinamuoju pažyminiu, išrinktas iš dešimties Lukausko pamokslų (KL 23–118). Skaitvardinio pažyminio vieta daiktavardžio atžvilgiu aptarta remiantis 75 junginiais, įvardinio – 767, būdvardinio – 552, dalyvinio – 147 (žr. 1 lentelę) ir išanalizuoti derinamųjų pažyminių nekontaktinės pozicijos atvejai. 1 LENTELĖ. DERINAMŲJŲ PAŽYMINIŲ POZICIJA Pažyminys Bendras skaičius PR PO skaičius % skaičius % Skaitvardinis 75 68 90,7 7 9,3 Įvardinis 767 722 94,1 45 5,9 Būdvardinis 552 316 57,2 236 42,8 Dalyvinis 147 81 55,1 66 44,9 2. SKAITVARDIS 2.1. Skaitvardis derinamuoju pažyminiu eina nedažnai – dešimtyje pamokslų tokių atvejų buvo rasta 75. Absoliučiai jų daugumai būdinga prepozicija – 90,7%: Prisiekty unt pirmos tiesos niera nieka pikta 83. Jei tada tiems padawimams, patis dar Dyssydentay tikia, diel ko ne kitiems? kaypo tay, jog ira Ciscius, jog ira Septini Sakramentay, iog ira Atpuskay... 42. Sestas dienas dirbsi yr padarysi wisus darbus tawo, sekma diena ira Subata, tay ira atilsis Pona Diewa tawo... 108. Palyginus šį Pamokslų tekstą su XVII a. pirmojoje pusėje išspausdintais rytietiškai parašytais Sirvydo Punktai sakymų, kokių nors ryškesnių skirtumų nepastebima (žr. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 155 Vasiliauskienė 1995: 126). Skaitvardžio prepozicija dominuoja abiejuose pamokslų rinkiniuose. Tačiau retokai pasitaikančios skaitvardžio postpozicijos motyvai Lukausko Pamokslų tekste akivaizdesni negu Punktuose sakymų. Kai skaitvardis pasakomas po daiktavardžio, tai Pamoksluose visada iškeliama, akcentuojama kiekybė, toks postpozicinis skaitvardis dažnai turi ir kontrasto kirtį. Panašų efektą dabartinėje lietuvių kalboje, matyt, būtų galima pasiekti šalia postpozicinio skaitvardžio vartojant įvairias dalelytes, pvz., tik, dar, jau: Kayp po tos Spaviednias prisiekausi dovanay, duok už tą pirma prisiega ubaguy skatika wiena. Kayp untra karta, duok skatiku du 87. Dabar dieno trecio atrunda ij porwy unt raysta, iki kakta ikliuwusi yr wos giwa... 112. Kayp kietwirta karta, duok kieturius, yr teyp wisados kartodamas patsay sawi skatiku wienu eyk totaus dawiny jetmužnos 87. Ar gale kas sluba koki padaryti iki meta unt metu wienu? 94. Pasirinktoje teksto atkarpoje nevartojami įvardžiuotiniai skaitvardžiai. 2.2. Dėmesio vertas pavyzdys, kur skaitvardis pavartotas postpoziciškai po asmenvardžio, pvz.: Turem to prikloda, kuri atweda tikiejima wertas Rasitojas Eneas Silvius, o potam Popiezius wadintas Piusu untru 106. Tokia skaitvardžio vieta yra ir dabartinės lietuvių kalbos norma, pvz., Petras Pirma-sis, Liudvikas Keturio­liktasis ir t. t., tačiau apie tai parašyta nerasime nė vienoje gramatikoje, matyt, dėl to, kad beveik visada čia rašome skaičių, o ne žodį. 2.3. Iš visų skaitvardžių po pažymimojo daiktavardžio dažniausiai eina vienas (4 atvejai): Gale, yr teyp gale sau kas pasnika koki žadiety unt metu wienu, arba unt pusja metu... 94. Tokį jo pozicijos neapibrėžtumą palyginti su kitais skaitvardžiais galima būtų paaiškinti tuo, kad ši leksema tekste gali eiti ne tik skaitvardžiu, bet ir būdvardžiu ar įvardžiu, o pastarųjų, ypač būdvardžių, pozicija daiktavardžio atžvilgiu linkusi labiau įvairuoti. 3. ĮVARDIS 3.1. Būdamas, kaip ir skaitvardis, abstrakti ir nevaizdinga kalbos dalis, įvardis turi ne tik apibrėžtą leksemų skaičių, bet ir fiksuotą poziciją daiktavardžio atžvilgiu. Pamoksluose jis dažniausiai pasakomas prieš daiktavardį (PR 94,1%; žr. 1 lentelę): Uz toki darba pakaroie Diewas aną Moteriszky, ape kurę Kunigas Segneras Rasza... 115. ...mehuoty niekados nedera, norint, kada tay buty galietu idunt kas wienu metawimu perwerstu wisus Pagonus ing Wiera, wisus Heretikus yr Atskiatus Diewuy paieszoktu, wisus 156 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ paskundintus yr welnius isz pragara iszwestu... 27. Ciełamy Raszty S. yr Ewangelioy niejokie żodzia yr nujautima niera, kursay ne butu iztarimu Dwases Swynčiuac... 70. ...pastanawik patsay sawi karoty, uz kiekwiena kieykima, arba prisiegos iztarima 87. Kitays nusideimays kada pazieydziam Diewa, pazieydziam ij arba sutwierimy, arba dayktu- sy po isakima... 69. Palyginus pačių įvardžių vartojimo dažnumą Lukausko Pamoksluose ir Punktuose sakymų pastebėta keletas skirtumų: Lukauskas daug dažniau už Sirvydą vartoja įvar- džius kitas, (ne)koks, jo tekste taip pat dažnas ir įvardis toks, tačiau čia retesni negu Sirvydo pamoksluose visas ir wisoks, labai retas šis, o tutas randamas tik vieną kartą: Nusiminty, ira tay unt sio Swieta pradiety pekła... 52. Buwa Senamy Testamenty tutas Afie- ras, per kurias izm el de sau Žmones Łoskas nuog Diewa... 101–102. 3.2.1. Įvardžio postpozicijos atvejų Lukausko Pamokslų rinkinyje nedaug. Jame, kaip ir SP ar BM, įvardis, atsidūręs enklitinėje pozicijoje, padeda iškelti, labiau akcentuoti prieš jį einantį daiktavardį (1) arba gali su pastaruoju būti susijęs apoziciniu ryšiu (2): (1) Teypogi metu Missios turia ju Missionorey, jog nuog slubu nekuríu izłuosuoty yr anus atmaynuty gale... 96. Kada garbie ta, kurię Diewuy atadwoty turem, prigule, pirmiaus iki Wieros, diet to, kunorint mums Diewas... paduoda... 38–39. Toligiey iszmanity turia yr ape žayshus wisokius, kiekwienas žaystas ar tay kaulelus, ar kartosy? 111. ... nes kada kas unt paspirima sawa tiesos, kalbietu apsisakau, swieczywosi sumenniu mana, wężliwściu mana, zmoniemis tiemis čia essuntiemis; ne prisiektu... 74. Isz to papratima paeyna tay, jog norint uzmiszty norietumem daykta toki, neuzmir- sziem... 84. ... teypogi slubas toksay twirtas ne butu 89. Prisakimay paduoty ira tie, kurius mums arba Diewas, arba Baznicia, arba Wiresnibe kokie paduoda unt uzlaykima yr ing jus aprisza 27. (2) ... su wisu graziausias ira patogumos kłausima Misios S. per mustima Tajemnicuu yr atminima Mukos Diewiszkos, nes ta buwa intencyą Izganitoia paties, kada pri paskutinios Wecierios Apasżtatams prisakie... 106. Ape wiena Ministra Luterszka kursay iszszadieis ayszkiey Herezias turieie sapna toki 64. Atsakau taridamas wisotmiey, jog Prisakimay wieny ira prisakuntis, untry uzsakuntis 26. Jei tada koksay Dissidentas patsay pradietu kalbba ape Wiera, drusiausey yr gieriausey teyp jem atsakity 47. Atributinė frazė Luka usko Pamoksluose | 157 2 LENTELĖ. ĮVARDINIŲ PAŽYMINIŲ POZICIJA Įvardis PR PO sk. % sk. % anas 39 100 – – (ne)joks 43 100 – – kiekvienas 27 100 – – kitas 42 95,5 2 4,5 (ne)koks 57 74 20 26 (ne)kuris 8 88,9 1 11,1 pats 44 97,8 1 2,2 šis 2 100 – – šitas 1 98,1 – – tas 253 98,1 5 1,9 tas pats 14 100 – – toks 104 90,4 11 9,6 tūlas 1 100 – – vienas 24 85,7 4 14,3 (ne)vienas 2 100 – – visas 46 100 – – visoks 14 93,3 1 6,7 antras 1 100 – – 3.2.2. Tačiau Pamokslai iš visų tirtų šaltinių pirmiausia išsiskiria tuo, kad juose dažniau nei kituose religinio pobūdžio tekstuose postpozicinis įvardis turi kontrasto kirčtį: ...yr da ykta ta kuri žadam, ataduoty turem, tam, kam žadam... 88. Guslay ir zababonay ira tuomet, kadų kas wartoiya yr išzunda spasabu tokui, kuria prigimitu budu yr spasabu ne gale pagielbietiy... 60. 158 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Wisizkay atmint kiekvienas jog tay diena tokia, kuri winintineley unt garbes yr szlowes Diewa turia buty paszwesta 109. Palyginkime prepoziciškai ir postpoziciškai vartojamą toks gretimai esančiuose sakiniuose: Kada kas toki pasnika pertaustu, wena tiktay grieka papilditu, nes tun dweiu prisakimu ira wienas galas, tay ira numarinimas kuna. Prieszingu budu, kada kas dienoy tokioy pasnika pertaustu, o pri to, buwa slubu aprisztas toy pacioy dienoy unt pasnikawima, papilditu du grieku... 30. Akcentuojamas ir postpozicinis įvardžio tas kilmininkas, kai jis pakeičia daiktavardį: ...aprisztas ira ant izpildima to, unt ko prisiekie 81. ...nera aprisztas unt izpildima to, ką be nuomonias yr supratima slubawote 93. 3.2.3. Iš 2 lentelės matyti, kad dažnesnė postpozicija būdinga tik 2 įvardžiams: koks (26%) ir toks (9,6%). Pastarasis įvardis pamoksluose gana dažnai turi kontrasto kirti, tik retsykiais jo postpozicija yra sąlygota apozicinės ar enklitinės funkcijos tekste. Įvardžio koks vieta daiktavardžio atžvilgiu turi specifinių ypatybių ne tik aptariame Lukausko veikale, bet ir kituose senųjų raštų tekstuose (žr. Vasiliauskienė 1995: 131). Sirvydo Punktuose sakymų ir Bretkūno Postilėje dominuoja koks postpozicija (SP 88,9%; BP₁ – imti pirmieji 120 puslapių – 68%). Jis savo vartosena labai ryškiai skiriasi nuo visų kitų šiuose pamoksluose randamų įvardžių. Pamoksluose išsaugoma panaši šio įvardžio vartojimo tradicija. Tiesa, tik ketvirtadaliu atvejų įvardis koks čia pasakomas po pažymimojo žodžio, bet ir toks skaičius smarkiai kontrastuoja su visų kitų įvardžių, vartojamų šiame tekste, kiekiu (žr. 2 lentelę). Pavartotas postpoziciškai, įvardis koks visais atvejais paryškina prieš jį einantį daiktavardį ir dažnai padeda frazėje nuosekliai kaitalioti akcentuojamus ir neakcentuojamus žodžius. Jo postpozicija ypač dažna frazės gale (1) ir vienarūšių sakinio dalių grandinėje, kai Pamokslų autoriaus norima bent trumpam tą grandinę pertraukti ir sutelkti didesnį dėmesį į vieną ar kitą to išvardijimo komponentą (2): (1) Slubas wadinas Žadeimu Diewuy padaritu, nes kada žadam daykta koki, apsijimam Diewuy, jog tą daykta kuri žadam, izpildissem 88. Prunciszkau, ar ne praeyie tuo dayktu Žmogus koksay? 78. Paskirk sau meta koki unt nuomonias 93. Prisiega (kaypo jau apsisakie) ira wadinimas Warda Diewa unt swiedectwos daykta kokia 79. (2) Buna tay nekadu, jog pikty žmones pameta, padeda, pakasa mazgus kokius, kautus arba ku toligia czĕrays nuodays uzkriesta… 59. Nesioty pri sawęs diet pataymas, arba nusisaugomą netaymas żinkus kokius, korteles, arba mazgelius, ar dera yr tay… 61. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 159 Untras ira blužnierstwas kurios tinkasi yr tarp Katalikų, o tay tinkiausey, netaymiyey kokioy arba wargy sielwartoy nuludiny, kada isz nekuntribes kalba Zmonies... 68. Kaip jau minėta, kai kuriuose sakiniuose su šiuo postpoziciniu įvardžiu nuosekliai kaitaliojami informatyvūs, reikšmingi sakinio komponentai ir neakcentuojami ar enklitiškai vartojami žodžiai: Pawogia tau daykta koki, arba jį pametey, daray sluba... 95. 3.3. Neigiama įvardžio koks forma, priešingai, vartojama tik prieš daiktavardį. Iš pradžių pasirodė, kad tokia šio įvardžio vartosena gali būti susijusi su jo būdvardine reikšme: viena iš nekoks reikšmių yra prastas, nedidelis. Tačiau toks atvejis pasitaikė vienintelis: Wienok iszsumia yr issizreyszka smertis jo, per nekoki skirima Kuna nuog Krauja...100. Dar kartą peržiūrėjus 11 raštų pavyzdžių su įvardžiu nekoks paaiškėjo, kad jis vartojamas ne tik koks nors reikšme, bet taip pat pakeičia įvardžius ne vienas, (nė) joks, kažkuris: Toligiu budu prisakimay ira nekokiu zwakiu pagal darbu musu, kurie mums parodzia, kas mums dera, kas ne dera... 26. Ne kalbekiet: jog ape jus Dievas užmiršza, nes ape niekoki sutwierima užmirszty ne gale... 69. ...prisiekty ne dera, ney jos niekokia Wiresnibe liepty yr isakity ne turia 75. Skaitvardis antras Pamokslų tekste gali būti įgijęs įvardžio kitas reikšmę: Motina wiena pas waykieli naktiy werkinti kieltiesi nekarta turieje, idunt ji anamy werksmy numalditu... Turet yr ape untra Motina, kuri dukteri sawa tinkiey kiekie tays zodzieys 72. 3.4. Įvardis pats iš kitų prepoziciškai vartojamų įvardžių išsiskiria pabrėžiamąja funkcija: savo pažymimąjį daiktavardį jis padaro daug ryškesnį ir iškilesnį (Ambrazas 1994: 272). Tokia vartosena priartina jį prie dalelyčių. Šio įvardžio pabrėžiamąją funkciją neretai sustiprina išskiriamosios dalelytės ir, tiktai bei tikslinamoji dalelytė dar (1). Pats gana dažnai pasakomas ir šalia tikrinių daiktavardžių (2): (1) Tas yra sapnas geras... nes norint yr patsay welnias tokius dayktus roditu, geray roditu 64. ... isz paties istatima prigimta nusijausty iki tos prideristes turietumem, nes dar patis pagonis ape ta Prisakima ne zinodamis, isz patios swiesibes razuma... dienas tikras metu szwięciamas apwaykscioje 96. Ir norint žadiety galem ... yr daykta tą kuri zadam, ataduoty turem, tam, kam zadam, wienok zadiety ne galem tiktay patem Diewuy 88. 160 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ (2) Wadinasi dowenu Diewa, nes patsay Diewas inteyku duoda mums tos dowenos iš neisžsemamos milesirdistes sawa... 38. Ką yr patsay Chrystusas dare, kada Subatoy izgide padžiuwusy runka Žmogaus... 116. 3.5. Prepoziciškai vartojami įvardžiai Pamoksluose turi kontrasto kirtį dažniau negu kituose tyrinėtuose religinio pobūdžio tekstuose. Kontrasto kirtis ypač būdingas įvardžiui kitas, kuris Pamokslų tekste supriešinamas su įvardžiais tas, toks. Pastarieji įvardžiai taip pat dažnai tampa kontrasto kūrimo priemone ir padeda glaudžiau susieti tekstą į vientisą visumą: Diet ko Diewas tuo met smarkiu yr baysiu pasirode? ne kita priežastis, tiklay ta, idunt mus tuo spasabu ing tobuta Istatimu sawa užtaykima pabudintu... 32. Toky Wilti turietu tas... kursay užmokiesnia nuog Diewa wiltusi... Tokia Wiltis butu... neizsmintinga... Tada kita Wiltis ira, kuri wadinasigi giwa... 48–49. Jr ta diena wadinas dienu Wieszpatiszku. Kitas dienas neszwiečiamas ira musu... 96. Tada priderus dayktas idunt ne kita tikay tą diena szwięstumen 99. Ta tada ne kita afiera pri kiekwienos Misios S. darita buna... 100. Kitas ira slubas garbingas kursay darosi regiemay. Jr tokius slubus dara Zokan ikay, kada zada Diewuy pri Professios Zokaniszkos 91. ...o anie saka: jog reykie butinay tokios asabos ieszkoty, kuri tay atnuodytu 59. Prepozicinis įvardis toks labai dažnai eina sudėtinio prijungiamojo sakinio atliepiamuoju žodžiu ir taip pat atlieka dėmenų siejimo (konektoriaus) funkciją: Pataymintas toksay reykalas, kursay tawi ing gieresni priwercia 92. Reykia žinoty, jog tokie galwie, kurie gromuta, turi dwejopa pitwa... 103. Jr teyp tas... gale uz meta teyp uzsigraudinty, gale tokiu galibiu igity, jog sunkiems pakakty darbams 85. 3.6. Kaip išskiriamosios dalelytės vartojami įvardžiai, keletą kartų pakartoti šalia daiktavardžių, einančių vienarūšėmis sakinio dalimis: Mitesi Pona Diewa tawa, isz wisos sirdies tawa, isz wisos Dusios tawa, isz wisos misles tawa, isz wisu situ tawa... 55. ... niejokioy apłynkibiey mehuoty niekados nedera... idunt kas wienu melawimu perwerstu wisus Pagonius ing Wiera, wisus Heretikus yr Atskiattus Diewuy paieszkotu, wisus paskundintus yr welnius isz pragara iszwestu... 27. Wiltis numirusi, ira tay Wiltis tuszcia, nenaudinga, niejokie giwenima dusiey ne duodunti, niejokie dziauksma ne darunti, yr niejokie waysiaus iszganinga ne gimdunti... 48. 4. BŪD VARDIS 4.1. Iš statistinių duomenų matyti, kad būdvardžio vieta daiktavardžio atžvilgiu Lukausko Pamokslų tekste yra neapibrėžta (Pr 57,2%; žr. 1 lentelę). Prepozicinių būd- ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 161 vardinių pažyminių persvara čia nėra ryški, dominuojanti. Be jokios abejonės, statistiniams duomenims nemažą poveikį yra padariusi palyginti dažna būdvardžio šventas postpozicinė vartosena (73,9%): ji sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų šiame tekste randamų būdvardžio postpozicijos atvejų (65 atvejai; 28,5%). Būdvardis šventas dažniau už kitus būdvardžius pasakomas po pažymimojo žodžio ir kito rytietiškai rašiusio autoriaus – Sirvydo Punktuose sakymų (83,3%). Šio būdvardžio postpozicijos dominavimas religinio pobūdžio tekstuose sietinas su lotynų ir lenkų kalbų įtaka, nes, kaip jau minėta kitur (žr. Vasilauskienė 1995: 133), sakralizuotų bažnytinių frazių žodžių tvarką dažniausiai siekiama išlaikyti nepakeistą, pvz.: Dowidas Szwyntas 26; Krikszta Szwynta 27; Misiu Szwynta 31; Raszty Szwyntamy 38, 50; Baznicia Szwynta 39, 47; Tieway Szwyntiey 41, 42; Powitas Szwyntas 43; Augustinas Szwyntas 47; Dwasy Szwynta 52. 3 LENTELĖ. BŪDVARDINIŲ PAŽYMINIŲ POZICIJA Būdvardis PR PO skaičius % skaičius % aukščiausis (aukštesnis) 4 57,1 3 42,9 dvasiszkas 3 27,3 8 72,7 diewiszkas – – 11 100 cielas 19 82,6 4 17,4 krikscioniszkas 2 25 6 75 metinis 2 20 8 80 mazas 7 87,5 1 12,5 sunkus 7 77,8 2 22,2 swietiszkas 7 63,6 4 36,4 szwyntas 23 26,1 65 73,9 tikras 14 82,4 3 17,6 umzinas 2 22,2 7 77,8 Paskay to eyna, jog wisas tieses Tajemnicies, kuries Bažnicia Szwynta unt tikieima paduoda, ira tikribes neapwitos 39–40. ... jog Luter as nauiu kledimu ne inesze, bet senus atgaywina, jau seney nuog Bažnicias 162 | V I R G I N I J A V A S I L I A U S K I E N Ė Diewa paskandintus priesz kurius rasze Tieway Szwntyiey 41. ... diel to ij wadina Tieway Szwntyiey grieku presz Dwasy Szwynta 52. Palyginti su statistiniu vidurkiu būdvardžio postpozicija dažnesnė ir kituose įvairias bažnytines realijas įvardijančiuose atributiniuose junginiuose (žr. 3 lentelę), pvz.: giwenima umzina 25; ugniu umzinu 56; izganima umzina 57; Tiewuy Umzinam 101; Istatimay Dwasiszky 26; Wiresnibe Dwasiszka 27; Pamokshu Dwasiszku 70; Garby Dungiszku 36; Karaliscjas Dungiszkos 66; zodziu Diewiszku 70; dienas Diewisžkas 96; Wiera Krikscioniszka 39, 41; Motina Krikscioniszka 39; Szwietes metinias 116. 4.2. Ernstas Fraenkelis (1969: 90–92) yra pastebėjęs, kad senieji lietuvių kalbos paminklai turi palyginti mažai būdvardinių vedinių, todėl čia pažyminiu dažniau negu lenkų kalboje eina daiktavardžio kilmininkas, pvz.: lie. dievo malonė – lenkų Boża miłość, lie. dangaus karalystė – lenkų królestwo niebieskie. Lukausko Pamoksluose kai kuriais atvejais jau randame ne genityvą, o būdvardį su priesaga -iškas, pvz.: Per grazibes yr wisokius riedikus Baznicias grazibe dusios tosku paszwynuntuciu praturtintos, kuri tada Bazniciau Diewa wadinas yr Karaliscjas Dungiszkos, kurię mums isztata Rasztas po priliginiu giwenima iszdabinta Desiniu Diewa... 66. 4.2.1. Pamokslų rinkinys atspindi gyvą būdvardžių su priesagomis -iškas, -inis, -ingas formavimosi procesą. Prieš keletą dešimtmečių Pamokslus tyrinėjęs Lebedys taip pat pažymėjo, jog šiame veikale randame lietuviškos teisės ir medicinos terminijos užuomazgų (Lebedys 1976: 40). Būdvardžiai su priesagomis -iškas, -inis, -ingas sudaro maždaug ketvirtadalį visų tiriamame Lukausko tekste vartojamų būdvardžių. Dažniausiai jie turi priesagą -iškas (15,6% visų tekste randamų būdvardžių), pvz.: padawimay Apasztaliszky 41; Motina Krikscioniszka 39; dienas Diewisžkas 96; Professios Zokaniszkos 91; swietisky istatimay 70; ziamishky Karaley 67; Krikscioniszka prideriste 111 ir t. t. Šios priesagos būdvardžiai išsiskiria keletu svarbių ypatybių, susijusių su priesaginės terminijos formavimosi procesu ir skirtingų gramatinių formų funkcijų diferenciacija. Pirmiausia, beveik du trečdaliai jos vedinių eina po savo pažymimojo daiktavardžio. Tokią dažną jų postpoziciją, matyt, galime sieti su dvikalbystės sąlygomis atsiradusiu daiktavardinio ir būdvardinio pažyminio funkcijų maišymu, kai posesyvinis būdvardis lenkų kalbos pavyzdžiu (prisiminkim, ką buvo rašęs Fraenkelis) imtas vartoti ir ten, kur lietuvių kalboje iš seno buvo vartojamas daiktavardžio genityvas. Daiktavardį pakeitus būdvardžiu, jo vieta pažymimojo žodžio atžvilgiu išliko ta pati, todėl, pavyzdžiui, būdvardis diewiszkas, atitinkantis lenkų kalbos posesyvinį būdvardį boży, Pamoksluose vartojamas tik postpoziciškai: Ir teyp padawimay Diewiszky, ira mokstas Chrystusa zodinis ne raszitas Ewangelioy 41. Tos Ceremonias ragina dar mus, kayp pri tarnawima Diewiszka uzsitaykity turem 66. Diel to Rasztas S. wadinasï zodziu Diewiszku 70. Paniekinimas Diewiszkas isz cia pasiroda 76–77. Uzdïrba sau unt pasztowinima Diewiszka, iszmeldzia sau Łoskas unt izganima tabay ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 163 reikiamas... 106. Dažnesnė už statistinį vidurkį postpozicija būdinga ir būdvardžiui dvasiskas: Dar kitų yra prisakimay yr Istatimay Dwasiszky, kurius Wiresnibe Dwasiszka istate 27. Ir daugiau mums ne dera wartoty žodziu Raszta S. ... kada jums jus unt Kozoniu yr Pa-mokstu Dwasiszku perguldom... 70. Kita svarbi atributinių junginių su priesagos -iškas būdvardžiais ypatybė – potencialus jų suvokimo dviprasmiškumas: ... bet kiekwiena Nediela yr Szwięcias metinias ira dienas Diewiszkas, kurios ipaciey turia buty unt garbies jo sugaysintas 96. ... viena diena nedeloy ataduodamis Diewuy unt garbies yr szlowes Diewiszkos... iszpažintumem jog Diewas ira Wieszpatiu musu... 97. Ir teyp prisiekia Karaley pri sawa Karunawoymu, jog istatimus Tierwiszkus teysiby yr pakaiui Baznicias Diewa gins yr aną uzlaykis 81. Tas Diewas yr Žmogus uz mus kintieje yr unt Kriziaus numire, yr teyp mus isz newalos wel-niszkos iszgiełbie... 56–57. Nes to Diewas nenorieie, idunt szwietimas dienu Swiętu unt iszkados zmogiszkos priguliety turietu 116. Junginiai su šiais būdvardžiais dabar mums atrodo dviprasmiški net kontekste, tačiau XVIII a. dvikalbėje visuomenėje jie tikriausiai neturėjo dviprasmiškumo atspalvio ir buvo suvokiami taip, kaip prestižinėje lenkų kalboje. Trečia, Lukauskas mėgina diferencijuoti junginių su priesagos -iškas būdvardžiais ir junginių su daiktavardžio kilmininku funkcijas, nes tų pačių leksemų variantų Pamoksluose randama nedaug (žr. ir ankstesnius pavyzdžius): Untri yra yr buna sapnay isz pasiundima welniszka 63. ... isz cia kiekwienas pazinty gale, isz kokios tay dwases Mokstas jo, tada buty sapnay gale yr isz pasiundima welniu 63. ... noria to, idunt jos su uwogu klausitumem, swarstidamis sirdiey ben auyszskiesnias Taniem-ničias, kurios pri Misios S. atsiprowia, kaypo tay unt afierawoima duonos yr wina, unt pakie-lima Kuna yr Kraujia Jezusa, unt Kunigiszka Kamuniu, yr... 104. Kada kas pradietu Misios klausyti po afierawoima duonos ir wina, arba idunt nueitu pirm Kamunios Kuniga, ne iszpilditu to Prisikima... 104. Jey nesistotet mazuteleys ne ineyset ing Karalisty Dungaus... 39. turia giwa yr naudinga duksawima, kursay ij gieramy pastiprina, akwatas pridwoda, idunt tarnawimy Diewa ne prijłstu... 49. Toksay Raszta S. yr zodziu Diewa ing juokus w artoimas patemy daykty blužnierstwu ira 71. 4.2.2. Priesagos -inis būdvardžiai postpoziciškai vartojami šiek tiek rečiau už -iškas būdvardžius (Po 65,7%). Dalies šios priesagos vedinių ir vartojimo tradicija senesnė, pvz.: paskutinės Wecierios 106; kasdieniniusy poterusy 70; wirszutinias ceremonias 64; Prisakimay wietiney 27; suda molinia 90; darbu runkiniu 116; apsakamas zodinis 71: 164 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Kada unt Tobliciu akmeniniu Runku sawa Wisagalincziu iszriesztus Prisakimus sawa Die was mums unt užlaykima padawę... 32. Diet Židu kurius Die was tiktay ceremoniomis wirszutiniomis walde, gana buwa, tą diena unt szwiętima paskirty, kuriey Anas po sutwierima Swieta atilsieje... 99. Toligiey iszsmanity turia yr ape žaystus wisokius, kiekwienas žaystas, ar tay kaule lus, ar kartosy? ar skrituliusy zayslinius dwejopas buty gale 111. Tada isziemus Raszta S. turiety yr užlaykity turem wisus padawimus žodinius yr tracyas ing Wiera S. Krikscioniszka prigulincias 41. Iš minėtos priesagos būdvardžių dažnesnė postpozicija (80%) išsiskiria tik būdvardis metinis: Teypogi kada kas Žadietu, jog storoses priseruncionmis patogibiomis ape pragausinima turti, ape gieribes metinias, yr toksay apzadas ne butu twirtas... 90. Ar dera, dayktu metiniu trokszty, yr anu wiltiesi? 51. ... kiekwiena Nediela yr Szwięčias metinias ira dienas Diewiszkas, kurios... 96. Dabartinės lietuvių kalbos terminijoje labai dažni junginių, kurių priklausomu žodžiu eina kilmininkas, ir junginių, kurių priklausomu žodžiu eina priesagos -inis būdvardis, variantai. Tokie terminai gali turėti identišką reikšmę arba reikšti skirtingus dalykus. Tais atvejais, kai abiejų junginių reikšmė identiška, pirmenybė teikiama kilmininkui, nors junginiai su kilmininku ir turi dviprasmiškumo atspalvį, pvz., telefono pokalbis (DLKŽ 1993: 839). Tiriamame Pamokslų tekste taip pat buvo tikėtasi rasti minėtų junginių variantų, tačiau pasirodė, kad KL toks įvairavimas nebūdingas – paprastai vartojamas vienas kuris variantas. 4.2.3. Priesagos -ingas būdvardžiai dažniau pasakomi prieš pažymimąjį žodį palyginti su anksčiau aptartais -iškas ir -inis būdvardžiais (71,4%). Daugelis jų jau buvo vartojami pirmuosiuose mūsų rašto paminkluose, pvz.: slubas garbingas 91; dayktas stabuklingas 114; Wiltis nenaudinga 48; peciaus ugninga 50; stabuklingos galibes 61; priszingų spasabu 64; izganingus persergeimus 63: Priwadzioju cionay nekadu unt pastiprinima yr apswietima tun Pamokshu Historyas, iz Gar-bingu rasitoju izsimtas, sekiodamas tamy Tiesadawiei musu Jezusa Chrystusa... 23. Untras ira griekas priesingas Wiltey, kursay praszmotingu Wiltiu yr duksieimu wadina-si 53. Kietwirtu kartu: unt gala yr po to pazinty galem, jey Diewabaymingu yr iszmin ting u žmoniu sūderus ira numanimas, jog tay, kas ira prisakita, arba uzsakita, ira po sunk iu aprisżimu prisakita, arba uzsakita 28. Viena kita Pamokslų atributinė frazė perimama iš lenkų kalbos ne visiškai adaptuota: prie lenkiškos būdvardžio priesagos formos pridedama tik lietuviška galūnė, pvz.: ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 165 Ar nusideda yr kaypo, kurie skayta Knigas Heretyckas, arba kitas nuog Baznicios Diewa užsakitas? 44. ... Die was ira Wieszpatiu musu; kas pasiroda is anu žodziu Diewiszka ing Zmones Jzraelsk-kus taritus... 97. Tokias darbas ne nusidawę anay Moteriszkiey (ape kurę giwenimy S. Jedwig os Karalienias Halickos skaytom) 115. Wiltis ape kurię cionay sakom Ira Cnata Teologiczna Kardynalna, per kurię duksawima musu Diewop padedam... 47. 4.3. Tirtame Pamokslų fragmente vartojami 48 neišvestiniai būdvardžiai. Daugeliui jų nebūdingas nei koks nors ypatingesnis vaizdumas, nei raiškumas – dažniausiai tai būdvardžiai, einantys nuolatiniais to paties daiktavardžio sintaksiniais partneriais, pvz.: umzina garby 99; baysiu smerčiu 68; gieru darbu 40; ugnis giwa 77; karšztu meylu 66; luosa nora 28; mazus waykus 42; Nauia Testamenta 27; pikty zmones 59; sunkius griekus 53; Baznicia Szwynta 39 ir t. t. Daugeliu atvejų šiame retorinio žanro tekste randami būdvardžio ir daiktavardžio junginiai yra nelaisvi, terminologizuoti, jais įvardijamos įvairios religinio bei teisinio pobūdžio realijos, pvz.: Wieszpats Auksčiausis 29; Dwasiszka waldziu 29; Wiresnibes Dwasiszkos 46; Krikscioniszkos gieribes 47; kuniszka biauriby 85; Asabay Karaliszkay 70; Baznicia Katalikiszka 97; Lynkisz kamay liezuwiey 45; Gierbiu metiniu 51; Szwietes metinias 116; Nedieliniu Kozoniu 23; Nauia Testamenta 102; Nekalta prasidiejima 116; Sena Testamenta 26; swietiszkims Zmoniems 46; sunkius griekus 53; swietisky istatymay 70; grieku smertelnų 99; Krikszta Szw ynta 27; Misiu Szw ynta 31; Raszty Szw yntamy 50; Szwynciause Sakramenta 61; Sena Zokana 23; padawimay žodiney 41. 4.4. Analizuojant rašytinį, o ne sakytinį tekstą tik iš netiesioginių požymių galima pamėginti nustatyti, ar kuris nors frazės žodis turi didesnį prasminį krūvį. Būdvardis gali tapti ryškesnis tekste dėl keleto dalykų: 1) informacinės talpos (nauja, svarbi informacija); 2) leks emos vaizdingumo, raiškumo; 3) kontrasto kirčio. Visi čia išvardyti dalykai yra labai glaudžiai tarpusavy susipynę. Būdvardžio išskirtinumą dažniausiai lemia aukštesnio lygmens sintaksinės struktūros – sakinio ir teksto konstravimo logika retorinio pobūdžio veikale, kur svarbus vaidmuo tenka akcentuojamų ir neakcentuojamų bei enklitinių žodžių išdėstymo frazėje nuoseklumui, sakinio inversijai. Todėl tirdami Pamokslų tekstą neišleidžiame iš akių bendro intonacinio lietuvių kalbos sakinio modelio kontūrų, kurie buvo pamėginti nubrėžti analizuojant XVI–XVII a. raštų daiktavardinės frazės struktūrą: priešpaskutinė frazės pozicija yra ryški, nes joje dažniausiai eina temos centras, o frazės galas yra neinformatyvus; įvairūs enklitiniai žodeliai dažni antroje sakinio pozicijoje ir šliejasi prie pirmojo sakinio žodžio (Vasiliauskienė 1997: 109–110; 114). 4.4.1. Nei intonacinis ar struktūrinis sakinio modelis, nei retorinio teksto komponavimo principai nerodo, kad prepoziciniai būdvardžiai būtų stipriau akcentuojami: ... ne kiekvienas Spawiednikas gale, bet tiktay tas, kursay turia ayszkiu galiby sau unt tay nuog Stalicias Apasztaliszkos duota 96. 166 | V I R G I N I J A V A S I L I A U S K I E N Ė Ar gana dara Prisakimuy, kas ij piktu noru iszpildo? 29. Kas kitas izsimanintuy turia ape griekus priesz sieszta Prisakima, kurie wisados ira, kadu isz luosa nora smerteynays 28. Skaytom giwenimy S Hilaryona; jog pas ij kada atwede tikry Gimditoje Dukterely apsjesta nuog welnia, szaukie welnias: ne iszeysiu... 59. Toy Knigoy wieto sekretu, ira patis melawimay, sukimay, gustay welniszky yr pramanimay nederuntis, lisz to daug dayktu, isz kuriu nekatas dusias pasipiktinty gale 46. 4.4.2. Tačiau prieš daiktavardį einantys būdvardžiai neretai tampa kontrasto tekste kūrimo priemone. Kontrasto kirtį turintys prepoziciniai būdvardžiai – vienas išskirtinių Pamokslų atributinės frazės vartosenos ypatumų: Jey dabar maza upelia perbristy ne gale, kayp perbris, kada wunduo susirinks? Jey taybos szakieles palauzsty ne patropis, kayp palauzs, kada isiszaknis yr ing medi uzauks? Jey jem sunku isz paprotia atsikelty, kada ira taybu wirwelu surisztas, kayp atsikels, kada ij lynciugu surisz paprotis 86. Tie numanidamis, jog tav mažas nusideimas, kaliniu ij tiktay pakaroie 114. ... bet yr swietisky istat imay bluzniercius smarkiey karoty, nasrus ju degunčiomis replemis draskity, yr liezuwi pakau sziu iszwikty isaka 70. Pirmiaus turia buty prisiega teysemy daykty, ne abeiojamy, ne sumustitamy, bet pagal Diewa yr sumnenias ne pridedunt ney nuimunt niejokios apynkibes... 75. Diel to tada, kurie ing Brostwa koky insirasza, norint prijma tikrus istatimus yr zada anus iszpldity... grieka ne turia... 89. ... jey unt gieru darbu atlikimas man bus, unt nieka ne prideries, nes Wiera be gieru darbu, ira kaypo medzias be waysiaus, kaypo pauksztis be sparnu, kaypo akis be swiesibes 40. 4.4.3. Ryškiausią akcentą, didžiausią svorį prepozicinis būdvardis įgyja tada, kai jis atskiriamas nuo savo pažymimojo žodžio kitu, tiesioginiu sintaksiniu ryšiu su juo nesusijusiu, žodžiu: Kaypo akis, kada krewya yr netiesi biaurina Zmogu, teyp intencyta, kada ne turia giera gala, biauris dara darbus po akimis Diewa 29. Isz szalies Wieros, Swietiskiems teypogi Zmoniems ipaciey nemokitiems insiduoty disputon ne dera... 47. Praszmo tingas tada Duksieimas ira tuomet, kada Žmogus unt pacios tiktay Milasirdistes Pona Diewa uzsiwe yzdies, toy Wiltiey grieszija, kalbiedamas sau... 53. ... isz tos prieżastios, trumpa cionay ape jus moksta pergudtisiu 64. ... nes yr per tus Warduy Diewa, didzias darosi izskaloimas 71. Jr teyp tas, kursay buwa isz prigimima stipnas, gale už meta teyp uzsigrudinty, gale tokiu galibiu igity, jog sunkiems pakakty darbams 85. Pikta turi paproti, butinay nuog jo uzsituriety reykia 87. Dažna distancinė pažyminių ir kitų sakinio dalių vartosena, tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susijusių žodžių atskyrimas siekiant juos labiau akcentuoti – dar viena svarbi ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 167 šio retorinio žanro veikalo ypatybė. Lukauskas vykusiai išnaudoja laisvos žodžių tvarkos privalumus – juk griežta žodžių tvarka tikrai nebūtina ten, kur ryšį tarp žodžių galima parodyti jų kaitybos (reliacinėmis) morfemomis. Tad Pamokslų autorius tęsia Sirvydo tradiciją, būdingą rytietiškajam raštu kalbos variantui (Vasiliauskienė 1995: 137–140). 4.4.4. Skirtingų daikto ar reiškinio ypatybių supriešinimas slypi jau pačioje aukštesniojo laipsnio būdvardžių prigimtyje. Tokie būdvardžiai beveik visuomet yra kontrasto tekste kūrimo priemonė, tad šiuo atveju būdvardžio morfologinė forma, o ne pozicija lemia būdvardžio išskirtinumą: (1) Ar jem ne pasakitu Sudzia: Tuo paciu, jog iz paprotia wogie, wertas essi auksztesnias kartuwias, nes buway katas to pikta paprotia ne turiety, yr uz ta pati paproti turi buty karotas 86–87. Tamy Skaytitoias uzzinge unt auksztesnios wietos, kaypo dabar ira Ambonas, yr skayte Raszta S. Sena yr Nauia Testamenta, Ewangelia tada Kunigas arba Diakonas 105. Iszemus tas wietas, kur turia waldziu sudijima, unt karsztu darbu, uz nekurius biaurius darbus, unt kuriu kada ka atrastu yr Suda Wiresnieby padoutu, toki yr Swiętoju sudijty, dekretawoty ne wisus bet ne kurius tiktay gieresnius Miestusy Wiresnibes gale 113. (2) Liz to, kiekwienas winczawotas žadeimas, turia buty daykty gieresnemy, nes ne gana ira zadety koki daykta giera... 90. Ir kuo ira asabas stona lietesnia, tuo tabiausey prisiekauia 83. 4.5. Ne visi postpoziciškai vartojami būdvardžiai tiriamame tekste yra iškilęslni, labiau akcentuojami, tačiau nemaža jų dalis turi kontrasto kryptį: Sapnus gerus nuog piktu is cia pazinty galem 64. Ir niera tay dayktas naujas, nes tuo paciu spasabu yr Rymi yr po kitas Szalis su didziu dusziosy pazitiku Pamokstay Krikscioniszky Žmoniems ira paprastay apsakity 24. ... niekoju Sudu darity Swiętojosy ne turia, bet yr Ponay Dwarusy, yr Waytay kiemusy, nes unt kitos dienos atsidiety gale, o diena swięta pawina turiety sawa pagarba 113. Tuo prisakimu Diewa, teypogi uzsakity ira darbay runkiney moteriszky 115. Ta wiena Wiera ira giwa, kuri rundasi Zmonies teysius Łoskoy Pona Diewa esuncius, kokie buwa anusy Szwnntusy Mucielnikusy 38. Ar prisieka neteysey, kas prisiekdamas zodziu abieopu wartoia? Žodziu abieopu abiszalin iu, kada to priwalimas reykatauia, ir ne užeyna niekokia kriwda artima wartoty dera... 78. Kada tada mums Diewas prisaka idunt diena tikra swięstunem, noria to po sawa sutwerima, idunt ij uz Wieszpati Auksciausi yr Sutwertoi pazintumem 96. ... ne perskaitidamis, ne mustidamis... ar tay dayktas tikras arba ne, teyp ir mes, iey izgani-ma apturiety norem, tikiety tam wisam... kaypo ne apwitay teysibey turem 39. Tada per tą darba uzsakita iszimana weykalas neluos as runkinis, prigulis ant kuna, su kokiu norint Zmogaus nuils imu, nes weykalas luosas, kursay prigule unt dusias niera uzsakitas 108. Regi jog apsigerty prabynktay, iki nutrotijma razuma, ira dayktas biaurus yr dargus, kiekwienas tuo wiezliwas biaurina sau... 86. 168 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Kada wis tay butu ir spasabu izgangingu sirdey griesznika atateysias dabar jem Die was atleydzia griekus yr nuteysina 50. 4.5.1. Postpozicinių būdvardžių iškilumas, jų akcentavimas tekste glaudžiai susijęs ir su jų vieta frazėje: didesnį informacijos krūvį paprastai turi būdvardžiai, einantys priešpaskutinėje frazės pozicijoje: Tikiu, jog teysius ing Dungu priemi, umzina pataymini, o piktus ing pektoy ugniu umzinu karoi 56. Mokitoiau, ku turiu daryti, idunt giwenima umzina apturiecio? 25. Kada anus du didzius Miestus Sodomas ir Gomoras ugniu sierotu sudegina 32. ... bet jems tus wargus Garby Dungiszku sugurzina, kuri pereyna wisus wargus yr nuludimus giwenima musu 36. Jey neteysey prisiekiu, Diewe duok mani istoiunčioy naktey ugnis giwa sudegintu, tay padaris, pagriza ing namus... 77. O dabar padarikiet stipra pastanawijima... prisieg u tusciu sergieties, yr anas sau piktinsset yr neapkinsset 88. Tačiau būdvardžio postpozicijos atveju labiau akcentuojamas gali būti ir antroje nuo galo pozicijoje pasakytas pažymimasis daiktavardis: Tada tuo spasabu yr budu nuteysina Wiltis Žmogu grieszna 50. Iog slubay kurius darom ira mely Die wuy, pasirodo tay isz moksta S. Tamosiaus Daktara Aniol iszka, kursai saka... 92. Tad pastarųjų dviejų atvejų palyginimas rodytų, kad kurio nors vieno iš atributinio junginio dėmenų – būdvardinio pažyminio ar pažymimojo daiktavardžio – pabrėžimas, jų informacinė talpa yra glaudžiai susijusi su žymėta priešpaskutine frazės pozicija. 4.5.2. Šiame retoriniame veikale pasitaiko ir tokių pavyzdžių, kur būdvardžio postpozicijos motyvus sunku tiksliau apibrėžti: Slubay swetimy ar aprisza? 95. Kada wis tay budu yr spasabu izgangingu sirdey griesznika atateysia, dabar jem Die was atleydzia griekus yr nuteysina 50. 4.5.3. Distancinės būdvardžių postpozicijos atvejų tiriamame Pamokslų tekste rasta tik keletas: Nes kaypo galwia, zinktas ira didzias jog ne sweykas, kada ne gromuta, teyp ... niejokios naudos isz klausima žodzia Diewa ne atnesza, kursay to, ką girdzia ne pergromuta ne swarsta sirdey... 103. Ne pasina womas Gimditoiu ira priesz Kietwirtą Prisakima Diewa, o jey bus kokiemu daikty mazamy, buty gale grieku tik tay mazu 28. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 169 Būdvardis šiuose sakiniuose turi kontrasto kirtį. 4.6. Kai žodžių tvarka tame pačiame junginyje įvairuoja, prepozicinis būdvardis dažniausiai yra neutralus, o postpozicinis pasakomas emfatinėje pozicijoje arba turi kontrasto kirtį, plg.: Ar ira kokie? yr kurie runkiney darbay Szwientoj deruntis? 115. Tosy tada wisosy dienosy Szwientosy, pagal sena Baznicias Kataliku istatima, wisy katalikay turia Misios Szwientos klausity, nuog darbu runkiniu uzsituriety yr pasnikus Wigilijoy pas anas uztaykity 116. Unt ko dawe mums tiek pawe y kstu didziu griesniku, kuriems sunkius griekus atlayde, kada už jus gaylistoie... 53. Kayp tay ira griekas sunkus, yr isz cia pazinty galem, jog netik tay Die was, bet yr swietisky istatimy bluzniercius smarkley karoty... isaka 70. Nemotyvuoto būdvardžių pozicijos įvairavimo atvejų Pamoksluose nedaug. Toks įvairavimas būdingesnis tik terminologizuotiems junginiams su priesagomis -iškas ir -inis, kurie formavosi atitinkamų lenkų kalbos junginių pagrindu iš jos tuo pačiu dažnai pasiskolindami ir atitinkamą žodžių tvarką: Skaytima Raszta Szwynta, dabartel insidawima disputon su Heretikays swietiszkims Zmoniems, ipaciey nemokitiems Uzgina Baznicia Diewa... 46. Wienok pas dauguma Zmoniu Swietiszku, ipaciey tus, kurie totiniszka liezuwia Szkaltosy palayzie, nieka paprasta niera, kaypo... zodziu Raszta S. yr Ewangelios wartoty yr ing sawa juokus priliginty 70–71. Tas Diewas yr Žmogus uz mus kintieie yr unt Kriziaus numire, yr teyp mus isz newalos welniszkos iszgielbie... 56–57. Jog tada mus Chrystusas Ponas neligiey isz sunkiesnias, nes isz welniszkos newalos, ateyimu sawa iszwede... 98. Diet Židu kurius Diewas tiktay ceremoniomis wirszutinmiomis walde, gana buwa, tą diena unt swiętima paskirty, kurioy Anas sutwierima Swieta atilsieje... 99. Kaypo tay: kada unt kielu pluotam ing krutiny musszamos, ira tay wirszutinias ceremonias, kurios... 64. Turet tada trumpa tay apswietima, kayp yr kadu trokszty metiniu dayktu turem 52. Ar dera, dayktu metiniu trokszty, yr anu wiltiesi? 51. 4.7. Lietuvių kalbos būdvardžiai, ypač neišvestiniai, iš seno dažniau buvo pasakomi prieš pažymimąjį daiktavardį (žr. 3 lentelę; Vasiliauskienė 1995: 125; 127; 132–137; 140). Dėl svetimo modelio perkėlimo į lietuvių kalbą ir galėjo atsirasti nemotyvuoto būdvardžio pozicijos įvairavimo atvejų. Priesagos -iškas būdvardžiai kai kur pakeitė senesnę vartosenos tradiciją turintį daiktavardžio kilmininką. Šis pasikeitimas taip pat galėjo turėti įtakos žodžių tvarkos įvairavimui terminologizuotoje daiktavardinėje frazėje, nes kilmininko vieta pažymimojo daiktavardžio atžvilgiu senuosiuose rašto paminkluose nebuvo griežtai apibrėžta (Vasiliauskienė 1997: 112; 118–119). 170 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Dabartinėje lietuvių kalboje būdvardžiai, einantys prieveikdžiais, pasakomi tik po asmenvardžio. Pamoksluose galima abejopa tvarka: Tokios Knygos Łynkiskzamy liezu wie dar walkiojas yr drayskos, kaypo tay Alberta Didžia Iszgudimas Sapnu, Saldus jungas Moteristes, Kalba Mergieliu, yr... 45. Ne mana tas numanimas, bet Didžia Augustina 85. Žodžių tvarka atributinėje frazėje su būdvardžiu Pamoksluose yra labiau apibrėžta, turi nuoseklesnę vidinę struktūrą ir aiškesnę vidinę logiką palyginti su XVI–XVII a. pamokslų tekstais. Matyt, tai susiję su bažnytinių raštų kalbos standartizacija. Šiuose Pamoksluose palyginti nedaug neaiškių, paties teksto struktūros visiškai nemotyvuotų būdvardžio postpozicijos ar jo pozicijos įvairavimo atvejų. Būdvardžio prepozicija yra neutrali, jei ši kalbos dalis nėra gavusi kontrasto kirčio ar atsidūrusi labiau akcentuojamoje antroje nuo galo sakinio pozicijoje. Postpoziciniam būdvardžiui emf azė būdingesnė. Jis dažniau už prepozicinį gauna kontrasto kirtį arba eina antroje nuo galo sakinio pozicijoje. Šioje ryškesnėje sakinio pozicijoje gali atsidurti ir postpozicinio būdvardžio pažymimasis daiktavardis. Atskir tas nuo savo pažymimojo daiktavardžio, būdvardis su pastaruoju visuomet siejamas intonacija, parodančia, kad prijungiamojo junginio dėmenų ryšys buvo tikslingai pažeistas. Tad distancinės pozicijos atveju būdvardis visuomet tampa ryškesnis, sustiprėja juo pasakomo požymio informacinė svarba. Būdvardžių postpozicija dažnesnė religijos terminijoje, kur dėl kanonizuotų tekstų specifikos palikta originalo žodžių tvarka jau buvo tapusi religinių raštų kalbos tradicija. Religijos ir teisės terminais einančiose frazėse priesagų -iškas ir -inis būdvardžiai taip pat dažnai pasakomi po savo pažymimojo daiktavardžio. Tokia jų vartosena nėra atsitiktinė: ji susijusi su atitinkamų lenkų kalbos frazių struktūra ir žodžių tvarka. Dėl jos poveikio kai kuriais atvejais būdvardžių -iškas vediniai yra pakeitę lietuvių kalboje senesnę vartojimo tradiciją turintį daiktavardžio genityvą, kuriam buvo būdingesnė postpozicija. Būdvardžio išskyrimas, jo raiškumas tekste dažnai priklauso ne nuo pozicijos pažymimojo žodžio atžvilgiu, bet nuo stambesnių teksto sintaksinės struktūros vienetų komponavimo principų bei priemonių, pasirinktų raiškai sustiprinti, pavyzdžiui, kontrasto kirčio, emfatinės pozicijos frazėje ir t. t. 5. DALYVIS 5.1. Lukausko Pamokslų tekste dalyviai derinamuoju pažyminiu eina gerokai rečiau negu būdvardžiai (sudaro maždaug ketvirtadalį būdvardžių kiekio; žr. 1 lentelę). Jų pozicija nuo būdvardžių skiriasi labai nežymiai (plg.: ADJN 56,2%; PARTICN 53,9%). Veikiamųjų dalyvių prepozicijos ir postpozicijos atvejų rasta apylygiai (PR 49,1%; PO 50,9%), o neveikiamųjų dalyvių pozicija iš esmės sutampa su būdvardžių (PR 56,7%). 5.2. Prepoziciniai dalyviai tekste nėra tokie raiškūs kaip būdvardžiai: dažniausiai jų prepozicija neutrali: Tos deguncias zwakies yr zibuncias swiesas Bazniciosy yr unt Processyu ragina mus, idunt ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 171 giwu wieru, karsztu melyiu Diewu tarnutumem 66. Diet to metu piuties, kada artojas ne surinkis Szwęntojy isz lauko, tikra yr regiema iszkada nukintietu turietu, gale su daleydwiu Wiresnibes Bazniczios, isz tauka kuopty yr suwęszty 116. Ku tu cionay prakieyktas welny dirbi? 61. Muytinikay unt tay, jog pagat padaritos brungibes arba turgaus nuog prekiu, ar tay uzrubeziniu, ar tay sawa szaliniu, istatita muyta teysiey atimty ir ataduoty tikkiemay ing skarba Prisiekia... 81–82. Retsykiais šioje pozicijoje einantys dalyviai stipriau akcentuojami dėl supriešinimo (1). Antroje nuo galo sakinio pozicijoje iškilesnis gali tapti tiek dalyvis, tiek jo pažymimasis daiktavardis (2): (1) Diet ko mums Diewas dawe sawa Prisakimus, regies buty tabiaus ciekawas, o negi reykiėmas klausimas, nes kursaygi Artojas klausa Karalaus: diet ko man dowanas, mokieimus nuog gahwos mokiety liepi, o turtingiems ne liepi? 31. O ne tikay Misios S. bet ir Kazaniaus ipaciey nemokitiems Zmoniems klaustiy prigulia, nes kaypo iszsimokis yr iszkur? 102. Ira tay reykiėmas klausimas, nes tunkiey tarp Žmoniu, ipaciey nemokitu tinkasi 59. (2) Wadinas tokias Wogus tuscias, nes nejokie fundamenta tiesos ne turia, kuries sau tusciey zmonės pramana, o ira tokiu tabay daug ipaciey tarp nemokitu Žmoniu 62. Teguti cionay saka, jog Chrystusas gushus arba Zababonus yr nederuncius panaminus dare? 65. 5.3. Postpozicinė dalyvių vartosena beveik nesiskiria nuo būdvardžių. Dalyviai, einantys po savo pažymimųjų žodžių, dažnokai gauna kontrasto kirtį: Kada Prisakimay Diewa butu unt uztaykima negalemays, tada jus niekas ne uztaykitu, nes dayktu negatemu, niekas darity ne gale... 34. Per Ceremoniu priderunciu iszsimana wirszutinis padarimas, kursay unt garbies Diewa apsiwercia 64. Dar tas Zadieimas winczawotas, turia buty daykty tikietinam, nes kada kas daykta koki unt iszpildima negalema zadietu, nieka nestowinciey zadietu 89. Žinoty yr tay reykia, jog didzia ira neligibe tarp zadieima winczawota yr newinczawota, nes zadieimas winczawotas, kursay darosi Diewuy aprisza wisados po sunku grieku smeretnu, zadunti unt iszpildima to daykta, kuri zada 89. Wienok ne iszmanikiet, idunt tay patiems tiktay žmoniems nemokitiems butu reykiėmas klausimas Kozoniaus, reykiėmas ira wiswiems yr padedus ing izganima 102. Jsz cia tada pazinty galem, kurie ira prisakimay prisakuntis, o kurie uzsakuntis, jog uzsakuntiems wisados pridodas tas zodis: ne, kursay prisakuntemy ne prisiduoda 26. Tiriamame tekste postpozicinių dalyvių randame ir antroje nuo galo sakinio pozicijoje: 172 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ ... buty gale Moteriszkia tikru Nuodnikių, norint ana niekados su Welniu ne kalbieje, ney jo regieje, ney jem uzsirase, gana, jog budu nederunciu wartoją, pri kuriu welnias prisirisa 58. ... o kayp metas paskirtas iszeyna, jau luosas wisziskay nuog wisokia risztia paliekta 94. ... Żmones senamy Testamenty pirm ateima Chrystusa turieje sena skola dziekawojima Dievuy, jog jus dienoy Subatos ing ziamy zadieta nuwede 98. Uz toki darba pakaroie Diewas aną Moteriszky, ape kurę Kunigas Segneras Rasza, kuri kada duona Nedieloy ing peciu iszkurinta sodina, iszpuote isz jo ugnis, yr runka jos su peciu nudegina 115. Tačiau pažymimasis daiktavardis šioje emfatineje pozicijoje randamas dažniau negu pats postpozicinis dalyvis: Paskuy to eyna, jog wisas tieses Tajemnicies, kuries Baznicia Szwynta unt tikieima padduoda, ira tikribės neapwiltos 39–40. Toy Knigoy wieto sekretu, ira patis melawimay suk imay, gustay welniszky yr pramanimay nederuntis, lisz to daug dayktu, isz kuriu nekaltas dusias papiktinty gale 46. Tay wis tiku stipray yr izpazistu dieł to, jog tu tay apreysszkie, kursay essi Teysibiu nesutwertu yr kayp apgautu yr apwiltu butu, teyp tada apgauty yr apwilty negali 57. Atminkiet Girtuokles, jog tay Nediela, ne unt girtawima, ne unt pasitaydima, ne unt szokinieimu yr giesmiu nederunciu 109. O idunt tay padoresney iszpidltumi, turiek tarna tikima, kursay turietu rupi weyzdeima unt kalbos tawa... 87. Pažymimajam daiktavardžiui parenkamas ne frazės galas, o antra nuo galo pozicija ir tuo atveju, kai jis eina atraminiu šalutinio sakinio žodžiu: Wiena ira kada prisiegu daykta praeiusi kursay jau prasžoka patwirtinam... 79. Wiera niekas kitas niera, tiktay pati wiena yr ipati dowena Diewa, yr swiesibe neprigimta, kuri apswiecia razuma musu... 38. Kita ira apmirusi, be Łoszkos paszwintuncios, kuri ira giwenimu dusias musu... 38. 5.4. Pasitaiko ir tokių junginių su postpoziciniu dalyviu, kurie eina religijos ar teisės terminais. Jie nusako vieną sąvoką, tad nė vienas jų dėmuo nėra stipriau akcentuojamas: ...isz untros szalies, ira aprisztas istatimu prigimtu unt tarnawima ligoy Tiewuy 31. Wienok pirmas rupestis musu turia buty ape gieribes neprigimtas, kaypo Ponas Jez sus Ewang elioy prisaka 51. Asabas papeyktas palaystuwes, piktos nutarties, arba jau ape koki grieka datirtas... prisiekty niekokioy spro woy ne gale 76. Kity slubay wad inasi: Vota simplicia slubay neisz d abinty, kurie daryti buna ipaciey be jokiu ceremoniju yr prisiriedimu 91. Tas Nedieloy iszjois ing lauka iszwida nepaprasta diduma kiszki, liepe tuoj aus szunis wejuncius iszłays ty paskuy jo yr patsay paskuy jo widwamas ij unt arklu ley dies... 112. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 173 ...juk mes kada nukeriejimus nuvarom šalin, tay savi zinklinam krizu, poterus kalbam... wartoiem Zodziu szwyntu. Waynika szwiesta, wundenią szwiesta ... 60. 5.5. Tame pačiame junginyje dalyvio pozicija įvairuoja retai, pvz.: nemokitus žmones 23 – zmones nemokitus 62; szwięstu wandeninu 59 – wundeninu szwięstu 60, pvz.: Nes kada tas Dungiszkas Mokitoias ing nemokitus žmones sake, kurie paskayv jo miniomis waykscioie... 23. Atsirunda dar tarp Zmoniu korteles su matdelomis neku Diewa garbingomis, kuries anie kielautoie draykcey klaydunay isznesioia yr zmones nemokitus apgauna yr suwadžioia... 61–62. ... kas toki daykta pasergietu paszłakszius yr pataystius yr savi yr anus papeyktus dayktus szwięstu wundeninu, szalin atmestry arba sudeginty, bet atnuodity be grieka ne gale 59. Ir teyp suserga kas unt akiu, tay anas zinkliną, zegnoia, kuszta ne zinau kokius zodzius yr wundeniu Szwięstu apszłakszta 60. 6. NEKONTAKTINĖ DERINAMŲJŲ PAŽYMINIŲ VARTOSENA 6.1. Pamoksluose 7,2% derinamųjų pažyminių yra atskirti nuo savo pažymimųjų daiktavardžių kitų sakinio žodžių ar žodžių grupių. Nekontaktinės pozicijos atvejų gausa Lukauskas lenkia kitą taip pat rytietiškai rašiusį ir tokia vartosena pasižymėjusį autorių Sirvydą (plg. SP 5,1%). Tačiau SP distanciškai dažniau buvo vartojami būdvardžiai (8,8%), o KL distancinė pozicija būdingesnė skaitvardžiams (10,8%) ir įvardžiams (8,2%), o būdvardžiai (5,6%) ir dalyviai (4,1%) čia nuo savo pažymimųjų žodžių atskiriami šiek tiek rečiau. Kaip ir kituose pamokslų rinkiniuose, šiame tekste taip pat dominuoja derinamųjų pažyminių distancinė prepozicija; distancinės postpozicijos atvejų nedaug, ji būdingesnė tik būdvardžiams. 6.2. Skaitvardis nuo savo pažymimojo žodžio gali būti atskirtas vieno žodžio, – kokio nors veiksmažodžio, prieveiksmio tada, dalelyčių tiktay, jau, – ar kelių žodžių grupės: Pirma turia wieta istatimas prigimtas... 31. Untras ira griekas piesingas Wiltey, kursay... 53. Kada kas toki pasnika pertauztu, wiena tiktay grieka papildu... 30. ... yr kada kas wienam iktay Artykułuy nedatikieu, norint kitus wisus iszpazintu, tuo paciu butu Heretyku... 43. Tegul daznay rustauia, piktažodžiawia, kieykia, untra jau natura isz paprote gauna 85. Pirma tada diena nedielas pas Židus ira Nediela, nes isz cia Ponas Diewas pradėie sutwierima Swieta... 98. Trety unt gala ira sapnay nuog Pona Diewa, nuog Szwyntu Aniołu Sargu... 63. 6.3. Dažniausia būdvardžio ir dalyvio tiesioginio sintaksinio ryšio su pažymimuoju žodžiu išardymo priemonė yra veiksmažodis: 174 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Kada žmogus ing tobuta ateis razuma, ne zinoti ape Prisakimus Diewa, ar ira? yr kokie ira? grieszitu 33. Giwena Zmogus Krikscioniszkay, kiekwiena noringa saugas grieka, Prisakimus Diewa perserga kayp rupiausey... 49. Žinoty yr tay rewkia, jog didzia ira neligibe tarp zadejima winczowota yr newinczowota... 89. Dateyda Diewas unt jo welni su pakasu teyp sunkiu, jog ii ung paskutini atwede nusiminima 107. ... teyp ing tą biauri yr pasilaydusi giwenima prijunksta yr priprunta, jog apmauduoja sau, nerimsta, sipsta alpsta, pakol prakieykta ne izspilda papratima 85. Priklausomi veiksmažodinio junginio dėmenys – daiktavardžiai, turintys aplinkybės reikšmę, prieveiksmiai – tarp būdvardžio ir jo pažymimojo žodžio įspraudžiami gerokai rečiau: Jog tay ira Apasztatu istatimas, turem unt tay ayszkius Raszty S. parodimus 98. Isz szalies Wėros, Swietiszk iems teypogi Zmoniems įpaciey nemokitiems insiduoty disputon ne dera... 47. Praszmotingas tada Duksieimas ira tuomet, kada Žmogus unt pacios tikay Milasirdistes Pona Diewa usziwezdieis, toy Wiltiey grieszija, kalbiedamas sau... 53. ... isz tos priežastios, trumpa cionay ape jus moksta perguldisiu 64. Kada ta afiera nuog wiena tikay Kuniga yr wienoy tik tay unt cieta Swieta Bažnicioy darita butu, tada butu tay Loska wiena nepaliginta... 100. Retsyki ais būdvardžiui pabrėžti pasitelkiamos enklitinės dalelytės, kuriomis jis atveriamas nuo savo pažymimojo daiktavardžio: ... priešingu wiel budu: bediewey, piktos nutarties zmones, tauzitoie Prisakimu Diewa, wisosy gieribiesy apipusta yr wisokiusy patayminimusy metinius gausiey skalsinasi 36. Kada lisz to turia būti uzlaykitas dienas Szwieštas SS Apasztatu Petra yr Powita, Wisų Szwieštu, S. Stapona pirma Mucielnika yr wiena tikay įpaciausia Patrona 116. Pamoksluose pasitaiko ir tokių atvejų, kur derinamasis pažyminys nuo daiktavardžio atskirtas prepozicinio nederinamojo pažyminio, išreikšto prielinks nine konstrukcija. Tokia šio pažyminio pozicija būdinga ir kitiems senųjų raštų tekstams (žr. Vasiliauskienė 1995: 139–140), tačiau ši jo vieta dabartinės kalbos požiūriu jau atrodo labai neįprasta, tad tokią šio pažyminio vartoseną linkstama laikyti distancijos priežastimi, nors iš tikrųjų šis pažyminys tiesioginiu sintaksiniu ryšiu yra susijęs su tuo pačiu pažymimuoju daiktavardžiu kaip ir derinamasis: Giwेंkiem tikay Krikscioniszkay uzlaykymy Prisakimu Diewa, tas ira pirmiausis ing izgani-ma kielas 62. Piktas ing nusidieima paprotis, ira dar kas daugiaus negi patsay prigimimas... 85. Kai kurie žodžiai, skiriantys būdvardį nuo daiktavardžio, matyt, yra daiktavardžio genityvo pakaitai, atsiradę dėl lenkų kalbos poveikio: ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 175 ... tuo paciu spasabu yr Rimy yr po kitas Szalis su didziu dusiosu pazitiku Pamokstay Krikscioniszky Žmoniems ira paprastay apsakaty 24. ... diet minka daykta arba spale prisieky yr imty Diewu unt swiecžjima butu didzias Szwiečiausiu Warduy Jo paniekinimas 75. 6.4. Pamokslai išsiskiria iš kitų senosios kalbos paminklų įvardžių distancinės prepozicijos atvejų gausa. Tokio nekontaktinės pozicijos pavyzdžių skaičiaus ir įvairovės nepasitaikė nė viename XVI–XVII a. senųjų raštų tekste. 6.4.1. Įvardis, kaip ir būdvardis, nuo savo pažymimojo daiktavardžio gali būti atskirtas veiksmažodžių (tokie atvejai vieni iš dažniausių) (1), papildiniais ir aplinkybėmis einančių daiktavardžių ir įvardžių (2), prieveiksmių (3), iškart kelių sakinio dalių ar net viso šalutinio sakinio (4): (1) Tarp prisakimu ta turia buty eylia uztaykita 31. Tas ira sapnas gieras yr nuog Pona Diewa, kursay weda ing baymy Diewa... 64. Atmink Artojau, jog tay diena Wieszpatizszka, diena Szwieta szwięsty ang turi klausimu Misios Szwietos yr Kozoniatus, o niejokieys ne uzsipaynioty darbays 109. (2) Ne gale buty gieresnis yr gruntaunesnis unt wisa toy materioy klausima atsakimas, kaypo tas... 39. Wisy unt tawies patayminimay susipils, paszlowintu busi Miesty, taukusy diwosy... 35. ...idunt ji uz Wieszpati Auksciausi yr Sutwertoi pazintumem, yr ta jem prideristy, kaypo Panszczyzna jem prigulinciu ataduotumem unt zinkta waldonibes 96. Tu jey turi koki kamy abejoima, eyk gieriaus pas Teologus Kunigus... 47. (3) ...ar unt Ewangielos? padieis unt jos pirsztus sawa, kurios priesiegas, tays paprastay zodzieys baygasi... 74. Kiekwienoy tada prisiegoy, idunt butu derunciu yr patogiu prigulia buty tie tris dayktay užlaykity 75. Tusy tada kartusy reykahusy yr darbusy reykjemas tabay dayktas, idunt sawimp Akta Wilties pabudintumem 51. (4) ...jog tay unt Spawiednias ne prigule, yr tun turia isz Nuodu yr Czeru nauda didziausy welnias... 59. ...wisados Szwietoy Misios klausau yr niejokieys jos ne tauzau darbays... 114. ...bet wisoki kuri tuniety galieta nupehna terioia 30. Pirmoje frazės pozicijoje pasakyti įvardžiai tas, kiekwienas, kitas, toks, koks nuo pažymimojo daiktavardžio atskiriami po jų einančių dalelyčių tay, tiktay, teypogi ir prieveiksmio tada (žr. ir ankstesnius pvz.): Tie tada padawimay, wienos ira didibes, teysibes yr tikribes... 41. Pagal istatima prigmita, kiekwienas teypogi žmogus uzsilaykity turia, kada pagal jo negiwentu, tada griesitu pries razuma 29. Kitosy tada aphynkibiesy, kur ira galiiemas... ne iskalba mus pas Diewa... nuog ktausima Misios Szwietos 108. ...yr tokios tay Wieros nuog musu Diewas reykatauia 40. 176 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ ...nes iš čia kiekvienas pažintį gale, iš kokios ty dvases Mokslas jo... 63. ...nes ta tiktay ira vienatija Wiera, yr toy tiktay Katalikizskoy Wieroy izgantity galem buty 57. Tamy teypogi kliedimy buwa Diskoras Nestorius... 41. Palyginti dažną enklitikų vartojimą po pirmoje frazės pozicijoje einančių įvardžių reikėtų laikyti vienu savitesnių Pamokslų atributinės frazės komponavimo ir jos vartojimo ypatumų. 6.4.2. Dar viena savita aptariamo pamokslų rinkinio ypatybė – enklitinių dalelyčių tiktay (8 pavyzdžiai) ir dar (1 pavyzdys) vartojimas po įvardžio pats. Šiuo atveju pabrėžiamas ne įvardis pats, o pažymimasis daiktavardis: enklitikas tik sustiprina pabrėžiamąją šio įvardžio funkciją. Tad savo funkcija sakinyje šis įvardis artimas dalelytėms: O tas išmetimas iš draugies Krikščionių Katalikų patem tiktay Popiežių unt išgręžima ira paliktas 44. Jei tada tiems padawimams, patis dar Dyssydentay tikia, diel ko ne kitiems? 42. Kita ira dar prisiega, kuriov paciu tiktay Dievu ludijemos yr apsisakom yr nieka daugiaus 74. ... yr ne wisiems galibias unt ju duoda, bet arba patiems tiktay Wiskupams, arba ipatiems nekuriems Kunigams 95. Visais kitais atvejais didesnį informacijos krūvį turi distanciškai vartojamas įvardinis pažymimys, o ne jo pažymimasis daiktavardis. Enklitikų nuo daiktavardžio atskirtas įvardis tas dažnai gauna kontrasto kirtį, plg., tas, o ne kitas: ... tazdoy turieje kortely užgriežta, unt kurios parasitas buwa tas tiktay zodzias... 61. ... nes ta tiktay ira vienatija Wiera, yr toy tiktay Katalikizskoy Wieroy izgantity galem buty 57. 7. IŠVADOS Atributinių junginių su derinamuoju pažyminiu žodžių tvarkos analizė Lukausko Pamoksluose rodo, kad XVIII a. reikėtų laikyti XVI–XVII a. raštų kalboje pradėjusių formuotis normų stabilizacijos etapu. Sumažėja pozicijos neapibrėžtumo ir negriežtumo atvejų. Mažiau svyruojama dėl žodžių tvarkos atitikamame junginyje, tų pačių leksemų poziciniai variantai retesni. Nepaisant laisvos žodžių tvarkos privalumų, vieno ar kito pozicinio modelio pasirinkimas labiau motyvuotas, aiškesnis. 1. Pamoksluose dominuoja skaitvardinio pažyminio prepozicija. Retoki postpozicijos atvejai čia labiau motyvuoti negu XVI–XVII a. pamokslų tekstuose. 2. Derinamuoju pažyminiu einantis įvardis taip pat dažniausiai vartojamas prieš daiktavardį. Postpoziciškai pavartotas įvardis atsiduria enklitinėje pozicijoje ir padeda labiau iškelti, akcentuoti prieš jį einantį pažymimąjį daiktavardį arba su juo yra susijęs apoziciniu ryšiu. Po daiktavardžio einantis įvardis dažniau nei kituose pamoksluose turi kontrasto kirtį. Dažnesnė postpozicija būdinga tik įvardžiams koks ir toks. Prepoziciniai įvardžiai taip pat dažnai gauna kontrasto kirtį. Įvardis pats iš kitų prepozicinių įvardžių išsiskiria pabrėžiamąja funkcija, priartinančia jį prie dalelyčių. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 177 3. Būdvardžio vieta daiktavardžio atžvilgiu aptartame tekste nėra griežčiau apibrėžta. Statistiniams duomenims nemažą įtaką yra padariusi labai dažna būdvardžio szventas postpozicija. Lukauskas kai kuriais atvejais vietoj daiktavardžio genityvo vartoja būdvardžius su priesaga -iškas. Beveik du trečdaliai šios priesagos vedinių eina po daiktavardžio. Tokią dažną jų postpoziciją, matyt, galima sieti su dvikalbystės sąlygomis atsiradusiu daiktavardinio ir būdvardinio pažyminio funkcijų maišymu, kai posesyvinis būdvardis lenkų kalbos pavyzdžiu imtas vartoti ir ten, kur lietuvių kalboje iš seno buvo vartojamas daiktavardžio genityvas. Ištirtas tekstas rodo būdvardžių su priesagomis -iškas, -inis, -ingas produktyvumą ir konkurenciją su daiktavardžio kilmininku. Kontrasto kir­tį turintys prepoziciniai būdvardžiai – vienas išskirtinių šio pamokslų rinkinio atributinės frazės vartosenos ypatumų. Dažna distancinė pažyminių ir kitų sakinio dalių vartosena, tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susijusių žodžių atskyrimas siekiant juos labiau akcentuoti – dar viena svarbi šio retorinio žanro veikalo ypatybė. Lukauskas vykusiai naudojasi laisvos žodžių tvarkos privalumais – juk griežtą žodžių tvarką tikrai nebūtina ten, kur ryšį tarp žodžių galima parodyti jų reliacinėmis morfemomis. Ne visi postpoziciškai vartojami būdvardžiai tiriamame tekste yra iškilesni. Postpozicinių būdvardžių iškilumas, jų akcentavimas tekste glaudžiai susijęs ir su jų vieta frazėje: didesnį informacijos krūvį paprastai turi būdvardžiai, esantys priešpaskutinėje frazės pozicijoje. Žodžių tvarka atributinėje frazėje su būdvardžiu Pamoksluose yra labiau apibrėžta, turi nuoseklesnę vidinę struktūrą ir aiškesnę vidinę logiką palyginti su XVI–XVII a. pamokslų tekstais. Matyt, tai susiję su bažnytinių raštų kalbos standartizacija. Šiuose pamoksluose palyginti nedaug neaiškių, paties teksto struktūros visiškai nemotyvuotų būdvardžio postpozicijos ar jo pozicijos įvairavimo atvejų. Būdvardžių postpozicija dažnesnė religijos terminijoje, kur dėl kanonizuotų tekstų specifikos palikta originalo žodžių tvarka jau buvo tapusi religinių raštų kalbos tradicija. Būdvardžio išskyrimas, jo raiškumas tekste dažnai priklauso ne nuo pozicijos pažymimojo žodžio atžvilgiu, bet nuo stambesnių teksto sintaksinės struktūros vienetų komponavimo principų. 4. Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių pozicija pažymimojo žodžio atžvilgiu ir jų vartojimo ypatumai ištirtame tekste beveik nesiskiria nuo būdvardžių. 5. Nekontaktinės derinamųjų pažyminių pozicijos atvejų gausa Lukauskas lenkia Sirvydą. Kaip ir kituose pamokslų rinkiniuose, šiame tekste dominuoja derinamųjų pažyminių distancinė prepozicija. Pažyminiai nuo savo pažymimųjų žodžių gali būti atskirti veiksmažodžių, prieveiksmių, dalelyčių, prielinksnių konstrukcijų, kelių žodžių grupių ir t. t. Pamokslams būdinga ir labai dažna įvardžių distancinė prepozicija. Savita aptariamo pamokslų rinkinio ypatybė – enklitinių dalelyčių tiktay ir dar vartojimas po įvardžio pats, kai pabrėžiamas pažymimasis daiktavardis. SUTRUMPINIMAI ADJN–būdvardinis pažyminys; prepozicinis būdvardinis pažyminys. BM – Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski, 1. Texte, hrsg. von F. Specht, Leipzig, 1920. BP₁–[Jonas Bretkunas] POSTILLA Tatai esti Trumpas ir Praf tas Ifchguldimas Euangel iu / ſakamuiu Bazniczoie Krikſchczionifchkoie / nūg Aduento ik Wæliku. Per Jana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliauczuje Prulūſu. Iſſpaude Karaliauczuje Iurgis Oſterbergeras. Meta Pono 1591. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 178 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ KL–K. Lukauskas, Pamokslai, parengė J. Karacijus, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. Particn – prepozicinis dalyvinis pažyminys. Po – postpozicija. Pr – prepozicija. SP – [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adventu až do Poſtu, Litewskim językiem, z wytłumaczeniem ná Polskie PRZEZ Księdzą KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologą Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydáne. W WILNIE W Drukárni Akademiey Societatis IESV Roku M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz Specht, Šyrwids Punktay sakimu, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929.) LITERATŪRA Ambrazas, V., red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslas. Dryer, M. S. 1988: Object-verb order and adjective-noun order: Dispelling a myth. Lingua 74, 77–109. Frenkelis, E. 1969: Baltų kalbos, Vilnius: Mintis. Girdenis, A. 1998: 1759 metų „Žiwatas“, Faksimilinis leidinys, parengė Aleksas Girdenis ir Petras Skirmantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jonikas, P. 1972: Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje, Chicago: Pedagoginis lituanistikos institutas. Jonikas, P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje, Chicago: Lituanistikos instituto leidykla. Karacijus, J. 1996: Kelios pastabos dėl K. Lukausko kalbos. Kiprijonas Lukauskas, Pamokslai, parengė J. Karacijus, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Karacijus, J. 1998: Dėl XVIII a. raštų kalbos. Lietuvių kalbotyros klausimai 39, 134–138. Karacijus, J. 2000: XVIII a. raštų kalba ir jos kilmė. Žmogus ir žodis 1, 24–26. Lebedys, J. 1976: Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime, Vilnius: Mokslas. Palionis, J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Ulvy das, K., red. 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija, Vilnius: Mokslas. Vasiliauskienė, V. 1994: On the placement of the genitive attribute in Old Lithuanian. Dept. of General Linguistics, University of Umeå, Report 35, 99–115. Vasiliauskienė, V. 1995: Derinamojo pažyminio vieta senojoje lietuvių kalboje. Lietuvių kalbotyros klausimai 33, 124–142. Vasiliauskienė, V. 1997: Daiktavardžio ir įvardžio genityvo vieta senojoje lietuvių kalboje. Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 104–121. Vasiliauskienė, V. 1997: Senųjų raštų atributinės konstrukcijos. Darbai ir Dienos 4, 99–109. Vasiliauskienė, V. 1998: Atributinių junginių modeliai Mikalojaus Daukšos Postilėje ir Antano Baranausko tarmių tekstuose. Baltistica 33 (2), 215–232. Zinkevičius, Z. 1988: Lietuvių kalbos istorija 3. Senųjų raštų kalba, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius, Z. 1990: Lietuvių kalbos istorija 4. Lietuvių kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas. Virginija Vasiliauskienė Vytauto Didžiojo universitetas Donelaičio g. 52, 3000 Kaunas [email protected] Gauta 2001 11 02