Atributinė frazė su derinamuoju komponentu Kiprijono Lukausko „Pamoksluose“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 151-178 Atributinė frazė su derinamuoju komponentu Kiprijono Lukausko Pamoksluose VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas A study of word order in noun phrases with agreeing modifiers (adjectives, numerals, pronouns and participles) in Lukauskas’ Sermons shows that the 18th century was a period of continuation and consolidation of the principles of phrase structure established in the 16th—17th centuries. The selection of word order patterns is better motivated than in earlier religious writings, and there is less variation than in the sermons of Bretkiinas and Sirvydas. Postposition of the adjective is frequ- ent in religious terminology, where the word order of the original languages is often retained in view of the canonical character of the texts involved. This word order eventually became the norm in religious writings. Both preposed and postposed agreeing modifiers may assume contrastive stress. The text of the Sermons reflects the process of expansion of adjectives in -iSkas, -inis and -ingas which begin to compete with the genitives of nouns. Discontinuous noun phrases, with modifiers separated from their heads, are a characteristic features of this text and of the eastern variety of the written language as a whole. 1. IVADINES PASTABOS! 1.1. XVIII amžių dažnai linkę apeiti ar ignoruoti ne tik istorikai, bet ir kalbininkai, nes Sis Lietuvos raidos etapas nelaikomas prestižiniu ar įdomiu tyrinėti nei politiniu, nei kultūriniu požiūriu. Analizuodami rašomosios lietuvių kalbos gramatinę struktūrą, jos leksikos, tarminius ir kt. ypatumus, pirmiausia remiamės XVI-XVII a. pirmosios pusės pripažintais kalbos paminklais (Bretkūno, Daukšos, Sirvydo ir kt.), o po to dažniausiai iškart šokame į XIX amžių, nuošalyje palikdami pusantro šimto metų laikotarpį, kuris iš esmės turėjo tapti XVI-XVII a. pirmojoje pusėje kodifikuotų rašomosios kalbos nor- mų stabilizacijos etapu. Lietuvių kalbotyroje tebegyva nuostata, jog XVIII a. kalba — tai makaroninė kalba, sugadinta senuosiuose XVI-XVII a. raštuose užfiksuota lietuvių kal- ba (Palionis 1995: 112-114; 164; Zinkevičius 1990: 15; 35; Jonikas 1987: 126). Ši tra- dicinė nuostata pirmiausia paremta XVIII a. raštų kalbos leksikos analize. Tiesa, naujes- niuose darbuose šį požiūrį jau mėginama bent iš dalies koreguoti: vis dažniau imama tvirtinti, kad neištyrus šio laikotarpio kalbos gramatinės sandaros — morfologijos ir sin- taksės — tradiciniai teiginiai apie prastą katalikiškų raštų autorių kalbos mokėjimą, 4 Dėkoju Lietuvių fondui, Broniaus Vaškelio stipendijų fondui ir prof. Williamui Schmalstiegui už gali- mybę padirbėti Pensilvanijos valstijos universitete ir sustiprinti šio straipsnio ir būsimos knygos teorinius pamatus. 152 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ rašomosios kalbos degradavimą atrodo gana vienpusiški (Karaciejus 1998: 134-138; 2000: 24—26). Išsamesnė kai kurių XVIII a. rašto paminklų leksikos analizė taip pat verčia šiek tiek keisti tradicinę nuostatą apie polonizmų gausą to laikotarpio rašomo- joje kalboje (Girdenis 1998: 8—12). Ne vien tik tradicinis neigiamas požiūris į XVIII amžiaus raštus yra nulėmęs jų nepopuliarumą: rašomosios kalbos formavimosi ar jos raidos požiūriu šis laikotarpis laikytinas palyginti ramiu. Natūralu, kad kalbininkai dėmesį linkę sutelkti į pirmuo- sius rašto paminklus ir juose užfiksuotą savo kalbos būklę. Vėliau, XIX a. raštuose, jie jau imasi ieškoti mūsų bendrinės kalbos ištakų. Taigi XVIII amžiaus kalba tarsi atsiduria nuošalyje dėl nepastebėto ryškesnio lietuvių kalbos visuomeninio statuso pokyčio, neužfiksuoto esmingesnio posūkio jos struktūros raidoje. Dar 1976 m. Jurgis Lebedys rašė, jog šis rašomosios kalbos raidos laikotarpis trak- tuojamas beveik vien tik neigiamai, kaip „ištisa juoda dėmė, kaip tolydinis smukimo, literatūrinės kalbos degradavimo laikotarpis“ (Lebedys 1976: 17). Jo nuomone, „toks ištisai neigiamas ilgo laikotarpio traktavimas metodologiniu atžvilgiu vargu ar gali būti pateisinamas“ — raštų kalba priklauso nuo to meto visuomenės pažiūros į kalbą, nuo jos kalbinio skonio, raštų paskirties ir yra to meto visuomeninių bei kultūrinių sąlygų atspindys (Lebedys 1976: 17-18). Juozas Karaciejus pabrėžia, kad neįmanoma susidaryti nuoseklaus kalbos raidos vaizdo atmetant beveik pusantro šimto metų trukusį laikotarpį ir nesiejant jo su anks- tesnių raštų kalba (Karaciejus 1998: 135-138). Požiūryje į XVIII a. raštų kalbą jis įžvelgia keletą nenuoseklumų: (a) vengiama kalbėti apie ankstesnės religinių raštų tradicijos tęstinumą; (b) vyrauja apriorinis neigiamas XVIII a. raštų kalbos vertini- mas; (c) ši kalba dažniausiai tiriama neatsižvelgiant į to meto visuomenines ir kultū- rines sąlygas; (d) išvada apie aptariamo laikotarpio raštų kalbos smukimą grindžia- ma leksikos, 0 ne gramatinės sandaros (morfologijos ir sintaksės) analize. Šiame straipsnyje bus aptartas tik nedidelis XVIII a. raštų kalbos sintaksės frag- mentas — atributinė frazė su derinamuoju komponentu Lukausko Pamoksluose. 1.2. Įvairių atributinių junginių dėmenų tvarka senojoje lietuvių kalboje (XVI- XVII a. raštuose) jau nemažai tyrinėta (žr. Vasiliauskienė 1994; 1995; 1997; 1998), nustatyti būdingiausi šių junginių struktūriniai modeliai, tačiau iki šiol visai neanali- zuota tolesnė atributinės frazės struktūros raida, neieškota XVI-XVII a. raštuose užfiksuotų ypatybių tęstinumo ar kokių nors naujovių formavimosi užuomazgų XVIII a. ir XIX a. rašytinėje kalboje. Nors, kaip jau minėta, XVIII a. raštų kalba iš esmės vertinama neigiamai, tačiau jos tyrinėtojai vis dėlto linkę pripažinti, kad ir šiuo laikotarpiu buvo parengta palyginti nebloga kalba parašytų tekstų. Vienu iš tokių laikomi Lukausko Pamokslai, kurie, matyt, būtų turėję teigiamą poveikį to meto religinių raštų kalbai, jeigu būtų buvę išleisti. Šiame veikale randama įvairių sričių (teisės, medicinos) terminijos užuomaz- gų, senuosiuose raštuose vartojamų žodžių (Lebedys 1976: 40), tad dėl visų čia sumi- nėtų ypatybių Lukausko pamokslų rinkinys atrodo labiausiai tinkamas atributinės frazės struktūros tyrimui. 1.3. Apie šio veikalo autorių žinoma nedaug. Manoma, kad jis kilęs iš Žemaitijos, bet didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs Rytų Lietuvoje, Troškūnuose. Anot Kara- ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 153 ciejaus, šių pamokslų rašyba artima XVII a. pirmosios pusės rytietiškajam rašomo- sios kalbos variantui. Pamokslų kalba nėra vienalytė: Lukauskas rašė aukštaitiškai, tačiau Cia randama ir žemaitybių (Karaciejus 1996: 19-20). Skyryba šiame pamokslų rinkinyje labai įvairuoja. Pasirinkti skyrybos principai, o gal ir ne visai nuoseklus, tik pačiam autoriui suprantamas jų taikymas daro neaiškias žodžių junginių ir sudėtinių sakinių dėmenų ribas ir tampa viena iš tekste susidaran- čių dviprasmybių priežasčių, plg.: Nusiminimas apie ižganima, niekas kitas niera, tiktay nutrotijmas Wilties, apturieima umzi- nos gieribes, unt ko kada norietinay yr ticiomis wala musu pritaria tumpa ir pasidara griekas nusiminima 52. Dara kriwda yr abyda sau paskundindamas duszy sawa, yr iszduodamas patsay unt sawęs Dekreta, paskundinima sawa 77. Diet to tay paiunkimas yr insipratinimas tokios pigibes igieria Žmogus, jog be wissokia warga darity wis tay gale, ko insipratina 84. Neretai dviprasmiški būna ir pažyminių ryšiai atributinėse konstrukcijose, ypač tais atvejais, kai jie keli susitelkia vienoj vietoj, pvz.: Tas ira pirmiausis risztis yr prideriste kiekwiena Krikszionies 25. Galedamas ij izgidity wienu žodziu arba dasilitieimu runku sawa, ne padare to, bet nuwede ij unt szalies, liezuwia jo seyliu sawa dasilitieie dieie pirszta ing ausis jo 65. ...be wales jo plaukas wienas isz gatwos jums ne nupuots 69. Isz kuriu tay isakimu swiesey pazinty duodasi, jog Ponas Diewas musu netiktay ne daley- dzia, bet rayszkiey uzsaka wadinima Warda sawa unt liudijma be jokia reykata... 82. Zwakie kojoms mana žodis tawa Diewe 26. Teksto prasmė ir sakinio sintaksinių ryšių visuma gali padėti nustatyti, kaip jie tar- pusavy susiję, tačiau dėl žodžių tvarkos įvairavimo lieka ir neaiškių atvejų. Lukauskas skirtingai rašo a kamieno vienaskaitos kilmininko (1) ir daugiskaitos var- dininko (2) galūnes (plg. Karaciejus 1996: 19). Gal tokiu būdu autorius siekė išvengti dažnai vartojamų daiktavardžių linksnių sutapimo. Vienaskaitos kilmininkas dažniau- siai turi galūnę -os, o daugiskaitos vardininkas -as, tačiau pasitaiko ir nenuoseklumo ar maišymo atvejų, plg.: (1) niejokios naudos 35; Artikutui Wieros 42; tos tiesos 40; tos kortos 67; anos tazdos; bet uztaykima sweykatas 34; gieros walas 26; (2) tos tiesas 45; tos Ceremonias 64; tokias Uwogas 62; nekaltas dusias 46; bet tos dienos 116. Minėtų daiktavardžių ir kartu su jais pasakytų įvardžių ar būdvardžių galūnės gali nesutapti. Dviejų ar kelių linksnių sinkretizmas — dar vienas šio pamokslų teksto dviprasmiš- kumo šaltinis. Rašant -as a kamieno daiktavardžių daugiskaitos vardininke galima išvengti sutapimo su vienaskaitos kilmininku, tačiau tokiu atveju daugiskaitos var- dininkas (1) ima sutapti su galininku (2): (1) ...bet kiekwna Nediela yr Szwiecias metinias ira dienas Diewiszkas, kurios ipaciey turia 154 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ buty unt garbies jo sugaysintas 96. Tokias akwatas ira nederuncias, nes ira su sunkiu pazieydimu Diewa... 109. (2) Ta tada garbie ne galie buty didesnia yr meylesnia Diewuy, kaypo kada per runkas Kuni- giszkas afierawojem Jem Wienatini Sunu Jo 101. Untgata neaprisza nescias moteriszkias, ipaciey tuomet, kada slidu, arba persikielimas baysus 108. -..nes dar patis pagonis ape tą Prisakima ne zinodamis, isz pacios swiesibes razuma unt pagarbinima neteysiu Diewu sawa, dienas tikras netuszwieciamas apwaykscioje 96. Iszemus tas wietas, kur turia waldziu sudijma, (kayp saka) unt karsztu darbu, uz nekurius biaurius darbus, unt kuriu... 113. 1.4. Straipsnio duomenų bazę sudaro 1541 atributinis junginys su derinamuoju pažy- miniu, išrinktas iš dešimties Lukausko pamokslų (KL 23-118). Skaitvardinio pažymi- nio vieta daiktavardžio atžvilgiu aptarta remiantis 75 junginiais, įvardinio — 767, būd- vardinio — 552, dalyvinio — 147 (žr. 1 lentelę) ir išanalizuoti derinamųjų pažyminių nekontaktinės pozicijos atvejai. 1 LENTELĖ. DERINAMŲJŲ PAŽYMINIŲ POZICIJA Pažyminys Bendras skaičius PR PO skaičius % skaičius % Skaitvardinis ~~ 75 68 90,7 7 93 Ivardinis 767 722 94.1 45 59 Budvardinis 552 316 57,2 236 42,8 Dalyvinis 147 81 55,1 66 44,9 2. SKAITVARDIS 2.1. Skaitvardis derinamuoju pažyminiu eina nedažnai — dešimtyje pamokslų tokių atvejų buvo rasta 75. Absoliučiai jų daugumai būdinga prepozicija — 90,7%: Prisiekty unt pirmos tiesos niera nieka pikta 83. Jei tada tiems padawimams, patis dar Dyssydentay tikia, diet ko ne kitiems? kaypo tay, jog ira Ciscius, jog ira Septini Sakramentay , iog ira Atpuskay... 42. Sesias dienas dirbsi yr padarisi wisus darbus tawa, sekma diena ira Subata, tay ira atilsis Pona Diewa tawa... 108. Palyginus šį Pamokslų tekstą su XVII a. pirmojoje pusėje išspausdintais rytietiškai parašytais Sirvydo Punktais sakymų, kokių nors ryškesnių skirtumų nepastebima (žr. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 155 Vasiliauskienė 1995: 126). Skaitvardžio prepozicija dominuoja abiejuose pamokslų rinkiniuose. Tačiau retokai pasitaikančios skaitvardžio postpozicijos motyvai Lukaus- ko Pamokslų tekste akivaizdesni negu Punktuose sakymų. Kai skaitvardis pasakomas po daiktavardžio, tai Pamoksluose visada iškeliama, akcentuojama kiekybė, toks po- stpozicinis skaitvardis dažnai turi ir kontrasto kirtį. Panašų efektą dabartinėje lietu- vių kalboje, matyt, būtų galima pasiekti šalia postpozicinio skaitvardžio vartojant įvairias dalelytes, pvz., tik, dar, jau: Kayp po tos Spaviednias prisiekausi dowanay, duok uz tą pirma prisiega ubaguy skatika wiena. Kayp untra karta, duok skatiku du 87. Dabar dieno trecio atrunda ij porwy unt raysta, iki kakta ikliuwusi yr wos giwa... 112. Kayp kietwirta karta, duok kieturius, yr teyp wisados kartodamas patsay sawi skatiku wienu eyk tolaus dawimy jetmuznos 87. Ar gale kas sluba koki padarity iki meta unt metu wienu? 94. Pasirinktoje teksto atkarpoje nevartojami jvardziuotiniai skaitvardžiai. 2.2. Dėmesio vertas pavyzdys, kur skaitvardis pavartotas postpoziciskai po asmen- vardzio, pvz.: Turem to priktoda, kuri atweda tikieima wertas Rasitoias Eneas Silvius, o potam Popiezius wadintas Piusu untru 106. Tokia skaitvardzio vieta yra ir dabartinės lietuvių kalbos norma, pvz., Petras Pirma- sis, Liudvikas Keturioliktasis ir t. t., tačiau apie tai parašyta nerasime nė vienoje gra- matikoje, matyt, dėl to, kad beveik visada čia rašome skaičių, o ne žodį. 2.3. Iš visų skaitvardžių po pažymimojo daiktavardžio dažniausiai eina vienas (4 at- vejai): Gale, yr teyp gale sau kas pasnika koki žadiety unt metu wienu, arba unt pusia metu... 94. Tokį jo pozicijos neapibrėžtumą palyginti su kitais skaitvardžiais galima būtų pa- aiškinti tuo, kad ši leksema tekste gali eiti ne tik skaitvardžiu, bet ir būdvardžiu ar įvardžiu, o pastarųjų, ypač būdvardžių, pozicija daiktavardžio atžvilgiu linkusi labiau įvairuoti. 3. ĮVARDIS 3.1. Būdamas, kaip ir skaitvardis, abstrakti ir nevaizdinga kalbos dalis, įvardis turi ne tik apibrėžtą leksemų skaičių, bet ir fiksuotą poziciją daiktavardžio atžvilgiu. Pa- moksluose jis dažniausiai pasakomas prieš daiktavardį (PR 94,1%; zr. 1 lentelę): Uz toki darba pakaroie Diewas aną Moteriszky, ape kurę Kunigas Segneras Rasza... 115. ...metuoty niekados nedera, norint, kada tay buty galietu idunt kas wienu metawimu per- werstu wisus Pagonius ing Wiera, wisus Heretikus yr Atskialtus Diewuy paieszkotu, wisus 156 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ paskundintus yr welnius isz pragara iszwestu... 27. Cietamy Raszty S. yr Ewangelioy niejokie žodzia yr nuiautima niera, kursay ne butu isztarimu Dwases Szwynciauses... 70. ...pastanawik patsay sawi karoty, uz kiekwiena kieykima, arba prisiegos isztarima 87. Kitays nusidieimays kada pazieydziam Diewa, pazieydziam ij arba sutwierimy, arba dayktu- sy po isakima... 69. Palyginus pačių įvardžių vartojimo dažnumą Lukausko Pamoksluose ir Punktuose sakymų pastebėta keletas skirtumų: Lukauskas daug dažniau už Sirvydą vartoja įvar- džius kitas, (ne)koks, jo tekste taip pat dažnas ir įvardis toks, tačiau čia retesni negu Sirvydo pamoksluose wisas ir wisoks, labai retas sis, o tufas randamas tik vieną kartą: Nusiminty, ira tay unt sio Swieta pradiety pekta... 52. Buwa Senamy Testamenty tutas Afie- ras, per kurias iszmelde sau Žmones Loskas nuog Diewa... 101-102. 3.2.1. Įvardžio postpozicijos atvejų Lukausko Pamokslų rinkinyje nedaug. Jame, kaip ir SP ar BM, įvardis, atsidūręs enklitinėje pozicijoje, padeda iškelti, labiau akcen- tuoti prieš jį einantį daiktavardį (1) arba gali su pastaruoju būti susijęs apoziciniu ryšiu (2): (1) Teypogi metu Missios turia ju Missionorey, jog nuog slubu nekuriu iszluosuoty yr anus atmaynity gale... 96. Kada garbie ta, kurię Diewuy ataduoty turem, prigule, pirmiaus iki Wieros, diet to, kunorint mums Diewas... paduoda... 38-39. Toligiey iszimanity turia yr ape žaystus wisokius, kiekwienas žaystas ar tay kaulelusy, ar kartosy? 111. ... nes kada kas unt paspirima sawa tiesos, katbietu apsisakau, swieczyiuosi sumneniu mana, wiezliwsciu mana, zmoniemis tiemis čia essuntiemis; ne prisiektu... 74. Isz to papratima paeyna tay, jog norint uzmirszty norietumem daykta toki, neuzmir- sziem... 84. ... teypogi slubas toksay twirtas ne butu 89. Prisakimay paduoty ira tie, kurius mums arba Diewas, arba Baznicia, arba Wiresnibe kokie paduoda unt uztaykima yr ing jus aprisza 27. (2) ... su wisu graziausias ira patogumos klausima Misios S. per mustima Tajemniciu yr atminima Mukos Diewiszkos, nes ta buwa intencya Izganitoia paties, kada pri paskutinios Wecierios Apasztatams prisakie... 106. Ape wiena Ministra Luteriszka kursay iszsizadieis ayszkiey Herezias turieie sapna toki 64. Atsakau taridamas wisotimiey, jog Prisakimay wieny ira prisakuntis, untry uzsakuntis 26. Jei tada koksay Dissidentas patsay pradietu katba ape Wiera, drusiausey yr gieriausey teyp jem atsakity 47. 2 LENTELĖ. ĮVARDINIŲ PAŽYMINIŲ POZICIJA ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 157 Įvardis PR sk. % sk. % anas 39 100 - — (ne)joks 43 100 — — kiekvienas 27 100 - - kitas 42 95,5 2 4,5 (ne)koks 57 74 20 26 (ne)kuris 8 88,9 1 11,1 pats 44 97,8 1 2,2 šis 2 100 - — šitas 1 98,1 - — tas 253 98,1 5 1,9 tas pats 14 100 — Ke toks 104 90,4 11 9,6 tutas 1 100 — - wienas 24 85,7 4 143 (ne)wienas 2 100 - - wisas 46 100 — — wisoks 14 93,3 1 6,7 antras 1 100 — - 3.2.2. Tačiau Pamokslai iš visų tirtų šaltinių pirmiausia išsiskiria tuo, kad juose daz- niau nei kituose religinio pobūdžio tekstuose postpozicinis įvardis turi kontrasto kir- tį: ...yr daykta ta kuri zadam, ataduoty turem, tam, kam zadam... 88. Guslay ir zababonay ira tuomet, kadu kas wartoia yr iszrunda spasabu tokiu, kurie prigimtu budu yr spasabu ne gale pagielbiety... 60. 158 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Wisiszkay atmink kiekwienas jog tay diena tokia, kuri wieninteley unt garbes yr szlowes Diewa turia buty paszwiesta 109. Palyginkime prepoziciškai ir postpoziciškai vartojamą foks gretimai esančiuose sa- kiniuose: Kada kas toki pasnika perlauztu, wiena tiktay grieka papilditu, nes tun dweiu prisakimu ira wienas gatas, tay ira numarinimas kuna. Prieszingu budu, kada kas dienoy tokioy pasnika pertausztu, o pri to, buwa slubu aprisztas toy pacioy dienoy unt pasnikawima, papilditu du grieku... 30. Akcentuojamas ir postpozicinis įvardžio tas kilmininkas, kai jis pakeičia daiktavardį: ...aprisztas ira ant iszpildima to, unt ko prisiekie 81. ...nera aprisztas unt iszpildima to, ką be nuomonias yr supratima slubawoie 93. 3.23. Iš 2 lentelės matyti, kad dažnesnė postpozicija būdinga tik 2 jvardziams: koks (26%) ir toks (9,6%). Pastarasis įvardis pamoksluose gana dažnai turi kontrasto kirtį, tik retsykiais jo postpozicija yra sąlygota apozicinės ar enklitinės funkcijos tekste. Įvardžio koks vieta daiktavardžio atžvilgiu turi specifinių ypatybių ne tik aptaria- mame Lukausko veikale, bet ir kituose senųjų raštų tekstuose (žr. Vasiliauskienė 1995: 131). Sirvydo Punktuose sakymų ir Bretkūno Postilėje dominuoja koks postpo- zicija (SP 88,996; BP, — imti pirmieji 120 puslapių — 68%). Jis savo vartosena labai ryškiai skiriasi nuo visų kitų šiuose pamoksluose randamu įvardžių. Pamoksluose iš- saugoma panaši šio įvardžio vartojimo tradicija. Tiesa, tik ketvirtadaliu atvejų įvar- dis koks čia pasakomas po pažymimojo žodžio, bet ir toks skaičius smarkiai kontras- tuoja su visų kitų įvardžių, vartojamų šiame tekste, kiekiu (žr. 2 lentelę). Pavartotas postpoziciškai, įvardis koks visais atvejais paryškina prieš jį einantį daiktavardį ir dažnai padeda frazėje nuosekliai kaitalioti akcentuojamus ir neakcentuojamus žo- džius. Jo postpozicija ypač dažna frazės gale (1) ir vienarūšių sakinio dalių grandinė- je, kai Pamokslų autoriaus norima bent trumpam tą grandinę pertraukti ir sutelkti didesnį dėmesį į vieną ar kitą to išvardijimo komponentą (2): (1) Slubas wadinasi Zadieimu Diewuy padaritu, nes kada žadam daykta koki, apsijmam Diewuy , jog tą daykta kuri žadam, iszpildissem 88. Prunciszkau, ar ne praeyie tuo dayktu Žmogus koksay? 78. Paskirk sau meta koki unt nuomuonias 93. Prisiega (kaypo jau apsisakie) ira wadinimas Warda Diewa unt swiedectwos daykta kokia 79. (2) Buna tay nekadu, jog pikty zmones pameta, padeda, pakasa mazgus kokius, kautus arba ku toligia czerays nuodays uzkriesta... 59. Nesioty pri sawes diel pataymas, arba nusisaugoima netaymas žinktus kokius, korteles, arba mazgielius, ar dera yr tay... 61. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 159 Untras ira blužnierstwas kurios tinkasi yr tarp Kataliku, o tay tunkiausey, netaymiey kokioy arba wargy sielwartoy nuludimy, kada isz nekuntribes katba Zmonies... 68. Kaip jau minėta, kai kuriuose sakiniuose su šiuo postpoziciniu įvardžiu nuosekliai kaitaliojami informatyvūs, reikšmingi sakinio komponentai ir neakcentuojami ar en- klitiškai vartojami žodžiai: Pawogia tau daykta koki, arba ij pametey, daray sluba... 95. 3.3. Neigiama įvardžio koks forma, priešingai, vartojama tik prieš daiktavardį. Iš pradžių pasirodė, kad tokia šio įvardžio vartosena gali būti susijusi su jo būdvardine reikšme: viena iš nekoks reikšmių yra prastas, nedidelis. Tačiau toks atvejis pasitaikė vienintelis: Wienok iszsiimia yr iszsireyszka smertis jo, per nekoki skirima Kuna nuog Krauja...100. Dar kartą peržiūrėjus 11 rastų pavyzdžių su įvardžiu nekoks paaiškėjo, kad jis var- tojamas ne tik koks nors reikšme, bet taip pat pakeičia įvardžius nė vienas, (nė) joks, kažkuris: Toligiu budu prisakimay ira nekokiu zwakiu pagat darbu musu, kurie mums parodzia, kas mums dera, kas ne dera... 26. Ne katbekiet: jog ape jus Diewas užmirsza, nes ape niekoki sutwierima uzmirszty ne ga- le... 69. ...prisiekty ne dera, ney jos niekokia Wiresnibe liepty yr isakity ne turia 75. Skaitvardis antras Pamokslų tekste gali būti įgijęs įvardžio kitas reikšmę: Motina wiena pas waykieli naktiey werkinti kieltiesi nekarta turieie, idunt ij anamy werksmy numalditu... Turet yr ape untra Motina, kuri dukteri sawa tunkiey kieykie tays zodzieys 72. 3.4. Įvardis pats iš kitų prepoziciškai vartojamų įvardžių išsiskiria pabréziamaja funk- cija: savo pažymimąjį daiktavardį jis padaro daug ryškesnį ir iškilesnį (Ambrazas 1994: 272). Tokia vartosena priartina jį prie dalelyčių. Šio įvardžio pabrėžiamąją funk- ciją neretai sustiprina išskiriamosios dalelytės ir; tiktai bei tikslinamoji dalelytė dar (1). Pats gana dažnai pasakomas ir šalia tikrinių daiktavardžių (2): (1) Tas yra sapnas gieras... nes norint yr patsay welnias tokius dayktus roditu, gieray rodi- tu 64. ... iSz paties istatima prigimta nusijausty iki tos prideristes turietumem, nes dar patis pagonis ape ta Prisakima ne zinodamis, isz pacios swiesibes razuma... dienas tikras metu szwieciamas apwaykscioje 96. Ir norint žadiety galem ... yr daykta tą kuri zadam, ataduoty turem, tam, kam zadam, wie- nok zadiety ne galem tiktay patem Diewuy 88. 160 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ (2) Wadinasi dowenu Diewa, nes patsay Diewas inteyku duoda mums tos dowenos isz neiszsemamos mitasirdistes sawa... 38. Ką yr patsay Chrystusas dare, kada Subatoy iszgide padziuwusy runka Žmogaus... 116. 3.5. PrepoziciSkai vartojami įvardžiai Pamoksluose turi kontrasto kirtį dažniau ne- gu kituose tyrinėtuose religinio pobūdžio tekstuose. Kontrasto kirtis ypač būdingas įvardžiui kitas, kuris Pamokslų tekste supriešinamas su įvardžiais tas, toks. Pastarieji įvardžiai taip pat dažnai tampa kontrasto kūrimo priemone ir padeda glaudžiau su- sieti tekstą į vientisą visumą: Diet ko Diewas tuo met smarkiu yr baysiu pasirode? ne kita priezastis, tiktay ta, idunt mus tuo spasabu ing tobuta Istatimu sawa uztaykima pabudintu... 32. Toky Wilti turietu tas... kursay uzmokiesnia nuog Diewa wiltusi... Tokia Wiltis butu... neisz- mintinga... Tada kita Wiltis ira, kuri wadinasi giwa... 48—49. Jr ta diena wadinasi dienu Wieszpatiszku. Kitas dienas neszwieciamas ira musu... 96. Tada priderus dayktas idunt ne kita tiktay tą diena szwigstumem 99. Ta tada ne kita afiera pri kiekwienos Misios S. darita buna... 100. Kitas ira slubas garbingas kursay darosi regiemay. Jr tokius slubus dara Zokanikay, kada zada Diewuy pri Professios Zokaniszkos 91. ...0 anie saka: jog reykie butinay tokios asabos ieszkoty, kuri tay atnuodytu 59. Prepozicinis įvardis toks labai dažnai eina sudėtinio prijungiamojo sakinio atliepia- muoju žodžiu ir taip pat atlieka dėmenų siejimo (konektoriaus) funkciją: Pataymintas toksay reykatas, kursay tawi ing gieresni priwercia 92. Reykia zinoty, jog tokie galwie, kurie gromuta, turia dwejopa pitwa... 103. Jr teyp tas... gale uz meta teyp uzsigrudinty, gale tokiu galibiu igity, jog sunkiems pakakty darbams 85. 3.6. Kaip iSskiriamosios dalelytės vartojami įvardžiai, keletą kartų pakartoti šalia daiktavardžių, einančių vienarūšėmis sakinio dalimis: Milesi Pona Diewa tawa, isz wisos sirdies tawa, isz wisos Dusios tawa, isz wisos misles tawa, isz wisu situ tawa... 55. ... niejokioy aplynkibiey metuoty niekados nedera... idunt kas wienu metawimu perwerstu wisus Pagonius ing Wiera, wisus Heretikus yr Atskiattus Diewuy paieszkotu, wisus paskundintus yr welnius isz pragara iszwestu... 27. Wiltis numirusi, ira tay Wiltis tuszcia, nenaudinga, niejokie giwenima dusiey ne duodunti, niejokie dziauksma ne darunti, yr niejokie waysiaus iszganinga ne gimdunti... 48. 4. BŪDVARDIS 4.1. Iš statistinių duomenų matyti, kad būdvardžio vieta daiktavardžio atžvilgiu Lu- kausko Pamokslų tekste yra neapibrėžta (PR 57,2%; žr. 1 lentelę). Prepozicinių būd- ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 161 vardinių pažyminių persvara čia nėra ryški, dominuojanti. Be jokios abejonės, statis- tiniams duomenims nemažą poveikį yra padariusi palyginti dažna būdvardžio šventas postpozicinė vartosena (73,9%): ji sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų šiame teks- te randamų būdvardžio postpozicijos atvejų (65 atvejai; 28,596). Būdvardis šventas dažniau už kitus būdvardžius pasakomas po pažymimojo žodžio ir kito rytietiškai rašiusio autoriaus — Sirvydo Punktuose sakymų (83,3%). Šio būdvardžio postpozici- jos dominavimas religinio pobūdžio tekstuose sietinas su lotynų ir lenkų kalbų įtaka, nes, kaip jau minėta kitur (žr. Vasiliauskienė 1995: 133), sakralizuotų bažnytinių fra- zių žodžių tvarką dažniausiai siekiama išlaikyti nepakeistą, pvz.: Dowidas Szwyntas 26; Krikszta Szwynta 27; Misiu Szwynta 31; Raszty Szwyntamy 38, 50; Baznicia Szwynta 39, 47; Tieway Szwyntiey 41, 42; Powitas Szwyntas 43; Augustinas Szwyntas 47; Dwasy Szwynta 52. 3 LENTELĖ. BŪDVARDINIŲ PAŽYMINIŲ POZICIJA Būdvardis PR PO skaičius % skaičius % auksciausis (auksztesnis) 4 57,1 3 42,9 dwasiszkas 3 27,3 8 72,7 diewiszkas - — 11 100 cietas 19 82,6 4 17,4 krikscioniszkas 2 25 6 75 metinis 2 20 8 80 mazas 7 87,5 1 12,5 sunkus 7 77,8 2 22,2 swietiszkas 7 63,6 4 36,4 szwyntas 23 26,1 65 73,9 tikras 14 82,4 3 17,6 umzinas 2 22,2 7 77,8 Paskuy to eyna, jog wisas tieses Tajemnicies, kuries Baznicia Szwynta unt tikieima paduoda, ira tikribes neapwittos 39—40. ... Jog Luteras nauiu kliedimu ne inesze, bet senus atgaywina, jau seney nuog Bažnicias 162 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Diewa paskundintus priesz kurius rasze Tieway Szwyntiey 41. ... diet to ij wadina Tieway Szwyntiey grieku priesz Dwasy Szwynta 52. Palyginti su statistiniu vidurkiu būdvardžio postpozicija dažnesnė ir kituose jvai- rias bažnytines realijas įvardijančiuose atributiniuose junginiuose (žr. 3 lentelę), pvz.: giwenima umzina 25; ugniu umzinu 56; izganima umzina 57; Tiewuy Umzinam 101; Istatimay Dwasiszky 26; Wiresnibe Dwasiszka 27; Pamokstu Dwasiszku 70; Garby Dun- giszku 36; Karaliscias Dungiszkos 66; zodziu Diewiszku 70; dienas Diewiszkas 96; Wiera Krikscioniszka 39, 41; Motina Krikscioniszka 39; Szwietes metinias 116. 4.2. Ernstas Fraenkelis (1969: 90-92) yra pastebėjęs, kad senieji lietuvių kalbos paminklai turi palyginti mažai būdvardinių vedinių, todėl čia pažyminiu dažniau negu lenkų kalboje eina daiktavardžio kilmininkas, pvz.: lie. dievo malonė — lenkų Boža milošč, lie. dangaus karalystė — lenkų krolewstwo niebieskie. Lukausko Pamoksluose kai kuriais atvejais jau randame ne genityvą, o būdvardį su priesaga -iškas, pvz.: Per grazibes yr wisokius riediktus Baznicias grazibe dusios tosku paszwyntunciu praturtin- tos, kuri tada Bazniciu Diewa wadinas yr Karaliscias Dungiszkos, kurie mums iszstata Ra- sztas po priliginimu giwenima iszdabinta Desiniu Diewa... 66. 4.2.1. Pamokslų rinkinys atspindi gyvą būdvardžių su priesagomis -iškas, -inis, -ingas formavimosi procesą. Prieš keletą dešimtmečių Pamokslus tyrinėjęs Lebedys taip pat pažymėjo, jog šiame veikale randame lietuviškos teisės ir medicinos termini- jos užuomazgų (Lebedys 1976: 40). Būdvardžiai su priesagomis -iškas, -inis, -ingas sudaro maždaug ketvirtadalį visų tiriamame Lukausko tekste vartojamų būdvardžių. Dažniausiai jie turi priesagą -iškas (15,6% visų tekste randamų būdvardžių), pvz.: padawimay Apasztaliszky 41; Motina Krikscioniszka 39; dienas Diewiszkas 96; Professios Zokaniszkos 91; swietisky istatimay 70; ziamiszky Karaley 67; Krikscioniszka prideriste 111 ir t. t. Šios priesagos būdvardžiai išsiskiria keletu svarbių ypatybių, susijusių su priesaginės terminijos for- mavimosi procesu ir skirtingų gramatinių formų funkcijų diferenciacija. Pirmiausia, beveik du trečdaliai jos vedinių eina po savo pažymimojo daiktavardžio. Tokią dažną jų postpoziciją, matyt, galime sieti su dvikalbystės sąlygomis atsiradusiu daiktavardi- nio ir būdvardinio pažyminio funkcijų maišymu, kai posesyvinis būdvardis lenkų kal- bos pavyzdžiu (prisiminkim, ką buvo rašęs Fraenkelis) imtas vartoti ir ten, kur lietu- vių kalboje iš seno buvo vartojamas daiktavardžio genityvas. Daiktavardį pakeitus būdvardžiu, jo vieta pažymimojo žodžio atžvilgiu išliko ta pati, todėl, pavyzdžiui, būd- vardis diewiszkas, atitinkantis lenkų kalbos posesyvinį būdvardį božy, Pamoksluose vartojamas tik postpoziciškai: Ir teyp padawimay Diewiszky, ira mokstas Chrystusa zodinis ne raszitas Ewangelioy 41. Tos Ceremonias ragina dar mus, kayp pri tarnawima Diewiszka uzsitaykity turem 66. Diet to Rasztas S. wadinasi zodziu Diewiszku 70. Paniekinimas Diewiszkas isz cia pasiroda 76-77. Uzdirba sau unt pasztowinima Diewiszka, iszmeldzia sau £oskas unt izganima tabay ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 163 reykiemas... 106. Dažnesnė už statistinį vidurkį postpozicija būdinga ir būdvardžiui dwasiszkas: Dar kity ira prisakimay yr Istatimay Dwasiszky, kurius Wiresnibe Dwasiszka istate 27. Ir daugiaus mums ne dera wartoty žodziu Raszta S. ... kada jums jus unt Kozoniu yr Pa- mokstu Dwasiszku pergutdom... 70. Kita svarbi atributinių junginių su priesagos -iškas būdvardžiais ypatybė — poten- cialus jų suvokimo dviprasmiškumas: ... bet kiekwiena Nediela yr Szwiecias metinias ira dienas Diewiszkas, kurios ipaciey turia buty unt garbies jo sugaysintas 96. ... wiena diena nedeloy ataduodamis Diewuy unt garbies yr szlowes Diewiszkos... iszpazintu- mem jog Diewas ira Wieszpatiu musu... 97. Ir teyp prisiekia Karaley pri sawa Karunawoimu, jog istatimus Tiewiszkus teysiby yr pakaiu Baznicias Diewa gins yr aną uztaykis 81. Tas Diewas yr Žmogus uz mus kintieie yr unt Kriziaus numire, yr teyp mus isz newalos wel- niszkos iszgielbieie... 56-57. Nes to Diewas nenorieie, idunt szwigtimas dienu Szwigtu unt iszkados zmogiszkos priguliety turietu 116. Junginiai su šiais budvardziais dabar mums atrodo dviprasmiski net kontekste, ta- čiau XVIII a. dvikalbéje visuomenėje jie tikriausiai neturėjo dviprasmiškumo atspal- vio ir buvo suvokiami taip, kaip prestižinėje lenkų kalboje. Trečia, Lukauskas mėgina diferencijuoti junginių su priesagos -iškas būdvardžiais ir junginių su daiktavardžio kilmininku funkcijas, nes tų pačių leksemų variantų Pa- moksluose randama nedaug (žr. ir ankstesnius pavyzdžius): Untri yra yr buna sapnay isz pasiundima welniszka 63. ... 12 cia kiekwienas pazinty gale, isz kokios tay dwases Mokslas jo, tada buty sapnay gale yr isz pasiundima welnia 63. ... noria to, idunt jos su uwogu klausitumem, swarstidamis sirdiey ben auyszkiesnias Taiem- nicias, kurios pri Misios S. atsiprowia, kaypo tay unt afierawoima duonas yr wina, unt pakie- lima Kuna yr Krauia Jezusa, unt Kunigiszka Kamuniu, yr... 104. Kada kas pradietu Misios klausity po afierawoima duonos ir wina, arba idunt nueitu pirm Kamunios Kuniga, ne iszpilditu to Prisakima... 104. Jey nesistoset mazuteleys ne ineyset ing Karalisty Dungaus... 39. turia giwa yr naudinga duksawima, kursay ij gieramy pastiprina, akwatas priduoda, idunt tarnawimy Diewa ne prijistu... 49. Toksay Raszta S. yr zodziu Diewa ing juokus wartoimas patemy daykty bluznierstwu ira 71. 4.2.2. Priesagos -inis budvardziai postpoziciSkai vartojami šiek tiek rečiau uz -iskas budvardzius (Po 65,7%). Dalies šios priesagos vedinių ir vartojimo tradicija senesnė, pvz.: paskutinios Wecierios 106; kasdieniniusy poterusy 70; wirszutinias ceremonias 64; Prisakimay wietiney 27; suda molinia 90; darbu runkiniu 116; apsakimas zodinis 71: 164 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Kada unt Tobliciu akmeniniu Runku sawa Wisagalinciu iszriesztus Prisakimus sawa Diewas mums unt uztaykima padawe... 32. Diet Zidu kurius Diewas tiktay ceremoniomis wirszutiniomis walde, gana buwa, tq diena unt szwietima paskirty, kurioy Anas po sutwierima Swieta atitsieje... 99. Toligiey iszsimanity turia yr ape Zaystus wisokius, kiekwienas Zaystas, ar tay kaulelusy, ar kartosy? ar skrituliusy zaysliniusy dwejopas buty gale 111. Tada isziemus Raszta S. turiety yr uzlaykity turem wisus padawimus žodinius yr tradycyas ing Wiera S. Krikscioniszka prigulincias 41. Iš minėtos priesagos būdvardžių daznesne postpozicija (80%) išsiskiria tik bud- vardis metinis: Teypogi kada kas Zadietu, jog storoses priserunciomis patogibiomis ape pragausinima turtu, ape gieribes metinias, yr toksay apzadas ne butu twirtas... 90. Ar dera, dayktu metiniu trokszty, yr anu wiltiesi? 51. ... kiekwiena Nediela yr Szwiecias metinias ira dienas Diewiszkas, kurios... 96. Dabartinės lietuvių kalbos terminijoje labai dažni junginių, kurių priklausomu zo- džiu eina kilmininkas, ir junginių, kurių priklausomu žodžiu eina priesagos -inis būd- vardis, variantai. Tokie terminai gali turėti identišką reikšmę arba reikšti skirtingus dalykus. Tais atvejais, kai abiejų junginių reikšmė identiška, pirmenybė teikiama kil- mininkui, nors junginiai su kilmininku ir turi dviprasmiškumo atspalvį, pvz., telefono pokalbis (DLKŽ 1993: 839). Tiriamame Pamokslų tekste taip pat buvo tikėtasi rasti minėtų junginių variantų, tačiau pasirodė, kad KL toks įvairavimas nebūdingas — paprastai vartojamas vienas kuris variantas. 4.2.3. Priesagos -ingas būdvardžiai dažniau pasakomi prieš pažymimąjį žodį palygin- ti su anksčiau aptartais -iškas ir -inis būdvardžiais (71,4%). Daugelis jų jau buvo var- tojami pirmuosiuose mūsų rašto paminkluose, pvz.: slubas garbingas 91; dayktas sta- buklingas 114; Wiltis nenaudinga 48; peciaus ugninga 50; stabuklingos galibes 61; priszingu spasabu 64; izganingus persergieimus 63: Priwadzioju cionay nekadu unt pastiprinima yr apswietima tun Pamokstu Historyas, isz Gar- bingu rasitoju iszimtas, sekiodamas tamy Tiesadawiei musu Jezusa Chrystusa... 23. Untras ira griekas priesingas Wiltey, kursay praszmotingu Wiltiu yr duksieimu wadi- nasi 53. Kietwirtu kartu: unt gata yr po to pazinty galem, jey Diewabaymingu yr iszmintingu žmoniu suderus ira numanimas, jog tay, kas ira prisakita, arba uzsakita, ira po sunkiu apriszimu prisa- kita, arba uzsakita 28. Viena kita Pamokslų atributiné frazė perimama iš lenkų kalbos ne visiškai adap- tuota: prie lenkiškos būdvardžio priesagos formos pridedama tik lietuviška galūnė, pvz.: ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 165 Ar nusideda yr kaypo, kurie skayta Knigas Heretyckas, arba kitas nuog Baznicias Diewa užsakitas? 44. ... Diewas ira Wieszpatiu musu; kas pasiroda isz anu žodziu Diewiszku ing Zmones Jzraels- kus taritus... 97. Tokias darbas ne nusidawe anay Moteriszkiey (ape kurę giwenimy S. Jedwigos Karalienias Halickos skaytom) 115. Wiltis ape kurię cionay sakom Ira Cnata Teologiczna Kardynalna, per kurię duksawima musu Diewop padedam... 47. 4.3. Tirtame Pamokslų fragmente vartojami 48 neišvestiniai būdvardžiai. Daugeliui jų nebūdingas nei koks nors ypatingesnis vaizdumas, nei raiškumas — dažniausiai tai būdvardžiai, einantys nuolatiniais to paties daiktavardžio sintaksiniais partneriais, pvz.: umzina garby 99; baysiu smerciu 68; gieru darbu 40; ugnis giwa 77; karsztu meyliu 66; luosa nora 28; mazus waykus 42; Nauia Testamenta 27; pikty zmones 59; sunkius griekus 53; Baznicia Szwynta 39 ir t. t. Daugeliu atvejų šiame retorinio žanro tekste randami būdvardžio ir daiktavardžio junginiai yra nelaisvi, terminologizuoti, jais įvardijamos įvairios religinio bei teisinio pobūdžio realijos, pvz.: Wieszpats Auksciausis 29; Dwasiszka waldziu 29; Wiresnibes Dwasiszkos 46; Krikscioniszkos gieribes 47; kuniszka biauriby 85; Asabay Karaliszkay 70; Baznicia Katalikiszka 97; Lynkiszkamy liezuwiey 45; Gieribiu metiniu 51; Szwietes metinias 116; Nedieliniu Kozoniu 23; Nauia Testamenta 102; Nekatta prasidieima 116; Sena Testamenta 26; swietiszkims Zmoniems 46; sunkius griekus 53; swietisky istatimay 70; grieku smertetnu 99; Krikszta Szwynta 27; Misiu Szwynta 31; Raszty Szwyntamy 50; Szwynciause Sakramenta 61; Sena Zokana 23; padawimay žodiney 41. 4.4. Analizuojant rašytinį, o ne sakytinį tekstą tik iš netiesioginių požymių galima pamėginti nustatyti, ar kuris nors frazės žodis turi didesnį prasminį krūvį. Būdvar- dis gali tapti ryškesnis tekste dėl keleto dalykų: 1) informacinės talpos (nauja, svar- bi informacija); 2) leksemos vaizdingumo, raiškumo; 3) kontrasto kirčio. Visi čia išvardyti dalykai yra labai glaudžiai tarpusavy susipynę. Būdvardžio išskirtinumą dažniausiai lemia aukštesnio lygmens sintaksinės struktūros — sakinio ir teksto kon- stravimo logika retorinio pobūdžio veikale, kur svarbus vaidmuo tenka akcentuoja- mų ir neakcentuojamų bei enklitinių žodžių išdėstymo frazėje nuoseklumui, sakinio inversijai. Todėl tirdami Pamokslų tekstą neišleidžiame iš akių bendro intonacinio lietuvių kalbos sakinio modelio kontūrų, kurie buvo pamėginti nubrėžti analizuojant XVI- XVII a. raštų daiktavardinės frazės struktūrą: priešpaskutinė frazės pozicija yra ryš- ki, nes joje dažniausiai eina remos centras, o frazės galas yra neinformatyvus; įvairūs enklitiniai žodeliai dažni antroje sakinio pozicijoje ir šliejasi prie pirmojo sakinio žodžio (Vasiliauskienė 1997: 109-110; 114). 4.4.1. Nei intonacinis ar struktūrinis sakinio modelis, nei retorinio teksto kompona- vimo principai nerodo, kad prepoziciniai budvardziai būtų stipriau akcentuojami: ... ne kiekwienas Spawiednikas gale, bet tiktay tas, kursay turia ayszkiu galiby sau unt tay nuog Stalicias Apasztaliszkos duota 96. 166 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Ar gana dara Prisakimuy, kas ij piktu noru iszpitda? 29. Kas kitas iszsimanity turia ape griekus priesz sieszta Prisakima, kurie wisados ira, kadu isz luosa nora smertetnays 28. Skaytom giwenimy S Hilaryona; jog pas ij kada atwede tikry Gimditoje Dukterely apsiesta nuog welnia, szaukie welnias: ne iszeysiu... 59. Toy Knigoy wieto sekretu, ira patis metawimay, sukimay, gustay welniszky yr pramanimay nederuntis, lisz to daug dayktu, isz kuriu nekaltas dusias pasipiktinty gale 46. 4.4.2. Tačiau prieš daiktavardį einantys budvardziai neretai tampa kontrasto tekste kūrimo priemone. Kontrasto kirtį turintys prepoziciniai būdvardžiai — vienas išskir- tinių Pamokslų atributinės frazės vartosenos ypatumų: Jey dabar maza upelia perbristy ne gale, kayp perbris, kada wunduo susirinks? Jey taybos szakieles patauszty ne patropis, kayp patausz, kada isiszaknins yr ing medi uzauks? Jey jem sunku isz paprotia atsikielty, kada ira taybu wirwelu surisztas, kayp atsikiets, kada ij tynciugu surisz paprotis 86. Tie numanidamis, jog tay mažas nusideimas, kaliniu ij tiktay pakaroie 114. ... bet yr swietisky istatimay bluzniercius smarkiey karoty, nasrus ju degunciomis repliemis draskity, yr liezuwi pakausziu iszwitkty isaka 70. Pirmiaus turia buty prisiega teysemy daykty, ne abeioiamy, ne sumustitamy, bet pagat Diewa yr sumnenias ne pridedunt ney nuimunt niejokios aplynkibes... 75. Diet to tada, kurie ing Brostwa koky insirasza, norint prijma tikrus istatimus yr zada anus iszpildity... grieka ne turia... 89. ... Jey unt gieru darbu atlikimas man bus, unt nieka ne prideries, nes Wiera be gieru darbu, ira kaypo medzias be waysiaus, kaypo pauksztis be sparnu, kaypo akis be swiesibes 40. 4.43. Ryškiausią akcentą, didžiausią svorį prepozicinis būdvardis įgyja tada, kai jis atskiriamas nuo savo pažymimojo žodžio kitu, tiesioginiu sintaksiniu ryšiu su juo nesusijusiu, Žodžiu: Kaypo akis, kada kreywa yr netiesi biaurina Zmogu, teyp intencya, kada ne turia giera gala, biaurius dara darbus po akimis Diewa 29. Isz szalies Wieros, Swietiszkiems teypogi Zmoniems ipaciey nemokitiems insiduoty disputon ne dera... 47. Praszmotingas tada Duksieimas ira tuomet, kada Zmogus unt pacios tiktay Milasirdistes Pona Diewa uzsiweyzdieis, toy Wiltiey grieszija, katbiedamas sau... 53. ... ISZ tos priezastios, trumpa cionay ape jus moksta perguidisiu 64. ... nes yr per tus Warduy Diewa, didzias darosi iszkaloimas 71. Jr teyp tas, kursay buwa isz prigimima silpnas, gale uz meta teyp uzsigrudinty, gale tokiu galibiu igity, jog sunkiems pakakty darbams 85. Pikta turi paproti, butinay nuog jo uzsituriety reykia 87. Dažna distanciné pazyminiy ir kitų sakinio dalių vartosena, tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susijusių žodžių atskyrimas siekiant juos labiau akcentuoti — dar viena svarbi ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 167 šio retorinio žanro veikalo ypatybė. Lukauskas vykusiai išnaudoja laisvos žodžių tvar- kos privalumus — juk griežta žodžių tvarka tikrai nebūtina ten, kur ryšį tarp žodžių galima parodyti jų kaitybos (reliacinėmis) morfemomis. Tad Pamokslų autorius tęsia Sirvydo tradiciją, būdingą rytietiškajam raštų kalbos variantui (Vasiliauskienė 1995: 137-140). 4.4.4. Skirtingų daikto ar reiškinio ypatybių supriešinimas slypi jau pačioje aukštes- niojo laipsnio būdvardžių prigimtyje. Tokie būdvardžiai beveik visuomet yra kontras- to tekste kūrimo priemonė, tad šiuo atveju būdvardžio morfologinė forma, o ne pozi- cija lemia būdvardžio išskirtinumą: (1) Ar jem ne pasakitu Sudzia: Tuo paciu, jog isz paprotia wogie, wertas essi auksztesnias kartuwias, nes buway kattas to pikta paprotia ne turiety, yr uz ta pati paproti turi buty karotas 86-87. Tamy Skaytitoias uzzingie unt auksztesnios wietos, kaypo dabar ira Ambonas, yr skayte Raszta S. Sena yr Nauia Testamenta, Ewangeliu tada Kunigas arba Diakonas 105. Iszemus tas wietas, kur turia waldziu sudijma, unt karsztu darbu, uz nekurius biaurius darbus, unt kuriu kada ka atrastu yr Suda Wiresnibey paduotu, toki yr Szwietioy sudijty, dekre- tawoty ne wisus bet ne kurius tiktay gieresniusy Miestusy Wiresnibes gale 113. (2) Lisz to, kiekwienas winczawotas žadieimas, turia buty daykty gieresnemy, nes ne gana ira zadiety koki daykta giera... 90. Ir kuo ira asabas stona lietesnia, tuo tabiausey prisiekauia 83. 4.5. Ne visi postpoziciškai vartojami būdvardžiai tiriamame tekste yra iškilesni, la- biau akcentuojami, tačiau nemaža jų dalis turi kontrasto kirtį: Sapnus gerus nuog piktu isz cia pazinty galem 64. Ir niera tay dayktas naujas, nes tuo paciu spasabu yr Rymi yr po kitas Szalis su didziu dusziosy pazitku Pamokslay Krikscioniszky Žmoniems ira paprastay apsakity 24. ... niejokiy Sudu darity Szwietiosy ne turia, bet yr Ponay Dwarusy, yr Waytay kiemusy, nes unt kitos dienos atsidiety gale, o diena szwigta pawina turiety sawa pagarba 113. Tuo prisakimu Diewa, teypogi uzsakity ira darbay runkiney moteriszky 115. Ta wiena Wiera ira giwa, kuri rundasi Zmoniesy teysiusy £.oskoy Pona Diewa esunciusy, kokie buwa anusy Szwyntusy Mucielnikusy 38. Ar prisieka neteysey, kas prisiekdamas zodziu abeiopu wartoia? Zodziu abieiopu abiszaliniu, kada to priwalimas reykatauia, ir ne uzeyna niekokia kriwda artima wartoty dera... 78. Kada tada mums Diewas prisaka idunt diena tikra szwigstumem, noria to po sawa sutweri- ma, idunt ij uz Wieszpati Auksciausi yr Sutwertoi pazintumem 96. ... ne perskaitidamis, ne mustidamis... ar tay dayktas tikras arba ne, teyp ir mes, iey izgani- ma apturiety norem, tikiety tam wisam... kaypo ne apwiltay teysibey turem 39. Tada per tq darba uzsakita iszimana weykatas neluosas runkinis, prigulis ant kuna, su kokiu norint Zmogaus nuilsimu, nes weykatas luosas, kursay prigule unt dusias niera uzsakitas 108. Regi jog apsigierty prabynktay, iki nutrotijma razuma, ira dayktas biaurus yr dargus, kiek- wienas tuo wiezliwas biaurina sau... 86. 168 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Kada wis tay butu ir spasabu izganingu sirdiey griesznika atateysias dabar jem Diewas atleydzia griekus yr nuteysina 50. 4.5.1. Postpoziciniy būdvardžių iSkilumas, jų akcentavimas tekste glaudžiai susijęs ir su jų vieta frazėje: didesnį informacijos krūvį paprastai turi būdvardžiai, einantys priešpaskutinėje frazės pozicijoje: Tikiu, jog teysius ing Dungu priemi, umzinay pataymini, o piktus ing pektoy ugniu umzinu karoi 56. Mokitoiau, ku turiu darity, idunt giwenima umzina apturiecio? 25. Kada anus du didzius Miestus Sodomas ir Gomoras ugniu sierotu sudegina 32. ... bet jems tus wargus Garby Dungiszku sugruzina, kuri pereyna wisus wargus yr nuludimus giwenima musu 36. Jey neteysey prisiekiu, Diewe duok mani istoiuncioy naktiey ugnis giwa sudegintu, tay pada- ris, pagriza ing namus... 77. O dabar padarikiet stipra pastanawijma... prisiegu tusciu sergieties, yr anas sau piktinsset yr neapkinsset 88. Tačiau būdvardžio postpozicijos atveju labiau akcentuojamas gali būti ir antroje nuo galo pozicijoje pasakytas pažymimasis daiktavardis: Tada tuo spasabu yr budu nuteysina Wiltis Žmogu grieszna 50. log slubay kurius darom ira meyly Diewuy, pasirodo tay isz moksta S. Tamosiaus Daktara Anioliszka, kursai saka... 92. Tad pastarųjų dviejų atvejų palyginimas rodytų, kad kurio nors vieno iš atributi- nio junginio dėmenų — būdvardinio pažyminio ar pažymimojo daiktavardžio — pa- brėžimas, jų informacinė talpa yra glaudžiai susijusi su žymėta priešpaskutine fra- zės pozicija. 4.5.2. Šiame retoriniame veikale pasitaiko ir tokių pavyzdžių, kur būdvardžio post- pozicijos motyvus sunku tiksliau apibrėžti: Slubay swetimy ar aprisza? 95. Kada wis tay budu yr spasabu iszganingu sirdiey griesznika atateysia, dabar jem Diewas atleydzia griekus yr nuteysina 50. 4.53. Distancinės būdvardžių postpozicijos atvejų tiriamame Pamokslų tekste rasta tik keletas: Nes kaypo galwia, žinktas ira didzias jog ne sweykas, kada ne gromulta, teyp ... niejokios naudos isz klausima žodzia Diewa ne atnesza, kursay to, ką girdzia ne pergromuta ne swarsta sirdiey... 103. Ne pasinawoimas Gimditoiu ira priesz Kietwirta Prisakima Diewa, o jey bus kokiemy dayk- ty mazamy, buty gale grieku tiktay mazu 28. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 169 Būdvardis šiuose sakiniuose turi kontrasto kirtį. 4.6. Kai žodžių tvarka tame pačiame junginyje įvairuoja, prepozicinis būdvardis daž- niausiai yra neutralus, o postpozicinis pasakomas emfatinėje pozicijoje arba turi kon- trasto kirtį, plg.: Ar ira kokie? yr kurie runkiney darbay Szwietioy deruntis? 115. Tosy tada wisosy dienosy Szwietosy, pagat sena Baznicias Kataliku istatima, wisy katalikay turia Misios Szwigtos ktausity, nuog darbu runkiniu uzsituriety yr pasnikus Wigilijoy pas anas uztaykity 116. Unt ko dawe mums tiek paweykstu didziu grieszniku, kuriems sunkius griekus atlayde, kada uz jus gaylistoie... 53. Kayp tay ira griekas sunkus, yr isz cia pazinty galem, jog netiktay Diewas, bet yr swietisky istatimay bluzniercius smarkiey karoty... isaka 70. Nemotyvuoto būdvardžių pozicijos jvairavimo atvejų Pamoksluose nedaug. Toks jvai- ravimas būdingesnis tik terminologizuotiems junginiams su priesagomis -iškas ir -inis, kurie formavosi atitinkamų lenkų kalbos junginių pagrindu iš jos tuo pačiu daž- nai pasiskolindami ir atitinkamą žodžių tvarką: Skaytima Raszta Szwynta, dabartel insidawima disputon su Heretikays swietiszkims Zmo- niems, ipaciey nemokitiems Uzgina Baznicia Diewa... 46. Wienok pas dauguma Zmoniu Swietiszku, ipaciey tus, kurie totiniszka liezuwia Szkatosy patayzie, nieka paprasta niera, kaypo... zodziu Raszta S. yr Ewangelios wartoty yr ing sawa juokus priliginty 70—71. Tas Diewas yr Žmogus uz mus kintieie yr unt Kriziaus numire, yr teyp mus isz newalos wel- niszkos iszgielbieie... 56-57. Jog tada mus Chrystusas Ponas neligiey isz sunkiesnias, nes isz welniszkos newalos, ateyimu sawa iszwede... 98. Diet Židu kurius Diewas tiktay ceremoniomis wirszutiniomis walde, gana buwa, tą diena unt szwietima paskirty, kurioy Anas sutwierima Swieta atilsieje... 99. Kaypo tay: kada unt kielu puotam ing krutiny muszamos, ira tay wirszutinias ceremonias, kurios... 64. Turet tada trumpa tay apswietima, kayp yr kadu trokszty metiniu dayktu turem 52. Ar dera, dayktu metiniu trokszty, yr anu wiltiesi? 51. 4.7. Lietuvių kalbos budvardziai, ypač neisvestiniai, iš seno dažniau buvo pasakomi prieš pažymimąjį daiktavardį (žr. 3 lentelę; Vasiliauskienė 1995: 125; 127; 132— 137; 140). Dėl svetimo modelio perkėlimo į lietuvių kalbą ir galėjo atsirasti nemo- tyvuoto būdvardžio pozicijos įvairavimo atvejų. Priesagos -iškas būdvardžiai kai kur pakeitė senesnę vartosenos tradiciją turintį daiktavardžio kilmininką. Šis pasikeiti- mas taip pat galėjo turėti įtakos žodžių tvarkos įvairavimui terminologizuotoje daik- tavardinėje frazėje, nes kilmininko vieta pažymimojo daiktavardžio atžvilgiu senuo- siuose rašto paminkluose nebuvo griežtai apibrėžta (Vasiliauskienė 1997: 112; 118-119). 170 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Dabartinėje lietuvių kalboje būdvardžiai, einantys prievardžiais, pasakomi tik po asmenvardžio. Pamoksluose galima abejopa tvarka: Tokios Knigos Eynkiszkamy liezuwiey dar walkioias yr drayskos, kaypo tay Alberta Didzia Iszgutdimas Sapnu, Saldus jungas Moteristes, Katba Mergieliu, yr... 45. Ne mana tas numanimas, bet Didzia Augustina 85. Žodžių tvarka atributinėje frazėje su būdvardžiu Pamoksluose yra labiau apibrėžta, turi nuoseklesnę vidinę struktūrą ir aiškesnę vidinę logiką palyginti su XVI-XVII a. pamokslų tekstais. Matyt, tai susiję su bažnytinių raštų kalbos standartizacija. Šiuose Pamoksluose palyginti nedaug neaiškių, paties teksto struktūros visiškai nemotyvuo- tų būdvardžio postpozicijos ar jo pozicijos įvairavimo atvejų. Būdvardžio prepozicija yra neutrali, jei ši kalbos dalis nėra gavusi kontrasto kirčio ar atsidūrusi labiau akcentuojamoje antroje nuo galo sakinio pozicijoje. Postpozici- niam būdvardžiui emfazė būdingesnė. Jis dažniau už prepozicinį gauna kontrasto kir- tį arba eina antroje nuo galo sakinio pozicijoje. Šioje ryškesnėje sakinio pozicijoje gali atsidurti ir postpozicinio būdvardžio pažymimasis daiktavardis. Atskirtas nuo savo pažymimojo daiktavardžio, būdvardis su pastaruoju visuomet siejamas intona- cija, parodančia, kad prijungiamojo junginio dėmenų ryšys buvo tikslingai pažeistas. Tad distancinės pozicijos atveju būdvardis visuomet tampa ryškesnis, sustiprėja juo pasakomo požymio informacinė svarba. Būdvardžių postpozicija dažnesnė religijos terminijoje, kur dėl kanonizuotų tekstų specifikos palikta originalo žodžių tvarka jau buvo tapusi religinių raštų kalbos tradi- cija. Religijos ir teisės terminais einančiose frazėse priesagų -iškas ir -inis būdvardžiai taip pat dažnai pasakomi po savo pažymimojo daiktavardžio. Tokia jų vartosena nėra atsitiktinė: ji susijusi su atitinkamų lenkų kalbos frazių struktūra ir žodžių tvarka. Dėl jos poveikio kai kuriais atvejais būdvardžių -iškas vediniai yra pakeitę lietuvių kalboje senesnę vartojimo tradiciją turintį daiktavardžio genityvą, kuriam buvo bū- dingesnė postpozicija. Būdvardžio išskyrimas, jo raiškumas tekste dažnai priklauso ne nuo pozicijos pažymimojo žodžio atžvilgiu, bet nuo stambesnių teksto sintaksinės struktūros vienetų komponavimo principų bei priemonių, pasirinktų raiškai sustip- rinti, pavyzdžiui, kontrasto kirčio, emfatinės pozicijos frazėje ir t. t. 5. DALYVIS 5.1. Lukausko Pamokslų tekste dalyviai derinamuoju pažyminiu eina gerokai rečiau negu būdvardžiai (sudaro maždaug ketvirtadalį būdvardžių kiekio; žr. 1 lentelę). Jų pozicija nuo būdvardžių skiriasi labai nežymiai (plg.: ADIN 56,296; PARTICN 53,9%). Veikiamųjų dalyvių prepozicijos ir postpozicijos atvejų rasta apylygiai (PR 49,196; Po 50,9%), o neveikiamųjų dalyvių pozicija iš esmės sutampa su būdvardžių (PR 56,7%). 5.2. Prepoziciniai dalyviai tekste nėra tokie raiškūs kaip būdvardžiai: dažniausiai jų prepozicija neutrali: Tos deguncias zwakies yr zibuncias swiesas Bazniciosy yr unt Pracessyu ragina mus, idunt ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 171 giwu wieru, karsztu meyliu Diewuy tarnautumem 66. Diet to metu piuties, kada artoias ne surinkis Szwietioy isz tauka, tikra yr regiema iszkada nukintiety turietu, gale su daleydimu Wiresnibes Baznicios, isz tauka kuopty yr suweszty 116. Ku tu cionay prakieyktas welny dirbi? 61. Muytinikay unt tay, jog pagat padaritos brungibes arba turgaus nuog prekiu, ar tay uzrubezi- niu, ar tay sawa szaliniu, istatita muyta teysiey atimty ir ataduoty tikiemay ing skarba Prisie- kia... 81-82. Retsykiais šioje pozicijoje einantys dalyviai stipriau akcentuojami dėl supriesini- mo (1). Antroje nuo galo sakinio pozicijoje iškilesnis gali tapti tiek dalyvis, tiek jo pažymimasis daiktavardis (2): (1) Diet ko mums Diewas dawe sawa Prisakimus, regies buty tabiaus ciekawas, o negi reykiemas kiausimas, nes kursaygi Artoias ktausa Karalaus: diet ko man dowanas, mokieimus nuog gatwos mokiety liepi, o turtingiems ne liepi? 31. O ne tiktay Misios S. bet ir Kazaniaus ipaciey nemokitiems Zmoniems ktausity prigulia, nes kaypo iszsimokis yr iszkur? 102. Ira tay reykiemas klausimas, nes tunkiey tarp Žmoniu, ipaciey nemokitu tinkasi 59. (2) Wadinasi tokias Uwogas tuscias, nes nejokie fundamenta tiesos ne turia, kuries sau tuszciey zmones pramana, o ira tokiu tabay daug ipaciey tarp nemokitu Žmoniu 62. Tegutgi cionay saka, jog Chrystusas gustus arba Zababonus yr nederuncius pamanimus dare? 65. 5.3. Postpoziciné dalyvių vartosena beveik nesiskiria nuo būdvardžių. Dalyviai, ei- nantys po savo pažymimųjų žodžių, dažnokai gauna kontrasto kirtį: Kada Prisakimay Diewa butu unt uztaykima negalemays, tada jus niekas ne uztaykitu, nes dayktu negatemu, niekas darity ne gale... 34. Per Ceremoniu priderunciu iszzimana wirszutinis padarimas, kursay unt garbies Diewa apsiwercia 64. Dar tas Zadieimas winczawotas, turia buty daykty tikietinamy, nes kada kas daykta koki unt iszpildima negalema zadietu, nieka nestowinciey zadietu 89. Zinoty yr tay reykia, jog didzia ira neligibe tarp zadieima winczawota yr newinczawota, nes zadieimas winczawotas, kursay darosi Diewuy aprisza wisados po sunkiu grieku smertetnu, zadunti unt iszpildima to daykta, kuri zada 89. Wienok ne iszmanikiet, idunt tay patiems tiktay Zmoniems nemokitiems butu reykiemas klausimas Kozoniaus, reykiemas ira wisiems yr padedus ing izganima 102. Jsz cia tada pazinty galem, kurie ira prisakimay prisakuntis, o kurie uzsakuntis, jog uzsa- kuntiems wisados priduodas tas zodis: ne, kursay prisakuntemy ne prisiduoda 26. Tiriamame tekste postpoziciniy dalyvių randame ir antroje nuo galo sakinio pozi- cijoje: 172 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ ... buty gale Moteriszkia tikru Nuodnikiu, norint ana niekados su Welniu ne katbieie, ney jo regieie, ney jem uzsirasze, gana, jog budu nederunciu wartoia, pri kuriu welnias prisirisza 58. ... O kayp metas paskirtas iszeyna, jau luosas wisiszkay nuog wisokia risztia paliekta 94. ... Žmones senamy Testamenty pirm ateima Chrystusa turieje sena skota diekawoima Die- wuy, jog jus dienoy Subatos ing ziamy zadieta nuwede 98. Uz toki darba pakaroie Diewas aną Moteriszky, ape kurę Kunigas Segneras Rasza, kuri kada duona Niedieloy ing peciu iszkurinta sodina, iszpuote isz jo ugnis, yr runka jos su peciu nudegina 115. Tačiau pažymimasis daiktavardis šioje emfatinėje pozicijoje randamas dažniau ne- gu pats postpozicinis dalyvis: Paskuy to eyna, jog wisas tieses Tajemnicies, kuries Baznicia Szwynta unt tikieima paduoda, ira tikribes neapwittos 39—40. Toy Knigoy wieto sekretu, ira patis metawimay sukimay, gustay welniszky yr pramanimay nederuntis, lisz to daug dayktu, isz kuriu nekattas dusias papiktinty gale 46. Tay wis tikiu stipray yr iszpazistu diel to, jog tu tay apreyszkie, kursay essi Teysibiu nesutwer- tu yr kayp apgautu yr apwittu buty, teyp tada apgauty yr apwilty negali 57. Atminkiet Girtuokles, jog tay Nediela, ne unt girtawima, ne unt pasitaydima, ne unt szokinie- imu yr giesmiu nederunciu 109. O idunt tay padoresney iszpilditumi, turiek tarna tikima, kursay turietu rupi weyzdieima unt katbos tawa... 87. Pazymimajam daiktavardziui parenkamas ne frazės galas, o antra nuo galo pozicija ir tuo atveju, kai jis eina atraminiu šalutinio sakinio žodžiu: Wiena ira kada prisiegu daykta praeiusi kursay jau praszoka patwirtinam... 79. Wiera niekas kitas niera, tiktay pati wiena yr ipati dowena Diewa, yr swiesibe neprigimta, kuri apswiecia razuma musu... 38. Kita ira apmirusi, be Loskos paszwyntuncios, kuri ira giwenimu dusias musu... 38. 5.4. Pasitaiko ir tokių junginių su postpoziciniu dalyviu, kurie eina religijos ar teisės terminais. Jie nusako vieną sąvoką, tad nė vienas jų dėmuo nėra stipriau akcentuoja- mas: ...isz untros szalies, ira aprisztas istatimu prigimtu unt tarnawima ligoy Tiewuy 31. Wienok pirmas rupestis musu turia buty ape gieribes neprigimtas, kaypo Ponas Jezusas Ewangelioy prisaka 51. Asabas papeyktas pataystuwes, piktos nutarties, arba jau ape koki grieka datirtas... prisiekty niekokioy sprowoy ne gale 76. Kity slubay wadinasi: Vota simplicia slubay neiszdabinty, kurie darity buna ipaciey be jokiu ceremoniju yr prisiriedimu 91. Tas Nedieloy iszjois ing tauka iszwida nepaprasta diduma kiszki, liepe tuojaus szunis wejun- cius iszlaysty paskuy jo yr patsay paskuy jo widamas ij unt arklu teydies... 112. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 173 ...juk mes kada nukierieimus nuwarom szalin, tay sawi zinklinam kriziu, poterus katbam... wartoiem Zodziu szwyntu. Waynika szwiesta, wundenia szwiesta ... 60. 5.5. Tame pačiame junginyje dalyvio pozicija įvairuoja retai, pvz.: nemokitus žmones 23 — zmones nemokitus 62; szwigstu wandeniu 59 — wundeniu szwigstu 60, pvz.: Nes kada tas Dungiszkas Mokitoias ing nemokitus žmones sake, kurie paskuy jo miniomis waykscioie... 23. Atsirunda dar tarp Zmoniu korteles su matdelomis neku Diewa garbingomis, kuries anie kielautoie draykciey kiaydunay isznesioia yr zmones nemokitus apgauna yr suwadzioia... 61-62. ... kas toki daykta pasergietu pasztaksztius yr pataystius yr sawi yr anus papeyktus dayktus szwiestu wundeniu, szalin atmesty arba sudeginty, bet atnuodity be grieka ne gale 59. Ir teyp suserga kas unt akiu, tay anas zinklina, zegnoia, kuszta ne zinau kokius zodzius yr wundeniu Szwiestu apsztaksta 60. 6. NEKONTAKTINE DERINAMUIJU PAZYMINIU VARTOSENA 6.1. Pamoksluose 7,2% derinamųjų pazyminiy yra atskirti nuo savo pažymimųjų daik- tavardžių kitų sakinio žodžių ar žodžių grupių. Nekontaktinės pozicijos atvejų gausa Lukauskas lenkia kitą taip pat rytietiškai rašiusį ir tokia vartosena pasižymėjusį au- torių Sirvydą (plg. SP 5,1%). Tačiau SP distanciškai dažniau buvo vartojami būdvar- džiai (8,896), o KL distancinė pozicija būdingesnė skaitvardžiams (10,8%) ir įvar- džiams (8,2%), o būdvardžiai (5,6%) ir dalyviai (4,1%) čia nuo savo pažymimųjų žodžių atskiriami šiek tiek rečiau. Kaip ir kituose pamokslų rinkiniuose, šiame tekste taip pat dominuoja derinamųjų pažyminių distancinė prepozicija; distancinės postpozicijos atvejų nedaug, ji būdin- gesnė tik būdvardžiams. 6.2. Skaitvardis nuo savo pažymimojo žodžio gali būti atskirtas vieno žodžio, — kokio nors veiksmažodžio, prieveiksmio tada, dalelyčių tiktay, jau, — ar kelių žodžių grupės: Pirma turia wieta istatimas prigimtas... 31. Untras ira griekas priesingas Wiltey, kursay... 53. Kada kas toki pasnika pertauztu, wiena tiktay grieka papilditu... 30. ... yr kada kas wienam tiktay Artykutuy nedatikietu, norint kitus wisus iszpazintu, tuo paciu butu Heretyku... 43. Tegut daznay rustauia, piktažodziauia, kieykia, untra jau natura isz paprote gauna 85. Pirma tada diena nedielas pas Židus ira Nediela, nes isz cia Ponas Diewas pradieie sutwie- rima Swieta... 98. Trety unt gata ira sapnay nuog Pona Diewa, nuog Szwyntu Aniotu Sargu... 63. 6.3. Dažniausia būdvardžio ir dalyvio tiesioginio sintaksinio ryšio su pažymimuoju žodžiu išardymo priemonė yra veiksmažodis: 174 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ Kada zmogus ing tobuta ateyis razuma, ne zinotu ape Prisakimus Diewa, ar ira? yr kokie ira? grieszitu 33. Giwena Zmogus Krikscioniszkay, kiekwiena noringa saugas grieka, Prisakimus Diewa perserga kayp rupiausey... 49. Žinoty yr tay reykia, jog didzia ira neligibe tarp zadieima winczawota yr newinczawota... 89. Dateyda Diewas unt jo welni su pakusu teyp sunkiu, jog ij ing paskutini atwede nusiminima 107. ... teyp ing tą biauri yr pasitaydusi giwenima prijunksta yr priprunta, jog apmauduoia sau, nerimsta, silpsta atpsta, pakot prakieykta ne iszpilda papratima 85. Priklausomi veiksmažodinio junginio dėmenys — daiktavardžiai, turintys aplinky- bės reikšmę, prieveiksmiai — tarp būdvardžio ir jo pažymimojo žodžio įspraudžiami gerokai rečiau: Jog tay ira Apasztatu istatimas, turem unt tay ayszkius Raszty S. parodimus 98. Isz szalies Wieros, Swietiszkiems teypogi Zmoniems ipaciey nemokitiems insiduoty disputon ne dera... 47. Praszmotingas tada Duksieimas ira tuomet, kada Zmogus unt pacios tiktay Mitasirdistes Pona Diewa uzsiweyzdieis, toy Wiltiey grieszija, katbiedamas sau... 53. ... IZ tos priezastios, trumpa cionay ape jus moksta perguidisiu 64. Kada ta afiera nuog wiena tiktay Kuniga yr wienoy tiktay unt cieta Swieta Baznicioy darita butu, tada butu tay Loska wiena nepaliginta... 100. Retsykiais būdvardžiui pabrėžti pasitelkiamos enklitinės dalelytės, kuriomis jis ati- tveriamas nuo savo pažymimojo daiktavardžio: ... prieszingu wiet budu: bediewey, piktos nutarties zmones, tauzitoie Prisakimu Diewa, wisosy gieribiesy apiptusta yr wisokiusy patayminimusy metiniusy gausiey skalsinasi 36. Kada lisz to turia būti uztaykitas dienas Szwiestas SS Apasztatu Petra yr Powita, Wisu Szwietu, S. Stapona pirma Mucielnika yr wiena tiktay ipaciausia Patrona 116. Pamoksluose pasitaiko ir tokių atvejų, kur derinamasis pažyminys nuo daiktavar- džio atskirtas prepozicinio nederinamojo pažyminio, išreikšto prielinksnine konstruk- cija. Tokia šio pažyminio pozicija būdinga ir kitiems senųjų raštų tekstams (žr. Vasi- liauskienė 1995: 139-140), tačiau ši jo vieta dabartinės kalbos požiūriu jau atrodo labai neįprasta, tad tokią šio pažyminio vartoseną linkstama laikyti distancijos prie- žastimi, nors iš tikrųjų šis pažyminys tiesioginiu sintaksiniu ryšiu yra susijęs su tuo pačiu pažymimuoju daiktavardžiu kaip ir derinamasis: Giwenkiem tiktay Krikscioniszkay uztaykimy Prisakimu Diewa, tas ira pirmiausis ing izgani- ma kielas 62. Piktas ing nusidieima paprotis, ira dar kas daugiaus negi patsay prigimimas... 85. Kai kurie žodžiai, skiriantys būdvardį nuo daiktavardžio, matyt, yra daiktavardžio genityvo pakaitai, atsiradę dėl lenkų kalbos poveikio: ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 175 ... tuo paciu spasabu yr Rimy yr po kitas Szalis su didziu dusiosy pazitku Pamokslay Kriks- cioniszky Zmoniems ira paprastay apsakity 24. ... diet minka daykta arba spale prisiekty yr imty Diewa unt swieczijma butu didzias Szwig- ciausiuy Warduy Jo paniekinimas 75. 6.4. Pamokslai išsiskiria iš kitų senosios kalbos paminklų įvardžių distancinés pre- pozicijos atvejų gausa. Tokio nekontaktinės pozicijos pavyzdžių skaičiaus ir įvairovės nepasitaikė nė viename XVI-XVII a. senųjų raštų tekste. 6.4.1. Įvardis, kaip ir būdvardis, nuo savo pažymimojo daiktavardžio gali būti atskir- tas veiksmažodžių (tokie atvejai vieni iš dažniausių) (1), papildiniais ir aplinkybėmis einančių daiktavardžių ir įvardžių (2), prieveiksmių (3), iškart kelių sakinio dalių ar net viso šalutinio sakinio (4): (1) Tarp prisakimu ta turia buty eylia uztaykita 31. Tas ira sapnas gieras yr nuog Pona Diewa, kursay weda ing baymy Diewa... 64. Atmink Artojau, jog tay diena Wieszpatiszka, diena Szwigta szwiesty aną turi klausimu Misios Szwietos yr Kozoniaus, o niejokieys ne uzsipaynioty darbays 109. (2) Ne gale buty gieresnis yr gruntaunesnis unt wisa toy materioy klausima atsakimas, kaypo tas... 39. Wisy unt tawies patayminimay susipils, pasztowintu busi Miesty, taukusy dirwosy... 35. ..idunt ij uz Wieszpati Auksciausi yr Sutwertoi pazintumem, yr tq jem prideristy, kaypo Panszczyzna jem prigulinciu ataduotumem unt zinkta waldonibes 96. Tu jey turi koki kamy abeioima, eyk gieriaus pas Teologus Kunigus... 47. (3) ...ar unt Ewangielos? padieis unt jos pirsztus sawa, kurios prisiegas, tays paprastay zodzieys baygasi... 74. Kiekwienoy tada prisiegoy, idunt butu derunciu yr patogiu prigulia buty tie tris dayktay uzlay- kity 75. Tusy tada kartusy reykatusy yr darbusy reykiemas tabay dayktas, idunt sawimp Akta Wilties pabudintumem 51. (4) ...jog tay unt Spawiednias ne prigule, yr tun turia isz Nuodu yr Czeru nauda didziausy welnias... 59. ...wisados Szwietioy Misios klausau yr niejokieys jos ne tauzau darbays... 114. ...bet wisoki kuri turiety galietu nupeina terioia 30. Pirmoje frazės pozicijoje pasakyti įvardžiai tas, kiekwienas, kitas, toks, koks nuo pazymimojo daiktavardžio atskiriami po jų einančių dalelyčių tay, tiktay, teypogi ir prieveiksmio tada (žr. ir ankstesnius pvz.): Tie tada padawimay, wienos ira didibes, teysibes yr tikribes... 41. Pagat istatima prigimta, kiekwienas teypogi žmogus uzsilaykity turia, kada pagat jo negiwen- tu, tada griesitu priesz razuma 29. Kitosy tada aplynkibiesy, kur ira galieimas... ne iszkatba mus pas Diewa... nuog klausima Misios Szwietos 108. ...yr tokios tay Wieros nuog musu Diewas reykatauia 40. 176 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ ...nes isz cia kiekwienas pazinty gale, isz kokios tay dwases Mokstas jo... 63. ...nes ta tiktay ira wienatija Wiera, yr toy tiktay Katalikiszkoy Wieroy izganity galem buty 57. Tamy teypogi kliedimy buwa Diskoras Nestorius... 41. Palyginti dazna enklitiky vartojimą po pirmoje frazės pozicijoje einančių įvardžių reikėtų laikyti vienu savitesnių Pamokslų atributinės frazės komponavimo ir jos var- tojimo ypatumų. 6.4.2. Dar viena savita aptariamo pamokslų rinkinio ypatybė — enklitinių dalelyčių tiktay (8 pavyzdžiai) ir dar (1 pavyzdys) vartojimas po įvardžio pats. Šiuo atveju pabrė- žiamas ne įvardis pats, o pazymimasis daiktavardis: enklitikas tik sustiprina pabrėžia- mąją šio įvardžio funkciją. Tad savo funkcija sakinyje šis įvardis artimas dalelytėms: O tas iszmetimas isz draugies Krikscioniu Kataliku patem tiktay Popieziuy unt iszgrieszijma ira paliktas 44. Jei tada tiems padawimams, patis dar Dyssydentay tikia, diet ko ne kitiems? 42. Kita ira dar prisiega, kurioy paciu tiktay Diewu ludijemos yr apsisakom yr nieka daugiaus 74. ... yr ne wisiems galibias unt ju duoda, bet arba patiems tiktay Wiskupams, arba ipatiems nekuriems Kunigams 95. Visais kitais atvejais didesnį informacijos krūvį turi distanciškai vartojamas jvar- dinis pažyminys, 0 ne jo pažymimasis daiktavardis. Enklitiky nuo daiktavardžio at- skirtas įvardis tas dažnai gauna kontrasto kirtį, plg., tas, o ne kitas: ... tazdoy turieje kortely uzgrięszta, unt kurios parasitas buwa tas tiktay zodzias... 61. ... nes ta tiktay ira wienatija Wiera, yr toy tiktay Katalikiszkoy Wieroy izganity galem buty 57. 7. IŠVADOS Atributinių junginių su derinamuoju pažyminiu žodžių tvarkos analizė Lukausko Pamoksluose rodo, kad XVIII a. reikėtų laikyti XVI-XVII a. raštų kalboje pradėjusių formuotis normų stabilizacijos etapu. Sumažėja pozicijos neapibrėžtumo ir negriež- tumo atvejų. Mažiau svyruojama dėl žodžių tvarkos atitinkamame junginyje, tų pačių leksemų poziciniai variantai retesni. Nepaisant laisvos žodžių tvarkos privalumų, vieno ar kito pozicinio modelio pasirinkimas labiau motyvuotas, aiškesnis. 1. Pamoksluose dominuoja skaitvardinio pažyminio prepozicija. Retoki postpozici- jos atvejai čia labiau motyvuoti negu XVI-XVII a. pamokslų tekstuose. 2. Derinamuoju pažyminiu einantis įvardis taip pat dažniausiai vartojamas prieš daiktavardį. Postpoziciškai pavartotas įvardis atsiduria enklitinėje pozicijoje ir pade- da labiau iškelti, akcentuoti prieš jį einantį pažymimąjį daiktavardį arba su juo yra susijęs apoziciniu ryšiu. Po daiktavardžio einantis įvardis dažniau nei kituose pamoksluose turi kontrasto kirtį. Dažnesnė postpozicija būdinga tik įvardžiams koks ir toks. Prepoziciniai įvardžiai taip pat dažnai gauna kontrasto kirtį. Įvardis pats iš kitų prepozicinių įvardžių išsiskiria pabrėžiamąja funkcija, priartinančia jį prie dale- lyčių. ATRIBUTINĖ FRAZĖ LUKAUSKO PAMOKSLUOSE | 177 3. Budvardzio vieta daiktavardžio atžvilgiu aptartame tekste nėra griežčiau apibrėžta. Statistiniams duomenims nemažą įtaką yra padariusi labai dažna būdvardžio szwen- tas postpozicija. Lukauskas kai kuriais atvejais vietoj daiktavardžio genityvo vartoja būdvardžius su priesaga -iškas. Beveik du trečdaliai šios priesagos vedinių eina po daiktavardžio. Tokią dažną jų postpoziciją, matyt, galima sieti su dvikalbystės sąlygo- mis atsiradusiu daiktavardinio ir būdvardinio pažyminio funkcijų maišymu, kai pose- syvinis būdvardis lenkų kalbos pavyzdžiu imtas vartoti ir ten, kur lietuvių kalboje iš seno buvo vartojamas daiktavardžio genityvas. Ištirtas tekstas rodo būdvardžių su priesagomis -iškas, -inis, -ingas produktyvumą ir konkurenciją su daiktavardžio kil- mininku. Kontrasto kirtį turintys prepoziciniai būdvardžiai — vienas išskirtinų šio pamokslų rinkinio atributinės frazės vartosenos ypatumų. Dažna distancinė pažymi- nių ir kitų sakinio dalių vartosena, tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susijusių žodžių at- skyrimas siekiant juos labiau akcentuoti — dar viena svarbi šio retorinio žanro veika- lo ypatybė. Lukauskas vykusiai naudojasi laisvos žodžių tvarkos privalumais — juk griežta žodžių tvarka tikrai nebūtina ten, kur ryšį tarp žodžių galima parodyti jų relia- cinėmis morfemomis. Ne visi postpoziciškai vartojami būdvardžiai tiriamame tekste yra iškilesni. Postpozicinių būdvardžių iškilumas, jų akcentavimas tekste glaudžiai susijęs ir su jų vieta frazėje: didesnį informacijos krūvį paprastai turi būdvardžiai, esantys priešpaskutinėje frazės pozicijoje. Žodžių tvarka atributinėje frazėje su būd- vardžiu Pamoksluose yra labiau apibrėžta, turi nuoseklesnę vidinę struktūrą ir aiš- kesnę vidinę logiką palyginti su XVI-XVII a. pamokslų tekstais. Matyt, tai susiję su bažnytinių raštų kalbos standartizacija. Šiuose pamoksluose palyginti nedaug neaiš- kių, paties teksto struktūros visiškai nemotyvuotų būdvardžio postpozicijos ar jo po- zicijos įvairavimo atvejų. Būdvardžių postpozicija dažnesnė religijos terminijoje, kur dėl kanonizuotų tekstų specifikos palikta originalo žodžių tvarka jau buvo tapusi re- liginių raštų kalbos tradicija. Būdvardžio išskyrimas, jo raiškumas tekste dažnai pri- klauso ne nuo pozicijos pažymimojo žodžio atžvilgiu, bet nuo stambesnių teksto sin- taksinės struktūros vienetų komponavimo principų. 4. Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių pozicija pažymimojo žodžio atžvilgiu ir jų vartojimo ypatumai ištirtame tekste beveik nesiskiria nuo būdvardžių. 5. Nekontaktinės derinamųjų pažyminių pozicijos atvejų gausa Lukauskas lenkia Sirvydą. Kaip ir kituose pamokslų rinkiniuose, šiame tekste dominuoja derinamųjų pažyminių distancinė prepozicija. Pažyminiai nuo savo pažymimųjų žodžių gali būti atskirti veiksmažodžių, prieveiksmių, dalelyčių, prielinksninių konstrukcijų, kelių žo- džių grupių ir t. t. Pamokslams būdinga ir labai dažna įvardžių distancinė prepozicija. Savita aptariamo pamokslų rinkinio ypatybė — enklitinių dalelyčių tiktay ir dar varto- jimas po įvardžio pats, kai pabrėžiamas pažymimasis daiktavardis. SUTRUMPINIMAI ADpiN - būdvardinis pažyminys; prepozicinis būdvardinis pažyminys. BM -— Litauische Mundarten, gesammelt von A. BARANOWSKI, 1. Texte, hrsg. von E. SPECHT, Leipzig, 1920. BP,- [Jonas Bretkunas] POSTILLA Tatai elti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu | fakamuiu Ba3- nicjoie Kriklchcsionilchkoie | nūg Aduento ik Weeliku. Per lana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucjiuie Prufūfu. Iffpaude Karaliauc3iuie Iurgis Ofterbergeras. Meta Pono 1591. DLKZ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 178 | VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ KL - K. LUKAUSKAS, Pamokslai, parengė J. KARACIEJUS, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. PARTICN — prepozicinis dalyvinis pažyminys. Po- postpozicija. PR- prepozicija. SP — [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adwentu až do Poftu, Litewskim igzykiem, z wythumdcze- niem nd Polskie PRZEZ Ksigdza KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologd Societatis IESV / ZDOZWO- LENIEM STARSZYCH wyddne. W WILNIE W Drukarni Akddemiey Socictatis IESV ROKU M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz SPECHT, Syrwids Punktay sakimu, Gottingen: Van- denhoeck & Ruprecht, 1929.) LITERATURA AMBRAZAS, V, red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslas. DRYER, M. S. 1988: Object-verb order and adjective-noun order: Dispelling a myth. Lingua 74, 77-109. FRENKELIS, E. 1969: Baltų kalbos, Vilnius: Mintis. GIRDENIS, A. 1998: 1759 mety „Ziwatas“, Faksimilinis leidinys, parengė Aleksas Girdenis ir Petras Skir- mantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. JONIKAS, P. 1972: Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje, Chicago: Pedago- ginis lituanistikos institutas. JONIKAS, P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje, Chicago: Lituanistikos instituto leidykla. KARACIEJUS, J. 1996: Kelios pastabos dėl K. Lukausko kalbos. Kiprijonas Lukauskas, Pamokslai, parengė J. Karaciejus, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. KARACIEJUS, J. 1998: Dėl XVIII a. raštų kalbos. Lietuvių kalbotyros klausimai 39, 134—138. KARACIEJUS, J. 2000: XVIII a. raštų kalba ir jos kilmė. Žmogus ir žodis 1, 24-26. LEBEDYS, J. 1976: Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime, Vilnius: Mokslas. PALIONIS, J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Urvypas, K., red. 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija, Vilnius: Mokslas. VASILIAUSKIENĖ, V. 1994: On the placement of the genitive attribute in Old Lithuanian. Dept. of General Linguistics, University of Umea, Report 35, 99-115. V ASILIAUSKIENE, V. 1995: Derinamojo pažyminio vieta senojoje lietuvių kalboje. Lietuvių kalbotyros klausi- mai 33, 124-142. VASILIAUSKIENE, V. 1997: Daiktavardzio ir įvardžio genityvo vieta senojoje lietuvių kalboje. Lietuvių kalbo- tyros klausimai 38, 104—121. VASILIAUSKIENĖ, V. 1997: Senųjų raštų atributinės konstrukcijos. Darbai ir Dienos 4, 99-109. VASILIAUSKIENĖ, V. 1998: Atributinių junginių modeliai Mikalojaus Daukšos Postilėje ir Antano Baranaus- ko tarmių tekstuose. Baltistica 33 (2), 215-232. ZINKEVIČIUS, Z. 1988: Lietuvių kalbos istorija 3. Senųjų raštų kalba, Vilnius: Mokslas. ZINKEVIČIUS, Z. 1990: Lietuvių kalbos istorija 4. Lietuvių kalba XVIII-XIX a., Vilnius: Mokslas. Virginija Vasiliauskienė Gauta 2001 11 02 Vytauto Didžiojo universitetas Donelaičio g. 52, 3000 Kaunas [email protected]