1674 metų „Ewangelie polskie y litewskie“ tekstų, priskiriamų ne Jaknavičiui, leksikos redagavimas

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 113 - 121 1674 mety Ewangelie polskie y litewskie teksty, priskiriamų ne Jaknaviciui, leksikos redagavimas MILDA LUCINSKIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with the lexical divergences between the seven last gospel texts in the 1647 edition of Jaknavičius' Ewangelie polskie y litewskie and the parts attributed to Jaknavičius himself. Atten- tion is paid to the way in which the editor of the 1674 version of this work adapted the vocabulary of these gospel texts to that of the basic part of the work. He discarded rare words that are not attested in Jaknavicius’ text (gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas) and replaced them with items [frequently used by Jaknavičius (giminė, kiekvienas), or, if such were lacking, with words from his own native dialect (kandzia, uzmokesnis). He also brought more uniformity in the use of the con- Junction net. These lexical features show that the editor of the 1674 version took great pains to bring the text of the gospels in conformity with the Eastern Lithuanian standard of his time. The diver- gences between the 1647 and the 1674 version are not determined by the Polish text, which is identi- cal in both editions. IVADAS 1647 metais Vilniuje buvo išleistos Jono Jaknavi¢iaus Ewangelie polskie y litewskie. Ju vertimo autorystė yra kélusi abejonių ir diskusijų. Tačiau Vaclovas Biržiška (1939: 49-82) pateikė argumentų, pagrįstai įrodančių, kad tuos tekstus į lietuvių kalbą išvertė Jaknavi- čius. Zigmas Zinkevičius (1971: 154) atkreipė dėmesį, kad septynios paskutinės evange- lijos (JE,, 201-211) verstos ar stipriai redaguotos kito asmens, ir nurodė tam nežinomam redaktoriui būdingų kalbos bei rašybos bruožų. Papildomai atlikus JE, teksto analizę, išryškėjo Jaknavičiaus teksto ir tų septynių paskutinių evangelijų leksikos skirtumai" — Jaknavičiaus tekstui nebūdingos leksemos gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas, skirtin- gajungtuko net vartosena. Taigi 1647 metų Evangelijų vertimas yra kelių žmonių darbas ir reikia analizuoti ne vieną, bet dvi kalbines sistemas. į Minėtina, jog JE,, tekste gausu leksinių gretimybių, tačiau ne Jaknavičiui priskiriamoje teksto dalyje tokių gretimybių apskritai nėra. 1674 metų Ewangelie polskie y litewskie leidime jų jau atsisa- koma visiškai (pastebėta 150 tokio redagavimo atvejų). 114 | MILDA LUČINSKIENĖ Kitas šių Evangelijų leidimas pasirodė praėjus 27 metams — 1674 metais. Palyginus JE. ir JE, tekstus*, paaiškėjo, kad JE, tekstas yra nemažai redaguotas. Apie rytietybių redaga- vimą ir jų keitimą plačiau vartojamomis leksemomis JE,, Jaknavičiaus tekste jau yra rašyta (Lučinskienė 2001: 117-128). Redaktorius stengėsi Evangelijų tekstą kalbos at- žvilgiu suvienodinti. Dar vienas jo redagavimo principas — septynių paskutinių evangelijų ir Jaknavičiaus verstų evangelijų leksikos skirtumų mažinimas. Šiame straipsnyje ir ap- žvelgsime šiuos taisymus. Skirtumai aptariami atsižvelgiant į originalo kalbą bei lyginant su kitų XVI-XVII a. lietuviškų raštų duomenimis. TAISYMŲ ANALIZĖ 1. gentis — giminė: JE, A bulite // išduoti nuog gimdi=/|toiu | ir brolu | ir /| nuog ginčiu 205,, „(A bgdjiečie wydany // od rodžicow y bra =/|čiey | y krewnych 205,—-206,) — JE,, Abulite išdo=//ti nuog gimditoiu ir // brolu / ir nuog gimeni 212, , (212 3 9-11 316) Daiktavardis gentis reikšme “giminaitis, tos pat giminės (genties) žmogus, giminė (iš gimimo ir iš santuokos)' dažnai vartojamas senuosiuose raštuose bei tarmėse. LKŽ, 238 duomenimis, šis žodis vartojamas Kėdainių 1653 metų Evangelijose, Daukšos Po- stilėje, Mažvydo raštuose, Vaišnoro Žemčiūgoje Teologiškoje, Bretkūno Postilėje ir Bibli- joje, Chylinskio Biblijoje. *SD 130, 378 taip pat randame formą gintis greta sinonimo gintilte, kurių lenkiški atitikmenys krewnos¢ ir rodžina. Žodis giminė *SD dažnesnis (13x) nei gentis (2x) ir pateikiami šie jo lenkiški atitikmenys: ndrod (195), pokolenie (318), rod (377), plemię (299). Leksema gentis reikšme “giminaitis' daugiausia paplitusi žemaičių ir vakarų aukštaičių tarmės plote (LKZ,, 19, 238). Zodziy gentis ir giminé semantinis laukas senuosiuose raštuose buvo platesnis negu dabar ir buvo remiamasi to meto atskirų lenkų kalbos žodžių daugiareikšmišku vartojimu; žodis gentis buvo varto- jamas socialiniais ryšiais susietai artimų žmonių grupei pavadinti (Karaciejus 1980: 103-104). Tačiau svarbu paminėti, kad žodis gentis JE, tėra pavartotas tik vieną kartą ir bu- tent toje Evangelijų teksto dalyje, kuri priskiriama kito vertėjo plunksnai. JE,, šio žodžio jau nebėra — jis redaktoriaus pakeistas — visame tekste vartojama leksema gimi- nė. Daiktavardis giminė JE, pavartotas 14 kartų, giminėti ‘giminieciai, artimi' du 2 Lyginamoji Evangelijų analizė atlikta remiantis kompiuterinėmis Ewangelie polskie y litewskie (1647 ir 1674) žodžių formų konkordancijomis. Jas parengė Lietuvių kalbos instituto darbuotojai Milda Lučinskienė ir Vytautas Zinkevičius (programuotojas), vadovaujami Sauliaus Ambrazo, Vals- tybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lėšomis pagal „Lietuvos Respubli- kos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 metų programą“. Taip pat naudotasi Lietu- vių kalbos institute sukurtomis Bretkūno Postilės (BP, „), Sirvydo Punktų sakymų (PS), Vilento Enchiridiono (VLNE) ir Evangelijų bei Epistolų (VINEE) kompiuterinėmis žodžių formų konkor- dancijomis bei Belarmino Katekizmo ir 1605 metų Katekizmo kompiuteriniais variantais. 3 Cia ir toliau skliausteliuose nurodoma JE,, lenkiškų atitikmenų vieta, o patys atitikmenys nekar- tojami, kadangi nuo JE, skiriasi tik rašyba. 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 115 kartus ir vieną kartą — moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko forma giminéta: JE, 164, , A šitay El=//5bieta //gimineta td=//wo. Forma giminėti LKŽ, „310 užfik- suota tik iš iš Sirvydo Žodyno, Punktų Sakymų ir Chylinskio Biblijos. Vedinys giminė reikšme “kas giminystėje su kuo yra, gentis’, LKZ, 309 duomenimis, paplitęs daugelyje tarmių: daugiausia užrašyta rytų aukštaičių paneveziskiy tarmės plote, rečiau — vakarų aukštaičių (kauniškių, šiauliškių), rytų aukštaičių (uteniškių, vilniškių), pietų ir šiaurės žemaičių tarmės plote bei pereinamojoje tarmėje tarp vakarų ir rytų aukš- taičių. Be šios reikšmės, JE, ir vėlesniuose leidimuose leksema giminė vartojama ir kito- mis reikšmėmis. Minėtinos reikšmės: “kilmė', ‘tauta’, ‘karta’ (LKZ, 309). Jas iliustruoja Sie pavyzdziai: JE, 9, , todrin iog buwo ij // namu ir gimines // Dowido JE, 86, , mokikite // wilas gimines / kri+//kftidami ias JE, 137,, bitau iumus / iog // ne praeys gimine // toi | pokotay willa //tay [tolis JE, vediniu giminė verčiamas lenk. ndrod (9x), rečiau pokolenie (4x) ir wiek (1x JE, 2,22). JE, tekste pavartota sudaiktavardejes giminéta (3x) visais atvejais yra lenkiškojo žodžio krewny atitikmuo (JE, 20, , 164,, 173,). Vadinasi, retesnio žodžio gentis JE, „keitimas bendresniu ir labiau paplitusiu vediniu giminė nepriklauso nuo lenkiškojo originalo. Tai tėra šio teksto vienodinimo rezultatas. 2. kuris gi vienas — kiekvienas (2x): JE, ir // kurilgi wienas kuris // giwena ir tik ing // mani nenumirs am=//žinai 211 , , (A wiel=//ki ktory 3ywie ad wie=/[r5y w mig | nie vmr3e // nd wieki 211,. „) — JE, ir kiek=//wienas kuris giwena // ir tik ing mani nenu=//mirs amjinai 218 , (218, ) JE, ir tuomet atduos ku-//riamgi wienam pa-//lig darbu io 204, ,„(a te // dy odda kajdemu we // dtug vezynkow iego 204, |.) — JE,, ir tuomet ata=//duos kiek wienam pd-//lig darbu io 210,, 35 (2105, 4,) Įvardis kuris gi vienas vartojamas tik toje JE, dalyje, kuri priskiriama anoniminiam redaktoriui ar vertėjui. Jaknavičiaus verstame tekste vartojamas tik neapibrėžiamasis api- bendrinamasis įvardis kiekvienas (20x). Įvardis kuris gi vienas pavartotas du kartus (JE, 211,,,204,, „)irjau JE,, redaguojamas ir taisytojo keičiamas neapibrėžiamuoju įvardžiu kiekvienas. Pažymimasis įvardis kuris gi vienas* reikšme “kiekvienas' pavartotas tik vieną kartą Sirvydo PS, 86 (lie. kurys giwienas, len. kajdy) ir nėra paliudytas nei lietuvių kalbos tarmėse, nei kituose senuosiuose raštuose LKZ, „952. Taip pat reikėtų paminėti, kad įvardis kiekvienas turi laisvesnę ir platesnę distribuciją nei įvardžiai kas, katras, kuris (poziciniai variantai) ir todėl laikomas pagrindiniu variantu (Rosinas 1988: 124). 4 Lietuvių kalbos žodyne įvardžiai kuris vienas (LKŽ,, 952) ir kiekvienas (LKŽ,, 747) aprašomi kaip pažymimieji, naujausioje lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 1997: 257) įvardis kiek- vienas priskiriamas neapibrėžiamųjų apibendrinamųjų teigiamųjų įvardžių reikšminei grupei, O Alberto Rosino (1996: 123) — prie bendrumo klasės įvardžių. 116 | MILDA LUČINSKIENĖ 3. mala — kandžia (2x): JE,, Ne || izdinkite iumus y3du // šiamei | kur rundis ir // malos gadina 209, ,, (Nie lkarbcie // fobie [kdrbow na jie=//mi: gd3ie rdzd y mol // pluie / 209, ,) — JE,, Neijdinkite iu=//mus y3du jiamei | kur // rudis ir kand3ies gd =//dina 216, , (216, JE, A kraukite // y3dus iumus dūgui / || kur nei ruudis / nei // malos gadina 209 , ,. (Ale [karb-//cie fobie [karby w // niebie: gd3ie dni // rd3d / ani mol nie // pluie 209, .) — JE,, A // kraukite y3dus iumus // dungui | kur nei ru=//dis / ney kandjies gadi=//nd 216 į, (216, „) Skolinys mala JE, yra pavartotas ir tik anoniminio vertėjo verstame tekste, JE, redaktoriaus jis keistas lietuvišku žodžiu kandZzia. Skolinys mala reikšme ‘kandis’ ki- tuose senuosiuose tekstuose neužfiksuotas. Žodžio kandis forma kandZia yra žinoma tik rytų aukštaičių tarmėje (Dusetose ir Giedraičiuose) (LKZ, 206). Retas šis žodis ir senuosiuose raštuose — jį pateikia tik SPR 83 ir kartą pavartotas PS 7,, „„Tačiau Sirvydo Si leksema rašoma rytietiškai — kundžia. Taigi JE,, redaktorius atsisako aiškaus skolinio, jį pakeičia jam žinoma rytietiška leksema kandžia, tačiau su sveiku an tipo tautosilabi- niu junginiu. 4. nuopelnas — užmokesnis: JE, V3-//tielu fakaw iumus | // eme nuopetnu fa-//wo 208,, „(34-//prawdę powiadam || wam | iš wjigli 3a-//ptatę Iwoig 208, „) — JE,, Vitielu fakau iu=//mus / eme užmokielni // fawo 215, 5 (215,, ,,) Vedinys nuopelnas JE,,“atpildo' reikšme, kuri LKZ 946 uzfiksuota tik vakary aukštaičių kauniSkiy patarmėje (Jurbarkas), šiame rytietiSkame tekste pavartotas tik vieną kartą (1x), o jo pamatinis veiksmažodis nupelnyti — penkis kartus. Vedinio užmo- kesnis nėra JE, nei kituose XVI-XVII a. raštuose. LRZ on 664 vedinys uzmokesnis pateiktas iš Mažosios Lietuvos ankstesnių tarmių bei didelio žemaičių tarmės ploto, dar jį turi rytų aukštaičiai panevėžiškiai. LKA (142-143, žemėl. Nr. 127) rodo, kad ir pati priesaga -esnis daugiausia vartojama žemaičių ir nedidelės dalies Klaipėdos krašto aukš- taičių, tačiau su šia priesaga užfiksuota pavyzdžių ir toli nuo minėtų vietų — dažniausiai rytų aukštaičių (panevėžiškių, širvintiškių, uteniškių), rečiau — vakarų aukštaičių pane- vėžiškių šnektose. LKŽ., 314 nurodyta, kad forma mokesnis paplitusi žemaičių tarmės plote, o aukštaičių — tik uteniškų šnektoje. JE, (ir kituose vėlesniuose leidimuose) atlyginimas už darbą dažniausiai įvardija- mas žodžiu alga (JE, 33, ), taip pat alga gali turėti ir ‘nuopelno, atpildo, moralinio, dvasinio atlyginimo" reikšmę (JE, 198,,, 207,,), pvz.: JE,,207,— 208, nes ftay atga iuf-||fu gauli ira dungui. Visais čia minimais atvejais Evangelijose yra lenkiškas atitik- muo japtata (JE, 33,, 198 , 208.). *SD (526) len. zdptata verčiamas leksemomis ajumokeltis | alga, o žodis nupetnas yra lenkiškojo wyftuga atitikmuo (SD 505- 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 117 506)°. Taigi tikėtina, kad leksema uZmokesnis yra JE, redaktoriaus tarmės atspin- dys. 5. angelas — aniolas: JE, Net funus // 3mogaus tuur atait || garboi Tewo lawo // fu Angetais fawais 204, | (Abowiem pr3yidsie || [yn c3towiec3y w //chwale oycd Iwego 3 // Anyoly Iwoimi 204, ) — JE, Nes lunus 3mogaus || tur dtait garboy Te= //wo lawo lu Anyotais // fawo 210, , (210, ,,) JE, tekste forma angelas pavartota 14x (1x — anoniminio vertėjo tekste), anielas — 4x, aniolas — 1x. Taigi 1647 metų Evangelijose dominuoja forma angelas. Panaši padėtis išlieka ir 1674 metų leidime — forma angelas parašyta 12x, anielas — 5x, aniolas — 3x. JE,, redaktorius du kartus senesnę formą angelas keitė naujesniu variantu aniolas: Jak- navičiaus tekste (JE, 179,)ir kito vertėjo ar redaktoriaus tekste. Apžvelgus senuosius raštus, matyti, kad forma angelas nuosekliausiai buvo vartojama Prūsijos kunigaikštijos raštuose: BP (288x), Mz (43x) (Urbas 1996: 19), VINEE (35x), VLNE (2x). Formos aniolas (Mz 2x) ir anielas (BP 1x) čia vartojamos labai retai. Kitaip buvo pasiskirstę šios formos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, kur formavosi du ra- šomosios kalbos variantai. Rytiniu raštų kalbos variantu rašiusių autorių darbuose daž- niausiai vartojama forma anielas — PS (55x), BK (17x), o angelas jau daug rečiau — K1605 (9x) ir PS (3xir tik perikopių tekste), o forma aniolas pavartota tik Belarmino Katekizme (1x). Viduriniuoju raštų kalbos variantu rašiusio Daukšos tekstuose dominuoja forma an- gelas (344x) ir tik (4x) retai anielas (Kudzinowski 1977: 19), tačiau kituose vidurietiš- kuose raštuose šių leksemų vartosena įvairuoja — tik forma anielas (179x) rašoma Chylinskio Naujajame Testamente (Kudzinowski 1964: 3), o štai PK ir SE tekstuose vartojami visi trys variantai — seniausia forma angelas rašoma rečiausiai (PK 3x; SE 1x), naujesnis variantas anielas dažniau rašomas SE (30x) ir PK (11x), aniolas — SE (10x) ir PK (8x) (Jakulis 1995: 8; Kruopas 1970: 85), žinomas jis ir tarmėse — rytų aukštaičių (rečiau — piety aukštaičių ir šiaurės žemaičių) LKŽ, 141. Nors Jaknavičiaus 1647 ir 1674 metų Evangelijose yra visi trys variantai, tačiau, kaip jau buvo minėta, dažniausia senesnė forma — angelas (kaip Vilento, Bretkūno, Mažvydo, Daukšos). JE,, redaktoriaus motyvai, dėl kurių jis pasirinko formą aniolas, nėra aiškūs: pasirinkimą galėjo lemti jo paties tarmė ar koks spausdintas leidinys, kuriame vartojama forma aniolas. 6. net — nes: JE, Net kas // i5g iullu noredamas // i3ltatit we3iu | ne // pirmiaus lededamas // fufkaito indeimus 202, , (Abo-//wiem kto 3 was // chcqc budowac wie-//3¢ / nie pierwey Siad=//fy rachuie 3 Kad lenkiSkajame Evangelijų tekste žodis japlata (JE, 208,, „) turi atpildo, o ne algos reikšmę, liudija ir tai, kad dabartiniame Naujajame Testamente lenkų kalba šis žodis jau pakeistas leksema nagroda (MT 6,16) (PALL 1130). 118 | MILDA LUČINSKIENĖ naktady | 202, |.) — JE,, Nes // kas i3g iufu noreda+//mas i3ltatit wejiu / ne // pirmiaus lededamas || lulkaito indeimus 208, . (JE,, 208, .) JE, Net // ku pades smogui // iay ir wilu [wietu // nupelnitu / a dušiu // lawo nuteriotu 204, , (Bo coj pomo +//3e c5lowiekowi | iesli=//by wfytek šwiat 3y-//[kat | d na dufiy [wey // fkodg podigt 204, .) — JE,, Nes ku pades žmogui // idy ir wilu [wietu nu=//petnitu / a dufsiu fawo || nuteriotu 210, ,, (210, ) JE, Net lunus // mogaus tuur atait // garboi Tewo fawo // fu Angelais fawais 204 (Abowiem pr3yidsie // [yn c3towiec3y w // chwale oycd Iwego 3 // Anyoly fwoimi 204 JE,, Nes lunus 3mogaus // tur dtait garboy Te=//wo lawo lu Anyotais // fawo 210 (210,,.,) JE, Net // kur iir y3das tawo / || tyi iir ir fiyrdis ta =//wo 209, ,, (A-//bowiem gd3ie ielt // lkarb twoy | tam || ielt y lerce twoie 209, , ) — JE,, Nes kur ir yidds ta=//wo / tyn ira ir širdis // tawo 216, (216 8-11 8-1) 18-21 17-20 14-16 12-15) Zodelis net JE +, pavartotas 10x (JE,, — 7x), o jungtukas nes JE. — 88x (JE, — 93x°). Kaip matyti iš pavyzdžių, forma net pakeista į ines (net JE, nes 7 E,) tik ax. "Žodelis net JE, tekste atlieka kelias skirtingas funkcijas: (a) (1x) vartojamas kaip stiprinamoji dalelytė (JE, 94 (JE,, 100,); (b) (5x) jungia šalutinius laiko aplinkybės sakinius" ir atlieka ribos jungtuko funkciją (1x); vartojamas sudėtinis jungtukas net pirm (JE,,157,; JE,,162,,; len. a3by pierwey JE, 137. JE, 165) 1 ir net (1x) su greta pateiktu variantu pokoley (JE, 31; net JE 34, len. aj JE, „31,; JE, 34,); (c) (4x) atlieka WE, jungtuko nes funkciją JE, 202; JE, 204 ; JE 204; JE, 209 ,,— pavyzdžiai pateikti aukščiau). Būtent pastaruoju atveju (c) JE, žodelis net ir yra keičiamas JE,, jungtuku nes, 0 pirmosios dvi net funkcijos išlieka ir JE,,. Tokia žodelio net ir jungtuko nes vartosena paliudyta daugelyje senųjų raštų: Daukšos Postilė, Sirvydo Punktai Sakymų, Mažvydo, Simono Vaišnoro raštai (Zinkevičius 1981: 198; LKŽ,,, 738) bei Chylinskio NT, Bret- kūno Postilė, Vilento Evangelijos bei Epistolos (Drotvinas 1968: 95). Drotvinas nurodė, kad senuosiuose lietuviškuose raštuose net (kaip ir net pirm, pirm neg) yra vartojamas vietoj nes dėl originalų kalbos įtakos (pvz., verčiant len. až) (Drotvinas 1968: 95). JE, ir JE,,lenkų kalbos žodelio aj atitikmenys yra šie: (a) šalutinius laiko sakinius jungiantis laiko ribos jungtukas net reikšme “kol(ei), iki’ (4x:.JTE,,2,„JE,„,2,,JE,19.,, JE, 19, ,; JE,, 149 JE, 149 ), pvz.: 19? 74:*722? 10* 15? ; JE,, 100; len. 43 JE,„94,, 13° 74 JE, 2, ,, iog ne prafoks to // gimine / net wila tai // ifipildis (JE, 2,, ,,3ec nie prjeminie ten //to wiek | a} [ig wfiy-//tko 3is¢i) 6 Papildomai pridėtoje perikopėje (JE., 166-167) (1x) pavartotas žodis nes. p p pė. 74 Pp i Leonardas Drotvinas (1968: 95) nurodo, kad veiksmų laiko santykis, kada pagrindinio sakinio veiksmas vyksta prieš šalutinio sakinio veiksmą, senuosiuose raštuose gali būti reiškiamas ir ribos jungtuku net ir sudėtiniu jungtuku net pirm. 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 119 Vienu atveju JE, yra pateikti du variantai net pokoley®, JE, paliekamas tik net: JE,,30,,-31, Priliginta i=//ra karalilte dun-//gaus rukfti | ku=//riu iemus žmona // paltepe azurawgie || trife mierole mittu / net pokoley furugo // wila — JE. 33, -34, Pri=//ligintd ira Karalilte || dungaus rukfityi | ku=//riu iemus žmona [| ajuraugie trifle mie=//role miltu / net luru=//go wila (JE, 30,31, Podo=//bne ielt kroleltwo // niebielkie | kwalo-//wi | ktory w3ia- why // niewidlta 3akryta || we tr3y midry mg-//ki | aš wfiytka lkwa=//$nidla); _ (b) šalutinius laiko sakinius jungiantis sudėtinis laiko ribos jungtukas net pirm (1x). Šiuo atveju yra lenkų kalbos jungtukas ajby JE,,157, (JE,,162,,); (c) jungtukas net reikšme ‘kad’ (1x): JE, 94, .(JE,, 100, „) Ir ataio ir prideio //abi eldii teip net // grim3do (JE, 94, ,,Y pr3y-// byli | a napetnili o-//bie todji | až lig 3anu+//raty) Pastarąją net reikšmę nurodo ir Vincas Urbutis (1966: 105). JE, tuo pačiu žodeliu net, bet atliekančiu jau priežasties funkciją, verčiamas ir skiria- masis lenkų kalbos jungtukas abowiem (3x) ir bo (1x). Būtent pastarasis žodelio net vartojimas JE,, yra redaguojamas ir nuosekliai keičiamas jungtuku nes, kuriuo dažniau- siai ir yra verčiami minėti lenkų kalbos jungtukai abowiem ir bo. Remiantis JE, konkordancija, nustatyta, kad tekste (88x) pavartotą priežasties jungtu- ka nes atitinka beveik vienodai pasiskirstę du lenkų kalbos jungtukai abowiem (albowiė) (46x) ir bo (variantai boc) (37x), dar po vieną kartą randami šie atitikmenys — jas (JE, 36,,), dle (JE,„57,.,), iš (JE,„„36,,97,,). Toks jungtuky pasiskirstymas rodo, kad JE, buvo nebūdingas lenkų kalbos jungtuko abowiem ir bo vertimas jungtuku net, išskyrus tuos 4 atvejus, kurie priskiriami kito vertėjo plunksnai. *SD, kaip tuometinis norminamasis veikalas, atspindi tokią šių jungtukų vartoseną: len. abowiem (SD 1) verčiamas jungtuku nes, nefung, nella, taip pat nes verčiamas jungtukas bo (*SD 19), o jungtuko aj skiriamos net kelios funkcijos: laiko reikšme* jungtukas aj verčiamas laiko ribos jungtukais kofay / pakotay | net (SD 4), o vietos reikšme len. aj vartojimą iliustruoja pavyzdys Iki kaktu. Būtent tokią šių žodžių vartose- ng ir atspindi JE, ir JE... Kadangi JE,, pasirodė praėjus 27 metams po pirmojo Evangelijų leidimo, tai galime manyti, kad toks net vartojimas reikšme ‘nes’ (lenkiški atitikmenys abowiem ir bo) parengėjo ir taisytojo buvo suvoktas kaip archajiškas ar bent nebūdingas tuometinei kalbai. B LEZ... 737 net aprašyta kaip dalelytė ir jungtukas. Prie pavyzdžių, iliustruojanciy dalelytės net vartoseną, pateiktas būtent šis pavyzdys. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad JE, žodis pokoley (JE, 31,) parašytas kursyvu, kuriuo dažniausiai buvo spausdinamas vienas iš kelių sinonimiškų žodžių variantų. Todėl tikėtina, kad žodžiai net ir pokoley pateikti kaip variantai ir atlieka ne dalelytės, o laiko ribos jungtuko funkciją. Tai patvirtintų dar tas faktas, kad JE,, paliekamas jau tik vienas variantas, būtent net (JE,, 34,). 1674, 1679, 1690 metų Evangelijų leidimų lietuviškame tekste taip pat tėra tik net, o 1705 metų — aj (31,,). 9 SD 4 pateikta taip: w;ględem c3afu ir wiglgdem mieylcd. 120 | MILDA LUČINSKIENĖ IŠVADOS 1674 metų Evangelijų rengėjas, redaguodamas JE,, atkreipė dėmesį į Jaknavičiaus ir septynių paskutinių evangelijų leksikos skirtumus. Todėl 1674 metų leidime jų jau nebeli- ko — šios leksemos buvo priderintos prie didesnės rytietiško teksto dalies, t. y. Evangelijų tekstas suvienodintas. Minimo leidimo taisytojas atsisakė retai vartojamų ir Jaknavičiaus tekstui nebūdingų leksemų (gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas) ir jas pakeitė šiame tekste dažniau varto- jamomis (giminė, kiekvienas), o tais atvejais, kai Jaknavičiaus tekste nerado reikiamo varianto, matyt, vartojo savo tarmės žodį (kandžia, užmokesnis). Taip pat suvienodinta ir jungtuko net vartosena. Nuosekli kalbos faktų atranka liudija tam tikrą normos egzistavimą rytiniu raštų kalbos variantu parašytuose raštuose. Tai patvirtintų ir tas faktas, kad visi šie JE, taisymai nuo lenkiškojo originalo nepriklausė. Straipsnyje aprašyti negausūs paskutinių 7 evangelijų leksikos taisymai liudija, kad didžioji teksto dalis JE,, taisytojui buvo priimtina — taigi jis irgi (kaip ir JE, anoniminis rengėjas) turėjo būti kilęs iš Vilniaus krašto, bet netoli nuo an / un izofonos. SUTRUMPINIMAI BK - TRUMPAS MOKSLO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS, Nuog Roberto Bellirmino Kardynoto parasitas. VILNAE Typis Acad: Societatis IESU, Anno 1677. BP, — POSTILLA Tatai efti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu | fakamuiu Bafinicjoie Krik- fehezonifehkoie | nig Aduento ik Weliku. Per Tana Bretkuna Lietuwos Plebona Karalauc3uie Prufūfu. Iffpaude Karalauc3uie Iurgis Ofterbergeras. Mata Pono 1591. BP — POSTILLA tatai efti Trumpas ir Praftas Ifchguldimas Euangeliu | f[akamuiu Bafnicjoie Krik- Jchcsonifchkoie/ nig Weliku ik Aduento. Per lana Bretkuna Lietuwos Prufifu. Iffpausta Karalauc3uie /Turgio Ofterbergera. Mata Pono 1591. JE,, — [Jonas Jaknavi¢ius] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEdzielne idko y wilzytkich Swiat, ktore w Koščiele Katholickim, wedtug Rzymskiego porzadku przez caly rok czytaig. Wyddne za dozwoleniem [tarfiych. w WILNIE. W Drukédniey Akademiey Soc. Iesv Roku / 1647. JE,, — [Jonas Jaknavi¢ius] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Tak NIEDZIELNE lako y WSZYTKICH SWIAT, Ktore w kosciele Katholickim, wedtug Rzymskiego porzéqdku przez caly Rok czytaig. VILNAE. Typis Academicis Soc: IESV. 1674. K1605 - KATHECHISMAS ABA PAMOKIMAS WIENAM KVRIAMGI KRIKSCZONIVY REYKIAMAS. PARASZITAS Nuog D. IOKVBO LEDESMOS Theologo SOC: IESV. E pergulditas Lietuwifskay / ir Vntrnkart ifs(pauftas WILNIVY Drukornioy Académios SOCIETATIS IESV, Metilu vigimimo Wiefspatés / 1605. LKA | - Lietuvių kalbos atlasas. Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977. LKA | — Lietuvių kalbos atlasas. Morfologija, Vilnius: Mokslas, 1991. LKŽ - Lietuvių kalbos žodynas 1-17, Vilnius: Mintis (1, 8), Valstybinė politinės ir mokslinės litera- tūros leidykla (3, 5, 6), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (17), 1956-1996. PALL — Pismo Swigte Starego i Nowego Testamentu, redaktor odpowiedzialny Ks. Kazimierz DYNARS- Ki SAC, Poznan: Wydawnictwo Pallottinum, 1991. *SD — [Konstantinas Sirvydas] DICTIONARIVM TRIVM LINGVARVM, In vfum Studiole Iuuentu- tis, AVCTORE CONSTANTINO SZYRWID ė SOCIETATE JESV Cum Superiorum permillu editum. Tertia editio recognita & aucta, VILN/E, Typis Academicis Societatis JESV. Anno Domini M.DC.XLII [1642]. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Konstantinas Širvydas: Dictionarium trium linguarum, parengė Kazys PAKALKA, Vilnius: Mokslas, 1979.) 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 121 PS — [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adwentu 4% do Poltu, Litewskim i¢zykiem, z wyttumdczeniem na Polskie PRZEZ KSigdza KONSTANTEGO SzYRWIDA / Theologéd Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wyddne. W WILNIE W Drukarni Akddemiey Societatis IESV Roku M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz SPECHT, Szyrwids Punktay sakimu, Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929.) SE — SUMMA Aba Trumpas ifzguldimas EWANIELIV | SZWENTU Per Wifus meatus | dienomis Nedelos | Bajni=čiofe Krikščioniškoje [kaytomu |[...] KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS RHETAS, Meatu Pond, 1653 (remtasi: A. Jakulis, „Knygos Nobaznystés*“ leksika 1, Klaipėda: Sauliaus Jokuzio leidykla-spaustuve, 1995). SPR — Senasis Konstantino Sirvydo žodynas (fotografuotinis leidimas), parengė Kazys PAKALKA, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. VINE — ENCHIRIDION Catechifmas mafias | deel pafpalitu Plebonu ir Koznadiju / Wokifchku liefjuwiu parafchits per Daktara Martina Luthera. O ifch Wokifchka liefuwia ant Lietuwifchka pilnai ir wiernai pergulditas / per Baltramieju Willentha Plebona Karaliaucjuie ant Steindama. Ifchfpauftas Karaliaucsui per Iurgi Ofterbergera / Metu Diewa M. D. LXXIX. VLNEE - Euangelias bei Epiftolas | Nedeliu ir [chwentuju Dienofu [kaitomafias | Bafinicjofu Chrik- Jchcjonifchkofu / pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwifchko S3od3ia / per Baltramieju Willenta / Plebona Karaliauc3ui ant Schteindama [...] Ifchpauftas Karalauc3ui per Iurgi Ofterbergera / Metu M.D. LXXIX. LITERATURA AMBRAZAS, V., red. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BIRZISKA, V. 1939: Dar dėl JaknaviCiaus ir Ewangelie polskie y litewskie. Archivum Philologicum 8, 4-82. DROTVINAS, L. 1968: Laiko aplinkybės šalutinių sakinių prijungimo priemonės senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 19, 89-98. JAKUuLIs, A. 1995: „Knygos nobažnystės“ leksika. I dalis, sudarytoja ir redaktorė D. Jakulytė, Klaipė- da: S. Jokužio leidykla-spaustuvė. KARACIEJUS, J. 1980: Dėl keleto socialinių terminų K. Širvydo raštuose. Lietuvių kalbotyros klausi- mai 20, 101-107. KRruoras, J. 1970: 1598 m. Merkelio Petkevičiaus Katekizmo leksika. Lietuvių kalbotyros klausimai 12, 83-154. KUuDZINOWSKI, Cz. 1964: Biblia Litewska Chylinskiego, Nowy Testament 3. Indeks, Poznan: Panstwo- we Wydawnictwo Naukowe. KuDZINOWwSsKI, Cz. 1997: Indeks-stownik do „Daukšos Postilė“ 1 (A-N), Poznan: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. LUCINSKIENE, M. 2001: Rytietybiy redagavimas Jono Jaknavi¢iaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metų leidime. Archivum Lithuanicum 3, 117-128. RosiNaAs, A. 1988: Baltų kalbų įvardžiai, Vilnius: Mokslas. ROSINAS, A. 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. UkBas, D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. URBUTIS, V. 1966: [Rec.] Symbolae linguisticae in honorem Georgii Kurytowicz. Baltistica 2 (1), 105-106. ZINKEVICIUS, Z. 1971: Dėl K. Sirvydo „Punktų Sakymų“ genezės ir kalbos. Baltistica 7 (2), Vilnius. Milda Lucinskiene Gauta 2001 10 26 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]