Adesyvas Chylinskio Naujojo Testamento vertime

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 93–111 Adesyvas Chylinskio Naujojo Testamento vertime Gina Kavaliūnaitė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius This paper presents an analysis of the use of the adessive in Chylinskis’ translation of the New Testament. It is suggested that the use of the adessive as opposed to the inessive is associated with animacy, and that the distribution of adessive and inessive in the different parts of speech and their subcategories (1st and 2nd person pronouns, 3rd person pronouns, proper nouns, common nouns etc.) is determined by an animacy hierarchy as formulated by Silverstein, and partly also (in those cases where no difference in animacy is involved) by an individuation hierarchy. The adessive and the inessive are in complementary distribution, their use being determined by the categorial properties of the noun or pronoun. The view, often repeated in the literature, according to which the Old Lithuanian writings reflect confusion or functional merger of the adessive and the inessive, is shown to be inaccurate. It results from an erroneous view of the mutual relationship between these case forms. 0. ĮVADAS Tiriant Chylinskio Naujojo Testamento (toliau: ChNT) vertimo santykį su šaltiniais, nemaža dėmesio teko skirti postpozicinių vietininkų vartojimui šiame tekste. ChNT vertimo originalu kalbose postpozicinių vietininkų nėra, bet atskiras ChNT postpozicinių vietininkų ir vietos reikšmės prielinksnines konstrukcijas lyginant su šaltinių prielinksninėmis konstrukcijomis įmanoma nustatyti tam tikrus adesyvo vartosenos dėsningumus. Įvertinus galimos šaltinių įtakos mastą, galima daryti išvadas apie postpozicinių vietininkų vartojimą Chylinskio laikų lietuvių kalboje arba bent jau Chylinskio idiolek­te. Ligi šiol, be pagrindinių postpoziciniams vietininkams skirtų darbų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama šių vietininkų darybos problemoms (Laigonaitė 1957; Palionis 1967, Kazlauskas 2000; Zinkevičius 1980, 1982; Rosinas 1995, 2000), buvo paskelbti du tyrimai, skirti postpozicinių linksnių vartojimui Bretkūno raštuose ir jų santykiui su originalų konstrukcijomis (Range 1995, Gelumbeckaitė 1997, 1999). Šiame straipsnyje nustatomi konstrukcijų su adesyvu atitikmenys ChNT vertimo šaltiniuose ir pastarųjų įtaka šių konstrukcijų vartojimui, analizuojamos vertime vartojamų konstrukcijų su adesyvu funkcijos, apibrėžiamos ChNT adesyvo vartojimo sferos ribos, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šio linksnio vartojimo dažnumas yra susijęs su tam tikromis kalbos dalimis bei gramatinėmis kategorijomis, ir bandoma išaiškinti, kuo šis ryšys yra paremtas, dar kartą aptariama inesyvo vartojimo adesyvo vietoje problema. Čia 94 | GINA KAVALIŪNAITĖ analizuojami tiktai Chylinskio kalbos duomenys1, todėl formuluojamos išvados negali būti tiesiogiai apibendrintos XVII amžiaus lietuvių kalbai apskritai, tačiau lyginimas su kitų autorių sukauptais duomenimis apie postpozicinių vietininkų vartojimą senuosiuose lietuviškuose raštuose rodo, kad juose postpozicinių vietininkų vartosena tik nežymiai skiriasi nuo vartosenos Chylinskio kalboje. Adesyvo konstrukcijų vartojimą ChNT vertime galima interpretuoti kiek kitaip, negu kitiems seniesiems raštams arba postpoziciniams vietininkams skirtuose darbuose buvo siūloma ligi šiol. Padaryti platesnes apibendrinamąsias išvadas bus įmanoma tik tada, kai bus sukaupti ir išanalizuoti visų minėtojo laikotarpio autorių duomenys. Chylinskio kalbos duomenys lyginami su pagrindinio vertimo šaltinio – Statenbijbel – ir papildomų lenkiškų – Gdansko Biblijos ir Brastos Biblijos2 – duomenimis. Kadangi daugelis argumentų liudija, jog Vulgata ir graikišku NT Chylinskis versdamas nesinaudojo (Kavaliaūnaitė 2001: 105–128), šių šaltinių atitikmenų čia nebus pateikiama. 1. ADESYVO VIETA CHYLINSKIO LINKSNIŲ SISTEMOJE 1.1. Adesyvas iš visų postpozicinių vietininkų Chylinskio vartojamas rečiausiai. Konstrukcijos su adesyvu sudaro 6,2% (507x) visų postpozicinių vietininkų3. Olandiškame originale ChNT adesyvą atitinka prielinksninės konstrukcijos in + DAT. / ACC. (58%) ir by + DAT. (23%), rečiau (iš viso 19%) – konstrukcijos op + DAT. / ACC., voor + DAT. / ACC. ir aan + DAT. / ACC. Lenkiškuose šaltiniuose čia randame konstrukcijas w + LOC. (60%), u + GEN. (22%), rečiau (iš viso 18%) – przy + LOC., przez + ACC., z + INSTR, na + LOC.: Mt 17,5 ChNT Tey ⇒ Tas ira sunų → Sunuõ mano mielaś kuriampi pafidabojau ⇒ megu StB Defe is mijn geliefde Sone / in den welcken ick mijn welbehagen hebbe GdB Ten jest Syn moj miły / w ktorym mi się upodobało BrAB Ten ieft moy ſyn miły ná kthorym przeſtáwam Mk 6, 14 ChNT Jonaß [...] kiełeć iʒ numirui̇u, ir togdėl toğ galibęg deſtio jampi StB Joannis [...] is van den dooden opgeweckt / ende daerom wercken die krachten in hem 1 Straipsnyje remiamasi Naujojo Testamento vertimo duomenimis. 2 Kol galutinai neįrodyta, kad versdamas Chylinskis Brastos Biblija nesinaudojo, visos cituojamos vietos lyginamos ir su ja. 3 Iš viso ChNT yra 8196 postpoziciniai vietininkai, tarp jų: LOC. 4117x (50,2%), ADES. 507x (6,2%), ALLAT. 1706x (20,8%), ILLAT. 1866x (22,8%). Palyginimui pateikiame postpozicinių vietininkų vartojimo statistiką Jono Bretkūno NT vertime (Jolantos Gelumbickaitės duomenys): iš viso BNT yra 1286x konstrukcijų su postpoziciniais vietininkais, iš jų: LOC. 672x (52,4%), ADES. 82x (6,5%), ALLAT. 1456x (35,5%), ILLAT. 176x (5,6%). Matome, kad ChNT postpoziciniai linksniai vartojami penkis kartus dažniau nei BNT, nors procentinis jų pasiskirstymas tekste labai panašus, ChNT šiek tiek didesnę dalį nei BNT sudaro iliatyvas ir mažesnę – aliatyvas. ADESYVAS CHYLIŃSKIO NT VERTIME 95 GdB　 Jan [...] zmartwych wstał; dla tego się cuda dzieją przezeń BRAB　 Jan [...] wstał z martwych / y dla tegoż ię w nim ty mocy okazują Lk 1,37　 ChNT　 Zedna⇒Nejokio neš dayktaś nebuo Diewiep nepadabnao→ negalimo StB　 Want geen dingh en sal by Godt onmogelijk zijn GdB　 Bo nie będzie niemożne u Boga żadne słowo Lk 1,33　 BRAB　 Bo w Boga nie będzie żadne słowo niepodobne Lk 1,56　 ChNT　 Ó Marya paliliko jeyp ane tria menafiuog StB　 Ende Maria bleef by haer ontrent drie maenden GdB　 Y zołtáła z nią Marya jakoby trzy miesiące Lk 1,52　 BRAB　 A tak z nią miębkáła Marya / iákoby przez trzy miesiące Mt 27,43　 ChNT　 Tykiejoś Diewiep StB　 Hy heeft op Godt betrouwt GdB　 Dufał w Bogu BRAB　 Dufa w Bogu Mk 5,33　 ChNT　 Zmona tada [...] zynodama → zynant kag jeyp [to]og StB　 Ende de vrouwe [...] wetende / wat aen haer geschiet was GdB　 Ale niewiáftá [...] wiedząc co się przy niey ftało BRAB　 A [...] niewiáftá / wiedząc co się iey przydało Adesyvo konstrukcijomis ChNT yra reiškiama: 1) vidinė būsena, vieta arba vyksmas asmens dvasinėje erdvėje, dažnai suvokiamoje kaip (Dievo) buvimo ar veiklos erdvė arba kaip vieta, kurioje lokalizuojamos arba į kurią nukreiptos žmogaus mintys ir emocijos4: Mk 6,14　 ChNT　 Jonaų [...] ir togdel toð galibec deftis jampi StB　 Joannis [...] ende daerom wercken die krachten in hem GdB　 Jan [...] dla tego się cuda dzieją przezeń BRAB　 Jan [...] dla tegoż ię w nim ty mocy okazują 2Tim 1,14　 ChNT　 łaugok per dwafią βwętą kuriy giwena mulimp StB　 bewaert [...] door den Heyligen Geeft / die in ons woont GdB　 Strzeż [...] przez Ducha Świętego który w nas miębká BRAB　 zachoway przez Ducha s. ktory w nas miębká 4 Bronius Maskuliūnas (2000: 202–203) adesyvo konstrukcijas su veiksmažodžiu būti ir su kai kuriais kitais veiksmažodžiais (gyventi, rasti, užgulėti) laiko posesyvinėmis. Lokalinė ir posesyvinė adesyvo interpretacijos iš esmės viena kitai neprieštarauja, kadangi posesyvinė reikšmė gali būti laikoma pagrįsta lokalinė reikšme. Šiame straipsnyje nagrinėjamiems klausimams posesyvinės adesyvo interpretacijos galimybė įtakos neturi ir į ją nebus atsižvelgta. 96 | GINA KAVALIŪNAITĖ Mk 11,22 ChNT Ó Jezus atſakidamas, tare jump: Turekit wiera Diewiep StB Ende Jezus / antwoordende ſeyde tot haer: Hebt geloove op Godt GdB A JĖzus odpowiadając rzekł im: Miejcie wiarę w Bogą BrAB A Jezus odpowiedźjawβy / rzekł im / Mieycie wiarę Bożą 2) vieta pas ką, buvimas (asmens) aplinkoje: ApD 13,7 ChNT Kurſey buvo Storalteyp SergiuBiep Powilep ȝmogumpi ibmintingampi StB Welcke was by den Stadthouder Sergius Paulus / eenen verſtandigen man GdB Ktory był przy zacnym Staroście Sergiußu Páwle / mężu roſtropnym BrAB Ktory był przy ſtároście Sergiußu Páwle człowieku mądrym ApD 28,7 ChNT Publiug /…/, kurſey muo přyeme ir trią dienag mieley muo turejo fawimp StB Publius / [ſijne] lanthoeven / die ons ontvingh / ende drie dagen vriendelick herberghde GdB Publiug: ktory przyjąwβy nas / przeȝ trzy dni przyjacielſkie podejmował BrAB Publiuβá / kthory nas przyjąwβy przeȝ trzy dni / przyjacielſkie chował w goſpodzie 3) vieta tarp ko, (kelių asmenų) aplinkoje. Šia reikšme vartojami tikta pirmojo ir antrojo asmens daugiskaitos įvardžių adesyvai: Jn 14,25 ChNT Tey kalbėjau jumus, budamao juſimp StB Deſe dingen hebbe ick tot u geſproken / by u blijvende GdB Tomči wam powiedział u was mięβkając BrAB Thomči wam powiedział u was mięβkáiąc ApD 20,18 ChNT nog pirmos dienog kad atajau Aȝion, kaypo juſimp per ciela meta buwau StB van den eerſten dagh af dat ick in Aſien ben aengekomen / hoe ick by u den gantſchen tijt geweeſt ben GdB od pierwβego dnia / ktoregom przyβedł do Aȝyey / jákom ȝ wámi powβyłtek cżás był BrAB od pirwβego dnia v ktorym wβedł do Aȝyey / jákom ȝ wámi po wβyłthek cżás był Mt 13,56 ChNT Seſerio teypag jo negu wiſo ira muſimp? StB Ende [ijne ſuſters ȝijne niet alle by ons? GdB A śioſtry jego izali wβytkie u nas nie ſą? BrAB Sioſtry teȝ jego wβytki iȝaȝ v nas nie ſą? ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 97 4) vieta viduje. Šios reikšmės adesyvai ChNT vartojami ypač retai, visame ChNT vertime jų rasta vos keletas pavyzdžių. Tai dažniausiai vien trečiojo asmens įvardžių, kurie yra negyvus daiktus reiškiančių daiktavardžių pakaitalai, adesyvas: Mt 21,33 ChNT užflodyno Winnicžią [...] ir ikafe jeyp profawina ⇒ Ipfauftuwa StB wijngaert planted e [...] ende groef eenen wijnperßback daer in GdB náládžíl winnicę[...] y wkopal w niey práłę BrAB náládžíl winnicę [...] y wkopal w niey práłę APR 1,3 ChNT kurie klaufo Zodzia toō pranaßyltēs, ir kurie uźlayko tey kaß ira paraßyta jeyp StB die hooren de woorden defer prophe tie / ende die bewaren het gene in defelve gefchreven is GdB ktorzy flucháją ßow Proroctwá tego / y záchowywáją to co w nim jeft nápīfano BrAB⁵ Negyvus daiktus reiškiančių daiktavardžių adesyvai ChNT nevartojami visai. Apskritai ChNT adesyvas visų pirma siejamas su gyvumu. Vietą viduje, o ne gyvose būtybėse ar tarp jų reiškiantys adesyvai statistiškai tokie reti, kad susidaro įspūdis, jog įvardžių adesyvas tokiais atvejais pavartotas iš inercijos: trečiojo asmens įvardžiai gali eiti ir gyvas būtybes, ir negyvus daiktus reiškiančių daiktavardžių pakaitalais. Detalesnė analizė rodo, kad įvardžių adesyvų vartojimas ir gyvoms būtybėms, ir negyviems daiktams žymėti iš tikrųjų nėra atskiras ir atsitiktinis, o sisteminis reiškinys. Šis klausimas toliau bus aptariamas plačiau. Tradicinė vietos prie ko nors reikšmė (plg. Zinkevičius 1980: 259) Chylinskio NT vertime nėra paliudyta nė vienos adesyvo formos. Šią semantinę funkciją su judėjimo veiksmažodžiais dėti, nešti, primušti etc. atlieka aliatyvas (Lk 3,9; Lk 9,62; Jn 19,29; ApD 2,23; 1 Kor 7,27 etc.). 1.2. Iš to, kas pasakyta apie adesyvo semantines funkcijas, matyti, kad svarbiausias ChNT daiktavardžių, pavartotų adesyvo formomis, požymis yra gyvas (+) negyvas (–). Gyvas būtybes reiškiančių leksinių adesyvas labai dažnas ir kituose senuosiuose lietuviškuose raštuose. Kaip nurodo Zigmas Zinkevičius, tokia vartosena sudaro nuo 70% iki 100% visų atvejų: Daukšos postilėje pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvo formos sudaro 45% visų daugiskaitos adesyvo pavyzdžių, Bretkūno Postilėje – 75%, o ChNT, Sirvydo Punktuose sakymų, Jaknavičiaus Evangelijose ir Belarmino Katekizme tik jos ir tevartojamos (Zinkevičius 1982: 33). Gyvumo ir negyvumo kategorijos svarbą aprašant vietą reiškiančius linksnius yra pabrėžęs Wojciechas Smoczyńskis. Jis nurodo, kad vienas (lietuviškas) kamienas paprastai turi ne daugiau kaip du vietininkus. „Obserwuje się współwystępowanie (I) illatiwu z lokatiwem oraz (II) allatiwu z adessiwem, a to w zależności od znaczenia tematu: przy nieżywot- 5 LMA bibliotekoje saugomi Brastos Biblījos egzemplioriai yra defektiniai, juose trūksta lapų, ypač knygos pradžioje ir gale. Todėl kai kurių Brastos Biblījos pavyzdžių negalime pateikti. 98 GINA KAVALIŪNAITĖ nych n[azwach] miejscowości – (I), przy żywotnych (zwł. osobowych) i przy n[azwach] osób – (II). Nie ma natomiast takiego tematu, do którego tworzyłoby się zarówno loc[ativus] i ill[ativus], jak ade[ssivus] i all[ativus]“ (Smoczyński 2001: 215). Tipologiniai tyrimai rodo, kad gyvumo kategorija būna gramatinama, t. y. tos gramatinės ypatybės, kurios kokiu nors būdu yra susijusios su gyvumu, reguliariai reiškiamos tomis kalbos dalimis (arba jų subkategorijomis), kurios iš prigimties dažniau vartojamos gyvoms būtybėms žymėti. Savaime suprantama, kad pirmojo ir antrojo asmens įvardžiai paprastai žymi žmones, ir dėl to jie reguliariau reiškia su gyvumu (žmogiškumu) susijusias gramatines ypatybes; tokia vartosena gali būti apibendrinta visiems aptariamos kategorijos nariams, t. y. įvardžių adesyvas vartojamas net ir tais retesniais atvejais, kai įvardis nežymi gyvos būtybės, pvz.: Mt 10,11 ChNT Ir → O kad kokian Miestan aba kieman ateylite → ieylit, Klauskiteś kąo tęn → jampi ira wertas → wertu STB Ende in wat ftadt ofte vlecke ghy fult inkomen / onderfloeckt wie daer in weerdigh is GdB A do ktoregokolwiek miáfta álbo miáfteczká wnidźiecie / wywiádûjcie się ktoby w nim tego był godźien BrAB A do ktorego miáfta ábo wśi wnidźiecie / wywiádûjcie śię kthoryby w niej był godźien Natūralioje GYVUMO HIERARCHIJOJE (animacy hierarchy) atskiros kalbos dalys bei jų subkategorijos užima tam tikras vietas pagal tai, kaip dažnai įprastose, prototipinėse situacijose jos žymi gyvas būtybes. Gyvumo hierarchijos sąvoką į kalbotyrą yra įvedęs Michalas Silversteinas, tyrinėjęs tranzityvinio sakinio subjekto (agento) ir objekto nominatyvinio ir ergatyvinio tipo žymėjimo modelių distribuciją pagal kalbos dalis bei jų subkategorijas Australijos aborigenų kalbose (Silverstein 1976: 122 ir tt.). Ši sąvoka plačiai taikoma tiriant bei aprašant ir daugelį kitų kalbos reiškinių, susijusių su gyvumo kategorija. Visų pirma čia minėtinos gramatinės giminės sistemos. Jolanta Mindak (1990) gyvumo hierarchijos sąvoką sėkmingai taiko slavų kalbų gramatinės giminės sistemų aprašymui. Gyvumo hierarchijos sąvoka naujesnėje lingvistinėje literatūroje yra plačiai vartojama ir į ją atsižvelgiama kai kuriose publikacijose apie vardžodinės kategorijas (pvz., Stepheno Andersono apžvalgoje, išspausdintoje populiariame Timothy Shopeno redaguotame rinkinyje apie sintaksinę tipologiją). Silversteino gyvumo hierarchija čia (žr. 1 lentelę) pristatoma taip, kaip ją savo straipsnyje glaustai išdėsto Andersonas (1985: 183): 1 LENTELĖ. GYVUMO HIERARCHIJA ADESYVAS CHY LINSKIO NT VERTIME 99 ChNT vartojamų adesyvų statistika gana tiksliai atitinka čia išdėstytą klasifikaciją. Adesyvo formos ChNT vartojamos tokiu dažnumu: 2. LENTELĖ. ChNT ADESYVO VARTOJIMO DAŽNUMAS PAGAL KALBOS DALIS IR JŲ SUBKATEGORIJAS Pirmojo asmens įvardžių adesyvai — vns. manimp (44x), dgs. mū simp (21x) Antrojo asmens įvardžių adesyvai — tavimp (21x), dgs. jū simp (59x) Sangražinio įvardžio adesyvai — savimpi (61x) Tik­rinių vardų adesyvai — Kristusiep (65x), Viešpatiep (55x), Jėzusiep (47x), Die wiep (44x), Tė viep (11x), Sūnumpi (4x), Simon iep (4x) etc., iš viso 177 tikrinių vardų adesyvai Rodomųjų ir trečiojo asmens įvardžių adesyvai — jampi, tampi, kitampi (90x) Santykinių įvardžių adesyvai — kuriampi, kampi (23x) Asmenų pavadinimų adesyvai — žmogumpi (8x) Būdvardžių adesyvai — gyvampi (1x), tikrampi (1x), išmint ingampi (1x) Gyvų būtybių (ne žmonių) ir negyvų daiktų pavadinimų adesyvai — nėra Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pirmojo bei antrojo asmens ir sangražinio įvardžio adesyvai yra patys dažniausi (206x), po to eina tikrinių vardų adesyvai (177x), trečioje vietoje – parodomųjų, trečiojo asmens ir santykinių įvardžių adesyvai (113x), rečiausi – asmenų pavadinimų (8x) ir būdvardžių adesyvai (3x). Nei gyvų būtybių (ne žmonių), nei negyvų daiktų pavadinimų adesyvai ChNT nevartojami. Tai, kad tikriniai vardai vartojami dažniau už parodomuosius ir trečiojo asmens įvardžius, šiuo atveju sistemos negriauna. Neutraliame tekste žodžiai dievas, tėvas, sūnus vartojami kaip bendriniai, tačiau čia krikščionių Dievo bei jo asmenų pavadinimai laikomi tikriniais vardais, o šie žodžiai Šventajame Rašte statistiškai dažnesni nei neutraliame tekste. Gyvumo hierarchijos skalė yra dalis platesnės INDIVIDUALUMO HIERARCHIJOS (individuation hierarchy), kuria savo darbuose remiasi daugelis lingvistų. Šia sąvoka sėkmingai operuojama aprašant įvairius morfosintaksinius reiškinius, ypač susijusius su linksnių vartojimo sistemomis – Alanas Timberlake’as objekto individualumo sąvoką vartojo tirdamas rusų kalbos neiginio kilmininko vartojimą, o Johnas Hopperis ir Sandra Thomp- 100 | G I N A K A V A L I Ū N A I T Ė son ją taikė kaip tranzityvumo parametrą (Timberlake 1975: 123–139; Hopper, Thompson 1980: 251–299). Individualumo hierarchijos skalėje pagal reiškiamą individualumo kiekį skiriamos tokios semantinės opozicijos: 3. LENTELĖ: INDIVIDUALUMO HIERARCHIJA didelis individualumo laipsnis mažas individualumo laipsnis tikrinis bendrinis gyvas negyvas vienaskaita daugiskaita konkretus abstraktus ChNT vartojamų adesyvų semantiniai požymiai tiksliai atitinka čia išvardytus didelio individualumo laipsnio požymius: daugumą adesyvų sudaro tikriniai vardai, vartojami tikti gyvas būtybes reiškiančių vardažodžių adesyvai, dominuoja vienaskaitos adesyvai, vartojami tiktai pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvai (glaudžiausiai susiję su gramatinamu gyvumu), nevartojami abstrakčių daiktavardžių adesyvai. Taigi Chylinskio kalbos duomenų analizė patvirtina Zinkevičiaus pastebėtą polinkį adesyvo formas vartoti kalbant apie gyvas būtybes. Dažniau vartojamas adesyvas tų kalbos dalių ir jų subkategorijų, kurios gyvumo hierarchijoje užima aukštesnes vietas. Adesyvo vartojimo dažnumo skirtumus vienos kalbos dalies ribose (t. y. tada, kai gramatinamo gyvumo laipsnis vienodas) galima aprašyti remiantis individualumo hierarchija. 2. ADESYVO VARTOJIMAS VIETOJE INESYVO IR ATVIRKŠČIAI 2.1. Literatūroje apie postpozicinius vietininkus šiai problemai skiriama nemaža dėmesio. Ines yvo ir adesyvo painiojimo priežastys yra aiškinamos dvejopai. Dauguma tyrėjų laikosi nuomonės, kad adesyvo ir inesyvo funkcijų skirtumas išnyko pačioje kalboje (Laigonaitė 1957: 27; Palionis 1967: 120, 170; Rosinas 1995: 65; 2001: 140–143; Gelumbec kaitė 1996: 158; 1997: 189–190; Maskuliūnas 2000: 205–206), o kiti mano, kad jų vartojimas iš Lutherio Biblijos verstuose tekstuose buvo sąlygojamas vertimo šaltinių įtakos: „Die Frage, ob diese Vertauschung eine volkssprachige Grundlage hat, möchte ich verneinen. [...] Ich nehme also an, daß die Vertauschung von Adessiv und Lokativ (Inessiv) letztlich vorlagenabhängig ist“ (Range 1995: 99–101). Atlikus analizę paaiškėjo, kad ChNT adesyvo ir inesyvo reikšmės gana aiškiai skiriasi. Adesyvo reikšmė ChNT visų pirma siejama su gyvumu ir vieta. O inesyvas niekados nevartojamas vyksmui gyvų būtybių sąmonėje žymėti, juo nusakoma veiksmo ar daikto vieta, veiksmo laikas, vieta tarp ko nors, išplitimas. Pirmojo bei antrojo asmenų daugiskaitos adesyvai vartojami vietai tarp ko, ko nors išplitimui žymėti, trečiojo asmens įvardžiai eina daugiskaitos inesyvu: jie, gyvumo hierar- ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME 101 chijoje užimdami žemesnę vietą, jau nebeturėjo adesyvo daugiskaitos formų. Šią reikšmę nusakantys daiktavardžiai taip pat būna reiškiami tiktai daugiskaitos įsėvyu. Kaip matyti iš Czesławo Kudzinowskio sudaryto Indekso (1964), ChNT nėra nė vieno asmenvardžio, įvardžių aš, tu, leksemų Dievas, Tėvas, Jėzus, Kristus ir pan. įsėvyu. Iš 4117 ChNT pavartotų įsėvyų vos keletas reiškia gyvas būtybes. Tai daugiskaitos įsėvyai žmonėse (9x), pranašuose (5x), visuose (1x) ir vienaskaitos įsėvyai žmoguj (1x), boboj (1x), motinoj (1x). Tuos kelis atvejus toliau ir aptarsime: 1) daugiskaitos įsėvyas žmonėse (9x): Mk 10,27 ChNT Žmoneła tey ira nepadabna, bet ne Diewiep. Diewiep neõ wili dayktey ira padabni StB By de menſchen is het onmogelijk / maer niet by Godt : want alle dingen zijn mogelick by Godt GdB V ludźiċ to niemożno / ále nie u Bogá: ábowiẽ u Bogá wβytko jeſt możno BrAB V ludźić to ieſt niepodobno / ale nie v Bogá / Abowiem v Bogá wβytko ieſt podobno Lk 18,27 ChNT Kaṡ ira nepadabna žmoneła, diewiep ira padabna StB De dingen die onmogelijk zijn by de menſchen / zijn mogelijk by Godt GdB Co jeſt nie można u ludźi / można jeſt u Bogá BrAB To co ieſt niepodobno v ludźi / podobno ieſt v Bogá Kadangi aptariamuose pavyzdžiuose kalbama apie gyvus asmenis, čia turėtume tikėtis adesyvo, juo labiau kad vertimo šaltiniuose atitinkamose vietose pavartoti tipiški adesyvo atitikmenys. Įsėvyvo žmonėse atsiradimą šioje vietoje galėtume paaiškinti tuo, kad Chylinskis apskritai nevartojo daiktavardžių daugiskaitos adesyvų ir savo kalbos sistemoje neturėdamas reikiamos adesyvo formos vietoj jo vartojo įsėvyą. Šią mintį patvirtina ir greta esantis lygiai tokioje pozicijoje ta pačia reikšme pavartotas adesyvas Diewiep. Vietai tarp ko reikšti Chylinskis vartojo pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvą, bet jei ši reikšmė nusakoma daiktavardžiu arba trečiojo asmens įvardžiu, jis visada eina daugiskaitos įsėvyu. 2) daugiskaitos įsėvyas pranašuose (5x): ApD 13,40 ChNT kaṡ ira paſakita pranabołe StB ’t gene geleſcht is in de Propheten GdB to co powiedziano w Prorocẽch BrAB to co powiedziano w Prorocẽch Įsėvyas pranašuose reiškia „pranašų knygose“, taigi šiuo atveju įsėvyu žymima vieta nėra susijusi su gyvumu. Gry­nai teoriškai tokioje pozicijoje būtų įmanoma vartoti ir ade- 102 | GINA KAVALIŪNAITĖ syvą, kadangi žodis pranašas, vartojamas kūriniu žymėti, gali būti gramatiškai interpretuojamas kaip gyvas (pagal gramatinamo gyvumo principą) arba negyvas (pagal referencijos principą). Chylinskio vertime laikomasi pastarojo principo. Be to, ir šiuo atveju aiškinant inesyvo pasirinkimą reikia turėti omenyje, kad Chylinskio NT tekste daiktavardžių daugiskaitos adesyvų apskritai nėra paliudyta. 3) daugiskaitos inesyvas visuose (1x): Ef 4,6 ChNT Wieną Diewaġ ir Tewaġ wiłu, kurley ira and wiło ir per wiø, ir jufimp wifole StB Een Godt ende Vader van alle / die daer is boven alle / ēn door alle / ende in u alle GdB Jeden Bog y Oćiec wβyſtkich / ktory ieſt náde wβyſtko / y po wβyſtkich / y we wβyſtkich was BrAB Jeden Bog y Oćiec wβytkich / ktory iełt nad wβytki rzećży / y po wβytkich rzećżach / y we wβytkich was Čia inesyvas vartojamas tipiška adesyvo reikšme. Tačiau ir šią išimtį galima paaiškinti ta pačia priežastimi kaip ir ankstesniais atvejais: apibendrinamasis įvardis visas ChNT linksniavimo sistemoje neturėjo adesyvo daugiskaitos formos. Chylinskio kalboje vartojamos tik pirmojo ir antrojo asmens įvardžių, gyvumo hierarchijoje užimančių pirmąją vietą, daugiskaitos adesyvo formos musimpi, musiṁp ir jusiṁpi, jusiṁp. 4) vienaskaitos inesyvas žmoguj (1x): Ef 3,16 ChNT paſtiprinti galibe per dwałia jo widutiniame žmoguj StB met kracht verſterckt te worden door lijnen Geeft in den inwendigen menſche GdB mocą utwierdzeni przez Ducha jego we wnętrznym człowieku BrAB byli mocnie utwierdzeni przez Ducha jego / w wnętrznym człowiecże Adesyvo forma žmogumpi ChNT apskritai yra vartojama (7x) ir šiuo atveju inesyvo atsiradimą tikrai galima apibūdinti kaip „painiiojimį“. Vietoj daugiskaitos adesyvo dėl jau aptartų priežasčių vartojamas daugiskaitos inesyvas žmonėse jau buvo „iškilbinės“ sistema pagal analogiją čia galėjo būti įsivestas ir vienaskaitos inesyvas žmoguj. Vertimo šaltinių įtakos čia negalime įžvelgti, nes didžiąją dalį konstrukcijų su adesyvu originaluose atitinka šiuo atveju pavartotos konstrukcijos ol. in + DAT. bei len. w + DAT. 5) vienaskaitos inesy­vai boboj (x) ir motinoj (1x): 2Tim 1,5 ChNT Kad ſau atwedu and pomietięſ neweydamayniβką wierą kuriy ira tawimpi, kuriy pirm giweno boboy tawo Loiloy, ir Motynoy tawo Eunice, ó tykiu tamuy jog ir tawimp (giwena) ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 103 StB　Als ick my in gedachtenille brenge het ongeveynft geloove dat in u is / het welck eerfit gewoond heeft in uwe grootmoeder Lois / ende in uwe moeder Eunice: ende ick ben verfeckert / dat het ook in u [woont.] GdB　Przywodząc ƒobie ná pamięć onę / ktora w tobie ieƒt nie obłudną wiarę / ktora pierwey mięBkāła w babce twoiey Loidźie / y w máthce twoiey Eunice / á pewienem že y w tobie mięBka BrAB　Przywodząc ƒobie ná pamięć onę wiarę ktora ieƒt w tobie nie obłudna / á pirwey mięBkała w bábce twey Loidźie / y w máthce twoiey Eunicy / y mam zápewne iż y w tobie Adesyvo formų *bobaip arba *motinaip ChNT nėra. Nėra apskritai nė vieno moteriškosios giminės daiktavardžio adesyvo, ChNT vartojama vienintelė moteriškosios giminės įvardžio ji adesyvo forma jeyp (7x). Galima manyti, kad apskritai nevartodamas moteriškosios giminės daiktavardžių adesyvo formų Chylinskis pasirinko inesyvus bobo ir motinoj. Klausimui, kodėl visame NT vertime nėra nė vieno moteriškosios giminės daiktavardžio adesyvo, reikėtų skirti atskirą tyrimą⁵. Vertimo šaltinių įtakos šiuo atveju taip pat negalime įžvelgti. Taigi visame ChNT radome tiktai keletą atvejų, kur pavartotas asmenis reiškiančių daiktavardžių inesyvas. Paprastai tokiais atvejais (išskyrus žmoguje) adesyvo vietoje vartojamas tiktai tų kalbos dalių inesyvas, kurių adesyvo formų Chylinskio kalbos sistemoje apskritai neaptinkama. 2.2. Panašiai kaip Chylinskis, pirmojo ir antrojo asmens bei sangrąžinio įvardžio adesyvą vartojo ir kitų senųjų raštų autoriai. Albertas Rosinas (2001: 140) nurodo, kad „asmeninių participinių ir refleksyvinio įvardžio (būtent jie gyvumo hierarchijoje užima pirmąją vietą – G. K.) posistemis Daukšos tekstuose neturi inesyvo; jo vietoje vartojamas adesyvas, kuriuo dažniausiai reiškiama vidinė būsena“. Šis faktas visiškai sutampa su Chylinskio kalbos duomenimis. Specialiai šiuo požiūriu neperžiūrėjus visų senųjų raštų, negalima pasakyti, kurių autorių raštuose asmeniniai įvardžiai ir sangrąžinis įvardis apskritai neturėjo inesyvo formų. Rosino duomenimis, participinių įvardžių inesyvo formų nėra ne tik Daukšos raštuose, bet ir Petkevičiaus katekizme bei Sirvydo raštuose (Rosinas 1995: 17, 20; 2001: 140). Šių įvardžių inesyvas vartojami tiktai Bretkūno bei 5　Ar atsižvelgiant į tai, kad ChNT adesyvo vartosena labai nuosekliai atitinka gyvumo bei individualumo hierarchijų požymius, ir remiantis Chylinskio kalbos faktu, kad tiek įvardžių, tiek daiktavardžių moteriškosios giminės adesyvai vartojami daug rečiau už vyriškosios giminės adesyvus, galima daryti prielaidą, kad moteriškoji giminė individualumo hierarchijoje užima žemesnę vietą? Į tai, kad moteriškosios giminės daiktavardžių adesyvai vartojami rečiau už vyriškosios, yra atkreipęs dėmesį ir Range (1995: 100). Literatūroje apie vyriškosios ir moteriškosios giminės vietą gyvumo ir individualumo hierarchijose nerašoma, tačiau įmanoma, kad moteriškoji giminė šioje hierarchijoje galėtų būti žemesnėje vietoje. Įdomu, kad kai kuriose slavų kalbose, kuriose su kilmininku sutampanti galininko forma yra susijusi su gyvumu, moteriškosios giminės daiktavardžiai nenuosekliai įgyja gramatinamo gyvumo požymių: plg. rusų ja znaju étix mal’čikov, étix devušek (Acc. = Gen.), bet lenkų widzę tych chłopców (Acc. = Gen.) : widzę te dziewczyny (Acc. = Nom.) (plačiau apie giminės ir gyvumo kategorijų santykį žr. Mindak 1990). 104 | GINA KAVALIŪNAITĖ Vilento raštuose. Tokiai išskirtinei vartosenai šių autorių tekstuose priežasčių reikėtų ieškoti atskirai. Daukšos vartojamas adesyvas taip pat susijęs su gyvumo laipsniu. Tai patvirtina Rosino duomenys, kad „sakiniuose su veiksmažodžiais būti, gyventi ir kitais vartojamas tik participinių įvardžių ir refleksyvinio įvardžio adesyvas, o gimininių įvardžių ir vardažodžių, be ades yvo, dažnai vartojamas ir inesyv as“ (2001: 141). Šiek tiek kitaip nei Chylinskis, Daukša vartojo asmenų pavadinimų daugiskaitos adesyvo formas: Apė ką Augūltinie p S. Ambraziejep ir kitūfiámp fenūliámp Daktarūfiámp daug ‘kaitit’ gali DP 36933–34; turėtų wiłładós matóne Diewiep ir gerūgiámp žmonełėmp DP 678–9 (cituojama pagal Rosinas 2001: 141). Iš to galime spręsti, kad Daukšos idiolekte adesyvo vartojimu besireiškianti gyvumo arba individualumo gramatinimo sfera buvo kiek platesnė negu Chylinskio kalboje, nors principinio skirtumo tarp abiejų autorių adesyvo vartosenos nematyti. 2.3. Kalbant apie ines yvo ir adesyvo painiojimą kalbos sistemoje, būtina aiškiai apibrėžti, kas vadinama tokiu painiojimu ir kokiais kriterijais remiantis galima jį nustatyti. Daugelis apie ines yvo ir adesyvo neutralizaciją rašiusių autorių pateikia pavyzdžių, kur adesyvas ir inesyvas vartojami vienoje vardažodinėje frazėje: nė regi Dwãlios f. žmogup atgimdītame DP 25535–36; žmonełe bediewiũłemp ir neybti-kumūłemp DP 4452–53 (Daukšos postilės pavyzdžiai cituojami pagal Palionis 1967: 170). Tokios vietos paprastai cituojamos kaip tipiški inesyvo ir adesyvo painiojimo pavyzdžiai. Tačiau inesyvo ir adesyvo vartojimas viename žodžių junginyje nerodo adesyvo ir inesyvo painiojimo. Šitokią vartoseną paaiškina aptariamų linksnių tarpusavio santykis. Kadangi adesyvo ir inesyvo vartojimas priklauso nuo vardažodžių kategorinių savybių (šie linksniai vartojami pagal gyvumo ir individualumo hierarchijas), tarp jų yra papildomoji distribucija. Prie tokios išvados prieina Wojciechas Smoczyńskis, kuris, apibūdindamas inesyvo bei iliatyvo ir adesyvo bei aliatyvo santykį, rašo: „Realnie mamy [...] do czynienia z dwiema izofunkcyjnymi parami form o dystrybucji komplementarnej, która jest regulowana semantyką rzeczownika“ (Smoczyński 2001: 215). Vadinasi, distribucijos atžvilgiu inesyvas ir adesyvas funkcionuoja kaip vieno linksnio variantai. Tuo ir galima paaiškinti, kodėl vienoje vardažodinėje frazėje, kurios dėmenys susiję derinimo ryšiu, gali būti vartojami ir adesyvas, ir inesyvas, o derinimo ryšys vis dėlto lieka nepažeistas. Šis santykis atspindi inesyvo ir adesyvo reikšmės struktūrą: su linksnių semantika susijęs komponentas (vieta, lokalizacija) abiem linksniams yra bendras. Papildomos kategorinės semos žymėtos nepriklausomai vienos nuo kitų, vienos vardažodinės frazės ribose. Adesyvas ir inesyvas šiais atvejais nesudaro atskirų linksnių opozicijos. Tai, kad vienoje vardažodinėje grupėje šalia vartojami ir inesyvas, ir adesyvas, neįrodo, kad jie būtų vartojami promiscue, kadangi jų vartojimas sąlygojamas vardažodžio kategorinių savybių. ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 105 Paanalizuokime kitus pavyzdžius, kurie pateikiami kaip inesүvo ir adesүvo painiojimo iliustracija: kaipo ſchwentaie Euangelyaie parafchit / ira. ſ. Matheupj tapagaliauſiagi Galwagi MžK 24₇₋₉; Matehulſiep Dwieu Defſymtu Pirmoi Cap. DP 1₄₋₅; bei netiktai kitas βmones Jordanip ira krikſchtjens BP₁₁ 239₁₁₋₁₃ (cituojama pagal Range 1995: 101). Matome, kad nurodant su gyvumu nesiejamą vietą (ſchwentaie Euangelyaie, tapagaliauſiagi Galwagi, Dwieu Defſymtu Pirmoi Cap.) vartojamas inesүvas, o konstrukcijos viduje būtent asmenvardis Matheupj, Matehulſiep išreikštas adesүvu. Bretkūno postilėje pavartotas hidronimas Jordanip kaip tikrinis vardas galėjo būti susietas su asmenvardžiu ir taip pagal analogiją šioje vietoje galėjo atsirasti jo adesүvas. Turint omenyje šiuos bendrus struktūrinius inesүvo ir adesүvo vartojimo bruožus, galima bandyti suformuluoti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar šie linksniai iš tikrųjų painiojami, ar ne. Inesүvo ir adesүvo reikšmės skirtumo nykimą galima įrodyti tik remiantis tokiais atvejais, kai skirtingose vietose, bet vienoduose kontekstuose be aiškaus funkcinio skirtumo vartojami to paties žodžio (tos pačios kalbos dalies) inesүvai ir adesүvai. Tai būtent tos vietos, kur įvardžių inesүvai ir adesүvai vartojami tiek vidinei būsenai, vietai asmens ar kelių asmenų aplinkoje, tiek vietai negyvuose daiktuose nusakyti. Chylinskio vertime yra vos keletas tokių atvejų: Mt 23,21 ChNT pryſiekt per Baźnicų į a/.../ ir per ghi kurſey giwena jeyp → joy StB Ende wie ſweert by den tempel / die ſweert by den ſelven / ende by dien die daer in woont GdB A kto przysięga ná Kościoł / przysięga náń / y ná tego ktory w nim mieſka BRAB A kthoby kolwiek przysięgł ná kościoł / przysięgać náń / y ná tego ktory w nim mieſka Tokias vietas tik iš dalies galime laikyti „painiojimo“ pavyzdžiais, nes įvardžių adesүvo vartojimas pateisinamas net ir tais atvejais, kai jie eina negyvų daiktų pakaitalais, kadangi įvardžiai gyvumo hierarchijoje užima labai aukštą vietą. Tačiau Chylinskio NT vertime šitaip galima pateisinti tiktai vyriškosios giminės trečiojo asmens įvardžių, atstovaujančių negyviems daiktams, adesүvo vartoseną. Mat Chylinskis vyriškosios giminės trečiojo asmens vienaskaitos įvardžius, pakeičiančius tiek gyvus, tiek negyvus daiktus žyminčius daiktavardžius, vartojo (išskyrus vieną vienintelį atvejį (Jok 1,25)) tiktai adesүvo linksniu (76x). Šiek tiek kitaip vartojami moteriškosios giminės trečiojo asmens vienaskaitos įvardžiai. Jų raiška paprastai diferencijuojama: inesүvas vartojamas tiktai vietoj negyvus daiktus reiškiančius daiktavardžius pakeičiančių įvardžių, o adesүvas – pramaišiui (Mt 1,20; Mk 5,33; Lk 1,56 moteriškosios giminės trečiojo asmens vienaskaitos įvardžių adesүvai pakeičia daiktavardžius žmona ir Marija, o Mt 21,33; Mt 23,21; Rom 1,17; Apr 1,3 – daiktavardžius bažnyčia, evangelija, pranašystė, vynvyčia). Taigi moteriškosios giminės trečiojo asmens įvardžiai Chylinskio vertime yra ta silpnoji grandis, kur prasideda inesүvo ir adesүvo mišimas. 106 | G I N A K A V A L I Ū N A I T Ė Literatūroje tokio tipo pavyzdžių pateikiama iš Bretkūno, Daukšos, Sirvydo raštų, daugumą pavyzdžių čia sudaro trečiojo asmens įvardžių ines yvo bei adesyvo vartojimas tame pačiame kontekste: nera iumpi teyibes PS₁ 130₁₈–₁₉; nera iuole [wejkatos PS₁ 125₂₀–₂₁; … Dwalia S. būwo iamimp DP 429₃₂–₃₃; Dwaliá S. būwo iame DP 426₃₉–₄₀ (cituojama pagal Maskuliūnas 2000: 206). Tokia nenuosekli vartosena galėjo atsirasti dėl įvardžių nurodomosios funkcijos: skirtinguose kontekstuose jie gali nurodyti tai gyvas būtybes, tai negyvus daiktus. 2.4. Kitaip nei anksčiau aptartuose tekstuose įvardžiai vartojami Bretkūno raštuose. Čia vidinė asmens ar asmenų būsena bei veiksmas asmenų sąmonėje reiškiami pirmojo ir antrojo asmens bei sangrąžinio įvardžio ines yvu (skirtingai nuo Chylinskio) ir adesyvu, pvz.: Bet ne tur Schaknu fawimp BNT Mt 13,21; Pharifeufchas ftaw edams teip pats faw eie meld ei BNT Lk 18,11; A ie dumai fawija BNT Lk 20,5; Satanas fawija → fawije perfkitas ira BNT Lk 11,17; Er ne dege fchirdis muſu mulūi BNT Lk 24,2 (cituojama pagal Gelumbec kaitė 1997: 189). Tačiau būtina neišleisti iš akių, kad tokioje pozicijoje inesyvai Bretkūno NT vertime neretai būna pakeisti į adesyvą: dumaia fawei → fawip BNT Lk 12,17; bilaia fawije → fawip BNT Lk 18,4; [shwieſumas kuris tawije →tawipi ira BNT Lk 11,35; paſinſite, kaip elch mano Tiewieie →Tiew+pi efmi, ir ius manije →manipi ir elch iuſuie → iuſuie / iuſuia →iuſipi BNT Jn 14,20; (cituojama pagal Gelumbec kaitė 1996:157; 1997: 189). Iš iliustruoto ines yvo keitimo adesyvu tipo matome, kad Bretkūnas abejojo inesyvo tinkamumu tokioje pozicijoje ir jautė esant skirtumą tarp aptariamų linksnių vartosenos sričių. Range (1995: 99–101) šį nenuoseklų vartojimo sričių skyrimą aiškina vertimo šaltinių įtaka. Visai tikėtina, kad vokiškos konstrukcijos in + DAT. galėjo sudaryti palankias sąlygas inesyvui atsirasti tokiose pozicijose (nors Chylinskio vertime šios konstrukcijos adesyvo vartojimui neturėjo jokios įtakos). Vokišku konstrukcijų bei + ACC. tokiose pačiose vietose buvimas skatino Bretkūną bent ret­s ykiais inesyvą keisti adesyvu. Tokiems keitimams greičiausiai turėjo įtakos ne vien vertimo originalai, bet ir paties Bretkūno kalbos jausmas arba jo abejonės dėl geresnės formos. Versiją, kad Bretkūnas jautė skirtumą tarp su gyvumu siejamo adesyvo ir su vieta siejamo inesyvo, patvirtina ir Gelumbec kaitės duomenys (1999: 217) apie tai, kad BNT adesyvas nekeičiamas inesyvu, kai reiškiamas veiksmas asmens (asmenų) sąmonėje ar sąmonės procesų lokalizacija. Inesyvas (aliatyvas) BNT kartkartėmis taisomas į adesyvą ir tada, kai kalbama apie vietą tarp ko, išplitimą kokioje nors aplinkoje: ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME 107 tų daiktų, kurie mufui → mufip nufsidawę BNT Lk 1,1; maZnibes kurias iufui → iulip daritas ira BNT Lk 10,13; kalbėjau iumus iufump → iufipi budams BNT Jn 14,25 (cituojama pagal Gelumbeckaitė 1996: 157; 1997: 191–192). Tai jau kitas ines yvo ir adesyvo vartojimo tipas, atsiradęs dėl kitokių aplinkybių: adesyvinė buvimo pas ką, kieno nors aplinkoje reikšmė yra labai artima vietos tarp ko, išplitimo kieno nors aplinkoje reikšmei. Netgi įmanoma įsivaizduoti, kad buvimo pas ką reikšmė yra vienaskaitos adesyvo reikšmė, o buvimo kieno nors aplinkoje, išplitimo tarp ko reikšmė – adesyvo daugiskaitos reikšmė, plg.: Kurſey buwo Storafteyp Sergiubiep Powilep zmogumpi ibmintingampi ChNT ApD 13,7; Seferiſ tey pag jo negu wifoſ ira mufimp? ChNT Mt 13,56. ChNT vietos tarp ko ar išplitimo viduje reikšmė žymima ne tik pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvu, bet ir (jei ši reikšmė nusakoma individualumo skalėje žemesnę vietą užimančiais nariais – trečiojo asmens įvardžiu arba daiktavardžiu) daugiskaitos ines yvu arba prielinksninėmis konstrukcijomis: Idand teyſe Zokona galetu but ibpildita mufimp ChNT Rom 8,4; Tey kalbėjau jumu, budama iufimp ChNT Jn 14,25; Kaſ neg aukbta ira zmoneſa ChNT Lk 16,15; ir turejo łofka wiſoſe zmoneſa ChNT ApD 2,47; <Togdel> kad tada atajo Samarytone yop, praſe jo kad → idand pafiliktu → atliktu jofe ChNT Jn 4,40. Negalime sakyti, kad šiais atvejais Chylinskis painiojo inesyvo ir adesyvo vartosenos sritis reiškiant vietą tarp ko. Atvirkščiai, jis labai subtiliai jautė jų ribas: labiau individualizuotas kalbos dalis ar jų subkategorijas (pirmojo ir antrojo asmens įvardžius) reiškė daugiskaitos adesyvu, o mažiau individualizuotas (trečiojo asmens įvardžius ir daiktavardžius) – daugiskaitos inesyvu. Panašiai vietos tarp ko reikšmę (dažniausiai taisymuose) daugiskaitos įvardžių adesyvą Biblijos vertime vartojo Jonas Bretkūnas. Jeigu vieta ar išplitimas tarp ko žymima daiktavardžiu, jis (taip pat kaip ir Chylinskio vertime) eina inesyvo linksniu (Gelumbeckaitė 1997: 191–192): karalyſte Diewa terpei iufu → iufipi BNT Lk 17,21; pawildeia atimti apgiedinima mana, ſmonieſa → tarp ſmoniu BNT Lk 1,25 (cituojama pagal Gelumbeckaitė 1996:157; 1997: 91). Skirtingai nuo Chylinskio, vietos tarp ko reikšmę Bretkūnas vartojo ir pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvus: tų daiktų, kurie mului → mufip nufsidawę BNT Lk 1,1; maZnybes kurias iufui → iufip daritas ira BNT Lk 10,13 (cituojama pagal Gelumbeckaitė 1997: 191). Matome, kad Bretkūno Biblijos vertime adesyvo vartosenos sritis yra siauresnė už ChNT, o inesyvo – gerokai platesnė: 1) Bretkūnas, kitaip negu Chylinskis, gyvų būtybių 108 GINA KAVALIŪNAITĖ dvasinėje erdvėje reikšmę vartojo pirmojo ir antrojo asmens įvardžių bei sangrąžinio įvardžio inesyvą, nors kartais jį taisydavo į adesyvą; 2) vietos tarp ko reikšme Bretkūnas, skirtingai nuo Chylinskio, vartojo ir pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvą. Tokią Bretkūno vartoseną galime laikyti inesyvo ir adesyvo painiojimu. Kituose senuosiuose raštuose rasta tiktai trečiojo asmens įvardžių inesyvo ir adesyvo painiojimo atvejų. Tokio painiojimo priežastys greičiausiai glūdi pačioje kalbos sistemoje: skirtingų autorių inesyvo ir adesyvo reikšmių ribos galėjo nesutapti. Vienų autorių kalbos sistemoje adesyvo vartosena buvo susijusi su didesniu individualumo laipsniu (Chylinskis), o kitur (Daukša, Sirvydas) jo vartojimo sritis galėjo apimti ir mažesnio individualumo laipsnio narius. Klausimą, kodėl Bretkūno raštuose inesyvas vartojamas daug plačiau negu kitų autorių, reikėtų tirti atskirai. 3. IŠVADOS SANTYKIS SU VERTIMO ŠALTINIAIS. Pagrindiniai ChNT vartojamų adesyvo konstrukcijų atitikmenys yra vietos reikšmės prielinksninės konstrukcijos ol. in + DAT. / ACC. (58%) bei len. w + LOC. (60%), rečiau atitinkamose vietose randame ol. by + DAT. (23%) ir len. u + GEN. (22%). Likusiąją dalį sudaro atitikmenys ol. op + DAT. / ACC., voor + DAT. / ACC., aan + DAT. / ACC. bei len. przy + LOC., przez + ACC., z + INSTR. Tendencijų, kad kurios nors konstrukcijos būtų skatinusios adesyvo vartoseną, nepastebėta. Adesyvo konstrukcijos, kurias analizuojame tekste atitinka by + DAT., taisymuose retsykiais keičiamos į pas + ACC., su + INSTR., tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad šie taisymai sąlygoti vertimo šaltinių. VARTOSENA. Adesyvo konstrukcijos žymi vietą gyvų būtybių dvasinėje erdvėje, vietą pas ką, kieno nors aplinkoje ir vietą tarp ko, išplitimą (šia reikšme vartojami tik pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvai). Vietą negyvuose daiktuose adesyvo konstrukcijos ChNT nurodo ypač retai, rasta vos keletas tokių atvejų. Vietos prie ko reikšme ChNT adesyvas nevartojamas. Adesyvinė reikšmė ChNT yra tiesiogiai susijusi su gramatinamu gyvumu, t. y. dažniau vartojamos tų kalbos dalių adesyvo formos, kurios žymi gyvas būtybes. ChNT vartojami adesyvai visiškai tiksliai atitinka Silversteino gyvumo hierarchijos skalę (dažniausiai aptinkamos pirmojo ir antrojo asmens įvardžių, šiek tiek rečiau – tikrinių vardų, trečiojo asmens įvardžių, dar rečiau – asmenų pavadinimų adesyvo lytys; gyvų būtybių (ne žmonių) ir negyvų daiktų pavadinimų adesyvo formų nėra) ir individualumo hierarchijos individualumo požymius (dažniau vartojami tikrinių vardų bei kalbos dalių, gyvumo hierarchijoje užimančių aukštesnę vietą, adesyvai, adesyvo vienaskaitos formos nepalginamai dažnesnės už daugiskaitos, vartojami tiktai konkrečių daiktavardžių adesyvai). Tai patvirtina Zinkevičiaus konstatuotą polinkį adesyvo formas dažniau vartoti kalbant apie gyvas būtybes ir Smoczyńskio išvadą, kad tarp adesyvo ir inesyvo resp. aliatyvo ir iliatyvo yra papildomosios distribucijos santykis pagal gyvumo : negyvumo priešpriešą. INESYVO VARTOJIMAS ADESYVO VIETOJE IR ATVIRKŠČIAI 1. Tokie atvejai, kai inesyvas ir adesyvas vartojami vienoje konstrukcijoje ir derinimo principas yra nepažeistas (I. Matheiu[p] tapagaliauſiagi Galwagi MŽK 24₇,₉; ira and wilo ir per wiø, ir julump wiole ChNT Ef 4,6 ir pan.), nelaikytini inesyvo ir adesyvo painiojimo ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 109 faktais; abu šie linksniai vartojami vietos reikšme, adesyvu eina individualumo resp. gyvumo hierarchijoje aukštesnę vietą užimančios kalbos dalys ar jų kategorijos, o inesyvu – mažiau individualumo išreiškiančios kalbos dalys ir jų subkategorijos. Čia kalbama apie semantinių požymių lemiamą papildomąją distribuciją. 2. Nors pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvai ChNT vartojami vietos tarp ko ir išplitimo reikšme, trečiojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvai juose ir daugiskaitos inesyvai žmonėse nelaikytini adesyvo ir inesyvo painiojimo pavyzdžiais, nes trečiojo asmens įvardžių ir daiktavardžių daugiskaita, kaip silpnai individualizuota kategorija, Chylinskio kalboje neturėjo daugiskaitos adesyvo formų. Todėl vietoj adesyvo čia vartojamas inesyvas. Panašiai ir kituose senuosiuose raštuose: žmonele bediewiufemp ir neyßtikumiufemp DP 4452–53 bei kt. 3. Chylinskio kalboje inesyvo ir adesyvo reikšmės ribos aiškiai skiriamos ir beveik niekada nepainiojamos. Visame NT rasta vos keletas tokių pavyzdžių, pasitaiko, kad per neapsižiūrėjimą adesyvo vietoje pavartotas (trečiojo asmens įvardžio) inesyvas taisomas į adesyvą (Mt 23,21). 4. Neabejotinais inesyvo ir adesyvo painiojimo faktais Bretkūno raštuose reikėtų laikyti pirmojo ir antrojo asmens įvardžių bei sangrąžinio įvardžio (fshwieſumas kuris tawịe → tawipi yra BNT Lk 11,35 etc.) inesyvo bei adesyvo vartojimą vietai gyvų būtybių dvasinėje erdvėje žymėti ir pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvą bei adesyvą vietai tarp ko žymėti (tų daiktų, kurie mului → mulip nusidawė BNT Lk 1,1 etc.). Kituose senuosiuose raštuose inesyvas ir adesyvas painiojami, kai trečiojo asmens įvardžiai vartojami vietai gyvų būtybių dvasinėje erdvėje žymėti (Dwalía S. būwo iame DP 42639–40; Dwalía buwo iamimp DP 42632–33) ir kai trečiojo asmens įvardžių arba tikrinių vardų ir asmenų pavadinimų daugiskaitos inesyvai bei adesyvai vartojami vietai tarp ko žymėti (nera iumpi teyßibes PS₁ 13018–19; nera iuole [weykatos PS₁ 12520–21; turėtų wilładós malóne Diewiep ir gerūliamp žmoneleſemp DP 678–9; žmonele bediewiufemp ir neyßtikumiufemp DP 4452–53). ŽENKLAI [...] – kupiūra žmog[us] – atstatyta abreviatūra → – keista į ⇒ – sinonimas {...} – neįskaitoma Γ – taisymo pradžia ∠ abc\>– išbraukta SUTRUMPINIMAI Acc. – accusativus (galininkas) ADES. – adessivus (esamasis pašalio vietininkas ) ALLAT. – allativus (einamasis pašalio vietininkas) DAT. – dativus (naudininkas) 110 GINA KAVALIŪNAITĖ GEN. – genitivus (kilmininkas) ILLAT. – illativus (einamasis vidaus vietininkas) INSTR. – instrumentalis (įnagininkas) len. – lenkiškai LOC. – locativus (esamasis vidaus vietininkas) NOM. – nominativus (vardininkas) ol. – olandiškai SANTRUMPOS BNT – NAUJAS TESTAMENTAS. Ing Lietuwifchką Liefżuwį perſaltchitas per Ianą Bretkuną Labguwos Plebona. 1580. Cituojama iš Range J.D., Scholz, Fr. eds., NAUJAS TESTAMENTAS. Ing Lietuwifchką Liefżuwį perſaltchitas per Ianą Bretkuna [...] 1580, Faksimile der Handschrift 7 ir 8, 1991, Paderborn-München-Wien-Zürich. BP – POSTILLA tatai eſti Trumpas ir Praf tas Iſchguldimas Euangelíu [...] Per Iana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucziuje Prufų. Iſſpauf ta Karaliaucziuje Jurgio Of tenbergero. Meta Pono 1591. BrAB – Biblia święta, Tho jest, Księgi Stárego y Nowego Zakonu, właſnie z Żydowſkiego, Greckiego, y Łácińſkiego, nowo ná Polſki język z pilnoſcią y wiernie wyłożone, [Brześć], 1563. ChNT – Czesław Kudzinowski, Jan Otrębski, Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament 2, Tekst, Poznań: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1958. DP – Postilla CATHOLICKA Tái eſt: Iſguldimas Ewangelíu kiekwienos Nedelos ir ſwętes per wiſus metus. Per Kūnigą MIKALOY DAVKSZA kanoniką Mėdniku / iż lękiſko pergáldita. Su walá ir daláidimu wiereſniujų W Wilniui / Drukárnioi Akádemios SOCIETATIS IESU. A.D. 1599. GdB – Biblia święta, Tho jest, Księgi Stárego y Nowego Przymierza z Żydowskiego y Greckiego Języka ná Polski pilnie i wiernie przetłumaczone [...], [Dantzig], 1632. MžK – CATECHISMVS PRAſty Sjadei, Makſlas ſkaitima raſchta yr gieſmes del krikſczianiſtes bei del bemeliu iaunu nauiey ſugulditas KARALIAVCZVI VIII. dena Meneles Saulia, Metu ſbgimima Diewa. M.D.XLVII. PS – PVNKTY KAZAN od Adwentu aż do Poſtu, Litewskim językiem, z wytłumaczeniem ná Polskie PRZEZ Księdza KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologá Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydáne. W WILNIE W Drukárni Akádemiey Societatis Iesv ROKU M.DC.XXIX. StB – Biblia, Dat Is De gantſche H. Schrifture, vervattende alle de Canonijcke Boecken des Ouden en des Nieuwen Testaments. Door Iaf t der Hoogh-Mog: Heren Staten Generael van de Vereenighde Nederlanden [...] Uyt de Oorſpronkelijcke talen in onſe Nederlantsche tale getrouwelijck over-geſet [...] ende Door gemeene ordre der Nederlantsche Kercken verbeterd van Druckfauten en Miſſtellinge die in den Eersten Druck gevonden worden. T’Amsterdam, Gedruckt bij de Weduwe wijlen Paulus Aertſz van Ravelſteijn [...] Anno 1657. LITERATŪRA ANDERSON, S. R. 1985: Inflectional morphology. Shopen, T., ed., Language Typology and Syntactic Description 3, Grammatical categories and the lexicon, Cambridge etc.: Cambridge University Press., 151–201. FRAENKEL, E. 1929: Syntax der litauischen Postpositionen und Präpositionen, Heidelberg: Carl Winter. GELUMBECKAITĖ, J. 1996: Vulgatos prielinksnių konstrukcijų santykis su inesyvu J. Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime. Baltistica 31 (1), 155–161. GELUMBECKAITĖ, J. 1997: Postpoziciniai vietininkai J. Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime. Baltistica 32 (2), 179–202. GELUMBECKAITĖ, J. 1999: Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų vartosena Jono Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime. Daktaro disertacijos rankraštis, Lietuvių kalbos institutas. HOPPER, P. J., THOMPSON, S. A. 1980: Transitivity in grammar and discourse. Language 56, 251–299. ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME 111 KAVALIŪNAITĖ, G. 2001: Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai. Acta Linguistica Lithuanica 44, 105–128. KAZLAUSKAS, J. 2000: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I d., Rinktiniai raštai 1, parengė A. Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KUDZINOWSKI, Cz. 1964: Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament 3, Indeks, Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. LAIGONAITĖ, A. 1957: Pašalio vietininkai dabartinėje kalboje. Lemchenas, Ch., red., Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 21–39. MASKULIŪNAS, B. 2000: Dėl vieno posesyvumo raiškos atvejo senuosiuose raštuose. Baltistica 34 (2), 199–208. MINDAK, J. 1990: Językowa kategoria żywotności w polszczyźnie i słowiańszczyźnie (na tle innych języków świata). Próba ujęcia typologicznego, Wrocław: Ossolineum. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. RANGE, J.-D. 1992: Kommentierte Edition des Bandes 7 der altlitauischen Bibelübersetzung (Evangelien und Apostelgeschichte) von Joh. Bretke, Labiau 1580. Habilitationsschrift, vorgelegt dem Fachbereich 13 Romanistik–Slavistik der Westfälischen Wilhelmsuniversität Münster. RANGE, J.-D. 1995: Allativ und Adessiv in altlitauischen Texten des 16. Jahrhunderts. Linguistica Baltica 4, 96–102. ROSINAS, A. 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida, Vilnius: Vilniaus universitetas. ROSINAS, A. 2000: Ines yvo ir adesyvo formų kilmės ir raidos klausimu. Baltistica 34 (2), 173–183. ROSINAS, A. 2001: Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. SILVERSTEIN, M. 1976: Hierarchy of features and ergativity. Dixon, R.M.W., ed., Grammatical categories in Australian languages, New Jersey: Humanities Press (Australian Institute of Aboriginal Studies, Linguistics Series, 22), 112–171. SMOCZYŃSKI, W. 2001: Przypadki lokalne języków bałtyckich. Id., Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 214–216. TIMBERLAKE, A. 1975: Hierarchies in the genitive of negation. Brecht, R. D., Levine, J. S., eds., Case in Slavic, Columbus, Ohio: Slavica Publishers, 338–359. ZINKEVIČIUS, Z. 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Mokslas. ZINKEVIČIUS, Z. 1982: Lietuvių kalbos postpoziciniai vietininkai. Baltistica 18 (1), 21–38. Gina Kavaliūnaitė Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva gina.kav偏[email protected] Gauta 2001 10 04