Adesyvas Chylinskio Naujojo Testamento vertime

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 93-111 Adesyvas Chylinskio Naujojo Testamento vertime GINA KAVALIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius This paper presents an analysis of the use of the adessive in Chylinskis’ translation of the New Testament. It is suggested that the use of the adessive as opposed to the inessive is associated with animacy, and that the distribution of adessive and inessive in the different parts of speech and their subcategories (1st and 2nd person pronouns, 3rd person pronouns, proper nouns, common nouns etc.) is determined by an animacy hierarchy as formulated by Silverstein, and partly also (in those cases where no difference in animacy is involved) by an individuation hierarchy. The adessive and the inessive are in complementary distribution, their use being determined by the categorial proper- ties of the noun or pronoun. The view, often repeated in the literature, according to which the Old Lithuanian writings reflect confusion or functional merger of the adessive and the inessive, is shown to be inaccurate. It results from an erroneous view of the mutual relationship between these case Jorms. 0. IVADAS Tiriant Chylinskio Naujojo Testamento (toliau: CHNT) vertimo santykį su šaltiniais, nemaža dėmesio teko skirti postpozicinių vietininkų vartojimui šiame tekste. CHNT ver- timo originalų kalbose postpozicinių vietininkų nėra, bet atskiras CHNT postpozicinių vietininkų ir vietos reikšmės prielinksnines konstrukcijas lyginant su šaltinių prielinksni- nėmis konstrukcijomis įmanoma nustatyti tam tikrus adesyvo vartosenos dėsningumus. Įvertinus galimos šaltinių įtakos mastą, galima daryti išvadas apie postpozicinių vietinin- kų vartojimą Chylinskio laikų lietuvių kalboje arba bent jau Chylinskio idiolekte. Ligi šiol, be pagrindinių postpoziciniams vietininkams skirtų darbų, kuriuose daugiausia dė- mesio skiriama šių vietininkų darybos problemoms (Laigonaitė 1957; Palionis 1967, Kazlauskas 2000; Zinkevičius 1980, 1982; Rosinas 1995, 2000), buvo paskelbti du tyri- mai, skirti postpozicinių linksnių vartojimui Bretkūno raštuose ir jų santykiui su originalų konstrukcijomis (Range 1995, Gelumbeckaitė 1997, 1999). Šiame straipsnyje nustatomi konstrukcijų su adesyvu atitikmenys CHNT vertimo šal- tiniuose ir pastarųjų įtaka šių konstrukcijų vartojimui, analizuojamos vertime vartojamų konstrukcijų su adesyvu funkcijos, apibrėžiamos CHNT adesyvo vartojimo sferos ribos, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šio linksnio vartojimo dažnumas yra susijęs su tam tikromis kalbos dalimis bei gramatinėmis kategorijomis, ir bandoma išaiškinti, kuo šis ryšys yra paremtas, dar kartą aptariama inesyvo vartojimo adesyvo vietoje problema. Čia 94 | GINA KAVALIŪNAITĖ analizuojami tiktai Chylinskio kalbos duomenys), todėl formuluojamos išvados negali būti tiesiogiai apibendrintos XVII amžiaus lietuvių kalbai apskritai, tačiau lyginimas su kitų autorių sukauptais duomenimis apie postpozicinių vietininkų vartojimą senuo- siuose lietuviškuose raštuose rodo, kad juose postpozicinių vietininkų vartosena tik nežymiai skiriasi nuo vartosenos Chylinskio kalboje. Adesyvo konstrukcijų vartojimą CHNT vertime galima interpretuoti kiek kitaip, negu kitiems seniesiems raštams arba postpoziciniams vietininkams skirtuose darbuose buvo siūloma ligi šiol. Padaryti pla- tesnes apibendrinamąsias išvadas bus įmanoma tik tada, kai bus sukaupti ir išanalizuoti visų minėtojo laikotarpio autorių duomenys. Chylinskio kalbos duomenys lyginami su pagrindinio vertimo šaltinio — Statenbijbel — ir papildomų lenkiškų — Gdansko Biblijos ir Brastos Biblijos* — duomenimis. Kadangi daugelis argumentų liudija, jog Vulgata ir graikišku NT Chylinskis versdamas nesinaudojo (Kavaliūnaitė 2001: 105-128), šių šaltinių atitikmenų čia nebus pateikiama. 1. ADESYVO VIETA CHYLINSKIO LINKSNIŲ SISTEMOJE 1.1. Adesyvas iš visų postpozicinių vietininkų Chylinskio vartojamas rečiausiai. Kon- strukcijos su adesyvu sudaro 6,296 (507x) visų postpozicinių vietininkų“. Olandiškame originale CHNT adesyvą atitinka prielinksninės konstrukcijos in + DAT. / Acc. (58%) ir by + DAT. (23%), rečiau (iš viso 19%) — konstrukcijos op + DAT. / Acc, voor + DAT. / ACC. ir aen + DAT. / Acc. LenkisSkuose šaltiniuose čia randame konstrukci- jasw + Loc. (60%), u + GEN. (22%), rečiau (iš viso 18%) —pr3y + Loc, prje; + Acc, 3 + INSTR, na + Loc.: Mt 17,5 CuHNT Tey = Tas ira funuc — Sunuc mano mietac kuriampi palidabojau = megu STB Dele is mijn geliefde Sone / in den welcken ick mijn welbehagen hebbe GDB Ten jelt Syn moj mily / w ktorym mi šię upodobato BRAB Ten ielt moy [yn mily nd kthorym pr3eltaiwam Mk 6,14 CHNT Jonao [...] kietes iB numirufiu, ir togdel toc galibes deltic jampi STB Joannis [...] is van den dooden opgeweckt / ende daerom wercken die krachten in hem : Straipsnyje remiamasi Naujojo Testamento vertimo duomenimis. 2 Kol galutinai neįrodyta, kad versdamas Chylinskis Brastos Biblija nesinaudojo, visos cituojamos vietos lyginamos ir su ja. 3 Iš viso CHNT yra 8196 postpoziciniai vietininkai, tarp jų: LOC. 4117x (50,2%), ADES. 507x (6,2%), ALLAT. 1706x (20,8%), ILLAT. 1866x (22,8%). Palyginimui pateikiame postpozicinių vietininkų varto- jimo statistika Jono Bretkūno NT vertime (Jolantos Gelumbeckaités duomenys): iš viso BNT yra 1286x konstrukcijų su postpoziciniais vietininkais, iš jų: LOC. 672x (52,4%), ADES. 82x (6,5%), ALLAT. 1456x (35,5%), ILLAT. 176x (5,6%). Matome, kad CHNT postpoziciniai linksniai vartojami penkis kartus dažniau nei BNT, nors procentinis jų pasiskirstymas tekste labai panašus, CHNT šiek tiek didesnę dalį nei BNT sudaro iliatyvas ir mažesnę — aliatyvas. 4 ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 95 GDB BrAB Lk 1,37 CHNT STB GDB Lk 1,33 BRraB LK 1,56 CuHNT STB GDB Lk 1,52 BRraB MT 27,43 CHNT STB GDB BRAB MK 5,33 CHNT STB GDB BrAB Jan [...] smartwych wltal; dla tego Sig cuda džieją priejeri Jan [...] wlthal 3 martwych / y dla thego3 [ię w nim ty mocy okdsuia Zednac=Nejokio nec dayktac nebuc Diewiep nepadabnac— negalimo Want geen dingh en [al by Godt onmogelick 3ijn Bo nie b¢d3ie niemo3ne u Bogd žadne [fowo Bo v Bogd nie bgd3sie jadne [fowo niepodobne O Marya paliliko ieyp ape tric menaliuc Ende Maria bleef by haer ontrent drie maenden Y joltatd 3 nig Marya jakoby tr3y mieSigce A tak 3 nig miePkata Marya / idkoby pr3e3 try mieliace Tykiejoo Diewiep Hy heeft op Godt betrouwt Dufal w Bogu Dufa w Bogu Zmona tada [...] zynodama — zynant kao jeyp [tojoo Ende de vrouwe [...] wetende / wat aen haer gelchiet was Ale niewidlta [...] wied3ac co Sig pr3y niey [tato A [...] niewidltha / wied3ac co [ig iey pr3ydato Adesyvo konstrukcijomis CHNT yra reiškiama: 1) vidinė būsena, vieta arba vyksmas asmens dvasinėje erdvėje, dažnai suvokiamoje kaip (Dievo) buvimo ar veiklos erdvė arba kaip vieta, kurioje lokalizuojamos arba į kurią nukreiptos žmogaus mintys ir emocijos*: MK 6,14 CHNT STB GDB BRAB 2TiM 1,14 CHNT STB GDB BRAB Jonao [...] ir togdel too galibec deltic jampi Joannis [...] ende daerom wercken die krachten in hem Jan [...] dla tego Si¢ cuda djieja prjezeri Jan [...] dla tegož [ię w nim ty mocy okd3uia [augok per dwalig Pweta kuriy giwena mulimp bewaert [...] door den Heyligen Geelt / die in ons woont Str3e3 [...] pr3e3 Ducha Swigtego ktory w nas miefka 3achoway pr3e3 Ducha s. ktory w nas miefka Bronius Maskuliūnas (2000: 202-203) adesyvo konstrukcijas su veiksmažodžiu būti ir su kai kuriais kitais veiksmazodziais (gyventi, rastis, uzguléti) laiko posesyvinémis. Lokaliné ir posesyviné adesyvo interpretacijos iš esmės viena kitai neprieštarauja, kadangi posesyviné reikšmė gali būti laikoma pagrįsta lokaline reikšme. Šiame straipsnyje nagrinėjamiems klausimams posesyvinės adesyvo interpretacijos galimybė įtakos neturi ir į ją nebus atsižvelgta. 96 | MK 11,22 CHNT STB GDB BrAB GINA KAVALIUNAITE O Je3uc atlakidamao, tare jump: Turekit wiera Diewiep Ende Jelus / antwoordende [eyde tot haer: Hebt geloove op Godt A JE3us odpowidddjac r3ekl im: Miejčie wiarę w Bogd A Jezus odpowied3iawfy / r3ekt im / Mieycie wiarę Boją 2) vieta pas ka, buvimas (asmens) aplinkoje: APD 13,7 APD 28,7 CHNT STB GDB BRAB CHNT STB GDB BRAB Kurfey buwo Storafteyp Sergiufiep Powilep zmogumpi ipmintingampi Welcke was by den Stadthouder Sergius Paulus / eenen ver[tandigen man Ktory byt pr3y 5acnym Stdroscie Sergiufu Pawle / męžu roltropnym Ktory byl pr3y ltdaroscie Sergiufu Pawle czlowieku mgdrym Publiuc /.../, kurley muc pryeme ir tric dienac mietey muo turejo fawimp Publius / [[ijne] lanthoeven / die ons ontvingh / ende drie dagen vriendelick herberghde Publiuf: ktory pr3yjawpy nas / pr3e3 tr3y dni pr3yjaciellkie podejmowat Publiufd / kthory nas pr3yiawpy pr3e3 tr3y dni / pr3yiaciellkie chowal w gofpodsie 3) vieta tarp ko, (kelių asmenų) aplinkoje. Sia reikšme vartojami tiktai pirmojo ir antro- jo asmens daugiskaitos įvardžių adesyvai: JN 14,25 CHNT STB GpDB BRAB APD 20,18 CHNT MT 13,56 STB GDB BrAB STB GDB BrAB Tey katbejau jumuo, budamac julimp Dele dingen hebbe ick tot u gelproken / by u blijvende Tomči wam powied3iat u was miefkajac Thom¢i wam powied3ial v was miefBkdigc nog pirmoc dienoc kad atajau Asion, kaypo julimp per cieta meta buwau van den eerlten dagh af dat ick in Alien ben aengekomen / hoe ick by u den gant[chen tijt geweelt ben od pierwfego dnid / ktoregom pr3yPedt do Azyey / jakom 3 wami powfyltek c3ds byt od pirwfego dnid v ktorym wfedt do Azyey / idkom 3 wdmi po wfylthek c3ds byt Seleric teypag jo negu wiloc ira mulimp? Ende [ijne [ufters 3ijnfe niet alle by ons? A sioftry jego i3ali wfy(tkie u nas nie [3? Sioltry te} iego wpPytki i3a3 v nas nie [3? ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 97 4) vieta viduje. Šios reikšmės adesyvai CHNT vartojami ypač retai, visame CHNT verti- me jų rasta vos keletas pavyzdžių. Tai dažniausiai vien trečiojo asmens įvardžių, kurie yra negyvus daiktus reiškiančių daiktavardžių pakaitalai, adesyvas: MT21,33 CHNT uzfodyno Winnic3ig [...] ir ikale jeyp prolawina = [paultuwa STB wijngaert plantede [...] ende groef eenen wijnper(back daer in GpDB naladžit winnicę[...] y wkopatl w niey pralę BRAB naladžit winnicę [...] y wkopatl w niey pralę APR 1,3 CHNT kurie klaulo Zod3ia too pranapyltec, ir kurie uztayko tey kao ira parafyta jeyp STB die hooren de woorden defer prophetie / ende die bewaren het gene in delelve gelchreven is GDB ktorzy [tuchają [tow Proroctwa tego / y 3achowywają to co w nim jelt napilano BRAB* Negyvus daiktus reiškiančių daiktavardžių adesyvai CHNT nevartojami visai. Apskritai CHNT adesyvas visų pirma siejamas su gyvumu. Vietą viduje, o ne gyvose būtybėse ar tarp jų reiškiantys adesyvai statistiškai tokie reti, kad susidaro įspūdis, jog įvardžių adesyvas tokiais atvejais pavartotas iš inercijos: trečiojo asmens įvardžiai gali eiti ir gyvas būtybes, ir negyvus daiktus reiškiančių daiktavardžių pakaitalais. Detalesnė analizė rodo, kad įvar- džių adesyvų vartojimas ir gyvoms būtybėms, ir negyviems daiktams žymėti iš tikrųjų nėra atskiras ir atsitiktinis, o sisteminis reiškinys. Šis klausimas toliau bus aptariamas plačiau. Tradicine vietos prie ko nors reikšme (plg. Zinkevičius 1980: 259) Chylinskio NT vertime nėra paliudyta nė vienos adesyvo formos. Šią semantinę funkciją su judėjimo veiksmažodžiais dėti, nešti, primušti etc. atlieka aliatyvas (LK 3,9; Lk 9,62; JN 19,29; ApD 2,23; 1 KOR 7,27 etc.). 1.2. IS to, kas pasakyta apie adesyvo semantines funkcijas, matyti, kad svarbiausias CHNT daiktavardžių, pavartoty adesyvo formomis, požymis yra gyvas (+) negyvas (-). Gyvas būty- bes reiškiančių leksemų adesyvas labai dažnas ir kituose senuosiuose lietuviškuose raštuose. Kaip nurodo Zigmas Zinkevičius, tokia vartosena sudaro nuo 70% iki 100% visų atvejų: Daukšos postilėje pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvo formos sudaro 45% visų daugiskaitos adesyvo pavyzdžių, Bretkūno Postilėje — 75%, o CHNT, Sirvydo Punktuose sakymų, Jaknavičiaus Evangelijose ir Belarmino Katekizme tik jos ir tevartoja- mos (Zinkevičius 1982: 33). Gyvumo ir negyvumo kategorijos svarbą aprašant vietą reiškiančius linksnius yra pabrė- žęs Wojciechas Smoczynskis. Jis nurodo, kad vienas (lietuviškas) kamienas paprastai turi ne daugiau kaip du vietininkus. „Obserwuje się wspotwystepowanie (I) illatiwu z lokati- wem oraz (II) allatiwu z adessiwem, a to w zaležnošci od znaczenia tematu: przy niežywot- 2 LMA bibliotekoje saugomi Brastos Biblijos egzemplioriai yra defektiniai, juose trūksta lapų, ypač knygos pradžioje ir gale. Todėl kai kurių Brastos Biblijos pavyzdžių negalime pateikti. 98 | GINA KAVALIŪNAITĖ nych n[azwach| miejscowošci — (I), przy žywotnych (zwt. osobowych) i przy n[azwach] 0sob — (II). Nie ma natomiast takiego tematu, do ktérego tworzytoby się zaréwno loc[ati- vus] iill[ativus], jak ade[ssivus] i all[ativus]“ (Smoczynski 2001: 215). Tipologiniai tyrimai rodo, kad gyvumo kategorija būna gramatinama, t. y. tos grama- tinės ypatybės, kurios kokiu nors būdu yra susijusios su gyvumu, reguliariai reiškiamos tomis kalbos dalimis (arba jų subkategorijomis), kurios iš prigimties dažniau vartoja- mos gyvoms būtybėms žymėti. Savaime suprantama, kad pirmojo ir antrojo asmens įvardžiai paprastai žymi žmones, ir dėl to jie reguliariau reiškia su gyvumu (žmogišku- mu) susijusias gramatines ypatybes; tokia vartosena gali būti apibendrinta visiems apta- riamos kategorijos nariams, t. y. įvardžių adesyvas vartojamas net ir tais retesniais atve- jais, kai įvardis nežymi gyvos būtybės, pvz.: MT 10,11 CHNT Ir — O kad kokian Mieltan aba kieman ateylite — ieyflit, Klaulkiteoc kac tęn — jampi ira wertas — wertu STB Ende in wat [tadt ofte vlecke ghy [ult inkomen / onderloeckt wie daer in weerdigh is GDB A do ktoregokolwiek mialta albo midltecikd wnid3iecie / wy- widdujcie Sig ktoby w nim tego byt god3ien BRAB A do ktorego midlta dbo wsi wnid3iecie / wywidduycie [ig kthoryby w niey byt godsien Natūralioje GYVUMO HIERARCHIJOJE (animacy hierarchy) atskiros kalbos dalys bei ju subkategorijos užima tam tikras vietas pagal tai, kaip dažnai įprastose, prototipinése situ- acijose jos žymi gyvas būtybes. Gyvumo hierarchijos sąvoką į kalbotyrą yra įvedęs Mi- chalas Silversteinas, tyrinėjęs tranzityvinio sakinio subjekto (agento) ir objekto no- minatyvinio ir ergatyvinio tipo žymėjimo modelių distribuciją pagal kalbos dalis bei ju subkategorijas Australijos aborigenų kalbose (Silverstein 1976: 122 ir tt.). Ši sąvoka plačiai taikoma tiriant bei aprašant ir daugelį kitų kalbos reiškinių, susijusių su gyvumo kategorija. Visų pirma čia minėtinos gramatinės giminės sistemos. Jolanta Mindak (1990) gyvumo hierarchijos sąvoką sėkmingai taiko slavų kalbų gramatinės giminės sistemų ap- rašymui. Gyvumo hierarchijos sąvoka naujesnėje lingvistinėje literatūroje yra plačiai var- tojama ir į ją atsižvelgiama kai kuriose publikacijose apie vardažodines kategorijas (pvž., Stepheno Andersono apžvalgoje, išspausdintoje populiariame Timothy Shopeno reda- guotame rinkinyje apie sintaksinę tipologiją). Silversteino gyvumo hierarchija čia (žr. 1 lentelę) pristatoma taip, kaip ją savo straipsnyje glaustai išdėsto Andersonas (1985: 183): 1 LENTELĖ. GYVUMO HIERARCHIJA < ~ gvumas <€ > negyvumas pirmojo antrojo parodomieji tikriniai asmenų gyvuybutybiy negyvų asmens asmens beitrečiojo vardai pavadi- (ne žmonių) daiktų įvardžiai įvardžiai asmens nimai pavadinimai pavadinimai įvardžiai ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 99 CHNT vartojamų adesyvy statistika gana tiksliai atitinka čia išdėstytą klasifikaciją. Ade- syvo formos CHNT vartojamos tokiu dažnumu: 2. LENTELĖ. CHNT ADESYVO VARTOJIMO DAŽNUMAS PAGAL KALBOS DALIS IR JŲ SUBKATEGORIJAS Pirmojo asmens įvardžių adesyvai vns. manimp (44x), dgs. mūsimp (21x) Antrojo asmens įvardžių adesyvai tavimp (21x), dgs. jūsimp (59x) Sangrąžinio įvardžio adesyvai savimpi (61x) Tikrinių vardų adesyvai Kristusiep (65x), Viešpatiep (55x), Jėzusiep (47x), Diewiep (44x), Tėviep (11x), Sūnumpi (4x), Simoniep (4x) etc., iš viso 177 tikrinių vardų adesyvai Rodomųjų ir trečiojo asmens įvardžių adesyvai jampi, tampi, kitampi (90x) Santykinių įvardžių adesyvai kuriampi, kampi (23x) Asmenų pavadinimų adesyvai žmogumpi (8x) Būdvardžių adesyvai gyvampi (1x), tikrampi (1x), išmintingampi (1x) Gyvų būtybių (ne žmonių) ir negyvų daiktų pavadinimų adesyvai nėra Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pirmojo bei antrojo asmens ir sangrąžinio įvardžio adesyvai yra patys dažniausi (206x), po to eina tikrinių vardų adesyvai (177x), trečioje vietoje — parodomųjų, trečiojo asmens ir santykiniy įvardžių adesyvai (113x), rečiausi — asmenų pavadinimų (8x) ir būdvardžių adesyvai (3x). Nei gyvų būtybių (ne žmonių), nei negyvų daiktų pavadinimų adesyvai CHNT nevartojami. Tai, kad tikriniai vardai vartojami dažniau už parodomuosius ir trečiojo asmens įvar- džius, šiuo atveju sistemos negriauna. Neutraliame tekste žodžiai dievas, tėvas, sūnus vartojami kaip bendriniai, tačiau čia krikščionių Dievo bei jo asmenų pavadinimai lai- komi tikriniais vardais, o šie žodžiai Šventajame Rašte statistiškai dažnesni nei neutra- liame tekste. Gyvumo hierarchijos skalė yra dalis platesnės INDIVIDUALUMO HIERARCHIJOS (indivi- duation hierarchy), kuria savo darbuose remiasi daugelis lingvistų. Šia sąvoka sėkmingai operuojama aprašant įvairius morfosintaksinius reiškinius, ypač susijusius su linksnių vartojimo sistemomis — Alanas Timberlake'as objekto individualumo sąvoką vartojo tir- damas rusų kalbos neiginio kilmininko vartojimą, o Johnas Hopperis ir Sandra Thomp- 100 | GINA KAVALIŪNAITĖ son ją taikė kaip tranzityvumo parametrą (Timberlake 1975: 123-139; Hopper, Thomp- son 1980: 251-299). Individualumo hierarchijos skalėje pagal reiškiamą individualumo kiekį skiriamos tokios semantinės opozicijos: 3. LENTELĖ: INDIVIDUALUMO HIERARCHIJA didelis individualumo laipsnis mažas individualumo laipsnis tikrinis bendrinis gyvas negyvas vienaskaita daugiskaita konkretus abstraktus CHNT vartojamų adesyvų semantiniai požymiai tiksliai atitinka čia išvardytus didelio individualumo laipsnio požymius: daugumą adesyvų sudaro tikriniai vardai, vartojami tiktai gyvas būtybes reiškiančių vardažodžių adesyvai, dominuoja vienaskaitos adesyvai, vartojami tiktai pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvai (glaudžiausiai susiję su gramatinamu gyvumu), nevartojami abstrakčių daiktavardžių adesyvai. Taigi Chylinskio kalbos duomenų analizė patvirtina Zinkevičiaus pastebėtą polinkį adesyvo formas vartoti kalbant apie gyvas būtybes. Dažniau vartojamas adesyvas tų kalbos dalių ir jų subkategorijų, kurios gyvumo hierarchijoje užima aukštesnes vietas. Adesyvo vartojimo dažnumo skirtumus vienos kalbos dalies ribose (t. y. tada, kai gramatinamo gyvumo laipsnis vienodas) galima aprašyti remiantis individualumo hierarchija. 2. ADESYVO VARTOJIMAS VIETOJE INESYVO IR ATVIRKŠČIAI 2.1.Literatūroje apie postpozicinius vietininkus šiai problemai skiriama nemaža dėme- sio. Inesyvo ir adesyvo painiojimo priežastys yra aiškinamos dvejopai. Dauguma tyrėjų laikosi nuomonės, kad adesyvo ir inesyvo funkcijų skirtumas išnyko pačioje kalboje (Lai- gonaitė 1957: 27; Palionis 1967: 120, 170; Rosinas 1995: 65; 2001: 140-143; Gelum- beckaitė 1996: 158; 1997: 189-190; Maskuliūnas 2000: 205-206), o kiti mano, kad jų vartojimas iš Lutherio Biblijos verstuose tekstuose buvo sąlygojamas vertimo šaltinių įtakos: „Die Frage, ob diese Vertauschung eine volkssprachige Grundlage hat, mochte ich verneinen. [...] Ich nehme also an, dafB die Vertauschung von Adessiv und Lokativ (Inessiv) letztlich vorlagenabhūngigist“ (Range 1995: 99-101). Atlikus analizę paaiškėjo, kad CHNT adesyvo ir inesyvo reikšmės gana aiškiai skiria- mos. Adesyvo reikšmė CHNT visų pirma siejama su gyvumu ir vieta. O inesyvas niekados nevartojamas vyksmui gyvų būtybių sąmonėje žymėti, juo nusakoma veiksmo ar daikto vieta, veiksmo laikas, vieta tarp ko nors, išplitimas. Pirmojo bei antrojo asmenų daugiskaitos adesyvai vartojami vietai tarp ko, ko nors išplitimui žymėti, trečiojo asmens įvardžiai eina daugiskaitos inesyvu: jie, gyvumo hierar- ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 101 chijoje užimdami žemesnę vietą, jau nebeturėjo adesyvo daugiskaitos formų. Šią reikšmę nusakantys daiktavardžiai taip pat būna reiškiami tiktai daugiskaitos inesyvu. Kaip matyti iš Czestawo Kudzinowskio sudaryto Indekso (1964), CHNT nėra nė vieno asmenvardžio, įvardžių aš, tu, leksemų Dievas, Tėvas, Jėzus, Kristus ir pan. inesyvo. Iš 4117 CHNT pavartotų inesyvų vos keletas reiškia gyvas būtybes. Tai daugiskaitos inesyvai žmonėse (9x), pranašuose (5x), visuose (1x) ir vienaskaitos inesyvai žmoguj (1x), boboj (1x), motinoj (1x). Tuos kelis atvejus toliau ir aptarsime: 1) daugiskaitos inesyvas žmonėse (9x): MK 10,27 CHNT Zmonela tey ira nepadabna, bet ne Diewiep. Diewiep nec wili dayktey ira padabni STB By de menfchen is het onmogelick / maer niet by Godt : want alle dingen 3ijn mogelick by Godt GDB V ludjič to niemo3no / dle nie u Bogda: dbowié u Boga wpyltko jelt mo3no BRAB /Vludjic to ielt niepodobno / ale nie v Boga / Abowiem v Boga wfyltko ielt podobno Lk 18,27 CHNT Kao ira nepadabna jmonela, diewiep ira padabna STB De dingen die onmogelick 3ijn by de menfchen / 3ijn mogelick by Godt GpB Co jelt nie možna u ludsi / možna jelt u Boga BRAB To co ielt niepodobno v lud3i / podobno ielt v Bogd Kadangi aptariamuose pavyzdžiuose kalbama apie gyvus asmenis, čia turėtume tikėtis adesyvo, juo labiau kad vertimo šaltiniuose atitinkamose vietose pavartoti tipiški adesyvo atitikmenys. Inesyvo žmonėse atsiradimą šioje vietoje galėtume paaiškinti tuo, kad Chy- linskis apskritai nevartojo daiktavardžių daugiskaitos adesyvų ir savo kalbos sistemoje neturėdamas reikiamos adesyvo formos vietoj jo vartojo inesyvą. Šią mintį patvirtina ir greta esantis lygiai tokioje pozicijoje ta pačia reikšme pavartotas adesyvas Dieviep. Vietai tarp ko reikšti Chylinskis vartojo pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvą, bet jei ši reikšmė nusakoma daiktavardžiu arba trečiojo asmens įvardžiu, jis visada eina daugiskaitos inesyvu. 2) daugiskaitos inesyvas pranašuose (5x): ArD 13,40 CHNT kao ira palakita pranapofe STB 't gene geleght is in de Propheten GbpB to co powied3iano w Prorocech BRAB to co powied3iano w Prorocech Inesyvas pranasuose reiškia „pranašų knygose“, taigi šiuo atveju inesyvu žymima vieta nėra susijusi su gyvumu. Grynai teoriškai tokioje pozicijoje būtų įmanoma vartoti ir ade- 102 | GINA KAVALIŪNAITĖ syvą, kadangi žodis pranašas, vartojamas kūriniui žymėti, gali būti gramatiškai interpre- tuojamas kaip gyvas (pagal gramatinamo gyvumo principą) arba negyvas (pagal referenci- jos principą). Chylinskio vertime laikomasi pastarojo principo. Be to, ir šiuo atveju aiški- nant inesyvo pasirinkimą reikia turėti omenyje, kad Chylinskio NT tekste daiktavardžių daugiskaitos adesyvų apskritai nėra paliudyta. 3) daugiskaitos inesyvas visuose (1x): Er 4,6 CHNT Wieno Diewac ir Tewac wilu, kurley ira and wilo ir per wic, ir jufimp wilole STB Een Godt ende Vader van alle / die daer is boven alle / en door alle / ende in u alle GDB Jeden Bog y O¢iec wPy[tkich / ktory jelt nade wPy[tko / y po wPy[tkich | y we wpyltkich was BrAB Jeden Bog y Očiec wpytkich / ktory ielt nad wytki r3ecžy / y po wpytkich r3ec3ach / y we wpytkich was Cia inesyvas vartojamas tipiška adesyvo reikšme. Tačiau ir šią išimtį galima paaiškinti ta pačia priežastimi kaip ir ankstesniais atvejais: apibendrinamasis įvardis visas CHNT links- niavimo sistemoje neturėjo adesyvo daugiskaitos formos. Chylinskio kalboje vartojamos tiktai pirmojo ir antrojo asmens įvardžių, gyvumo hierarchijoje užimančių pirmąją vietą, daugiskaitos adesyvo formos musimpi, musimp ir jusimpi, jusimp. 4) vienaskaitos inesyvas žmoguj (1x): Er3,16 CHNT paltiprynti galibe per dwalia jo widutiniame zmoguj STB met kracht ver[terckt te worden door [ijnen Geelt in den inwendigen menlche GpB moca utwird3eni pr3e3 Ducha jego we wngtrsnym citowieku BrRAB byli mocnie vtwird3eni pr3e3 Ducha iego / w wngtrsnym cilowiecie Adesyvo forma Zmogumpi CHNT apskritai yra vartojama (7x) ir šiuo atveju inesyvo atsiradimą tikrai galima apibūdinti kaip „painiojimą“. Vietoj daugiskaitos adesyvo dėl jau aptarty priežasčių vartojamas daugiskaitos inesyvas žmonėse jau buvo „išklibinęs“ siste- mą pagal analogiją čia galėjo būti įsivestas ir vienaskaitos inesyvas žmoguj. Vertimo šalti- nių įtakos čia negalime įžvelgti, nes didžiąją dalį konstrukcijų su adesyvu originaluose atitinka šiuo atveju pavartotos konstrukcijos ol. in + DAT. bei len. w + DAT. 5) vienaskaitos inesyvai boboj (x) ir motinoj (1x): 2TiM 1,5 CHNT Kad [au atwedu and pometiec neweydamaynif3ka wierą kuriy ira tawimpi, kuriy pirm giweno boboy tawo Loiloy, ir Motynoy tawo Eunice, 6 tykiu tamuy jog ir tawimp (giwena) ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 103 STB Als ick my in gedachtenifle brenge het ongeveyn[t geloove dat in u is / het welck eer[t gewoond heeft in uwe grootmoeder Lois | ende in uwe moeder Eunice: ende ick ben verlekert / dat het ook in u [woont.] GDB Pr3ywod3ac [obie nd pamigc¢ ong / ktora w tobie jelt nie obludna widrg / ktora pierwey miefpkata w babce twojey Loid5ie | y w mdtce twojey Eunice / a pewienem že y w tobie miefka BRAB Priywod3ac [obie na pamig¢ ong widrg ktora ielt w tobie nie obtudna / a pirwey miefkata w babce twey Loid3ie | y w mdthce twoiey Eunicy / y mam 3dpewne ij y w tobie Adesyvo formu *bobaip arba *motinaip CHNT nėra. Nėra apskritai nė vieno moteris- kosios giminės daiktavardžio adesyvo, CHNT vartojama vienintelė moteriškosios giminės įvardžioji adesyvo forma jeyp (7x). Galima manyti, kad apskritai nevartodamas moteriš- kosios giminės daiktavardžių adesyvo formų Chylinskis pasirinko inesyvus boboj ir motinoj. Klausimui, kodėl visame NT vertime nėra nė vieno moteriškosios giminės daiktavardžio adesyvo, reikėtų skirti atskirą tyrimą“. Vertimo šaltinių įtakos šiuo atveju taip pat negali- me įžvelgti. Taigi visame CHNT radome tiktai keletą atvejų, kur pavartotas asmenis reiškiančių daiktavardžių inesyvas. Paprastai tokiais atvejais (išskyrus žmoguje) adesyvo vietoje varto- jamas tiktai tų kalbos dalių inesyvas, kurių adesyvo formų Chylinskio kalbos sistemoje apskritai neaptinkama. 2.2. Panašiai kaip Chylinskis, pirmojo ir antrojo asmens bei sangrąžinio įvardžio ade- syvą vartojo ir kitų senųjų raštų autoriai. Albertas Rosinas (2001: 140) nurodo, kad „asmeninių participinių ir refleksyvinio įvardžio (būtent jie gyvumo hierarchijoje už- ima pirmąją vietą — G. K.) posistemis Daukšos tekstuose neturi inesyvo; jo vietoje varto- jamas adesyvas, kuriuo dažniausiai reiškiama vidinė būsena“. Šis faktas visiškai sutam- pa su Chylinskio kalbos duomenimis. Specialiai šiuo požiūriu neperžiūrėjus visų senųjų raštų, negalima pasakyti, kurių autorių raštuose asmeniniai įvardžiai ir sangrąžinis įvar- dis apskritai neturėjo inesyvo formų. Rosino duomenimis, participinių įvardžių inesyvo formų nėra ne tik Daukšos raštuose, bet ir Petkevičiaus katekizme bei Sirvydo raštuose (Rosinas 1995: 17, 20; 2001: 140). Šių įvardžių inesyvai vartojami tiktai Bretkūno bei 5 Ar atsižvelgiant į tai, kad CHNT adesyvo vartosena labai nuosekliai atitinka gyvumo bei individu- alumo hierarchijų požymius, ir remiantis Chylinskio kalbos faktu, kad tiek įvardžių, tiek daiktavar- džių moteriškosios giminės adesyvai vartojami daug rečiau už vyriškosios giminės adesyvus, galima daryti prielaidą, kad moteriškoji giminė individualumo hierarchijoje užima žemesnę vietą? Į tai, kad moteriškosios giminės daiktavardžių adesyvai vartojami rečiau už vyriškosios, yra atkreipęs dėmesį ir Range (1995: 100). Literatūroje apie vyriškosios ir moteriškosios giminės vietą gyvumo ir individua- lumo hierarchijose nerašoma, tačiau įmanoma, kad moteriškoji giminė šioje hierarchijoje galėtų būti žemesnėje vietoje. Įdomu, kad kai kuriose slavų kalbose, kuriose su kilmininku sutampanti galininko forma yra susijusi su gyvumu, moteriškosios giminės daiktavardžiai nenuosekliai įgyja gramatinamo gyvumo požymių: plg. rusų ja znaju ėtix mal'čikov, étix devušek (Acc. = Gen.), bet lenkų widzę tych chtopcow (Acc. = Gen.) : widzę te dziewczyny (Acc. = Nom.) (plačiau apie giminės ir gyvumo kategorijų santykį žr. Mindak 1990). 104 | GINA KAVALIŪNAITĖ Vilento raštuose. Tokiai išskirtinei vartosenai šių autorių tekstuose priežasčių reikėtų ieškoti atskirai. Daukšos vartojamas adesyvas taip pat susijęs su gyvumo laipsniu. Tai patvirtina Rosi- no duomenys, kad „sakiniuose su veiksmažodžiais biti, gyventi ir kitais vartojamas tik participinių įvardžių ir refleksyvinio įvardžio adesyvas, o gimininių įvardžių ir vardazo- džių, be adesyvo, dažnai vartojamas ir inesyvas“ (2001: 141). Šiek tiek kitaip nei Chylinskis, Daukša vartojo asmenų pavadinimų daugiskaitos ade- syvo formas: Apė ka Augūltiniep S. Ambrazsieiup ir kitūlišmp fenūlišmp Daktaniligmp daug Ikaitit' gali DP 369,, ..; turėtų willadės malong Diewiepir gęrūfigmp jmonefemp DP 67, (cituo- jama pagal Rosinas 2001: 141). Iš to galime spręsti, kad Daukšos idiolekte adesyvo vartojimu besireiškianti gyvumo arba individualumo gramatinimo sfera buvo kiek platesnė negu Chylinskio kalboje, nors principinio skirtumo tarp abiejų autorių adesyvo vartosenos nematyti. 2.3. Kalbant apie inesyvo ir adesyvo painiojimą kalbos sistemoje, būtina aiškiai apibréz- ti, kas vadinama tokiu painiojimu ir kokiais kriterijais remiantis galima jį nustatyti. Dau- gelis apie inesyvo ir adesyvo neutralizaciją rašiusių autorių pateikia pavyzdžių, kur adesy- vas ir inesyvas vartojami vienoje vardažodinėje frazėje: nė regi Dwalios [. 3mogup atgimditame DP 255,, „; įmonele bediewiiifemp ir neyfti- kumiifemp DP 44,, „„ (Daukšos postilės pavyzdžiai cituojami pagal Palionis 1967: 170). Tokios vietos paprastai cituojamos kaip tipiški inesyvo ir adesyvo painiojimo pavyz- džiai. Tačiau inesyvo ir adesyvo vartojimas viename žodžių junginyje nerodo adesyvo ir inesyvo painiojimo. Šitokią vartoseną paaiškina aptariamų linksnių tarpusavio santykis. Kadangi adesyvo ir inesyvo vartojimas priklauso nuo vardažodžių kategorinių savybių (šie linksniai vartojami pagal gyvumo ir individualumo hierarchijas), tarp jų yra papil- domoji distribucija. Prie tokios išvados prieina Wojciechas Smoczynskis, kuris, apibū- dindamas inesyvo bei iliatyvo ir adesyvo bei aliatyvo santykį, rašo: „Realnie mamy [...] do czynienia z dwiema izofunkcyjnymi parami form o dystrybucji komplementarnej, ktora jest regulowana semantyka rzeczownika® (Smoczynski 2001: 215). Vadinasi, di stribucijos atzvilgiu inesyvas ir adesyvas funkcionuoja kaip vieno linksnio variantai. Tuo ir galima paaiškinti, kodėl vienoje vardazodin€je frazėje, kurios dėmenys susiję derini- mo ryšiu, gali būti vartojami ir adesyvas, ir inesyvas, o derinimo ryšys vis dėlto lieka nepažeistas. Šis santykis atspindi inesyvo ir adesyvo reikšmės struktūrą: su linksnių semantika susijęs komponentas (vieta, lokalizacija) abiem linksniams yra bendras. Pa- pildomos kategorinės semos žymėtos nepriklausomai vienos nuo kitų, vienos vardažo- dinės frazės ribose. Adesyvas ir inesyvas šiais atvejais nesudaro atskirų linksnių opozici- jos. Tai, kad vienoje vardažodinėje grupėje šalia vartojami ir inesyvas, ir adesyvas, neįrodo, kad jie būtų vartojami promiscue, kadangi jų vartojimas sąlygojamas vardažodžio kate- gorinių savybių. ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 105 Paanalizuokime kitus pavyzdžius, kurie pateikiami kaip inesyvo ir adesyvo painioji- mo iliustracija: kaipo /chwentaie Euangelyaie paralchit / ira. /. Matheiupj tapagaliauliagi Galwagi MzZK 24, : Matehulsiep Dwieiu Defsymtu Pirmoi Cap. DP 1, ,; bei netiktai kitas fmones Jorda- nip ira krik[chtjens BP, 239,, . (cituojama pagal Range 1995: 101). Matome, kad nurodant su gyvumu nesiejama vietą (/chwentaie Euangelyaie, tapaga- liauliagi Galwagi, Dwieiu Del3ymtu Pirmoi Cap.) vartojamas inesyvas, o konstrukcijos viduje būtent asmenvardis Matheiupj, Matehufsiep išreikštas adesyvu. Bretkūno postilé- je pavartotas hidronimas Jordanip kaip tikrinis vardas galėjo būti susietas su asmenvar- džiu ir taip pagal analogiją šioje vietoje galėjo atsirasti jo adesyvas. Turint omenyje šiuos bendrus struktūrinius inesyvo ir adesyvo vartojimo bruožus, galima bandyti suformuluoti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar šie links- niai iš tikrųjų painiojami, ar ne. Inesyvo ir adesyvo reikšmės skirtumo nykimą galima įrodyti tik remiantis tokiais atvejais, kai skirtingose vietose, bet vienoduose kontekstuo- se be aiškaus funkcinio skirtumo vartojami to paties žodžio (tos pačios kalbos dalies) inesyvai ir adesyvai. Tai būtent tos vietos, kur įvardžių inesyvai ir adesyvai vartojami tiek vidinei būsenai, vietai asmens ar kelių asmenų aplinkoje, tiek vietai negyvuose daiktuo- se nusakyti. Chylinskio vertime yra vos keletas tokių atvejų: MT23,21 CHNT pryliekt per Baznicsi 4/.../ ir per ghi kurley giwena jejip — joy STB Ende wie [weert by den tempel / die [weert by den [elven / ende by dien die daer in woont GDB Akto pr3ysigga nd Koščiot / pr3ysigga nan / y nd tego ktory w nim miefka BRAB A kthoby kolwiek pr3yliaggt nd kosciot / pr3yliggac nan / y nd tego ktory w nim mief3ka Tokias vietas tik iš dalies galime laikyti „painiojimo“ pavyzdžiais, nes įvardžių adesy- vo vartojimas pateisinamas net ir tais atvejais, kai jie eina negyvų daiktų pakaitalais, kadangi įvardžiai gyvumo hierarchijoje užima labai aukštą vietą. Tačiau Chylinskio NT vertime šitaip galima pateisinti tiktai vyriškosios giminės trečiojo asmens įvardžių, at- stovaujančių negyviems daiktams, adesyvo vartoseną. Mat Chylinskis vyriškosios gimi- nės trečiojo asmens vienaskaitos įvardžius, pakeičiančius tiek gyvus, tiek negyvus daiktus žyminčius daiktavardžius, vartojo (išskyrus vieną vienintelį atvejį (JOK 1,25)) tiktai adesy- vo linksniu (76x). Šiek tiek kitaip vartojami moteriškosios giminės trečiojo asmens vie- naskaitos įvardžiai. Jų raiška paprastai diferencijuojama: inesyvas vartojamas tiktai vietoj negyvus daiktus reiškiančius daiktavardžius pakeičiančių įvardžių, o adesyvas — pramai- šiui (MT 1,20; MK 5,33; LK 1,56 moteriškosios giminės trečiojo asmens vienaskaitos įvardžių adesyvai pakeičia daiktavardžius žmona ir Marija,o MT 21,33; MT 23,21; RoM 1,17; APR 1,3— daiktavardžius bažnyčia, evangelija, pranašystė, vinnycia). Taigi moteriš- kosios giminės trečiojo asmens įvardžiai Chylinskio vertime yra ta silpnoji grandis, kur prasideda inesyvo ir adesyvo mišimas. 106 | GINA KAVALIŪNAITĖ Literatūroje tokio tipo pavyzdžių pateikiama iš Bretkūno, Daukšos, Sirvydo raštų, daugumą pavyzdžių čia sudaro trečiojo asmens įvardžių inesyvo bei adesyvo vartojimas tame pačiame kontekste: nera iumpi teylibes PS, 130 iamimp DP 429 2000: 206). 12-19; Nera iuofe [weykatos PS, 125, „; Dwalia S. buwo 3233 Dwalia S. būwo iame DP 426,, „(cituojama pagal Maskuliūnas Tokia nenuosekli vartosena galėjo atsirasti dėl įvardžių nurodomosios funkcijos: skir- tinguose kontekstuose jie gali nurodyti tai gyvas būtybes, tai negyvus daiktus. 2.4. Kitaip nei anksčiau aptartuose tekstuose įvardžiai vartojami Bretkūno raštuose. Čia vidinė asmens ar asmenų būsena bei vyksmas asmenų sąmonėje reiškiami pirmojo ir antrojo asmens bei sangrąžinio įvardžio inesyvu (skirtingai nuo Chylinskio) ir adesy- VU, pvz.: Bet ne tur Schaknu fawimp BNT MT 13,21; Pharifeufchas [tawedams teip pats /(aweie meldeli BNT Lk 18,11; A ie dumaia /(awija BNT LK 20,5; Satanas /awija — lawife perfkirtas ira BNT LK 11,17; Er ne dege [chirdis mulu mufui BNT LK 24,2 (cituojama pagal Gelumbeckaité 1997: 189). Tačiau būtina neišleisti iš akių, kad tokioje pozicijoje inesyvai Bretkūno NT vertime neretai būna pakeisti į adesyvą: dumaia fawei — fawip BNT Lk 12,17; bilaia fawije — fawijp BNT LK 18,4; [shwiefumas kuris tawije —tawipi ira BNT LK 11,35; pafsin[ite, kaip e[ch mano Tiewieie —Tiew+pi e[mi, ir ius manije —>manipi ir elch iuluie — iuluie / iufuia —iulipi BNT JN 14,20; (cituojama pagal Gelumbeckaité 1996:157; 1997: 189). IS iliustruoto inesyvo keitimo adesyvu tipo matome, kad Bretkūnas abejojo inesyvo tinkamumu tokioje pozicijoje ir jautė esant skirtumą tarp aptariamuy linksnių vartosenos sričių. Range (1995: 99-101) šį nenuoseklų vartojimo sričių skyrimą aiškina vertimo šaltinių įtaka. Visai tikėtina, kad vokiškos konstrukcijos in + DAT. galėjo sudaryti palan- kias sąlygas inesyvui atsirasti tokiose pozicijose (nors Chylinskio vertime šios konstrukci- jos adesyvo vartojimui neturėjo jokios įtakos). Vokiškų konstrukcijų bei + Acc. tokiose pačiose vietose buvimas skatino Bretkūną bent retsykiais inesyvą keisti adesyvu. To- kiems keitimams greičiausiai turėjo įtakos ne vien vertimo originalai, bet ir paties Bret- kūno kalbos jausmas arba jo abejonės dėl geresnės formos. Versiją, kad Bretkūnas jautė skirtumą tarp su gyvumu siejamo adesyvo ir su vieta siejamo inesyvo, patvirtina ir Ge- lumbeckaitės duomenys (1999: 217) apie tai, kad BNT adesyvas nekeičiamas inesyvu, kai reiškiamas vyksmas asmens (asmenų) sąmonėje ar sąmonės procesų lokalizacija. Inesyvas (aliatyvas) BNT kartkartėmis taisomas į adesyvą ir tada, kai kalbama apie vietą tarp ko, išplitimą kokioje nors aplinkoje: ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 107 tu daiktu, kurie mufui — mulip nulsidawe BNT LK 1,1; maZnibes kurias iufui — iulip daritas ira BNT LK 10,13; kalbeiau iumus iufump — iufjpi budams BNT JN 14,25 (cituoja- ma pagal Gelumbeckaitė 1996: 157; 1997: 191-192). Taijau kitas inesyvo ir adesyvo vartojimo tipas, atsiradęs dėl kitokių aplinkybių: adesy- vinė buvimo pas ką, kieno nors aplinkoje reikšmė yra labai artima vietos tarp ko, išplitimo kieno nors aplinkoje reikšmei. Netgi įmanoma įsivaizduoti, kad buvimo pas ką reikšmė yra vienaskaitos adesyvo reikšmė, o buvimo kieno nors aplinkoje, išplitimo tarp ko reikš- me — adesyvo daugiskaitos reikšmė, plg.: Kurfey buwo Storafteyp Sergiufiep Powilep z3mogumpi ifmintingampi CHNT APD 13,7; Selerio teypag jo negu wiloc ira mufimp? CHNT MT 13,56. CHNT vietos tarp ko ar išplitimo viduje reikšmė žymima ne tik pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvu, bet ir (jei ši reikšmė nusakoma individualumo skalėje žemesnę vietą užimančiais nariais — trečiojo asmens įvardžiu arba daiktavardžiu) daugiskaitos inesyvu arba prielinksninėmis konstrukcijomis: Idand teyfe Zokona galetu but ifpildita mufimp CHNT Rom 8,4; Tey katbejau jumuso, budamac jufimp CHNT IN 14,25; Kac nec aukfta ira 3monefa CHNT LK 16,15; ir turejo lolka wilose 3monefa CHNT App 2,47; “TogdelX kad tada atajo Samarytoney jop, prafe jo kad — idand paliliktu — atliktu jofe CHNT JN 4,40. Negalime sakyti, kad šiais atvejais Chylinskis painiojo inesyvo ir adesyvo vartosenos sritis reiškiant vietą tarp ko. Atvirkščiai, jis labai subtiliai jautė jų ribas: labiau individua- lizuotas kalbos dalis ar jų subkategorijas (pirmojo ir antrojo asmens įvardžius) reiškė daugiskaitos adesyvu, 0 mažiau individualizuotas (trečiojo asmens įvardžius ir daiktavar- dzius) — daugiskaitos inesyvu. Panašiai vietos tarp ko reikšme (dažniausiai taisymuose) daugiskaitos įvardžių adesyvą Biblijos vertime vartojo Jonas Bretkūnas. Jeigu vieta ar išplitimas tarp ko žymima daikta- vardžiu, jis (taip pat kaip ir Chylinskio vertime) eina inesyvo linksniu (Gelumbeckaitė 1997: 191-192): karalylte Diewa terpei iulu — iufipi BNT LK 17,21; pawildeia atimti apgiedinima mana, ffmaniela — tarp fimoniu BNT LK 1,25 (cituojama pagal Gelumbeckaité 1996:157; 1997: 91). Skirtingai nuo Chylinskio, vietos tarp ko reikšme Bretkiinas vartojo ir pirmojo bei antrojo asmens jvardziy daugiskaitos inesyvus: tu daiktu, kurie mufui — mulip nufsidawe BNT LK 1,1; maZnybes kurias iului — iufip daritas ira BNT LK 10,13 (cituojama pagal Gelumbeckaité 1997: 191). Matome, kad Bretkūno Biblijos vertime adesyvo vartosenos sritis yra siauresnė uz CHNT, o inesyvo — gerokai platesnė: 1) Bretkūnas, kitaip negu Chylinskis, gyvų būtybių 108 | GINA KAVALIŪNAITĖ dvasinėje erdvėje reikšme vartojo pirmojo ir antrojo asmens įvardžių bei sangrąžinio įvardžio inesyvą, nors kartais jį taisydavo į adesyvą; 2) vietos tarp ko reikšme Bretkūnas, skirtingai nuo Chylinskio, vartojo ir pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvą. Tokią Bretkūno vartoseną galime laikyti inesyvo ir adesyvo painiojimu. Kituose senuosiuose raštuose rasta tiktai trečiojo asmens įvardžių inesyvo ir adesyvo painiojimo atvejų. Tokio painiojimo priežastys greičiausiai glūdi pačioje kalbos siste- moje: skirtingų autorių inesyvo ir adesyvo reikšmių ribos galėjo nesutapti. Vienų auto- rių kalbos sistemoje adesyvo vartosena buvo susijusi su didesniu individualumo laipsniu (Chylinskis), o kitur (Daukša, Sirvydas) jo vartojimo sritis galėjo apimti ir mažesnio individualumo laipsnio narius. Klausimą, kodėl Bretkūno raštuose inesyvas vartojamas daug plačiau negu kitų autorių, reikėtų tirti atskirai. 3. IŠVADOS SANTYKIS SU VERTIMO ŠALTINIAIS. Pagrindiniai CHNT vartojamų adesyvo konstrukcijų atitikmenys yra vietos reikšmės prielinksninės konstrukcijos ol. in + DAT. / Acc. (58%) beilen.w + Loc. (60%), rečiau atitinkamose vietose randame ol. by + DAT. (23%) ir len. u + GEN. (22%). Likusiaja dalį sudaro atitikmenys ol. op + DAT. / Acc., voor + DAT. / Acc.,aen + DAT. / Acc. bei len. pry + Loc., pr3e3 + Acc., 3 + INSTR. Tendencijų, kad kurios nors konstrukcijos būtų skatinusios adesyvo vartoseną, nepastebėta. Adesyvo konstrukcijos, kurias olandiškame tekste atitinka by + DAT., taisymuose retkarčiais keičiamos į pas + Acc., su + INSTR., tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad šie taisymai sąlygoti vertimo šaltinių. VARTOSENA. Adesyvo konstrukcijos žymi vietą gyvų būtybių dvasinėje erdvėje, vietą pas ką, kieno nors aplinkoje ir vietą tarp ko, išplitimą (šia reikšme vartojami tik pirmojo ir antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvai). Vietą negyvuose daiktuose adesyvo kon- strukcijos CHNT nurodo ypač retai, rasta vos keletas tokių atvejų. Vietos prie ko reikšme CHNT adesyvas nevartojamas. Adesyvinė reikšmė CHNT yra tiesiogiai susijusi su gramatinamu gyvumu, t. y. dažniau vartojamos tų kalbos dalių adesyvo formos, kurios žymi gyvas būtybes. CHNT vartojami adesyvai visiškai tiksliai atitinka Silversteino gyvumo hierarchijos skalę (dažniausiai ap- tinkamos pirmojo ir antrojo asmens įvardžių, šiek tiek rečiau — tikrinių vardų, trečiojo asmens įvardžių, dar rečiau — asmenų pavadinimų adesyvo lytys; gyvų būtybių (ne žmo- nių) ir negyvų daiktų pavadinimų adesyvo formų nėra) ir individualumo hierarchijos individualumo požymius (dažniau vartojami tikrinių vardų bei kalbos dalių, gyvumo hierarchijoje užimančių aukštesnę vietą, adesyvai, adesyvo vienaskaitos formos nepalygi- namai dažnesnės už daugiskaitos, vartojami tiktai konkrečių daiktavardžių adesyvai). Tai patvirtina Zinkevičiaus konstatuotą polinkį adesyvo formas dažniau vartoti kalbant apie gyvas būtybes ir Smoczynskio išvadą, kad tarp adesyvo ir inesyvo resp. aliatyvo ir iliatyvo yra papildomosios distribucijos santykis pagal gyvumo : negyvumo priešpriešą. INESYVO VARTOJIMAS ADESYVO VIETOJE IR ATVIRKŠČIAI 1. Tokie atvejai, kai inesyvas ir adesyvas vartojami vienoje konstrukcijoje ir derinimo principas yra nepažeistas (I. Matheiupj tapagaliauliagi Galwagi MzK 24, „;ira and wilo ir per wic, ir ju/imp wilofe CHNT EF 4,6 ir pan.), nelaikytini inesyvo ir adesyvo painiojimo ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 109 faktais: abu Sie linksniai vartojami vietos reikšme, adesyvu eina individualumo resp. gyvu- mo hierarchijoje aukštesnę vietą užimančios kalbos dalys ar jų kategorijos, 0 inesyvu — mažiau individualumo išreiškiančios kalbos dalys ir jų subkategorijos. Čia kalbama apie semantinių požymių lemiamą papildomąją distribuciją. 2. Nors pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos adesyvai CHNT vartojami vietos tarp ko ir išplitimo reikšme, trečiojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvai juose ir daugiskaitos inesyvai žmonėse nelaikytini adesyvo ir inesyvo painiojimo pavyzdžiais, nes trečiojo asmens įvardžių ir daiktavardžių daugiskaita, kaip silpnai individualizuota kate- gorija, Chylinskio kalboje neturėjo daugiskaitos adesyvo formų. Todėl vietoj adesyvo čia vartojamas inesyvas. Panašiai ir kituose senuosiuose raštuose: įmonefe bediewiūfemp ir neyGtikumūlfemp DP 44., „bei kt. 3. Chylinskio kalboje inesyvo ir adesyvo reikšmės ribos aiškiai skiriamos ir beveik niekada nepainiojamos. Visame NT rasta vos keletas tokių pavyzdžių, pasitaiko, kad per neapsižiūrėjimą adesyvo vietoje pavartotas (trečiojo asmens įvardžio) inesyvas taisomas į adesyvą (MT 23,21). 4. Neabejotinais inesyvo ir adesyvo painiojimo faktais Bretkūno raštuose reikėtų lai- kyti pirmojo ir antrojo asmens įvardžių bei sangrąžinio įvardžio ([shwielumas kuris tawije — tawipi ira BNT LK 11,35 etc.) inesyvo bei adesyvo vartojimą vietai gyvų būty- bių dvasinėje erdvėje žymėti ir pirmojo bei antrojo asmens įvardžių daugiskaitos inesyvą bei adesyvą vietai tarp ko žymėti (tu daiktu, kurie mufui — mufip nulsidawe BNT Lx 1,1 etc.). Kituose senuosiuose raštuose inesyvas ir adesyvas painiojami, kai trečiojo asmens įvar- džiai vartojami vietai gyvų būtybių dvasinėje erdvėje žymėti (Dwalia S. būwo iame DP 426,, J Dwalia buwo iamimp DP 426.,, ..) ir kai trečiojo asmens įvardžių arba tikrinių vardų ir asmenų pavadinimų daugiskaitos inesyvai bei adesyvai vartojami vietai tarp ko žymėti (nera iumpi teylibes PS, 130,, „,; nera iuofe [weykatos PS, 125, „; turėtų will/ados malonę Diewiep ir gerūliamp jmonefemp DP 67; įmonefe bediewiūlemp ir neyfšti- kimūfemp DP 44_, „,). ŽENKLAI [...] — kupiūra Zmog[us] — atstatyta abreviatūra — — keista į > — sinonimas {...} — neįskaitoma | — taisymo pradžia Z abcN- išbraukta SUTRUMPINIMAI Acc. — accusativus (galininkas) ADES. — adessivus (esamasis pašalio vietininkas ) ALLAT. — allativus (einamasis pašalio vietininkas) Dar. — dativus (naudininkas) 110 | GINA KAVALIŪNAITĖ GEN. — genitivus (kilmininkas) ILLAT. — illativus (einamasis vidaus vietininkas) INSTR. — instrumentalis (įnagininkas) len. — lenkiškai Loc. — locativus (esamasis vidaus vietininkas) NOM. — nominativus (vardininkas) ol. — olandiškai SANTRUMPOS BNT — NAVIAS TESTAMENTAS. Ing Lietuwilchka Liel5uwi perrafchitas per lana Bretkuna Labguwos Plebona. 1580. Cituojama iš Range J.D., Scholz, Fr. eds., NAVIAS TESTAMENTAS. Ing Lietuwilchka Liefzuwi perralchitas per lana Bretkuna [...] 1580, Faksimile der Handschrift 7 ir 8, 1991, Paderborn-Miinchen-Wien-Ziirich. BP — POSTILLA tatai elti Trumpas ir Praltas Ilchguldimas Euangeliu [...] Per lana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucjiuie Prufiifu. 1{[paufta Karaliauc3iuie Jurgio Oftenbergero. Mata Pono 1591. BRAB — Biblia swigta, Tho iest, Ksiggi Starego y Nowego Zakonu, wiasnie z Zydowskiego, Greckiego, y Laciniskiego, nowo nd Polski igzyk z pilnoscig y wiernie wylojone, [Brzešč], 1563. CHNT - Czestaw Kudzinowski, Jan Otrebski, Biblia litewska Chyliriskiego. Nowy Testament 2, Tekst, Poznan: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich, 1958. DP - Postilla CATHOLICKA Tdi elt: Iiguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir ffwgtes per willis metus. Per Kiinigg MIKALOIV DAVKSZA kanonikg Médniku | iš Igkifko pergūldita. Su wald ir daldidimu wireufiuiuy W Wilniui / Drukarnioi Akadémios SOCIETATIS IESU. A.D. 1599. GDB - Biblia swigta, Tho iest, Ksiggi Starego y Nowego Przymierza z Zydowskiego y Greckiego Języka nd Polski pilnie i wiernie przettumdczone |[...], [Dantzig], 1632. MzK —- CATECHISMVSA PRAlty S3adei, Makllas (kaitima ralchta yr gielmes del kriklcjianiltes bei del berneliu iaunu nauiey lugulditas KARALIAVCZVI VIII. dena Meneles Saufia, Metu vfsgimima Diewa. M.D.XLVII. PS — PVNKTY KAZAN od Adwentu dj do Poltu, Litewskim igzykiem, z wyttumdczeniem nd Polskie PRZEZ Ksigdzd KONSTANTEGO SzYRwIDA | Theologd Societatis IESV | Z DOZWOLENIEM STAR- SZYCH wyddne. W WILNIE W Drukdrni Akddemiey Societatis IEsv Roku M.DC.XXIX. STB - Biblia, Dat Is De gantlche H. Schrifture, vervattende alle de Canonijcke Boecken des Ouden en des Nieuwen Testaments. Door lalt der Hoogh-Mog: Heren Staten Generael van de Vereenighde Ne- derlanden [...] Uyt de Oorlpronkelijcke talen in onfe Nederlandtche tale getrouwelijck over-gelet [...] ende Door gemeene ordre der Nederlandlche Kercken verbetert van Druckfauten en Misltellingen die in den Eersten Druck gevonden worden. T'Amsteldam, Gedruckt bij de Weduwe wijlen Paulus Aert(z van Ravefteijn [...] Anno 1657. LITERATURA ANDERSON, S. R. 1985: Inflectional morphology. Shopen, T., ed., Language Typology and Syntactic Description 3, Grammatical categories and the lexicon, Cambridge etc.: Cambridge University Press., 151-201. FRAENKEL, E. 1929: Syntax der litauischen Postpositionen und Pripositionen, Heidelberg: Carl Winter. GELUMBECKAITE, J. 1996: Vulgatos prielinksniniy konstrukcijų santykis su inesyvu J. Bretkūno „Evan- gelijos pagal Luką“ vertime. Baltistica 31 (1), 155-161. GELUMBECKAITE, J. 1997: Postpoziciniai vietininkai J. Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime. Baltistica 32 (2), 179-202. GELUMBECKAITE, J. 1999: Linksniy ir prielinksniniy konstrukcijų vartosena Jono Bretkūno „Evangeli- jos pagal Luką“ vertime. Daktaro disertacijos rankraštis, Lietuvių kalbos institutas. HOPPER, P. J., THOMPSON, S. A. 1980: Transitivity in grammar and discourse. Language 56, 251-299. ADESYVAS CHYLINSKIO NT VERTIME | 111 KAVALIONAITE, G. 2001: Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai. Acta Linguistica Lithuanica 44, 105-128. KAZLAUSKAS, J. 2000: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. 1 d., Rinktiniai raštai 1, parengė A. Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KupziNOwsKI, Cz. 1964: Biblia Litewska Chylinskiego. Nowy Testament 3, Indeks, Poznan: Panstwowe Wydawnictwo Naukowe. LAIGONAITĖ, A. 1957: Pašalio vietininkai dabartinėje kalboje. Lemchenas, Ch., red., Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 21-39. MASKULIŪNAS, B. 2000: Dėl vieno posesyvumo raiškos atvejo senuosiuose raštuose. Baltistica 34 (2), 199-208. MINDAK J. 1990: Językowa kategoria žywotnošci w polszczyznie i stowiariszezyžnie (na tle innych jezykow swiata). Proba ujęcia typologicznego, Wroctaw: Ossolineum. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. RANGE, J.-D. 1992: Kommentierte Edition des Bandes 7 der altlitauischen Bibeliibersetzung (Evange- lien und Apostelgeschichte) von Joh. Bretke, Labiau 1580. Habilitationsschrift, vorgelegt dem Fachbe- reich 13 Romanistik-Slavistik der Westfalischen Wilhelmsuniversitit Minster. RANGE, J.-D. 1995: Allativ und Adessiv in altlitauischen Texten des 16. Jahrhunderts. Linguistica Baltica 4, 96-102. RosINAS, A. 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida, Vilnius: Vilniaus universitetas. RosiNAs, A. 2000: Inesyvo ir adesyvo formų kilmės ir raidos klausimu. Baltistica 34 (2), 173-183. RosiNAs, A. 2001: Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. SILVERSTEIN, M. 1976: Hierarchy of features and ergativity. Dixon, R.M.W., ed., Grammatical catego- ries in Australian languages, New Jersey: Humanities Press (Australian Institute of Aboriginal Studies, Linguistics Series, 22), 112-171. SmoczyNskl, W. 2001: Przypadki lokalne jezykow battyckich. 1d., Jezyk litewski w perspektywie porownawczej, Krakow: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagielloniskiego, 214-216. TIMBERLAKE, A. 1975: Hierarchies in the genitive of negation. Brecht, R. D., Levine, J. S., eds., Case in Slavic, Columbus, Ohio: Slavica Publishers, 338-359. ZINKEVICIUS, Z. 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Mokslas. ZINKEVICIUS, Z. 1982: Lietuviy kalbos postpoziciniai vietininkai. Baltistica 18 (1), 21-38. Gina Kavaliūnaitė Gauta 2001 10 04 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]