Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA X L V ( 2 0 0 1 ) , 6 3 – 9 2 Mikolajaus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai* ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas The article deals with the semantic and syntactic aspects of clause coordination in Daukša’s 1595 Catechism (i.e., both the Catechism proper and the Trumpas budas), with particular emphasis on markers of coordination and clause order. The translations were carefully compared with the originals. The most striking differences with regard to modern Lithuanian were observed in the use of the conjunctions ir and o. Furthermore, the use of compound markers of coordination, with additional differential markers postpositionally attached to the conjunction to express finer shades of meaning, is more characteristic of Daukša’s language than of modern Lithuanian. 0. ĮVADAS Straipsniu siekiama sistemiškai aprašyti vieno svarbesniųjų mūsų senosios raštijos paminklų sudėtinius sujungiamuosius sakinius. Tai bene mažiausiai kalbos istorikų tirtas lietuvių kalbos gramatinės sandaros baras. Daukšos knyga sudaro du veikalai: KATHE-//CHISMAS// ARBA MOKSLAS// KIEKWIENAM// KRIKSZCZI-//ONII PRII// WALVS.// PARASZITAS PER// D. IAKVBA LEDES-//MA Theologa Socie-//tatis IESV.// Išguldįtas iš Liežu-//wisko ing Lietu-//wišką per Kunig Mi-//kaloiu Daugfba Ká-//nonika Žemai-//cziu.// Išſpaulstas Wilnuje// Metūſe užgimimo// Wieſpaties 1595 (toliau – Kathechismas) ir Trumpas// Budas Pa- filiáki-//mo/ arba išpažinimo// Nūdemiu.// Drin tu kurie dažnai// w artoia tū Sakra-//mentu./ /Yſ takiſko qnt Lietū-//wiſko pėrgulditas.// W I L N I V I// Mētūſe M. D. XCV. (toliau – Trumpas Budas). Šiame straipsnyje sujungiamieji jų abiejų sakiniai nagrinėjami pagrečiui ir nuolat lyginami tarpusavyje. Kadangi abu veikalai išversti iš lenkų kalbos (dėl lenkiško teksto kilmės plg. Michelini 2001: 228), tai jų duomenys lyginami su originalais (NAVKA// CHRZESCIAN-//ISKA.// Abo Kátechizmik// dla dźiątek.// Przez D. Jákubá Lede-//ſzmá. Theologá zebrániá// P. Jezułowego nápiá-//lny/ á teraz z Włoſkiego// ná Polſkie przeło-//żony.// W KRAKOWIE ir Krotki obyczay spo-//wiedźi: dla tych/ ktorzy// częſto vżywaią tego Sakrá-//mentu: z Włoſkiego ná// Polſkie przełożony.1) * Straipsnyje skelbiama dalis Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paremto projekto („Sudėtiniai Daukšos 1595 m. Katekizmo sakiniai“, registracijos Nr. 96-163/3G) rezultatų. 1 Naudotasi Vilniaus universiteto bibliotekos turima fotokopija iš Jurgio Lebedžio kolekcijos (plg. Palionis 1995: 7–8). 64 | A R T Ū R A S J U D Ž Ė N T I S, J Ū R A T Ė P A J Ė D I E N Ė Sudėtiniu sakiniu straipsnyje vadinamas sakinys, turintis ne mažiau kaip du sintaksinius centrus, reiškiamus asmenuojamosiomis arba neasmenuojamosiomis veiksmažodžių formomis. Svarbus skiriamasis vientisinių ir sudėtinių sakinių bruožas yra tik pastariesiems būdingi prasminiai ir sintaksiniai dėmenų tarpusavio santykiai. Jiems darbe skiriamas pagrindinis dėmesys. Pagal mūsų kalbotyroje nusistovėjusią tradiciją sudėtinių sakinių sintaksinė sandara tiriama kaip prasminės sandaros išraiška. Nuo išraiškos, kuri tyrėjui prieinama tiesiogiai, paprastai einama prie turinio. Tokios tvarkos laikomasi ir šiame straipsnyje. Lietuvių kalbotyroje sukurta gana nuosekli sudėtinių sakinių tyrimo metodika2. Su tam tikrais pakeitimais ji pritaikyta ir Daukšos sujungiamiesiems sakiniams aprašyti. Daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiai sudėtinių sakinių prasminių ir sintaksinių santykių raiškos priemonei – jungiamiesiems žodžiams. Sudėtinio sakinio jungiamuoju žodžiu vadinami visi dėmenų jungiamąjį vaidmenį atliekantys žodžiai: jungtukai, santykiniai įvardžiai arba santykiniai prieveiksmiai. Su jais drauge gali eiti kiti jungtukai, įvardžiai, prieveiksmiai ar dalelytės, dėmenų prasminiam santykiui suteikiantys papildomų atspalvių arba patikslinantys, išryškinantys jo pobūdį. Skiriami tokie sudėtiniais sujungiamaisiais sakiniais reiškiamų prasminių santykių tipai: gretinamieji, priešinamoji, skiriamieji, išskirties, tikslinamieji, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir pridurtiniai. Skirtingai negu Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, atsisakyta atskirų sudedamųjų (Ambrazas, red. 1994: 702–707) santykių tipo. Laikomasi nuomonės, kad bent jau senųjų raštų kalboje nėra pakankamo pagrindo jiems atskirti nuo gretinamųjų santykių (plg. Ambrazas, red. 1994: 708–716). Sujungiamųjų paremiamųjų sakinių tipas Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje skiriamas daugiausia remiantis juose vartojamais jungiamaisiais žodžiais (plg. Ambrazas, red. 1994: 717–719). Tokiais sakiniais reiškiami priežasties arba sąlygos prasminiai dėmenų santykiai, todėl šiame straipsnyje jie atitinkamai ir vadinami. Siekiant išvengti terminų painiavos ir geriau atspindėti dėmenų tarpusavio santykių pobūdį, vietoje Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje skiriamų pažymimųjų (Ambrazas, red. 1994: 720) pasirinktas pridurtinių (plg. Ambrazas, red. 1994: 696) santykių terminas3. Tokiuose sakiniuose vienas dėmuo žymi su kitu dėmens turiniu susijusias papildomas aplinkybes arba tam tikrą pirmojo dėmens turinio vertinimą, pvz.: Įjeiei ing iščia Mer-llgos švęčęusios Mótinos || tawós / o tū kaip ią išgėlei || ne išžibolomų garbėlp (Wfędelės w || żywot Pánienįkų naswiętęby || mátki twey / á tak iákos ią pod-llniolt ku niewymowney chwale) 1645 Straipsnyje skiriamas ir sudėtinių tikslinamųjų santykių tipas. Šiuose sakiniuose vienas dėmuo patikslina kito dėmens turinį, plg.: 2 Sudėtinių sakinių nagrinėjimo metodikos pagrindai išdėstyti Vytauto Ambrazo straipsniuose (1972, 1977, 1982, 1986). 3 Apie pridurtinius sakinius žr. Balkevičius (1963: 331–333); Piročkinas (1964c: 99; 1964a: 109–112; 1964b: 158, 163–165); Ulvydas, red. (1976: 908). DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI [Prāmintas nūg Chri-//taūs/ ir išmānōs/ mōkiti-//nis/ tai yra/ kuris apfikrik-//ftjies/ tiki ing Diewą/ ir// darō prifākimus jo. (Jeft vcjén Chryftulow kto-//ry okrźćiwfy fie/ wierzy y w-//3nawa zakon jego.) 1014 Straipsnio duomenų bazę4 sudaro 376 sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, išrinkti iš abiejų Daukšos Katekizmo veikalų. Pavyzdžiuose pateikiamų sudėtinių sakinių atkarpas lydintys pirmieji skaitmenys žymi 1995 m. leidimo viršutinįjį puslapio numerį5, o šalia einantis prierašinis mažesnio formato skaitmuo – eilutę, kurioje yra jungiamasis žodis. Skliausteliuose duodamas lenkiškas visų pavyzdžių originalas. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai nagrinėjami suskirstyti pagal jungiamuosius žodžius. Didesnių skyrių medžiaga pabaigoje apibendrinama keliais sakiniais. 1. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU arba 1.1. Sakiniai su arba Jungtuku arba nagrinėjamuose veikaluose siejamos asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a) arba šalutiniai dėmenys (b), pvz.: a) ape kąg bilo ar-//ba kam priētis bitie// artikūtai? (o czymże mówią/ abo ko-//mu należą te artykuły?) 254–5 b) [gāli dūtīs káltas] iei wār-//gūfė [...] negeide pagālbos nūg Wie-//[bpatés Diewo fawo/ fu ti-//[krū/ ir stiprumi duxēimu [...] arba iei nu-//pūte fu irdimi/ ir prabin-//gufei ape tatāi apmaudā-//wo ([moję tę dąc winien] Jefli w pracách [...] nie żądał//w[pomojen ia od Páná Bogāł] 3 pewną á niepochybną dufno-//ścią [...] ábo ierfli v-//padal 3 vmyflem/ y zbytnie fię// o to frālowat) 12220 Prasminiai dėmenų santykiai visais atvejais SKIRIAMIEJI. Originale šiuos sakinius trim atvejais atitinka sudėtiniai sakiniai su jungtuku abo (kaip pacituotuose pavyzdžiuose), dviem atvejais – vientisiniai sakiniai: padāręs ant’[fawęs žīmė]/ kryžiaus fweto/ darāu [kāi-//cziu/ arba rokawōjus [u fā-//wo fiela. (prże-//żegnawfy fie krzyżem świętym/ [rachuję fie// 3 [wym fumieniem.) 68, tūiau/ kaip’ kas atāit/ ar-//ba priāugā wáłłarum p’ if-//mintingump/ tad’ iam’ nė// ganā wieno tikeiimo (koro kto przyidźie do lat rozu-//mnych/ tedy mu nie dofýć ná// wierze) 726 4 Duomenų bazėje (ir šio straipsnio pavyzdžiuose) rašmenys pateikti priimant mokslinio leidimo (Mikalojus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995) transliteruotoje versijoje pateiktą supaprastintą į su tašku bei trejopą 3, ʒ, ȝ žymėjimą (atsisakant ȝ), bet atstatant pagal originalą gotikinius rašmenis ir nosinių balsių žymėjimą įky pais brūkšneliais: ą, ę, į, ų. Panašūs keitimai taikyti ir lenkiškiems Ledesmos Katekizmo sakiniams – atstatomi gotikiniai rašmenys bei įky pais brūkšneliais žymimi ą, ę, bet paliekamas moksliniame leidime pasirinktas dvejopas ʒ, ȝ žymėjimas (plg. Palionis 1995: 34–36). 5 Jie atitiktų 1595 metų leidimo Daukšos Katekizmo puslapį, jeigu leidinys turėtų puslapių numeraciją. 66 | ARTŪRAS JUDŽĖNTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Dalelytė tiektai 16211 sakinyje labiau susijusi su veiksmažodžiu nei su jungtuku, plg.: Vž did tai// geropadarimą galėtų būti // prikaityta/idant’ tu Wie-lfpatrie Maieftoto/wieną// kartą ape nufsideiuši žmo-ilgu padămontumbei/ arba// tiektai io pagėltumbei (Za wielkiebtl to dobrodzieyftwo mogło być// poczytano/ kiedyby ty Panie// maieftatu/ raz jedno o grzebny// człowieku pomyślił/ abo tylko// kiedy náni wspomniał) 16211 1.2. Sakiniai su arba vėl Pora atvejų su jungtuku arba eina dalelytė vėl. Tokiais sakiniais taip pat reiškiami SKIRIAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Postpozicinė dalelytė suteikia sakiniams gretinamųjų santykių atspalvį, plg.: Galū// melti Diewą/ idąnt’ pér nú-//pėtnus/ ir dárbus fawų// fwečių fulfimyčių ánt múl-//lu: arba wel: galū melti fwe-//tūlius/ idąnt iie Diewui// Tėwui fiqą máiIdą múllyj padutų 668 [Tė Ikündies grãudžei] Jog nė búwo kqńtrus// priepũlųlšė/ arba iei wel’ nė// turėio kqńtrumo priefpau-//dofė/ arba nūpėščiuļė ([Niechay lę tęj vkarša zá-//łolnie] Jž nie był cierpliwy w przy-//padkách przeciwnych/ abo ie-//lli tej nie miał cierpliwości w// doległościach) 1251 Dabartinei bendrinei kalbai tokia dalelytės vėl vartosena nebūdinga. Pastarajame pavyzdyje dalelytė, kaip ir originale, pavartota trečioje dėmens vietoje. Pirmasis sakinys originalo neturi. 1.3. Sakiniai su arba… arba Kartojamuoju jungtuku arba… arba siejamos asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a) arba bendratys (b): a) nūdemes wyllokios fūago-//tus kiekwienas/ per kurė// arba gárbą amžiną térō-// iėm’/ arba fukībės/ to palfau-//lo wėrtai įgyjėm (grzechu wfelá-//kiego/ zá ktory ábo chwale wieczną// vtrácib/ ábo karánie tu ná świecie ſhu-//[ſne odnosił]) 9311, 12 b) Jėi tau tėwas ta-//was lieptų kokią nėtė-//la bitót / arba ką lubrītí// arba //ką pikto padarīti/ turė-//gu tu io tamė klausīt? (A kiedby tobie ociec twoy// rozkazał rzecz taką nieprawdę // ábo grzech jaki vcžynić: winien// jeś go fluchać?) 8120, 21 Dėmenų tarpusavio santykiai SKIRIAMIEJI. Antrame iš pacituotų pavyzdžių kartojamasis jungtukas atitinka originalo vieninį. 1.4. Sakiniais su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas arba, reiškiami SKIRIAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Dabartinei bendrinei kalbai neįprasta dalelytės vėl vartosena su jungtuku arba, ypač trečiojoje dėmens vietoje. Dalelytė suteikia sakiniams prasminį gretinimo atspalvį. Daukšos Katekizmo sudėtiniai sakiniai 67 1 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU arba VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso arba 3 2 5 arba vėl 1 1 2 arba... arba 2 2 Iš viso 6 3 9 2. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU bat 2.1. Sakiniai su bat Jungtukas bat tiek Kathechisme, tiek ir Trumpame Bude sudėtinio sakinio dėmenis dažniausiai (trijuose ketvirtadaliuose visų nagrinėjamų atvejų) sieja vienas, pvz.: kiekviename// Sakramentę dū́tįs/ mú-//mus malóne Diewo/ drin’// kokio įpacžio dáikto. Bat’// reikia iūs wertái priimt. (w každym Sákramen-//čie bywa nam dawaná tá[k]á// dla iakiey obobliwey rzeczy: ále// ie treba godnie przyjąć.) 959 Jungtuku bat siejamos vienarūšės asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a), bendra-tys (b), šalutiniai sudėtinių sakinių dėmenys (c): a) M. Nūdėme atáiltina // ką daro?// Mo. Nė teróje malónes Di[e]-//wo/ nei nupė́no amžino:// pakadinimo: bat daro žmó-//gu v̄žáušiųsi/ ir vžwełkiusių meilėia (M. A grzech powsedni co czyni?// V. Nie traci łaski Bożey/ ani // zafługuie piekła:// ale cżyni cżło-//wieką oziębłego w miłości) 939 b) Nes kitaip’ nė butū// geiti/ ir norėt iam’ gero/ bat// norėt iam’ pikto (Boby ináczéy nie było żyćyć// mu dobrego/ ále żyćyć mu zte-//go) 7110 c) Tú́rime mė́ltis [...] idánt’ nė numirtúmbim’ nū-//demelę/ bat idánt’ múmus// dūtų pagálbą/ ir išgėbėtu. 5714 Sakiniais su šiuo jungtuku dažniausiai reiškiami PRIEŠPRIEŠOS prasminiai santykiai (plg. cituotus pavyzdžius). Kai kuriais atvejais juose ryškus GRETINIMAS, pvz.: M. O beftói ko?// [nėldžiamė] Mo. Idánt’ Diewas fáugo-//tų/ ir fiprina mus galįbę// lawá/ nė dūdamas impult// ing pagundimus: bat idánt// dūtų múmus pagálbą (M. A w boftey co?// V. Aby nam niedopuścił wpaść// w pokusy: ále aby nam dał po-//moc) 559 Retkarčiais sakiniais su bat reiškiami dėmenų priešpriešai artimi NUOLAIDOS santykiai, pvz.: 68 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ [...] artės yra daug// Marių?// Mo. Nė daug tiktai viena// kuri yra dąguia: bāt ią nė// vienu wardū wadinamą ([...] albo po-//dobno nie jedna ielti Pānmā// Māria.// V. Y owšem lāmā iednā//kto-//ra ielt w niebie: ále ią nie ie-//dnym imieniem zową) 6015 Šio sakinio prasminiams santykiams įtakos turi leksinė priešprieša tiktai viena: ne vienu. Priklausomai nuo dėmenų leksinės sudėties ir gramatinės sandaros kai kuriuose sakiniuose su bat ryškūs IŠSKIRTIES prasminiai santykiai, pvz.: M. Koky wáiltą tūri-//mē lau gaminit/ idāni// galėtumbimē būta pri-///fākimą ižpildit?// Mo. Yra nē māża/ bat’ bītiel// peki didžėuly tarp kitų (M. Jakiego lekartfwā vžywać// mamy/ ku žáchowāniu tegol// prykažānia?// V. Jelt niematal/ ále te pięć mie-//dzy infymi.) 858 Reiškiamų prasminių santykių pobūdį šiame sakinyje lemia priešprieša nemaža: penki, aukščiausiojo laipsnio būdvardis su prielinksnio tarp konstrukcija. Originale atitikmenų neturi 3 sakiniai su bat. Kitais atvejais jungtuką bat paprastai atitinka lenkų ale; tik vienu atveju originale pavartota dalelytė tylko: Wźius/ ragāwimas/ || wiles glitėjimas:|| Bat drąflei tam žodžiu || tiki girdėimas. (Dotykānie/ fmāk/ y oko omyła/ || Such tylko flow tych mocnie mięł|| posiła.) 1761 2.2. Sakiniai su bat dabar Dalelytė dabar prisišliejusi prie jungtuko bat viename Trumpo Budo sakinyje. Ji sustiprina, pabrėžia dėmenų turinio PRIEŠPRIEŠĄ, plg.: [Tē palsiłfākai] Jog wel gėrós fargibes// nē turėio/ qnt’ paieutimu// fawų/ bat’ dabar nē greffe// ių beginėiencijų ([Niechay fię fpowiada] Jż też pilney ftrazey nie// miał nad zmyłtámi /woimi/ ále// ießcże dopufcżał im biegać) 1277 2.3. Sakiniai su bat gandžiaus Sakiniais su šiuo jungiamuoju žodžiu reiškiama dėmenų PRIEŠPRIEŠA. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmis, eidamas su jungtuku, ne pakeičia, o tik sustiprina prasminius dėmenų santykius, plg.: Nēnóriu mirtįs nufsi-//dėiisio/ bat gądžėus/ idanų// [ugrįfų] ir būtų giwas. (Niechcę// śmierci grzefnego/ ále rácžey// żeby fię nãwroćił á żyw był.) 1382 dar-//bai māno: o kaip nėwerti// ir nėpriedrą/ bat gądžėus/ ftoia prieš tawe? (prāwy moje: o ią-//ko niegodne/ nieprzyftoyne// ále y owšemprzécinne tobie?) 18810 Dviejų sakinių jungiamąjį žodį bat gandžiaus atitinka tokios pačios sandaros originalo ale raczej. Pastarojo sakinio originale pavartotas kitoks jungiamasis žodis, dar labiau pabrėžiantis priešinamuosius dėmenų turinio santykius. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 69 2.4. Sakiniai su bat labiaus Eidamas su jungtuku bat aukštesniojo laipsnio prieveiksmis labiaus, panašiai kaip ir gandžiaus, sustiprina sakiniais reiškiamus dėmenų PRIEŠPRIEŠOS santykius, plg.: tūri dùtis// kaltas [...] Jog nė padarė to pat-//ligėjimo patáįfimė giwą-//tos lawós [...] bat labiaus iog vỹli-//kos tamėjęg vyįselfimė// ir// nodbojmęl kuri turėjo iš// pradžios (ma fįę dać winien [...] įį nie vįcynit tevį// pilnośi w poprawiė żywotá// tego [...] y owfem// iš trwaf// w teyże ojębtłości y niedbal-//(ftwie ktore miał 3 przodku) 1216 Wieśpatiel// tu neatátremei nulidéuśiu// bat labiaus ius wadini/ ir// tráuki fawelį. (Panie ty nie odpa-//dzaś grzebnych/ y owfem ie// wzywał y ciągnieb do siebie.) 1508 Originalo atitikmuo abiem atvejais toks pats – jungiamasis žodis y owszem. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungtuką bat šiais atvejais atitinka lenkų kalbos y. 2.5. Sakiniai su bat greičiaus Sakiniu, kuriame su jungtuku bat pavartotas aukštesniojo laipsnio prieveiksmis greičiaus, kaip ir sakiniais su jungiamaisiais žodžiais bat gandžiaus ir bat labiaus, reiškiami ryškūs PRIEŠINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai: [Tė pafsillákai] Jog nė rūpinos idánt// marintų wįsądós fawįs// pajautinimus [...] bat greičėus ėkióio ia wil-//famė. ([Niechay fie [powiada] Jź [ie nie fatarát áby mar-//twiał šawfe [woie namietno-//[ści [...] ále rychley násladował iey/ y // pełnił ją niemal we wſbytkim.) 12721–22 Originalo ir vertimo jungiamųjų žodžių sandara sutampa. 2.6. Sakiniai su bat vienokig Šis jungiamasis žodis pavartotas Trumpo Budo sakinyje, kuriuo reiškiama dėmenų turinio PRIEŠPRIEŠA su NUOLAIDOS atspalviu, plg.: báudo mánę// tularópos núdemes mąnos// kuriomis tawo Maielſótą// paźeidėjęu: bat vienokig pri-//leg tam/ átmenu qnti dides// mietaſirdites tawo (tráfą mie rozmáite// grzechny moie/ ktorymim twoy// maieftat obraźiti. ále iendák// przy tym pomnią ná wielkie mi-// tośierdźie twoie) 14918 Vertimo jungiamasis žodis atitinka originalą. 2.7. Sakiniai su bat nei... nei Šiuo jungiamuoju žodžiu viename sudėtiniame Trumpo Budo sakinyje siejamos trys bendratys: kurio aƀ nufsi-//déįés/ wardú įlpėti nė efmi// wértas/ bat nei įwadinė t// nei minėt(ktore-//gom ia grześny mianować nieł// ieft godźien/ ále áni wzywać/ // áni wſpomináć) 1345–6 70 | ARTŪRAS JUDŽĖNTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Prasminiai dėmenų tarpusavio santykiai GRETINAMIEJI. Vertimas pažodžiui atitinka originalą. 2.8. Sakiniais su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas bat, visų pirma reiškiami PRIEŠPRIEŠOS, rečiau – kiti prasminiai santykiai. Vertimas retais atvejais tenukrypsta nuo originalo – paprastai jungtuką bat atitinka lenkų ale; sudėtinius jungiamuosius žodžius pažodžiui atitinka originalo sudėtiniai. Lyginant Kathechismo ir Trumpo Budo atitinkamus sudėtinius sakinius matyti, kad pastarajame veikale vartojami jungiamieji žodžiai įvairesnės sandaros, daugiau kaip trečdalis jų sudėtiniai. Be to, Trumpame Bude sudėtinių sakinių jungiamieji žodžiai kai kuriais atvejais skiriasi nuo originalo: bat atitinka tylko; bat labiau(s) (net du kartus) – y ow(s)zem; bat gandžiaus – ale y ow(s)zem. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmių vartosena su jungtuku bat nuo originalo priklauso ne visada: gana laisvai verčiama originalo samplaika y ow(s)zem. Prieveiksmiai sustiprina, išryškina priešinamuosius dėmenų tarpusavio santykius. 2 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU bat VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso bat 15 10 25 bat dabar 1 1 bat gandžiaus 1 2 3 bat labiaus 2 2 bat greičiaus 1 1 bat vienokig 1 1 bat nei… nei 1 1 Iš viso 16 18 34 3. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU ir 3.1. Sakiniai su ir Jungtukas ir sudėtinio sakinio dėmenis tiek Kathechisme, tiek ir Trumpame Bude dažniausiai sieja vienas, pvz.: tënai bwietė[i]i regill wéida Diewo/ kur yra té-/|wikbęćia mūńń/ ir nùg téná|| rodźés didélne gãlibe ioll Maieltôto. (tám Swięći widzą obli-lćće Bożej gdzie ielt Oyćyzńá|| nábá| y gdzie fią|| więcej okázu-/|lie możność maieftatu jego.) 5020 DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI 71 Dėmenų tarpusavio ryšius šiuose sakiniuose sustiprina antrajame dėmenyje pakartojamas (kaip ir originale) bendras abiejų dėmenų objektas, pvz.: Pa-//dūmi ing twirtas rq-//kās tawos ƀwęcęsusios// meilės/ [...] kūną ir dufią māno [...] idānt iūs pataimintumbei // ir iūs garbēlp ir laupelfp// apgreƀt’ teiktūmbeis. (Porucjam w mocne ręce/ I twey naświętƀey// miłośći [...] ciałło y dufę mo-//ię [...] abyś// im błogoſławić/ á one ku cźći y// chwale fwey obracać raczył.) 1816 Jeigu antrojo dėmens subjektas sutampa su pirmojo dėmens objektu, Daukšos jis vienais atvejais, kaip ir dabartinėje kalboje, praleidžiamas (a), o kitais – pakartojamas (b): a) Tawę meldžiu ir iš-//pažįstu/padėk man ir baffiu// išganitas/ pałfįprink ma-//nė ir bufsia apgintas (Ciebie proſę y// wzywam// wf pomóż mią á będę zbawion// wkręp mią/ á będę obronion) 1361, 3 b) Akis wilfų mieleſes Wie-//fpatię/ tawimp turi [á-//wa paduxi/ ir tu dūfi jie-//mus pėna iu/ metū priva-//łomu. (O Cſyń wybytkich miły/ Pá-//nie/ w tobie mają [we vfa-//nie/ á ty im dawał żywność ich// cźalu przyſłonego.) 1828 Vertimas panašiais atvejais gali kiek skirtis nuo originalo, plg.: átmenu qnti dides// miętaƀirdiltes tawo/ ir toi// pati yra/ kuri man’ dūft// drąſibę/ idānt tawęłp priei-//cźę/ kokias nor’ būdamas. (pomnię ná wielkie mi-//łosiędźie twoie/ // á toć ieſt ono// ktore mi dawa śmiałość/ ábym// ku tobie// przyſtapil/ iákiemjekol-//wiek ieſt.) 14920 Paprastai nagrinėjamų sakinių dėmenys susiję GRETINAMAISIAIS santykiais (kaip pa- cituotuose pavyzdžiuose). Kartais sakiniais su jungtuku ir reiškiami PRIEŠINAMIEJI (a), PRIEŽASTIES (b), SĄLYGOS (c) ar NUOLAIDOS (d) prasminiai santykiai, plg.: a) pawizėk qnti manęs nul-//lidéusio žádinącźio ƀwęto// wardo tawo: ir nē weikék// anti piktūmo māno/ idānt// turētumbei vžmirſti geri-//bes tawo. (weyźry ná mie nedznego grze-//fnika wzywiącego imienia// twego: á nie ręci tak patrzyç/ ná źłość moie/ abys miat zą-//pomnieć twey dobroci.) 14012 b) Tu man tai dawēi/ ir// tawai tai malónei nē ma-//niemụs/ kokiēmụs nūpel-//nāmụs/ arba gimditoiu// many priraƀinėiu (Tyś// mi to dał/ y twoiey to łacę/ nie// moim żadnym// zaſługom ábo// rodzicow moich przyſługuie) 18519 c) Padūk man// patis ławę/ ir pakāks man’// bito. (Poday mi fam fie-//bie/ á doſyć mi ná tym.) 1562 d) Tawęłp ēidawo aklēii // tawęłp kurtinēi/ tawęłp// paralizūimi vžmūſtiēii [...] ir// newienām’ nē įžibótēis (Do ciebie prycho-//dźili ślepi do ciebie głuƀy/ do// ciebie Páraliżem zárążeni [...] á żadnemus’ lįę// niewymowit.) 1535 Tais atvejais, kai su jungtuku ir vartojami įvardžiai tas/ta/tai, tarp sudėtinio sakinio dėmenų esti PRIDURTINIAI santykiai: antruoju dėmeniu pasakomi papildomi dalykai apie pirmojo dėmens turinį arba duodamas to turinio vertinimas. Tokių sakinių Katechchisme 72 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ ir Trumpame Bude rasta trys – su įvardžiuotine moteriškosios giminės forma (a) ir su bevardės giminės forma (b), pvz.: a) mės wilsì gėma-//mė nūdėmėjė pirmgimėje// kurią turime už tėwainu-//ma iš pirmūju gimditoiu// mąffu: ir tōii nūdėme fu wił-//lómis kitomis/ atlaídžęś// mūmus ant’ krikšto (ję wfyłcy rodžimy w// grzechu pierworodnym/ || ktory// mamy zá dźiedźictwo z pier-//wbych rodzicow nábych: A ten// grzech ze wſzytkimi innymi/ by-//wa na krácie odpuſczony) 96₃ b) tap-//cję fu tawimi wiena dwa-//śiá/ ir tái per malūne widu-//rėio fuwieninimo/ ir fu-//tįpimą dęgancziós mėiles. (abych fię// stał z tobą jednym duchem/ á// to przez takkę wnętrznego źię-//dnoczenia/ y// rolfpynienie palá-//licej miłości.) 160₂₁ Originalo visai neturi 18 sudėtinių sakinių su jungtuku ir – Kathechisme (13) ir Trumpame Bude (5). Kitais 23 atvejais (17 Kathechisme ir 6 Trumpame Bude) originale atitikmens neturi vienas iš veiksmažodžių, pvz.: ftiebái daga-//us dręba/ ir wirpa po akim// tawo (filary niebieſkie// drżą przed oblicznością two-//ią) 148₁₃ Dviem atvejais Kathechisme sujungiamuoju išverstas originalo prijungiamasis sakinys: Tokiam pakákta to// išgų turi norą// ir wálą/ pri-//imt iūs ir iaigu tai daró/ kas// pridera darit (Tedy dość ná tym/ że ma// chęć y wolą przyiąć ie/ gdy to// czyni/ co ieft winien czynić.) 42₅ M. Kas ii padarė?// Mo. Wiebpatís mūſų Jéſus// Chryſtus/ ir patis mus iž-//móke io. (M. A kto gi wcźynił?// V. Pan náſz Jezus Chryſtus// ktory go nas náuczyć raczył.) 48₇ Ket uriais atvejais Trumpame Bude lietuviškus jungtukinius sakinius atitinka lenkiški bejungtukiai sakiniai, pvz.: nė atlłók fal-//dźęłues Jėlau/ ir tėikis fu// manimi liktis (nie ráči odchodzić// naſtądby Jezu/ ráči zemną zo-//ſtać) 169₈ Vienu atveju sudėtinio sakinio dėmeniu išversta originalo prielinksninė konstrukcija: małtau wil-//ſás nūdėmės ławás [...] gaitėdamás vź// iás/ ir kėtin damas paſi-//taisit (rozmyślam grzechy// swoje [...] żałuiąc zá nie/ z vmy-//ſłem polepienia) 68₁₅ Iš viso originale sudėtinių sujungiamųjų sakinių atitikmenų neturi 33 (36%) Kathechisme ir 15 (14%) Trumpo Budo lietuviškų sudėtinių sujungiamųjų sakinių su jungiamuoju žodžiu ir. Iš likusių 148 sakinių dažniausiai jungtuką ir originale atitinka y (plg. cituotus sakinius, pavyzdžiui, 50₂₀). Net 44 atvejais (13 iš 56 Kathechisme ir 31 iš 92 Trumpame Bude), tai yra 29% visų pavyzdžių, jungtuką ir originale atitinka jungtukas a. Lenkiški sakiniai su a atitinka ne tik PRIEŠINAMUOSIUS, SĄLYGOS, NUOLAIDOS (plg. anksčiau cituotus sakinius), bet ir GRETINAMUOSIUS santykius reiškiančius sakinius, pvz.: DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 73 prisiega turįll būti/ ape daiktą teįsų/ kuris/ nė būtų/ falsżyvas/ ir ape ku-llry gerą/ ir tikrą/ būtį ši-llnoma (przysiega ma być o rzeczy/ prawdziwą/ ktoraby nie była// fałszywa/ á o ktoreyby pewnie// człowiek wiedział) 7812 Dviem atvejais jungtuką ir, siejantį neigiamus veiksmažodžius, originale atitinka jungtukas ani (tarp neigiamo ir teigiamo veiksmažodžių), pvz.: M. Kaip išpildįsimė// fėkmą/ kuris nė liep ia// wogt?// Mo. Nė imdami/ ir nė vžtu-llrėdami fwetimo (M. Jako zachowamy śiodme?// V. Nie biorąc ani trzymając// cudzego) 864 3.2. Sakiniai su ir dabar Jungiamasis žodis ir dabar Daukšos vartojamas panašiai kaip porinis jungtukas ne tik … bet ir dabartinėje lietuvių kalboje. Prieveiksmis dabar dėmenų santykiui suteikia PRIEŠPRIEŠOS atspalvį, plg.: [gali dutis kátas] jog nė mitėjo// Wiėbpaties Diewo fáwo [...] kaip// i pridėrėjo: ir dabar iog tą// meita apgręžė perprabągą// fuwernimop/ ir niekąnieki-llump to pafaulo ([može fįę dáć winien] Jž nie miłował// Púna Bogá fwego [...] iáko byt powinien: y owfem tą// miłość obracał nád miárę ku// tworzeniu y márnościam tę// świátá) 1223 vžli-llkos tamėg vyšwefsimė/ ir// nodboiime/ kuri turėjo iš// pradžios/ ir dabar top át-llpėčų lugrižo. (trwal// w teyže osiębłośći y niedbal-ll(twie ktore miał z przodku: ie-ll[śćę k temu y nazad się wracał.) 1219 Abiem atvejais vertėjas nutolo nuo originalo: pirmajame sakinyje išlaikyta lenkiško jungiamojo žodžio sandara, bet pakeisti sintaksiniai sakinio dalių ryšiai, o antrajame nesilaikoma nei jungiamojo žodžio, nei viso sakinio sandaros. 3.3. Sakiniai su ir vėl Dalelytė vėl sakiniui suteikia PRIEŠINAMŲJŲ santykių atspalvį – sakiniai su jungiamuoju žodžiu ir vėl reiškia panašius prasminius dėmenų santykius kaip ir sakiniai su ir dabar. Dalelytė dėmenyje užima antrą (a) arba trečią (b) vietą: a) naudingi ir// dërą qnt’ to/ idánt’ miu-llmus pėr iūs/ Wiėbpatįs// Die was/ dūtų fweikatą/ llir geribę to pafaulo: ir wel// idánt’ atėitiimbimė pąžin-lltieip núdemiu múffu// ir// galitėimop yž iás. (wazą k temu/ aby nam// przez nie Pan Bog dat zdro-llwie/ y docześne dobrá: y aby-llmy przyfli ku vznaniu grze-llchow y ku pokucie są nie.) 733 b) [Tė kundies gráudžėi] Jog nė búwo kq́ntrus// pžipūlūse [...] ir iog wel iū nėpa-llžino fącįų/ išg rąku io dú-llty ([Niechay fįę tež vfk arzą já-lltołnie] Jž nie był cierpliwy// w przy-llpadkach przeciwnych [...] á iž też ich nie po-llznał być z rąk jego dáne) 1255 [Tė palsiłkakai] iog// ių nė moke/ nė plakę/ nė bare// nė kūpe wiffamę/ kaip búwo// reikig: ir iog wel’ nė turė-llio to rūpinimo/ ir fieloimo //ape iūs kaip búwo katti. ([Niechay fįę [powiąda] iż ich nie nauczali/ nie karáli/ // nie opátrowali we wßytkim// iáko było// potrzebá: á iż też nie// mieli tey pieczy y staránia o// nich iáko byli powinni.) 1301 74 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Pavartotas iškart po jungtuko ir, tačiau sintaksiniais ryšiais susijęs ne su jungtuku, o su kitais žodžiais (prieveiksmiu ar veiksmažodžiu), žodelis vėl neatlieka dėmenų jungiamojo vaidmens ir į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina, plg.: wiłłi weika-//lei mūłu idątn teftųs ir ap-//grįbtų garbėłp ir łaupeł Diewo ir wel dážneus mi-// nėtumbime kanczją ir kár-//tu mirimą W. mūłu Jė-//łaus Christaus. (wbytki prawny náßeł aby fię// ściągáty w obracáky ku cści á ku chwale Bożey.) 18 wił-//ią iž nie pokadari ir wel// niekan pawérłti wilfus dái-//ktus. (wßyt-//ko z niczego wczynič/ y záfię w ni-//weść obrócić wßytkie rzeczy.) 2919 Panašiai jungiamojo žodžio su ir nesudaro sintaksiniais ryšiais su veiksmažodžiu susiję žodeliai vėl ir atpenč, plg.: O kiek iau// kártų per matóne/ ir geribę// didę tawą/ ištráuktas bu-//wáu izg bailłaus gómurio// nůdemes prákeiktós: ir wel// atpęcę/ teip daug kártų// pats pawárgelis/ ing tęgieg // ėkėte impůlau. (O iáko užs// wiele ráżow/ przez táłkę y do-//brotliwość wielką twoię/ wyr-//wány byłem z pábcęki i frogiey// grzechu bezecnego: á záfię ták// wielokroć famem nędzny w tęść// łonią wpadł.) 14415–16 3.4. Sakiniai su ir drauge Prieveiksmis drauge suteikia dėmenų santykiams PRIEŠPRIEŠOS atspalvį, plg.: M. Kaś tatái yra Mi-//ßiá?// Mo. Yra minėjimas/ ir at-//minimas tikralsis/ giwá-//tos/ kančios/ ir mirimo// Wießpatės mėłų Jełaus// Christaus: ir draugė ełt af-//fierá/ kuriói affierawóie tą-//ięg Christų Wießpáti (M. A coź ieft Mßa?// V. Jeft pąmiątká y obchod// prawdźiwy/ żywota/ męki y// śmierci Pána náßego Jezuła// Chryftuła: y zárazem ieft ofiá-//rá/ w ktorey ofiárują tegoź// Chryftuła Pána) 9914 3.5. Sakiniai su ir labiaus Prieveiksmis labiaus, panašiai kaip žodeliai dabar, vėl suteikia dėmenų santykiams PRIEŠPRIEŠOS pobūdį, pvz.: nė ap-//firúrtawai kad’ anôii pa-//wárgele žmona [...] priłiártino [...] ir tabiėus ją pa-//łikfimnai ir padrutinai bi-//łodamas (ię nie rozgnie-//wał kiedy onáł) nędzną niewiá-//łtá [...] przybliżyłá fię [...] y owßemęs ją pociebły y po-//twierdził mowiąc) 1525 Originale ir labiaus abiem atvejais atitinka jungiamasis žodis y owszem(es). 3.6. Sakiniai su ir todrin(ag) Sudėtiniais sakiniais su jungiamuoju žodžiu ir todrin(ag) reiškiami PRIEŽASTIES prasminiai santykiai, pvz.: Tos yra przejáłtimi ir gât-//wa kitų/ wiłfų nůdemių/ ir// tôdrin iės didźėułomis wa-//dina (Ktore są przyczyną y głową in-//nych grzechow/ á przeṭoź ie tęź// głownymi zowią) 9114–15 DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 75 Nagrinėjamų sakinių originalo atitikmenys gana įvairūs: dviem atvejais sakiniai su jungiamuoju žodžiu a dlatego (a), kitais dviem atvejais – a przeto (ž) (žr. cituotąjį 9114–15 sakinį) ir vienu atveju – dlatego (b): a) M. Kaip vžlaik[i]mė// dewinta?// Mo. Nė geisdami i wėtimos// motėres/ ir neįokios kitos// biaurybės: ir todriñ pridė-//ra lėget’ akis/ ir wágftit // kitų priėpupų (M. Jako žachowamy dźie-// wigę?// V. Nie żądając cudzej żony // áni żadney inney nie wśćiwo-//śći: á dla tego dobrze ieft [trzęs]// ocju/ y wárować ię innych// przypadkow) 8714 b) iż to ižė-//lit/ iog nė turi/ iż ko tu-//rėtus kątais dutis yr// todrin tabái fietoéś (žtąd pochodźij/ iż// nie máią z czego/by// ligę win-//ni dáć mieli/ dla tego fię// wiec zbytnie frálują.) 1161–2 Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais, išskyrus pastarąjį, originalo jungiamųjų žodžių pagrindą sudaro jungtukas a, o ne y. 3.7. Sakiniai su ir dėl to Jungiamasis žodis ir dėl to, taip pat kaip ir todrin, Daukšos pavartotas PRIEŽASTIES santykius reiškiančiame sakinyje, plg.: tokiemus nė pi-//g[e]n paukimą fawo:// kaip Mūrinni iūdu-//ma atmainit: Jr del// to mieliemus Gimdi-//toiemus įgraudenam// idant waikelus fawus// tokiop intai[s]imop [...] weftų (nie mniey// im trudno zwycžay fwoły// njižli Murzynowi czar-//ność [wq odmienić. A// przeto mite rodzice nápo// minamy/ aby dzieci [we]l do takowego ćwiczenia [...] wiedli) 71–2 3.8. Sakiniai su ir taip Jungtukas ir su prieveiksmiu taip sudaro jungiamąjį žodį PRIEŽASTIES sakiniuose, pvz.: nė at-//mainėi būdo/ nei weikato/ ku-//ri tureiei gnt žemės [...] : ir taip tikill iog ir ny wadinėii daguiel// būdamas tūs/ kuriūs ánū// metu wadinėii. (nie racžyt odmienić [po-//]robu áni vrzędu/ ktoryś miał// ná ziemi [...] : á tak wierzę że y// teraz racżyb wzywać z nieba// tych/ ktorychés ná on czas wzy-//wał.) 1511 Tais atvejais, kai sakiniu su jungtuku ir reiškiami pridurtiniai santykiai, prieveiksmis į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina (žr. 3.1.). 3.9. Sakiniai su ir… bei vėl Poriniu jungtuku ir… bei vėl siejami veiksmažodžiai, Katechisme einantys vienarūšiais tariniais: [Nūdeme atáilfina] daró žmó-ligų vžáufbusiu [...] ir nu-//peho kónczią fió/ amžio/ bei// wel [kiria kėlą nūdemelp// marinącziofį. ([grzech powfędni] čyni cžło-//wieká ožięblego [...] y żáługuie kará-//nie docżeśne/ y gotuie drogę// do grzechu śmiertelnego.) 934–6 S iejamų sakinio dėmenų prasminiai santykiai GRETINAMIEJI. Bei antrojoje porinio jungtuko dalyje vartojamas kaip ir sinonimas greičiausiai stiliaus sumetimais. Tokioje pačioje 76 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ pozicijoje kaip bei Dauksos kitais atvejais vartojamas jungtukas ir (plg. 1820 ir 737, sakinius su ir bei pavyzdžius su ir... ir). Jungiamąjį žodį ir... bei vėl atitinka originalo porinis jungtukas y... y. Prasminiai dėmenų santykiai originale taip pat gretinamieji. 3.10. Sakiniai su ir… ir Sakiniais su kartojamuoju jungtuku ir… ir reiškiami GRETINAMIEJI santykiai. Šiuo jungtuku siejami vienarūšiai asmenuojamieji veiksmažodžiai (a), bendratys (b) ir šalutiniai dėmenys (c), pvz.: a) vžmuša/ ir nu-llmarina dūfį/ ir daro tái// iog átima lveikátą/ ir gi-llwátą ios (žábija dubęl y čynil šell ona tráći šywot lwoy)9212, 13 b) pridė-llra lėrget’ akis/ ir wągfti// kitų priepūtų/ drin’ aplau-llgoiimo birdės: ir tėkėt’ mat-ll dúmp (dobrze ieft ltrzędsll ocju/ y wiarować fię innychll przypadkow/ dla vstrzęsienia// lercá: y viékać fię do modli-lltwy)8715, 17 c) kalti eftė dar//báis Crifų wießpati išga-llnitoii ławą łakiot/ nūg // kurio ir warda tūríte/ ir ku-llris iumus teip didel// matōnę parōdį// teikės (powinni naśladować vćynkámi// Chryfła Pana zbáwiciela lwego: od// ktorego y imię macie/ y ktory wam// tak wielką łáfkę okazać raczył.)156 Pastaruoju atveju pirmoji jungtuko dalis pavartota po prielinksninės konstrukcijos su santykiniu įvardžiu (kaip ir originale). Iš septynių sakinių su jungtuku ir… ir du neturi originalo: M. Kodrin wadini// świętą// Mo. [...] jog wel amžinái// weli// ir waldžioię/ ir tái-llło Dwałlia świętaia. 40, bitie wilfi Diewoll atližada// ir prilłoia wętnópl// ir vž Wießpaty fau ápłūri. 777, 8 Dviem atvejais ir… ir atitinka porinis y… y (156 ir 8715, 17; žr. anksčiau). Dar dviem atvejais originalo jungtukas – vieninis y, pvz.: dawéi idąnt// nufsidėiueis nalrais ma-llnais palitėčtie tawė/ ir pri-llimczie/ ir walgiczie. (dozwoliłeś abych// ię ciebie grzębnymi mymi vfty// dotykał/ przyimował w ię yll pożywał.) 17111, 12 Vienu atveju ir… ir atitinka originalo a… y: Dūna mūłłu wilfu dienų// dūd’ mumus fią dieną.// Jr attáid’ mūmus mūł-llu kaltės [...] Jr nė wėd’ mūłłu ing pa-llgindima. (Chleb nás powsedni dayll nam dźisia.// A odpuść nam naše winy [...] Y nie wodź nas na poku-llfęnie.) 465, 9 3.11. Išnagrinėjus sudėtinius sakinius su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas ir, dėmesys atkreiptinas į šias jų ypatybes: Jungtuku ir Daukša vertė ne tik originalo jungtuką y, bet gana dažnai ir a, pavartotą GRETINAMUOSIUS, PRIEŠINAMUOSIUS, PRIEŽASTIES ir SĄLYGOS santykius reiškiančiuose sakiniuose. Toks vertimas greičiausiai atspindi ano meto lietuvių ir lenkų kalbų jungiamųjų jungtukų vartosenos skirtumus. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI 77 Daukšos sakiniais su vieniniu jungiamuoju žodžiu ir, taip pat kaip ir dabartinėje kalboje, paprastai reiškiami GRETTNAMIEI dėmenų tarpusavio santykiai; PRIEŠPRIEŠOS, NUOLAIDOS, PRIEŽASTIES, SĄLYGOS ar PRIDURTINIUS santykius jie reiškia kur kas rečiau. Sudėtiniais jungiamaisiais žodžiais vertėjas siekė tiksliau perteikti originalo jungiamųjų žodžių sandarą ir dėmenų tarpusavio prasminius santykius: PRIEŽASTIES santykiai reiškiami sakiniais su jungiamaisiais žodžiais ir todin(ag), ir dėl to (pavienis atvejis), ir teip (pavienis atvejis); PRIEŠINAMIEJI santykiai – reiškiami su jungiamaisiais žodžiais ir dabar, ir labiaus (pavienis atvejis), ir drauge, ir vėl. Sudėtinių jungiamųjų žodžių įvairovė Daukšos vertimuose rodo dar nenusistovėjusią jų vartoseną. Nors sudėtiniai jungiamieji žodžiai vartojami palyginti retai (11 kartų rečiau nei vieninis ir) ir priklauso nuo originalo, tačiau atspindi polinkį prasminius santykių atspalvius reikšti specializuotais jungtukais. Jungiamųjų žodžių su jungtuku ir vartosena Katechisme ir Trumpame Bude skiriasi nežymiai. 3 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU ir VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai | K | TB | Iš viso ir | 91 | 108 | 193 ir dabar | 2 | 2 ir vėl | 1 | 2 | 3 ir drauge | 1 | 1 ir labiaus | 2 | 2 ir tod rin(ag) | 2 | 3 | 5 ir dėl to | 1 | 1 ir teip | 1 | 1 ir… bei vėl | 1 | 1 ir… ir | 6 | 1 | 7 Iš viso | 113 | 119 | 232 4. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU nei 4.1. Sakiniai su nei Jungtukas nei paprastai vartojamas po neigiamo ir prieš teigiamą sudėtinio sakinio dėmenį, pvz.: 78 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJEDIENĖ graudinimo/ ir įkwe-//pimo tawo geróp/ daźnái// nė ktaulėu / nei ʃękióieu. (nápo-//miná y natchnienie twego ku do-//bremu čęſtokroć nie ſuchał/ // áni náśladował.)1878 Tik vienu atveju jis sieja dvi neigiamas veiksmažodžių formas: Kaip išpildísimė// lėkmą/ kuris nė liepia// wogt ?// [...] nė darí-//dami žálos/ nei vienámel// turte io [...] nei kókia nor // prižaltimi/ nei wieno nė-//apgaudami/ nė prwadsžio-//dami žálop/ kito (Jako záchowamy śiodme? // [...] áni czyniąc βkody ła-//dnemu w rzeczách iego [...] áni żadną// przyczyną nikogo nie podwo-//dząc do βkody drugiego.)8610 Sakiniais su jungiamuoju žodžiu nei visais atvejais reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų santykiai, plg.: [Tė ákũndies gráudžei] jei wel’ [...] ių népa-//žino fącziy/ išg rąky io dů-//tty/ geréśniop ławo: nei// iam dékawowo y išus ([Niechay ſię też vſkarża já-//łonnie] ie-//lli tę [...] ich nie po-//znał być z rąk iego dáne ku fwe-//mu lepβemu/ áni mu dſięko-//wał zá nie)1257 Originale jungiamąjį žodį nei aštuoniais atvejais atitinka vieninis jungtukas ani (pavyzdžiui, cituotame 1878 sakinyje), vartojamas po neigiamo ir prieš teigiamą dėmenis. Dviem atvejais (anksčiau cituotame 8610 ir 8514 sakiniuose) originale pavartotas kartojamasis jungtukas ani... ani: M. Koky wáifltą túri-//mė lau gamint/ idánt// galėtumbime βitą pri-//flakimą išpilditi ?// [...] nė// [kaitit knígų nė wieźliwų/ // nė kalbėt’ žodžių/ nei giedót// giefmių gėdibky (M. Jakiego lekarstwa żywać// mamy/ ku zachowaniu tego// przykazánia?// [...] nie czytać ksiąg wβelecz-//nych/ áni moowič ſłow/ áni// śpiewać pieśni nieuczciwych)8514 8610 sakinyje jungtuko ani… ani pirmoji dalis eina su teigiamu, o antroji – su neigiamu veiksmažodžiu, o 8514 sakinyje jo abi dalys pavartotos su teigiamais dėmenimis. Vieną lietuvišką sakinį su nei originale atitinka bejungtukis sakinys: Kaipóg ípbildí-//mė áβmą/ kuris drau-//džia lúdimonė tei-//láus?// [...] nė apkaltė-//dami ártimo/ nei bitóda-//mi nė tieflós (Jákos záchowamy ofme?// [...] nie połądájąć bliźniego/ nie// mowiąc nieprawdy)875 4.2. Sakiniai su nei vēl Sakiniais su jungiamuoju žodžiu nei vēl paprastai reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, pvz.: M. Kaip išpildísimė// dėβimtą?// Mo. Nė géizdami túrto/ ir// wifβókio dáikto ártimo/ bu-//dú nė patógumi/ nei wel’ pa-//widėdami iam’/ io géro. (M. Jako zachowamy dźię-// śiąte?// V. Nie żądájąć maiętności// áni żadney rzeczy bliźniego/ nie// ſłubnym obycźáiem: áni mu zay-//rzą dobrá iego.)883 DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 79 Keliais atvejais ryškūs PRIEŠINAMIEJI dėmenų santykiai priklauso nuo leksinės dėmenų sudėties, plg.: Diewiltei kaip // Diewas/ niekad’ negatėio// mirt/ nei wel kęft. 3420 M. Ką tur darit gerėi// tėwai funūmus fawo?// Mo. Tūri ius augint’ grau-//fmėel mókit iūs Diewo bai-//mes/ dūt iūs ant’ mókflo// nė nárint/ nei wel’ tápinti (M. Což maįą cžyníč dobry oy-//cowie ȝ łyny fwemi?// V. Maįą, ie včyȝy/ yʃpráwo-//wáč: ani nábyti karȝą/ áni ná-//ȝbyt rołpłebéłąic) 836 Postpozicinė dalelytė vėl tik sustiprina GRETINAMUOSIUS arba PRIEŠINAMUOSIUS dėmenų santykius, bet nekeičia jų pobūdžio. Jungiamasis žodis nei vėl koreliuoja su sakinio pirmojo dėmens neiginiu ir atitinka Daukšos sudėtiniuose sakiniuose nevartojamą kartojamąjį jungtuką nei … nei (plg. originalo ani … ani). Originalo neturi vienas lietuviškas sakinys su šiuo jungiamuoju žodžiu (3420). Kitus lietuviškus sakinius atitinka originalo sakiniai su vieniniu jungtuku ani (883), kartojamuoju ani … ani (836) ir tik vienu atveju – sakinys su ani teȝ: nė prieiol// top Sakramentop/lu tokiu// prisigatavimu/ nei wel// padarė tokio pafirgebenimo// pérninkėiime sietos fa-//wós/ kaip būwo/ kátas. (nie przybedł do// tego Sákramentu ȝ taką przy-//prawą/ áni teȝ včynit takiey// pilność w rozbierániu fumne-//nia fwoiego/ jako był powinien.) 1203 4.3. Ištyrus sudėtinius sakinius su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas nei, išryškėja stiprinamasis dalelytės vėl vaidmuo ir tam tikri nagrinėjamų veikalų skirtumai: atitinkamus Katechismo sakinius Daukša vertęs laisviau – originalo kartojamieji jungtukai verčiami vieniniais, atitikmenų originale neturi lietuviškos postpozicinės dalelytės. 4 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU nei VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso nei 5 6 11 nei vėl 3 1 4 Iš viso 8 7 15 5. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU o 5.1. Sakiniai su o Sudėtiniais sakiniais su pavieniu jungtuku o dažniausiai reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, pvz.: 80 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ mitek// Wiéßpaty Diewą qnt’ wil-//ło/ o ąrtimg kaip̂ paty fa-//wę (mihy Paną// Boga náde wßytko/ á bliźnie-//go iáko fam siebie) 8811 Gretinamųjų sakinių su jungtuku o vartosena nagrinėjamuose veikal(u)ose nesutampa su dabartine: jie Daukšos pasirinkti ir tais atvejais, kai dabar įprasta vartoti sakinius su jungtuku ir (plg. Ambrazas, red. 1994: 568, 702), pvz.: Atgrę́bk mane// Wießpatie [favélį] o ne no-//lęk nértei prieš mane. (Náwroć mie// Panie ku tobie/ á niechćiey [ię] gniewać przeciwko mnie.) 138.11 Rūpinkitės [unėlei [...] idánt’ bu-//túmbit’ iṧ kłaicžieus any// gėrių/ yr išrinktųjų io// o idant ne yßkaktumbit’// ing ámžinas kan-//cžes prágaro. (Stároyčieß fę [ynacžkowie [...] ábyśćie bylı z licž-//by onych dobrych á wybránych jego// á żebyśćie fę nie doftáli ná męk// piekielne.) 448 dúßios kurios nu-//mirßta malónei Diewo / o// nė padáriulios gana wil-//lamę vž núdemęs lawas (dufę ktore vmieráią w// tálfce Božey/ á nie vcžynili ná//wßem dofyć za gręchy zá fwo-//lie) 439 Gretinamųjų sakinių su jungtuku o vartosenos negalima paaiškinti vien lenkų kalbos įtaka, nes ne visi jie turi originalą. Pavyzdžiui, originalo neturi šis Daukšos sakinys: iißlái futwére ir// padáre žémę/ ir wiłła kita// kas yrą ant žémes [...] o ne tiektaí futwére// ir padáre/ bet dábar qntł// to prikúpia/ apwéizdi/ rú-//pinas [...] tú wiłła 318 Rečiau sakiniais su jungtuku o reiškiami PRIEŠINAMIEJI dėmenų santykiai, pvz.: aß tawip̂ giwenú/ o fa-//wíp mirßtu: tawip̂ paté-//kú/ o fawî prafókftu (ia w tobie żywię// a w tobie vmieram: w tobie// trwam/ á w tobie przemijam) 1691, 3 PRIEŠINAMIEJI santykiai, kaip rodo pacituotas pavyzdys, priklauso nuo leksinės dėmenų sudėties – juose vartojamų antonimų gyvenu: mirštu, pateku: pražūstu. Plg. dar: Sunís Diewo daguia/ nė// túri mótinos: o žémė te-//wo. (Syn Božy ná niebie nie-//ma máłki: á ná ziemi nie ma// Oyca.) 3313 Retkarčiais sakiniais su jungtuku o žymimi PRIEŽASTIES (a) arba SĄLYGOS (b) santykiai, pvz.: a) tu elsi [fałdúlis pałó-//tinimas dúßios/ [...] O kuris tawe wertai priim-//tú/ bėdriniku/ ir tęwainiu// bus ámžinos lauṕės. (ty ieft// [łodkie pośilenie dufę moiey// [...] : á ktoryby cię godnie po-//żywał/ vcželtnikiem y dźiedźi-//cem// będźie wiecznej chwały.) 15622 b) Bėkite manę// ku-//rie nuwargę/ ir apłúnkinti// ełtę/ o aß jumús dúłu atilṕi. (Podź-//ćie do mnie wßyscy wy/ ktorzy-//ście tę wypracowáli/ y vciąženi // ieftėście/ á ia wam dam ochło-//dę.) 15012 DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 81 Iš visų išnagrinėtų Daukšos sakinių su jungtuku o originalo neturi tik du. Visais tais atvejais, kai originalas yra, sakinius su o atitinka lenkų kalbos sakiniai su jungtuku a. Tiesiogiai po jungtuko o gali eiti prieveiksmis teip(o), koreliuojantis su visu pirmuoju sakinio dėmeniu arba jo tarinio grupe. Tokie sakiniai žymi PRIDURTINIUS dėmenų tarpusavio santykius. Prieveiksmis šiuose sakiniuose išlaiko bendrą būdo aplinkybės reikšmę ir su jungtuku nesudaro atskiro sintaksinio vieneto, plg.: nūdemės nu-//mazgótų/ ir ištrauktų išg// rąkų priešininkų mūſų [...] o// teip išgelbėtų/ ir atpirtkų// mūs krauiu fáwų ɓwęcźeu-//ſiu (naſ// ociyścili// z grzechow náſych/)// wyrwat nas z rąk nieprzyia-//ćieł náſych [...] á ták odkupit nas fwo-//ią kwią nadrożſzą) 34₃ dū-//ſtis mūmus malóne Diewo// [u wilſomis gamtomis/ o// teip támpamē lunumus/ ir/ téwainieis ámžinos giwá-//tos. (by-//wa nam dána táłká ӡe wßytki-//mi cnotámi: á ták ſławamy ſię// łynmi y dźiedźicámi wiecźnego// żywotá.) 96₇ Originale visais šiais atvejais pavartotas jungtukas a, po kurio eina prieveiksmis tak. Dabartinėje bendrinėje kalboje tokius sakinius atitinka sakiniai su jungtuku ir, po kurio eina prieveiksmis taip arba jam sinonimiškas junginys tokiu būdu; Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje panašūs sakiniai laikomi PAŽYMIMAISIAIS (plg. Ambrazas, red. 1994: 720). Tais atvejais, kai prieveiksmis yra iš dalies praradęs leksinę reikšmę, jis sudaro su jungtuku atskirą sintaksinį vienetą – jungiamąjį žodį o teip(o) (žr. toliau). Keliais atvejais po jungtuko Daukšos pavartotas įvardis tai, koreliuojantis su pirmojo dėmens tarinio grupe. Tokiais sakiniais taip pat reiškiami PRIDURTINI dėmenų santykiai: Yra Jėſus Chriſtus gel-//betóies mūſų/ [u dūbia/ ir [u// kūnu/ ir [u dèiwiltę [...] o tai// teip po paweikſtù dūnos/ // kaip ir wino (Jezuſ Chryſtus zbáwićiel// naſ// z dubaſ y z ciałem/ y z Bo-//ſtwem [...] : a to tak pod obłobą chlebá/ iá-//ko y winá) 98₁₃ Jneiei ing iſćia Mer-//gos ɓwęcźęſios Mótinos// tawós/ o tū kaip ią iškėłai// nē išžbłomofń garbēfį (Wſbełēs w// żywot Pánieńki naświętey// mátki twe y) á tak iákos ią pod-//niołſku niewymownęy chwalę) 164₅. Pacituotų pavyzdžių originalai skirtingi: pirmajame, kaip ir vertime, pavartotas bevardės giminės įvardis, o antrajame – prieveiksmis. Dar keliais atvejais po jungtuko vartojamas įvardis eina veiksmažodinių daiktavardžių, pakartojančių asmenuojamąsias pirmojo dėmens formas, pažyminiu, pvz.: O láimi lábai tai yra// širdis/ ir pałáiminta dūbia// kuri tawę Wießpati Diewą// fawq/ nupėłno priimt o ta-//mė priemimę/ dwałiſką linx-//miƀę būt papildita (O ɓcźeśliwy vmyſł/ y błogo-//ſławiona dubaſ/ ktora ciebie// Páná Bogá fwego záſługuie// nabożnie przyiąć/ á w tym przy-//jęciu/ duchownymwěłelem być// nápěłniona?) 157₁₃ Tokiais sakiniais irgi reiškiami PRIDURTINI santykiai. Originalo ir vertimo sakinių sandara sutampa. 82 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 5.2. Sakiniai su o vel Trijuose Trumpo Budo sakiniuose trečioje antrojo dėmens vietoje pavartota dalelytė vėl, kuri drauge su jungtuku atlieka dėmenų jungiamąjį vaidmenį ir sustiprina sakiniais reiškiamus priešinamuosius santykius, pvz.: tókie iš mātones Die-//wo tokiolñ nūdėmelñ/ prasiradimo (kurės// pāļākem’) nė impul-//dinėja. O tu vel kitų// nė pažīta (tācy sā tālka// Bojų w takie grzechy do-//puśczenia (kto relmy po-//wiedžieli) nie wpadaią.// A tych zaś drugich nie// znajq) 11515 Tokia dalelytės vėl vartosena dabartinei bendrinei kalbai nebūdinga. Visais šiais atvejais vėl priklauso nuo originalo: jame trečioje antrojo dėmens vietoje eina dalelytė zaś. 5.3. Sakiniai su o daugiau Kathechisme rastas vienas sudėtinis sakinys su jungiamuoju žodžiu o daugiau. Juo reiškiami GRETINAMIEJI santykiai: M. Ką įſmanáí per// tūs žodžius// Tikiu// ing Diewą Tewą. // Mo. Jſſmanáu// iog tikėda-//mi turime ij mibėti. O dau-//geus iog wilſs kitūs dái-//ktus faugodami ir io ƀwe-//tiálius prīlakimus ir bewe-//lliti numirt neg ij pajėſt ku-//rime dáikte. 2722–281 Jungiamasis žodis šiame sakinyje vartojamas kaip atskiras sintaksės vienetas. Prieveiks-mio aukštesniojo laipsnio forma apstabarėjusi. Prieveiksmis nekeičia sakinio prasminių santykių pobūdžio, tik sustiprina sintaksinį jungtuko vaidmenį. Jungiamojo žodžio sandara ir vaidmuo panašūs kaip jungiamųjų žodžių bat gandžiaus, ir labiaus. Originalo šis sakinys neturi. 5.4. Sakiniai su o ypačiai Dviejuose Kathechismo sakiniuose su jungtuku o tiesiogiai po jo pavartotas prieveiksmis ypačiai. Abiem sakiniais reiškiama išskirtis, pvz.: M. O kadag turime// žėkintiês tū žėkłu?// [...] kad rq-//damės kokime privūlme// arba reikate/ o įpaczei kel-//damiês ir gūtdami (M. A kiedýž mamy vžywać zná-//mienia krzyża świętego?// [...] gdy lie náydúemy w ia-//kiey potrzebie: á ofobliwie w-//ftáiąc y kładąc łię) 187 M. Ką įſmanáí per// Tikeima?// Mo. Wilſa tai/ ko taris // ką įſmáno ir tiki [...] Bažničie Rīmo: o// įpaczei kas kredoie Apá-//ſfahųs vzrakinās. (M. Což rozumieſz przez wiarę?// V. Wſbytko co trzyma á wierzył [...] kościół Rzymſki: á ofo-//bliwie/ to co ſię w Kredzie zá-//myka.) 2216 Abiem atvejais vertimas atitinka originalą: prieveiksmiu ypač išverstas su jungtuku a einantis osobliwie. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 83 5.5. Sakiniai su o teip(o) Kathechisme ir Trumpame Bude rasti keli sakiniai, kuriuose su jungtuku o einantis prieveiksmis teip(o) sudaro atskirą sintaksinį vienetą – jungiamąjį žodį. Prieveiksmis šiuose sakiniuose yra praradęs būdo reikšmę ir drauge su jungtuku vartojamas PRIEŽASTIES santykiams žymėti, plg.: M. Kaś tatái yra Mi-//śiá?// Mo. Yra minėjimas [...] ir draugė éft af-//fierá/ kuri afierawóję̇ tą-//lėję Chrįstų Więpáti [...] O// teip reikia prieġ mišęi/ fu// didžiu nobážnumu/ ir wie-// šliwumu pribut’. (M. A coź ieft Mβa? // V. Jeft pāmįtka [...] y źárażem ieft ofiá-//rá/ w ktorey ofiárują tegoj// Chryftufá Pána [...] á tāk trzęba przy niey// być z wielką pilnośćią/ y wćći-//wośćią.) 9917 Tūri wel’ dábar ir dwāsiąq// fu wilłomis sīłomis fawo-//mis [...] o teip// gáli nulidėt prieś rikią (Ma tęj// ieβcje y duchá ze wβytkimi śiłámi fwo-// // imi [...] á tāk moje grzęβyć/ przećiw po-// rządkowi) 12611 Vartojamas vienas prieveiksmis teip nagrinėjamuose Daukšos veikaluose priežasties reikšmės neturi. Jungiamųjų žodžių *o todrin arba *o dėl to, kurie tiksliausiai atitiktų formaliąją originalo jungiamųjų žodžių a dlatego, a przetoż raišką, Daukša nevartoja. Jungiamasis žodis o teip pacituotuose pavyzdžiuose vartojamas kaip ir teip, ir todrin, ir dėl to sinonimas. Atitinkamas lenkų kalbos jungiamasis žodis a tak, kurį Daukša verčia o teip, šiais atvejais taip pat sinonimiškas jungiamiesiems žodžiams a dlatego, a przetoż. Tai leidžia manyti, kad jungiamojo žodžio o teip vartosena Daukšos vertime tiesiogiai priklauso nuo originalo. 5.6. Apibendrinant sakinių su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas o, apžvalgą galima padaryti tokias išvadas: šiais sakiniais visų pirma reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Be to, jie gali žymėti PRIEŠINAMUOSIUS, IŠSKIRTIES, PRIEŽASTIES, SĄLYGOS ir PRIDURTINIUS santykius; jungtukas o ištirtuose Daukšos veikaluose visuomet atitinka originalo jungtuką a. Dabartinei bendrinei kalbai nebūdinga gana dažna jo vartosena jungtuko ir vietoje negali būti paaiškinta vien originalo įtaka; su jungtuku vartojami postpoziciniai žodeliai sustiprina ir patikslina sudėtinio sakinio dėmenų prasminius santykius; visais atvejais jie turi originalo atitikmenis; specializuotas jungiamasis žodis o daugi aus, vartojamas panašiai kaip bat gandžius, ir labiaus, gali būti būdingas to meto šnekamajai kalbai; o teip vartojamas kaip jungiamųjų žodžių ir teip, ir todrin, ir dėl to sinonimas ir tiesiogiai priklauso nuo originalo. 84 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 5 LENTELĖ. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU o DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso o 19 34 53 o vėl 3 3 o daugiau 1 1 o ypačiai 2 2 o teip(o) 1 1 2 Iš viso 23 38 61 6. JUNGIAMASIS ŽODIS tačiau Jungtukas tačiau Daukšos pavartotas tik viename Trumpo Budo sudėtiniame sakinyje. Juo siejami būsenas žymintys dalyviai: rąką išgāni-//toio mano/ būdamas teip// tūlus kartas palietas/ || ilgą taczeu/ liūmtas/ an-//tru kartu mirštu. (reka žbāwi-//cielā mego bedaę tak wiele rā-//zow dotkniony/ chorobą przed//ię zdjęty drugi raz umieram.) 1438 Dėmenų santykiai PRIEŠINAMIEJI. Jungtukas pavartotas antroje dėmens vietoje. Originale jį atitinka konstrukcija przed się. 6 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tačiau VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso tačiau 1 1 7. JUNGIAMASIS ŽODIS tad(a(g)) Tad(a) Daukšos vartojamas ne antrojo dėmens pradžioje kaip kiti jungiamieji žodžiai, bet antroje (a) arba trečioje (b) vietoje, būdingoje dalelytėms, o ne jungtukams. Vis dėlto jis laikomas jungiamuoju žodžiu, nes atlieka dėmenų jungiamąją funkciją, plg.: a) Tawęłp éidawo aklėji || tawęłp kurtinėi/ tawęłp// paralīziumi vžmuštieji/ ta-//węłp wėlino priłtotieji/ ir// niewienam’ nė išbitōieis. Ta-//węłp tad’ ir ab nudidei//is// ir pavargęs artinus (Do ciebie przycho-//dźili ślepi/ do ciebie głuchy/ do// ciebie Paraliżem zarażeni/ do// ciebie opętani/ a żadnemus łie// niewomowit. Do ciebie tedyy// ia grzebny a nędzny przystępu-//ię) 1537 Daukšos Katekizmo sudėtiniai sakiniai 85 b) daugėfín tu gali// atlaist | neg aϑ galú dafsi-//taisi. Notmękig manęs// tad’ mietelės Wießpatie// nūg malónes tawós (więcey// ty mozęfó odpúścić/ niżli fę ią// moge dopúścić. Nie odrzu-//cayże mię tedy miły Panie od// talki twey) 13712 Sakiniais su šiuo jungtuku dažniausiai reiškiami PRIEŽASTIES prasminiai santykiai (kaip pastarajame pavyzdyje). Keliais atvejais ryškūs TEIGINIO – IŠVADOS santykiai laikomi jų variantu, plg.: willos// nūdemęs kuriolnori// kad palsidáro/ weikes// więnu budu ižg ty// dwieju [...] Tarp ty// tad dwiejų būdų nū-//demių/ wienas wźgūli// darime (wßytkie grzechy// ktorekolwiek bywáia// po-//pethione) dźieia fę ieany-// obyčáiem ź tych dwu [...] Miedsyll tym tedy dwóiákiem fpo-// [obem grzechow ieden// należy w czynieniu) 11413 Sakiniais su tad(a) gali būti žymimi ir SĄLYGOS santykiai, pvz.: Augfężeuliei Sera-//phinai [...] darós ma-//žėuleis drugėleis po akim// tawo. Kaipog tad’ aϑ pik-//talis/ ir ęžemis pádaras// drišu tawęf pprieit (nawywßy Seráphini [...] máig fę zá na-// podleybe motyliki przy bytno-//ści twoiey. Jákoś ia tedy błáhe// á nūkie f tworzenie będę śmiał// do ciebie przytąpic) 14819 Tais atvejais, kai sakiniais reiškiami patys bendriausi GRETINAMIEJI arba LAIKO santykiai, tad(a) atlieka ne jungtuko, o dalelytės vaidmenį, pvz.: gáli pridett// willús nulsideimus ir nót-//boimus/ kurie įbėit] iš kū-//no arba vredo [...] Pabaigęs tad’ bita toki// Įkundimą gni favęs/ tegi-//vžriß (przydać mo-//że wßytkie grzechy y niedbal-//stwa/ ktore pochodzą z fłanu// abo z wrzędu [...] Dokonawßy tedy tey tákiey játło-//by ná fę/ niechayże zákonczy) 13111 Jungtuko tada ilgesnė forma pavartota tik viename sakinyje: norėiei ata-//dęgt dúbei mánai/ tamę// Sakramenté méita apźiedu-//tinio apźiedútinęlp/ ir tokiu// man pafiřodit. Tėikili ta-//dá dú// Więßpatié taięg// firdį prieƒ tawę (chćiátes od-//kryć duby moiey w tym fakrá-//mencie miłosć oblubieńca ku// oblubienicy/y takim mi fę po-//kázáć: racźe mi dáć tedy/ Pá-//nie/ toź serce przecźiwko tobie) 1686–7 Su priaugusia postpozicinė dalelytė šis jungtukas pavartotas tik vieną kartą; jis eina pirmoje dėmens vietoje: M. Tewas yragu Die-//wu?// Mo. Yra.// M. O funus yragu// Diewu?// Mo. Yra.// M. O Dwalfa ßwę-//toii yra Diewu?// Mo. Yra.// M. Tadag yra tris// Diewai? (M. Óćiec ielßże Bogiem?// V. Jefł.// M. A Syn ielßże Bogiem?// V. Jefł.// M. A Duch ś. ieft Bogiem?// V. Jefł.// M. A więc fą trżey Bogowie?) 268 Šiuo sakiniu reiškiami TEIGINIO – IŠVADOS prasminiai santykiai. 86 | ARTŪRAS JUDŽĖNTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Originale jungtuką tad(a) visais atvejais atitinka tedy, kaip ir vertime einantis antroje arba trečioje dėmens vietoje. Formą tadag lenkiškame tekste atitinka sudėtinis jungtukas a więc. 7 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tad(a(g)) VARTOSENA DK Jungiamasis žodis | K | TB | Iš viso tad(a(g)) | 3 | 7 | 10 8. JUNGIAMASIS ŽODIS tai yra Sakiniais su jungiamuoju žodžiu tai yra abiem atvejais reiškiami TIKSLINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. [Prámintas nùg Chri-//táus/ ir ìbmános] mókiti-//nis / tai yra/ kuris aplìkrik-//bìties / tiki ing Diewą/ ir // dáro priláikimus io. (Jełt vcźén Chryłufow kto-// ry okrçiwby fię/ wierzy y wy-// znawa zakon iego.) 1014 [gáli dútis káltas ]3 pažìnios širďęs [a- //wós/ iog iós ně lęrgeio:// weikatúlśe/ kurie vźguteio// laupłép Diewo/ tai yra:// iog iu ně dáre fu tokiù cźi-//litumi widuryiětu/ driņž pa-//ties Diewo/ kaip búwo kát-//tas ([moźe fię dáć winien] Z fnáźnośći vmyfłu fwego/ // iź iey nie przeftrzegał w prá-//wach/ ktore naleźały ku huźbie// Páńfkiey) to ieft/ iź ich nieczy-//nit ź taką cźytośćią wnętrzną// dla famego Boga/ iáko był// powinien) 1236 Originale pirmuoju atveju jungiamasis žodis neturi atitikmens, o antruoju atveju jį atitinka to jest. 8 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tai yra VARTOSENA DK Jungiamasis žodis | K | TB | Iš viso tai yra | 1 | 1 | 2 9. JUNGIAMASIS ŽODIS teip jog Dviem atvejais sudėtinio sakinio dėmenys nagrinėjamuose veikaluose siejami jungiamuoju žodžiu teip jog. Šiais sakiniais žymimi TEIGINIO – IŠVADOS santykiai, šiame straipsnyje laikomi PRIEŽASTIES santykių variantu: funús Diewo// tápes źmogùmi išcioieł// Mergós Marios/ atpir-//ko mus ąnt Kriźeus idant// mus pérgábentù nùg kai-//rés ąnt dešinės: teip iog 3[ę]-//ktas kriźeus bźwėto kuriù// źekli- namęs yra kaip fum-//ma koki wilfo tikěìtmo// mùfty. (yn Boży fławy fię// cźłowiekiem w żywocie Páṇny// Mariey/ odkupił nas ná krzy-//żu/ aby nas przenioł z lewice ná prawicę: tak DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI 87 iš žnamė krzy-/lšá świętego/ ieft iákoby fum-/llmá wßytkiey wiáty nábey. ) 1718 Jneiei ing’íśćia Mer-/lgos bŵęćżusios Móinos || tawos /o tú kaįp ią iźkėłaiļ nę iźbiłomoļp garbėļp/ teip// jog iei dawei nę iźbiłomaļ matonęļ qnt’ vśfaugouimo// ios. (Wbedtėś w// żywot Pánienfki naświętśbey// mákti twey /á tak iákos ią pod-/niółt ku niewymowney chwale tákes ėy dat niewymowną tá-/|ke ku jáchowaniu ėy.)1646–7 Pastaruoju atveju originalas negalėjo nulemti jungiamojo žodžio pasirinkimo vertime. Dabartinei bendrinei kalbai taip jog nebūdingas – jo reikšme kartais pavartojamas panašios sandaros jungiamasis žodis taip kad. 9 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO teip jog VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso teip jog 1 1 2 10. JUNGIAMASIS ŽODIS todrin(ag) Sakiniais su šiuo jungtuku siejamais dėmenimis reiškiami PRIEŽASTIES prasminiai santykiai, pvz.: tarp kurių// daug wós bus núdeme-/lmis atłatūtinomis:// vienókig wiffadós nē-/|| prietėkimas/ ir praźgė-/lmas kokłái [...] Todrinąg bütie// kurie eit tóbutūmop // ne turi jų kaip norį pi-/lgai apłaiśt. (miedy ktoremi// wiele ich/ ledwie będaļl grzechami powbędzieni// wßakźe jednak ieft záwße// niedołkonatość/ y wyłte-/|pek iáki [...] Dla tego či ktoryj idą ku// dokłonatóśći/ nie máią// ich ledá iáko opuśćáć) 1175 Tiesiogiai po jungtuko einanti dalelytė ir susijusi ne su jungtuku, o su po jos einančiu įvardžiu, todėl į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina, plg.: Sjętónas búwo graźús ifž// prigimimo. Todrinąg ir męs// iei bė núdemes bullimė/ téi-/|paia táplimė graźumis (bá-/|tan byt piękny z przyrodzenia.// Przetoź y my// ielli bez* grzechu bę-/|dźiemy/ tedy też zoftániemy pięknemi) 5718 Paprastai jungtukas vartojamas su priaugusia postpozicine dalelyte ir tik viename sakinyje pavartotas be jos: dawei mań// vź peną kúna táwą bŵętą// giwą/ [...] Tód rin’ meldźiu i-/|dąnti mań butúmbei mató-/|lumi (dateś mi za po-/|karm ciało twe żywe/ [...] Przeto|| probę ábys mi byt táłkaw) 17116 Originale šie sakiniai turi dvejopus atitikmenis: su jungtukais dlatego arba przeto(ż) (žr. cituotus pavyzdžius). Keliais atvejais originale pavartoti sudėtiniai jungiamieji žodžiai a przetoż (a) ir a dlatego (b): 88 | ARTŪRAS JUDŽĖNTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ a) mės ėltmė willi// brólei ir lūnys teip’ gero te-llwo/ todrinąg tarime mi-//tėis kaip’ brólei ir waikai// wiéno téwo. (my wółyci iełtelmy łobie brá-//cia/ á przeztoż mamy fię miło-ll wać iako brácia a lynowie ták// dobrotliwego Oyca.) 5010 b) táił ko nérégińe/ wargéll/ páżin turime. Todri-//nąg nė reikia ftėbėtis // iog nėkurios perfónos// nobażnos nė rąda nú-//ldemų/ iżg kurių turė-//łu duitís káktos/ (to czego nie widżi-//my) ztrudná znać może-//my. A dla tego nie trzeba// fię dżiwo wać/ iż niektoręll perłony nobażne/ nie náy-//ldują grzechow/ z ktorych// by fię miały winnemi dá-//wać:) 1155–6 Šie atvejai rodo vertimo sakinių su jungiamaisiais žodžiais ir todrin, ir dėl to ir sakinių su vienu todrin sinonimiją. 10 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO todrin(ag) VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso todrin(ag) 2 5 7 11. JUNGIAMASIS ŽODIS vienok(ig) Sakiniais su šiuo jungtuku Trumpame Bude reiškiami PRIEŠINAMIEJI santykiai, pvz.: Żaizdų táwų fu Thamós-//lium’ nė wėiždžiull/ Wienók fąt Diewa // iżpąžint nė wėkdiu (3 Tomążem bliżen twoich tu niewi-//dązę // Wążkę cię wyznać żą Bogá nie-//włydązę.) 17617 Šiame ir kituose sakiniuose tarp dėmenų ryškus ir NUOLAIDOS santykių atspalvis, plg.: daug wós bus núdeme-//mis atáifintomis:// wienókig willadós nę-//pritėkimas ir pražegi-//mas kokłai (wiele ich/ ledwie będał// grzechámi powbędniemi // wążkę jednák iełt żąwęł niedokonáłość/ y wyfte-//pek iáki) 1171 Jungtukas šio tipo sakiniuose eina pirmoje (kaip pacituotuose pavyzdžiuose) arba antroje dėmens vietoje: Ant krzyżeu tiektai// pridėges Dewiłte:// O cęę yś wiénol// łałoś yr żmogilte. // Abėie wienók// tikrai tikėdamas:// Meldżiū/ ko mėtde// látras gaiłėdamas.// (Ná Krzyżu łámo táito fię Bostwol// A tu fię y twe tái cżłowieczeństwo.// Oboie tu być ia mocnie wyznawam// Z lotrem ná krzyżu tobie fię vka-//rzam.) 17611 Pastaruoju atveju vertimas kiek esmingiau skiriasi nuo originalo: bejungtukis sakinys Daukšos išverstas sakiniu su jungtuku vienok. Šiuo atveju nesutampa vertimo ir originalo prasminiai dėmenų tarpusavio santykiai: lenkiškame tekste jie gretinamieji. 117, sakinyje jungtuką su praugusia dalelyte vienokig atitinka sudėtinis jungiamasis žodis wszakże jednak. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 89 Jungtukas vienok vartojamas ir sudėtinio jungtuko bat vienok dalimi (žr. 2.6. skirsnį). Keliais atvejais jis eina porinių jungtukų norint ... vienok ir norint ... bat vienok dalimi. Žodelis vienok gali atlikti ir dalelytės vaidmenį, pvz.: Ir kasg̀ vienók (tu manìń// wéikśis/ malóneùfes Jéfau? (Y coǰ wždy fìę zemną ftá-//niė miłoścìwy Jezu?) 143₁₄ Sakinių su vienok(ig) ir jiems sinonimiškų sakinių su bat arba tačiau santykis nėra aiškus. Vieno ar kito jungtuko pasirinkimą galėjo nulemti skirtingi originalo jungiamieji žodžiai. 11 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO vienok(ig) VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso vienok(ig) 3 3 12. IŠVADOS Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai išnagrinėtuose Daukšos veikaluose (žr. 12 lentelę) pagrindiniais bruožais atitinka dabartinės bendrinės kalbos sakinius. Jais reiškiamų prasminių santykių ryšys su sakinio jungiamaisiais žodžiais parodytas 13 lentelėje. Iš ryškesnių sujungiamųjų santykių raiškos Daukšos veikaluose ir dabartinėje bendrinėje kalboje skirtumų minėtini šie: 1. Sakiniais su jungtuku ir, taip pat kaip ir dabartinėje bendrinėje kalboje, paprastai perteikiami patys bendriausi GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, kartais – PRIEŠPRIEŠOS ir kiti. Originale juos atitinka ne tik sakiniai su jungtuku y, bet ir sakiniai su a. Pastarieji sudaro net 30 procentų visų tų atvejų, kai lietuviški pavyzdžiai originale turi jungtukinius atitikmenis. Vyraujantys dėmenų prasminiai santykiai sakiniuose su jungtuku o yra GRETINAMIEJI ir kiek rečiau – PRIEŠINAMIEJI. Šie dėmenų santykiai būdingi Daukšos ir dabartinės kalbos sakiniams su jungtuku ir. Originale sakinius su o atitinka sakiniai su jungtuku a. Vertimo lyginimas su originalu rodo to meto lenkų ir lietuvių kalbų sudėtinių sakinių, reiškiančių GRETINAMUOSIUS dėmenų tarpusavio santykius, skirtumus: lenkų kalbos sakiniams su jungtuku a šių santykių raiška buvusi kur kas būdingesnė (plg. Klemensiewicz e. a., 1955: 450, 471, 507) negu atitinkamiems lietuvių kalbos sakiniams su jungtuku o. 2. Išnagrinėtų Daukšos veikalų kalbai labiau nei dabartinei bendrinei vartosenai būdinga prasminių santykių ar jų atspalvių raiška postpoziciniais prie jungtukų prisišliejančiais žodeliais (plg. Piročkinas 1964c: 81, 85, 98). Pavyzdžiui, sakiniais su jungiamaisiais žodžiais ir dabar, ir vėl, ir labiau reiškiami GRETINAMIEJI arba PRIEŠINAMIEJI santykiai. PRIEŽASTIES santykiai reiškiami sakiniais su jungiamaisiais žodžiais ir tod(r)in, ir taip; NUOLAIDOS – su ir vėl atpenč; PRIDURTINIAI – su ir tai. Nustatyti prasminių 90 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ dėmenų tarpusavio santykių pobūdį padeda vertimo lyginimas su originalu – jame vertimo postpoziciniai žodeliai paprastai turi tikslius atitikmenis. Vis dėlto postpozicijų vartosena ne visada lemiama originalo: tai rodą buvus būdingą ir to meto šnekamajai lietuvių kalbai. 3. Daukšos vertimuose matyti didesnis nei dabar pagalbinių žodžių polifunkciškumas. Dažnai tas pats žodelis gali eiti ir prieveiksmiu arba dalele, ir sudėtinio arba porinio jungtuko dalimi, ir pats vienas atlikti jungiamojo žodžio vaidmenį. 4. Postpoziciniai žodeliai išnagrinėtuose veikaluose palyginti dažnai vartojami ne antroje, o trečioje ar net ketvirtoje dėmens vietoje (plg. Hermann 1926). Tokia jų vartosena paprastai priklauso nuo originalo, tačiau ne visais atvejais, todėl kažin ar gali būti paaiškinta vien lenkų kalbos įtaka. Kathechismo ir Trumpo Budo sudėtiniai sujungiamieji sakiniai iš dalies skiriasi jungiamųjų žodžių inventoriumi: tačiau ir vienok(ig) vartojami tik pastarajame veikale. 12 LENTELĖ. M. DAUKŠOS KATHECHISMO IR TRUMPO BUDO SUDĖTINIŲ SAKINIŲ JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso Su arba 6 3 9 Su bat 16 18 34 Su ir 113 119 232 Su nei 8 7 15 Su o 23 38 61 tčiau 1 1 tad(a(g)) 3 7 10 tai yra 1 1 2 teip jog 1 1 2 todrin(ag) 2 5 7 vienok(ig) 3 3 Iš viso 173 203 376 Daukšos Katekizmo sudėtiniai sakiniai | 91 13 LENTELĖ. SUDĖTINIAIS SUJUNGIAISIAIS SAKINIAIS REIŠKIAMI DĖMENŲ PRASMINIAI SANTYKIAI M. DAUKŠOS KATHECHISME IR TRUMPAME BŪDE Prasminiai santykiai Jungiamieji žodžiai Gretinamieji Priešinamieji Skiriamieji Išskirties Tikslinamieji Priežasties Sąlygos Nuolaidos Pridurtiniai Su arba ++ Su bat + ++ + Su ir ++ + + + + Su nei ++ + Su o ++ + + + tačiau ++ tad(a(g)) ++ + tai yra ++ teip jog ++ todrin(ag) ++ vienok(ig) ++ + LITERATŪRA Ambrazas, V. 1972: Lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių struktūriniai tipai. Baltistica 8 (1), 23–48. Ambrazas, V. 1977: Lietuvių kalbos istorinės sintaksės metodo problema. LTSR MA darbai A 4 (61), 139–154. Ambrazas, V. 1982: Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija. Baltistica 18 (2), 100–118. Ambrazas, V. 1986: Lietuvių kalbos sakinio sintaksinės ir semantinės struktūros vienetai. Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 4–44. Ambrazas, V., red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Balkevičius, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mintis. Hermann, E. 1926: Litauische Studien. Eine historische Untersuchung schwachbetonter Wörter im Litauischen, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung. Klemensiewicz, Z., Lehr-Splawiński, T., Urbańczyk, S. 1955: Gramatyka historyczna języka polskiego, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. Michelini, G. 2001: Itališkas Ledesmos Katechismo Dottrina Christiana: Daukšos panaudoto lenkiško teksto šaltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227–250. 92 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. PALIONIS, J. 1995: Pratarmė; 1595 metų Katekizmas ir jo leidimai. Mikalojus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 7–8; 15–39. PIROČKINAS, A. 1964a: Keli ypatingesni sudėtinių sakinių tipai. Kalbotyra 10, 109–113. PIROČKINAS, A. 1964b: Место присоединения среди других видов синтаксической связи. Kalbotyra 10, 157–165. PIROČKINAS, A. 1964c: Sujungiamųjų sakinių su jungtukais ir, o, bet loginiai–semantiniai santykiai. Kalbotyra 10, 77–107. ULVYDAS, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Gauta 2001 07 20 Artūras Judžentis Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected] Jūratė Pajėdienė Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]