Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 63-92 Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai“ ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas The article deals with the semantic and syntactic aspects of clause coordination in Daukša's 1595 Catechism (i.e., both the Catechism proper and the Trumpas budas), with particular emphasis on markers of coordination and clause order. The translations were carefully compared with the origi- nals. The most striking differences with regard to modern Lithuanian were observed in the use of the conjunctions ir and o. Furthermore, the use of compound markers of coordination, with additional differential markers postpositionally attached to the conjunction to express finer shades of meaning, is more characteristic of Daukša's language than of modern Lithuanian. 0. ĮVADAS Straipsniu siekiama sistemiškai aprašyti vieno svarbesniųjų mūsų senosios raštijos pa- minklų sudėtinius sujungiamuosius sakinius. Tai bene mažiausiai kalbos istorikų tirtas lietuvių kalbos gramatinės sandaros baras. Daukšos knygą sudaro du veikalai: KATHE-//CHISMAS// ARBA MOKSLASI// KIEKWIENAMI// KRIKSZCZI-//ONII PRI|| WALVS./| PARASZITAS PER// D. IAKVBA LEDES-IIMA Theologa Socie-||tatis IESV//| Išgulditas iš Ligiu-//vio Lgkifiko ing Lietu-// wifką per Kunigą Mi-//katoiu Daugfa Kd-//nonika Semai-//c3iu./| Išlpaultas Wilniuie// Metūlę usgimimo// Wiefipaties 1595 (toliau — Kathechismas) ir Trumpas// Budas Pa- lildki-//mo/ arba i5pa3inimo/| Nūdemiu.// Drin tu kurie dašnai)/| wartéia tit Sakra-//mentu./ | Y3 tqkifko gnt Lietii-//wifiko pérgulditas.//| WI L N I V I|/ MėtūlTė M. D. XCV (toliau — Trumpas Budas). Šiame straipsnyje sujungiamieji jų abiejų sakiniai nagrinėjami pagrečiui ir nuolat lyginami tarpusavyje. Kadangi abu veikalai išversti iš lenkų kalbos (dėl lenkiško teksto kilmės plg. Michelini 2001: 228), tai ju duomenys lyginami su originalais (NAVKA// CHRZESCIAN-I/SKA./| Abo Katechizmik!/|/ dla d5iatek.// Pr3e3z D. Jakuba Lede-//3ma. Theologa 3ebrania// P. Jesulowego ndpild-//ny/ a tera 5 Wtolkiego/|/ na Pollkie pr3zeto-// jony./| W KRAKOWIE ir Krotki obycjay spo-//wiedji: dla tych/ ktor3y// c3ęlto viywaig tego Sakrd-//mentu: 5 Wiolkiego na/| Pollkie pr3etojony.") * Straipsnyje skelbiama dalis Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paremto projekto („Sudėtiniai Daukšos 1595 m. Katekizmo sakiniai“, registracijos Nr. 96-163/3G) rezultatų. Naudotasi Vilniaus universiteto bibliotekos turima fotokopija iš Jurgio Lebedžio kolekcijos (plg. Palionis 1995: 7-8). 64 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Sudėtiniu sakiniu straipsnyje vadinamas sakinys, turintis ne mažiau kaip du sintaksi- nius centrus, reiškiamus asmenuojamosiomis arba neasmenuojamosiomis veiksmažo- džių formomis. Svarbus skiriamasis vientisinių ir sudėtinių sakinių bruožas yra tik pastariesiems būdingi prasminiai ir sintaksiniai dėmenų tarpusavio santykiai. Jiems darbe skiriamas pagrindinis dėmesys. Pagal mūsų kalbotyroje nusistovėjusią tradiciją sudėtinių sakinių sintaksinė sandara tiriama kaip prasminės sandaros išraiška. Nuo išraiškos, kuri tyrėjui prieinama tiesiogiai, paprastai einama prie turinio. Tokios tvarkos laikomasi ir šiame straipsnyje. Lietuvių kalbotyroje sukurta gana nuosekli sudėtinių sakinių tyrimo metodikaZ. Su tam tikrais pakeitimais ji pritaikyta ir Daukšos sujungiamiesiems sakiniams aprašyti. Daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiai sudėtinių sakinių prasminių ir sintaksinių santykių raiškos priemonei —- jungiamiesiems žodžiams. Sudėtinio sakinio jungiamuoju žodžiu vadinami visi dėmenų jungiamąjį vaidmenį atliekantys žodžiai: jungtukai, santy- kiniai įvardžiai arba santykiniai prieveiksmiai. Su jais drauge gali eiti kiti jungtukai, įvardžiai, prieveiksmiai ar dalelytės, dėmenų prasminiam santykiui suteikiantys papil- domų atspalvių arba patikslinantys, išryškinantys jo pobūdį. Skiriami tokie sudėtiniais sujungiamaisiais sakiniais reiškiamų prasminių santykių tipai: gretinamieji, priešinamieji, skiriamieji, išskirties, tikslinamieji, priežasties, sąly- gos, nuolaidos ir pridurtiniai. Skirtingai negu Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, atsisakyta atskiro sudedamųjų (Ambrazas, red. 1994: 702-707) santykių tipo. Laiko- masi nuomonės, kad bent jau senųjų raštų kalboje nėra pakankamo pagrindo jiems atskirti nuo gretinamųjų santykių (plg. Ambrazas, red. 1994: 708-716). Sujungiamųjų paremiamųjų sakinių tipas Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje skiriamas daugiausia remiantis juose vartojamais jungiamaisiais žodžiais (plg. Ambrazas, red. 1994: 717— 719). Tokiais sakiniais reiškiami priežasties arba sąlygos prasminiai dėmenų santykiai, todėl šiame straipsnyje jie atitinkamai ir vadinami. Siekiant išvengti terminų painia- vos ir geriau atspindėti dėmenų tarpusavio santykių pobūdį, vietoje Dabartinės lietu- vių kalbos gramatikoje skiriamų pažymimųjų (Ambrazas, red. 1994: 720) pasirinktas pridurtinių (plg. Ambrazas, red. 1994: 696) santykių terminas“. Tokiuose sakiniuose vienas dėmuo žymi su kito dėmens turiniu susijusias papildomas aplinkybes arba tam tikrą pirmojo dėmens turinio vertinimą, pvz.: Jneiei ing iščia Mer-//gos pwėcžgusios Motinos || tawos | o tū kaip iq iskélai || nė izbitomol p garbélp (Whedles w || 5ywot Pdnienlki našwietfey // matki twey / a tak idkos ią pod-//nioft ku niewymowney chwale) 164, Straipsnyje skiriamas ir sudėtinių tikslinamujy santykių tipas. Šiuose sakiniuose vienas dėmuo patikslina kito dėmens turinį, plg.: 2 Sudėtinių sakinių nagrinėjimo metodikos pagrindai išdėstyti Vytauto Ambrazo straipsniuose (1972, 1977, 1982, 1986). 3 Apie pridurtinius sakinius žr. Balkevičius (1963: 331—333); Piročkinas (1964c: 99; 1964a: 109— 112; 1964b: 158, 163-165); Ulvydas, red. (1976: 908). DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 65 [Pramintas nūg Chri-//ltaus] ir ifmdnos| mokiti-//nis/ tai yra/ kuris aplikrik-//ftiigs/ tiki ing Diewq/ ir// daro prilakimus io. (Jelt vejeri Chryltulow kto-//ry okriéiwfy lig/ wiersy y wy-//5nawa jakon iego.) 10, Straipsnio duomenų baz¢* sudaro 376 sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, išrinkti iš abiejų Daukšos Katekizmo veikalų. Pavyzdžiuose pateikiamų sudėtinių sakinių atkarpas lydin- tys pirmieji skaitmenys žymi 1995 m. leidimo viršutinįjį puslapio numerį“, o šalia einantis prierašinis mažesnio formato skaitmuo — eilutę, kurioje yra jungiamasis žodis. Skliauste- liuose duodamas lenkiškas visų pavyzdžių originalas. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai nagrinėjami suskirstyti pagal jungiamuosius žodžius. Didesnių skirsnių medžiaga pabaigoje apibendrinama keliais sakiniais. 1. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU arba 1.1. Sakiniai su arba Jungtuku arba nagrinėjamuose veikaluose siejamos asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a) arba šalutiniai dėmenys (b), pvz.: a) ape kąšg bilo ar-//ba kam pričitiš fiitie// artikūtai? (0 cjžymje mowig/ abo ko-//mu nalešžą te artykuty?) 25, , b) [gali dūtis kaltas) iei war-//gūfe |...) nęgeide pagalbos nūg Wie-//fpatés Diewo lawo/ Fu ti-//kni/ ir ftiprumi duxéiimu |...) arba iei nu-/|pūte fu firdimi/ ir prabin-//gulei ape tatai apmauda-//wo (Įmoje lig dač winien) Jefli w pracdch |...) nie žądat// wlpomojenia od Pind Bogal| 3 pewną a niepochybną dufno-//scig |...) abo iefli v-//padat 5 vmyflem/ y 3bytnie lig// o to fralowat) 122, Prasminiai dėmenų santykiai visais atvejais SKIRIAMIEJI. Originale šiuos sakinius trim atvejais atitinka sudėtiniai sakiniai su jungtuku abo (kaip pacituotuose pavyzdžiuose), dviem atvejais —vientisiniai sakiniai: paddres gnt’ fawes šimėl/| krišėus fweto/ darau Ikai-//cziu] arba rokawčiūs lu [d-//wo liéla. (pr3e-Iljegnawpy lig kr3y3e™ swigty™/ || rachuig fig// 5 fwym fumnieniem.) 68, tiiau/ kaip’ kas dtdit | ar-//ba priauga wallarump ify-//mintingump/ tad’ iam’ né// gana wieno tikeiimo (lkoro kto pr3yid3ie do lat rozu-//mnych/ tedy mu nie doly¢ nd/| wierse) 72, Duomenų bazėje (ir šio straipsnio pavyzdžiuose) rašmenys perteikti priimant mokslinio leidimo (Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995) transliteruotoje versijoje pateiktą supaprastintą i su tašku bei trejopą 3, 3, j žymėjimą (atsisakant 3), bet atstatant pagal originalą gotikinius rašmenis ir nosinių balsių žymėjimą įkypais brūkšneliais: g, g, į, y. Panašūs keitimai taikyti ir lenkiškiems Ledesmos Katekizmo sakiniams — atstatomi gotikiniai rašmenys bei įkypais brūkšneliais žymimi g, g, bet paliekamas moksliniame leidime pasirinktas dvejopas j, j žymėjimas (plg. Palionis 1995: 34-36). Jie atitiktų 1595 metų leidimo Daukšos Katekizmo puslapį, jeigu leidinys turėtų puslapių nume- raciją. 66 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Dalelytė tiektai 162,, sakinyje labiau susijusi su veiksmažodžiu nei su jungtuku, plg.: V7 didį tai gėropadarimą galėtų biii // prifkaitita/ idgnt’ tu Wie-//fpatie Maieltoto/ wieng// kartg ape nulsidéiusj 3mo-//gu padimotumbei/ arba// tiektai io pageltiimbeis (Za wielkieby// to dobrodsieyltwo moglo by¢/| pociytano/ kiedyby ty Panie/| mdieltatu/ raz iedno o griefiny™// citowieku pomyslit/ abo tylko// kiedy nari wipomniat) 162 1.2. Sakiniai su arba vėl Pora atvejų su jungtuku arba eina dalelytė vėl. Tokiais sakiniais taip pat reiškiami SKI- RIAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Postpozicinė dalelytė suteikia sakiniams gretina- mųjų santykių atspalvį, plg.: Galii/| melli Diewą| idgnt’ per nū-||pėlnus] ir darbus fawi/| fwetuiy lulfimytty ant mil-//fu: arba wel: galii melli fwe-//tilius] idgnt iie Diewui/| Téwui fitq maldą milly// padiitix 66, [Te lkindies graudsei] Jog nė buwo kgntrus// priépiiliifse/ arba iéi we¥ né// turéio kgntrumo priélpau-|/dolsé/ arba ripe¢séiillg ([Niechay lig te; vikaria 3d-//olnie) J nie byt éierpliwy// w pr3y-Ilpadkach pryeciwnych/ abo ie-//[li te3 nie miat čierpliwošči w/| dotegloscidch) 125, Dabartinei bendrinei kalbai tokia dalelytės vėl vartosena nebūdinga. Pastarajame pavyzdyje dalelytė, kaip ir originale, pavartota trečioje dėmens vietoje. Pirmasis sakinys originalo neturi. 1.3. Sakiniai su arba... arba Kartojamuoju jungtuku arba... arba siejamos asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a) arba bendratys (b): a) nūdemes wyllokios (augo-||tus kiekwiénas/ per kure/ // arba garbą am3ing tero-// ieėm'/ arba /ykibės/ to pallau-//lo wertai jgyiem (grsechu wfeld-//kiego/ 3d ktory 4bé chwale wiecing// virdcify/ abo kardnie tu nd swiecie [tu-//fine odnosif) 93, |, b) Jėi tau téwas ta-//was liepty kokią netié-//(a bilo | arba ką [ubrili// arba //kq pikto padarit | turié-//gu tu io tame kiaulii ? (A kiedyby tobie ociec twoy/| rolkazat rjec iakq nieprawdg/ // dbo grjech iaki vciynic: winien// jes go ltuchac?) 81, Démeny tarpusavio santykiai SKIRIAMIEJL. Antrame iš pacituoty pavyzdžių kartojamasis jungtukas atitinka originalo vieninį. 1.4. Sakiniais su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas arba, reiškia- mi SKIRIAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Dabartinei bendrinei kalbai neįprasta dale- lytės vėl vartosena su jungtuku arba, ypač trečiojoje dėmens vietoje. Dalelytė suteikia sakiniams prasminį gretinimo atspalvį. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 67 1 LENTELĖ. JUNGIAMUJU ZODZIU SU JUNGTUKU arba VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso arba 3 2 5 arba vėl 1 1 2 arba... arba 2 2 Išviso 6 3 9 2. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU bat 2.1. Sakiniai su bat Jungtukas bat tiek Kathechisme, tiek ir Trumpame Bude sudėtinio sakinio dėmenis dažniausiai (trijuose ketvirtadaliuose visų nagrinėjamų atvejų) sieja vienas, pvz.: kiekwiename/| Sakramėntę dūltiš/ mu-//mus matone Diewol drin'// kokio ipacšio daikto. Bat'// reikia itis wertdi priimi. (w kdjdym Sdakramen-//¢ie bywa nam dawana talka) || dla iakiey olobliwey r3ec3y: dle// ie tryeba godnie pr3yigc.) 95, Jungtuku bat siejamos vienarūšės asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a), bendra- tys (b), šalutiniai sudėtinių sakinių dėmenys (c): a) M. Niideme attailtina | ką daro?|/ Mo. Ne terioie matones Dile)-//wo/ nei nupėlno amgjino:|| pafkądinimo: bat’ daro mé-//gy vidufusiu/ ir viwéllusiu/| méiteia (M. A griech powfiedni co c3yni?// V. Nie traci talki Bojey/ dni // 3altuguie piekid:// ale ciyni cilo-//wiekd ojigblego w milosci) 93, b) Nes kitaip' ne butij/| géili/ ir noréi iam’ géro/ bat’ noréi iam’ pikto (Boby indc3ey nie bylo 3jycjyči!/ mu dobregol dle jycjyč mu ste-//go) 71, c) Tūrimę méiftis |...) iddnt’ nė numirtimbim’ nii-//demellg/ bat iddnt’ miimus// dūtų pagalbą) ir i5gétbety. 57 , Sakiniais su šiuo jungtuku dažniausiai reiškiami PRIESPRIESOS prasminiai santykiai (plg. cituotus pavyzdžius). Kai kuriais atvejais juose ryškus GRETINIMAS, pvz.: M. O fiefitoi ko?// Įmėldziamė) Mo. Jdant' Diewas faugo-||/ty] ir [tiprintu mus galibé// fawa/ nė dūdamas impuli|| ing pagūndimus: bat iddnt// dūtų mūmus pagatbą (M. A w foltey co?// V. Aby nam niedopuščit vpdsé// w pokuly: ale aby nam dat po-//moc) 55, Retkarčiais sakiniais su bat reiškiami dėmenų prieSpriesai artimi NUOLAIDOS san- tykiai, pvz.: 68 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ [...] artės yra daug// Mariiy?// Mo. Ne daug/ tiktai wiend// kuri yra dgguid: bét ią né// wiénu wardi wadinamg (|...) albo po-//dobno nie iednd ielth Panna// Maria./ Vl Y owfem lama iednd/ kto-//ra ielt w niebie: ale ią nie ie-//dnym imieniem 30wg) 60,, Šio sakinio prasminiams santykiams įtakos turi leksinė priešprieša tiktai viena: ne vienu. Priklausomai nuo dėmenų leksinės sudėties ir gramatinės sandaros kai kuriuose sakiniuose su bat ryškūs IŠSKIRTIES prasminiai santykiai, pvz.: M. Koky wailtą tūri-//me fau gamint) idant/| gatétumbime Kitą pri-/|(fakimą išpildit ?// Mo. Yra nė maja) bat’ fitie// p¢ki didšėuly tarp kitų (M. Jakiego lekarftwa viywdc|/ mamy/ ku 3achowaniu tego// pr3ykazania?|| V. Jelt niemato) ale te pigč mie-||d3y infymi.) 85, Reiškiamų prasminių santykių pobūdį šiame sakinyje lemia priešprieša nemaža: penki, aukščiausiojo laipsnio būdvardis su prielinsnio tarp konstrukcija. Originale atitikmenų neturi 3 sakiniai su bar. Kitais atvejais jungtuką bat paprastai atitinka lenkų ale; tik vienu atveju originale pavartota dalelytė tylko: Wisjius/ ragawimas|/ || wiles glitčiimas:// Bat drąlfei tam jod5iu/ // tiki girdéiimas. (Dotykdnie/ Imak|y oko omyla/ || Stuch tylko ftow twych mocnie mig// posila.) 176, 2.2. Sakiniai su bat dabar Dalelyte dabar prisisliejusi prie jungtuko bat viename Trumpo Budo sakinyje. Ji sustip- rina, pabrėžia dėmenų turinio PRIESPRIESA, plg.: [72 palsilfakai) Jog wel gėros largibes// nė turéio/ gnt’ paiéutimy// fawij/ bat’ dabar nė grelle/| ij beginéiénciiy ([Niechay lig [powidda) J3 te; pilney [trazey nie// miat nad smyftami Iwoimi/ ale// iefsc3e dopuficiat im biegdc) 127. 2.3. Sakiniai su bat gandZiaus Sakiniais su šiuo jungiamuoju žodžiu reiškiama dėmenų PRIESPRIESA. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmis, eidamas su jungtuku, ne pakeičia, o tik sustiprina prasminius dėmenų santykius, plg.: Nėnėriu mirtiés nufsi-//déiusiol bat gądžėusį/ idgni// fugrifitij/ ir butij giwas. (Niechcg// Smierci gryefinego/ ale racžey// jeby lig nawrocit/ ad žyw byt.) 138, dar-//bai mano: o kaip néwerti/ || ir népridgrq/ bat ggd3éus// ltoig prief; tawg? ([prawy moie: 0 id-//ko niegodne/ niepriyltoyne/ // dle y owfsem prieciwne tobie?) 188 | Dviejų sakinių jungiamąjį žodį bat gandžiaus atitinka tokios pačios sandaros originalo ale raczej. Pastarojo sakinio originale pavartotas kitoks jungiamasis žodis, dar labiau pa- brėžiantis priešinamuosius dėmenų turinio santykius. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 69 2.4. Sakiniai su bat labiaus Eidamas su jungtuku bat aukštesniojo laipsnio prieveiksmis labiaus, panašiai kaip ir gandZiaus, sustiprina sakiniais reiSkiamus dėmenų PRIESPRIESOS santykius, plg.: tūri dutis/| kaltas |...) Jog nė padare to pal-//firgéiimo patailimė giwd-//tos fawės |...) bat tabiaus iog v3li-//kos tamgieg viwelsimé/ ir// nodboiimg/ kurį turéio i5/ // pradsios (ma lig dač winien |...] iš nie vciynit tey// pilnoséi w poprdawie jywotd// fwego |...) y owfsem/ iš trwat// w teyje o3igblosci y niedbal-//[twie ktore miat 5 prjodku) 121, Wiefipatie// tu néatdtremi nufidéiusiu/ bat Yabiéus iūs wadini/ ir// trauki fawelp. (Panie ty nie odpq-//d3af; gryefinych/ y owfsem ie// wiywaf; y ciggnief; do Siebie.) 150, Originalo atitikmuo abiem atvejais toks pats — jungiamasis žodis y owszem. Atkreip- tinas dėmesys į tai, kad jungtuką bat šiais atvejais atitinka lenkų kalbosy. 2.5. Sakiniai su bat greičiaus Sakiniu, kuriame su jungtuku bat pavartotas aukštesniojo laipsnio prieveiksmis grei- čiaus, kaip ir sakiniais su jungiamaisiais žodžiais bat gandžiaus ir bat labiaus, reiškiami ryškūs PRIEŠINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai: [Te palsilfūkai) Jog nė rūpinos idant || marintų wilsados fawūs]/|/ paiautinimus |...) bat’// grėicžėus /ekidio ią wil-//lame. ([Niechay lig [powidda) J; lig nie [tdrat aby vmar-//twiat jawfze woie namigtno-//$ci [...] ale rychley ndsladowat iey/ y // petnit ią niemal we wfytkim.) 127, 5 Originalo ir vertimo jungiamųjų žodžių sandara sutampa. 2.6. Sakiniai su bat vienokig Sis jungiamasis žodis pavartotas Trumpo Budo sakinyje, kuriuo reiškiama dėmenų turinio PRIEŠPRIEŠA Su NUOLAIDOS atspalviu, plg.: baido mang// tularépos nūdemes mgnos/| kuriomis tawo Maieltotqg// pažeidšėu: bat wienokig pri-//eg tam/ dtmgnu gni dides/| mietafsirdiltes tawo ([trdfjg mie rosmdite// grzechy moie/ ktorymim/ twoy// maieltat obrajit: dle iednak// pr3y tym pomni¢ na wielkie mi-// losierdsie twoie) 149 Vertimo jungiamasis žodis atitinka originalą. 2.7. Sakiniai su bat nei... nei Siuo jungiamuoju žodžiu viename sudėtiniame 7rumpo Budo sakinyje siejamos trys bendratys: kurio af; nufsi-/|déigs| wardū j[pėt nė ¢fmi/| wértas/ bat nei įwadinet// nei minči(ktore-/|gom ia gryefiny mianowdc nie// ieft godžien/ ale ani wiywdc/ // ani wlpomindač) 134, , 70 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Prasminiai dėmenų tarpusavio santykiai GRETINAMIEJI. Vertimas pažodžiui atitinka originalą. 2.8. Sakiniais su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas bat, visų pir- ma reiškiami PRIEŠPRIEŠOS, rečiau — kiti prasminiai santykiai. Vertimas retais atvejais tenukrypsta nuo originalo — paprastai jungtuka bat atitinka lenkų ale; sudėtinius jungia- muosius žodžius pažodžiui atitinka originalo sudėtiniai. Lyginant Kathechismo ir Trumpo Budo atitinkamus sudėtinius sakinius matyti, kad pastarajame veikale vartojami jungiamieji žodžiai įvairesnės sandaros, daugiau kaip treč- dalis jų sudėtiniai. Be to, Trumpame Bude sudėtinių sakinių jungiamieji žodžiai kai ku- riais atvejais skiriasi nuo originalo: bat atitinka tylko; bat labiaus (net du kartus) — y owszem; bat gandžiaus — ale y owszem. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmių vartosena su jungtuku bat nuo originalo priklauso ne visada: gana laisvai verčiama originalo samplaika y owszem. Prieveiksmiai sustiprina, išryškina priešinamuosius dėmenų tarpusavio santykius. 2 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU bat VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso bat 15 10 25 bat dabar 1 1 bat gandžiaus 1 2 3 bat labiaus 2 2 bat greičiaus 1 1 bat vienokig 1 1 bat nei... nei 1 1 Išviso 16 18 34 3. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU ir 3.1. Sakiniai su ir Jungtukas ir sudėtinio sakinio dėmenis tiek Kathechisme, tiek ir Trumpame Bude dažniausiai sieja vienas, pvz.: tenai fwęetič[i)i rėgi// wéidg Diewol kur yra tė-//wikfBešia mūrų) ir nig tendi// rodžės didėlne galibe io// Maieltoto. (tam Swigči wid3ą obli-//cše Boje/ gd5ie ieft Oyciy3nd// nafgal y gdsie lig// wigcey okdju-|/ie mo3nos¢ maieltatu iego.) 50, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 1 Dėmenų tarpusavio ryšius šiuose sakiniuose sustiprina antrajame démenyje pakartoja- mas (kaip ir originale) bendras abiejų dėmenų objektas, pvz.: Pa-||dūmi ing twirtas rq-//kas tawos fwgeczgušios)/ méites/ |...) kūną ir dufiią mano |...) idgni iis patdimintumbei) // ir its garbėlp ir lauplelp// apgrefit’ teiktūmbeis. (Porucjam w mocne rece/ | twey naswigtfsey/| mitosci |...) čiato y dufę mo-/lię |...) abys// im blogoftawic/ a one ku cžči yl/ chwale [wey obrdcdc racjyt.) 181, Jeigu antrojo démens subjektas sutampa su pirmojo démens objektu, Daukšos jis vienais atvejais, kaip ir dabartinėje kalboje, praleidžiamas (a), o kitais — pakartojamas (b): a) Tawė meldšiu ir iš-/|pajiltu/padėk man ir būlTiu// išganitas/ paltiprink ma-//néfir bulsiu apgintas (Ciebie profs¢ y// wsywam/ || wipomo3 mig a bedg 5bdawion/ || vkryep mig/ a bedg obronion) 136, , b) Akis wilsy mielgules Wie-//fpatié/ tawimp tūri [d-//wq paduxj/ ir tu didi iie-//mus péng iy/ mętū priwd-/ffomu. (OC3y wfytkich mily| Pd-//nie/ w tobie maią (we vfd-//nie/ a ty im dawaf 3ywnosc ich// c3alu prsyltoynego.) 182, Vertimas panašiais atvejais gali kiek skirtis nuo originalo, plg.: dtmgnu gni dides// mietafirdiltes tawo) ir toi// pati yra/ kuri man’ dilt/| drilsibe/ iddni tawlp priei-//c3é/ kokias nor būdamas. (pomnig na wielkie mi-//tošierdšie twoie/ || a toč ielt ono/ // ktore mi dawa Smidtosc/ aby™/| ku tobie/| pr3yftąapit/ iūkimjekol-//wiek ielt.) 149, Paprastai nagrinėjamų sakinių dėmenys susiję GRETINAMAISIAIS santykiais (kaip pa- cituotuose pavyzdžiuose). Kartais sakiniais su jungtuku ir reiškiami PRIEŠINAMIEJI (a), PRIEŽASTIES (b), SĄLYGOS (c) ar NUOLAIDOS (d) prasminiai santykiai, plg.: a) pawizėk gnt mangs nul-//lidéiusio jadingczio fwėto)/ wardo tawo: ir nė weizėk]) ani piktūmo mano idant|| turėtumbei vimirfii geri-//bes tawo. (weyjr3y nd mie nędznego grie-// fnika wzywdigcego imienia/| twego: a nie rac; tak patrzyčį/ na 3tošė moig/ abyš miat 3d-// pomnieč twey dobroci.) 140,, b) Tu man tai dawėi/ ir||/ tawai tai matonei nė ma-//niemus/ kokiémus nūpel-//namus/ arba gimditoiu// manų prirafsinéiu (Tyš// mi to dat/ y twoiey to tafce| nie// moim jadnym// 3allugom dboll rodzicow moich pr3ypiluię) 185 , c) Padūk mani/| patis fawę) ir pakaks man'|| ito. (Poday mi fam lie-//bie/ a dolyč mi na tym.) 156, d) Tawglp éidawo akléii/ || tawėlp kurtinéi/ tawėlp// parališiumi vimuftiéii |...) ir// newiendm' nė izbitoiéis (Do čiebie prsycho-//d5ili lepi do čiebie glufy/ do čiebie Pdraliiem 3ara jeni [...] a jadnemus lięg|/ niewymowit.) 153, Tais atvejais, kai su jungtuku ir vartojami įvardžiai tas/ta/tai, tarp sudėtinio sakinio dėmenų esti PRIDURTINIAI santykiai: antruoju dėmeniu pasakomi papildomi dalykai apie pirmojo dėmens turinį arba duodamas to turinio vertinimas. Tokių sakinių Kathechisme 72 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ ir Trumpame Bude rasta trys — su įvardžiuotine moteriškosios giminės forma (a) ir su bevardės giminės forma (b), pvz.: a) més wilsi gėma-//mė nūdemeiė pirmgimeig// kurią tūrimė Vj tėwainu-|/mą iš pirmūiu gimditoių/| milly: ir oii nūdeme lu wif-/fomis kitomis/ atlaidžės// mūmus ant’ krikfto (fig whylcy rodsimy w// gryechu pierworodnym/ // ktory// mamy 3d d3ied5ictwo 3 pier-//wfych rodzicow ndfych: A ten// grzech je wfiytkimi innymi/ by-//wa na krjcie odpuficiony) 96, b) tap-//c3¢ fu tawimi wiena dwa-//$id/ ir tai per matong widu-//réio luwieninimol ir fu-// tirpimą dégqnc3ios miles. (abych lig// tat 5 tobg tednym duchem/ &// to pr3e3 talkg wnetrsnego jie-//dnoc3enialy|| rolplynienie pald-//igcey mitoséi.) 160, Originalo visai neturi 18 sudétiniy sakiniy su jungtuku ir — Kathechisme (13) ir Trumpame Bude (5). Kitais 23 atvejais (17 Kathechisme ir 6 Trumpame Bude) originale atitikmens neturi vienas iš veiksmažodžių, pvz.: ftiebai daga-//us dr¢bal ir wirpa po akim// tawo (filary niebielkie/) drjq pried oblicinoséig two-/liq) 148 Dviem atvejais Kathechisme sujungiamuoju išverstas originalo prijungiamasis sakinys: Tokidm pakdka to] || iaigu turi norą/ ir wélg/ pri-/limt itis ir taigu tai ddro/ kas/| pridera darit (Tedy dolyč na tym/ je mal chgé y wolą pr3yigé ie/ gdy to// ciyni/ co ielt winien c3ynic.) 42, M. Kas ii paddre?/| Mo. Wiefipatis milly Jéfus// Chriftus/ ir patis mus if;-//méke io. (M. A kto gi vesynit?/| V. Pan nafs Jesus Chryltus// ktory go nas nducjyč racjyl.) 48, Keturiais atvejais Trumpame Bude lietuviškus jungtukinius sakinius atitinka lenkiški bejungtukiai sakiniai, pvz.: nė atltok [al-||dšgufęs Jéfau/ ir téikis fu// manimi liktis (nie rac odchodj3ié// naltodfy Jesu/ rac 3emną 50-//ltd¢) 169, Vienu atveju sudėtinio sakinio démeniu išversta originalo prielinksninė konstrukcija: mąftau wil-||fas nūdemės fawas |...) gaitėdamašs v3/| ids/ ir kétindamas palsi-//taisit (rozmyslam grsechyl/ Iwoie |...] jatuige 3d nie/ 5 vmy-//flem polepfenia) 68 Iš viso originale sudėtinių sujungiamujy sakinių atitikmenų neturi 33 (36%) Kathechis- mo ir 15 (14%) Trumpo Budo lietuviškų sudėtinių sujungiamuyjy sakinių su jungiamuoju žodžiu ir. Iš likusių 148 sakinių dažniausiai jungtuką ir originale atitinka y (plg. cituotus sakinius, pavyzdžiui, 50,,). Net 44 atvejais (13 iš 56 Kathechisme ir 31 iš 92 Trumpame Bude), tai yra 2996 visų pavyzdžių, jungtuką ir originale atitinka jungtukas a. Lenkiški sakiniai su a atitinka ne tik PRIEŠINAMUOSIUS, SĄLYGOS, NUOLAIDOS (plg. anksčiau cituotus sakinius), bet ir GRETINAMUOSIUS santykius reiškiančius sakinius, pvz.: DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 73 prilsiega tūri|| būt' ape daiktą teilly/ kuris// nę butų fatfiwas/ ir ape ku-//ry gerai) ir tikrai butų 3i-//noma (pr3ysigga ma byč o r3ec3j/! prawdziwg/ ktoraby nie byti/| fatfywa/ a o ktoreyby pewnie|| cslowiek wiedsiat) 78, , Dviem atvejais jungtuka ir, siejant] neigiamus veiksmažodžius, originale atitinka jungtukas ani (tarp neigiamo ir teigiamo veiksmažodžių), pvz.: M. Kaip i5pildilsimé// [ékmaq/ kuris nė liepia// wogi ?// Mo. Nė imdami) ir nė vitu-//rédami Iwetimo (M. Jako 3achowamy šiodme?|| V. Nie biorgc ani trsymdiqc// cudjego) 86 ’ 3.2. Sakiniai su ir dabar Jungiamasis žodis ir dabar Daukšos vartojamas panašiai kaip porinis jungtukas netik... betir dabartinėje lietuvių kalboje. Prieveiksmis dabar dėmenų santykiui suteikia PRIEŠPRIEŠOS atspalvį, plg.: Įgali dūris kaltas) iog nė mitčio|/ WiefGpaties Diewo fawo |...) kaip// ij pridėrčio: ir dabar iog tą// mgita apgręje pérprabagq/| luiwerimop) ir niekanieki-//ump to pafaulo (Įmoje fig dač winien) Jj nie mitowat// Pana Bogd wego |...) idko byt powinien: y owfgem tę// mitošč obracat nad midrę ku// [tworseniu y marnoščiam te*|| šwidta) 122, v3li-/|kos tamgiég viwelsimé/ ir// nodboiimg/ kurį turčio i5/ // pradios/ ir dabar top dt-//pėc3 Tugrijo. (trwal// w tey3e ojigblošči y niedbal-|/|[ftwie ktore miat 5 pryodku: ie-//[geže k temu y najad lig wracat.) 121, Abiem atvejais vertėjas nutolo nuo originalo: pirmajame sakinyje išlaikyta lenkiško jungiamojo žodžio sandara, bet pakeisti sintaksiniai sakinio dalių ryšiai, 0 antrajame nesilaikoma nei jungiamojo žodžio, nei viso sakinio sandaros. 3.3. Sakiniai su ir vėl Dalelytė vėl sakiniui suteikia PRIEŠINAMŲJŲ santykių atspalvį — sakiniai su jungiamuoju žodžiu ir vėl reiškia panašius prasminius dėmenų santykius kaip ir sakiniai su ir dabar. Dalelytė dėmenyje užima antrą (a) arba trečią (b) vietą: a) naudingi) ir|/ dėrą gnt' to/ idant’ mii-//mus per iūs/ Wiefipatis/| Diewas| dūtų Iweikatą| //ir geribę to paldulo: ir wel// iddnt’ ateitūmbimė pašin-||tiėfp nūdemių milly/ ir// gaitéiimop v3 ids. (wają k temu/ aby nam// pr3e3 nie Pan Bog dat 3dro-//wie| y dociesne dobra: y aby-//[my pr3yfli ku vindniu grse-//chow/ y ku pokucie 3d nie.) 73, b) [Te /kūndieš graudsei) Jog nė buwo kantrus) priépiililsé |...) ir iog wel iš népa-//5ino laczių) i358 rėkų io dit-//ny ([Niechay lig tej vikaria 3d-//lolnie] Jš nie byt éierpliwy// w pr3y-// padkdch prieciwnych |...) a iš te3 ich nie po-//5nat byč 5 rgk iego dine) 125, [Tė palfsiffūkai) iog// iy nė moke/ nė plakg/ nė bare/ || nė kiipe willamg/ kaip būwol| réikig: ir iog wel’ nė turé-//io to rūpinimoj ir lietoiimo //ape itis kaip būwo katti. ([Niechay lig [powidda) iš ich nie nducjali/ nie kardli/ // nie opdtrowdli we wfiytkim/ || idko byto/| potrsebd: a iš te} niel/ mieli tey piec3y y [tdrdnia o// nich idko byli powinni.) 130, 74 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Pavartotas iškart po jungtuko ir, tačiau sintaksiniais ryšiais susijęs ne su jungtuku, o su kitais žodžiais (prieveiksmiu ar veiksmažodžiu), žodelis vėl neatlieka dėmenų jungiamojo vaidmens ir į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina, plg.: willi weika-//tei milly idant teltūš ir ap-//griftų garbélp ir lauplep Diewo ir wel ddineus mi-// nétumbime kancjiq ir kdr-//tu mirimg W. miily Jé-//faus Chriltaus. (wfytkie [prawy ndfe/ aby ligl/ ščiągaty y obracaty ku cjči a ku// chwale Bojey.) 18, wil-//la iš nieko padarit ir wel// niekan pawérlt willus dai-//ktus. (wfyt-//ko 3 niciego vciynic/ y 3alię w ni-//wec3j obrocic wfytkie r3ec3y.) 29 , Panašiai jungiamojo žodžio su ir nesudaro sintaksiniais ryšiais su veiksmažodžiu susiję žodeliai vėl ir atpenč, plg.: O kiek iau/| karti per matong ir geribę/| didę tawą| ištrauktas bu-/|wau išg baillaus gomurio|/ nūdemes prakčiktos: ir wel'// atpėc3/ teip daug kérty/| pats pawdrgelis/ ing tqiég/ |/ ėkėtę impūlau. (O idko iujį/ wiele razow/ pres talkę y do-//brotliwosé wielką twoie/ wyr-//wdny bytem 3 pafejęki Irogiey/| gr3echu bezecnego: a 3alię tak// wielekroč famem ngdiny w t¢3// tonią vpadt.) 144, 3.4. Sakiniai su ir drauge Prieveiksmis drauge suteikia dėmenų santykiams PRIEŠPRIEŠOS atspalvį, plg.: M. Kas tatai yra Mi-//fsid?/| Mo. Yra minčiimas) ir at-//minimas tikralsis/ giwa-//tos/ kancsios/ ir mirimo/|| Wiefpatės milly Jefaus// Chriltaus: ir draugė et af-//fierd/ kuridi affierawéié tg-// iėg Chriltų WieGpatį (M. A coj ielt MGa?// V. Jelt pamigtkd y obchod]|/| prawdsiwy/ žywota/ meki Yyll šmierči Panda nafpego Jezula// Chryltuld: y 3arazem ielt ofia-//ra/ w ktorey ofiaruią tegoj// Chryltuld Pdna) 99, 3.5. Sakiniai su ir labiaus Prieveiksmis labiaus, panašiai kaip Zodeliai dabar, vėl suteikia dėmenų santykiams PRIEŠPRIEŠOS pobūdį, pvz.: nė ap-||firūftawai/ kad’ andii pa-//wérgete žmona |...) prifidrtino |...) ir tabiéus ią pa-// lįkfminai) ir padrutinai bi-/|lodamas (lig nie rozgnie-/|wat/ kiedy ond/| nęd3na niewid-//ltd |...) pr3yblišyta lig |...) y owfsemes ią pociefyty po-//twierd3it mowigc) 152, Originale ir labiaus abiem atvejais atitinka jungiamasis žodis y owszem(eš). 3.6. Sakiniai su ir todrin(ag) Sudėtiniais sakiniais su jungiamuoju žodžiu ir todrin(ag) reiškiami PRIEŽASTIES prasminiai santykiai, pvz.: Tos yra priėšaltimi ir gal-/|wa kitų) willtj nūdemių) ir// todrin ies didjeuliomis wa-//dina (Ktore Iq pr3yciyng y glową in-//nych gr3echow/ a pr3eto3 ie tej// glownymi jowig) 91 14-15 DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 75 Nagrinėjamų sakinių originalo atitikmenys gana įvairūs: dviem atvejais sakiniai su jungiamuoju žodžiu a dlatego (a), kitais dviem atvejais — a przeto(z) (žr. cituotąjį 91 sakinį) ir vienu atveju —dlatego (b): 14-15 a) M. Kaip vžtaikilfimė||/ dewintą?|/ Mo. Nė geizdami [wėtimos// mėtėrės/ ir neiidkios kitos// biauribes: ir todrin’ pridė-//ra lerget’ akis/ ir wagltit // kitij priépiity (M. Jako 3dchowamy die-// wigte?/| V. Nie 3qddigc cudzey sony // dni jadney inney nie vciciwo-/[S¢i: a dla tes dobre ielt [trzeds/| oc3ul y widrowd¢ lig innych// prypadkow) 87, , b) iš to ifė-//it/ iog nė tūri/ iš ko tu-//rétys kdttais diitis/ yr// todrin tabdi lietéiés (5tqd pochodsil i3// nie mdig 3 c3egoby/| lig win-//ni dač mieli/ dla tego fig// wigc 3bytnie frdluig.) 116, , Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais, išskyrus pastarąjį, originalo jungiamųjų žodžių pagrindą sudaro jungtukas a, o ney. 3.7. Sakiniai su ir dėl to Jungiamasis žodis ir dėl to, taip pat kaip ir todrin, Daukšos pavartotas PRIEŽASTIES santykius reiškiančiame sakinyje, plg.: tokiemus ne pi-//g[e)n paiykimą fawo:// kaip Mūrinni iūdu-//mą atmainit: Jr del// to mieliemus Gimdi-||toigmus igraudenam] || idant waikelus fawus|| tokiop intdilsimop |...) welty (nie mniey// im trudno 3wycjay Iwoy// nijli Mursynowi ciar-/[nos¢ wg odmienié. A// pr3eto mile rodjice ndpo// minamy/ aby d3iatki fwe/| do tikowego čwicjenia |...) wiedli) 7, , 3.8. Sakiniai su ir teip Jungtukas ir su prieveiksmiu feip sudaro jungiamąjį žodį PRIEZASTIES sakiniuose, pvz.: nė at-//mainéi būdo) nei wéikato/ ku-//rj tureiéi gni jgmes [...]: ir teip tikiu// iog ir ny wadinéii dqguié/| būdamas tiis/ kuriūs dnii// metu wadinéiéi. (nie raciyt odmienié [po-//fobu ani vri¢du/ ktorys miat// nd iemi [...]: a tak wierj¢/ je y// tera raciyfy wiywdé 3 niebd/| tych/ ktoryches nd on c3ds w3y-//wal.) 151, Tais atvejais, kai sakiniu su jungtuku ir reiškiami pridurtiniai santykiai, prieveiksmis į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina (zr. 3.1.). 3.9. Sakiniai su ir... bei vėl Poriniu jungtuku ir... bei vėl siejami veiksmažodžiai, Kathechisme einantys vienarū- šiais tariniais: [Nūdeme atlailtina) daro 3mé-//gy vidufusiu [...] ir nu-/|pėlno kéncsiq Bid] amžioj bei// wel Ikiria kėlą nitdemelp// maringesziolp. (Įgryech powfedni) cžyni cito-//wiekd oFigblego [...] y 3altuguie kard-//nie docješne) y gotuie drogg// do gryechu šmiertelnego.) 93, , Siejamy sakinio dėmenų prasminiai santykiai GRETINAMIEJI. Bei antrojoje porinio jung- tuko dalyje vartojamas kaip ir sinonimas greičiausiai stiliaus sumetimais. Tokioje pačioje 76 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ pozicijoje kaip bei Daukšos kitais atvejais vartojamas jungtukas ir (plg. 18, ir 73, sakinius su ir bei pavyzdžius su ir... ir). Jungiamąjį žodį ir... bei vėl atitinka originalo porinis jungtu- kasy... y. Prasminiai dėmenų santykiai originale taip pat gretinamieji. 3.10. Sakiniai su ir... ir Sakiniais su kartojamuoju jungtuku ir... ir reiškiami GRETINAMIEJI santykiai. Šiuo jungtuku siejami vienarūšiai asmenuojamieji veiksmažodžiai (a), bendratys (b) ir šalutiniai dėmenys (c), pvz.: a) vymufja/ ir nu-//marina difsig/ ir daro tdil // iog atima Iweikatą/ ir gi-//watq ios (3abija dufję/ y c3yni/ jell ona trači žywot fwoy) 92, |. b) pride-//ra fėrget' akis/ ir wagftit // kitų priėpūtų) drin' aplau-//goiimo firdés: ir tėkėt' mat-||/ dump (dobrje ielt ftr3ed3/| ocju] y wiarowdač lig innych/| prsypadkow] dla vitrseienial/l ferca: y včiekač lig do modli-//twy) 87,. ,, c) kalti elté dar//bdis Crilty wiefGpati i3ga-//nitoiii fawą lakiot | niig // kurio ir wardą tūrite) ir ku-//ris iumus teip didę// matonę parodit!| teikes (powinni nasladowdc vėšynkamij) Chryltd Pana 3bawičiela Iwego: 0d// ktorego y imię mačie/ y ktory wam/| tak wielką tailkę okazač raciyt.) 15 š Pastaruoju atveju pirmoji jungtuko dalis pavartota po prielinksninės konstrukcijos su santykiniu įvardžiu (kaip ir originale). Iš septynių sakinių su jungtuku ir... ir du neturi originalo: M. Kodrin wadini// fwetd// Mo. |...) iog wel amšinai// wellt/ ir waldioiée/ ir tai-//fo Dwallia fwétaia. 40, fitie willi Diewol/ atlišada/| ir priltoia wetnop|| ir vi Wiefipaty fau aptūri. rr 4 Dviem atvejais ir... ir atitinka porinis y... y (15, ir 87, 5.1» 21. anksčiau). Dar dviem atvejais originalo jungtukas —vieninis y, pvz.: dawėi idgnt/| nulsidéiueis nalrdis ma-//nais palitėc3ie tawé| ir pri-/imcsie| ir walgicjie. (do3- woliles abych/| lig ciebie grzefinymi mymi vity// dotykat/ priyimowat w fig y// pojywat.) 171 11,12 Vienu atveju ir... ir atitinka originalo a... y: Dūną milly willy dieny// dūd' mumus fig dieną.|/ Jr atlaid' mūmus mil-//ly kaltės [=] 3x nė wed mally ing pa-//giindimq. (Chleb ndf; powfedni day/| nam d5isia./| A odpusé nam ndfe winy [...] Y nie wod3 nas nd poku-//fenie.) 46, , 3.11. Išnagrinėjus sudėtinius sakinius su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas ir, dėmesys atkreiptinas į šias jų ypatybes: Jungtuku ir Daukša vertė ne tik originalo jungtukąy, bet gana daznai ir a, pavartota GRETINAMUOSIUS, PRIEŠINAMUOSIUS, PRIEŽASTIES ir SĄLYGOS santykius reiškiančiuose sakiniuose. Toks vertimas greičiausiai atspindi ano meto lietuvių ir lenkų kalbų sujun- giamųjų jungtukų vartosenos skirtumus. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 77 Daukšos sakiniais su vieniniu jungiamuoju žodžiu ir; taip pat kaip ir dabartinėje kalbo- je, paprastai reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai; PRIEŠPRIEŠOS, NUO- LAIDOS, PRIEŽASTIES, SĄLYGOS ar PRIDURTINIUS santykius jie reiškia kur kas rečiau. Sudėtiniais jungiamaisiais žodžiais vertėjas siekė tiksliau perteikti originalo jungia- mųjų žodžių sandarą ir dėmenų tarpusavio prasminius santykius: PRIEŽASTIES santykiai reiškiami sakiniais su jungiamaisiais žodžiais ir todrin(ag), ir dėl to (pavienis atvejis), ir teip (pavienis atvejis); PRIEŠINAMIEJI santykiai — sakiniais su jungiamaisiais žodžiais ir dabar,ir labiaus (pavienis atvejis), ir drauge, ir vél. Sudėtinių jungiamųjų žodžių įvairovė Daukšos vertimuose rodo dar nenusistovėjusią jų vartoseną. Nors sudėtiniai jungiamieji žodžiai vartojami palyginti retai (11 kartų rečiau nei vieninis ir) ir priklauso nuo originalo, tačiau atspindi polinkį prasminių santykių atspalvius reikšti specializuotais jungtukais. Jungiamųjų žodžių su jungtuku ir vartosena Kathechisme ir Trumpame Bude skiriasi nežymiai. 3 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU ir VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso ir 91 108 193 ir dabar 2 2 ir vėl 1 2 3 ir drauge 1 1 ir labiaus 2 2 ir todrin(ag) 2 3 5 ir dėl to 1 1 ir teip 1 1 ir... bei vėl 1 1 Ir...ir 6 1 7 Išviso 113 119 232 4. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU nei 4.1. Sakiniai su nei Jungtukas nmei paprastai vartojamas po neigiamo ir prieš teigiamą sudėtinio sakinio dėmenis, pvz.: 78 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ graudinimol ir įkwe-//pimo tawo gerop/ dašndi// nė ktauléu | nei l¢kioiéu. (ndpomind-// nid y natchnienia twego ku do-//bremu čjęftokroč nie ftuchat/ // ani našladowat.) 187, Tik vienu atveju jis sieja dvi neigiamas veiksmažodžių formas: Kaip i3pildifsimé/| fekmą|/ kuris nė liepia// wogt ?// |...) nė dari-//dami žatos/ nei wienamé// turtė io |...) nei kokia nor // prijaltimi/ nei wieno né-//apgaudami/ ne priwadsio-//dami žatolp kito (Jako 3dchowamy šiodme? // [...] ani cšynigc fikody 3a-//dnemu w r3ecjach iego |...] dni jadng/| priyciyng nikogo nie podwo-/ld3qc do fkody drugiego.) 86, Sakiniais su jungiamuoju žodžiu nei visais atvejais reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų santykiai, plg.: [Tė [kūndies graudgėi) iei wel’ |...) iš népa-//3ino [gezių] išg réky io dii-//ty/ gerėšniop Tawo: nei// iam dékawoio vi iūs ([Niechay lig te; vikaria jd-//olnie) ie-//lli tej |...) ich nie po-//5nat byč 3 rak iego ddne ku [we-//mu lepfemu/ ani mu dsi¢ko-//wat 3d nie) 125, Originale jungiamąjį žodį nei aštuoniais atvejais atitinka vieninis jungtukas ani (pavyzdžiui, cituotame 187, sakinyje), vartojamas po neigiamo ir prieš teigiamą démenis. Dviem atvejais (anksčiau cituotame 86,, ir 85,, sakiniuose) originale pavartotas kartojamasis jungtukas ani... ani: M. Koky wdiltq tiiri-//mé [au gaminit/ idant// gatétumbime Kitą pri-/fakimą išpildii ?// |...) né// Ikaitit knigų nė wiésliwy/ // nė katbėt' žodžių nei giedot/|/ giefmių gėdifkų (M. Jakiego lekarltwa viywdc// mamy/ ku 3achowaniu tego// pr3ykazania?!|| |...) nie ciytac ksigg wheteci-//nych/ ani moowič [tow/ ani// špiewač piešni nieucjčiwych) 85, 86,, sakinyje jungtuko ani... ani pirmoji dalis eina su teigiamu, 0 antroji — su neigiamu veiksmažodžiu, 0 85, sakinyje jo abi dalys pavartotos su teigiamais démenimis. Vieną lietuvišką sakinį su nei originale atitinka bejungtukis sakinys: Kaipėog ifpildilli-//mé afymą] kuris drau-//d3ia lūdimonė tei-/|faus?)| [...) nė apkatbė-|/ dami artimo) nei bitėda-//mi nė tiell6s (Jakoj 3achowamy ofme?|| |...) nie poląd3aige blišniegoj niel/ mowigc nieprawdy) 87, 4.2. Sakiniai su nei vėl Sakiniais su jungiamuoju žodžiu nei vėl paprastai reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, pvz.: M. Kaip i3pildifsime/| defimtq?/| Mo. Ne géizdami tarto/ ir// wilsokio daikto artimo] bu-//du nė patégumi/ nei wel’ pa-//widédami iam’| io gero. (M. Jako 3achowamy die-/| Sigte?/| V. Nie jqddigc mdigtnosci/ || dni 3adney rjec3y blisniego/ nie// [tufinym obycjidiem: ani mu 3ay-//rzge dobrd iego.) 88, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 79 Keliais atvejais ryškūs PRIESINAMIEJI dėmenų santykiai priklauso nuo leksinés dėmenų sudėties, plg.: Diewiltei kaip’/| Diewas| niekad’ negatéio// mirt/ nei wel k¢lt. 34, M. Ką tiri darit geriéi// téwai funūmus fawo?|/ Mo. Turi itis augint’ grau-//[méié] mokit itis Diewo bai-//mes/ diif itis ant’ mokflo/ || né ndrtini/ nei wel’ tūpint (M. Coj mdią ciyni¢ dobry oy-/lcowie 3 Tyny Iwemi?|/ V. Maig ie vciy¢/ y [prawo-//wdé: ani nazbyt karjge/ ani nd-//3byt rolpuficidige) 83, Postpoziciné dalelytė vėl tik sustiprina GRETINAMUOSIUS arba PRIESINAMUOSIUS déme- nų santykius, bet nekeičia jų pobūdžio. Jungiamasis žodis nei vėl koreliuoja su sakinio pirmojo dėmens neiginiu ir atitinka Daukšos sudėtiniuose sakiniuose nevartojamą kar- tojamajj jungtuka nei ... nei (plg.originaloani... ani). Originalo neturi vienas lietuviškas sakinys su šiuo jungiamuoju žodžiu (34,). Kitus lietuviškus sakinius atitinka originalo sakiniai su vieniniu jungtuku ani (88,), kartojamuo- juani... ani (83,) ir tik vienu atveju — sakinys su ani fež: ne prieio|| top Sakramentop)/ Iu tokiii/| prifsigatiwimu)/ nei wel’// padarė tokio palsirgéiimo// pérrinkinéiime sietos [a-//wés/ kaip buwol kaltas. (nie priyfedt dol/ tego Sakramentu 5 taką pr3y-/lprawg/ ani te3 vciynit takiey// pilnošči w rozbierdniu lumnie-//nia Iwoie®/ iako byt powinien.) 120, 43. Ištyrus sudėtinius sakinius su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtu- kas nei, išryškėja stiprinamasis dalelytės vėl vaidmuo ir tam tikri nagrinėjamų veikalų skirtumai: atitinkamus Kathechismo sakinius Daukša vertęs laisviau — originalo kar- tojamieji jungtukai verčiami vieniniais, atitikmenų originale neturi lietuviškos postpozi- cinės dalelytės. 4 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU nei VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso nei 5 6 11 nei vėl 3 1 4 Išviso 8 7 15 5. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU o 5.1. Sakiniai su 0 Sudėtiniais sakiniais su pavieniu jungtuku 0 dažniausiai reiškiami GRETINAMIEJI dėme- nų tarpusavio santykiai, pvz.: 80 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ mitek// WiėfGpaty Diewą gnt’ wil-//lo/ o artimą kaip paty la-//wg (mituy Pana// Boga nade wfytko/ a blišnie-//go idko fam Siebie) 88 Gretinamųjų sakinių su jungtuku o vartosena nagrin¢jamuose veikaluose nesutampa su dabartine: jie Daukšos pasirinkti ir tais atvejais, kai dabar įprasta vartoti sakinius su jungtuku ir (plg. Ambrazas, red. 1994: 568, 702), pvz.: Atgréfk mang/| Wiefpatie fawėlp| o ne no-//rék nėrtet pries manę. (Nawroč mig// Panie ku tobie/ a niechčiey lig// gniewdč pr3ečiwko mnie.) 138 | Ripinkites lunélei |...) iddnt’ bu-//tiimbit’ iš [kaicsieus any// gėrūiųi yr ifrinktiiy io/ // o idant ne yfkaktumbit’// ing amžinas kan-//c3es pragaro. (Starayčief lig [ynacikowie |...) dbyséie byli 3 lic3-//by onych dobrych a wybrdnych iego/ // a jebyscie lig nie doftali na meki// piekiel- ne.) 44. dūfios kurios nu-//mirfita matonei Diewo | o// nė paddriulios gana wil-//famé v3 niidemes fawas (dufse/ ktore vmierdiq w// tdlce Bojey/ a nie vciynili nd//wfem dolyč 3a griechy 3d Iwo-/lie) 43, Gretinamųjų sakinių su jungtuku o vartosenos negalima paaiškinti vien lenkų kalbos įtaka, nes ne visi jie turi originalą. Pavyzdžiui, originalo neturi šis Daukšos sakinys: itlldi lutweére ir// padare 5émg/ ir willa kita// kas yra gnt 5émes |...) o ne tiektai futwėre|) ir padare/ bet dabar gnt/| to prikiipia/ apwéizdi/ rū-//pinaš |...) tū wiffū 31, Rečiau sakiniais su jungtuku o reiškiami PRIESINAMIEJI dėmenų santykiai, pvz.: af tawip giwgnii/ o [a-//wip mirftu: tawip patg-//kii/ o fawip prafjokitu (ia w tobie žywię// aw [obie vmieram: w tobie// trwam/ aw [obie prsemijam) 169, , PRIESINAMIEJI santykiai, kaip rodo pacituotas pavyzdys, priklauso nuo leksinés déme- nų sudėties — juose vartojamų antonimų gyvenu: mirštu, pateku: prasokstu. Plg. dar: Sunūs Diewo dgguia/ né/| tūri motinos: o jemeié te-//wo. (Syn Bo3y nd niebie nie-//ma matki; a nd jiemi nie ma// Oyca.) 33 , Retkarčiais sakiniais su jungtuku 0 žymimi PRIEZASTIES (a) arba SĄLYGOS (b) santy- kiai, pvz.: a) tu elsi [atdulis pal6-//tinimas dufsios/ |... ]: O kuris tawg wertai priim-//tij/ b¢driniku/ ir téwainiu/| bus dm3inos lauplés. (ty ielt// [fodkie posilenie dufie moieyl // |...]: a ktoryby čię godnie po-/[5ywat/ vc3eltnikiem y d5ied5i-//cem]/| b¢d5ie wiecsney chwaty.) 156, b) Békitg manglp/ ku-//rie nuwargę/ ir apliinkinti// eltg/ o af; iumūs dūliu atilly. (Pod3-//cie do mnie wfylcy wy/ ktorsy-//Scie lig vprdacowadlil y véigzeni // ieltescie/ a ia wam dam ochlo-// dg.) 150, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 81 Iš visų išnagrinėtų Daukšos sakinių su jungtuku o originalo neturi tik du. Visais tais atvejais, kai originalas yra, sakinius su 0 atitinka lenkų kalbos sakiniai su jungtuku a. Tiesiogiai po jungtuko o gali eiti prieveiksmis teip(0), koreliuojantis su visu pirmuoju sakinio dėmeniu arba jo tarinio grupe. Tokie sakiniai žymi PRIDURTINIUS dėmenų tarpusa- vio santykius. Prieveiksmis šiuose sakiniuose išlaiko bendrą būdo aplinkybės reikšmę ir su jungtuku nesudaro atskiro sintaksinio vieneto, plg.: nūdemės nu-/|masgėtų] ir ištrauktų i3g// rgky priéfiniky mūlTų |...) o// teip’ ijgétbety/ ir atpirkty// mus krauiu fawų fwgcséu-//liy (nal)| ociyséitl] 5 grsechow ndfych/y// wyrwat nas 3 rgk niepr3yia-//¢iol nafych |...) a tak odkupil nas fwo-//ig krwig nadro3fg) 34, dii-//ltis mūmus maténe Diewo// Tu wilsomis gamtomis/ o// teip timpamé funumis/ ir// téwainiéis amžinos giwd-//tos. (by-//wa nam ddna talka 3e whytki-//mi cnotdmi: a tak ltawamy lig// [ynmiy d3ied5icdmi wiecjnegol/ jywotd.) 96, Originale visais šiais atvejais pavartotas jungtukas a, po kurio eina prieveiksmis tak. Dabartinėje bendrinėje kalboje tokius sakinius atitinka sakiniai su jungtuku ir, po kurio eina prieveiksmis taip arba jam sinonimiškas junginys tokiu būdu; Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje panašūs sakiniai laikomi PAŽYMIMAISIAIS (plg. Ambrazas, red. 1994: 720). Tais atvejais, kai prieveiksmis yra iš dalies praradęs leksinę reikšmę, jis sudaro su jungtuku atskirą sintaksinį vienetą — jungiamąjį žodį o teip(o) (žr. toliau). Keliais atvejais po jungtuko Daukšos pavartotas įvardis tai, koreliuojantis su pirmojo dėmens tarinio grupe. Tokiais sakiniais taip pat reiškiami PRIDURTINIAI dėmenų santy- kiai: Yra Jėfus Chriltus get-//betoiés milly fu dufia/ ir Tu// kūnui ir fu dėiwiltę [...] o tai// teip po pawéikfstu dūnosi // kaip ir wino (Jezus Chryltus 3bawičiel// naf/ 5 dufigl y 3 éiatem/ y 3 Bo-// ftwem [...]: a to tak pod ofobą chleba/ id-//ko y wind) 98, Jneiei ing iščia Mer-//gos pwėcžgusios Motinos || tawés/ o th kaip ią iškėtai// nė išbilomolp garbélp (Whedtes wl 5ywot Panienfki našwigtGey// matki twey/ a tak idkos ią pod-/Inioft ku niewymowney chwale) 164.. Pacituotų pavyzdžių originalai skirtingi: pirmajame, kaip ir vertime, pavartotas bevardės giminės įvardis, 0 antrajame — prieveiksmis. Dar keliais atvejais po jungtuko vartojamas įvardis eina veiksmažodinių daiktavardžių, pakartojančių asmenuojamąsias pirmojo dėmens formas, pažyminiu, pvz.: O tdimi tabai tai yra/| firdis/ ir patdiminta dufsia/ // kuri tawę Wiefpatį Diewą// fawą/ nupėlno priimi o ta-//mé priemimę/ dwafifka linx-//mibg būt papildita (O fciesliwy vmylt/y blogo-// ltawiona duf;d/ ktora čiebie// Pana Bogd Iwego 3dftuguie/ // nabognie priyigé| a w tym pr3y-// i¢Ciu/ duchownymwelelem by¢/| ndpetniona?) 157 Tokiais sakiniais irgi reiškiami PRIDURTINIAI santykiai. Originalo ir vertimo sakinių sandara sutampa. 82 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 5.2. Sakiniai su 0 vėl Trijuose Trumpo Budo sakiniuose trečioje antrojo dėmens vietoje pavartota dalelytė vėl, kuri drauge su jungtuku atlieka dėmenų jungiamąjį vaidmenį ir sustiprina sakiniais reiš- kiamus PRIEŠINAMUOSIUS santykius, pvz.: tokie iš matones Die-//wo tokioln nūdeme[ln|| prafsiradimo (kures// palfakem") nė impul-// dinéia. O ty wel kitij// nė pajilta (tacy 3d tilkq// Boją w takie grjechy do-//puficienia (ktorefmy po-/Iwiedsieli) nie wpadaigq.// A tych 3aš drugich nie// 5ndig) 115 Tokia dalelytės vėl vartosena dabartinei bendrinei kalbai nebūdinga. Visais šiais atvejais vėl priklauso nuo originalo: jame trečioje antrojo dėmens vietoje eina dalelytė zas. 5.3. Sakiniai su o daugiaus Kathechisme rastas vienas sudėtinis sakinys su jungiamuoju žodžiu o daugiaus. Juo reiškiami GRETINAMIEJI santykiai: M. Ką ifymandi perl| tits žodžiusį/ Tikiu// ing Diewą Tėwą. // Mo. Jfmandul iog tikéda-//mi tūrime ij mifei. O dau-//geus iog willtis kitūs ddi-//ktus laugodami ir io fwe-//tilius prildkimus ir bewg-//lit numirt neg ij paseilt ku-//rime daikte. 27,,-28, Jungiamasis zodis Siame sakinyje vartojamas kaip atskiras sintaksés vienetas. Prieveiks- mio aukštesniojo laipsnio forma apstabaréjusi. Prieveiksmis nekeičia sakinio prasminių santykių pobūdžio, tik sustiprina sintaksinį jungtuko vaidmenį. Jungiamojo žodžio sanda- ra ir vaidmuo panašūs kaip jungiamųjų žodžių bat gandžiaus, ir labiaus. Originalo šis sakinys neturi. 5.4. Sakiniai su 0 ypačiai Dviejuose Kathechismo sakiniuose su jungtuku o tiesiogiai po jo pavartotas prieveiksmis ypačiai. Abiem sakiniais reiškiama IŠSKIRTIS, pvz.: M. O kadąš tūrimel|| žėktintiš ti 5¢kiu?// |...) kad rg-//dames kokime priwdlime/ // arba reikaté/ o ipac3ei kel-//damiés ir gūldami (M. A kiedyš mamy vžywdč 3na-//mienia kr3y3id šwigtego?/| |...) gdy lig ndyduiemy w id-//kiey potr3ebie: a ofobliwie w-//ftaigc/ y ktddgc fig) 18, M. Ką ifymanai perl| Tikéiimq?/| Mo. Willa tai) ko taris/ // ką išmano ir tiki |...) Bašnicje Rimo: o// ipac3ei kas krédoie Apd-//fitaty v3rakinas. (M. Coj rosumief; pr3ez wiarg? |/V. Wytko co trsyma a wier3y// |...) kosciot Rsymlki : a ofo-// bliwie/ to co [ig w Kredie 3d-// myka.) 22 Abiem atvejais vertimas atitinka originalą: prieveiksmiu ypač išverstas su jungtuku a einantis osobliwie. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 83 5.5. Sakiniai su o feip(o) Kathechisme ir Trumpame Bude rasti keli sakiniai, kuriuose su jungtuku o einantis prieveiksmis tfeip(o) sudaro atskirą sintaksinį vienetą — jungiamąjį žodį. Prieveiksmis šiuose sakiniuose yra praradęs būdo reikšmę ir drauge su jungtuku vartojamas PRIEŽASTIES santykiams žymėti, plg.: M. Kas tatai yra Mi-//fia?/| Mo. Yra minčiimas |...) ir draugė elt af-//fierd/ kurioi affierawoiė tg-//i¢g Chrilty Wiefpatį [...] O// teip reikia prieg mifėi) [u// didžiu nobainumu/ ir wie-// 3liwumu pribut’. (M. A coj ielt Mfa? || V Jelt pamigtkd |... y jdrazem ielt ofid-//rd/ w ktorey ofidruią tego3// Chryltuld Pdna |...) a tak tr5ebd pr3y niey// by¢ 3 wielką pilnoscig/ y veici-// woscig.) 99, Turi wel’ dabar ir dwdsig/ // Tu willomis sitomis lawo-//mis [...] o teip// gali nulidét prief; rikig (Ma te3/] ieficie y duchd je wfiytkimi Sitdmi [wo-/ // imi [...] a tak moje grjefy¢/ prieciw po-// rigdkowi) 126, Vartojamas vienas prieveiksmis teip nagrinéjamuose Daukšos veikaluose priežasties reikšmės neturi. Jungiamųjų žodžių *o todrin arba *o dėl to, kurie tiksliausiai atitiktų formaliąją originalo jungiamųjų žodžių a dlatego, a przetož raišką, Daukša nevartoja. Jun- giamasis žodis 0 teip pacituotuose pavyzdžiuose vartojamas kaip ir teip, ir todrin, ir dėl to sinonimas. Atitinkamas lenkų kalbos jungiamasis žodis a tak, kurį Daukša verčia 0 teip, šiais atvejais taip pat sinonimiškas jungiamiesiems žodžiams a dlatego, a przetož. Tai leidžia manyti, kad jungiamojo žodžio 0 teip vartosena Daukšos vertime tiesiogiai priklauso nuo originalo. 5.6. Apibendrinant sakinių su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtu- kas 0, apžvalgą galima padaryti tokias išvadas: šiais sakiniais visų pirma reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Be to, jie gali žymėti PRIEŠINAMUOSIUS, IŠSKIRTIES, PRIEŽASTIES, SĄLYGOS ir PRIDURTINIUS santykius; jungtukas o ištirtuose Daukšos veikaluose visuomet atitinka originalo jungtuką a. Dabartinei bendrinei kalbai nebūdinga gana dažna jo vartosena jungtuko irvietoje negali būti paaiškinta vien originalo įtaka; su jungtuku vartojami postpoziciniai žodeliai sustiprina ir patikslina sudėtinio saki- nio dėmenų prasminius santykius; visais atvejais jie turi originalo atitikmenis; specializuotas jungiamasis žodis o daugiaus, vartojamas panašiai kaip bat gandžiaus, irlabiaus, gali būti būdingas to meto šnekamajai kalbai; o teip vartojamas kaip jungiamųjų žodžių ir teip, ir todrin, ir dėl to sinonimas ir tiesiogiai priklauso nuo originalo. 84 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 5 LENTELĖ. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU o DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso o 19 34 53 o vėl 3 3 o daugiaus 1 1 o ypačiai 2 2 o teip(o) 1 1 2 Išviso 23 38 61 6. JUNGIAMASIS ŽODIS račiau Jungtukas tačiau Daukšos pavartotas tik viename Trumpo Budo sudėtiniame sakinyje. Juo siejami būsenas žymintys dalyviai: rgkd isgani-//toio mdno/ būdamas teip// tūtus kartas palitétas/ // liga tac3gu fūiimtas) an-//tru kartu mirftu. (ręką 3bawi-//cield mego bgdgc tak wiele rd-//50w dotkniony/ chorobg pr3ed// lig jigty/ drugi raz vmieram.) 143 Démeny santykiai PRIESINAMIEJL Jungtukas pavartotas antroje démens vietoje. Origi- nale ji atitinka konstrukcija przed sie. 6 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tačiau VARTOSENA DK Jungiamasis Zodis K TB Iš viso tačiau 1 || 7. JUNGIAMASIS ŽODIS tad(a(g)) Tad(a) Daukšos vartojamas ne antrojo dėmens pradžioje kaip kiti jungiamieji žodžiai, bet antroje (a) arba trečioje (b) vietoje, būdingoje dalelytėms, o ne jungtukams. Vis dėlto jis laikomas jungiamuoju žodžiu, nes atlieka dėmenų jungiamąją funkciją, plg.: a) Tawėlp éidawo akléii/ |/ tawėlp kurtinéi/ tawėlp/| parališiumi vimuftiéii/ ta-//wélp welino priltotiéiil ir// newiendm’ ne izbitdieis. Ta-/Įwėlp tad’ ir af nulidéiglis/| ir pawdrggs drtiniis (Do Ciebie pr3ycho-//d5ili slepi/ do čiebie glufiy/ do// ¢iebie Paralizem 3araženi) do// ¢iebie opgtdnil a jadnemus lig// niewymowit. Do ciebie tedy y// ia griefiny a ngdsny pr3ystgpu-//ig) 153, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 85 b) daugėln tu gali// atlaisi| neg af; galii dalsi-//tdisi. Notmelkig mangs// tad’ mietéulgs Wiefipatie// niig malones tawos (wigcey// ty mojef; odpuscié/ niili lig ig// mogg dopuséié. Nie odrju-//caye mig tedy mily Pdnie od/| taiki twey) 137 , Sakiniais su šiuo jungtuku dažniausiai reiškiami PRIEZASTIES prasminiai santykiai (kaip pastarajame pavyzdyje). Keliais atvejais ryškūs TEIGINIO — IŠVADOS santykiai laikomi ju variantu, plg.: willos// nūdemeš kuriofnori// kad palsiddro/ wčikės||/ wiénu budu i5g ty// dwigiy |...) Tarp tų// tad dwieių būdų nii-//demiy/ wienas vigili// darimė (wfytkie gryechyl/ ktorekolwiek bywdial/ po-/|petnione/ dsieig lig iedny™// obycjdiem 3 tych dwu [...] Mied3y// tym tedy dwoidkim fpo-// lobem grzechow/ ieden// nalesy w ciynieniu) 114, Sakiniais su tad (a) gali būti žymimi ir SĄLYGOS santykiai, pvz.: Augficsqulieii Sera-/[phinai |...) daroš ma-//5éuleis drugeleis po akim// tawo. Kaipog tad’ af pik-//talis] ir 5¢malis padaras// drisiu tawglp prieit (naywysfy Serdphini |...) mdiq lig 5d na-// podleyfe motyliki pr3y bytno-//S¢i twoiey. Jakoj ia tedy blahe// a nilkie (tworsenie bedg smiat/| do Ciebie pr3yligpic) 148 Tais atvejais, kai sakiniais reiškiami patys bendriausi GRETINAMIEJI arba LAIKO santy- kiai, tad(a) atlieka ne jungtuko, o dalelytės vaidmenį, pvz.: gali pridet// willis nulsideiimus/ ir not-//boiimus/ kuriė iféit | iš kii-//no/ arba vrėdo |...) Pabdigės tad’ fita tokį// [kundimg gni fawės| tėgi-|Įvšrif (pr3ydač mo-//še wBytkie grzechyy niedbal-||ftwa/ ktore pochod3ą 3 Itanu// dbo 3 vrigdu [...] Dokonawfy tedy tey takiey jdto-//by na lig/ niechayje 3akoricjy) 131 Jungtuko tada ilgesnė forma pavartota tik viename sakinyje: noreiei ata-//dégt dūfjei manai) tamgl// Sakramenté méita apsiedii-//tinio ap3iediutinelp| ir tokiii// man palirédii. Téikili ta-//da dūt/ Wiefipaiié tai¢g/| firdj prief; tawé (chéiates od-//kryé dufsy moiey w tym lakrd-//mencie mitosc oblubierica ku// oblubienicy/ y takim mi [ig po-//kd3dé: rdc3e mi dač tedy/ Pd-//nie/ toj lerce prieciwko tobie) 168, , Su priaugusia postpozicine dalelyte šis jungtukas pavartotas tik vieną kartą; jis eina pirmoje démens vietoje: M. Tewas yragu Die-//wu?// Mo. Yra./| M. O lunus yrdgu// Diewu?// Mo. Yra./| M. O Dwalia fwg-//t6ii yra Diewu?// Mo. Yra./| M. Tadag yra tris// Diewai? (M. OCiec ieltie Bogiem?// V.Jelt./| M. A Syn ieltse Bogiem?/| V. Jelt./| M. A Duch š. ielt Bogiem?// V. Jelt./| M. A wigc [4 tr3ey Bogowie?) 26, Šiuo sakiniu reiškiami TEIGINIO — IŠVADOS prasminiai santykiai. 86 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Originale jungtuka tad(a) visais atvejais atitinka tedy, kaip ir vertime einantis antroje arba trečioje dėmens vietoje. Formą tadag lenkiškame tekste atitinka sudėtinis jungtu- kas a wiec. 7 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tad(a(g)) VARTOSENA DK Jungiamasis Zodis K TB Iš viso tad(a(g)) 3 7 10 8. JUNGIAMASIS ŽODIS tai yra Sakiniais su jungiamuoju žodiu tai yra abiem atvejais reiškiami TIKSLINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. [Pramintas nūg Chri-||ftaus] ir iffmdnos) mokiti-//nis | tai yra/ kuris aplikrik-//ftiigs | tiki ing Diewą| ir || daro prifakimus io. (Jelt vešeri Chryltulow kto-|/ ry okrzčiwBy lig] wiersy y wy-// 3nawa jakon iego.) 10, [gali dūtis kattas)J3 pa3inios firdgs [a- //wos/ iog ios ne lgrgeio:/| wéikatilsé| kurie vigutéiol/ lauplélp Diewol/ tai yra:// iog iy nė dare Tu tokiū cji-//Mtumit widuryiéiu/ drinj pa-//ties Diewo/ kaip biwo kat-//tas ([moje lig dač winien] Z nažnošči vmyltu [wego/ || iš iey nie prieltrjegal w [prd-//wdch/ ktore naležaty ku [fuzbie// Pdarilkiey/ to ielt/ iš ich nieciy-//nil 3 taką ciyltoséig wngtrsng// dla [dmego Boga idko byl/| powinien) 123, Originale pirmuoju atveju jungiamasis žodis neturi atitikmens, 0 antruoju atveju jj atitinka to jest. 8 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tai yra VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso tai yra 1 1 2 9. JUNGIAMASIS ŽODIS teip jog Dviem atvejais sudétinio sakinio démenys nagrinéjamuose veikaluose siejami jungiamuoju žodžiu teip jog. Siais sakiniais žymimi TEIGINIO — IŠVADOS santykiai, šiame straipsnyje laikomi PRIEŽASTIES santykių variantu: funūs Diewo/| tapes žmogumi išcioie// Mergos Marios] atpir-//ko mus gnt Krijeus idant// mus pėrgabentu niig kai-//rés ant definės: teip iog š[ę]-//ktas krišeus fwéto kuriū)/ žėkli- names yra kaip fum-//ma koki willo tikčiimo// milly. (fyn Bošjy ltawfy li¢// cštowiekiem w jywočie Panny/| Mariey/ odkupit nds nd kr3y-//šu/ aby nas prjenioll 5 lewice na prawicę: tak DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 87 iš snamig kr3y-//3d Swigtegol ielt idkoby [um-//md whytkiey widry nafey.) 17 Jneiei ing is¢ia Mer-//gos ffwécigusios Motinos || tawos Jo tū kaip ią iskélai// nė izbitomolp garbélp] teip// iog iei dawéi nė isbilomg// malong/ gnt’ vildugoiimol| ios. (Wfedtes wi žywot Pdnierilki naswigtfey// mdtki twey Ja tak idkos ig pod-//niolt ku niewymowney chwale takes iey dat niewymowng td-//lk¢ ku jdchowdniu iey.) 164, , Pastaruoju atveju originalas negalėjo nulemti jungiamojo žodžio pasirinkimo vertime. Dabartinei bendrinei kalbai taip jog nebūdingas — jo reikšme kartais pavartojamas panašios sandaros jungiamasis žodis taip kad. 9 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO teip jog VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso teip jog 1 1 2 10. JUNGIAMASIS ŽODIS todrin(ag) Sakiniais su šiuo jungtuku siejamais dėmenimis reiškiami PRIEŽASTIES prasminiai santykiai, pvz.: tarp kuriy// daug wos bus nūdeme-//mis atldiltinomis:// wienokig willfados nė-|| pritekimas/ ir pražęgi-I/mas kokldi [...] Todrinag fitie// kurie eit tobutumop // ne tūri iy kaip nor pi-//gai aplaist. (miedsy ktoremi)| wiele ich/ ledwie b¢dg// grsechdmi pow fedniemi/| wfakje iednak ieft jawfe/| niedolkondtosc|y wyltg-//pek idki [...] Dla tego či ktor3y idą ku// dofkondtoséil nie madig/| ich ledd iūko opufic3dc) 117, Tiesiogiai po jungtuko einanti dalelytė ir susijusi ne su jungtuku, o su po jos einančiu įvardžiu, todėl į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina, plg.: S3etonas būwo grajūs if// prigimimo. Todrinag ir mėsį// iéi bė nūdemes bulfimė) tėi-//paia taplime grašumis (fa-//tan byt pigkny 3 prsyrodsenia./| Pr3etožy my/ iefli be3z* grzechu bg-// dziemy| tedy te3 j0ltdniemy pigknemi) 57 Paprastai jungtukas vartojamas su priaugusia postpozicine dalelyte ir tik viename saki- nyje pavartotas be jos: dawéi mani/| vi peng kūną tawg fwétg// giwg/ [...] Tédrin’ meld5iu i-//dgni man butiimbei mat6-//numi (dates mi 3a po-//karm čiato twe žywel [...] Pr3eto// profig dbys mi byt talkaw) 171 Originale Sie sakiniai turi dvejopus atitikmenis: su jungtukais dlatego arba przeto(z) (zr. cituotus pavyzdžius). Keliais atvejais originale pavartoti sudėtiniai jungiamieji žodžiai a przetoz (a) ir a dlatego (b): 88 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ a) mes ėlimė willi// brotėi ir fūnys teip' gero te-//wo/ todrinag tarimė mi-//tétis/ kaip' brolei ir waikai|| wiéno tėwo. (my wfylcy ieltefmy lobie brd-//¢ia/ a pr3etož mamy [ig mito-// wdc iako brdcia d [ynowie tak// dobrotliwego Oycd.) 50, b) tdi// ko neregime/ wargeil/ pažini tūrime. Todri-//nag nė réikia ltebétis/ [| iog nekurios perfonos/| nébainos nė rqda nii-//demiy/ išg kurių turé-//ty ditis kdttos/ (to ciego nie wid5i-//my/ jtrudnd 3nač mojie-//my. A dla tego nie trjebd// lig diiwowdc/ iš niektore// perfony nabojine/ nie ndy-//duiq grsechow/ 3 ktorych// by li¢ midly winnemi da-//wac:) 115, , Sie atvejai rodo vertimo sakinių su jungiamaisiais žodžiais ir todrin, ir dėl to ir sakinių su vienu todrin sinonimija. 10 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO todrin(ag) VARTOSENA DK Jungiamasis Zodis K TB Iš viso todrin(ag) 2 3 7 11. JUNGIAMASIS ŽODIS vienok(ig) Sakiniais su šiuo jungtuku ZTrumpame Bude reiškiami PRIEŠINAMIEJI santykiai, pvz.: 3aizdū tawų lu Thamos-//lium’ nė weijdjiu// Wienok (gi Diewal // ispa3ini ne wėkfiu (3 Tomafjem blizen twoich tu niewi-//d5¢/ /| Wldk3e čię wysndc 5d Bogd nie-//witydsg.) 176, Šiame ir kituose sakiniuose tarp dėmenų ryškus ir NUOLAIDOS santykių atspalvis, plg.: daug wos bus niideme-//mis atlailtinomis:// wienokig willados ne-//pritékimas/ ir prašęgi-// mas kokldi (wiele ich/ ledwie b¢dg// gryechdami powfedniemi // wlgdk3e iednak ielt 5awfie// niedolkondtosc|y wyltg-//pek iūki) 117, Jungtukas šio tipo sakiniuose eina pirmoje (kaip pacituotuose pavyzdžiuose) arba an- troje dėmens vietoje: Ant krizeus tiektai// pridęges Deiwilte:/ O c3e y3 wiéno// [tapos yr įmogilte. || Abėiė wiendk// tikrai tik¢damas:/| Meld3iu/ ko métde/| tatras gaitédamas.// (Na Krzyju [amo tdito lig Bostwol // A tu lig y twe tai cjlowiecienltwo.// Oboie tu byč ia mocnie wysnawam/ || Z totrem nd kr3yju tobie lig vka-//r;am.) 176, Pastaruoju atveju vertimas kiek esmingiau skiriasi nuo originalo: bejungtukis sakinys Daukšos išverstas sakiniu su jungtuku vienok. Siuo atveju nesutampa vertimo ir originalo prasminiai dėmenų tarpusavio santykiai: lenkiškame tekste jie gretinamieji. || 17, sakinyje jungtuka su priaugusia dalelyte vienokig atitinka sudėtinis jungiamasis zodis wszakze jednak. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 89 Jungtukas vienokig vartojamas ir sudėtinio jungtuko bat vienokig dalimi (zr. 2.6. skirs- nj). Keliais atvejais jis eina porinių jungtuky norint... vienok ir norint... bat vienok dalimi. Zodelis vienok gali atlikti ir dalelytės vaidmenį, pvz.: Jr kasg wienok /u manim]/| wéiksis/ matoneulgs Jéfau? (Y coi widy lig 5emnq [td-//nie/ mitosciwy Jesu?) 143, Sakiniy su vienok(ig) ir jiems sinonimiSky sakinių su bat arba tačiau santykis nėra aiškus. Vieno ar kito jungtuko pasirinkimą galėjo nulemti skirtingi originalo jungiamieji žodžiai. 11 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO vienok(ig) VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso vienok(ig) 3 3 12. IŠVADOS Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai išnagrinėtuose Daukšos veikaluose (žr. 12 lentelę) pagrindiniais bruožais atitinka dabartinės bendrinės kalbos sakinius. Jais reiškiamų prasminių santykių ryšys su sakinio jungiamaisiais žodžiais parodytas 13 lentelėje. Iš ryškesnių sujungiamųjų santykių raiškos Daukšos veikaluose ir dabartinėje bendrinė- je kalboje skirtumų minėtini šie: 1. Sakiniais su jungtuku ir, taip pat kaip ir dabartinėje bendrinėje kalboje, paprastai perteikiami patys bendriausi GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, kartais — PRIEŠ- PRIEŠOS ir kiti. Originale juos atitinka ne tik sakiniai su jungtuku y, bet ir sakiniai su a. Pastarieji sudaro net 30 procentų visų tų atvejų, kai lietuviški pavyzdžiai originale turi jungtukinius atitikmenis. Vyraujantys dėmenų prasminiai santykiai sakiniuose su jungtuku 0 yra GRETINAMIEJI ir kiek rečiau — PRIEŠINAMIEJI. Šie dėmenų santykiai būdingi Daukšos ir dabartinės kalbos sakiniams su jungtuku ir. Originale sakinius su 0 atitinka sakiniai su jungtuku a. Vertimo lyginimas su originalu rodo to meto lenkų ir lietuvių kalbų sudėtinių sakinių, reiškiančių GRETINAMUOSIUS dėmenų tarpusavio santykius, skirtumus: lenkų kalbos sakiniams su jungtuku a šių santykių raiška buvusi kur kas būdingesnė (plg. Klemen- siewicz e. a., 1955: 450, 471, 507) negu atitinkamiems lietuvių kalbos sakiniams su jungtuku o. 2. Išnagrinėtų Daukšos veikalų kalbai labiau nei dabartinei bendrinei vartosenai bū- dinga prasminių santykių ar jų atspalvių raiška postpoziciniais prie jungtukų prišlyjan- čiais žodeliais (plg. Piročkinas 1964c: 81, 85, 98). Pavyzdžiui, sakiniais su jungiamai- siais žodžiais ir dabar, ir vėl, ir labiaus reiškiami GRETINAMIEJI arba PRIEŠINAMIEJI santykiai. PRIEZASTIES santykiai reiškiami sakiniais su jungiamaisiais žodžiais ir todrin, ir teip; NUOLAIDOS — su ir vėl atpenč; PRIDURTINIAI — su ir tai. Nustatyti prasminių 90 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ dėmenų tarpusavio santykių pobūdį padeda vertimo lyginimas su originalu — jame ver- timo postpoziciniai žodeliai paprastai turi tikslius atitikmenis. Vis dėlto postpozicijų vartosena ne visada lemiama originalo: tai rodo ją buvus būdingą ir to meto šnekamajai lietuvių kalbai. 3. Daukšos vertimuose matyti didesnis nei dabar pagalbinių žodžių polifunkciškumas. Dažnai tas pats žodelis gali eiti ir prieveiksmiu arba dalelyte, ir sudėtinio arba porinio jungtuko dalimi, ir pats vienas atlikti jungiamojo žodžio vaidmenį. 4. Postpoziciniai žodeliai išnagrinėtuose veikaluose palyginti dažnai vartojami ne antroje, o trečioje ar net ketvirtoje dėmens vietoje (plg. Hermann 1926). Tokia jų vartosena papras- tai priklauso nuo originalo, tačiau ne visais atvejais, todėl kažin ar gali būti paaiškinta vien lenkų kalbos įtaka. Kathechismo ir Trumpo Budo sudėtiniai sujungiamieji sakiniai iš dalies skiriasi jungia- mųjų žodžių inventoriumi: fačiau ir vienok(ig) vartojami tik pastarajame veikale. 12 LENTELĖ. M. DAUKŠOS KATHECHISMO IR TRUMPO BUDO SUDĖTINIŲ SAKINIŲ JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso Su arba 6 3 9 Su bat 16 18 34 Su ir 113 119 232 Su nei 8 7 15 Su o 23 38 61 tačiau 1 1 tad(a(g)) 3 7 10 tai yra 1 1 2 teip jog 1 1 2 todrin(ag) 2 5 7 vienok(ig) 3 3 Išviso 173 203 376 DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 91 13 LENTELĖ. SUDETINIAIS SUJUNGIAMAISIAIS SAKINIAIS REISKIAMI DEMENU PRASMINIAI SANTYKIAI M. DAUKSOS KATHECHISME IR TRUMPAME BUDE Prasminiai santykiai Jungiamieji Gretina- Priešina- Skiria- Išskir- Tiksli- Prie- Sqly- Nuo- Pridur- Zodziai mieji mieji mieji ties namieji Zasties gos laidos tiniai Su arba ++ Su bat + ++ + + Su ir ++ + + + + + Su nei ++ + Su o Th + + + + + tačiau ++ tad(a(g)) ++ + tai yra $4 teip jog + todrin(ag) ++ vienok(ig) ++ + LITERATURA AMBRAZAS, V. 1972: Lietuvių kalbos prijungiamuyjy sakinių struktūriniai tipai. Baltistica 8 (1), 23-48. AMBRAZAS, V. 1977: Lietuvių kalbos istorinės sintaksės metodo problema. LTSR MA darbai A 4 (61), 139-154. AMBRAZAS, V. 1982: Zodziy tvarka ir balty kalby sakinio tipo rekonstrukcija. Baltistica 18 (2), 100-118. AMBRAZAS, V. 1986: Lietuvių kalbos sakinio sintaksinés ir semantinės struktūros vienetai. Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 4-44. AMBRAZAS, V., red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. BALKEVIČIUS, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mintis. HERMANN, E. 1926: Litauische Studien. Eine historische Untersuchung schwachbetonter Worter im Litauischen, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung. KLEMENSIEWICZ, Z., LEHR-SPLAWINSKI, T., URBANCZYK, S. 1955: Gramatyka historyczna jezyka polskiego, Warszawa: Panstwowe Wydawnictwo Naukowe. MicHELINI, G. 2001: Itališkas Ledesmos Katechismo Dottrina Christiana: Daukšos panaudoto lenkiško teksto šaltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227-250. 92 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. PALIONIS, J. 1995: Pratarmė; 1595 metų Katekizmas ir jo leidimai. Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 7-8; 15-39. PIROCKINAS, A. 1964a: Keli ypatingesni sudėtinių sakinių tipai. Kalbotyra 10, 109-113. PIROCKINAS, A. 1964b: Mecro npucoejnHenns cpenu APYruX BHIOB CHHTakcHueckoi cessu. Kalbotyra 10, 157-165. PIROCKINAS, A. 1964c: Sujungiamujuy sakinių su jungtukais ir; o, bet loginiai-semantiniai santykiai. Kalbotyra 10, 77-107. ULvypas, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Artūras JudzZentis Gauta 2001 07 20 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected] Jūratė Pajediene Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]