ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
145-172
Snekos
ak o
daly iy
s a egija,
socialiniai
aidmenys
i
ipai
lie u iy
kalboje
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
Vilniaus
uni e si e as
The
a icle
deals
wi h
he
heo y
o
speech
ac
pa icipan s.
I
is
based
mainly
on
Aus in’s
heo y
o
pe o ma i es
and
on
G ice’s
maxims
o
communica ion.
The
heo e ical
claims
a e
illus a ed
mainly
wi h
Li huanian
examples
o
pe o ma i e
speech
ac
ypes.
Th ee
aspec s
o
he
s udy
o
speech
ac
pa icipan s
a e
singled
ou :
(a)
communica i e
s a egies,
(b)
social
oles
and
(c)
ypes
o
speake ’s
and
hea e ’s
oles
as
de ined
wi h
espec
o
illocu iona y
ac s.
Bo h
pa icipan s
may
choose
ei he
a
cons uc i e
o
a
des uc i e
communica i e
s a egy.
Pe o ma i es
educe
o
a
minimum
he
possibili y
o
selec ing
a
des uc i e
s a egy
bu
do
no
elimina e
i
al oge he .
A
co ec
assessmen
o
he
speake ’s
and
he
hea e ’s
social
oles
de e mines
he
way
in
which
he
speake
makes
explici
his
illocu iona y
in en ion
and
he
way
in
which
he
hea e
in e p e s
i .
Types
o
speake s
and
hea e s
(add essees)
a e
de ined
no
only
wi h
espec
o
illocu iona y
o ce,
bu
also
wi h
espec
o
he
ci cums ances
o
he
speech
ac
and
he
way
in
which
i
is
pe o med
(ins i u ional
o
in
e e yday
li e,
o ally
o
in
w i ing
e c.).
Snekos
ak y
eo ija
(ka u
i
pe o ma y u
eo ija)
y a
iena
i§
s a biausiy
ling is-
inés
p agma ikos
daliy.
Kaip
pazymi
pa s
p agma ikos
e mino
ki éjas
Ch.
Mo i-
sas,
padalijes
semio ika
j
is
dalis
—
sin ak ika,
seman ika
i
p agma ika,
,,p agma i-
ka
y a
Zenkly
i
TU,
KAS
JUOS
INTERPRETUOIA
(iSski a
mano
—
E.
Z.),
san ykio
mokslas“
(Mo is
1938:
30).
Be
kokio
zenklo
a
zenkly
aibés
(miisy
a eju,
snekos
ak o)
in-
e p e a o iai
konk eCioje
si uacijoje
y a
du:
Snekos
ak o
siun éjas,
kalbé ojas,
oliau
adinamas
ad esan u,
i
Snekos
ak o
ga éjas,
klausy ojas,
oliau
adinamas
ad esa u'.
Ad esan as
i
ad esa as
y a
ieni
i§
s a biausiy
snekos
ak o
eiksniy.
Ad esan as
y a
$nekos
ak o
inicia o ius
i
jo
kii éjas.
Snekos
ak u
jis
ealizuoja
sa o
komunikaci-
nius
ke inimus.
Taciau,
kad
pasiek y
no ima
iksla,
ad esan as
u i
a siz elg i
i
j
ad-
esa a:
jo
socialinj
aidmeni,
p agma ing
p ezumpcija
—
ai,
ka
apie
Snekos
ak o
a li-
kimo
si uacija
Zino
ad esa as,
pagaliau
ad esa o
galéjima
inkamai
su ok i
a
Snekos
ak a
—
jo
ilokucija
i
p opozicija.
Siame
s aipsnyje
nag inéjami
okie
Snekos
ak o
daly iy
aspek ai:
—
pasneko y
kalbiné
s a egija,
—
ad esan o
i
ad esa o
socialiniai
aidmenys,
+
Ski ingi
au o iai
ad esan a
da
adina
loku o iumi,
ekspedien u,
subjek u,
au o iumi,
o
ad esa a
—pe ci-
pien u,
ecipien u,
dekoduo oju
i
k .
(Z .
Vilkiené
1998:
154).
146 |
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
—
snekos
ak y
ilokuciju
san ykis
su
i ai iy
ipy
ad esan ais
i
ad esa ais.
1.
PASNEKOVU
KALBINE
STRATEGIJA
I
Snekos
ak o
ad esan as,
i
ad esa as
u i
sa o
komunikacinius
ikslus.
Nuo
Siy
iksly
p iklauso
ne
ik
ad esan o
pasi enkamos
Snekos
ak o
leksinés
bei
g ama ineés
aiskos
p iemonés,
s ilius,
Snekos
ak o
a likimo
manie a,
be
i
konk e aus
ak o
ilo-
kucijos
bei
p opozicijos
in e p e a imas.
J.
Hin ikka
eigia,
kad
pokalbio
daly iai
en-
kasi
am
ik a
nekos
ak o
a likimo
(ad esan as)
i
Snekos
ak o
p iémimo
(ad esa-
as)
s a egija,
ku i
gali
lem i
Snekos
ak o
in e p e a ima,
iskai an
ilokucinés
jégos
sup a ima
(Hin ikka
1979:
36).
1.1.
Ad esan o
kalbiné
s a egija
Ad esan o
s a egija
gali
bu i
d ejopa:
—kons uk y i
—
iksliai
p ane& i
sa o
in encijas;
—
des uk y i
—
uzmaskuo i
pasakymu
sa o
ik uosius
ke inimus
a ba,
eisingiau,
palik i
juose
in e p e a imo
sp agu, kad
éliau,
p i eikus,
galé yu
pa eik i
ki okia
—
sau
palankesne
oje
si uacijoje
—
in e p e acija.
Tlokuciné
jéga
Snekos
ak e
pe eikiama
i ai iomis
p iemonémis
i ,
jei
ad esa o
ikslas
y a
ad esan o
a lik a
Snekos
ak a
in e p e uo i
kaip
o
siekia
ad esan as
(kons uk-
y ioji
s a egija),
dazniausiai
jos
su okiamos
adek aCiai.
Vis
dél o,
kad
Snekos
ak o
ilokucija
nebi y
in e p e uo a
klaidingai
(samoningai
a
dél
kokiy
no s
nepalankiy
aplinkybiy),
ad esan as
gali
ink is
eksplici ines
ilokucinés
jégos
nu odymo
p iemo-
nes
—
pe o ma y us.
Ad esan ui
ypa¢
s a bu
ilokucing
jéga
iksliai
nu ody i
ins i u-
ciniuose
(ju idiniuose,
adminis aciniuose)
Snekos
ak uose,
odél
dazniausia
pe o -
ma y y
a ojimo
s i is
i
y a
o icialioji
kalba.
Ano
Ch.
Pei ce
(1976:
249-250),
, i indamas
am
ik a
p opozicija,
kalbé ojas
p isiima
a sakomybe
uz
jos
eisingu-
ma
i
y a
am
ik u
bidu
baus inas,
jei
$i
p opozicija
pasi odys
esan i
klaidinga*.
Todél
kalbé ojui
iipi,
kad
jo
pasaky a
p opozicija
bi y
in e p e uojama
aip,
kad
ne-
ap y
klaidinga.
O
klausy ojui
ipi
iSsiaiskin i,
a
saky ojas
nepasake
klaidingos
p o-
pozicijos,
i
jis
iesko
okios
in e p e acijos,
ku i
ai
a skleis y
(Hilpinen
1986:
304).
Kas
ki a,
kai
pa s
ad esan as
sickia,
kad
ad esa as
nesup as y
ik ojo
jo
ikslo.
Ta-
da
jis
enkasi
des uk y iajq
s a egija.
Des uk y iaja
s a egija
ad esan as
ienaip
a
ki aip
siekia
apgau i
ad esa a.
Tai
anaip ol
ne eiSkia,
kad
ad esan o
Snekos
ak as
u i
bi i
melagingas
(nenusizengiama
G ice’o
kalbéjimo
kokybés
maksimai
—
nekal-
bék
ne iesos
(G ice
1975:
46)),
a¢iau
Snekos
ak as
isada
y a
nenuoSi dus:
jis
pazei-
dzia
ieng
i8
SeSiy
J.
L.
Aus ino
nu ody u
Snekos
ak o
sékmés
salygu
—
nuosi dumo
(Aus in
1962:
39-40).
Pasi inkusiam
des uk y iaja
s a egija
ad esan ui
inkames-
ni
ne iesioginiai
Snekos
ak ai,
paliekan ys
in e p e a imo
lais e,
pa yzdziui:
Eziukas
p icimpina
p ie
Z ejy
i
klausia:
—
Vy uéiai,
a
juodyjy
ik y
algysi e?
—
Valgysime!
—
apsidziauge
sucepséjo
liijpomis
z ejai.
SNEKOS
AKTO
DALYVIU
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
147
—
Tai
ge ai.
Kada
sési e
algy i,
i
mane
pak ieski e.
(LLA
34)
Ad esan as
uZduoda
klausima,
ku j
ad esa as
in e p e uoja
kaip
ne iesioginj
pa-
si lyma.
Pasi ink os
aiskos
p iemonés
neeksplikuoja
ilokucinés
jégos,
o
si uacija,
ka
pa i ina
i
a sakomasis
ad esa o
Snekos
ak as,
implikuoja
si ilymo
ilokucine
jega.
Taciau
okia
implika i a
nesusais o
ad esan o
pasiilymo
jsipa eigojimais.
Todél
ki-
ame
sa o
Snekos
ak e
jis,
in e p e uodamas
sa o
pi maji
snekos
ak a
kaip
specialuyjj
klausima
(plg.
Labu is
1998:
113),
iesiog
pasiSaipo
i§
ad esa o.
Taigi
ad esan as
pa-
si enka
des uk y iaja
komunikacing
s a egija,
suku ia
p ielaidas
d ejopam
Snekos
ak o
in e p e a imui
i
pasi enka
sau
naudinga
(s¢kminga
pagaipa
—
mo aliné
pe ga-
le), o
ad esa ui
zalinga
a ian a.
No s
in e p e a imo
sp agu,
a ody y,
maziausiai
palicka
pe o ma y ai,
y a
i
o-
kiu,
ku iy
a ojimas
su eikia
ad esan ui
galimybe
éliau
keis i
a lik o
§nekos
ak o
in e p e acija.
Ypa¢
ai
pasaky ina
apie
ase y us?,
ku iais
galima
neu alizuo i
p o-
pozicinio
u inio
mela
i
ai
ne
gali
ap i
ju idiniu
kazusu.
Teisinéje
li e a ii oje
y a
ap asy as
a ejis
is
JAV
sena o iaus
bylos,
kai
sena o ius
eisme
nesumela o
sakyda-
mas
AS
neigiu,
kad
pada iau
§j
nusikal img,
no s
éliau
bu o
i ody a,
kad
ji
pada é.
Cia
neigimas
y a
ak o
suki imas
i
ik
as
ak as
ju idiniu
poZiii iu
e in inas
kaip
iesa
a ba
melas
( iesa,
p agma iskai
Zi i in
—
i$
pap as y
zmoniy
pozicijos
—
sena o ius
aki aizdziai
mela o).
Vis
dél o
i
ki y ipy
pe o ma y ai
palicka
in e p e a imo
»sp agu“.
Tiesa,
ski -
ingai
negu
ase y u,
okiais
a ejais
des uk y ioji
s a egija
labiau
emiasi
ne
ilo-
kucija,
0
p opozicija.
Pa yzdziui,
pasakoje
apie
ji ininka
Sindbada
pag indinis
eiké-
jas
salos
aldo ui,
ku
jo
lai a
a giné
aud a,
iSsisukinédamas
pazada
es i
ji
pamilusia
aldo o
duk e ij:
-
Pazadu,
jog
pada ysiu
iskq,
kq
pajégsiu,
kad
galéciau
es i
j isy
duk e i.
Valdo o
p i em as
p ic
sienos
Sindbadas
eigia
pada es
iska,
ka
pajéges,
be
es i
aldo o
duk e s
is
ien
negalis.
Juk
jis
nezadéjes
VESTI
JO
DUKTERS.
A likdamas
sne-
kos
ak q
ad esan as
pasiliko
a sa ginj
a ian a
i
éliau
juo
pasinaudojo.
IS
iesu,
o -
maliai
e inan ,
Snekos
ak as
nebu o
pazadas
es i.
Vis
dél o
kasdienéje
kalboje
o-
kie
Snekos
ak ai
e inami
pagal
p agma ine
si uacija
—
be
galimybés
pakeis i
in e p e acija.
Y a
pe o ma y y,
ne inkamy
des uk y iajai
ad esan o
s a egijai.
Tai
dauguma
di ek y uy’,
pi miausia
kuklieji
—
ski i
auk8 esniojo
socialinio
aidmens
ad esa ui,
kaip
an ai
su
pe o ma y iniais
eiksmazZodiiais
meldziu,
maldauju,
p asSau.
Daugu-
mos
di ek y y
ikslas
y a
pasiek i,
kad
ad esa as
pada y u
ad esan ui
kazka
naudin-
ga.
Tad
des uk y iaja
s a egija
ad esan as
pi miausia
kenk y
sa o
in e esams.
z
Ase y ai
(ad esan o
nuos a y
i inimai)
is eiSkia
Sneké ojo
nuos a a
sa o
a lickamo
snekos
ak o
p opozi-
cinio
u inio
a z ilgiu,
p z.:
i in i,
abejo i,
neig i,
p anes i
i .
.
Di ek y as
—nu odymo
ilokucinio
ikslo
Snekos
ak as.
Di ek y u ad esan as
siekia
pa eik i
klausy oja,
kad
Sis
ka
pada y u.
Di ek y ai
gali
bi i
kuklieji,
p z.:
maldau i,
mels i,
neu alieji,
p z.:
pa a i,
siily i,
i
ag esy ieji,
p z.:
jsaky i,
eikalau i.
4g
148
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
Taip
pa
Siai
s a egijai
nelabai
inka
eksp esy ai*
—
e ike iniai
eiksmai,
ma
ad e-
sa o
komunikacinj
likes j
(ekspek acija
—
ko
ad esa as
gali
iké is
iS
am
ik o
socia-
linio
aidmens
a likéjo,
plg.
Ka ali inas
1997:
87)
pa enkina
jau
pa s
jy
a likimas.
Tiesa,
ad esan o
i onija
y a
inkama
p iemoné
i
eksp esy us
pa e s i
des uk y io-
sios
s a egijos
iS aiskomis.
Pa yzdziui,
ene is
ge iausia
komandos
Zaidéja,
susi-
muSusj
su
a zo u
i
paSalin a
pe
lemiamas
sezono
ung ynes,
,,pas eikina“:
S eikinu.
Tu
kq
ik
suzlugdei
isq
miisy
sezonq.
(RESP.
SP.)
I onija
pa e cia
s eikinimo
ak a
p iekaiS u.
Beje,
aS u
apibidinan
okj
ak a
ilo-
kuciné
jéga
nu odoma
kabu ése,
pa yzdziui,
,,pas eikina“.
RaSymas
kabu ése
signali-
zuoja,
kad
ad esan o
s a egija
bu usi
des uk y i
a ba
kad
ak as
bu es
nesékmingas.
1.2.
Ad esa o
kalbiné
s a egija
Ad esa o
s a egija
aip
pa
gali
bi i
d ejopa:
—
kons uk y i
—
ad esa as
mégina
iksliai
nus a y i
ad esan o
in encija,
.
y.
iesko
kalbé ojo
eikSmes;
—
des uk y i
—
ad esa as
mégina
a as i
pasakyme
p asmine
,,sp aga“,
kad
galé u
in e p e uo i
sa aip
( ada
jis
u i
su ok i
i
kalbé ojo
eikSme).
Kons uk y ioji
s a egija
a i inka
bend uosius
komunikacijos
eikala imus,
pa-
yzdziui,
pag indinj
G ice’o
nu ody a
bend a imo
pos ula a
—
koope a y umo
—
ad-
esan o
i
ad esa o
bend ada bia imo
(G ice
1975:
45).
Jei
ad esa as
laikosi
koope-
a y umo
p incipo,
snekos
ak as
gali
bi i
nes¢kmingas
dél
ad esan o
s a egijos
(siekio
uzmaskuo i
ilokucine
jéga),
dél
ne inkamy
aplinkybiu,
naudojamo
ski ingo
kalbos
kodo
( ienos
kalbos
pasakyma
in e p e uojan
pagal
ki os
kalbos
aisykles),
iSo iniy
ukdziu,
a kim,
paSalinio
iukSmo,
su ikusios
ad esa o
klausos
a
pan.,
pa yzdziui:
Dél
ku umo:
—
Ku
eini,
z ejo ?
—
Ne,
zZ ejo .
—
A,
o
a§
maniau,
z ejo .
(liaudies
anekdo as)
Dél
ski ingo
kodo:
—
Susi iko
Zemai is
su
d iem
d augais
usais.
Zemai is
nemokéjo
usiskai,
o
usai
silpnai
sup a o
Zemai iskai.
Bu o
penk adienio
aka as.
Sume é
po
kelis
ublius.
A si ado
deg inés
i
uzkandos.
Is
p adziy
isi
iigé é
po
sim q
g amy.
Zemai is
émé
dejuo i:
—
Po
iek
daug.
Kokia
s ip i
deg iné!
Galiu
i
pad és i.
—
Da
moino
i
po
d ies i,
—
su inka
biéiuliai.
P ipylé
po
du
Sim us
g amy.
Visi
él
iSgé é
iki
dugno.
—
Vajé, ajé,
—
e kslena
zemai is.
-
Daba
galiu
i
p a ys i.
—
Moino
i
po
is a,
—
juokiasi
d augai.
(LLA
253)
‘
Eksp esy as
—
e ike inis
kalbos
eiksmas,
ku iuo
sickiama
palaiky i,
p z.:
a sis eikin i,
s eikin i,
linké i,
a ba
a ku i,
p z.,
a sip asy i,
,mandagumo
a mos e a“—ge us
socialinius
san ykius
su
ad esa u.
SNEKOS
AKTO
DALYVIY
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
149
Pas a ajame
pa yzdyje
ad esa as,
emdamasis
ienu
Zodziu
pad és i
=
po
d ies i
i
p a ys i
=
po
is a,
pagal
p agma ine
si uacija
(i§gé é
po
Sim a,
paskui
—
po
du
Ssim-
us)
ad esan o
Snekos
ak y
ilokucija
su okia
klaidingai
—
padeja ima
kaip
siiilyma.
Kai
ad esa o
s a egija
des uk y i,
Sis,
be
abejo,
su okia
kalbé ojo
eiksme,
aciau
pagal
ja
in e p e uo i
Snekos
ak q
jam
nenaudinga.
Jeigu
ad esan as
palieka
ben
men-
kiausia
galimybe
ad esa ui
klaidingai
in e p e uo i
jo
a lik a
Snekos
ak a,
Sis
gali
aip
i
pasielg i.
,,Esmé
ne
ai,
kad
klausy ojas
nesup an a
ik osios
pasakymo
ilokucinés
jégos,
0
ai,
kad
jis
nep i alo
jos
sup as i*
(Aus in
1962:
33-34).
Des uk y iaja
s a-
egija
ad esa as
enkasi
siekdamas
apgin i
sa o
in e esus
i
iSkeldamas
juos
aukS¢iau
uz
ad esan o
in e esus.
Ilokucing
pasakymo
jéga
a ba
p opozicinj
u inj
in e p e uo i
sa aip
imanoma,
kai
snekos
ak as
y a
ne iesioginis
a ba
d ip asmis,
pa yzdziui:
Ka q
Pe as,
susi ikes
Kazimie q,
klausia:
—
A
ne u é um
paskolin i
no s
desim
li y?
Kazimie as
a sako:
—
Labai
gaila,
kad
su
sa imi
ne u iu.
—
O
namie?
—
Die ui
dékui,
isi
s eiki.
Sudie .
(LLA
188)
Klausima
O
namie?,
ku is
p asminiu
yiu
susijes
su
anks esniu
disku su
i
eikia
A
namie
ne u i
pinigy
paskolin i?,
ad esa as
apsime a
sup an as
kaip
mandagu
pasi-
ei a ima
apie
jo
namiskius,
aip
i8sisukdamas
nuo
skolinimo.
Dazniausiai
ad esa as
pasi enka
des uk y iaja
s a egija
in e p e uodamas
di ek-
y us,
ypac
kukliuosius
(p ieSingai
nei
ad esan as),
i
dekla a y us°.
Di ek y us
in-
e p e uo i
sa aip
ad esa ui
naudinga,
kai
jis
neno i
a ba
negali
a lik i
o,
ko
di ek y-
u
siekia
ad esan as.
In e p e uodamas
ag esy iuosius
di ek y us
—
jsakyma,
paliepima,
eikala ima
—
ad esa as
pap as ai
ne u i
galimybés
pasi ink i
des uk y-
iaja
s a egija
dél
g iez o
siy
di ek y y
a osenos
eglamen a imo.
Dekla a y us
ad esa as
in e p e uoja
sa aip,
kai
Sie
nus a o
jam
nenaudinga
dalyky
padé i.
Kai
ad esan as
a lieka
ase y a,
eksp esy a
a
komisy a®,
ad esa as
u i
mazai
galimybiu
pasi ink i
des uk y iaja
s a egija.
O
jeigu
a lickamas
pe o ma y inis
Snekos
ak-
as,
sa i a
ad esa o
in e p e acija
ak iskai
neimanoma.
Vis
dél o
dazniausiai
nei
ad esan ui,
nei
ad esa ui
iesko i
,a sa ginio“
a ian o
ne-
p i eikia,
nes
pakliis ama
bend ajam
bend ada bia imo
p incipui.
Snekos
ak as
daznai
y a
jpin as
j
ki y
kalbiniy
bei
nekalbiniy
eiksmy
seka,
y a
am
ik o
kalbos
Zaidimo
dalis.
Kalbos
Zaidimo
aisyklés
numa o,
kad
Zaidéjai
Zino
zaidimo
aisykles
i
jy
laikosi.
Ad esan o
i
ad esa o
kalbiniy
s a egijy
i
komunikacinés
sékmés
san ykis
pa o-
dy as
len eléje:
5
Dekla a y ai
(po a kiai)
y a
am
ik os
dalyky
padé ies
sukii imo
p iemoné,
.
y.
jais
suku iami
nauji
(pp .
ju idiniai)
ak ai,
p z.:
ski i
(pa aduo oju),
a leis i
(is
pa eigy),
skelb i
ka a
i
. .
Komisy ais
(ad esan o
jsipa eigojimai)
ad esan as
isipa eigoja
a ei yje
a lik i
ai,
ka
iS eiskia
Snekos
ak o
p opoziciniu
u iniu,
p z.:
pazadeé i,
isipa eigo i,
p isiek i
i
.
.
6

150
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
1
LENTELE.
ADRESANTO
IR
ADRESATO
KALBINES
STRATEGIJOS
Ad esan as
Ad esan o
kalbiné
s a egija
Ad esa as
kons uk y i
des uk y i
kons uk y i
bend ada bia imas:
bend ada bia imas:
Snekos
ak as
sékmingas
Snekos
ak as
s¢kmingas,
Ad esa o
a¢iau
nep iim inas
kalbiné
ad esa ui,
odél
nee ek y us
s a egija
_
,
des uk y i
nebend ada bia imas:
nebend ada bia imas:
Snekos
ak as
s¢kmingas,
Snekos
ak as
nes¢kmingas
aciau
ne ezul a y us
Taigi
ad esan o
pasi ink a
kalbiné
s a egija
lemia
Snekos
ak o
lokucija,
.
y.
konk e-
ia
aiska,
i
ilokucija,
o
ad esa o
kalbiné
s a egija
lemia
Snekos
ak o
pe lokucinj
e ek a.
Vis
dél o
a ski as
Snekos
ak as
daznai
nea skleidzia
pasneko u
s a egiju,
am
eikalingas
pla esnis
disku sas.
Rink is
kons uk y iaja
s a egija
paSneko us
ipa-
eigoja
bend ieji
komunikacijos
p incipai,
pi miausia
—
bend ada bia imo.
Des uk y-
iaja
s a egija
ad esan as
pap as ai
enkasi
siekdamas
iS eng i
a sakomybés
uz
sa o
nenuoSi du
Snekos
ak a
a ba
no édamas
pasiSaipy i
iS
ad esa o
a
ne
ji
pazemin i.
Ad esa o
kalbiné
s a egija
des uk y i,
kai
jis
samoningai
ne eisingai
in e p e uoja
snekos
ak a,
pi miausia
jo
ilokucija.
Taip
ad esa as
pap as ai
siekia
iSsisuk i
nuo jam
nenaudingu
eiksmu.
Ad esa o
galimybe
ink is
des uk y iaja
s a egija
labai
iboja
pe o ma y iniai
Snekos
ak ai,
o
ad esan o
galimybe
ink is
des uk y iaja
s a egija
dazniausiai
iboja
jo
uzimamas
pozicinis
socialinis
aidmuo,
ypa¢
kai
ad esan as
y a
ins i ucinis.
2.
SOCIALINE
SITUACIJA
IR
SOCIALINIAI
VAIDMENYS
Rinkdamiesi
komunikacines
s a egijas
ad esan as
i
ad esa as
negali
apsi ibo i
ien
sa o
komunikaciniais
ikslais.
Kad
ikslas
bi y
pasiek as,
p i alu
a siz elg i
i
pasneko o
eiksnij
—
ad esan ui
j
ad esa a,
ad esa ui
—
ij
ad esan a.
G ice’as,
pab éZdamas
ypa inga
kalbinés
iS aiSkos
u inio
sasaja
su
kalbé oju,
nu-
odo
esan
ne
ik
pasakymo
eiksme,
be
i
kalbé ojo
eik’me
(G ice
1969:
147).
Tam
p i a ia
i
ienas
i§
Snekos
ak y
eo ijos
ku éjy
J.
Sea le’as:
,,Ne
isada pagal
sakinio
eik’me
galima
sp es i
apie
ai,
ka
kalbé ojas
ai
sakydamas
u i
omenyje“
(Sea le
1975:
68).
Kalbé ojo
eiksme¢
klausy ojas
gali
su ok i
in e p e uodamas
pasakymo
eik’me
komunikacinés
si uacijos
kon eks e.
Ki aip
a ian ,
ik oji
Snekos
ak o
eiks-
mé
(kalbé ojo
eikimé)
su okiama
kaip
kalbos
zaidimo
(L.
Wi gens eino
e minas)
éjimas
(Vi genS einas
1995:
22
§).
Nezinan ,
koks
kalbos
zaidimas
Zaidziamas,
ne-
imanoma
eisingai
in e p e uo i
Snekos
ak o.
Taigi
bi ina
zino i
kon eks a,
si uacija.
Snekos
ak as
y a
in encionalus
i
in e pe sonalus
eiksmas,
jo
ei8kimosi
e d é
y a
SNEKOS
AKTO
DALYVIY
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
151
sociumas.
Tad
ienas
i§
s a biausiy
kalbé ojo
eik’més
a pazinimo
eiksniy
i
y a
socialine
si uacija.
Socialiné
si uacija
—
ai
isuma
iSo iniy
aplinkybiu,
ku ios
o muoja
indi ido
elgse-
nq
isuomenéje.
Placiai
su okiamos
si uacijos
a i inka
Wi gens eino
gy enimo
o -
mu
sa oka,
pa yzdziui:
de ybos,
edybos,
ka as
i
.
.
Gy enimo
o mas
suda o
kal-
bos
zaidimai,
.
y.
da
siau esnés
si uacijos:
siilymas,
san uokos
p iesaika,
ka o
skelbimas
i
. .
Tokie
kalbos
Zaidimai
ealizuojami
konk e¢iais
snekos
ak ais.
Sne-
kos
ak o
a likejas,
ad esan as
(sa o
uoZ u
i
ad esa as),
e inamas
ne
kaip
konk e-
us
asmuo
su
am
ik y
indi idualiy
b uozy
inkiniu
(Sis
aspek as
ipi
psichologijai),
be
kaip
am
ik o
socialinio
aidmens,
ku j
ep ezen uoja
jo
a liekamas
Snekos
ak-
as,
a likeéjas
(A u iuno a
1981:
357).
Kalbinéje
isuomenéje
egzis uoja
am
ik i
kiek ieno
socialinio
aidmens
a likejo
elgesio
(i
kalbinio)
Sablonai:
,, ai
nus a y i
biidai,
kaip
ku ioje
no s
si uacijoje
eikia
elg is
i
eik i*
(Ka aliiinas
1997:
87).
Sie
Sablonai
gali
bi i
labai
lais i
ne o malioje
aplinkoje,
bend aujan
bui iskai,
i
labai
g iez i
o malioje
—
eisinéje,
adminis acineje,
eliginéje
i
pan.
Bui inis
bend a i-
mas
emiasi
ne asy omis
e ike o aisyklémis,
0
o malioje
aplinkoje
konk e aus
so-
cialinio
aidmens
a likejo
eiksmai
eglamen uojami
is a ymais, nuos a ais.
,,.Kuo
konk e esni
i
g iez esni
isuomenés
keliami
eikala imai
konk e¢iam
aidmeniui
—
plg.
eiséjo,
susi inkimo
pi mininko,
spo o
a zyby
komen a o iaus
aidmenis,
—
uo
g iez esni
s ilis iniai
eikala imai
kalbéjimui*
(K ysin
1976:
52).
Ku iami
ne gi
konk eGiy
am
ik am
socialiniam
aidmeniui
a lik i
ski y
Snekos
ak y
Sablonai.
Pa-
yzdziui,
Zemiau
pa eikiamas
Lie u os
Respublikos
P eziden o
p iesaikos
eks as
y a
$nekos
ak u,
ku iuos
ealiai
y a
a like
du
Lie u os
Respublikos
p eziden ai—p.
A.
B a-
zauskas
i
p.
V.
Adamkus,
Sablonas.
AS,
( a das,
pa a deé),
p isiekiu
Tau ai
bii i
is ikimas
Lie u os
Respublikai
i
Kons i ucijai,
ge b i
i
ykdy i
js a y-
mus,
saugo i
Lie u os
Zemiy
ien isumq;
p isiekiu
sqziningai
ei i
sa o
pa eigas
i
bii i
isiems
lygiai
eisingas;
p isiekiu
isomis
isgalémis
s ip in i
Lie u os
nep iklausomybe,
a nau i
Té ynei,
demok a i-
jai,
Lie u os
Zmoniy
ge o ei.
Tepadeda
man
Die as!
(dok:
h p://www.I| p.| /ins i u ion oday.ph ml#HD_NM_20.)
Sio
p iesaikos
ak o
ad esan as
iipi
ad esa ui
ne
kaip
konk e us
asmuo,
o
kaip
so-
cialiné
ins i ucija
—
Lie u os
Respublikos
P eziden as.
In e p e uojan
$j
Snekos
ak a
isiskai
nes a bu
indi idualiosios
ad esan o,
kaip
zmogaus,
sa ybés,
nes a bu
i
ki i
komunikaciniai
aidmenys,
ku iuos
as
pa s
izinis
asmuo
a lieka
ki ais
Snekos
ak-
ais.
Snekos
ak o
in e p e a imas
p iklauso
nuo
o,
kaip
aikiai
ad esa as
su okia
ad e-
san o
i
sa o,
kaip
ad esa o,
socialinius
aidmenis
bei
jy
san ykj.
Socialiniai
komuni-
kacijos
daly iy
san ykiai
gali
bi i:
—
sime iniai
—
lygia e ciu
socialiniy
aidmenu;
—
asime iniai
—
nelygia e ¢iy
socialiniy
aidmeny,
ku ie
sa o
uoZ u
gali
bi i
nu-
lem i:
152.
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
—an opologiniy
ski umy,
—
sociokul i iniy
ski umu,
—
pokalbio
dalykiskumo
ski ingo
laipsnio
(Henne,
Rehbock
1995).
Socialiniai
san ykiai
i8
ik o
y a
ne
kas
ki a,
kaip
d iejy
komunikacijos
daly iu
—
ad esan o
i
ad esa o
—
socialiniy
aidmeny
sug e inimas.
Snekos
ak o
daly iu
uz-
imami
socialiniai
aidmenys,
nes a bu,
kokius
san ykius
—
sime inius
a
asime i-
nius
—
a spindé y,
isada
su okiami
kaip
po a,
pa yzdZiui:
i gininkas
—
pa aldinys,
e as
—
sinus,
pi kéjas
—
pa da éjas,
kolega
—
kolega.
Todél
snekos
ak o
ad esan as,
nus a ydamas
sa o
socialinj
aidmeni,
lemia
i
ad esa o
socialinj
aidmeni.
I
a i ks-
Ciai:
iden i ika es
sa o
socialinj
aidmenj,
ad esa as
nesunkiai
nus a o
i
ad esan o
socialinj
aidmeni,
0
ai
padeda
iden i ikuo i
i
ad esan o
a lik o
Snekos
ak o
ilokuci-
ng
jéga.
Jei
ad esan as
ne inkamai
su okia
sa o
a ba
ad esa o
socialinj
aidmeni,
i-
ke ina,
kad
jis
pasi inks
ne inkama
ilokucinés
jégos
snekos
ak a,
pa yzdziui:
—
Neik,
a§
au
jsakau!
—
pakélé
balsq
Julius.
—
[sakinék
sa o
bobu ei,
-
[Rima]
enké
du imis
i
iséjo.
(PB
464)
Sioje
si uacijoje
nepaisoma
ad esa o
socialinio
aidmens,
ka u
ad esan as
nepa-
g is ai
uzima
aukS esnj
ad esa o
a z ilgiu
socialinj
aidmeni.
I§
ik yju,
ad esan o
i
ad esa o
socialiniai
aidmenys
y a
lygia e éiai
—
Julius
i
Rima
d augai.
Ad esan o
pasi ink as
ag esy usis
di ek y as
inkamas
a o i
auks esne
pade i
uZiman¢iam
ad-
esan ui,
i
ai
daZniausiai
ik
ada,
kai
Snekos
ak as
ski iamas
iesioginiam
pa aldi-
niui.
Del
ne inkamai
pasi ink o
pe o ma y o
—
jsakau
ie oje
neu alaus
p asau
a
nuolankaus
ma/dauju
—
S8nekos
ak as
nesékmingas:
Rima
enké
du imis
i
iS€jo.
Tai-
gi
dél
ad esan o
ne inkamai
pasi ink o
socialinio
aidmens
pa i iama
komunikaciné
nesékme.
Ka ais
kalbé ojas
Snekos
ak e
eksplici iskai
nu odo
sa o
socialinj
aidmeni,
pa-
yzdziui:
SIMKUNAS.
[...
]
mano
sup a imu,
ponui
Klémui
gydymg
eiké y
es i
lage io
s aciona e.
DAKTARAS.
Kaip
gydy ojas,
a§
su inku,
kad
jo
s eika a
nege eéja.
(NDB
2,
74)
Siame
pa yzdyje
an asis
pasneko as
pab ézia
sa o
pozicinj
socialinj
aidmenij
(kaip
gydy ojas),
eaguodamas
j
snekos
ak a
—
s imula:
ska inima
pa eikS i
sa o
p o esing
nuomone.
Taip
pa
sa o
socialinj
aidmenj
jp as a
nu ody i
»pe sijungian *
i§
aukS esniojo
socialinio
aidmens
j
lygia e i,
pa yzdziui:
ANDREAS.
Ne
kaipo
jiisy
magis as,
be
kaipo
i e is
i e ius
klausiu,
a
ik ai
nezinojo e,
kad
Mindaugas
[...]
a nauja
K is ui
Viespaciui?
(KR
2,
597)
Lygia e j
sa o
socialinj
aidmenj
ad esan as
pab ézia
ikédamasis,
kad
ad esa o
kalbinio
elgesio
s a egija
bus
kons uk y i
—
kad
i e iai
neisisukinédami
pasakys
iesa.
SNEKOS
AKTO
DALYVIY
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
153
Kai
ku iy
ilokuciniy
jégu
pe o ma y iniuose
snekos
ak uose
y a
ip as a
eksplici-
iSkai
nu ody i
sa o
socialini
aidmenj.
Pa yzdziui,
p isiimu:
R.
OZOLAS
spaudos
kon e encijoje
po
p alaimé y
inkimy:
—
Visq
a sakomybe
uz
ai,
kad
pa ija
nega o
eikiamo
skaiciaus
balsy
inkimuose,
p isii-
mu
4S,
kaip
pa ijos
pi mininkas.
(TV
Zinios).
J.
KAZLAUSKAS
po
,,Eu obaske
2001“
iasko:
—
AS,
kaip
komandos
ene is,
aisku,
p isiimu
isq
a sakomybe
uz
nesékme
i
pa i inu:
aip,
as
a sis a ydinu
is
ene io
pa eigy.
(TV
Zinios)
Vis
dél o
ku
kas
dazniau
Snekos
ak e
nu odomas
ne
socialinis
ad esan o
aidmuo,
o
jo
unikalus
zymuo,
pap as ai
—
a das
i
pa a dé
( aip
pa
ne e ai
nu odoma
i
pa eigos,
ka ais
mokslo
a das,
gy enamoji
ie a,
giminys és
ySys
i
.
.).
Tai
dau-
gumos
ju idiniy
Snekos
ak u
ypa ybé.
DidZioji
jy
dalis
a lickama
pe o ma y iniais
pasakymais.
Pa yzdziui,
igaliojimai:
AS,
Jonas
Pe ai is,
<...>
jgalioju
An ang
Pe ai j
<...>
a ky i
i
aldy i
man
p iklau-
san j
leng aji
au omobilj,
<...>
ipin is
au omobilio
echnine
bikle,
bi i
mano
a s o u
keliy
policijoje,
d audimo
js aigose,
mui inése,
is yk i
j
uzsienj,
pe jgalio i
ki a
asmenj,
axy i
mano
a du
pa eiskimus,
uz
mane
pasi asy i
i
a lik i
isus ki us
eiksmus,
susijusius
su
Siuo
pa e-
dimu.
(DOK.)
A liekan
kai
ku iuos
ins i ucinius
Snekos
ak us
jp as a,
o
ka ais
i
p i aloma,
nu ody i
i
sa o
socialinj
aidmeni,
i
unikalius
zymenis,
pa yzdZiui:
Po a kis
<a>
Remdamasis
Kons i ucinio
eismo
js a ymo
32
s aipsniu,
jgalioju
Seimo
kancelia ijos
Teisés
depa amen o
konsul an e
Aud one
Oii i iene
a s o au i
Seimui
nag inéjan
Kons i uci-
niame
Teisme
Seimo
na iy
g upés
p asymg
is i i
[a
js a ymai
nep ies a auja
ienas
ki am].
<>
Lie u os
Respublikos
Seimo
pi mininkas
Vy au as
Landsbe gis
(DOK.)
Apsk i ai
isiems
ju idiniams
Snekos
ak ams
bidinga
eksplikuo i
Snekos
ak o
ad-
esan a
i
ad esa a,
kaip
am
ik os
bend uomenés
na ius,
i
ilokucine
jéga.
Kasdienéje
kalboje
ad esan ui
sa e
iden i ikuo i
pap as ai
né a
aip
s a bu
dél
pa-
lygin i
menko
i
neapib éZ o
Snekos
ak o
i
jo
sukeliamu
pada iniy
ySio.
Ku
kas
s a biau
gali
bi i
eksplikuo i
sa o
socialinj
aidmenj.
Beje,
kaip
pazymi
A u iuno a,
dazniausiai
ad esan as
sa o
aidmenj
eksplikuoja,
kai
i§
ik o
imasi
jam nep iklau-
sancio
aidmens
(A u iuno a
1981:
357).
Taip
pa
socialinj
aidmeni
links ama
eks-
plikuo i,
kai,
bend aujan
su
uo
pa¢iu
ad esa u,
pe jungiamas
socialinio
aidmens
egis as
—
i8
lygia e cio
j
aukS esni,
.
y.
pab éziama
aldzia,
pap as ai
pokalbyje
sie-
kian
i Saus,
a ba
a i kS¢ciai,
pa yzdZiui:
160
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
i$
pe o ma y o
b uozy
y a
sa aiminis
eisingumas
—
pe o ma y as
negali
bi i
klai-
dingas,
o
ik
nesékmingas.
T e¢ia,
daugelio
pe o ma y y
aiska
y a
i in
pap as a
i
aiski,
odél
leng ai
sup an ama
ad esa ui.
Galiausiai,
nemazai
pe o ma y y
y a
bi-
ini
am
ik ose
ju idinése,
i ualinése
bei
socialinése
si uacijose,
jy
nepa a ojus
ga-
lima
sukel i
socialinj
a
ne
eisinj
kon lik a.
Ypa¢
ai
pasaky ina
apie
e ike inius
pe o ma y us
—
eksp esy us.
Ki a
e us,
pap as ai
paciam
ad esan ui
iipi,
kad
ad esa as
eisingai
in e p e uo-
u
jo
pasakyma.
Tam
ad esan as
u i
pasi ink i
inkama
ad esa ui
i
adek a¢ia
esa-
moje
si uacijoje
iS aiska.
Ilokucing
pasakymo
jéga
iksliausiai
i
pap as ai
ienap as-
miskai
pe eikia
pe o ma y as.
Ad esa o
a z ilgiu
pe o ma y ai,
kaip
i
ki i
Snekos
ak ai,
gali
a lik i
d ejopas
unkcijas:
—
ad esan o
a liekamas
eiksmas
ad esa a
i aukia
(kei¢ia
jo
socialing
pade i,
ipa-
eigoja
ka
no s
a lik i
i
.
.);
okiy
Snekos
ak y
ySkesné
pe o ma y iné
unkcija
(dekla a y ai,
di ek y ai);
—ad esan o
a lickamas
eiksmas
ad esa o
nej aukia,
ad esa ui
pe o ma y as
ak ualus
ik
kaip
in o macija
—
in o muojamoji
unkcija
( isi).
Pagal
Sias
unkcijas
i
ki us
eiksnius
Snekos
ak o
a z ilgiu
galima
iSski i
kelis
ad esa u
ipus.
4.1.
Ad esa y
ipai
Pe o ma y inio
Snekos
ak o
ad esa as
gali
bu i:
1)
ik asis
ad esa as
( iesioginis
ad esa as);
2)
k aziad esa as
(ne iesioginis
ad esa as);
3)
ad esa as
liudininkas;
4)
ad esa as
a pininkas;
5)
ad esa as
ykdy ojas.
Da
gali
bi i
pe o ma y iniu
Snekos
ak u,
ku ie
neski i
jokiam
ad esa ui,
0
ei-
kiau
y a
idinés
kalbos
ap aiskos.
Tai
bead esaciai
pe o ma y ai.
Be
o,
y a
ienos
ilokucinés
jégos
pe o ma y u,
ku iy
salyga
y a
bend as
abiejy
paSneko y
daly a i-
mas
a liekan
a
Snekos
ak a.
Tai
abik ypCiai
pe o ma y ai.
4.1.1.
TIKRASIS
ADRESATAS
(TIESIOGINIS
ADRESATAS).
Tik asis
ad esa as
y a
asmuo
(as-
menys
a
ins i ucija),
ku is,
kalbé ojo
manymu,
a
Snekos
ak a
gali
sup as i
aip,
kaip
o
no i
ad esan as.
Re ais
a ejais,
dazniau
d asinéje
s i yje,
meno
ku yboje,
ik asis
ad esa as
gali
bi i
i
negy as
objek as,
pa yzdziui:
ZINUTIS.
Lie u os
die y
galybe
liepiu
andeniui
pe siski i
i
ma iy p aga us
a ideng i.
(FG
611)
Tik asis
ad esa as daZniausiai
bina
kaip
no s
susijes
i
su
ik o és
ak u,
ku j
iS ei-
kia
p opozicinis
Snekos
ak o
u inys:
ad esan as
siekia,
kad
ad esa as
ka
no s
pada y u
(di ek y ai),
ad esan as
jsipa eigoja
pada y i
ka
no s, ko
siekia
ad esa as
(komisy ai),
ad esan as
a licka
e ike inj
eiksma,
susijusj
su
ad esa o
padé imi
(eksp esy ai)
i
.
.

SNEKOS
AKTO
DALYVIU
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
161
Kad
Snekos
ak a
gau u
i
in e p e uo uy
eikiamas
ad esa as,
ji
galima,
o
ka ais
i
bi ina,
nu ody i
paciame
snekos
ak e.
Kasdienéje
kalboje
pe o ma y iniame
snekos
ak e
ad esa as
eksplici iskai
nu odomas
gana
e ai,
nes
oks
ak as
daZniausiai
a lie-
kamas
iesioginio
bend a imo
si uacijoje
i
ad esa as
aiskus
i§
si uacijos.
Daznai
ai
buna
an asis
dialogo
daly is,
eplikos
s imulo,
j
ku iqa
a sakoma
pe o ma y iniu
snekos
ak u,
au o ius.
Jei
ienu
me u
bend aujama
daugiau
nei
su
ienu
pasneko u,
ik asis
ad esa as
gali
bi i
nu odomas
a ba
ling is inémis
p iemonémis,
daZniausiai
k eipiniu,
a ba
eks aling is inémis
p iemonémis,
pa yzdziui,
j
ik ajj
ad esa a
pasi-
g eziama,
palieciama
jo
anka
i
pan.?
Pe o ma y iniame
pasakyme
ad esa as
daz-
niausiai
eiSkiamas
k eipiniu,
be
gali
bi i
iS eikS as
i
papildiniu,
pa yzdziui:
PADAVEJAS.
Labai
a sip asau
pony...
Zino e
—
ka as...
(NDB,
74)
K eipiniu
a ba
ad esa o
papildiniu
gali
bi i
eksplikuojamas
i
ad esa o
iden i ika-
cinis
zymuo,
i
socialinis
aidmuo,
i
socialiné
dis ancija.
Iden i ikacinis
zymuo
a ojamas
daZniau,
kai
bend aujama
su
keliais
pasneko ais
i
eikia
iSski i
iena.
MOKYTOJA
KLASEJE.
Jonai i,
k ieciu
p ie
len os.
(GY .)
Tiesa,
a du
gali
bi i
k eipiamasi
i
be
bi ino
eikalo
iden i ikuo i
ik ajj
ad esa a,
pa yzdziui:
VYTURYS.
AS
d audziu
jums,
Aus a,
kalbe i
apie
Bi u e
Vidugi y e.
(RV
538)
Linkiu
au
laimés,
Mi a.
(SK
221)
Socialinis
ad esa o
aidmuo
pap as ai
nu odomas
asime iniy
san ykiy
a eju,
kai
bend aujama
o icialiai,
pa yzdZiui:
Eilini
Jonai i!
Jiis
s o i e
pos e
i
pas ebi e,
kad
jiisy
link
Sliauzia
Zmogus.
Kq
da ysi e?
(TEKST.:
SPEC.
PERIODIKA)
Pe as
nusizemines
p aso:
—
Di ek o iau,
mesiu
gé es.
Daugiau
aip
nebus.
A leiski e...
(TEKST.:
VIET.
LAIKR.)
O icialioje
e balinéje
kalboje
ais
a ejais,
kai
nu odomas
ad esa o
socialinis
aid-
muo,
labai
e ai
a ojami
pe o ma y ai.
Lie u iy
kalbos
eks yne
nebu o
as a
né
K eipinio
es u
galima
nus a y i
Snekos
ak o
ad esa a:
j
ka
ealiai
galima
k eip is
a lickan
Snekos
ak a.
Pa yzdziui:
Plg.
[Ponai
liudininkai
i
isi
Cia
susi inkusieji,
]
skelbiu
An ang
i
Ong
y u
i
Zmona.
An anai
i
Ona,
skelbiu
jus
y u
i
mona.
‘[Pe sonalo
sky iaus
i sininke
i
ka ed os
edéjau,
]
Jonas
Pe ai is
p iimamas
j
da ba.
Jonai
Pe ai i,
jiis
p iimamas
j
da ba.
Ge biami
s eciai,
pa adinu
§j
lai a
,,
Vincu
Kudi ka“.
(Neimanomas
k eipinys
j
lai a.)
162
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
ieno
pe o ma y o,
ku iame
ka u
bi y
k eipiamasi
j
okius
ai8kiai
ins i ucinius
ad-
esa us:
eilini,
kap ale,
se zan e,
lei enan e,
kapi one,
i sininke,
pa aduo ojau
(-a),
sek-
e o iau
(-e).
Taip
y a
odél,
kad
o icialiojoje
aplinkoje
eglamen uojami
ski ingu
socialiniy
aidmenu
a pusa io
san ykiai,
jskai an
kalbinj
elgesj.
Pa yzdziui,
ka i-
ninkas
j
eilinj
ka ei j
gali
k eip is
isakymu,
be
negali
k eip is
p asymu,
pazadu,
e-
komendacija
a
pan.
Ki aip
nebi y
pa enkin as
ad esa o
komunikacinis
likes is.
To-
liau
pa eikiamame
pa yzdyje
kaip
ik
i
ma y i
Zemesniojo
socialinio
aidmens
komunikacinis
likes is:
Isakysi
pa uos
ka os,
kapi one?
(TEKST.:
GROZ.
LITER.)
Kadangi
jp as iné
kapi ono
Snekos
ak u,
ski y
ka ei iui,
ilokucija
y a
jsakymas,
ka ei is
ikisi
bi en
okio
ak o.
Ne
jei
jsakymo
ilokuciné
jéga
neeksplikuojama
kal-
binémis
p iemonémis,
ka ei is
isus
kapi ono
jam
ski us
di ek y us
su oks
kaip
isakymus
emdamasis
sa o
i
ad esan o
socialiniais
aidmenimis.
Ad esa as
y a
bi inas
be
kokio
dokumen o
démuo
(Z .
Lau ina iciené
i
Ranco a
2002:
4,
6).
RaSy inéje
o icialiojoje
kalboje
pe o ma y ais
eiSkiami
i
okie
ak ai,
ku iuose
nu odomas
ad esa o
socialinis
aidmuo,
iesa,
ne
k eipiniu,
pa yzdziui:
Vilniaus
uni e si e o
REKTORIUI
PRASYMAS
Lie u iy
kalbos
ka ed os
lek o iaus
Vilnius
AS.
2001
05
15
P aSyciau
man
leis i
daly au i
konku se
Lie u iy
kalbos
lek o iaus
ie ai
uzim i.
A.
S.
pa aSas
(DOK.)
K eipiniais
a skleidziama
a imesné
a
olimesné
san ykio
su
ad esa u
socialiné
dis ancija.
Tam
pasi elkiamos
leksinés
i
da ybinés
p iemones:
—
leksinés:
ka inéli,
mano
meile,
b angusis,
ge biamasis,
pona ...
—
da ybinés:
deminu y iné
k eipinio
o ma
pap as ai
odo
a imesne
dis ancija.
Pa yzdziui:
An ydai,
a§
labai
a es
p asau,
bik
ge as,
b angusis,
isgelbék
jq.
(TEKST.:
GROZ.
LITER.)
PETKEVICIUS.
Ponai!
AS
si ilau
isge i
uz
misy
isy
ilgamecio
da bo
sékmingg
pabaiga.
(KS, 640)
SKURVYDAS
(Eugenijai).
P asyciau
manes,
ams a,
nejzeidiné i.
(KS, 542)
KESTUTIS.
Mamy e!
Ypa ingai
maldauju,
—
nebiik
susi aukusi.
(KS,
568)
I
g ama inémis
p iemonémis
nus a oma
pasneko y
socialiné
dis ancija:
|
a imes-
nio
socialinio
aidmens
ad esa a
k eipiamasi
ienaskai a
— u,
k eipian is
j
olimes-
nio
socialinio
aidmens
ad esa a
a ojama
daugiskai a
—jiis.
AukS esne
ad esa o
so-
cialine
padé j
aip
pa
odo
,,mandagiosios*
bend a ies
a ojimas
ie oje
liepiamosios
nuosakos
kai
ku iose
a mése,
ypa¢
kai
k eipiamasi
j
y esnio
amZiaus
Zmones,
pa-
yzdziui:
SNEKOS
AKTO
DALYVIY
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
163
Moéiu ,
ai
algy i.
(Gy .)
Tokios
o mos
pasakymai
pap as ai
a i inka
neu aliuosius
di ek y us,
okius
kaip
p aSau,
si ilau,
k ieciu.
4.1.2.
KVAZIADRESATAS
(NETIESIOGINIS
ADRESATAS).
Ka ais
ad esan as
sa o
in enci-
jas
ik ajam
ad esa ui
siekia
pe eik i
S elnesne
o ma,
odél
pasi enkamas
ne
ik
implici inis
Snekos
ak as,
be
i
k eipiamasi
ne
i
ik aji
ad esa a,
be
j
k aziad esa a,
be
aip,
kad
i
ik asis
ad esa as
Snekos
ak a
pa i y
i
inkamai
in e p e uo u.
Pa-
yzdziui,
au obuse
s o in i
pagy enusi
mo e is
k eipiasi
j
ki a
g e a
s o incia
pagy e-
nusia
mo e j:
—
Na
i
jaunimas
daba ,
niekada
seniam
ie os
neuzleidzia!
(Gy .)
Kas
y a
ik asis
Snekos
ak o
ad esa as,
odo
Snekos
ak o
ilokucija
i
si uacija:
pasi-
pik inimas
(ase y as)
daba iniu
nemandagiu
jaunimu,
iSsaky as
k aziad esa ui,
im-
plikuoja
p asyma
a
eikala ima
(di ek y a)
ik ajam
ad esa ui
—
Cia
pa
sédin¢iam
jaunuoliui
—
uZleis i
ie a.
G. G.
Cla kas
i
T.
B.
Ca lsonas
eigia
okio
ipo
Snekos
ak us
esan
d ilypius:
jie
u i
du
ad esa us
i
kiek ienam
ski a
a i inkama
ilokuciné
jega,
aigi
ienu
Snekos
ak u
a liekami
du
ilokuciniai
ak ai
(Cla k,
Ca lson
1986:
274).
K aziad esa ui
ski iamas
in o ma imo
(p z.,
apie
sa o
nepasi enkinima)
ak as
(ase -
y as),
o
ik ajam
ad esa ui
ski iamas
di ek y as.
ad esan as
in o muoja
eikalauja
k azi-
ik asis
ad esa as
ad esa as
K aziad esa as
gali
bi i
i
gy iinas,
negalin is
su ok i
ik osios
Snekos
ak o
p a-
smés,
i
ne
negy as
daik as,
pa yzdZiui:
any a
ba a
du is,
kad
Sios
Sal j
idun
leidZia,
o
ik asis
ad esa as
y a
ma i,
neuzda iusi
du u;
é ai
ba a aika
,,nusk iaudusi*
daik a,
no s
iS
ik ujy
ne iesiogiai
guodzia
aika.
G. G.
Pocepco as
okj
k eipimasi
i
negy a
daik a
adina
k aS u iniu
ad esa imo
k aziad esa ui
a eju
i
mano,
kad
jis
y a
kone
lygus
k eipimuisi
i
iesiogini
ad esa a,
ma
p agma iné
si uacija
iena eikSmiskai
nu-
odo
ik aji
ad esa a
(Po¢epco
1985:
12).
Y a
k aziad esa u,
ku iy
bu imas
y a
pag indiné
o
Snekos
ak o
a likimo
salyga,
pa yzdziui:
auda
k eipian is
j
elioni,
ke s o
p iesaika
p ie
nuzudy o
d augo
kapo
i
.
.
K aziad esa ais
galima
laiky i
i
d asines
bii ybes,
minimas
p iesaikose
kaip
ad-
esa us,
pa yzdziui:
Visy
Budy,
Bodhisa y
i
Moky ojy
aki aizdoje
as
p isiekiu
da buo is
a dan
Nus i imo.
(TEKST.:
GROZ. LITER.)
164
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
I§
ik o
okios
p iesaikos
a ba
y a
ad esuojamos
ki iems
asmenims
—
ak o
liudinin-
kams,
a ba
y a
mo aliniai
jsipa eigojimai
sau.
4.1.3.
ADRESATAS
LIUDININKAS.
DidZzioji
dalis
Snekos
ak y
u i
konk e y
ad esa a,
ku-
is
nu odomas
ling is inémis
a
eks aling is ineémis
p iemonémis
a ba
y a
aiSkus
i§
snekos
ak o
aplinkybiy.
Vis
dél o
konk e us
ad esa as
daznai
y a
ne
ienin elis
pa i-
ian is
i
dél
o
galin is
in e p e uo i
ak a.
Pi miausia
pazymé inas
paSalinis
klausy-
ojas,
ku iam
ad esan as
neski ia
Snekos
ak o,
aCiau
j
ku j
ka ais
a siz elgia
pa ink-
damas
konk e¢ia
snekos
ak o
iS aiska,
pa yzdziui,
ne a oja
ulga izmu,
keiksmu.
PaSalinis
klausy ojas
gali
bu i
labai
s a bus
ne gi
pasi enkan
iesioginj
a
ne iesiogi-
nj
Snekos
ak a,
ypa¢
kai
ad esan as
Snekos
ak o
p opozicinj
u inj
i ,
ne e ai,
ilokuci-
ja
siekia
uzmaskuo i,
pada y i
sup an ama
ik
konk eciam
ad esa ui.
Kai ku ie
ju idiniai
pe o ma y iniai
Snekos
ak ai
bi y
laikomi
negaliojan ys,
jei
bi u
a liekami
be
liudininku,
pa yzdziui,
uokimo,
palikimo
es amen u,
igaliojimo
(daugiausia
dekla a y ai
i
kai
ku ie
di ek y ai).
Ad esa o
liudininko
a z ilgiu
Siu
snekos
ak y
unkcija
y a
in o muojamoji.
Toks
ad esa as
y a
adinamas
ins i uciniu
liudininku
(Cla k,
Ca lson
1986:
280).
Jis
bii inas,
kad
Snekos
ak as
bii y
laikomas
sékmingu.
Ins i ucinis
liudininkas
y a
sa o iSkas
ga an as,
kad
Snekos
ak as
(ka u
i
isas
ju idinis
ak as)
bus
a lik as
ko ek iSkai
i
kad
bus
eisé as.
Toks
ga an as
ypa¢
s a bus,
jei
éliau
iskil u
kokiy
no s
neaiSkumy
dél
ak o
eisé umo.
Dazniau
ins i ucinis
liudininkas
eikalingas
zodziu
a lickamiems
Snekos
ak ams.
Ra& u
a lickamy
ju idiniu
ak y
eis¢ umo
ga an as
y a
dokumen as,
ku iame
as
Sne-
kos
ak as
y a
uz iksuo as.
Todel
jis
u i
bi i
pa i in as
am
ik a
o ma,
an spau-
dais,
pa aSais
a
pan.
An a
e us,
ak iSkai
isi
ju idiniai
Snekos
ak ai
iksuojami
i
aS u,
o
liudininkas
sa o
daly a ima
p i alo
pa i in i
pa aSu.
Toks
liudininkas
nu-
ma omas
am
ik y
Snekos
ak y
a likimo
aisyklése.
Y a
ne
ju idiné
liudininko
ins i-
ucija
—
no a as,
ku is
u i
eise
i
p ie ole
pa i in i,
kad
eiksmas
(Snekos
ak as)
a lik as
eisé ai.
Y a
i
okiu
Snekos
ak u,
ku ie
eikiau
ne u i
ik ojo
ad esa o,
o
a liekami
liudi-
ninky
aki aizdoje,
pa yzdziui,
iSkilmingosios
p iesaikos
(p eziden o,
ka io,
Hipok-
a o),
a do
su eikimas
lai ui,
ka o
skelbimas
(pas a ieji,
.
y.
dekla a y ai,
u i
i
ad esa a
ykdy oja).
Pa yzdziui,
Lie u os
Respublikos
policijos
pa eigiiny
p iesaika:
AS,
...
,
Jums
liudijan :
p isiekiu,
nesigailédamas
jégy
i
gy ybés,
gin i
Lie u os
als ybe
i
jos
nep iklausomybe;
p isiekiu
sqziningai
ykdy i
Lie u os
Respublikos
is a ymus
i
sa o
i sininky
jsakymus;
p isiekiu
s en ai
a lik i
sa o
pa eigas,
a nau i
Lie u os
Zmonéms
i
Vals ybei;
p isiekiu
susilaiky i
nuo
eiksmy,
ku ie
galé y
pakenk i
ge am
policijos
a dui.
Tepadeda
man
Die as.
(P
19)
Sio
snekos
ak o
ad esan as
nej a dija
iesioginio
ad esa o
(pa yzdziui,
p isiekiu
jums,
a nybos
d augai),
o
ad esuoja
p iesaika
liudininkams.
Visi,
klausan ys
Sios
p iesaikos,
y a
sa o iSkas
ga an as,
kad
pa eigiinas
p iesaika
esés.
Vis
dél o
liudi-
ninkas
ne u i
eisés
p iesaikos
ne eséjimo
a eju
im is
kokiu
no s
sankcijy
p ies
pa-
zeidéja.
IS
Sio
ak o
aiSkéja
labiau
i ualinis,
0
ne
eisinis
ad esa o
liudininko
pobi-
SNEKOS
AKTO
DALYVIY
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
165
dis.
Galbi
odél
P.
Cioéys,
nag inéjes
lie u iy
p iesaikas
i
i8sky es
aS uonis
p omi-
so inés
p iesaikos
pozymius,
a p
jy
nenu odé
liudininko
eiksnio
(Cioéys
1996:
35).
Kai
ku iy
pe o ma y iniy
Snekos
ak y
liudininkas
ka u
y a
i
ik asis
ad esa as,
jis
u i
bi i
susijes
su
a liekamu
Snekos
ak u, j
jj
i aukiamas,
pa yzdziui:
Ge biamos
Ponios,
Ge biami
Ponai,
skelbiu
susi inkimg
a ida y q.
(GY .)
Sis
Snekos
ak as
ad esuojamas
isiems
ji
gi din iems.
Viena
e us,
isi
klausy ojai
y a
pe o ma y u
a liekamo
susi inkimo
a ida ymo
ak o
liudininkai.
An a
e us,
uo
paciu
ak u
klausy ojai
in o muojami,
kad
susi inkimas
p asideda,
ad
jie
u i
elg-
is
pagal
nus a y a
a ka,
pa yzdziui,
liau is
Snekéjesi,
paplo i
i
im i
klausy i
p ane-
Séjy.
Taigi
is y8kéja
okio
ak o
in o maciné
unkcija.
4.1.4.
ADRESATAS
TARPININKAS.
Ad esa as
a pininkas
( e anslia o ius)
y a
asmuo,
pe
ku j
pe duodama
in o macija
ki am
asmeniui
—
ik ajam
ad esa ui.
Pa yzdZiui,
ele onu
pe duodan
Zinu e
pe
ki a
asmenj.
Daznai
pasakyme
y a
d i
dalys:
iena
ski a
ad esa ui,
ki a
ad esa ui
a pininkui
su
ins ukcija
ka
(kaip)
pada y i,
pa yz-
dziui:
Mama
aikui
ele onu
sako:
~-
Pasakyk
éciui,
kad
as jo
laukiu.
Pe spék
jj,
kad
ne éluo y.
I
p imink,
kad
pasiim y
j an-
kius.
(GYV.)
Siame
nu odymo
ilokucine
jéga
u in¢ciame
Snekos
ak e
s uk i iskai
a ski os
ik-
ajam
ad esa ui
—
éCiui
—
i
ad esa ui
a pininkui
—
aikui
—
ad esuo os
dalys:
MAMA
i
VAIKUI
TECIUI
pasakyk
éciui
a
jo
laukiu
(-
aS
a es
laukiu)
pe spék
ji
—_———
__
ne éluo y
(-
ne éluok)
p imink
>
SC—ippassiim y
j ankius
(—
pasiimk
j ankius)
Ad esa ui
a pininkui
ski osios
dalys
pa eikiamos
kaip
nu odymas,
kokia
ilokuci-
ne
jéga
u é y
bi i
pe duo as
p aneSimas
ik ajam
ad esa ui,
0
pas a ajam
ski oji
in o macija
pa eikiama
kaip
kiek ieno
pasakymo
p opozicija.
Pap as ai
Snekos
ak ai,
pe duodami
pe
a pininka,
nebina
pe o ma y iniai,
a ba,
iksliau,
nea liekami
kaip
klasikiniai
pe o ma y ai.
Vis
dél o
pe o ma y iné
nuo-
oda
apie
ik ajam
ad esa ui
ski iama
Snekos
ak a
okiame
Snekos
ak e
né a
e a.
Jeigu
ad esan as
mano,
kad
ik ajam
ad esa ui
u i
bi i
eksplici iskai
pe eik a
jo
a lickamo
&nekos
ak o
ilokucija,
ilokucinés
jégos
odiklj
jis
nu odo
p opoziciniame
o
Snekos
ak o
u inyje,
daZniausiai
iS eiSkiamame
p ijungiamuoju
sakiniu".
Pa yz-
‘0
Pa s
pe o ma y as
negali
bi i
Salu iniame
sakinyje.

166
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
dziui
(pusjuodziu
S i u
iS ySkin a
pasakymo
dalis
y a
ski a
a pininkui
kaip
nuo o-
da,
ka
Sis
u i
pada y i
su
an aja
pasakymo
dalimi,
mazomis
didziosiomis
aidémis
—
ik ajam
ad esa ui
ski a
in o macija):
a)
be
ilokucijos
nuo odos:
Pasakyk
An anui,
kad
GR4ZINSIU
PINIGUS
PO
SAVAITES.
b) su
ilokucine
nuo oda:
Pasakyk
An anui,
kad
AS
PAZADU
GRAZINTI
PINIGUS
PO
SAVAITES.
Tik ajam
ad esa ui
ski oji
p anesimo
dalis
o muluojama
kaip
pe o ma y inis
pazadas.
Ta pininkas,
pe duodamas
jam
pa iké o
pe duo i
Snekos
ak o
u inj
ik a-
jam
ad esa ui,
be
pacios
p opozicijos
(Cia:
g azin i
pinigus
po
sa ai es),
ne e ai
in o -
muoja
i
apie
o
Snekos
ak o
ilokucija,
pa yzdziui
(nuo oda
apie
pi mojo
ad esan o
ilokucija
iS ySkin a
pusjuodziu
S i u):
An anai, Jonas
zadéjo
g azin i
au
pinigus
po
sa ai es.
a ba
An anai,
Jonas
pasake:
,,Pazadu
g qZin i
pinigus
po
sa ai és“.
a ba
An anai,
Jonas
p asé
pasaky i,
kad
pazada
g ain i
pinigus
po
sa ai es.
Ne
jei
ad esan as
sa o
Snekos
ak e
nenu odo
eikiamo
pe duo i
p aneSimo
iloku-
cijos,
a pininkas
ka ais
pa s
ja
i a dija.
Ta pininkg
ik ojo
ad esa o
a z ilgiu
galima
laiky i
i
ad esan u,
ypa¢
kai
jis
sa aja
Snekos
ak o
dalj
i o mina
kaip
pe o ma y a,
pa yzdziui
( a pininko
ad esan o
pe -
o ma y as
iS ySkin as
pusjuodziu
S i u):
AS,
Bagyny
d a o
ai as,
skelbiu
jums
pono
jsakyma:
y oj,
saulei
ekan ,
kas
aldo
alakq
a
puse
alako,
p ibi i
j
d a q
<...>.
Taip
pa
skelbiu
pono
jsakyma:
pi madienj,
saulei
ekan ,
iems
pa iems
y ams
p ibii i
j
Uzbaliy
galulaukes.
(PS
84)
Fak iskai
a pininkais
ad esa ais
galima
bi y
laiky i
isus
Ziniasklaidos
a s o us,
ku ie
pla¢iajai
isuomenei
pe eikia
poli iku,
zymiy
zmoniy
a lik us
Snekos
ak us.
Ziniasklaidos
a s o ai
a lieka
pozicinj
socialinj
ad esa o a pininko
aidmeni.
Ad esa as
a pininkas
gali
bi i
numa y as
i
ins i uci$kai,
pa yzdZiui,
a s o as
spau-
dai,
Ziniy
p aneSéjas
(dik o ius),
i sininko
sek e o ius.
Taip
pa
gali
bi i
i
ne
a ski-
as
asmuo,
0
ne
o ganizacija,
kaip
kad
ELTA
Lie u oje.
SNEKOS
AKTO
DALYVIU
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
167
Y a
i
bui iniy
Snekos
ak u,
ku iuose
ad esa o
a pininko
daly a imas
bi inas.
Pa-
yzdziui,
linkéjimams
pe duo i
eikalingas
a pininkas.
Tokiais
pasakymais,
kaip
an-
ai
Pe duok
linkéjimy
Linai
a ba
Linkéjimai
Linai
(Sis
galimas
laiky i
i
pe o ma y-
u),
i§
iesy
a liekamas
LINKEJIMU
SIUNTIMO
ilokucinis
ak as,
ku is
bii en
i
ski as
pe duo i
pe
a pininka.
Kadangi,
kaip
i
be
ku io
ki o
e ike inio
&nekos
ak o
a eju,
ad esan ui
s a bu
ne
konk e us
okio
8nekos
ak o
u inys,
o
pa s
jo
a likimo
ak as,
pap as ai
okiam
p i alomajam
linkéjimy
siun imo
ad esa ui
a pininkui
pa ikima
suku i
i
konk ecia
kalbing
iS aiska
—
linkéjimo
snekos
ak o
p opozicija,
i
iso
Sne-
kos
ak o
o ma.
Nu odymai
dél
p opozicijos
pap as ai
apsi iboja
siunciamy
linkéji-
my
in ensy umu:
pe duok
nuoSi dzius
/
nuosi dziausius
|
ka sciausius
linkéjimus.
Nu-
odymai
dél
konk e¢ios
kalbinés
aiskos
gali
bi i
p idedami
kaip
ki as
p aSomas
pe duo i
Snekos
ak as,
pap as ai
sa o
p a’yma
pe duo i
linkéjimus
papildan
aze
»i
pasakyk,
kad
[p]*.
Nu odymai
dél
konk e¢ios
pe duodamy
linkéjimy
aiskos
gali
ody i
i
ypa inga
linkéjimy
ilokucija.
Pa yzdziui:
I
u
jiems
[sa o
d augams]
pe duok
nuo
manes
okius
linkéjimus,
na,
Zinai,
en
okius
su
keiksmazodiiais,
su
iskuo.
(M1
adijo
didzéjus
Snekédamas
i
e e j
ele onu
pasneko ei)
Siame
Snekos
ak e
papildomi
linkéjimy
siun imo
nu odymai
dél
konk eéios
aié-
kos
odo
§j
Snekos
ak a
esan
ne
linkéjimu,
o
keikimo
ilokucijos.
Ad esa as
a pininkas
bidingas
ik
di ek y y
ilokuciniy
jégy
Snekos
ak ams.
4.1.5.
ADRESATAS
VYKDYTOJAS.
Ju idiniuose
snekos
ak uose
galima
iSski i
d ieju
i-
pu
ad esa a:
1)
ad esa as
eiksmo
pa y éjas,
2)
ad esa as
eiksmo
ykdy ojas.
Ad esa as
eiksmo
pa y éjas
y a
asmuo,
dél
ku io
(be
nebi inai
—
ku iam)
a lie-
kamas
as
$nekos
ak as
a ba
ku io
eisine
padeé i
Sis
Snekos
ak as
keiéia.
Pa yzdziui:
Skelbiu
An ang
Pe ai j
i
Onq
Kazlauskai e
y u
i
mona.
Sis
san uoky
biu o
pa eig ino
snekos
ak as
y a
a lickamas
dél
An ano
Pe ai¢io
i
Onos
Kazlauskai és.
Juo
keigiama
i
jy
d iejy
eisiné
padé is:
i§
iengungiy
jie
ampa
Seima.
Veiksmo
pa y éjas
nu odomas
okio
snekos
ak o
p opozicijoje.
Vis
del o,
kad
san uokos
paskelbimo
ak as
jsigalio u,
u i
bi i
a lik i
ki i
am
ik i
eiksmai:
su asy as
san uokos
liudijimas,
pada y i
eikiami
i aSai
san uoky
egis a-
imo
knygoje
i
k .
Tai
dazniausiai
a lieka
asmuo
(asmenys)
a
ins i ucija
(-os),
ku ie
UZTIKRINA
o
8nekos
ak o
VEIKIMA,
isigaléjima,
aigi
i
sékminguma
(pe lokuciniame
lygmenyje).
Tokius
asmenis
a
ins i ucijas
galima
adin i
ad esa ais
ykdy ojais.
Jie
snekos
ak e
neeksplikuojami,
nes
y a
eglamen uo i
ki ais
&nekos
ak ais
(is a ymais,
nuos a ais).
Tokie
d ilypiai
ad esa o
a z ilgiu
y a
dekla a y ai
i
di ek y ai. Pagal
san ykj
su
ski ingu
ad esa u
ne gi
galima
a ski i
d i
dekla a y o
unkcijas.
1.
Veiksmo
pa y éjui
ak uali
y a
dekla a y iné
—
pa ies
eiksmo
a likimo,
eisinio
ak o
suki imo
—
unkcija.
Ne
jeigu
ak o
pa y éjas
y a
negy as
objek as,
pa yzdziui,
168
|
EGIDIJUS
ZAIKAUSKAS
snekos
ak e
Pa adinu
§j
lai g
Vinco
Kudi kos
a du
ad esa as
eiksmo
pa y éjas
y a
lai as,
a ba
gy as,
be
nepajégus
su ok i
ak o,
pa yzdziui,
Snekos
ak e
K iks iju
8]
kidikj
Pe o
a du
ad esa as
eiksmo
pa y éjas
y a
da
nesamoningas
kidikis,
aCiau
jis
y a
as,
dél
ku io
as
Snekos
ak as
a liekamas
i
odél
p ilygin inas
ik ajam
ad esa ui.
2.
Veiksmo
ykdy ojams
dekla a y as
iS
iesy
u i
di ek y o
unkcija
— ai
NURODY-
MAS,
jog
eikia
a lik i
numa y us
eglamen e
eiksmus,
kad
dekla a y as
jsigalio u.
Pa yzdziui:
ISAKYMAS
A.
S.
p iimamas
j
da bq
Lie u iy
kalbos
ka ed os
asis en u
nuo
2000
09
01
iki
2001
08
31.
(DOK.)
Sis
uni e si e o
ek o iaus
dekla a y as
y a
ka u
i
nu odymas
pe sonalo
di ekci-
jai
su a ky i
eikiamus
dokumen us,
ski i
am
ik a
a lyginima,
i
ka ed os
edéjui
a
eikalu
a ky ojui,
ku ie
u i
pasi ipin i
ski i
A.
S.
eikiama da bo
k i i,
galbi
da bo
ie a,
kabine a.
Sia
unkcijq
liudija
i
dekla a y o
kaip
dokumen o
pa adini-
mas:
ISAKYMAS,
o malus
di ek y o
ilokucinés
jégos
zymuo.
ad esan as
in o muoja
nu odo,
isako
pa y éjas
—
ykdy ojas
uZ ik ina
pe lokucinj
e ek a
4.2.
Bead esa¢iai
pe o ma y ai
No s
iena
i§
s a biausiy
kalbos
unkciju
y a
komunikaciné,
anaip ol
ne
isi
pasaky-
mai
y a
ski iami
konk e¢iam
ad esa ui.
Viena
i§
kalbéjimo
o mu
y a
monologas
—
i
ad esa a
neo ien uo as
kalbéjimas,
pa yzdziui,
dieno aS yje.
Ne e ai
i
monologiniai
Snekos
ak ai
k eipiami
j
isi aizduojama
a
ik ai
egzis uojan i,
aCiau
o
Snekos
ak o
negalin j
pa i i
ad esa a
—
daik a,
elioni,
komunikacinéje
si uacijoje
nedaly aujan i
asmenj.
Tokie
Snekos
ak ai
iS ies
neski iami
pasakyme
minimam
ad esa ui.
Ka ais
ad esa u
ampa
i
pa s
ad esan as:
kai
yks a
dialogas
su
paciu
sa imi.
A u iuno a
p ie
okio
bead esa¢io
kalbéjimo
p iski ia
i
aukS esniosioms
j¢goms,
Die ui
ad esuo us
Snekos
ak us
(A u iuno a
1981:
363).
Visus
monologinio
Snekéjimo
a ejus
galima
laiky i
idinés
kalbos
(Wi gens eino
e minas)
ap aiskomis.
IS
pe o ma y u
idineje
kalboje
a ojami
ik
mo aliniy
isipa eigojimy
ak ai,
pa yzdziui,
p iesaika
p ie
d augo
ka s o
a ke Sy i
zudikui,
dazni
ikaliu
pasizadéjimai
sau
mes i
iky i
i
pan.
Vidine
kalba
neé a
Snekos
ak y
eo ijos
objek as
pi miausia
del
o,
kad
né a
nu-
k eip a
j
ad esa a,
odél
Siame
da be
smulkiau
nenag inéjami.
SNEKOS
AKTO
DALYVIU
STRATEGIJA
IR
VAIDMENYS
|
169
4.3.
Abik ypéiai
pe o ma y ai
Dazniausiai
komunikacija
y a
d ik yp é":
pa’neko ai
kei iasi
8nekos
ak ais.
Tai
dialogas.
Su
kiek ienu
Snekos
ak u
ad esan as
i
ad esa as
keiéiasi
ie omis
—
i8
ad e-
san o
ampa
ad esa u
—
eaguodami
j
pa’neko o
&nekos
ak a
kaip
s imula:
—
Ku
joji,Jonai?
(1)
—{ u gy,
ponai.
(2)
—
Kqpi ksi,
Jonai?
(3)
ponas
Jonas
—
Diidele,
ponai.
(4)
—
Padiiduok,
Jonai.
(5)
—
Nemoku,
ponai.
(6)
VAAN
Snekos
ak y
eo ijoje
nag inéjamasis
iene as
y a
a ski as
’nekos
ak as
konk e¢io-
mis
aplinkybémis.
Taigi
1,
3
i
5
Snekos
ak y
ad esan as
y a
ponas,
o
ad esa as
Jonas,
2,
4
i
6
Snekos
ak y
ad esan as
y a
Jonas,
o
ad esa as
ponas.
Tad
jp as inis
Snekos
ak o
modelis
y a:
ad esan as
—————->»
ad esa ui
Toks
modelis
biidingas
i
daugeliui
pe o ma y iniy
snekos
ak y.
Vis
dél o
y a
pe -
o ma y u,
ku iy
modelis
ki oks.
Tai
abik ypéiai
pe o ma y ai.
Jy
modelis
y a:
ad esa(n) as
<————+
ad essa(n) as
Tai
bend os
su a ies
ak ai,
pa yzdziui:
AS,
Jonas
Pe ai is,
i
a’,
An anas
Kazlauskas,
susi a iame:
...
Tokio
ak o
daly iai
abu
y a
ad esan ai
i
ad esa ai
ienu
me u.
Jo
ik oji
paski is
—
liudy i
(bi i
j odymu),
kad
su a is
bu o
suda y a.
Taigi
okie
ak ai
pap as ai
a lieka-
mi
daly aujan
ins i uciniams
liudininkams
a ba
a& u
i
y a
eisiniai
dokumen ai.
4
Dagniausiai,
a¢iau
ne
isada:
gali
bi i
i
ienal
é,
p z.,
adijo
i
ele izijos
ansliacija,
i
daugi
-
gi
P
)
i
y)
gi
e,
p z.,
zmoniy
g upés
diskusija.