ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
131
-
144
Auks esniojo
i
aukSCiausiojo
laipsnio
bud a dziy
alen ingumas
LORETA
SEMENIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
he
alency
o
Li huanian
adjec i es
in
he
compa a i e
and
supe la i e.
This
alency
is
de e mined
no
only
by
he
meaning
o
he
adjec i e,
bu
also
by
he
g amma ical
p ope ies
o
he
deg ees
o
compa ison.
In
addi ion
o
he
(obliga o y
and
op ional)
Pa icipan s
de e mined
by
he
meaning
o
he
adjec i e
as
a
lexical
uni , he
o ms
o
compa ison
open
a
syn ac ic
posi ion
o
a
compa a i e
ph ase.
Whe eas
he
adjec i e
as
such
assigns
a
case
o m
(wi h
o
wi hou
p eposi-
ion)
o
i s
syn ac ic
pa icipan s,
i s
deg ees
o
compa ison
may
ei he
assign
a
case
o m
(wi h
p eposi ion)
o
he
compa a i e
ph ase,
o
he
o m
o
he
compa a i e
ph ase
may
be
unp edic able
in
e ms
o
alency.
0.
IVADINES
PASTABOS
0.1.
Lie u iy
kalbos
biid a dziy'
alen ingumas
i i
da
ik
p adé as?.
S aipsnyje
laikomasi
nuomonés,
kad
biid a dzio
alen ingumas
y a
bid a dzio
eik8-
més
lemiama
ypa ybé
a e i
am
ik a
skaiciy
lais y ie u,
ku ias
sakinyje
(a
Zodziu
junginyje)
uzima
am
ik os
eikSmés
Zodziai
a ba
jy
a i ikmenys
(plg.:
Somme eld ,
Sch eibe
1983:
15;
Pii ulainen
1983:
87-89;
Lee
1994:
66).
Vadinasi,
biid a dzio
alen-
inés
sa ybés
y a
seman iskai
mo y uo os
jo
eikSmés,
ku i
paaiskéja
am
ik oje
sin aksi-
néje
apsup yje.
0.2.
Valen ingumas
siejamas
su
imis
lygmenimis:
abs akéiu
loginés
seman ikos
i
d iem
konk eiais
kalbos
lygmenimis
—
sin aksés
i
leksinés
seman ikos.
P edika inés
analizés
me odu
loginés
seman ikos
lygmenyje
nus a oma,
kiek
p edika i-
nis
Zodis
(Siuo
a eju
bid a dis)
a e ia
lais y
ie y
a gumen ams.
Taip
pa
loginés
seman-
ikos
lygmenyje
p edika inis
Zodis
numa o
a gumen u
(lais y
ie y)
seman ines
unkcijas,
ku ios
p iklauso
nuo
o,
kaip
y a
in e p e uojama
nusakomoji
si uacija,
i
pa eikia
am
ik us
miisy
su okiamos
si uacijos
aspek us.
Taigi
bidd a dZio,
kaip
p edika inio
Zodzio,
seman inis
alen ingumas
—
ai
bid a dzio
nusakomos
si uacijos
am
ik a
seman iné
in e p e acija,
apibidinama
kaip
am
ik os
seman inés
unkcijos.
Biid a dzio
seman ini
5
S aipsnyje
a si ibo a
nuo
bid a dziy
be a dés
giminés
o mu,
ku ios
»Pap as ai
nesiejamos
su
daik a a dZiais
i
ypa ybe
eiskia
apibend in ai*
(Amb azas,
ed.
1996:
169;
Amb azas,
ed.
1997:
137;
plg.
Vaiciuly e-Seméniené
2001:
123-125).
2
Apie
ai
Z .:
Teko iené
(1983;
1985; 1986),
Vaiciuly é-Seméniené
(1998;
2000;
2001).
132
|
LORETA
SEMENIENE
alen inguma
galima
nus a y i
nag inéjan
su
uo
bid a dziu
suda y us
sakinius.
Tik
saki-
nyje
paaiskéja,
kokia
eikime
biid a dis
a ojamas,
kaip
in e p e uojama
nusakomoji
si uacija
i
kokios
y a
a gumen y
seman inés
unkcijos.
Sin aksés
lygmenyje,
nag inéjan
sakinius,
nus a oma,
kokios
o mos
ZodZiais
y a
eali-
zuojami
p edika o
—
biid a dzio
seman iniai
ak an ai,
aip
pa
sin aksiniy
ak an y,
.
y.
am
ik os
o mos
ZodZiy
a ba
jy
a i ikmenu,
bi inumas
bei
akul a y umas.
Bid a dzio
eiks-
més
salygojamas
po eikis
p isijung i
am
ik a
skaiciy
am
ik os
o mos
zodziu
(a ba
ju
a i ikmenu)
adinamas
bid a dZio
sin aksiniu
alen ingumu.
Kiek
p edika as
—
bud a -
dis
u i
a gumen uy
—
seman iniu
ak an u,
iek
y a
i
sin aksiniy
ak an y.
Vadinasi,
a p
seman inio
i
sin aksinio
alen ingumo
y a
izomo izmo
san ykis.
0.3.
Pagal
sin aksiniy
ak an y
skai¢iy
galima
ski i
ien alencius
i
daugia alencius
biid a dzius.
Vien alen¢iai
bid a dZiai
nusako
daik o
ypa ybe
i
a e ia
ieng
lais a
ie a
a gumen ui,
ku is
y a
pozymio
u é ojas
—
desk ip as’:
(1)
Jq
eiké
a gus
lojimas,
i
ji
bu o
pagau a
bend o
ne imo
KTLPV
325.
(2)
Gied q
speigingg
ko q
uzklupo
Sil i
éjuo i
lie is
S AS
30.
(3)
Liucijus
be
galo
jau us
dél
sa o
ambicijos
i
uzgaulus
M-PTR,
110.
Dauguma
lie u iy
kalbos
bid a dziy
y a
ien alenéiai.
Jiems,
kaip
i
ki iems
bud a -
dziams,
desk ip o
ealiza imas
y a
bi inas,
kadangi
bid a dis
sin aksiskai
p iklauso
nuo
daik a a dzio,
.
y.
desk ip o
Zodzio,
y a
su
juo
de inamas.
NemazZa
dalis
lie u iy
kalbos
bid a dziy
nusako
pozymi
kaip
san yki
a p
d iejy
a
daugiau
daik y.
Bud a dis,
a e damas
d i
a
daugiau
lais y
ie y
p edika o
a gumen-
ams,
pa s
aldo
Zodzius,
zymin¢ius
daik us,
ku iems
p iski iamas
p edika u
eiSkiamas
pozymis
—
san ykis,
i&sky us
desk ip o
Zodi,
su
ku iuo
bid a dis
y a
de inamas.
Todel
oliau
pagal
a e y
lais y
ie y
skai¢iy,
ku is
p iklauso
nuo
bid a dzio
eiksmés,
galima
ski i
okius
daugia alen¢ius
bid a dzius:
a)
d i alen¢ius
(p z.,
inkamas
kam),
b)
i alenéius
(p z.,
dékingas
kam
uz
kq),
c)
ke u alenéius
(p z.,
skolingas
kam
kq
uz
kq),
p z.:
(4)
Va
iename
kampe
képso
a pas,
-
gal
i
jame
kas
lauzui
inkamas
a si as
KT.
(5)
As
au
ik ai
labai
labai
dékinga
uz
siiny,
be
is
iek
likes
oks
ka élis,
kad Au iui
su
a im
bu o
ge iau...
KT
(6)
Uz
a lik us
a o
da bus
u
man
skolingas
ben
padékos
KT.
0.4.
Visi
bid a dzio
sin aksiniai
ak an ai
u i
a ama
loginés
seman ikos
lygmenyje,
nes
jie
y a
seman iniy
ak an y
sin aksinés
ealizacijos.
Ki a
e us,
sin aksiniai
ak an ai
y a
bi inieji
i
akul a y ieji.
Tie
bid a dzio
sin aksiniai
ak an ai,
ku ie
sakinyje
nep alei-
dziami,
nes
p aleidus
juos
sakinys
bi y
neg ama iskas
i
nesup an amas,
adinami
bi i-
naisiais
(plg.
Sliziené
1994:
31;
1995:
61;
Helbig
1982:
24;
1992:
99,
103;
Glad ow
3
Desk ip o
e minas
skolin as
i§
D.
Teko ienés
(1983:
97-107)
i
E.
Jakai ienés
(1988:
62).
BUDVARDZIO
LAIPSNIU
VALENTINGUMAS
|
133
1984:
20-21;
Jakai iené
1988:
64).
Bi inaisiais
sin aksiniais
ak an ais
y a
nusakoma
a
si uacijos
dalis,
ku i
bid a dzio
eiksmei
y a
s a biausia.
Fakul a y ieji
sin aksiniai
ak-
an ai
y a
ie,
ku ie
sakinyje
gali
bi i
p aleidZiami,
o
sakinys
lieka
g ama iskas
i
sup an-
amas.
Taciau
akul a y ieji
sin aksiniai
ak an ai,
no s
i
nepasaky i,
a i inka
bid a dzio
seman inio
alen ingumo
ak an us
aip
kaip
i
bi inieji
sin aksiniai
ak an ai*.
Sakiniai
be
akul a y iujy
ak an y
eiskia
mazdaug
a
pa i,
ka
i
su
jais,
kadangi
akul a y ieji
ak an ai
implikuo i
padioje
p edika o
eiksméje.
Todél
akul a y iyjy
sin aksiniy
ak an y
nebu i-
mas
neda o
sakinio
nepilno
nei
s uk i os,
nei
seman iniu
a z ilgiu.
Fakul a y iaisiais
sin aksiniais
ak an ais
nusakoma
a
si uacijos
dalis,
ku i
p edika o
eik’mei
y a
maziau
s a bi
(plg.
Sliziené
1986:
56;
Emons
1974:
104).
0.5.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
ap a i
bid a dzio
aukS esniojo
bei
aukS¢iausiojo
laipsnio
o my
alen inguma.
1.
BUDVARDZIO
AUKSTESNIOJO
IR
AUKSCIAUSIOJO
LAIPSNIO
FORMU
FUNKCIJOS
1.1.
Bid a dZiai
nusako
daik y
ypa ybes.
Pagal
nusakoma
ypa ybe
ienas
daik as
gali
bi i
lyginamas
su
ki u
daik u
(ki ais
daik ais)
a ba
gali
bi i
lyginamos
ieno
daik o
d i
ypa ybés.
Ypa ybiy
kiekybiniams
ski umams
nusaky i
lie u iy
kalboje
a ojamos
mo -
ologinés
bid a dziu
auks esniojo
i
aukS¢iausiojo
laipsnio
o mos?.
1.2.
Auk& esniojo
laipsnio
o mos
gali
bi i
a ojamos
ada,
kai
no ima
pasaky i,
kad
ienas
daik as
am
ik os
ypa ybés
u i
daugiau
negu
ki as.
Tokiais
a ejais
pap as ai
ka u
a ojama
p ielinksnio
uz
kons ukcija
su
galininku
a ba
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung ukais
kaip,
nekaip,
negu,
nei,
nelyginan ,
p z.:
(7)
Mano
Si dies
plakimas
bu o
ga sesnis
uz
isy
laik odziy
akséjimq
SKBD
113.
(8)
Ponios
K is inos
do ybés
y a
kie esnés
negu
isos
pono
ju iskonsulo
gud ybés
M-PTR,
197.
(9)
Vilius
kiek
silpnesnis
peciuose,
palyginan
su
Anskiu,
be
augumu
didesnis
SMNVK
178.
(10)
Né a
zyd esnio
dangaus
kaip
miisy
[dangus]
KT.
Biid a dziy
aukS esniojo
laipsnio
o mos
aip
pa
a ojamos
lyginan
d i
ieno
daik o
ypa ybes.
Tada
su
bid a dzio
aukS esniojo
laipsnio
o momis
a ojamos
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung ukais
kaip,
negu,
nei
i
pan.
(plg.
Valeckiené
1961:
57;
Ul ydas,
ed.
1965:
520),
p z.:
(11)
Sis
mokinys
y a
gabesnis,
nei
da bi us
BK.
*
Fakul a y ieji
sin aksiniai
ak an ai
ilius aciniuose
pa yzdziuose
aSomi
skliaus uose.
;
S aipsnio
au o é
a ski ai
neski ia
aukS élesniojo
i
isy
aukS¢iausiojo
laipsnio
(kaip
ai
da oma
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
1
ome
(Ul ydas,
ed.
1965:
515;
522)),
kadangi
emiasi
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.
1996:
170;
plg.
Amb azas,
ed.
1997:
138)
pa eik a
laipsnio
ka ego ijos
samp a a,
aip
pa
i
A.
Paulauskienés
(1994:
230)
nuomone,
kad
pas a ieji
laipsniai
y a
ik
sa o iski
aukS esniojo
i
aukSciausiojo
laipsniy
a ian ai
(plg.:
Valeckiené
1998:
254;
Jablonskis
1957:
206;
Baléikonis
1982:
36).
134
|
LORETA
SEMENIENE
1.3.
AukS¢iausiojo
laipsnio
o mos
a ojamos,
kai
no ima
pasaky i,
kad
i§
kokios
no s
g upes
daik y ienas
daik as
u i
didesnj
ypa ybés
laipsni,
negu
isi
ki i,
su
ku iais
as
daik as
y a
lyginamas
(Amb azas,
ed.
1996:
172;
Amb azas,
ed.
1997:
139-140;
Pau-
lauskiené
1994:
229-230;
Balcikonis
1982:
36;
Jablonskis
1957:
207;
plg.
Paulauskiené,
Valeika
1994:
193;
Valeckiené
1998:
126).
P ie
auk&Ciausiojo
laipsnio
o mu
daznai
jungiamos
p ielinksniy
is,
uz,
a p(u)
kons ukcijos
su
kilmininku
a
galininku,
p ie eiks-
miai
uz is,
pe is,
j a dZiai
i
k .,
p z.:
(12)
Vilius
y a
s opiausias
(i)
isy
SMNVK
111.
(13)
Tu
bu ai
s ip iausias
(i§)
miisy
isy
M-PTR,
98.
(14)
Be gi
uz
isus
ge iausia
ai
ka u é
juodaausé
—ji
Sigu ei
gailes inga
S.
Né is;
Ul ydas,
ed.
(1976:
253).
(15)
Be
a pu
isy
ga siy
os
giminés
y y,
a pu
isy,
ku ie
sédéjo
auks oje
Me kinés
pilyje,
ga siausias
bu o
bajo as
Mykis
V.
K é é;
Ul ydas,
ed.
(1965:
522).
1.4.
Bud a dzio
nelyginamasis
laipsnis
suda o
p iesp ieg’a
aukS esniajam
i
aukSCiausia-
jam
laipsniams
pagal
ypa ybés
kiekio
lyginima
/
nelyginima.
Nelyginamoji
laipsnio
o ma
eiskia
ik
daik o
ypa ybe,
ne odydama
laipsnio
ski umy
(Amb azas,
ed.
1996:
171;
Amb azas,
ed.
1997:
138;
Valeckiené
1998:
254-255;
plg.
Bie wisch
1987:
101;
Paulaus-
kiené,
Valeika
1994:
193).
1.4.1,
Esama
i
okiy
a ejy,
kai
bid a dzio
nelyginamoji
laipsnio
o ma
ka u
su
auks-
esniojo
laipsnio
biido
p ie eiksmiu
a ojama
lyginan
du
daik us
am
ik os
ypa ybeés
a z ilgiu.
Tada
bid a dzio
nelyginamoji
laipsnio
o ma
a ojama
su
lyginamosiomis
kon-
s ukcijomis
i
nusako
ieno
daik o
am
ik os
ypa ybés
didesnj
(mazesnj)
laipsnj.
Y
pa y-
bés
didesnj
(mazesnj)
laipsnj
lemia
am
ik i
pab eziamaja
eiksme
u in ys
zodziai,
pa-
yzdziui,
ne
oks
kaip,
ne
maziau
i
pan.,
0
pa s
ypa ybés
laipsnio
lyginimas
eiSkiamas
anali iniu
bidu’
(plg.
Paulauskiené,
Valeika
1994:
194-195),
p z.:
(16)
Jis
ne
oks
sumanus
kaip
jo
d augas
(plg.
jis
ne
sumanesnis
nei
Jo
d augas)
BK.
(17)
Ji
bu o
ne
maziau
laiminga
uz
sa o
y a,
nes,
kol
jis
a ké
alaus
eikalus
K aS upénuose,
pas
Ma iy
a éjo
Juodasis
Bigé
(plg.
ji
da
laimingesné
uz
sa o
y q)
AVZSTM
452.
(18)
Esi
[ u]
ambicingas
ne
maziau
uz
mane,
i
po
a i ai
susik yzia usiy
Spagy
man
nebebus
ie os
a o
komandoje
(plg.
u
da
ambicingesnis
uz
mane)
KT.
(19)
Lisisky imo
kanéia
ne
maziau
skaudi
uz
issuk os
kojos
a
geliancio
dan ies
skausma
(plg.
isisky imo
kanéia
skaudesné
uz
i’suk os
kojos
a
geliancio
dan ies
skausmq)
KT.
a
No s
kalbineje
li e a ii oje
eigiama
(Paulauskiené
1994:
226;
Valeckiené
1961:
58,
62;
Ul ydas,
ed.
1965:
520;
Klima igius
1969:
7,
10),
kad
dagniausiai
lie u iy
kalbos
biid a dziy
laipsniai
eis-
kiami
sin e iniu
bidu,
aciau
eiké y
p i a i
A.
Paulauskienei
(1994:
226),
kad
Siuo
me u
pas ebi-
mas
ypa¢
spa us
anali iniy
o my
an plidis.
Kai
ku iose
g ama ikose
apie
anali ines
laipsniy
o mas
apsk i ai
nekalbama
(plg.:
Amb azas,
ed.
1985:
116-121;
Valeckiené
1998:
254-259).
Tiesa,
kalbos
kul i os
p ak ikoje
daugelj
anali iniy
laipsnio
aiskos
o mu,
ku iomis
eiSkiama
g adacija,
si loma
keis i
sin e inémis
(Klima icius
1969:
7-15;
plg.:
Pupkis,
sud.
1985:
141,
143;
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
67,
71).
BUDVARDZIO
LAIPSNIU
VALENTINGUMAS
|
135
(20)
A eina
ne
maziau
a sakingas
negu
inkimai
j ykis
(plg.
a eina
a sakingesnis
negu
inki-
mai
i ykis)
KT.
S a bu
ai,
kad
no édami
labiau
di e encijuo i
maZesnj
daik o
ypa ybés
laipsni,
lyginan
ji
su
ki u
daik u,
be
anali iniy
laipsnio
o my
neapsieisime
(Klima idius
1969:
13;
Pup-
kis,
sud.
1985:
143,
153),
p z.:
(21)
Ponas
Komisa e,
[jis]
be
zodziy
suglebo
sa o
kédéje,
i
iq
akimi ka
a odé
ku
kas
labiau
apgailé inas
nei
Sok a as
—
ne
jo
akys
apo
maziau
is aiskingos
uz
uscias
Sok a o
akiduobes
KT.
1.4.2.
Bud a dziy
nelyginamojo
laipsnio
o mos
a ojamos
lyginan
d i
o
pa ies
daik o
ypa ybes.
Tada
o
pa ies
daik o
ienos
ypa ybés
laipsnis
y a
didesnis
(maZesnis)
nei
ki os
ypa ybés.
Tokiais
a ejais
ka u
a ojamos
ik
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung ukais
kaip,
nekaip,
negu,
nei
i
pan.
(plg.
1.2.),
p z.:
(22)
Vieng
ka q
u éjau
juokingq
nuo yki,
—
esé,
—
gal
ne
iek
juokinga,
kiek
kiauliskq
KT.
(23)
Jonas
bu o
labiau
pik as,
nei
linksmas
BK.
(24)
,.Pane ézio“
komandos
y iausiasis
ene is
Gin a as
Leona i ius
bu o
ne
iek
laimingas
Zalgi ieciy
pado ano a
pe gale,
kiek
ja
nus ebes
KT.
2.
BUDVARDZIO
AUKSTESNIOJO
IR
AUKSCIAUSIOJO
LAIPSNIO
FORMU
VALENTINGUMAS
2.1.
Bu y
galima
eig i,
kad
iek
ien alenciu,
iek
daugia alen¢iy
bid a dziy
auks es-
niojo
i
aukSCiausiojo
laipsnio
o mos,
be
biid a dzio
eik’més
lemiamu
sin aksiniy
ak-
an y
( ick
bi inyjy,
iek
akul a y iuju),
u é y
p isijung i
da
ben
iena
bi inajj
sin aksi-
nj
ak an a
—
iena
lyginamyju
kons ukciju.
Ta¢iau
Sio
sin aksinio
ak an o
bu ima
sakinyje
lem y
ne
bud a dzio
eikSmé,
be
mo ologiné
biid a dzio
o ma
—
p iesaga
-esnis,
-iau-
sias
(apie
okieciy
kalbos
biid a dzio
laipsnio
o mas
plg.
Bie wisch
1987:
174,
183-184,
186).
Vadinasi,
ien alen¢iai
biid a dziai,
pa a o i
aukS esniojo
a
aukSciausiojo
laips-
nio
o ma,
u é y
bi i
d i alenéiai,
d i alen¢iai
u é y
bi i
i alenéiai
i
pan.
2.2.
Su ink os
medZiagos
analizé
leidzia
eig i,
kad
daznai
aip
i
y a.
Ki aip
a ian ,
dauguma
ien alenéiy
lie u iy
kalbos
biid a dziu,
pa a o y
auk& esniojo
a
auk&¢iausio-
jo
laipsnio
o ma,
y a
d i alenCiai
(apie
okieciy
kalbos
ien alenéiy
bid a dziy
laipsnio
o mas
plg.
Somme eld ,
Sch eibe
1971:
228;
Pii ulainen
1983:
17;
Bie wisch
1987:
174;
Lee
1994:
29),
p z.:
(25)
Buk
[ u]
mazesnis
i
uz
aguonos
g i deli,
niekam
neSok
j
akis
BLTR,
21.
(26)
Zmonés
gi ioje
bu o
pi mesni?
uz
gy enima,
paskesni
uz
mi j
KT.
7
No s
lie u iy
kalbos
biid a dziai,
nusakan ys
ne ienalaikiskumo
san ykius,
p z.:
anks esnis,
-é
‘pi miau
bu es’,
anksciausias,
-ia,
paskesnis,
-é
‘paskiau
einan is,
élesnis’,
paskiausias,
-ia
‘pa s
pasku inis,
éliausias’,
pi mesnis,
-é
‘anks esnis’,
pi miausias,
-ia
‘pa s
pi masis’,
élesnis,
-é
‘ éliau,
paskui
esan is,
yks an is’,
éliausias,
-ia
‘paskiausias’
i
pan.,
u i
aukS esniojo
i
aukSciausiojo

136
|
LORETA
SEMENIENE
(27)
No iu
bii i
[as]
i sesnis
uz
q
man
iki
gy o
kaulo
jg isusj
Va su os
ke e ojq...
MIsEVC
76.
(28)
Tu
da bséiausias
(is)
ki y
aiky
SMNVK
110.
(29)
Didziausia
Siy
Zaidimy
ezisie é
bu o
Ko yna
—
y iausia
(is)
isy
me gaiciy,
labai
g azi, d qsi,
aldinga
KT.
2.2.1.
Y a
okiy
ien alenciy
lie u iy
kalbos
bid a dziy,
ku iy
aukS esniojo
laipsnio
o mos
y a
i alen és.
Tokios
bid a dzio
aukS esniojo
laipsnio
o mos,
be
bi inosios
lyginamosios
kons ukcijos,
eikalauja
eciojo
akul a y aus
sin aksinio
ak an o,
ku is
gali
bi i
eiSkiamas
daik a a dzio
a
i a dzio
jnagininku
( ienu
a ba
su
p iklausomu
zodziu)
a ba
kiekybiniais
p ie eiksmiais,
p z.:
(30)
A éjo
nepazjs amas,
( isa
gal a)
uz
mane
auks esnis
y as
didziuliu
pil u
KNN
125.
(31)
Klebonas
Me kulis
bu o
jaunesnis
uz
G igaliy,
(be
nedaug,
gal
penke u
me y), a odé
g azaus,
pilno eido
BUBTTA
64.
(32)
Leona do
plaukai
s ie é
kaip
ugnis,
pa s
bu o
(me u)
uz
Ab u j
zemesnis
i
niekad
nekelda o
balso
KT.
(33)
Kunigas
Simonas,
(ku
kas)
Zemesnis
uz
Angeles
y a,
pi mas
jeina
j
kluonq,
sus oja,
kils eli
ankg
p ie
kai iojo
Sono,
a si
amdydamas
spu dancig
Si dj,
s ebédamasis
apsidai o
KT.
(34)
O
pussese é
uz
jq
(ne
d iem
me ais)
y esné
SMNR,
225.
(35)
Bu au
[as]
g upés
seni inas,
aigi
lyg
i
(kazkuo)
uz
ki us
i Sesnis,
i i
Mask os
j
ku sus
izi uo i
a yke
a s o ai
kalbéda e
pi miausia
su
manimi
(0
gal
aS
del
sa o
nai umo
Si aip
ien
gal ojau)
KT.
2.3.
D i alen¢iai
bid a dzZiai
aip
pa
a ojami
aukS esniojo
a
aukSciausiojo
laipsnio
o momis.
Tokie
d i alen¢iai
bid a dziai
(kaip
i
ien alen¢iai)
aip
pa ,
be
bid a dzio
eikSmés
lemiamy
bi inyju
i
akul a y iyjy
sin aksiniy
ak an y,
daznai
p isijungia
da
iena
papildoma
sin aksinj
ak an a,
p z.:
(36)
Kaime
sma kiai
sunegala o
jos
k iks amo é,
a imesné
jai
uz
ik q
mo ing,
—ji
a sip asé
nuo
akademiniy
uzsiémimy,
i ,
jos
pacios
nuos abai,
dekanas
iska
su iko
KT.
(37)
O
Si ie
baudziauninky
ainiai
[...]
sa o
ikiy
e gai,
ku iems
nug ieb o
pieno
li as
b an-
gesnis
uz
Zmogaus
o umg
AVZSTM
558.
(38)
Racionaliai
nepaaiskinamas
minis o
K.
K is inaicio
jsi aizda imas,
kad
eismas
y a
kompe en ingesnis
sp es i
e ikos
klausimus
negu
Vy iausioji
a nybinés
e ikos
komisija
KT.
(39)
[Ji]
ne ikéjo,
kad
sielos
dalykai,
ku iuos
ji
bu o
ismoky a
ge b i
labiau
uz
iskq
pasaulyje,
(jam)
[Ge mano
é ui]
bii y
s a besni
uz
kiiniSkuosius
KNDKHG
54
(40)
Sodziaus
dalykai
(Rapolui)
nebu o
s e imesni
uz
sa o
namy
dalykus
VZR,
90.
laipsnio
o mas,
jie
laikomi
a ski ais
Zodziais,
0
ne
bid a dziy
—
anks us,
élus
—
mo ologinémis
o momis.
Kaip
a ski us
Zodzius
Siuos
bid a dzius
pa eikia
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
akademinis
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
i8sky us
anks¢iausias,
-ia,
éliausias,
-ia,
ku ie
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne
a ski ais
zodziais
nelaikomi.
Kaip
ma y i
iS
pa yzdziu,
Sie
ien alen¢iai
bid-
a dziai
a ojami
su
lyginimo
kons ukcijomis
lyginan
du
daik us
laiko
a z ilgiu.
BUDVARDZIO
LAIPSNIY
VALENTINGUMAS
;
137
(41)
I§
Zieminiy
ja y
ugiai
a spa iausi
Ziemojimui,
be
pagal
§j
pozymj
eislés
a pusa yje
labai
ski iasi
KT.
(42)
Taciau
negalima
saky i,
kad
ai
jis
bu o
isy
kaléiausias,
kad
nezinojo,
kas
a si iks,
kai
a
bomba
nuk is
j
daugia iiks an inio
mies o
idu j
KT.
Tiesa,
ais
a ejais,
kai
d i alen is
bid a dis,
pa a o as
aukS esniojo
a
aukSCiausiojo
laipsnio
o ma,
eikalauja
akul a y aus
sin aksinio
ak an o,
sakinyje
jis
gali
bi i
nepasa-
ky as
(plg.
0.4.),
p z.:
(43)
Vis
dél o
Si
diena
palankesné
nei
y diena,
ad
pa a ina
im is
s a besniy
eikaly
(plg.
is
dél o
Si
diena
(jums)
palankesné
nei
y diena)
KT.
(44)
—Viskas
ge ai,
—
blankiai
Sypsodamasi
y iskiui,
pasaké
ji
angliskai,
—
esu
jsi ikinusi,
kad
jiisy
pypké
bus
daug
malonesné
negu
mano
pakelei io
ciga e és
(plg.
jiisy
pypké
bus
(man)
daug
malonesné
negu
mano
pakelei io
ciga e és)
KT.
(45)
Uz
iska
malonesnis
Zodis
Lie u a
(plg.
uz
iskq
(mums)
malonesnis
Zodis
Lie u a)
KT.
2.4.
T i alenciy
auks esniojo
a
aukS¢iausiojo
laipsnio
bid a dziu,
ku ie
sakinyje
bu u
pa a o i
su
isais
bid a dzio
eikSmés
lemiamais
sin aksiniais (bi inaisiais
i
akul a y-
iaisiais)
ak an ais
i
da
p isijung y
lyginamaja
kons ukcija,
ne as a.
Ne as a
i
okiy
pa yzdziu,
ku iuose
i alencio
bid a dzio
aukS esniojo
a
aukSCiausiojo
laipsnio
o ma
bii y
pa a o a
su
bid a dZio
eiksmés
lemiamais
bi inaisiais
sin aksiniais
ak an ais
i
lyginamaja
kons ukcija.
Ta
pa j
bi y
galima
pasaky i
i
apie
ke u alencius
aukS esniojo
a
auk&¢iausiojo
laipsnio
biid a dzius.
TaCiau
eo iskai
okie
pa yzdZiai
bi y
galimi.
Kad
okiu
pa yzdziy
ne as a,
ik iausiai
lemia
ai,
kad
uome
bii y
labai
iSplés a
nuo
bud a -
dzio
p iklausomy
Zodziy
eile,
p z.:
(46)
(UZ
nuoSi dzius
pa a imus)
esu
[as]
dékingesné
mamai,
nei
au,
ge iausiai
sa o
d augei
(uz
a nes q
pa a imy
knyga)
BK.
3.
MORFOSINTAKSINE
LYGINAMUJU
KONSTRUKCIJU
REALIZACIJA
3.1.
Kaip
miné a,
iek
bid a dzio
aukS esniojo
a
aukS¢iausiojo
laipsnio
o mos,
iek
biid a dzio
nelyginamosios
laipsnio
o mos,
ku iomis
nusakomas
lyginimas,
dazniau-
siai
p isijungia
ieng
papildoma
sin aksinj
ak an a
—
lyginamaja
kons ukcija.
Taciau,
ski ingai
nei
pa s
biid a dis
(kaip
kalbos
dalis),
biid a dZio
aukS esniojo
i
aukS¢iau-
siojo
laipsnio
o mos
ne
isada
lemia
sa o
sin aksinio
ak an o
—
lyginamosios
kons uk-
cijos
—
o ma.
3.1.1.
Tais
a ejais,
kai
lyginami
du
a
daugiau
daik u
desk ip o
zodziu
zymimo
daik o
a z ilgiu,
aukS esniojo
laipsnio
o mos
aldo
p ielinksning
kons ukcija
su
p ielinksniu
uz.
AukSGiausiojo
laipsnio
o mos
aldo
p ielinksnines
kons ukcijas
su
p ielinksniais
is,
a p(u),
uz.
P ielinksnis
uz
eikalauja
galininko,
0
iS,
a p(u)
—
kilmininko
(plg.
1.2.-
1.4.),
p z.:
138
|
LORETA
SEMENIENE
(47)
Va gas
sunkesnis
uz
akmenélj,
Zodis
aS esnis
uz
dagilélj
V n;
Ul ydas,
ed.
(1965:
515).
(48)
Tada
ai
jo
gema
pi moji
giesmé,
li idnesné
uz
gi iy
oSimq
Mai onis;
Amb azas,
ed.
(1996:
171).
(49)
Sunku
bi y
as i
Zmogu,
ylesnj
uz
ji:
jis
be eik
isai
nekalbéjo
J.
Balcikonis;
Ul ydas,
ed.
(1965:
519).
(50)
Eglé
laimingiausia
is
isy
ma ciy;
ji
nelieja
gausiai
aSa y
ka ciy
S.
Né is;
Ul ydas,
ed.
(1965:
522).
3.1.2.
Tuo
a pu
aukS esniojo
laipsnio
bud a dziai
pap as ai
nelemia
lyginamuju
kon-
s ukciju,
pa a o y
su
jung ukais
kaip,
nei,
negu
i
pan.,
o mos
(plg.
0.2.).
Lyginamo-
sios
kons ukcijos
su
miné ais
jung ukais
y a
edukuo i
sakiniai*,
ku iuose
o maliai
is eikS a
ik
ai,
kas
ski iasi
nusakomos
ypa ybés
laipsniu,
.
y.
ai,
su
kuo
y a
lyginama
(plg.
1.4.2.).
Numa y i,
kas
i
kokios
o mos
bus
pasaky a
lyginamojoje
kons ukcijoje,
y a
pakankamai
sunku.
Vis
del o
bi y
galima
ski i
kele a
a eju,
kai
aukS esniojo
i
aukS¢iausiojo
laipsnio
bid a dziai
lemia
lyginamuju
kons ukcijy
su
jung ukais
kaip,
nei,
negu
i
pan.
o ma:
a)
Tais
a ejais,
kai
lyginami
du
daik ai
desk ip o
zodziu
zymimo
daik o
a z ilgiu,
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung ukais
kaip,
nei,
negu
i
pan.
dazniausiai
u i
a di-
ninko o ma,
no s
daik as,
ku io
pag indu
y a
lyginama,
gali
bi i
nusakomas
ki ais
linksniais,
p z.:
(51)
Ge esnis
é as,
kad
i
Ziau us,
nekaip
pa é is,
no s
bi y
kaip
cuk us
saldus
V.
K é é;
Amb azas,
ed.
(1996:
171).
(52)
Né a
dangaus
(man)
malonesnio,
kaip
mano
é iskes
dangus
E.
Miezelai is;
Ul ydas,
ed.
(1965:
519).
(53)
Saulé
nusileido
uz
amsesnio
negu
nak is
Silo
KT.
Plg.:
(54)
Ge esnis
é as,
kad
i
ziau us,
nekaip
y a
ge as
pa é is,
no s
bii y
kaip
cuk us
saldus.
(55)
Né a
dangaus
(man)
malonesnio,
kaip
malonus
y a
(man)
é iskés
dangus.
(56)
Saulé
nusileido
uz
amsesnio,
negu
nak is
y a
amsi,
Silo.
A ski ai
mineé ini
a ejai,
kai
lyginamoji
kons ukcija
su
miné ais
jung ukais
y a
de ina-
ma
p ie
zodzio,
ku io
pag indu
y a
lyginama,
o mos.
Tada
bi u
galima
kalbé i
apie
links-
niu
a akcija,
p z.:
*
Redukuo ais
lyginamaisiais
sakiniais
s aipsnio
au o é
laiko
isas
lyginamasias
kons ukcijas
su
jung ukais
kaip,
nei,
negu
i
pan.,
ku ios
akademinéje
i omeje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
y a
ap a iamos
a ba
kaip
lyginamieji
posakiai,
a ba
kaip
lyginamujy
sakiniy
Salu iniai
demenys.
Ki a
e us,
pa i
Lie u iy
kalbos
g ama ika
(Ul ydas,
ed.
1976:
656-657)
p ipazis a,
kad
pagal
sa o
g ama ing
sanda a
i
eikSme¢
lyginamieji
posakiai
y a
a imi
lyginamujy
sakiniy
Salu iniams
déme-
nims.
Kaip
eigiama
g ama ikoje,
s a biausias
lyginamuju
sakiniy
i
sakiniy
su
lyginamaisiais
posa-
kiais
ski umas
y a
as,
kad
lyginamieji
posakiai
ne u i
g ama inés
sakinio
o mos.
Be ,
a odo,
edukuo a
sakinj
galima
jzi i é i
i
okiame
sakinyje,
kaip:
Si dies
skausmas
skaudesnis
bu o
nei
k ino
sopulys,
nei
apdegusios
ankos
Zaizdos
K é P
131.
Plg.:
Si dies
skausmas
bu o
skaudesnis,
nei
skau-
dus
bu o
kiino
sopulys.
BUDVARDZIO
LAIPSNIU
VALENTINGUMAS
|
139
(57)
AS
no éciau
g azesnio
y o
negu
okio
pa iibélio
1.
Simonai y é;
Ul ydas,
ed.
(1976:
688).
Plg.:
(58)
AS
no éciau
g azesnio
y o,
negu
y a
g aius
oks
pa iibélis.
b)
Tais
a ejais,
kai
lyginami
du
a
daugiau
daik y
ne
desk ip o
Zodziu
zymimo
daik o
a z ilgiu
(kaip
odo
anks esni
pa yzdziai),
be
daugia alenéio
bid a dzio
aldomu
Zo-
dziu
zymimo
daik o
a z ilgiu,
no s
i
a ojamos
ik
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung u-
kais
kaip,
nei,
negu
i
pan.;
lyginamujy
kons ukcijy
o ma
y a
okia
pa i
kaip
bid a dzio
aldomo
Zodzio,
.
y.
alen inio
ak an o,
p z.:
(59)
Jis
Zinojo,
kad
( ai
poniai)
[jis]
bu o
a i esnis
negu
sa o
nuodémklausiui
V.
Mykolai is-
Pu inas;
Ul ydas,
ed.
(1976:
688).
(60)
Alena
bu o
palankesné
jam
negu
kam
ki am
A.
Vienuolis;
Ul ydas,
ed.
(1976:
688).
(61)
I
egu
niekas
nesme kia
miisy,
kad
sa o
is o ijq
po
k uopele
og e
is ogém
ik
s e imuju,
—Ji
(mums)
daug
eikalingesné
negu
iems,
ku ie
i
iki
Siol
mums
jos
da
neg azino
KT.
Kaip
ma y i
i$
pa yzdziu,
ada,
kai
lyginama
biid a dzZio
akul a y iuoju
sin aksiniu
ak an u
zymimo
daik o
a z ilgiu,
jis
sakinyje
bii inai
u i
bi i
pasaky as
(plg.
0.4.),
plg.:
(62)
*
Jis
Zinojo,
kad
[jis]
bu o
a i esnis
negu
sa o
nuodémklausiui.
c)
Tais
a ejais,
kai
lyginamas
ieno
daik o
am
ik os
ypa ybés
ski ingas
kiekis
ienu
me u
a
ienokiomis
aplinkybémis,
negu
ki u
me u
a
ki okiomis
aplinkybémis,
lygina-
mosios
kons ukcijos
su
jung ukais
kaip,
nei,
negu
i
pan.
a ojamos
su
aplinkybinés
eikSmés
(laiko,
ie os)
Zodziais
a
jy
kons ukcijomis,
p z.:
(63)
Vieng
y q
ligonis
nubudo
i alesnis
kaip
pap as ai
V.
Mykolai is-Pu inas,
Ul ydas,
ed.
(1976:
688).
(64)
Ge iau
as
nuplysusi,
alkana
gy ensiu,
be
is
iek
biisiu
[as]
laimingesné
negu
cia
J.
PaukS elis;
Ul ydas,
ed.
(1976:
688).
(65)
Mediiokle
da é,
kad
siinus
pasilinksmin y,
po
gi ias
pask aidy y,
be
medziokléje
Iigis
ienui
ienas
Salimais
jodinéda o,
smeigenos
ankon
neimdamas,
ilyciy
kilpinan
nebe emda-
mas,
[jis]
niau esnis
g izda o,
nei
i
namy
ixjoda o
V.
K é é;
Ul ydas,
ed.
(1965:
5
18).
d)
Tada,
kai
lyginami
ieno
daik o
ski ingi
am
ik os
ypa ybés
laipsniai
ski inguose
»galimuose
a
jsi aizduojamuose
pasauliuose“,
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung ukais
kaip,
nei,
negu
i
pan.
a ojamos
su
ki u
p edika u
(p z.:
a ody i,
gal o i,
many i,
iké is
i
pan.),
nusakan¢iu,
kokiame
,,galimame“
pasaulyje
pas ebimas
as
ypa ybés
laipsnis,
su
ku iuo
y a
lyginama,
p z.:
(66)
Tams a
nelaimingesné,
negu
aX
bu au
manes
V.
Mykolai is-Pu inas;
Ul ydas,
ed.
(1976:
906).
(67)
Té as
guléjo
lo oje,
i
neskus a
Zila
ba zda
d auge
su
zily
plauky
Sepe uku
i sum
kak os
da e
ji
Zymiai
senesnj,
negu
jis
bu o
i§
ik ujy
A.
Venclo a;
Ul ydas,
ed.
(1976:
907).