Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai
Full text
PROCESSO VERBALE LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 121-130 Caratteristiche del lavoro delle famiglie lituane Maria di Lourdes Istituto di Lingua Lituana, Vilnius Oeconimi composti (i nomi delle of fattorie) non sono particolarmente frequenti in Lituania. Essi costituite scono 5% of tutto L'oeconomo lituano. Sono fatti up of Il nome è composto da due componenti, of la seconda is che a solitamente or è un termine botanico geografico, meno a frequentemente un toponimo. Il primo componente può be a Nome or proprio comune, an aggettivo or (Raramea nte) in numero. Ci possono essere be a vocale di collegamento tra i due, or it Può be mancare. La maggior parte di of tali composti sono attestati in Occidentale Lituania. 1. IVADINE PARTE I La storia della lingua lituana è stata studiata per decenni. (Balčikonis 1978: 339-349; Ragusa 1981: 199-205; 1983: 146-153; 1988: 88-104; 1989: 138-147; 1991: 53-60; 1993: 133-165; 1997: 111-116; 1999: 159-201; 2001: 142-150). La maggior parte delle sue opere sono — state pubblicate in una serie di volumi. (Questo 1998). articolo si propone di esaminare le tendenze nella produzione di econimi complessi del — più piccolo gruppo di — derivati. Gli oikonimi fratturati, o punteggiati, non sono produttivi I nomi dei luoghi di residenza in Lituania, che costituiscono i nomi ufficiali di 5% tutti i luoghi di residenza attualmente registrati. Altre forme di affissione e pluralia tantum sono molto più produttive. — Le econimie composte possono essere esaminate da diversi punti di vista. Si possono valutare i jų sando in base alle parti del linguaggio, alle coniugazioni, alle vocali jų congiunte, ecc. ir Be considerando che la formazione dei nomi dei luoghi di solito cambia il tronco, o l'estremità, si può parlare di un certo ir tipo di formazione mista ir Derivati ir (di arti) (per ulteriori informazioni su questi composti, vedere paragrafo 4.4). Urbutio 1978: 290). Nel tentativo di evidenziare i tratti più evidenti della formazione di oikonimų formati con la fusione, si sottolinea in primo luogo che L'econimia lituana è caratterizzata dalla presenza di due membri, o sandos. Sono derivati determinativi. (per il termine, cfr. (EN) Olaf, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. 1965: 441; Rinfrescante, rinfrescante, rinfrescante 1990: 196), Formare due lessimi indipendenti in iš un insieme toponimomico, ad es. : Kvieč-campo: frumento, granoturco; Merg-ū-trakis: ragazza, pazzo; Caldo-a-punto: punto, punta, ecc., ir o ne derivanti da iš una parola strutturalmente composta, come ad es. : Altipiani: altopiano; Testa: la testa; Medio: medio pan. ir A differenza di A. I nomi composti di acque e montagne discussi da Vanag (Questo è inteso come «Lituania (EN) Scheda sull'amministrazione e la gestione del parco nazionale, su (2 nationalparks.de. 1976)
122 | MARIJA RAZMUKAITĖ nagas 1970: 226-257; 1973: 213), i cui lessemi di entrambi i lati possono essere di diverse parti della lingua: sostantivi, aggettivi, numerali e persino verbi, i lessemi dei nomi dei luoghi di residenza di solito seguono i sostantivi generici e propri, gli aggettivi, in rari casi — i numerali. Ciò, naturalmente, è determinato dalla specificità semantica dei toponimi stessi. Poiché, come già accennato, gli oikonimai lituani dūriniai sono costrutti determinativi, dove il primo canto del dūrinis definisce o indica il secondo, l'attenzione di solito si sposta prima sul determinativo, cioè il secondo canto?. In questo ordine di cognomi, i sostantivi generici sono solitamente preceduti da un sandi. Si tratta di vari termini geografici, fisiografici, geobotanici e nomi di oggetti legati alle attività domestiche e culturali umane. La maggior parte delle punteggiature (~14%) nel secondo sando ha il lessema launkas, ad esempio. : Lavoro-a-campo, Swab-a-campo, Blow-a-campo, ecc. "La verità è che la maggior parte delle persone in Italia sono in difficoltà economiche". Particolarmente popolare è negli oikonimi dei dintorni di Ignalina, Kelmė, Šiauliai, Tauragė, Vilnius, Vilkaviškis e Zarasai. Al secondo posto per produttività (-994) ci sono punzoni con le lessime fine e monte, ad esempio. : Jack-a- -ends, Birj-ū-gala, Alti-e-ends, Trash-ia-montagna, Gir-montagna, ecc. Alcune punteggiature (dopo 494) sono composte con i lessimi giems*, vieta*, luogo, ad es. : Gail-ia-vilis, Pikt-a-kiemis, Arl-6-vieté, Sak-vietis, Karal-giris, Degūt-giris, ecc. Ancora più rari sono i punzoni con il secondo sando kaimas", soda (sodžius) e altre lessime più rare o addirittura singole: bala, beržas, būda, kampas, margas, pjaunys, ragas, šilas, valakas, tiltas, ecc., di cui sono stati registrati più di un centinaio. In casi molto rari, un altro toponimo viene usato come secondo sandi, ad es. : Rosso-battaglia: rosso + Battaglia c.; Naū-stremeniai: nuovi + Stremėniai k.; In alto-indicatore: in alto + indicatore; (EN) 1999: The Unforgettable Fire, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES) 1999: The Unforgettable Fire, su FilmAffinity. È stato osservato che alcuni dei lessimi più comuni e più rari delle seconde sande — galas, giria, vieta, kūimas, kiemas — sono usati in modo areale. Ad esempio, il lessema galas è più popolare nella parte centrale della Lituania (distretti di Anykščiai, Jonava, Kėdainiai, Kelmė, Panevėžys, Pasvalys, Radviliškis) nei toponimi composti, giria — nei distretti di Kelmė, Kėdainiai, Šilalė, Jurbarkas, Šakiai, vieta — nei distretti di Kelmė, Šilalės, Kédainiy, Tauragės, Šilūtės, Šakių, Marijampolės, Prienai e Anykščiai, Utena, kdimas — nei distretti di Jurbarkas, Kėdainiai, Raséiniy, Vilkaviškis, kiémas — nei distretti di Kaišiadorys, Prienai, Šalčininkai, Trakai, Varėna. Inoltre, parlando dei segni di punteggiatura dei singoli luoghi (regioni) della Lituania, si dovrebbe sottolineare anche il fatto che nei confini dello stesso distretto o della stessa frazione si ripetono spesso gli stessi lessemi dei secondi sands: Akmėnės r. —laūkas, Alytaūs r. —laūkas, Anykščių r. —galas, Biržų r. —galas, Ignalinos r. —laūkas, sala, Jonavos r. —galas, Joniškio r. — laūkas, Jūrbarko r. —giria, Kaišiadorių r. —kiėmas, Marijampolės r. —kalnas, būda, 2 Questo modo di formazione comprende anche la suffissione; In questo modo, in Lituania sono stati costituiti circa 3096 oikonimų (cfr. Ragusa 1998: 16). 3 Tale sistema è seguito anche quando si discutono i punti del lessico generale (Ulvydas, red., 1965: 437-471). 4 Molti nomi (~27%) con il campo -sand sono stati registrati nella Lituania Minore. (2001) (in inglese) 14). 5 I punzoni più produttivi della Lituania Minore sono con i lessimi kdimas e kiėmas (~35%) (Deltuvienė 2001: 14).
123 Kauno r. —kiėmas, galas, Kėdainių r. —galas, kiėmas, Kelmės r. —kalnas, laūkas, Klaipėdos r. —galas, Kretingos r. —galas, Kūpiškio r. —galas, Molėtų r. —laūkas, Pakrūjo r. —laūkas, Panevėžio r. —galas, laūkas, Pasvalio r. —galas, laūkas, Plūngės r. —giria, Prienų r. —kiėmas, vieta, Radviliškio r. —galas, Rasčinių r. —kaimas, galas, Rokiškio r. —galas, Skuodo r. —laūkas, Šakių r. —būda, kalnas, vieta, Šalčininkų r. —kiėmas, Siaulių r. —laūkas, Šilalės r. —laūkas, Šilūtės r. —giria, vieta, Širvintų r. —laūkas, Švenčionių r. —dvaras, laūkas, Tauragės r. —laūkas, vieta, Telšių r. —laūkas, kalnas, Trakų r. —kalnas, kiėmas, laūkas, Ukmergės r. —kalnas, Utenos r. —kalnas, kiémas, Varėnos r. —kiémas, Vilkaviškio r. —laūkas, bala, kaimas, vieta, Vilniaus r. —laūkas, kalnas, Zarasu r. —polis, laūkas, kalnas. Ciò indica in parte la situazione fisica, geografica o altro di quell'altro luogo. Di seguito sono riportati i tipi di punzoni raggruppati per i loro sandus. Ci sono diversi di questi gruppi. ar Gli stessi pugni sono circa 1200. 2. DERIVATI DI DUE SOSTANTIVI 2.1. Entrambe le coniugazioni di parole generiche: Azzurri vs. (BvDZV)": pietra (pietre), ponte; Il villaggio di Alken k. (IMN): ontano, cortile; Pioppo d'alce k. (ČLN): ontano, prato; Anice selvatico k. (BRT): anatra, anatra selvatica; Ašv-ū-raistis k. (SUT): asciugamano; Campi di battaglia k. (ZB): cavaliere, angolo; Chiesa k. (GRS): chiesa, bosco; Berz-a-polis® k. (KRKL): fico d'india, scl. polis gr. (< nė “città”); Corvo marino k. (PLS): betulla, corno «chiodo»*; Berz-a-Tiltis vs. (TRGN): ponte, ponte; Torba e palude k. (LL): betulla, pioppo; Blu-i-a-cucciolo k. (SKRD): blifidé, torta affumicata; La Montagna vs. La Montagna (PDF), su ssl.it. vagabondaggio “vagare, vagare; "Sciocchezze"; Aragosta di Bob k. (GLT): stupido, perverso; Bobsleigh k. (KVR): boba, montagna; Bob il campo k. (ALVT, KBR): bobbia, bocciolo; Bried-laukis k. (IMBR): cervo, capriolo; Capriolo k. (JNP): cervo, segatura; Luoghi di soggiorno k. (GZ): modo, luogo, ir ecc. (totale circa 230). 2.2. Il primo verso di un nome iš personale, il secondo di una — iš parola generica: Antan-o-polis vs. (GRŽ): Antanas“, polis; Ar-id-gala" vs. (AR): Arys, la fine; Arl-6° posto vs. (E): Arla, il luogo; Nel villaggio k. (LkZ): Ausra, un villaggio; Bagdon-giris k. (MSK): Bagdon, loda; Balk-a-sodis k. (MRs): Travi, giardini; Bac-gali k. (BON): Bacis, Bacys, Bacius, fine; Baltr-a-murgis k. (PRN): Baltras, Baltrus, murgas ‘margo, misuratore della terra’; Barbor-laukis k. (DMS): Barbora, la disperata; Barca-a-campo vs. (AZL): Barčys, Barcius, nipote; Barbe-lauqué k. (RDN), Barcellona k. (VARN): Bart, il tempo; Bat-é6 Dariniy gruppi costituiti sulla base di A. Vanadio (1970: 25) La tabella di classificazione grammaticale strutturale dei nomi d'acqua lituani. 7 Abbreviazioni per i link di localizzazione come LKZ ir LPG; Quelli che non sono presenti in queste fonti sono forniti alla fine dell'articolo. B Per tali formazioni nel su secondo sandu -poli, -poli vedi anche Vagabondo (1995: 229-233). y I significati di alcune parole sono spiegati; Dizionario della lingua italiana iš (EN) Tommaso. 10 Per i nomi di persona presenti nel testo, vedi LPG ir La sua posizione e le sue origini (1987). "1 sono ancora oggetto di ir dibattito. A. Vagabondo (1996: 23-29). Sull'oikonim del su secondo sandu -Vedi anche fine. Vagabondo (1988: 8).
124 | MARIJA RAZMUKAITĖ c. finale (DMS): Bati, Batys, galas; Bais-giris vs. (KLM): Baus, giria; Bein-a-silis k. (INT): Beinius, Beinys, Silas; Béis-trakai k. (PLM): Beis, trakai; Benč-ia-kiemis k. (Jz): *Benčius- ,*Benčys, plg. Bencevicius, eccezionale; 1999 - "B.B.C. - B.B.C. - B.B.C." Birreria, galleria, ecc. (circa 430 in totale). 2.3. La prima radice deriva da un toponimo, la seconda da una parola generica: 1) la prima sillaba del nome del villaggio: Dambav-- a-ragis k. (VRB3): Dambava k. (Jz), ragas “un’estensione di terra appuntita, inserita in un mare, un lago o una foresta, una penisola; angolo, angolo retto'; Kreting-- sodis k. (RDC): Kretinga mst., soda “neišskirstytas kaimas, sodzius”; Prien-laukys k. (SIL): Prienai mst., laūkas; Mini-a-ngolo vs. (SMT): Minčia c. (TRGN), angolo; 2) la prima sillaba del nome del fiume: Jūdr-a-rūdė k. (VSR): Jūdrē up. (KzR), minerale «fonderia di ferro»; minerale, rugde "terra paludosa povera con impurità di torba, ruggine"; Jiestrakis k. (SIL): fiume Jiesia (GRL), mancante; Jūost-a-- viečiai k. (SDL): fiume Jioosta (PN), località; Leit-giriai k. (JKN): Leitė up. (SLU), foresta; Šyš-giriai k. (KIN): Šyša up. (SLv), giria; Giland-viršiai k. (LSRS): Gilandė up. (PGG), viršūs “parte superiore, parte superiore”; (EN) "Scream" su Allmusic, Allmusic.- com. (EN, ES) La cima, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES) La cima, su FilmAffinity. 2.4. La prima vernice è una parola generica, la seconda è un toponimo: 1) la seconda sillaba del nome del villaggio: Virš-ū-rodukis k. (VRN): viršūs “parte superiore”, Roduka k. (MRK); 2) il secondo verso del nome del fiume: Gal-a-verknis k. (TLK): galas, Verknė up. (Jz); (EN, ES) La rosa dei venti, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES) La rosa dei venti, su FilmAffinity. 3. DERIVATI DA UN ASSOLUTO E DA UN SOSTANTIVO 3.1. Seconda radice di una parola comune: circa 30 lessimi aggettivi sono stati riscontrati negli oikonimi; con essi sono state 300: formate le formazioni apie aštras, -a ‘asciutto’, aštrūs, -i: Aštr-ū-kalnis k. (BA1B), AStr-ia-- kalnis k. (GRAZ); il secondo sand dalla collina; aukštas, -a: Alto-a-dvaris k. (RM, SDRV, VDN, ZB), vs. (KUL, SKM, VDN); Alto-Agire (LKV); Cold-a-giris vs. (SVNCL); A freddo (<*A freddo) vs. (KZT, SMT); Autunno-- inverno k. (PMP); Aukst-a-- kaimis k. (UPN) e altri (50 in totale); Secondi verbi di: dvaras, eglynas, galas, giria, sl. gojus, kaimas, kalnas, kiémas, laitkas, liepa (liepos), miškas, pamedé (pamedys) ‘pamiské’, sala “sodžius, kaimas), šilas, trakas; baisūs, -i: Bais-6-galaTM mstl. (BsG); la seconda corda dall'estremità; baltas, -a: Balt-ū-dvaris k. (VDN), vs. (PBRD); Balt-biržis k. (KZT); Città di Balt-kalnis (LKV); Balt-miškiai k. (ALKSNP) e altri (6 in totale); Seconde verbi da: burzė, biržė “un certo tratto di bosco; linea tagliata nella foresta', tenuta, montagna, foresta; didis, -ė, -i: Grande paese (P3); Did-laukė k. (PD); Diji-a-bali vs. (LBN); Didžiūvaris k. (PKNS); K. di Didž-ja-kaimis (KuR); Grande Isola (NMZ); Didžiū-šilis contro (KZ); Didž-prūdžiai k. (ANTS) e altri (13 in totale); secondari da: bala, dvaras, kaimas, kiémas, laukas, rądas, sala, šilas; 2 Per questo genere preo post-accondiscendente di un pronome, cfr. 1981: 20º posto. 3 Per maggiori informazioni, vedere 34-36 (1996), pagg.
CARATTERISTICHE DELLE OPERE DEGLI ICONISMI COMPOSITI LITUANICI| 125 dubūs, -i: Dūb-a-klonis k. (KBš, NDz); il secondo bordo del clonio; belli, -i: E' un bel posto. k. (KuR); la seconda posizione iš di sands; ilgas, -a: Lungo-a-- barba k. (AN); Ilg-a-kiemis k. (GRL, KŠ); Lungo-a--- campo c. (RK, VB); Lungo--a-- pievis vs. (SMAL); Lungo-a-- traki k. (T1); Ilg-brastė k. (SV); llg-vieciai k. (KZ) e altri (13 in totale); seconda verga da: brada “grande fango, strada viscosa, luogo umido”, brasta, kiémas, laukas, žolė, takas, vieta; jaunas, -a: Nuovo-a-- fare vs. (SUT); Jaun-ū-kampis k. (JNšM); Nuova Terra vs. (SMLB); le seconde consonanti di: dara “fare, lavoro”, angolo, zėmė ‘zemé’; jūodas, -a: Giu-a-ngolo vs. (MND); C. Juod-a-klonis (ONS); Comunità di Jūod-a-laukis (GRB, GRIG); K. Jūod-a-purvis (LBN, SUG, ZB); Juod-a-raistis k. (Si); Jitod-baliai k. (TRAKS); Giuod-tipo k. (VV); Neod-laukys k. (SMN) e altri (20 in totale); secondari da: bala, būda, dvaras, kampas, klonis, laūkas, lieknas, pjaunys, purvas, raistas, šilas, valka * umida, viskoza, pelkėta vieta, dauba'; acero, -ė: Klevin-kalnis k. (GUOB, GVLT); il secondo sand dalla collina; lygus, -i: Uguale a un campo (PB, SZ); Lig-laukiai k. (BRŽ); il secondo sands dal campo; linksmas, -a: Linksm-a- -kalnis k. (BGT); (GRL, SKM), vs. (VDšK, Vedi); c. (BERZ, KUR) e altri (7 in totale); Secondi verbi di: montagna, luogo; naiijas, -a: Naū-dvaris (<*Nauj-- dvaris) k. (KLM, NJ, SLv, Srv, Uzv), vs. (VšvL); Nuovo-a-- parte k. (TR), vs. (BLN); Nauj-a-kaimis k. (Gz, DOP); Nuovo-e-- angolo c. (R); Nauj-a-kiemis c. (ASN, SLCN), vs. (DGL, VSL, VZNs ecc.); Nuovo-a-- campo c. (LGM, PLM), vs. (AUK, KMB, PNV) ecc. (circa 90 in totale); Secondi verbi da: parte “terreno, campo”, casale, villaggio, angolo, cortile, prato, castello, isola “sodžius, kaimas”, sėda ‘seduta’, soda ‘sodzius- ’, germ. šiūkas «smuklé- », trioba «troba», sl. ūlyčia, ūlyčia ‘antica strada di campagna, strada; villaggio, giardino), ponte; piktas, -a: Pik-palkis (<*Pikt-palkis) vs. (Užv); Il male-e-fine k. (TRS); (CVR, SMNš); Piccolo villaggio (KTV); Pikt-a-raistis k. (DBG); antrieji sandai iš: galas, kiėmas, pėlkė, raistas; nudo, -a: Nudo-a-montagna vs. (BZD); il secondo sand dalla collina; sl. pūstas, -a ‘vuoto, senza nulla’: Pis-dvaris k. (<*Pūst-- dvaris) (TT); Pust-a- -giris k. (T3); Pust-ū-kiemis k. (ZSL); Pust-ū-laukiai k. (SKM); Piist-a-laukis k. (SDRV); Pist-a-polis c. (AR) (6 in totale); Secondi verbi da: dvaras, giria, kiėmas, laikas, polis. rosso, -a: campo rosso (BLN); Rosso-bala vs. (Avz); Raudon-dvaris k. (KvL, NMC, PKLNŠ e altri) e altri (11 in totale); Secondi verbi di: bala, dvaras, laūkas, plynė; reibus, -i ‘raibo’: Reib-kalnis vs. (GRMz); il secondo sand dalla collina; sausas, -a: Saus-a-laūkė k. (Sv); Asciutto- -a-ristis vs. (BLC); Saus-baliai k. (PLV); Sausgirys contro (VEL) e altri (11 in totale); secondi verbi di: bala, laiikas, raistas, šilas; senas, -a: Sen-a-budis k. (CLVR); Il villaggio di Sen-a-dvariai (GLv, OB); Vecchio-- a-campo vs. (PNV); Sén-a-salis (RCN) e altri (i$ totali 11); Secondi verbi da: būda, dvaras, sala; skaistūs, -1 “bello, splendido”: Skaist-a-- pailis k. (GL); Skaist-a-- Silis (MGN); Skaistbalys k. (VB); Skaist-kalnis k. (RCN) e altri (8 in totale); le seconde consonanti di: bala, giria, kaimas, kalnas, šilas; trasversale, -a: trasversale-a-bala (BBRV); Skers-a-- baliai k. (BzD, NIN); Skers-a-- balis k. (UTN); il secondo sands della balla;
126 | MARIA RAZMUKAITĖ šaltas, -a: freddo-e-laūkiai k. (AN); il secondo sands dal campo; bagnato, -ia: Slap-abalé vs. (ARN); Umido-caldo k. (Sv); Secondi versi da: bala, Silas; svenitas, -a: Švent-ū-kalnis k. (ZB); Svento segale (IGL); Svent-vakariai k. (PRK); Svefitvalkis k. (IVA); Secondi verbi di: monte, corno, ovest, valle; šviesūs, -i: Sviés-laukis k. (KLS); il secondo sands dal campo; breve, -a: Trump-corno k. (RGV); il secondo canto del corno: verde, -ia: Zal-ia-clone vs. (DEN); Zal-ia-pieviai k. (STN); Zal-ia-silis k. (KLvL, LVR); Zal-silé k. (NV); Zdl-medziai k. (MGC); Secondi verbi da: klonis, medis (médziai), pravė, šilas. 3.2. Seconda parte del toponimo: 1) la seconda sillaba del nome del fiume: Auš-bikavis (<*Aukšt- -bikavis) k. (VN): aukštas, -a, Bikava up. (VN); (KV): belli, -i, fiume Mare (TRG); 2) il secondo suono dell'oikonimo: Juod-a-žeimiai k. (JNšM): žiodas, -a (nero), Zeimiai k. (JNSM); Nauj-ū-pamūšis k. (LGM): naūjas, -a, Pamūšis k. (LM); Nauj-a-rodžiai k. (PTR): naūjas, -a (nuovo), Rodi k. (PTR); Naū-stremeniai (<*Nauj-- stremeniai) k. (Us): naūjas, -a (nuovo), Streméniai k. (Us); Naū-stubriai (<*Nauj-- stubriai) k. (KTČ): naūjas, -a (nuovi), Stubriai k. (KTČ); Raudon-pamūšis k. (GSTG): raudonas, -a, Pamūšis k. (GRŽ). 4. DERIVATI DA NUMERI E DA PAROLE GENERALI Nove-a-top vs. (SLD): nove, top; Ketur-kaimas k. (JDP): quattro, villaggio (kdimai); Ketur-novità (NT): quattro, novità, novità “terra appena scavata, saccheggio, disboscamento”; Penk-valakiai k. (PLV): cinque, valakas (valakai); Tri-montagna k. (SMAL): tre, montagna; Tri-campo k. (P3Vv): tre, nipote. Come si può vedere dal materiale qui presentato, nell’econimia lituana prevalgono le derivazioni di tipo sostantivo + sostantivo (circa 700), tra le quali si distingue per la sua maggiore produttività la struttura sostantivo + parola generica dūriniai (circa 430). I metodi di congiunzione dei nomi composti in lituano non differiscono dai metodi di congiunzione delle parole generiche o di altre classi di toponimi (cfr. 1970, pp. 225-226. 1973: 213); Le nuove forme di oikonimi si formano con e senza le vocali congiunte (i)a, ai, é, i, y, (i)o, (i)u, ad es. : Rūčk-a-kiemis, Nauj-a-triobiai, Mazg-ai-galis, Plink-ai-galis, Bat-ē >-gala, Aukst-i-galiai, Vet-y-gala, Dauks-ié-gala, Diev-6-gala, Vardz-iu-kiemis, Vyzū-kalnis, Sar-viemys, Vilk-ragis e altri. Inoltre, sono possibili derivazioni combinate in altri modi, ad es. : Dubos-giris: duba “azienda agricola, vita, fattoria’, bosco; Silo-karéema (l'antico nome di Silutés): Silas, karchema, ecc. Esistono casi di ioni e metatonie, ad esempio. : Anic-kampis k. (BRT): anatra (anatre), tempo; Angolo unico (SDRV): élnias, angolo; Mific-angle c. (TRGN): Mincia c., angolo; (EN, ES) La spada, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES, ES) La spada, su FilmAffinity. Come già accennato, nella formazione di hanuny è importante anche l'estremità (qui valgono gli stessi processi di paradigmizzazione come nel lessico generale- ): come si vede da molti esempi precedenti, nella formazione di oikonimi da due sand, di solito cambia il tronco del secondo componente, e con esso l'estremità, ad es. : Slim-to-end: sottile + estremità; Città di Capri: Capri avd. + città; Ciliegia-a- -campo: ciliegia + campo e così via.
127 Spesso, a causa dell'analogia dei generi pluralia tantum, i nuovi derivati degli oikonimi ricevono le terminazioni dei generi plurali, ad es. : Piev-a-galiai, Šalt-a-laūkiai, Jūost-a-viečiai e altri». Sebbene la percentuale di pugni non sia elevata, è stato osservato che non sono ugualmente popolari in tutta la Lituania. Secondo la produttività delle cuciture i distretti lituani possono essere ordinati nel seguente ordine (fra parentesi la percentuale delle cuciture): Šilutės r. (9,3%), Vilkaviškio r. (9%), Kėdainių r. (7,5%), Prienų r. (6,7%), Šakių r. (6,5%), Pasvalio r. (6,4%), Varėnos r. (6%), Kaunas r. (5,8%), Panevėžio r. (5,8%), Jonavos r. (5,4%), Kretingos r. (5,4%), Tauragės r. (5,3%). Nei distretti di Biržai, Mažeikiai, Plungė e Telšiai, le percosse sono solo del 5% ciascuno. Nelle altre aree, la percentuale di punture è inferiore al 5%; Solo poco più del 3% delle punture sono state registrate nei distretti di Ignalina, Kūpiškis, Molėtų, Rokiskis, Širvintos, Šalčininkai, Ukmergės, Zarasai. Alcune piccole punture nei distretti di Akmenė (2,7%), Švenčionys (2,6%), Joniškis (2%). Le regioni con la più alta percentuale di valli si trovano nella parte occidentale e sud-occidentale della Lituania, cioè nei distretti che confinano con o sono più vicini alla regione della Lituania Minore, dove le ecoregioni arricchite sono formazioni relativamente produttive (Deltuvienė 2001: 14; Gornowicz 1980: 299). La formazione aggregata dei toponimi è piuttosto diffusa anche in altre lingue. L'econimia della lingua lettone contiene anche punteggiature; Le punte sono conosciute anche nelle lingue slave. I durnici, come tipo di verbo, si distinguono nelle lingue slave occidentali (cfr. Sramek 1988: 69-71), mentre nell'econimia slava orientale sono poco diffusi e si spiegano più con l'influenza della struttura della lingua tedesca (cfr. Gérnowicz 1980: 295). Queste sono le caratteristiche e le tendenze principali della produzione di questo tipo improduttivo di oikonimi, la cui discussione dettagliata dovrebbe essere inclusa in futuro nella discussione e nell'analisi generale di tutti i tipi di produzione di oikonimia. Abbreviazioni dei riferimenti geografici ALKSNP —Alksnėnai (Plūngės r.) ARN —Arnionys (Molėtų r.) ASN —Ausičniškės (Trakai r.) ASMN —Ašminta (Prienų r.) AvžAvižižniai (Vilniaus r.) AžL—Ažūlaukė (Vilniaus r.) BAIB —Baibiai (Zarasū r.) BBRV —Bobruvka (Trakų r.) BEN —Bučiūnai (Joniškio r.) BERZ —Beržai (Jonavės r.) BLc-Balceriškės (Trakų r.) Bar-Bagėtoji (Marijampolės r.) BvpžV —Buivydžiai (Vilniaus r.) BzD -Bezdonys (Vilniaus r.) '* Questi generi con terminazioni plurali possono suggerire erroneamente che le costruzioni parlate non siano di tipo dorico, ma siano oikonimi derivati da nomi composti di abitanti.
128 | MARIJA RAZMUKAITĖ ČLN —Čiulėnai (Molėtų r.) DėN-Daučiūnai (Šalčininkų r.) Dus-Dumsiai (Jonavos r.) Grr -Glitiškės (Vilniaus r.) GRB—Grybėnai (Ignalinos r.) GRIG —Grigaičiai (Vilniaus r.) GRMZ —Grimziai (Kelmės r.) GuoB-Guobai (Marijampolės r.) Gvrr-—Gavaltuva (Marijampolės r.) INT-Inturkė (Molėtų r.) JKN —Juknaičiai (Šilūtės r.) JNP—Janapolė (Telšių r.) KBš-Kibysiai (Varėnos r.) KrvL—Kalvėliai (Vilniaus r.) Kw —Kirbartiškė (Zarasi r.) Kur ——Kulva (Jonavės r.) KvrL—Kavoliškės (Zarasū r.) LksR—Laūksargiai (Tauragės r.) LVR —Lavėriškės (Zarasū r.) MGC —Maguciai (Zarasū r.) MGN —Magūnai (Švenčionių r.) MND —Mindūnai (Molėtų r.) NIN —Naujiena (Marijampolės r.) NMmZ —Nemėžis (Vilniaus r.) PDVN —Padovinys (Marijampolės r.) PKLNS —Pakalniškiai (Radviliškio r.) PKNS —Pakniškės (Zarasū r.) PNv —Piniava (Panevėžio r.) Rpč-Rūdaičiai (Panevėžio r.) (Kretingos r.) SDRV —Sudervė (Vilniaus r.) SMLB —Smilgiai (Biržų r.) STN —Stoniskiai (Šilūtės r.) SZ —Suziénys (Vilniaus r.) SMNS —Šeimyniškiai (Anykščių r.) Smt —Šeimatis (Utenos r.) Šur—Šūtai (Švenčionių r.) TRAKS — Vecchio Trakailithuania_ municipalities. kgm (Traduzione di R. ŪTN —Naujėji Ūta (Prienų r.) VRBJ —Verebičjai (Alytaus r.) VsL —Visalaukė (Vilnius r.) VSvL - Vigilia (Ricerca di R.) ZB-—Zibalai (Širvintos r.)
CARATTERISTICHE DELLA LAVORAZIONE DELLE ICONINE LITHUANIAN COMPOSITE| 129 Altre abbreviazioni avd.—nome personale germ. —germany gr.—greaky k.—kaimas r.—rajonas skol. —debito sl. —slavo up.-—fiume vs. —monossido LITERATŪRA BALČIKONIS, J. 1978: Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. I d., Rinktiniai raštai 1, sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 339-349. DELTUVIENĖ, D. 2001: Mažosios Lietuvos oikonimai (XIV-XVIII a.) (daktaro disertacijos santrauka), Kaunas. GAIVENIS, K., KEINYS, S.1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. GORNOWICZ, H. 1980: Toponimia Powišla Gdaniskiego, Gdansk: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich. (Pomorskie monografie toponomastyczne, 4.) Kuzavinis, K., SAVUKYNAS, B. 1987: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. LKŽ -— Lietuvių kalbos žodynas 1-19, Vilnius, 1968-1999. LPŽLietuvių pavardžių žodynas 1-2, red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1986—1989. RAZMUKAITĖ, M. 1981: Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 199—205. RAZMUKAITĖ, M.1983: Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 2 (83), 146-153. RAZMUKAITE, M.1988: Apeliatyviniai priesaginés darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (104), 88-104. RAZMUKAITE, M. 1989: Budingesnés Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (108), 138-147. RAZMUKAITE, M.1991: Lietuvos oikonimai, išversti i$ kitų oikonimų. Lituanistica 2 (6), 53-60. RAZMUKAITE, M.1993: Oikonimuy, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminémis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133-165. RAZMUKAITĖ, M.1997: Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. Baltistica 32 (1), 111-116. RAZMUKAITĖ, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai (daktaro disertacija), Vilnius. RAZMUKAITĖ, M. 1999: Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Acta Linguistica Lithuanica 41, 159-201. RAZMUKAITE, M. 2001: Kelios pastabos dėl oikonimų derivaty su priesagomis -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) paplitimo Lietuvoje. Linguistica Lettica 8, 142-150. SRAMEK, E. 1988: Strukturtypen der slawischen Ortsnamen, Leipzig: Karl-Marx-Universitat. Urvypas, K., red. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. URBUTIS, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. VANAGAS, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. VANAGAS, A. 1973: CTpyKTYpHO“-CJIOBO06pa30BaTeJIbHEIH AHAJIH3 Ha3BaHHH rop JIiuTBEI. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209-219. VANAGAS, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas.
