scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai

Marija Razmukaitė

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 121–130 Caratteristiche della formazione degli oiconimi composti della Lituania MARIJA RAZMUKAITĖ Istituto di lingua lituana, Vilnius Gli oiconimi composti (nomi di insediamenti rurali) non sono particolarmente frequenti in Lituania. Costituiscono circa il 5% di tutti gli oiconimi lituani. Sono formati da due componenti, la seconda delle quali è di solito un termine geografico o botanico e, meno frequentemente, un toponimo. La prima componente può essere un nome comune o proprio, un aggettivo oppure (raramente) un numerale. Tra le due componenti può esserci una vocale di collegamento, che può anche mancare. La maggior parte di questi composti è attestata nella Lituania occidentale. 1. PARTE INTRODUTTIVA La oiconimia lituana è oggetto di studi dal punto di vista della formazione da molti decenni (Balčikonis 1978: 339–349; Razmukaitė 1981: 199–205; 1983: 146–153; 1988: 88–104; 1989: 138–147; 1991: 53–60; 1993: 133–165; 1997: 111–116; 1999: 159–201; 2001: 142–150). La parte più ampia esaminata è una delle maggiori classi di oiconimi: i derivati suffissali (Razmukaitė 1998). Questo articolo intende esaminare le tendenze formative del gruppo di derivati probabilmente più ristretto: gli oiconimi composti. Gli oiconimi composti, o composti, non sono una classe produttiva di derivati oiconimici in Lituania: rappresentano appena il 5% di tutti i nomi di località attualmente registrati ufficialmente. Sono molto più produttivi altri procedimenti di formazione, come l’affissazione e le forme pluralia tantum. Gli oiconimi composti possono essere esaminati sotto diversi aspetti. È possibile valutare i loro componenti in base alle parti del discorso, ai procedimenti di composizione, alle vocali di collegamento e così via. Inoltre, poiché nella formazione dei nomi di luogo mediante composizione di norma cambia anche il margine del tema, o la desinenza, si può parlare dei composti anche come di derivati ottenuti mediante un particolare procedimento di formazione mista (con desinenza) (per maggiori dettagli su tali derivati, cfr. Urbutis 1978: 290). Nel delineare i tratti più caratteristici degli oiconimi formati per composizione, va anzitutto sottolineato che la oiconimia lituana è caratterizzata da composti costituiti da due membri, o componenti. Si tratta di derivati determinativi (per il termine, cfr. Ulvydas, a cura di, 1965: 441; Gaivenis, Keinys 1990: 196), formati al livello toponimico a partire da due lessemi autonomi, per esempio: Kvieč-laukis: kviečiai, laukas; Merg-ù-trakis: mergà, trá kas; Šil-a-galys: šìlas, gãlas e così via; non derivano invece da una parola strutturalmente composta, come per esempio: Aukštakalniai: aukštakalnis; Galūlaukis: galūlaukis; Vidūlaukiai: vidūlaukis e così via. A differenza degli idronimi composti e degli oronimi esaminati da A. Vanagas (Va- 1 Qui si fa riferimento ai dati del «Repertorio della suddivisione amministrativo-territoriale della RSS Lituana» (vol. 2, Vilnius, 1976). 122 | MARIJA RAZMUKAITĖ nagas 1970: 226–257; 1973: 213), kurių abiejų sandų leksemos gali būti iš įvairių kalbos dalių: daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių ir net veiksmažodžių, gyvenamųjų vietų vardų leksemomis dažniausiai eina bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai, būdvardžiai, retais atvejais – skaitvardžiai. Tai, žinoma, nulemta pačių vietovardžių semantinės specifikos. Poiché, come già menzionato, gli oiconimi composti della Lituania sono formazioni determinative, in cui il primo elemento del composto definisce o contraddistingue il secondo, l’attenzione si rivolge di norma innanzitutto all’elemento determinato, cioè al secondo². In questa posizione degli oiconimi ricorrono più spesso sostantivi comuni: vari termini geografici, fisiografici e geobotanici, nonché denominazioni di oggetti legati alla vita quotidiana e alle attività culturali umane. La maggior parte dei composti (~14%) ha nel secondo elemento il lessema laukas, per es.: Darb-ā-lau-kis, Švab-a-laukis, Pust-ā-laukiai ecc. L’elemento -lauk- è diffuso nella struttura degli oiconimi composti di varie località della Lituania³. È particolarmente popolare negli oiconimi delle aree di Ignalina, Kelmė, Šiauliai, Tauragė, Vilnius, Vilkaviškis e Zarasai. Al secondo posto per produttività (~9%) si trovano i composti con i lessemi gãlas e kálnas, per es.: Jack-a-galys, Birj-ā-gala, Aukšt-i-galiai, Šiūkšč-ia-kalnis, Gir-kalnis ecc. Pochi composti (il 4% ciascuno) sono formati con i lessemi girià, kiẽmas⁴ e vietà, per es.: Gáil-ia-kiemis, Pìkt-a-kiemis, Arl-ō-vietė, Šak-vietis, Karál-giris, Degūt-giris ecc. Ancora meno frequenti sono i composti con kàimas⁵ come secondo elemento, sodà (sõdžius) e altri lessemi meno comuni o persino isolati: balà, béržas, būdà, kãmpas, márgas, pjaunỹs, rãgas, šìlas, valãkas, tùltas ecc., dei quali ne sono stati registrati oltre un centinaio. In casi molto rari, il secondo elemento è costituito da un altro toponimo, per es.: Raudón-pamušis: raudónas + Pamušis k.; Naũ-stremeniai: naũji + Stremėniai k.; Viršū-ro-dukis: viršùs + Ródūka k.; Skìrs-nemunė: (s)kirsa + Nẽmunas fiume ecc. Si è osservato che alcuni lessemi del secondo elemento, sia frequenti sia meno comuni – gãlas, girià, vietà, kàimas, kiẽmas – sono usati con distribuzione areale. Per esempio, il lessema gãlas è più popolare negli oiconimi composti della parte centrale della Lituania (distretti di Anykščiai, Jonava, Kėdainiai, Kelmė, Panevėžys e Pasvalys), girià nei distretti di Kelmė, Kėdainiai, Šilalė, Jurbarkas e Šakiai, vietà nei distretti di Kelmė, Šilalė, Kėdainiai, Tauragė, Šilutė, Šakiai, Marijampolė, Prienai e nei distretti di Anykščiai e Utena, kàimas nei distretti di Jurbarkas, Kėdainiai, Raseiniai e Vilkaviškis, mentre kiẽmas nei toponimi dei distretti di Kaišiadorys, Prienai, Šalčininkai, Trakai e Varėna. Inoltre, nel parlare degli elementi dei composti delle singole località (distretti) della Lituania, occorre sottolineare anche che entro i confini di uno stesso distretto o di una stessa circoscrizione amministrativa ricorrono più spesso gli stessi lessemi del secondo elemento: distretto di Akmenė – laũkas, distretto di Alytus – laũkas, distretto di Anykščiai – gãlas, distretto di Biržai – gãlas, distretto di Ignalina – laũkas, salà, distretto di Jonava – gãlas, distretto di Joniškis – laũkas, distretto di Jurbarkas – girià, distretto di Kaišiadorys – kiẽmas, distretto di Marijampolė – kálnas, būdà, ² Questo procedimento di formazione comprende anche la suffissazione; in questo modo è stato formato circa il 30% degli oiconimi in Lituania (cfr. Razmukaitė 1998: 16). ³ Lo stesso sistema è seguito anche nell’analisi dei composti del lessico comune (Ul vydas, red., 1965: 437–471). ⁴ Un numero considerevole di oiconimi (~27%) con l’elemento -lauk- è stato registrato nella Lituania Minore – per maggiori dettagli, cfr. Deltuvienė (2001: 14). ⁵ I composti più produttivi della Lituania Minore sono quelli con i lessemi kàimas e kiẽmas (~35%) (Deltuvienė 2001: 14). LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DAR YBOS BRUOŽAI | 123 Distretto di Kaunas – kiemas, galas, distretto di Kėdainiai – galas, kiemas, distretto di Kelmė – kalnas, laukas, distretto di Klaipėda – galas, distretto di Kretinga – galas, distretto di Kupiškis – galas, distretto di Molėtai – laukas, distretto di Pakruojis – laukas, distretto di Panevėžys – galas, laukas, distretto di Pašvalys – galas, laukas, distretto di Plungė – giria, distretto di Prienai – kiemas, vieta, distretto di Radviliškis – galas, distretto di Raseiniai – kaimas, galas, distretto di Rokiškis – galas, distretto di Skuodas – laukas, distretto di Šakiai – būda, kalnas, vieta, distretto di Šalčininkai – kiemas, distretto di Šiauliai – laukas, distretto di Šilalė – laukas, distretto di Šilutė – giria, vieta, distretto di Širvintos – laukas, distretto di Švenčionys – dvaras, laukas, distretto di Tauragė – laukas, vieta, distretto di Telšiai – laukas, kalnas, distretto di Trakai – bala, kiemas, laukas, distretto di Ukmergė – kalnas, distretto di Utena – kalnas, kiemas, distretto di Varėna – kiemas, distretto di Vilkaviškis – laukas, bala, kaimas, vieta, distretto di Vilnius – laukas, kalnas, distretto di Zarasai – polis, laukas, kalnas. Ciò descrive in parte la situazione fisiografica, geografica o di altro tipo di una località o di un’altra. Di seguito vengono passati in rassegna i tipi di composti, raggruppati in base ai loro elementi⁶. I gruppi sono diversi. I composti sono circa 1200. 2. FORMAZIONI DA DUE SOSTANTIVI 2.1. Entrambi i componenti da parole comuni: Akmeṅ-tiltis vs. (BvdžV)⁷: pietra, ponte; Aļksn-ia-kiemis vill. (AŠMN): ontano, cortile; Alksn-ia-pievís vill. (ČLN): ontano, prato; Anč-laukas vill. (BRT): anatra, campo; Ašv-a-raistis vill. (ŠUT): ašva, palude; Bajor-kampis vill. (ZB): bajōras, angolo; Bažnyt-giris vill. (GRŠ): chiesa, foresta; Berž-a-polis8 vill. (KRKL): betulla, prestito polis (< gr. πόλις ‘città’); Berž-a-ragis vill. (PLŠ): betulla, promontorio ‘sporgenza’; Berž-a-tiltis vill. (TRGN): betulla, ponte; Berž-a-pelkis vill. (LL): betulla, palude; Blindž-ia-kupstis vill. (SKRD): blindė, tumulo; Blūd-i-kalnis vill. (BZD): sl. blūdas ‘delirio, vagabondaggio; sciocchezza’; Bób-a-raistis vill. (GLT): bóba, palude; Bób-kalnis vill. (KVR): bóba, collina; Bób-laukis vill. (ALVT, KBR): bóba, campo; Bríed-laukis vill. (IMBR): brėdis, campo; Bríed-pjaunys vill. (JNP): brėdis, pjaunys; Būd-a-viečiai vill. (GŽ): capanna, luogo ecc. (circa 230 in totale). 2.2. Il primo componente deriva da un nome proprio di persona, il secondo da una parola comune: Antan-ò-polis vill. (GRŽ): Antānas10 polis; Ar-iò-gala11 vill. (AR): Arỹs, estremità; Arl-ō-vietė vill. (AND): Arlà, luogo; Aušr-ā-kaimis vill. (LKŽ): Aušra, villaggio; Bagdon-giris vill. (MŠK): Bagdōnas, foresta; Bałk-a-sodis vill. (MRS): Bálkus, villaggio; Bāč-galiai vill. (BČN): Bāčis, Bačỹs, Bāčius, estremità; Baltr-a-murgis vill. (PRN): Báltras, Báltrus, murgas ‘variopinto, unità di misura agraria’; Barbōr-laukis vill. (DMS): Barborà, campo; Barč-ia-laukis vill. (AŽL): Barčỹs, Barčius, campo; Bart-laukė vill. (RDN), Bart-laukis vill. (VARN): Bartas, campo; Bat-ė- 6 Darinių grupės sudarytos remiantis A. Vanago (1970: 25) sudarytaja lietuvių vandenvardžių struktūrinės gramatinės klasifikacijos lentele. 7 Le abbreviazioni dei riferimenti di localizzazione comprendono quelle come LKŽ e LPŽ; quelle non presenti in queste fonti sono riportate alla fine dell’articolo. 8 Dėl tokių darinių su antruoju sandu -polė, -polis dar žr. Vanagas (1995: 229–233). 9 Il significato di alcune parole viene spiegato; i significati sono indicati sulla base dei volumi del Dizionario accademico della lingua lituana (LKŽ). 10 Dėl tekste teikiamų asmenvardžių žr. LPŽ ir Kuzavinis, Savukynas (1987). 11 Šio vietovardžio kilmę ir darybą detaliai yra aiškinęs A. Vanagas (1996: 23–29). Dėl oikonimų su antruoju sandu -gala dar žr. Vanagas (1988: 8). 124 | MARIJA RAZMUKAITĖ gala vill. (Dms): Batís, Batỹs, gãlas; Baũs-giris vill. (Klm): Bausỹs, girià; Bein-ã-šilis vill. (Int): Beĩnius, Beinỹs, šilas; Beĩš-trakiai vill. (Plm): Beĩšys, trãkas; Beñč-ia-kiemis vill. (Jz): *Beñčius, *Beñčys, cfr. Bencévičius, kiẽmas; Birj-ã-gala vill. (Rz): *Birjus, cfr. Birjotas, gãlas ecc. (circa 430 in totale). 2.3. Il primo componente deriva da un toponimo, il secondo da una parola comune: 1) il primo componente deriva dal nome di un villaggio: Dambãv-a-ragis vill. (Vrbj): Dambavà vill. (Jz), rãgas ‘porzione di terra appuntita che si protende nel mare, in un lago o in una foresta, penisola; angolo, cantone’; Kreting-sodis vill. (Rdč): Kretingà città, sodà ‘villaggio non suddiviso, comunità rurale’; Prien-laukỹs vill. (Šil): Prienai città, laũkas; Minč-ia-kampis vill. (Šmt): Minčia vill. (Trgn), kampas; 2) il primo componente deriva dal nome di un fiume: Jūdr-a-rūdė vill. (Všr): Jūdrė fiume (Kzr), rūdà, rūdė ‘fonderia del ferro’; rūdà, rūdė ‘terreno paludoso di scarsa qualità con torba, torbiera’; Jies-trakis vill. (Šil): Jiesià fiume (Grl), trãkas; Jūost-a-viečiai vill. (Sdl): Jūosta fiume (Pn), vietà; Leit-giriai vill. (Jkn): Leĩtė fiume (Šlu), ginà; Šyš-giriai vill. (Kin): Šyšà fiume (Šlu), girià; Gilãnd-viršiai vill. (Lksr): Gilãndė fiume (Pgg), viršùs ‘parte superiore, elevata’; Meldik-viršiai vill. (Trg): *Meldikė¹² fiume, cfr. Meldikupė, Meldė fiume (Trg), viršùs. 2.4. Il primo componente deriva da una parola comune, il secondo da un toponimo: 1) il secondo componente deriva dal nome di un villaggio: Virš-ù-rodukis vill. (Vrn): viršùs ‘parte superiore, elevata’, Róduka vill. (Mrk); 2) il secondo componente deriva da un idronimo: Gal-ã-verknis vill. (Tlk): gãlas, Verknė fiume (Jz); Róž-iakmenis (<*Róž-ia-akmenis) vill. (Glt): rõžė (rõžės), Akmenà fiume (Pb). 3. DERIVATI DA AGGETTIVO E SOSTANTIVO 3.1. Secondo elemento da una parola comune: nei oikonimi sono state registrate circa 30 basi lessicali aggettivali; i derivati formati con esse sono circa 300: ãštras, -à ‘acuto’, aštrùs, -ì: Aštr-ã-kalnis vill. (Baib), Aštr-iã-kalnis vill. (Graz); secondo elemento da kálnas; ãukštas, -à: Aukšt-ã-dvaris vill. (Rm, Sdrv, Vdn, Zb), ins. (Kul, Skm, Vdn); Aukšt-a-girė vill. (Lkv); Aukšt-ã-giris ins. (Švnčl); Aukšt-ã-gūnis (<*Aukšt-a-eglynis) ins. (Kzt, Šmt); Aukšt-a-gojis vill. (Pmp); Aukšt-ã-kaimis vill. (Upn) e altri (50 in totale); secondi elementi da: dvaras, eglýnas, gãlas, girià, sl. gojus, kãimas, kálnas, kiẽmas, laũkas, liẽpa (liepos), mìškas, pamedė (pamedỹs) ‘zona ai margini del bosco’, sala ‘villaggio, borgo’, šìlas, trãkas; baĩsus, -ì: Bais-ó-gala¹³ piccola città; secondo elemento da gãlas; báltas, -à: Balt-ã-dvaris vill. (Vdn), ins. (Pbrd); Bált-biržis vill. (Kzt); Bált-kalnis vill. (Lkv); Bált-miškiai vill. (Alksnp) e altri (6 in totale); secondi elementi da: biržė, biržė ‘un determinato tratto di bosco; una linea disboscata nel bosco’, dvaras, kálnas, mìškas; dìdis, -ė, -ì: Did-kiemis vill. (Pj); Did-laukė vill. (Pd); Didž-ia-balis ins. (Lbn); Didž-ia-dvaris vill. (Pkns); Didž-ia-kaimis vill. (Kur); Didž-ia-salis vill. (Nmž); Didž-ia-šilis ins. (Kz); Didž-prūdžiai vill. (Ants) e altri (13 in totale); secondi elementi da: balà, dvaras, kãimas, kiẽmas, laũkas, prūdas, salà, šìlas; 12 Dėl tokios ankstesnės ar buvusios gretiminės upėvardžio lyties plg. Vanagas (1981: 209). 13 Plačiau žr. Vanagas (1996: 34–36). LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 125 profondo, -a: Dùb-a-klonis vill. (KBŠ, NDž); il secondo elemento deriva da klónis; bello, -a: Graž-ià-vietė vill. (KUR); il secondo elemento deriva da vietà; lungo, -a: Ilg-a-bradà vill. (AN); Ilg-a-kiemis vill. (GRL, KŠ); Ilg-a-laukiai vill. (RK, VB); Ilg-a-pievis vs. (SMAL); Ilg-a-trakis vill. (TJ); Ilg-brastė vill. (SV); Ilg-viečiai vill. (KŽ) ecc. (13 in totale); i secondi elementi derivano da: bradà «grande fango, strada fangosa e viscosa, luogo umido», brastà, kiẽmas, laũkas, piẽva, trãkas, vietà; giovane: Jaun-à-daris vs. (ŠUT); Jaun-à-kampis vill. (JNŠM); Jáun-zemė vs. (SMLB); i secondi elementi derivano da: darà «fare, lavoro», kãmpas, žẽmė «terra»; nero: Júod-a-kampis vs. (MND); Júod-a-klonis vill. (ONŠ); Júod-a-laukis vill. (GRB, GRIG); Júod-a-purvis vill. (LBN, SUG, ZB); Júod-a-raistis vill. (ŠIL); Júod-balai vill. (TRAKS); Júod-būdis vill. (VY); Juod-laukys vill. (ŠMN) ecc. (20 in totale); i secondi elementi derivano da: balà, būdà, dvãras, kãmpas, klónis, laũkas, liẽknas, pjaunỹs, pùrvas, raĩstas, šìlas, valkà «luogo umido, fangoso e paludoso, avvallamento»; d'acero: Klevin-kalnis vill. (GUOB, GVLT); il secondo elemento deriva da kálnas; piano, -a: Lýg-ia-laukis vill. (PB, ŠŽ); Lýg-laukiai vill. (BRŽ); il secondo elemento deriva da laũkas; allegro, -a: Lìnksm-a-kalnis vill. (BGT); Linksm-à-kalnis vill. (GRL, SKM), vs. (VDŠK, ŽMT); Linksm-à-vietė vill. (BERŽ, KUR) ecc. (7 in totale); i secondi elementi derivano da: kálnas, vietà; nuovo, -a: Naũ-dvaris (<*Nauj-dvaris) vill. (KLM, NJ, SLV, ŠLV, UŽV), vs. (VŠVL); Nauj-à-dalis vill. (TR), vs. (BLN); Nauj-à-kaimis vill. (GŽ, PDVN); Nauj-à-kampis vill. (R); Nauj-à-kiemis vill. (ASN, ŠLCN), vs. (DGL, VSL, VŽNS ecc.); Nauj-à-laukis vill. (LGM, PLM), vs. (AUK, KMB, PNV) ecc. (circa 90 in totale); i secondi elementi derivano da: dalis «appezzamento di terreno, campo», dvãras, kãimas, kãmpas, kiẽmas, laũkas, piẽva, pilìs, salà «villaggio», sėdà «sedersi», sodà «villaggio», germ. šìkas «osteria», triobà «casa», sl. ùlyčia, ùlyčia «antica strada di villaggio, via; villaggio», ponte; cattivo: Pìk-pelkis (<*Pikt-pelkis) vs. (UŽV); Pikt-a-galis vill. (TRS); Pikt-a-galỹs vill. (KVR, ŠMNŠ); Pikt-a-kiemis vill. (KTV); Pikt-a-raistis vill. (DBG); i secondi elementi derivano da: gãlas, kiẽmas, pẽlkė, raĩstas; calvo, -a: Plìk-a-kalnis vs. (BZD); il secondo elemento deriva da kálnas; sl. deserto, -a «desolato, senza nulla, vuoto»: Pùs-dvaris vill. (<*Pùst-dvaris) (TT); Pùst-a-giris vill. (TJ); Pùst-à-kiemis vill. (ŽSL); Pùst-à-laukiai vill. (SKM); Pùst-à-laukis vill. (SDRV); Pùst-à-polis vill. (AR) (6 in totale); i secondi elementi derivano da: dvãras, girìà, kiẽmas, laũkas, polis; rosso, -a: Raudón-a-laukis vill. (BLN); Raudón-balė vs. (AVŽ); Raudón-dvaris vill. (KVL, NMČ, PKLNŠ ecc.) ecc. (11 in totale); i secondi elementi derivano da: balà, dvãras, laũkas, plỹnė; variegato, -a «variopinto»: Reĩb-kalnis vs. (GRMZ); il secondo elemento deriva da kálnas; secco, -a: Saus-a-laukė vill. (SV); Saus-à-raistis vs. (BLC); Saus-balìai vill. (PLV); Saus-girỹs vs. (VEL) ecc. (11 in totale); i secondi elementi derivano da: balà, laũkas, raĩstas, šìlas; vecchio, -a: Sen-à-būdis vill. (KLVR); Sen-à-dvariai vill. (GLV, OB); Sen-à-laukis vs. (PNV); Sẽn-a-salis vill. (RKN) ecc. (11 in totale); i secondi elementi derivano da: būdà, dvãras, salà; bello, -a «bello, eccellente»: Skaist-à-kaimis vill. (GL); Skaist-a-šìlas vill. (MGN); Skaist-balỹs vill. (VB); Skaist-kalnis vill. (KRKN) ecc. (8 in totale); i secondi elementi derivano da: balà, girìà, kãimas, kálnas, šìlas; trasversale, -e: Skẽrs-a-balė vill. (BBRV); Skẽrs-a-balai vill. (BZD, NJN); Skers-à-balis vill. (ŪTN); il secondo elemento deriva da balà; 126 | MARIJA RAZMUKAITĖ freddo, -a: Šalt-a-laūkai vill. (AN); il secondo elemento deriva da laukas; umido, -a: Šlap-a-balė vs. (ARN); Šlap-ia-šilis vill. (Sv); i secondi elementi derivano da: balà, šilas; santo, -a: Švent-a-kalnis vill. (ZB); Švent-ragis vill. (IGL); Švent-vakariai vill. (PRK); Švent-valkis vill. (PVN); i secondi elementi derivano da: kalnas, rãgas, vakarai, valkà; luminoso, -a: Švies-laukis vill. (KLS); il secondo elemento deriva da laukas; corto, -a: Trump-ragys vill. (RGV); il secondo elemento deriva da rãgas; verde: Žal-iā-klonis vs. (DČN); Žal-iā-pieviai vill. (STN); Žāl-ia-šilis vill. (KLVL, LVR); Žal-šīlē vill. (NV); Žāl-medžiai vill. (MGČ); i secondi elementi derivano da: klōnis, mēdis (mēdžiai), pieva, šilas. 3.2. Secondo elemento derivato da un toponimo: 1) secondo elemento derivato da un idronimo: Auš-bikavis (<*Aukšt-bikavis) vill. (VN): alto, -a, Bikavà fiume (VN); Grãž-jūris vill. (KV): bello, -a, Jūra fiume (TRG); 2) secondo elemento derivato da un oiconimo: Juod-a-žeimiai vill. (JnSM): nero, -a (neri), Žeimiai vill. (JnSM); Nauj-ā-pamūšis vill. (LGM): nuovo, -a, Pamūšis vill. (LGM); Nauj-a-ro-džiai vill. (PTR): nuovo, -a (nuovi), Rōdai vill. (PTR); Naũ-stremeniai (<*Nauj-stremeniai) vill. (US): nuovo, -a (nuovi), Stremeniai vill. (US); Naũ-stubriai (<*Nauj-stubriai) vill. (KTČ): nuovo, -a (nuovi), Stubriai vill. (KTČ); Raudōn-pamūšis vill. (GSTG): rosso, -a, Pamūšis vill. (GRŽ). 4. DERIVATI DA NUMERALE E DA NOME COMUNE Devyn-ia-viršė vs. (SLD): devyni, viršùs; Ketūr-kaimis k. (JDP): keturi, kãimas (kãimai); Ketūr-naujiena k. (SNT): keturi, naujiena, naujienà ‘terreno arato di recente, terra dissodata, radura’; Penk-valākiai k. (PLV): penki, valākas (valākai); Tri-kalnis k. (SMAL): trýs, kálnas; Tri-laukys k. (PJV): trýs, laũkas. Come mostra il materiale esposto qui, nell’oiconimia lituana predominano i composti del tipo sostantivo + sostantivo (circa 700); tra questi, per maggiore produttività si distinguono i composti della struttura antroponimo + nome comune (circa 430). I modi di unione degli elementi dei composti oiconimici lituani non differiscono da quelli dei composti di parole comuni o di toponimi di altre classi (cfr. Vanagas 1970: 225–255; 1973: 213); i nuovi oiconimi derivati si formano con le vocali di collegamento (i)a, ai, ē, i, y, (i)o, (i)u e senza di esse, per es.: Rūčk-ā-kiemis, Nauj-ā-triobiai, Mazg-ai-galis, Plink-ai-galis, Bat-ē-gala, Aukšt-ī-galiai, Vėt-y-gala, Daukš-io-gala, Diev-ō-gala, Vardž-ū-kiemis, Vyž-ū-kalnis, Šar-kaimys, Vilk-ragis ecc. Sono possibili anche composti con elementi uniti in modo diverso, per es.: Dubōs-giris: dubà ‘fattoria isolata, abitazione, podere’, girià; Šilo-karčemà (antico nome di Šilutė): šilas, karčemà ecc. Nei composti si riscontrano anche casi di metatonia, per es.: Anč-laukis k. (BRT): ántis (ántys), laũkas; Eln-ia-kampis k. (SDRV): élnìas, kãmpas; Minč-kampis k. (TRGN): Minčia k., kãmpas; Jies-trakis k. (ŠIL): Jiesià up., trãkas ecc. Come già menzionato, anche la desinenza riveste un ruolo considerevole nella formazione dei composti (qui valgono gli stessi processi di paradigmatizzazione che nel lessico comune): come mostrano molti degli esempi riportati sopra, nella formazione di oiconimi da due elementi, di norma cambia la terminazione del tema del secondo componente e, di conseguenza, anche la desinenza, per es.: Liekšn-a-gala: liekšnas + galas; Kāpč-ia-miestis: Kāpčius antroponimo + miestas; Vyšn-ia-laukis: vyšnia + laũkas e sim. LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 127 Spesso, per analogia con i generi pluralia tantum, i nuovi oiconimi derivati ricevono desinenze di genere plurale, per es.: Plėv-a-galiai, Šalt-a-laukiai, Juost-a-viečiai ecc14. Benché la percentuale dei composti non sia elevata, si è osservato che la loro diffusione non è uniforme in tutta la Lituania. In base alla produttività dei composti, i distretti lituani possono essere ordinati come segue (tra parentesi è indicata la percentuale dei composti): distretto di Šilutė (9,3%), distretto di Vilkaviškis (9%), distretto di Kėdainiai (7,5%), distretto di Prienai (6,7%), distretto di Šakiai (6,5%), distretto di Pasvalys (6,4%), distretto di Varėna (6%), distretto di Kaunas (5,8%), distretto di Panevėžys (5,8%), distretto di Jonava (5,4%), distretto di Kretinga (5,4%), distretto di Tauragė (5,3%). Nei distretti di Biržai, Mažeikiai, Plungė e Telšiai i composti sono appena il 5%. Nei distretti rimanenti la percentuale dei composti è inferiore al 5%; appena oltre il 3% di composti è stato registrato nei distretti di Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Širvintos, Šalčininkai, Ukmergė e Zarasai. I composti sono assai pochi nei distretti di Akmenė (2,7%), Švenčionys (2,6%) e Joniškis (2%). Le regioni con la percentuale più elevata di composti si trovano nella parte occidentale e sud-occidentale della Lituania, vale a dire nei distretti confinanti con, o più vicini a, la regione della Lituania Minore, dove gli oiconimi composti sono derivati abbastanza produttivi (Deltuvienė 2001: 14; Górnowicz 1980: 299). La formazione di toponimi composti è diffusa in misura diversa anche in altre lingue. Nell’oiconimia lettone si trovano anch’essi composti; questi sono attestati anche nelle lingue slave. I composti sono individuati come tipo derivazionale autonomo nelle lingue slave occidentali (cfr. Šrámek 1988: 69–71), mentre nell’oiconimia slava orientale sono poco diffusi e vengono spiegati soprattutto come effetto dell’influenza della struttura della lingua tedesca (cfr. Górnowicz 1980: 295). Questi sono i principali tratti e le tendenze della formazione degli oiconimi appartenenti a questo tipo poco produttivo; in futuro la loro trattazione dettagliata dovrebbe essere integrata nell’esame e nell’analisi complessivi dei tipi derivazionali dell’intera oiconimia. ABBREVIAZIONI DEI RIFERIMENTI DI LOCALIZZAZIONE ALKSNP – Alksnėnai (distretto di Plungė) ARN – Arniōnys (distretto di Molėtai) ASN – Ausieniškės (distretto di Trakai) AŠMN – Ašmintà (distretto di Prienai) AVŽ – Avižieniai (distretto di Vilnius) AŽL – Ažulaukė (distretto di Vilnius) BAIB – Baibiai (distretto di Zarasai) BBRV – Bobruvkà (distretto di Trakai) BČN – Bučiūnai (distretto di Joniškis) BERŽ – Beržai (distretto di Jonava) BLC – Balčeriškės (distretto di Trakai) BGT – Bagótojai (distretto di Marijampolė) BVDŽV – Buivydžiai (distretto di Vilnius) BZD – Bezdōnys (distretto di Vilnius) 14 Le forme con desinenze plurali di questo tipo possono indurre all’erronea idea che i derivati in questione non siano composti, bensì oiconimi derivati da denominazioni composte degli abitanti. 128 | MARIJA RAZMUKAITĖ ČLN – Čiulėnai (distretto di Molėtai) DČN – Daugčiūnai (distretto di Šalčininkai) DMS – Dūmsiai (distretto di Jonava) GLT – Glitiškės (distretto di Vilnius) GRB – Grybėnai (distretto di Ignalina) GRIG – Grigaičiai (distretto di Vilnius) GRMZ – Grimziai (distretto di Kelmė) GUOB – Guobai (distretto di Marijampolė) GVLT – Gaváltuva (distretto di Marijampolė) INT – Įnturkė (distretto di Molėtai) JKN – Juknàičiai (distretto di Šilùtė) JNP – Janãpolė (distretto di Telšiai) KBŠ – Kibýšiai (distretto di Varėna) KLVL – Kalvėliai (distretto di Vilnius) KMB – Kimbartiškė (distretto di Zarasai) KUL – Kulva (distretto di Jonava) KVL – Kavoliškės (distretto di Zarasai) LKSR – Lauksargiai (distretto di Tauragė) LVR – Lavoriškės (distretto di Vilnius) MGČ – Magùčiai (distretto di Zarasai) MGN – Magūnai (distretto di Švenčionys) MND – Mindūnai (distretto di Molėtai) NJN – Naujenà (distretto di Marijámpolė) NMŽ – Nemėžis (distretto di Vilnius) PDVN – Padovìnis (distretto di Marijámpolė) PKLNŠ – Pakalniškiai (distretto di Radviliškis) PKNŠ – Pakniškės (distretto di Zarasai) PNV – Piniavà (distretto di Panevėžys) RDČ – Rūdaičiai (distretto di Kretinga) SDRV – Sudervė (distretto di Vilnius) SMLB – Smilgiai (distretto di Biržai) STN – Stoniškiai (distretto di Šilùtė) SŽ – Sužionys (distretto di Vilnius) ŠMNŠ – Šeimyniškiai (distretto di Anykščiai) ŠMT – Šeimatis (distretto di Utena) ŠUT – Šutai (distretto di Švenčionys) TRAKS – Senieji Trākai (distretto di Trakai) ŪTN – Naujōji Ūta (distretto di Prienai) VRBJ – Verebėjai (distretto di Alytus) VSL – Visalaukė (distretto di Vilnius) VŠVL – Viešvilė (distretto di Jurbarkas) ZB – Zibalai (distretto di Širvintos) LIETUVOS SUDURTINIŲ OIKONIMŲ DARYBOS BRUOŽAI | 129 ALTRE ABBREVIAZIONI avd. – nome e cognome di persona germ. – germanico gr. – greco k. – villaggio r. – distretto skol. – prestito sl. – slavo up. – fiume vs. – insediamento isolato LITERATŪRA Balčikonis, J. 1978: Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. I d., Rinktiniai raštai 1, sudarė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 339–349. Deltuvienė, D. 2001: Mažosios Lietuvos oikonimai (XIV–XVIII a.) (daktaro disertacijos santrauka), Kaunas. Gaivenis, K., Keinys, S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Górnowicz, H. 1980: Toponimia Powiśla Gdańskiego, Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. (Pomorskie monografie toponomastyczne, 4.) Kuzavinis, K., Savukynas, B. 1987: Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–19, Vilnius, 1968–1999. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1986–1989. Razmukaitė, M. 1981: Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 199–205. Razmukaitė, M.1983: Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 2 (83), 146–153. Razmukaitė, M.1988: Apeliatyviniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (104), 88–104. Razmukaitė, M. 1989: Būdingesnės Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (108), 138–147. Razmukaitė, M.1991: Lietuvos oikonimai, išversti iš kitų oikonimų. Lituanistica 2 (6), 53–60. Razmukaitė, M.1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133–165. Razmukaitė, M.1997: Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. Baltistica 32 (1), 111–116. Razmukaitė, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai (daktaro disertacija), Vilnius. Razmukaitė, M. 1999: Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Acta Linguistica Lithuanica 41, 159–201. Razmukaitė, M. 2001: Kelios pastabos dėl oikonimų derivatų su priesagomis -inink- (tarm. -inyk-), -nink- (tarm. -nyk-) paplitimo Lietuvoje. Linguistica Lettica 8, 142–150. Šrámek, E. 1988: Strukturtypen der slawischen Ortsnamen, Leipzig: Karl-Marx-Universität. Ul vydas, K., red. 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis. Urbutis, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Vanagas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas, A. 1973: Структурно-словообразовательный анализ названий гор Литвы. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A ser. 3 (44), 209–219. Vanagas, A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. 130 | MARIJA RAZMUKAITĖ VANAGAS, A. 1988: Ariogala, Ramygala, Vaikšnėgala. Gimtasis kraštas, sausio 14–20, 8. VANAGAS, A. 1995: Сложные ойконимы Литвы со вторым компонентом -polė, -polis. Kondratiuk, M., red., Badania dialektów i onomastyki na pograniczu polsko-wschodniosłowiańskim, Białystok, 229–233. VANAGAS, A. 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Marija Razmukaitė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva Gauta 2002 03 13